a15e29ce-497a-421e-a1db-e9f3b99777f4 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1501-653/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13028-2013-9Procesinio sprendimo kategorija: 35.; 44.; 73.2.6.1.; 116;121.14 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2014 m. birželio 6 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Å iÅ¡kina raÅ¡ytinio apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės E. G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-19589-631/13 pagal ieÅ¡kovo Ergo Insurance SE, veikiančios per Ergo Insurance SE Lietuvos filialÄ , ieÅ¡kinį atsakovei E. G. dėl žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

Ginčo esmė ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 1228,30 Lt žalos atlyginimÄ , 5 proc. metines procesines palÅ«kanas, bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog 2012-01-16 eismo įvykio Didžiojoje g. 23, Vilnius, metu atsakovė, vairuodama automobilį BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovintį automobilį Lexus GS 350, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Po eismo įvykio atsakovė pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, apie tai nepraneÅ¡usi policijai.

Vilniaus apskrities VPK nustatė, kad eismo įvykis įvykęs dėl atsakovės kaltės. Transporto priemonės BMW X3 valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ADB „Ergo Lietuva“ (dabartinis teisių perėmėjas Ergo Insurance SE). IeÅ¡kovas, remdamasis LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau – TPVCAPDÄ®) bei Taisyklėmis, patirtintomis 2008-02-13 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 122, atlygino dėl eismo įvykio žalÄ patyrusiam asmeniui nuostolius, iÅ¡mokėdamas draudimo iÅ¡mokÄ .

Ä®gyvendindamas TPVCAPDÄ® 22 str. 1 d. 4 p. suteiktÄ teisę, ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , tačiau atsakovė Å¡ios sumos nesumokėjo. Atsakovė eismo įvykio vietoje nepasiliko, nuvažiavo. Eismo įvykį matė liudytoja, kuri užfiksavo atsakovės automobilio numerį ir paliko raÅ¡telį automobilio Lexus GS 350 savininkui. Atsakovė draudžiasi pas ieÅ¡kovÄ , todėl nukentėjusio asmens draudimo bendrovė, iÅ¡mokėjusi jam draudimo iÅ¡mokÄ , pateikė ieÅ¡kovui pretenzijÄ dėl žalos apmokėjimo.

TPVCAPDÄ® 22 str. 1 d. 4 p. numatyta regreso teisė į žalÄ padariusį asmenį, jeigu jis pasiÅ¡alina iÅ¡ eismo įvykio vietos. Å i įstatymo norma nenumato jokių papildomų sÄ lygų, t.y. nėra bÅ«tina, kad asmuo bÅ«tų nubaustas administracine tvarka. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad iÅ¡ eismo įvykio vietos atsakovė pasiÅ¡alino. PasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio vietos kaip administracinės teisės pažeidimas pagal ATPK 130 str. 1 d. negali bÅ«ti tapatinamas su pasiÅ¡alinimu iÅ¡ eismo įvykio vietos, sudarančiu pagrindÄ susigrÄ Å¾inti iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ .

Kaltę pasiÅ¡alinus iÅ¡ eismo įvykio vietos reikia aiÅ¡kinti pagal CK normas. Atlikdama sudėtingÄ parkavimo manevrÄ , atsakovė buvo neatidi, nesielgė rÅ«pestingai. Civilinė atsakomybė gali kilti ir esant neatsargumui.Atsakovė atsiliepimu į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodydama, jog 2013-03-05 teismo sprendimu administracinio teisės pažeidimo byloje atsakovės veiksmuose joks pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio vietos nebuvo nustatytas. Nei eismo įvykyje nukentėjusio asmens pretenzijų, nei policijos pažymos negalima laikyti atsakovės pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos įrodymais, nes pagal LR CPK 182 str., įrodymu byloje gali bÅ«ti aplinkybės, patvirtintos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nuosprendžiu.

Atsakovės vertinimu, ieÅ¡kovas nepaiso teismų praktikos, jog pasiÅ¡alinimas iÅ¡ įvykio vietos turi bÅ«ti nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Atsakovė praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, nes ieÅ¡kovas jau 2012 m. sausio mėnesį žinojo, kad ieÅ¡kovui tenka nuostoliai dėl prisiimtos draudimo rizikos, susijusios su atsakovės civiline atsakomybe (eismo įvykis buvo 2012-01-16, 2012-01-30 ieÅ¡kovas gavo pretenzijÄ ), todėl sutrumpintas 1 metų ieÅ¡kinio senaties terminas laikytinas pasibaigusiu 2013-02-01. Administracinėje teisėje asmuo laikomas nekaltu tol, kol neįrodyta prieÅ¡ingai.

PasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio vietos yra numatytas ATPK. Atsakovės elgesys Å¡iuo klausimu jau buvo teismo vertintas. Tai, kad byloje yra dokumentų, kuriuose raÅ¡oma, kad atsakovė nuvažiavo iÅ¡ eismo įvykio vietos, nieko neįrodo, nes tai nėra tapatu pasiÅ¡alinimui. Prie ieÅ¡kinio pateiktos policijos pažymos apatinėje grafoje pažymėta, kad atsakovė yra padariusi eismo įvykį, o virÅ¡utinėje buvo nuoroda ir į pasiÅ¡alinimÄ , tačiau atsakovės atstovė kreipėsi į policijÄ dėl pažymos pataisymo.

Pataisytoje 2012-05-08 pažymoje yra nuoroda tik į transporto priemonės apgadinimÄ pagal ATPK 127 str. 2 d. Policijos pažymos, nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimai ar liudytos parodymai negali bÅ«ti įrodymais ir prejudiciniais faktais. Policijos dokumentuose yra nurodomi tik įtarimai pasiÅ¡alinus iÅ¡ eismo įvykio vietos. Sprendimo, kad atsakovė pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, nėra. Atsakovė laikoma nekalta dėl administracinės teisės pažeidimo padarymo, kol neįrodyta prieÅ¡ingai. Pagal nusižengimo esmę, kaltė gali pasireikÅ¡ti tik tyčia, o ne neatsargumu.

PasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio vietos laikomas tyčiniu veiksmu. Atsakovės darbo vieta yra Å¡alia eismo įvykio vietos, apie kameras, esančias Å¡ioje vietoje, atsakovė žinojo, todėl, kaip protingas asmuo, suvokė, kad pasiÅ¡alinti nėra tikslo. Ji tokio tikslo neturėjo. Jei įvykį mačiusi liudytoja bÅ«tų rodžiusi kažkokius ženklus, atsakovė bÅ«tų sustojusi, o Å¡iuo atveju, nuvažiavo, nes nesuvokė, jog kliudė kitÄ automobilį, nuvažiavo ieÅ¡koti kitos sustojimo vietos, o ne siekdama pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimas ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. Priteisė iÅ¡ atsakovės 1228,30 Lt žalos atlyginimo ieÅ¡kovo Ergo Insurance SE, veikiančio per Ergo Insurance SE Lietuvos filialÄ naudai. Priteisė iÅ¡ atsakovės 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos 1228,30 Lt sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2013-04-18 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 72 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovo Ergo Insurance SE, veikiančio per Ergo Insurance SE Lietuvos filialÄ naudai bei 15,30 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybės naudai.Teismas, remdamasis byloje surinktais raÅ¡ytiniais įrodymais, prijungta Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo iÅ¡nagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-784-271/2012, byloje dalyvaujančių asmenų atstovų paaiÅ¡kinimais nustatė, jog transporto priemonės BMW X3, v/n (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. 2012-01-16 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintos dvi transporto priemonės - BMW X3, v/n (duomenys neskelbtini) ir Lexus GS 350, v/n (duomenys neskelbtini) Automobilį BMW X3 vairavo atsakovė.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-03-05 nutarimu atsakovę pripažino kalta padarius teisės pažeidimÄ , numatytÄ LR (duomenys neskelbtini) str. 2 d. (sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė) ir paskyrė jai 150 Lt baudÄ , t.y. atsakovė nubausta už tai, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino automobilį Lexus GS 350,. Teismas administracinio teisės pažeidimo bylÄ dalyje dėl pažeidimo pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d. (pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos), nesant E. G. veikoje Å¡io pažeidimo sudėties, nutraukė (ATP byla Nr. A2.6.-784-271/2012). IeÅ¡kovas atlygino dėl eismo įvykio žalÄ patyrusiam asmeniui UAB „My Dreamhome“ nuostolius, iÅ¡mokėdamas jam 1228,30 Lt draudimo iÅ¡mokÄ .

IÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ , ieÅ¡kovas kreipėsi į draudėjÄ UAB „Dietos sistemos“ (automobilio BMW X3 panaudos su E. G. sutartis), reikalaudamas, kad iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo, pasiÅ¡alinęs iÅ¡ eismo įvykio vietos. Draudimo iÅ¡moka grÄ Å¾inta nebuvo. Ginčo dėl to, kad atsakovė kliudė ir apgadino automobilį Lexus GS 350 bei po to nuvažiavo iÅ¡ eismo įvykio vietos, byloje nėra. Atsakovės pagrindinis nesutikimo su ieÅ¡kiniu argumentas, jog ji, nors ir nuvažiavo iÅ¡ eismo įvykio vietos, nėra nubausta administracine tvarka pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d., teisine prasme, pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos nebuvo, tai patvirtina teismo nutarimas, todėl ieÅ¡kovas neturi teisės reikalauti iÅ¡ jos grÄ Å¾intinos draudimo iÅ¡mokos.Atsakovės argumentus teismas atmetė, nes nutarimas, priimtas administracinio teisės pažeidimo byloje, Å¡iuo atveju, neturi prejudicinės galios.

Teismas atsižvelgė į teismų formuojamÄ praktikÄ , priimtus sprendimus ir nutartis vėlesnėse bylose, nei atsakovės nurodyta 2010-03-15 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr.2A-56/2010. Aplinkybė, ar atsakovė pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, nustatoma vertinant įrodymus pagal civilinio proceso taisykles nagrinėjamoje civilinėje byloje. Vykdant administracinį persekiojimÄ galioja nekaltumo prezumpcijos principas. Civiliniame procese galioja kiti įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo ir įrodymų vertinimo principai.

Abi Å¡alys turi vienodÄ pareigÄ teikti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindÄ sudarančius įrodymus (CPK 178 str.). Pagal CPK 176 str. 1 d., faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas fakto buvimu. Ä®rodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ , t.y. teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ ne tik, kai dėl jų egzistavimo nėra jokių abejonių, bet ir kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtinu buvus atitinkamÄ faktÄ , nei jo nebuvus (Vilniaus apygardos teismo 2012-01-26 nutartis civ. byloje Nr. 2A-154-656/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-26 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-129/2008).IÅ¡ Kelių policijos valdybos techninės apžiÅ«ros akte esančių nuotraukų, transporto priemonės apžiÅ«ros – defektų akto nustatyta, kad apgadintas automobilio Lexus GS 350 priekinis bamperis ir priekinis kairės pusės sparnas.

IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų nuotraukų bei ekspertinės pažymos nustatyta, kad automobilių kontakto pasekoje buvo apgadintos ir kitos po priekiniu bamperiu esančios detalės – suskilo priekinio kairės pusės žibinto laikiklis, lūžo priekinio bamperio laikiklis, buvo deformuotas priekinio bamperio ir kairės pusės priekinio sparno metalinis laikiklis. IÅ¡ nuotraukų matyti, kad automobilio BMW X3 apgadinimai – įbrėžimai driekiasi per visas deÅ¡inės pusės galines dureles. Pagal ekspertinę pažymÄ , transporto priemonės tarpusavyje kontaktavo du kartus.

IÅ¡tyrus surinktus įrodymus, atsižvelgiant į automobilių apgadinimų pobÅ«dį, mechanizmÄ , teismo vertinimu, atsakovė turėjo suvokti sukėlusi eismo įvykį. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas darė peržiÅ«rėjęs vaizdo įraÅ¡Ä , esantį administracinio teisės pažeidimo byloje, iÅ¡ kurio matyti, jog atsakovės vairuojamam automobiliui kliudžius stovėjusį automobilį Lexus GS 350, pastarasis nežymiai sujudėjo, ko tikrai negalėjo nepastebėti rÅ«pestingas ir apdairus vairuotojas.

Dėl to teismas pripažino, kad atsakovė pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. Pagal CK 6.248 str. 3 d., laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina. Atsakovės, kaip padidinto pavojaus Å¡altinio valdytojos, veiksmai atliekant parkavimo manevrÄ vertinami, kaip nepakankamas rÅ«pestingumas ir apdairumas. Net ir nesant atsakovės tiesioginės tyčios dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos, ji laikoma kalta dėl nepakankamo rÅ«pestingumo ir apdairumo.

Tokia kaltės forma taip pat sukelia atsakovei civilinę atsakomybę. Susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byloje esančia pažyma apie E. G. nuobaudas, teismas darė iÅ¡vadÄ , jog ji nėra itin drausminga vairuotoja, ne vienÄ kart per pastaruosius keletÄ metų bausta už greičio virÅ¡ijimÄ . Visos byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovė galėjo ir privalėjo suvokti savo kaltę ne tik sukeliant eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė, bet ir nuvažiuojant iÅ¡ eismo įvykio vietos, neiÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, neįsitikinus, jog nepadarė niekam žalos.

Atsakovė nebuvo pakankamai rÅ«pestinga ir atidi. Konstatuojamas atsakovės pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio vietos, ir TPVCAPDÄ® 22 str. 1 d. 4 punkte įtvirtinta draudiko, sumokėjusio iÅ¡mokÄ , teisė reikalauti sumokėtos sumos grÄ Å¾inimo iÅ¡ atsakingo už žalos padarymÄ asmens, jam pasiÅ¡alinus iÅ¡ įvykio vietos. Nustačius, kad atsakovė pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, jai kyla atsakomybė regreso tvarka grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , todėl teismas iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai priteisė iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos sumÄ .

Spręsdamas klausimÄ dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo, teismas rėmėsi CK 1.125 str. 7 d., kurioje numatyta, jog iÅ¡ draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, bei CK 1.127 str. 4 d., pagal kuriÄ iÅ¡ regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. IeÅ¡kovui teisė reikalauti susigrÄ Å¾inti dalį draudimo iÅ¡mokos atsirado nuo to momento, kai jis draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjo UAB „Nuostolių valdymas“ pagal nukentėjusio asmens ir Å¡ios bendrovės atsiskaitymų suderinimo aktÄ , t.y. nuo 2012-04-20.

IeÅ¡kovas į teismÄ su reikalavimu dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo kreipėsi 2013-04-17, nepraleidęs vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino nuo prievolės įvykdymo momento, todėl teismas atsakovės praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį atmetė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovė pateikė apeliacinį skundÄ (b.l.91-97), kuriuo praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, jog ATP byloje surinkta medžiaga patvirtina, jog apeliantė buvo atidi, elgėsi rÅ«pestingai (ji nekalbėjo telefonu vairuodama automobilį, nekalbėjo su keleiviais, nerÅ«kė ir pan.), tai, kad ji buvo bausta už greičio virÅ¡ijimÄ , neįrodo jokių Å¡iai bylai reikÅ¡mingų faktų.

Atsakovė nebuvo nubausta pagal ATPK 130 str. 1 d. tik todėl, kad nebuvo įrodytas atsakovės pasitraukimo iÅ¡ įvykio vietos faktas. Atsakovė nepastebėjo, kad atsitrenkė į kitÄ automobilį, nejuto, kad jį kliudė, automobilio signalizacija nesuveikė, ir todėl nuvažiavo parkuotis į kitÄ vietÄ . Vaizdo medžiaga patvirtina, kad apeliantė siekė parkuoti didelių gabaritų automobilį ir supratusi, kad neužteks vietos, nuvažiavo toliau. Atsakovės automobilis patyrė nežymius, menkai įžiÅ«rimus  nubrozdinimus, ji nebandė jų maskuoti (perdažyti automobilio ir pan.).

Liudytoja nedavė jokių ženklų dėl buvusio kontakto. Liudytojos parodymai vertinti kritiÅ¡kai, nes liudytoja klydo nurodydama apeliantės plaukų spalvÄ , nebuvo jokio automobilio stabtelėjimo bei greičio, vaizdo įraÅ¡e neužfiksuota vairuotojos reakcija. Apeliantė dirba Vilniaus senamiestyje ir žino apie filmavimo faktÄ , todėl jei bÅ«tų suvokusi, kad dalyvauja eismo įvykyje, bÅ«tų suvokusi ir tai, kad įvykis galimai užfiksuotas vaizdo medžiagoje, todėl automobilis bus identifikuotas, tačiau apeliantės automobilis draustas, techniÅ¡kai tvarkingas, todėl jai nebuvo jokio tikslo pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos tyčia.Teismas nepagrįstai vadovaujasi 2013-11-18 ekspertine pažyma, kuri suraÅ¡yta paties atsakovo darbuotojo, tokia pažyma subjektyvi, tÄ apeliantė nurodė teismo posėdyje (dėl darbuotojo pavaldumo santykių); be to, ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad darbuotojas turėtų tinkamÄ kvalifikacijÄ vertinti eismo įvykiuose dalyvavusių transporto priemonių trajektorijas).

Turto ir verslo vertinimo įstatyme nenumatyta, jog vertinamas autoįvykių mechanizmas. Eksperto iÅ¡vada gali bÅ«ti laikoma tinkamu įrodymu, kai ji gauta civilinio proceso nustatyta tvarka (Lietuvos Apeliacinio teismo 2009-10-02 nutartis civ. byloje Nr. 2A-430/2009). Teismas prieÅ¡taringai nurodė, jog rÅ«pestingas ir apdairus vairuotojas turėjo pastebėti, kad kitas automobilis po kliudymo nežymiai sujudėjo, tačiau pats teismas konstatavo, jog sujudėjimas buvo nežymus. Vaizdinė medžiaga nepatvirtina, jog atsakovė žiÅ«rėjo bÅ«tent į tÄ pusę ir matė nežymų sujudėjimÄ .

Todėl teismas nepagrįstai pasisakė, kad atsakovė turėjo suvokti sukėlusi eismo įvykį. IeÅ¡kovas nenuoseklus, teigdamas, kad atsakovės nenubaudimo pagal ATPK 13 str. 1 d. faktas nereikÅ¡mingas, tačiau ieÅ¡kinį grindė bÅ«tent su ATPK 130 str. 1 d. susijusiu dokumentu – 2012-05-08 Policijos pažyma, tačiau kita 2013-04-30 policijos pažyma patvirtina, jog buvo ankstesnėje pažymoje buvo padaryta klaida darant nuorodÄ ATP 130 str. 1 d.IeÅ¡kinyje nepagrįstai vadovautasi Klaipėdos apygardos teismo 2012-01-23 nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-198-159/2012, nes faktinės aplinkybės neatitinka Å¡ios bylos aplinkybių (subjektas pripažino pasiÅ¡alinęs iÅ¡ įvykio vietos, apeliantė to nepripažįsta, Å¡is faktas nenustatytas, ieÅ¡kovas jo neįrodė. Taip pat nepagrįstai remtasi Vilniaus apygardos teismo 2012-01-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-154-656/2012, nes nagrinėjamu atveju jokių akivaizdžių apgadinimų nebuvo, Panevėžio apygardos teismo 2013-05-10 nutartyje Nr.2A-313-198/2013 taip pat nustatytos kitokios faktinės aplinkybės.Mano, jog teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-12-29 paskelbta praktika dėl priežastinio ryÅ¡io vertinimo (AC-34-1), skelbta biuletenyje Teismų praktika Nr. 34, nes apeliantės atžvilgiu nenustatyta jokia jos prieÅ¡inga teisei veika.

Teismas turėjo vadovautis LAT 2013-02-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2013, kurioje konstatuota, jog CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas Å¡iÄ teisės normÄ , pažymėjo, kad kitoje civilinėje ar administracinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priima civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2009; kt.).Mano, jog teismas turėjo vadovautis ir Lietuvos Apeliacinio teismo suformuota praktika civilinėje byloje Nr.2A-56/2010, kurioje nurodyta, kad nesant įsiteisėjusio ir galiojančio teismo nuosprendžio ar sprendimo, kuriuo bÅ«tų įstatymo nustatyta tvarka pripažinta buvus padaryta teisei prieÅ¡ingÄ veikÄ (baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar administracinį teisės pažeidimÄ ), todėl laikytina neįrodyta, kad toks asmuo padarė tokiÄ veikÄ ir yra dėl to kaltas.

Å iuo atveju galioja bendroji prezumpcija, kad asmuo yra laikomas nekaltu nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų padarymu, kol įstatymo nustatyta tvarka ir priemonėmis neįrodyta prieÅ¡ingai. IeÅ¡kovas atsiliepimu (b.l.102-107) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Remiasi teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo 2012-06-29 sprendimas civ.byloje Nr. 2A-2368-345-2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-26 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-4338/2007) ir mano, jog vairuotojo pasitraukimas iÅ¡ įvykio vietos byloja apie siekį nuslėpti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus.

Šiuo atveju liko abejonių dėl to, kas iš tiesų vairavo automobilį, nes liudytoja nurodė, kad moteris buvo tamsiaplaukė, nepatikrintas vairuotojo blaivumas. Asmens civilinės atsakomybės klausimas civilinėje byloje sprendžiamas nepriklausomai nuo to, ar buvo atliktas eismo įvykio tyrimas nustatyta tvraka, ar eismo įvykio dalyviams buvo taikyta administracinė atsakomybė. Įvykyje dalyvavo tik vienas eismo dalyvis – padidinto pavojaus šaltinio valdytoja atsakovė. Administracinėje byloje Nr.A2.6-784-271/2012 teismas taip pat pažymėjo, kad vairuotoja norėdama pastatyti automobilį buvo nepakankamai atidi.

Aplinkybė, kad atsakovė pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos yra užfiksuota filmuota medžiaga, patrulių praneÅ¡imais, liudytojos parodymais. Pažymi, jog iÅ¡ įrodymų, surinktų administracinėje byloje Nr.A2.6-784-271/2012 matyti, kad atsakovei atsitrenkus į automobilį Lexus GS 350, Å¡is stipriai sujudėjo, vairuotoja pavažiavo atgal ir kurį laikÄ pastovėjo ir dideliu greičiu nuvažiavo RÅ«dninkų g. link. Tarp automobilių buvo du kontaktai, tai pažymėjo Transporto priemonių žalų administravimo grupės vadovas V.

P., turintis specialių žinių ir ilgametę draudžiamųjų įvykių tyrimo patirtį. Atsakovė privalėjo matyti, kad pavojingai priartėjo prie kito automobilio, padidinto pavojaus šaltinio valdytojams keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Liudytoja vienareikšmiškai suprato, kad vairuotoja suprato sukėlusi eismo įvykį, paliudijo, kad automobilis Lexus GS 350 net pasislinko link šaligatvio. Tokia atsakovės elgsena nesiderina su atidaus ir rūpestingo padidinto pavojaus šaltinio valdytojo elgsena.

Nukentėjusiai transporto priemonei padaryta 1228,30Lt žala; apgadinimai užfiksuoti nuotraukose, automobilio techninės apžiÅ«ros akte nurodyta, kad brėžimai driekiasi per visas dureles, tai liudija, kad kontakto trukmė nebuvo trumpa, o truko kurį laikÄ , buvo perbrauktos visos durelės. Apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika aktuali ne dėl faktinių aplinkybių, bet dėl teisės aiÅ¡kinimo – draudiko teisės reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo, jei jis pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Apeliantė nesutinka su skundžiamus sprendimu, kuriuo iÅ¡ atsakovės priteista 1228,30 Lt žalos atlyginimo ieÅ¡kovo naudai, savo nesutikimÄ grįsdama tais argumentais, jog atsakovė nebuvo nubausta pagal ATPK 130 str. 1 d. tik todėl, kad nebuvo įrodytas atsakovės pasitraukimo iÅ¡ įvykio vietos faktas; teismas turėjo vadovautis LAT 2013-02-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2013, dėl CPK 182 str. 2 p. taikymo įrodinėjant aplinkybes, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje.Apeliantė argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo LAT 2013-02-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2013 bei 2009 m. balandžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2009, nepagrįsti.

Pažymėtina, jog CPK 182 str. 2 p. nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Å iuo atveju atsakovės atžvilgiu iÅ¡nagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje dalyvavo ne tos pačios Å¡alys - ieÅ¡kovas Ergo Insurance SE, veikiantis per Ergo Insurance SE Lietuvos filialÄ , iÅ¡nagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. Nr.A2.6-784-271/2012 nedalyvavo, taigi ieÅ¡kovas galėjo teikti naujus įrodymus ir Å¡ioje byloje įrodinėjimo dalykÄ sudaro faktai, ar atsakovė 2012-01-16 sukėlusi eismo įvykį iÅ¡ jo vietos pasiÅ¡alino.

Å iuo aspektu taip pat atsižvelgtina į tai, kad aplinkybė dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos administracinės teisės pažeidimo byloje ir civilinėje byloje nėra tapati dėl skirtingos atsakomybės rÅ«Å¡ies taikymo tikslų ir įrodinėjimo specifikos.  TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs iÅ¡mokÄ , turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo, jeigu jis pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos.

Å i nuostata yra perkelta ir į Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių 59.4 punktÄ . Manydamas, kad atsakovė sukėlė 2012-01-16 eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas apgadintos dvi transporto priemonės– BMW X3 ir Lexus GS 350– bei iÅ¡ jo vietos pasiÅ¡alino, ieÅ¡kovas, kaip draudikas, pareiÅ¡kė atsakovei reikalavimÄ grÄ Å¾inti nukentėjusiam asmeniui iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ regreso tvarka.

Pagal įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykles, pareiga įrodyti egzistuojant iÅ¡imtį, dėl kurios ieÅ¡kovas, sumokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ , įgijo teisę reikalauti, kad sumokėtÄ dėl padarytos žalos sumÄ grÄ Å¾intų atsakovas, teko ieÅ¡kovui (CPK 12 str., 178 str.). Pagal CPK 176 str. 1 d. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Taigi, įrodymai yra pagrindinė priemonė teismo įsitikinimui dėl tam tikrų reikÅ¡mingų faktų civilinėje byloje buvimo pasiekti.

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo T.

C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-110/2013).Civilinė atsakomybė už žalÄ , padarytÄ draudikui padidinto pavojaus Å¡altinio valdytojo –draudėjo – yra civilinės teisės institutas. Tai lemia, kad, sprendžiant dėl draudėjo civilinės atsakomybės draudikui pagal TPVCAPDÄ® 22 str. 1 d. 4 p., jo veiksmų vertinimas netapatus tų pačių veiksmų vertinimui pagal administracinio proceso teisę. Civilinę bylÄ dėl draudėjo civilinės atsakomybės draudikui pagal TPVCAPDÄ® 22 str. 1 d. 4 p. pagrindu nagrinėjantis teismas vertina draudėjo veiksmus nagrinėjamam civiliniam ginčui aktualiais aspektais, t. y. civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu, pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

Teismas, sprendžiantis dėl asmens civilinės atsakomybės, gali prieiti prie prieÅ¡ingos iÅ¡vados dėl tam tikrų procesinių veiksmų teisėtumo, negu padarytoji administraciniame procese, kuriame galioja nekaltumo prezumpcijos principas, todėl atmestinas apeliantės argumentas, jog Å¡iuo atveju ieÅ¡kinio pagrįstumÄ paneigia aplinkybė, kad ji nebuvo nubausta pagal ATPK 130 str. 1 d., neįrodžius pasitraukimo iÅ¡ įvykio vietos fakto.Taip pat nepagrįsti apeliantės argumentai, jog nepagrįstai buvo vadovaujamasi Klaipėdos apygardos teismo 2012-01-23 nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-198-159/2012 Panevėžio apygardos teismo 2013-05-10 nutartyje Nr.2A-313-198/2013, nes pirmosios instancijos teismas, kaip matyti iÅ¡ skundžiamo sprendimo, Å¡iomis nutartimi nesivadovavo.

Apeliantė taip pat nepagrįstai mano, jog pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis Lietuvos Apeliacinio teismo suformuota praktika civilinėje byloje Nr.2A-56/2010, nes minėtoje byloje nagrinėtos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, jog ta aplinkybė, kad ji buvo bausta už greičio virÅ¡ijimÄ , neįrodo jokių Å¡iai bylai reikÅ¡mingų faktų, tačiau atmeta apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog rÅ«pestingas ir apdairus vairuotojas turėjo pastebėti, kad kitas automobilis po kliudymo nežymiai sujudėjo, pats konstatavęs, jog automobilio Lexus GS 350 sujudėjimas buvo nežymus.

IÅ¡ vaizdo medžiagos bei liudytojos parodymų (b.l.21-24; ATP b.l.19) matyti, jog automobilio Lexus GS 350 sujudėjimas nors ir buvo nežymus, tačiau jį buvo galima pastebėti, jį pastebėjo liudytoja, jis objektyviai matomas ir įvykio vaizdo medžiagoje. Nors apeliantės manymu liudytojos parodymai vertinti kritiÅ¡kai, nes liudytoja klydo nurodydama apeliantės plaukų spalvÄ , nebuvo jokio automobilio stabtelėjimo bei greičio, vaizdo įraÅ¡e neužfiksuota vairuotojos reakcija, tačiau Å¡ie netikslumai nepaneigia byloje esančių įrodymų visumos, iÅ¡ kurios darytina iÅ¡vada, kad apeliantė, galėjo ir privalėjo suvokti savo kaltę tiek sukeliant eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos transporto priemonės, tiek nuvažiuojant iÅ¡ eismo įvykio vietos, neįsitikinus, jog ji nepadarė žalos.Apeliacinės instancijos teismas atmeta ir tuos apeliantės argumentus, jog teismas nepagrįstai vadovaujasi 2013-11-18 ekspertine pažyma, nes pagal kasacinio teismo praktikÄ , eksperto iÅ¡vada gali bÅ«ti laikoma tinkamu įrodymu, kai ji gauta civilinio proceso nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju 2013-11-18 ekspertinę pažymÄ pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino tik kaip raÅ¡ytinį įrodymÄ , tačiau ne kaip eksperto iÅ¡vadÄ CPK 212-216 str. prasme. Apeliantė nepateikė 2013-11-18 ekspertinėje pažymoje nurodytÄ iÅ¡vadÄ paneigiančių įrodymų. IeÅ¡kovas kaip draudėjas gali turėti darbuotojų, kurie įvertina draudžiamuosius įvykius ir tai yra įprasta draudimo bendrovių praktika.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinę įrodymų visetÄ (bylos ir vaizdinę medžiagÄ , Å¡alių, atstovų paaiÅ¡kinimus; liudytojos parodymus), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylÄ , tinkamai laikėsi įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo taisyklių, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl Å¡ių taisyklių taikymo, todėl padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovė galėjo ir privalėjo suvokti savo kaltę ne tik sukeliant eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė, bet ir nuvažiuojant iÅ¡ eismo įvykio vietos, neiÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, neįsitikinus, jog nepadarė niekam žalos, todėl Å¡iuo atveju draudikas, sumokėjęs iÅ¡mokÄ , turi teisę reikalauti sumokėtos sumos grÄ Å¾inimo iÅ¡ atsakingo už žalos padarymÄ asmens, jam pasiÅ¡alinus iÅ¡ įvykio vietos.

Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Esant nurodytoms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,                        326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas n u t a r ė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                    Jelena Å iÅ¡kina