2019-11-27 Nr. AB-22224-3-61-3-03020-2015-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1192-492/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03020-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. G. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja A. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundais (2016 m. vasario 11 d. nutartimi bylos sujungtos į vieną bylą), kuriuose prašė: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NMA) 2015 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. BRK-4294 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ (toliau – ir 2015 m. gegužės 4 d. sprendimas); 2) panaikinti NMA 2015 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. BRK-9129(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ (toliau – ir 2015 m. spalio 23 d. sprendimas); 3) įpareigoti NMA išmokėti pareiškėjai sumažintą paramos dalį pagal 2014 m. gruodžio 18 d. pateiktą mokėjimo prašymą, t. y. 12 904,03 Eur. Pareiškėja taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja paaiškino, kad 2012 m. liepos 25 d. pateikė paraišką paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ Nr. 2/M-KK-12-1-011339-PR001 (toliau – ir Paraiška). Pareiškėja nurodė, kad 2014 m. gruodžio 5 d. su NMA pasirašė paramos sutartį dėl projekto Nr. 2IM-KK-12-1-011339-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis), pagal kurią pareiškėjai kompensuojama iki 323 658 Lt (93 737,84 Eur) visų tinkamų finansuoti išlaidų. Projektas turėjo būti įvykdytas iki 2015 m. birželio 25 d. Pareiškėja nurodė, kad 2014 m. gruodžio 18 d. pateikė mokėjimo prašymą (toliau – ir 2014 m. gruodžio 18 d. mokėjimo prašymas) išlaidoms kompensuoti, o 2015 m. birželio 18 d. pateikė NMA antrąjį mokėjimo prašymą (toliau – ir 2015 m. birželio 18 d. mokėjimo prašymas) išlaidoms kompensuoti.

3. Pareiškėja nurodė, kad mokėjimo prašymuose nurodytų investicijų vertė atitinka rinkos kainą, o mažareikšmis atliktų darbų ir įsigytų prekių kainų skirtumas, kuris buvo nustatytas atliktos išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizės metu, negali būti laikomas nebūtinomis išlaidomis ir nefinansuojamas.

4. Pareiškėja teigė, jog projekto sėkmingo įgyvendinimo pradžią patvirtino ir NMA užsakymu atlikta ekspertizė, kurioje nustatyta, kad buvo atlikti realūs darbai, kurie ateityje atneš realią naudą tiek visuomenei, tiek gamtos apsaugai. Taigi, matyti, kad projektas įgyvendinamas sėkmingai, programos tikslai pasiekiami, todėl išlaidos turi būti laikomos būtinomis. Be to, išlaidos buvo patirtos faktiškai, jos pagrįstos sąskaitomis faktūromis. Pareiškėja teigė, jog laikėsi Paraiškoje nurodyto projekto, nekeitė išlaidų, kurios patvirtinus Paraišką, buvo pripažintos tinkamomis.

5. Pareiškėja pažymėjo, kad pirkimo procedūros dėl mokėjimų prašymuose nurodytų investicijų buvo atliktos, laikantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 patvirtintų Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) numatytų reikalavimų. Pagal Taisyklėse nurodytą pirkimo procedūrą asmeniui pasiūlyta mažiausia kaina turi būti laikoma atitinkančia ir rinkos kainą. Priešingu atveju būtų paneigtas Taisyklėse nustatytas teisinis reguliavimas, o iš asmens būtų reikalaujama neproporcingai didelių pastangų tam, kad būtų nustatyta absoliučiai mažiausia rinkos kaina.

6. Pareiškėja manė, jog būtina atsižvelgti į tai, kad įgyvendinamas projektas nėra didelis, todėl medžiagų ir darbų kainos didesnės nei tais atvejais, kai įgyvendinami dideli statybų projektai ir medžiagų kaina, remiantis masto ekonomijos principu, yra daug mažesnė.

7. Pareiškėja nesutiko su NMA argumentu, jog miškotvarkos projektas neturėtų būti finansuojamas dėl to, kad jis tik formaliai atitinka galiojančias pirkimo procedūras. Pareiškėja paaiškino, kad rengdama Paraišką ji tarp visų kitų planuojamų išlaidų kartu nurodė ir miškotvarkos projekto sudarymo išlaidas. Šis miškotvarkos projektas tiekėjo (G. G.) buvo parengtas ir pateiktas pareiškėjai susipažinti prieš Paraiškos teikimą, t. y. 2012 m. liepos 25 d., o apklausa buvo atlikta tik vėliau. Šiuo atveju pareiškėja apskritai neturėjo pareigos apklausti 3 asmenų, kadangi miškotvarkos projekto parengimo kaina siekė tik 57,92 Eur (200 Lt). Pareiškėja sutiko, kad atlikti veiksmai dėl miškotvarkos projekto pirkimo buvo pertekliniai (atlikti dėl nežinojimo), kadangi pagal Taisyklių nuostatas apskritai neturėjo pareigos apklausti ne mažiau kaip 3 asmenis. Pareiškėja manė, kad šis tariamas pažeidimas nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, todėl sankcija neturi būti skirta.

8. Pareiškėja nurodė, kad NMA užsakymu atliktos kainų ekspertizės metu buvo nustatyta, kad pareiškėjos padarytų investicijų vertė neatitinka rinkos vertės. Realios rinkos vertės minėtos ekspertizės vertinimu neatitinka: lauko tualetų, rodyklių, apžvalgos aikštelės, užtvarų įrengimas. Pareiškėja pažymėjo, kad NMA nenustatė jokių pirkimo procedūros pažeidimų dėl šių prekių įsigijimo ir darbų atlikimo. Pareiškėja aiškino, kad ekspertizės metu nustatyta investicijų kaina nesutampa su 2015 m. birželio 18 d. mokėjimo prašyme nurodytomis kainomis dėl to, kad į investicijų kainą nebuvo įtraukti visi investicijų įrengimo darbai. Vienos įrengtos pavėsinės ploto viršijimas yra mažareikšmis ir neproporcingas paskirtai sankcijai, nes plotas viršija tik 2 kv. m, o paskirta sankcija itin griežta (neskiriama parama už šios pavėsinės įrengimą). Pareiškėja manė, kad Paramos sumos viršijimas daugiau kaip 3 proc. yra susijęs su pavėsinės ploto viršijimu, todėl 1 954,94 Eur sankcija už pavėsinės ploto viršijimą pareiškėjai pritaikyta du kartus.

9. Pareiškėja teigė, jog Paramos sutarties sudarymas patvirtina, kad tiek NMA, tiek Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija Paraišką ir visas joje nurodytas planuojamas atlikti išlaidas pripažino tinkamomis finansuoti. NMA sprendime nenurodė aiškių teisinių motyvų, kurių pagrindu atsisakė apmokėti pagal 2014 m. gruodžio 18 d. mokėjimo prašymą reikalaujamą sumą, o galutinį sprendimą priėmė, nesupažindinusi su visais užsakomojo patikrinimo metu nustatytais tariamais neatitikimais. NMA 2015 m. vasario 19 d. ekspertinio konsultavimo ataskaitos nepateikė, o papildomiems paaiškinimams pateikti dėl 2014 m. gruodžio 18 d. mokėjimo prašyme nurodytų investicijų vertės suteikė tik 5 darbo dienas. NMA pareiškėjai nepateikė pagrindų, kuriais remiantis lauko tualetų, rodyklių, apžvalgos aikštelės, užtvarų įrengimo kaina neatitinka rinkos vertės. Pareiškėja manė, kad 2015 m. vasario 19 d. ekspertinio konsultavimo ataskaita turi būti tik papildomas duomenų šaltinis priimant sprendimą, tačiau šiuo atveju sprendimas pagrįstas tik šios ataskaitos duomenimis. Skiriant sankciją, turėjo būti nustatyta pareiškėjos kaltė, o vien tariama investicijų neatitiktis rinkos kainai negali būti pagrindas skirti sankciją.

10. Pareiškėja nurodė, kad NMA nesivadovavo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 ir 12 dalyse įtvirtintais principais, nebendradarbiavo su pareiškėja, nedėjo jokių pastangų ginčui išspręsti, neatsižvelgė į pateiktą paaiškinimą, todėl prašymas pateikti papildomus duomenis dėl kainų ekspertizės metu nustatytų tariamų kainų neatitikimo iš esmės turi būti vertinamas kaip deklaratyvus. Pareiškėja teigė, jog priimtas sprendimas neatitinka individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų.

11. Atsakovas NMA atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

12. Atsakovas paaiškino, kad atlikdama mokėjimo prašymų vertinimą pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) nustatyta tvarka ir tikrindama pateiktos informacijos teisingumą ir nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 5.9, 5.10 punktais, atliko užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę. Atsakovas nurodė, kad ekspertizių metu nustatyta, jog pirkimo dokumentuose nurodytų dalies investicijų (rekreaciniai mediniai takai (800 kv. m), transporto priemonių stovėjimo aikštelė su žvyro danga (300 kv. m) vertė rinkoje yra 25 687,67 Eur (88 694,35 Lt), neįskaitant PVM (pareiškėjos deklaruojama suma minėtoms investicijoms sudarė 39 967,56 Eur (138 000 Lt) be PVM), t. y. pirkimo dokumentuose nurodytų investicijų vertė didesnė už pareiškėjos įsigytų analogiškų darbų / prekių rinkos kainą. Taip pat ekspertai, išnagrinėję pirkimo dokumentus bei atlikę patikrą projekto įgyvendinimo vietoje, nustatė, kad: lauko tualetų (4 vnt.) rinkos vertė yra 3 464 Eur, neįskaitant PVM (pareiškėjos deklaruojama suma minėtoms investicijoms sudarė 4 633,92 Eur be PVM), rodyklių įrengimo (9 vnt.) rinkos vertė yra 2 569 Eur, neįskaitant PVM (pareiškėjos deklaruojama suma minėtoms investicijoms sudarė 2 606,56 Eur be PVM), apžvalgos aikštelės (4 vnt.) rinkos vertė yra 3 263,00 Eur, neįskaitant PVM (pareiškėjos deklaruojama suma minėtoms investicijoms sudarė 4 344,30 Eur be PVM), užtvarų įrengimo (6 vnt.) rinkos vertė yra 1 048 Eur, neįskaitant PVM (pareiškėjos deklaruojama suma minėtoms investicijoms sudarė 1 737,72 Eur be PVM).

13. Atsakovas teigė, jog vadovaujantis ekspertizės metu surinktais duomenimis, t. y. nustačius rangos darbų ir medžiagų kiekius, reikalingus projekto įgyvendinimui (rengiant ekspertinio konsultavimo ataskaitą, buvo įtraukti visi investicijų įrengimo darbų ir medžiagų kiekiai), netinkamomis finansuoti pripažintos 14 279,89 Eur išlaidos, neįskaitant PVM (pareiškėjos deklaruojama suma minėtoms investicijoms – 39 967,56 Eur, tinkamos išlaidos, apskaičiuotos atlikus skaičiuojamąsias kainų ekspertizes – 25 687,67 Eur). Taip pat nustačius rangos darbų ir medžiagų kiekius, reikalingus projektui įgyvendinti (rengiant ekspertinio konsultavimo ataskaitą buvo įtraukti visi investicijų įrengimo darbų ir medžiagų kiekiai), netinkamomis finansuoti pripažintos 2 978,50 Eur išlaidos, neįskaitant PVM (pareiškėjos deklaruojama suma minėtoms investicijoms – 13 322,50 Eur, tinkamos išlaidos, apskaičiuotos atlikus skaičiuojamąsias kainų ekspertizes – 10 344,00 Eur).

14. Atsakovas nurodė, kad NMA, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 5.9, 5.10 punktais, atliko užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę, t. y. atsižvelgdama į pareiškėjos deklaruojamų investicijų kokybinius požymius, nustatė analogiškų charakteristikų, paskirties naujumo ir kt. požymių investicijų rinkos kainą. Atsakovas pažymėjo, kad atitinkamai visų projekto investicijų įsigijimas didžiausiais nustatytais įkainiais nereiškia, kad investicijos atitinka rinkos kainą ir yra tinkamos finansuoti.

15. Atsakovas teigė, jog Paramos sutarties 4 punkte nustatyti reikalavimai pareiškėjos investicijoms, kurios gali būti kompensuojamos išmokant paramos lėšas. Šios sutarties 4.2 punkte nustatyta, kad investicijos turi būti būtinos projektui įgyvendinti ir turi atitikti skaidraus finansų valdymo, sąnaudų efektyvumo ir kaštų – naudos principus, todėl pareiškėja turėjo dėti visas pastangas, kad pirkimo kaina būtų maksimaliai mažiausia rinkoje. Pareiškėjos išlaidų, patirtų įsigyjant projekto investicijas už padidintą kainą, dalis, kuri viršija rinkos kainą, negali būti laikoma būtinosiomis išlaidomis projektui įgyvendinti.

16. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos teiginiu, kad NMA, prieš sudarydama Paramos sutartį su pareiškėja, patvirtino, jog NMA Paraiškoje nurodytas planuojamas išlaidas pripažino tinkamomis. Atsakovas teigė, jog šis teiginys prieštarauja teisės aktų reikalavimams bei pačiai paramos skyrimo proceso esmei, nes skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus pareiškėjos deklaruotų išlaidų pagrįstumą, atitiktį teisės aktų ir paramos sutartyje įtvirtintiems reikalavimams ir jų tinkamumą finansuoti, o ne dėl visų planuojamų atlikti išlaidų sumos, kuri galėtų būti skiriama projektui, sumažinimo.

17. Atsakovas pažymėjo, kad miškotvarkos projektas jau buvo parengtas ir patvirtintas 2012 metais, t. y. anksčiau nei sudaryta sutartis, todėl pirkimas vykdytas nesiekiant pirkimo tikslo, pažeidžiant Taisyklių 3 punkte įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, t. y. pirkimas vykdytas dėl objekto, kurį pareiškėja jau buvo įsigijusi. Tokiu būdu ji siekė ne realaus pirkimų tikslo, o tik formalios atitikties galiojančioms pirkimų procedūroms, įformindama jau iki pirkimo sudaryto šalių sandorio rezultatus nauja sutartimi. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog Paramos sutarties 17.1 punkte nurodyta, kad paramos gavėjas privalo, siekdamas numatytų projekto tikslų ir uždavinių, įgyvendinti projektą taip, kaip aprašyta paraiškoje, miškotvarkos projekte.

18. Atsakovas nurodė, kad netinkamomis išlaidomis buvo pripažintos 2 172,15 Eur vienos pavėsinės įsigijimo išlaidos, nes pavėsinės, kurių plotas didesnis nei 25 kv. m, laikomos netinkamomis finansuoti išlaidomis, t. y. pareiškėjai nesuteikiama 1 954,94 Eur paramos suma (2 172,15 Eur netinkamos išlaidos x 90 proc. paramos intensyvumas). Atsakovas atkreipė dėmesį, kad septynkampės pavėsinės plotas buvo matuojamas du kartus ir abu kartus šios pavėsinės pamatuotas plotas viršijo 25 kv. m.

19. Atsakovas nurodė, kad NMA 2015 m. vasario 19 d. pateikė pareiškėjai ekspertinio konsultavimo ataskaitos konstatuojamąją dalį ir lokalinę sąmatą. Pareiškėja 2015 m. vasario 25 d. pateikė NMA paaiškinimą dėl atliktų investicijų, kuriame nurodė, kad nesutinka su ekspertinio konsultavimo ataskaitos priede – lokalinėje sąmatoje nurodytomis kainomis konkrečioms investicijoms. Atsakovas teigė, jog ekspertinio tyrimo ataskaita vertintina tik kaip vienas iš dokumentų, kuriuo remdamasi NMA gali atlikti papildomą pirkimo procedūrų patikrinimą ir nustatyti konkrečius pažeidimus, kurie leistų konstatuoti priešingą faktą, t. y. ekspertinio tyrimo ataskaita nėra administracinis aktas, kuriuo galutinai išsprendžiamas paramos mokėjimo (sumažinimo, nemokėjimo) klausimas.

20. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad NMA pareiškėja neišreiškė valios, kad 5 darbo dienų terminas papildomiems dokumentams pateikti būtų pratęstas. 2015 m. vasario 19 d. elektroniniu laišku informavo pareiškėją apie atliktą užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę bei ekspertinio konsultavimo ataskaitoje pateikiamas išvadas, o skundžiamą sprendimą priėmė 2015 m. gegužės 4 d., todėl pareiškėjos teiginys, kad NMA suteikė nepakankamą terminą dokumentams / informacijai pateikti, yra nepagrįstas.

21. Atsakovas nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 11 d. elektroniniu laišku informavo pareiškėją apie atliktą užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę bei ekspertinio konsultavimo ataskaitoje pateikiamas išvadas, o kitą skundžiamą sprendimą priėmė 2015 m. spalio 23 d., tačiau pareiškėja į NMA nesikreipė ir neteikė papildomų paaiškinimų dėl atliktų investicijų tinkamumo ir išlaidų dydžio pagrįstumo.

22. Atsakovas pažymėjo, kad ginčijamuose sprendimuose pareiškėjos padaryti pažeidimai detaliai aprašomi ir prie jų nurodomos pažeistos teisės aktų normos, taip pat nurodomos teisės aktų nuostatos, pagal kurias apskaičiuotos bei pritaikytos sankcijos, detaliai aprašomas sankcijų skaičiavimas. Sprendimų pabaigoje pateikiama bendra visų teisės aktų, kuriais remiantis nustatyti pažeidimai ir pritaikytos sankcijos, suvestinė. Taigi, sprendimas yra pagrįstas objektyviais faktais bei teisės aktų nuostatomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, sprendimai pasirašyti tam įgaliojimus turinčio asmens, patvirtinti antspaudu, vadinasi, visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus ir nėra pagrindo jų naikinti.

II. 23. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjos A. G. skundą patenkino iš dalies, panaikino NMA 2015 m. gegužės 4 d. sprendimą ir 2015 m. spalio 23 d. sprendimą, įpareigojo NMA iš naujo apskaičiuoti pareiškėjai skiriamos paramos sumą pagal pareiškėjos 2014 m. gruodžio 18 d. ir 2015 m. birželio 18 d. mokėjimo prašymus, atsižvelgiant į sprendimo turinį, likusią pareiškėjos skundo dalį atmetė.

24. Teismas nustatė, kad 2012 m. liepos 25 d. pareiškėja pateikė Paraišką. Joje prašė paramos lėšų projektui „Miško parko poilsio aikštelės Kelmės r. Tytuvėnų apyl. sen. Bulavėnų k.“ (toliau – Projektas). Paraiškoje nurodyta, kad bendra projekto vertė 378 620 Lt, prašoma paramos suma – 340 758 Lt. Paraiškos XII dalies 6 punkte pareiškėja patvirtino, kad ši prašoma paramos suma yra mažiausia projektui įgyvendinti reikalinga suma.

25. Teismas nustatė, kad 2014 m. gruodžio 5 d. NMA su pareiškėja sudarė Paramos sutartį, pagal kurią Projektui finansuoti numatyta iki 323 658 Lt (t. y. iki 90 proc.) visų tinkamų kompensuoti Projekto išlaidų dalis. 2014 m. gruodžio 18 d. pagal Paramos sutartį pareiškėja pateikė NMA mokėjimo prašymą, kuriame prašė kompensuoti pirkimo dokumentuose numatytas išlaidas – kūdrų (2 vnt.), rekreacinių medinių takų (800 kv. m), transporto priemonių stovėjimo aikštelės su žvyro danga (300 kv. m), skulptūrų (15 vnt.), informacinio stendo (1 vnt.), miškotvarkos projekto (1 vnt.) ir stacionarių žemėlapių (4 vnt.) įrengimo darbus, iš viso – 212 580 Lt (61 567,41 Eur). Tikrindama pareiškėjos mokėjimo prašymą NMA užsakė pareiškėjos patirtų išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę, kuri skirta nustatyti, ar pareiškėjos nurodytų investicijų išlaidų vertė atitiko rinkos kainai darbų sutarčių pasirašymo dieną: kūdrų įrengimas (2 vnt.), rekreaciniai mediniai takai (800 kv. m), automobilių stovėjimo aikštelė su žvyro danga (300 kv. m).

26. Teismas nurodė, kad byloje pateikta 2015 m. vasario 17 d. ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. C-80 (toliau – Ataskaita Nr. C-80), kurioje konstatuota, kad automobilių stovėjimo aikštelės (300 kv. m) įrengimo investicijų išlaidų vertė pagal 2014 m. lapkričio 3 d. sutartį viršijo rinkos kainą 5 090,29 Lt (1 474,24 Eur); medinių rekreacinių takų įrengimo investicijų išlaidų vertė pagal 2014 m. lapkričio 4 d. sutartį viršijo rinkos kainą 44 215,36 Lt (12 805,65 Eur). Atlikus patikrą Projekto vykdymo vietoje ir iškasus kelias duobutes („šurfus“), nustatyta, kad įrengiant automobilių stovėjimo aikštelę, panaudotas žvyras sudaro 40 cm sluoksnį, kuo remiantis buvo nustatyta automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo skaičiuojamoji kaina. Taip pat buvo nustatytas mediniams takams įrengti panaudotas medžiagų kiekis, kuo remiantis nustatyta medinių takų įrengimo skaičiuojamoji kaina. Ataskaitoje Nr. C-80 remiamasi oficialiu lito ir euro valiutos kursu, 2014 m. spalio mėnesio statybų skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijomis, NMA pateiktais dokumentais, viešai prieinama informacija ataskaitos rengimo metu, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-163 patvirtintomis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ įgyvendinimo taisyklėmis (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), Administravimo taisyklėmis. Ekspertinio vertinimo metu nustatyta, kad numatytų atskirų investicijų bendra išlaidų vertė rinkos kainą viršijo 14 279,89 Eur be PVM.

27. Teismas nurodė, kad NMA, įvertinusi 2014 m. gruodžio 18 d. mokėjimo prašymą ir pateiktus dokumentus, 2014 m. gegužės 4 d. priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo, atsižvelgdama į minėtos ekspertizės išvadas, netinkamomis pripažino 14 279,89 Eur be PVM, be to, pritaikė 100 proc. sankciją (52,13 Eur) bei nusprendė pareiškėjai nekompensuoti 12 904,03 Eur ir išmokėti 48 663,37 Eur vietoj prašytos 61 567,40 Eur paramos sumos.

28. Teismas nustatė, kad 2015 m. birželio 18 d. pareiškėja pateikė antrąjį mokėjimo prašymą, kuriame prašė kompensuoti pirkimo dokumentuose numatytas išlaidas: medinių atrakcionų (4 vnt.), suolų (17 vnt.), stalų (4 vnt.), laužaviečių (4 vnt.), šiukšlių dėžių (14 vnt.), lauko tualetų (4 vnt.), rodyklių (9 vnt.), persirengimo kabinų (3 vnt.), apžvalgos aikštelės (1 vnt.), pavėsinių (3 vnt.), užtvarų (6 vnt.) įrengimo ir aplinkos tvarkymo ir apsaugos darbus (2,93 ha), iš viso – 32 170,37 Eur. Tikrindama pareiškėjos antrąjį mokėjimo prašymą, NMA taip pat užsakė pareiškėjos patirtų išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę. Ekspertizę atlikusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Civitta“ 2015 m. rugsėjo 11 d. ekspertinio konsultavimo ataskaitoje Nr. 59 (toliau – Ataskaita Nr. 59) konstatavo, kad lauko tualetų įrengimo investicijų išlaidų vertė pagal 2015 m. balandžio 4 d. sutartį viršijo rinkos kainą 1 169,92 Eur; rodyklių įrengimo investicijų išlaidų vertė pagal 2015 m. balandžio 4 d. sutartį viršijo rinkos kainą 37,58 Eur; apžvalgos aikštelių įrengimo investicijų išlaidų vertė pagal 2015 m. balandžio 11 d. sutartį viršijo rinkos kainą 1 081,30 Eur; užtvarų įrengimo investicijų išlaidų vertė pagal 2015 m. balandžio 11 d. sutartį viršijo rinkos kainą 689,72 Eur. Buvo atlikta patikra vietoje. UAB „Civitta“ ekspertas rėmėsi 2015 m. kovo mėnesio statybų skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijomis NMA pateiktais dokumentais, viešai prieinama informacija ataskaitos rengimo metu, Administravimo taisyklėmis, Įgyvendinimo taisyklėmis, Turto ir verslo vertinimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159, numatytais turto vertinimo metodais ir jų taikymo prielaidomis. Ekspertinio vertinimo metu nustatyta, kad numatytų atskirų investicijų bendra išlaidų vertė rinkos kainą viršijo 2 978,52 Eur be PVM.

29. Teismas nustatė, jog NMA, įvertinusi 2015 m. birželio 18 d. mokėjimo prašymą ir pateiktus dokumentus, 2015 m. spalio 23 d. priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo atsižvelgdama į minėtos ekspertizės išvadas, netinkamomis finansuoti pripažino 2 978,50 Eur išlaidas, be to pritaikė prašomos ir apskaičiuotos paramos sumų skirtumo dydžio sankciją 1 954,94 Eur, nusprendė nekompensuoti pareiškėjai 6 590,53 Eur ir išmokėti 25 579,84 Eur vietoj prašytos 32 170,37 Eur paramos sumos.

30. Teismas analizavo Administravimo taisyklių (redakcija, galiojusi ginčijamų sprendimų priėmimo metu) 3 punktą (tinkamos finansuoti išlaidos), 5.9 ir 5.10 punktus, Įgyvendinimo taisyklių (redakcija, galiojusi ginčijamų sprendimų priėmimo metu) 21 bei 92 punktus ir atsižvelgęs į minėtą teisinį reglamentavimą, darė išvadą, kad NMA, vertindama pareiškėjos mokėjimo prašymus, turėjo teisinį pagrindą atlikti užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę.

31. Teismas analizavo pareiškėjos ir NMA sudarytos Paramos sutarties 4 punkto nuostatas ir sutiko su atsakovu, kad investicijų įsigijimas už nepagrįstai padidintas kainas, neatitinkančias rinkos kainų, yra nesuderinamas su sąnaudų efektyvumo ir kaštų–naudos principais, o gali būti atlyginama tik būtina ir mažiausia projektui įgyvendinti reikalinga paramos suma.

32. Teismas nustatė, kad ginčijamų sprendimų išvados dėl netinkamų finansuoti išlaidų buvo padarytos, vadovaujantis Ataskaitų Nr. C-80 ir Nr. 59 duomenimis. Kadangi pareiškėja nesutiko su NMA pasitelktų ekspertų pateiktomis išvadomis, pareiškėjos prašymu byloje buvo paskirtas ekspertas ekspertizei atlikti, siekiant nustatyti, ar pareiškėjos investicijų išlaidų vertė atitinka rinkos kainą.

33. Teismas nurodė, jog teismo ekspertas prof. hab. dr. L. U. (toliau – ir Teismo ekspertas) atlikęs ekspertizę taip pat nustatė pareiškėjos mokėjimo prašymuose nurodytų investicijų išlaidų vertės ir rinkos kainos neatitikimus. Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad automobilių stovėjimo aikštelės (300 kv. m) įrengimo išlaidų vertė, skaičiuojant pagal 2014 m. spalio mėnesio kainas yra 5 143 Eur (darbas be PVM, medžiagos ir mechanizmai su PVM) ir yra 70,16 Eur (1,34 proc.) mažesnė nei sąskaitoje faktūroje nurodyta automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo išlaidų vertė 18 000 Lt (5 213,16 Eur) (darbas be PVM, medžiagos ir mechanizmai su PVM). Medinių rekreacinių takų (800 kv. m) įrengimo išlaidų vertė, skaičiuojant pagal 2014 m. spalio mėnesio kainas yra 33 843 Eur (darbas be PVM, medžiagos ir mechanizmai su PVM) ir yra 911,40 Eur (2,6 proc.) mažesnė nei sąskaitoje faktūroje, kurioje rekreacinių medinių takų kaina yra 120 000 Lt (34 754,40 Eur) (darbas be PVM, medžiagos ir mechanizmai su PVM). Lauko tualetų (4 vnt.) įrengimo išlaidų vertė, skaičiuojant pagal 2015 m. kovo mėnesio kainas yra 4 685 Eur (darbas be PVM, medžiagos ir mechanizmai su PVM) ir yra 51,08 Eur (1,1 proc.) didesnė nei sąskaitoje faktūroje, kurioje lauko tualetų kaina yra 4 633,92 Eur (darbas be PVM, medžiagos ir mechanizmai su PVM). Rodyklių (9 vnt.) įrengimo išlaidų vertė, skaičiuojant pagal 2015 m. kovo mėnesio kainas yra 2 764 Eur (darbas be PVM, medžiagos ir mechanizmai su PVM) ir yra 157,42 Eur (6,0 proc.) didesnė nei sąskaitoje faktūroje, kurioje rodyklių kaina yra 2 606,58 Eur (darbas be PVM, medžiagos ir mechanizmai su PVM). Apžvalgos aikštelės įrengimo išlaidų vertė, skaičiuojant pagal 2015 m. kovo mėnesio kainas yra 3 609 Eur (darbas be PVM, medžiagos ir mechanizmai su PVM) ir yra 735,3 Eur (16,9 proc.) mažesnė nei sąskaitoje faktūroje, kurioje apžvalgos aikštelės kaina yra 4 344,30 Eur (darbas be PVM, medžiagos ir mechanizmai su PVM). Užtvarų (6 vnt.) įrengimo išlaidų vertė, skaičiuojant pagal 2015 m. kovo mėnesio kainas yra 1 542 Eur (darbas be PVM, medžiagos ir mechanizmai su PVM) ir yra 195,72 Eur (11,2 proc.) mažesnė nei sąskaitoje faktūroje, kurioje užtvarų (6 vnt.) kaina yra 1 737,72 Eur (darbas be PVM, medžiagos ir mechanizmai su PVM).

34. Teismas nurodė, jog teismo ekspertizės metu nustatytas pavėsinės plotas yra 25,6 kv. m ir nežymiai viršija 25 kv. m (t. y. viršija apie 2,4 proc., kai statybų įstatymai leidžia 5 proc. nukrypimą).

35. Teismas nurodė, kad teismo posėdyje Teismo ekspertas paaiškino, kad 2017 m. spalio 9 d. nuvyko į vietą, apžiūrėjo kiekvieną objektą ir atliko įvertinimą. Teismo ekspertas pažymėjo, kad medžiagos buvo perkamos su PVM, o kadangi asmuo, kuris nėra PVM mokėtojas, PVM negali grąžinti, atliekant ekspertizę, buvo skaičiuojama visa pareiškėjos sumokėta suma. Teismo ekspertas nurodė, kad programa „Sistela“ atlieka skaičiavimus tik be PVM. Ekspertizės akte pradinis medžiagų PVM yra įvertintas ir atsižvelgta, ar darbų atlikėjas yra PVM mokėtojas ar ne. Teismo ekspertas su 2017 m. lapkričio 29 d. paaiškinimuose esančios lentelės Nr. N11-117 punkte esančiu neatitikimu dėl neapipjautų lentų sutiko, pripažino, kad ekspertizės akte vertino apipjautas lentas, o kadangi jų kaina skiriasi nuo neapipjautų, dėl šios klaidos kainos neatitikimas sudaro 2 672 Eur. Teismo ekspertas atkreipė dėmesį, kad Paramos sutartyje nebuvo nurodyta, kad vertinimas bus atliekamas pagal programą „Sistela“, nebuvo aptarta, kokios lentos turi būti naudojamos rekreacinių takų statybai. Teismo ekspertas atkreipė dėmesį, kad nustatyta leistina kaina nebuvo viršyta. Teismo ekspertas pažymėjo, jog prie projekto nėra pateikta pavėsinių projektų, jų koordinačių ir brėžinių, todėl buvo apskaičiuotas pavėsinės naudingas plotas. Tiek Statybos įstatymas, tiek kiti teisės aktai leidžia ploto nuokrypį iki 5 proc. Pavėsinės ploto viršijimas 0,6 kv. m galėjo daryti tik nežymią įtaką kainai. Įvertinimas negali būti tikslus, nes minėtų statinių projektų nėra. Teismo ekspertas teigė, jog vamzdžio įrengimas po stovėjimo aikštele yra sudedamoji aikštelės įrengimo dalis, atsižvelgiant į grunto sąlygas, nes apačioje yra bala. Nesant pateiktų kokybės reikalavimų, nėra galimybės vertinti vamzdžio kokybės.

36. Teismas nurodė, kad A. V. (A. V.) prašė apklausti atsakovas, kaip UAB „Civitta“ statybos darbų ekspertą. Teismo posėdyje jis nurodė, kad 2015 m. vasario 17 d. atliko takų, kūdros ir aikštelės apžiūrą ir surašė Ataskaitą Nr. C-80. A. V. teigė, kad Teismo eksperto skaičiavimai yra klaidingi, nes reikėjo atlikti skaičiavimus be PVM. Teismo ekspertas neatkreipė dėmesio į tai, iš kokių medžiagų pagamintos konstrukcijos, o norint tiksliai nustatyti, kokia mediena buvo naudota, reikėtų atlikti laboratorinę ekspertizę. A. V. taip pat nurodė, kad automobilių stovėjimo aukštelei įrengti projekto vykdytojas galimai naudojo nefrakcionuotą gruntą, kurio kaina yra mažesnė nei žvyro.

37. Teismas nurodė, kad D. K. dėl Ataskaitos Nr. 59 paaiškino, kad nėra duomenų, ar investicijos buvo pirktos su PVM ar be, tačiau savo ataskaitoje kainas įvertino be PVM. D. K. pažymėjo, kad įvertino visus darbus, apžiūrėjo aikštelę, surašė kiekius, kvadratus, kubus, todėl jo nurodyta suma, kuri viršijo rinkos kainą, yra teisinga.

38. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, nurodė, kad vertinant ekspertizės teisėtumą, pirmiausiai būtina atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatyme nustatytus reikalavimus. Atsižvelgęs į minėto įstatymo nuostatas, teismas nurodė, jog teismo ekspertizės aktas aiškiai suskirstytas į dalis (įžanginę, bendrą ekspertizės objekto apžvalgą, objekto apžiūrą, tiriamąją, išvadas, ekspertizės akto priedus), tiriamo objekto nuotraukose užfiksuoti matavimai, prie kiekvieno teismo užduoto klausimo nurodyta, ką ekspertas nustatė, kokius darbus atliko ekspertizės metu, kuo rėmėsi išvadoms prieiti, ekspertizės akte pateiktos ne tik tiriamo objekto nuotraukos, bet ir lentelė, planas, brėžinys, pateikti detalūs skaičiavimai. Tuo tarpu Ataskaitos Nr. 59 ir C-80, lyginant su teismo ekspertizės aktu, yra trumpos, glaustos ir neišsamios. Teismas Teismo eksperto ekspertizės aktą, išskyrus jame pateiktas išvadas dėl rekreacinių takų kainos, laikė patikimesniu, išsamesniu už minėtų ekspertų parengtas ataskaitas, kurios byloje vertintos kaip rašytiniai įrodymai.

39. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjos mokėjimo prašymuose nurodytų automobilių stovėjimo aikštelės (300 kv. m), apžvalgos aikštelės, užtvarų (6 vnt.), lauko tualetų (4 vnt.), rodyklių (9 vnt.) įrengimo investicijų vertė turi būti skaičiuojama pagal teismo ekspertizės akte nurodytas vertes ir turi būti perskaičiuota, todėl šias skundžiamų sprendimų dalis laikė nepagristomis.

40. Teismas nustatė, kad ginčijamame 2015 m. spalio 23 d. sprendime netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažintos 2 172,15 Eur vienos pavėsinės įsigijimo išlaidos, todėl pareiškėjai nesuteikiama 1 954,94 Eur paramos suma (2 172,15 Eur netinkamos išlaidos x 90 proc. paramos intensyvumas).

41. Teismas nurodė, kad Paraiškoje pareiškėja nurodė, kad pavėsinės plotas bus 25 kv. m, Paramos sutartyje – kad mokėjimo prašymą investicijoms (išlaidoms, sąnaudoms) kompensuoti teiks, be kita ko, pavėsinėms (3 vnt.), kurių kiekvienos plotas po 25 kv. m. Teismo ekspertas nustatė, kad pareiškėjos pastatytos septyniakampės pavėsinės plotas yra 25,6 kv. m, t. y. nežymiai viršija 25 kv. m, tad galėjo daryti tik nežymią įtaką kainai. Teismas sutiko su eksperto išvada, kad toks nuokrypis yra mažareikšmis, nes atsakovas pasirašydamas sutartį pavėsinių projekto nereikalavo, be to šis nuokrypis iš esmės negalėjo daryti reikšmingą įtaką kainos skirtumui, todėl yra neproporcingas.

42. Teismas konstatavo, kad atsakovas, atsižvelgdamas į Ataskaitų Nr. C-80 ir Nr. 59 išvadas, ginčijamais sprendimais nepagrįstai pripažino dalį prašomų kompensuoti išlaidų (dėl automobilių stovėjimo aikštelės, lauko tualetų, rodyklių, apžvalgos aikštelės, užtvarų, pavėsinės) nepagrįstomis, todėl ginčijami 2015 m. gegužės 4 d. ir 2015 m. spalio 23 d. sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini.

43. Teismas nurodė, kad atsakovas įpareigojamas priimti naują sprendimą ir iš naujo apskaičiuoti pareiškėjai skiriamos paramos sumą pagal pareiškėjos 2014 m. gruodžio 18 d. ir 2015 m. birželio 18 d. mokėjimo prašymus, vadovaujantis Teismo eksperto atliktos ekspertizės išvadomis, bei įvertinti 2 672 Eur investicijų kainos neatitikimą dėl to, kad lentos buvo vertintos, kaip apipjautos, įrengiant medinius rekreacinius takus (800 kv. m).

44. Teismas nurodė, kad pareiškėja turi teisę į dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir išaiškino, kad pareiškėja turi teisę prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu teismui pateikti ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

III. 45. Atsakovas NMA apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas pareiškėjos A. G. skundas ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti. Atsakovas apeliaciniame skunde pakartoja nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes ir savo nesutikimą su teismo sprendimu iš esmės grindžia šiais papildomais argumentais:

45.1. Atsakovas teigia, jog teismo ekspertizės aktas yra nepatikimas ir nesutinka su teismo pozicija dėl pavėsinės ploto bei šio pažeidimo vertinimo. Atsakovo vertinimu, teismas nepagrįstai sutiko su Teismo eksperto išvada, jog nuokrypis yra mažareikšmis, neatsižvelgė į tai, jog atsakovas neturi galimybės savo nuožiūra spręsti, ar Įgyvendinimo taisyklėse įtvirtintas pažeidimas mažareikšmis, ar ne. Atsakovas akcentuoja, jog šioje byloje ginčo dėl pavėsinių įrengimo ir didesnio ploto įtakos įrengimo kainai nebuvo, šalys nesutarė tik dėl pavėsinių ploto, ne dėl jų kainos. Atsakovo vertinimu, teismas skundžiamu sprendimu formuoja ydingą praktiką, kai ignoruojamas pareiškėjų teisės aktų nesilaikymas, o NMA priverčiama skirti paramą pareiškėjui, kuris nesilaiko reikalavimų.

45.2. Atsakovo vertinimu, teismo sprendimas dėl vamzdžio nepagrįstas dėl to, jog jame nebuvo atsižvelgta į tai, kad privažiavimai į aikšteles pagal šią priemonę nekompensuojami. Teismas sprendime nepagrįstai nekvestionavo šios teismo ekspertizės akto dalies, priešingai, šiai Teismo eksperto išvadai pritarė, tačiau nepateikė jokių argumentų.

45.3. Dėl PVM skaičiavimo atsakovas teigia, jog teismo sprendime nebuvo įvertinta, ar Teismo ekspertas atsižvelgė į aplinkybes, ar įvertinti darbai bei investicijos buvo įsigytos su PVM, ar be. Teismas sprendime neatsižvelgė į aplinkybę, kad pareiškėjams gali būti kompensuojamos tik tinkamos išlaidos, o PVM nėra tinkamos finansuoti išlaidos.

45.4. Dėl medinių takų atsakovas pažymi, kad Teismo ekspertas pripažino, kad jo rengtame ekspertizės akte klaidingai nurodė medinių takų kainą net 2 672 Eur skirtumu. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog jeigu atsakovas nebūtų pateikęs paaiškinimų ir nebūtų paprašęs leisti apklausti ir UAB „Civitta“ statybų ekspertus, kurie rengė lokalines sąmatas pagal pareiškėjos Projekte numatytas investicijas, teismas būtų nepagrįstai pripažinęs ir šią 2 672 Eur sumą kaip tinkamą finansuoti.

45.5. Atsakovas nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas dar ir dėl to, kad nebuvo atsižvelgta, jog Teismo ekspertas neatkreipė dėmesio, iš kokių medžiagų pagamintos konstrukcijos. Teismas taip pat neatsižvelgė, jog automobilių stovėjimo aukštelei įrengti projekto vykdytojas galimai naudojo nefrakcionuotą gruntą, kurio kaina yra mažesnė nei žvyro, tačiau Teismo ekspertas naudojo kitą „Sistela“ pateikiamą kodą. Atsakovas teigia, kas atsižvelgiant į teismo praktiką (administracinė byla Nr. eI-204-561/2017), nagrinėjamu atveju išsamesnės ir patikimesnės ataskaitos turi būti laikomos Ataskaita Nr. C-80 ir Ataskaita Nr. 59, kuriomis atsakovas rėmėsi, priimdamas 2015 m. gegužės 4 d. ir 2015 m. spalio 23 d. sprendimus, o ne Teismo eksperto ekspertizės aktu, nes Teismo ekspertas jame pateikė klaidingus, galimai subjektyvius, duomenis.

46. Pareiškėja A. G. atsiliepime į atsakovo NMA apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

47. Pareiškėja teigia, jog nesutinka su atsakovo argumentais dėl pavėsinės ploto ir pažymi, kad atsakovo 2015 m. spalio 23 d. sprendime nurodoma, jog vienos iš pareiškėjos įrengtų pavėsinių plotas yra 27 kv. m, t. y. anot NMA, šios pavėsinės plotas 2 kv. m viršijo pagal Įgyvendinimo taisyklių 22.6.6 punktą nustatytą galimą didžiausią pavėsinės plotą. Atsižvelgiant į tai, NMA netinkamomis išlaidomis pripažino šios pavėsinės įsigijimo išlaidas – 2 175,15 Eur, t. y. nesuteikė 1 954, 94 Eur paramos sumos (2 175,15 Eur x 90 proc. paramos intensyvumas). Be to, remiantis tuo, kad pritaikius minėtą paramos sumažinimą dėl pavėsinės ploto viršijimo Pareiškėjo pagal mokėjimo prašymą prašoma paramos suma (32 170,37 Eur) daugiau kaip 3 proc. viršijo (6,08 proc.) apskaičiuotą (30 215,43 Eur) paramos sumą, vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 111.3 punktu, NMA pareiškėjai pritaikė prašomos ir paskaičiuotos paramos sumų skirtumo dydžio sankcija – 1 954,94 Eur (32 170,37 Eur – 30 215,43 Eur). Iš viso – 3 909,88 Eur paramos sumažinimą.

48. Pareiškėja atkreipia dėmesį į Teismo eksperto paaiškinimus dėl nežymaus, mažareikšmio pavėsinės ploto viršijimo ir pažymi, jog ginčo pavėsinė yra realiai įrengta projekto įgyvendinimo vietoje. Pareiškėja teigia, kad NMA pažeidimą nustatė tik dėl pavėsinės ploto viršijimo bei remiasi tik vieninteliu ir formaliu argumentu, jog pagal Įgyvendinimo taisyklių 22.6.6 punktą, pavėsinės plotas turi siekti ne daugiau nei 25 kv. m, taigi atsakovo sankcija iš viso neskirti paramos už realiai įrengtą objektą (bei papildomai pritaikoma kita tokio paties dydžio sankcija), neatitinka proporcingumo bei teisingumo principų.

49. Pareiškėja dėl atsakovo argumento, susijusio su automobilių stovėjimo aikštele, kad privažiavimai į aikšteles nekompensuojami, automobilių stovėjimo aikštelei įrengti galimai naudotas nefrakcionuotas gruntas, o Teismo ekspertas naudojo kitą „Sistela“ pateikiamą kodą, pažymi, kad atsakovo argumentai dėl išlaidų privažiavimui įrengti nekompensavimo, buvo teikti (VI tomas, b. l. 151). Pareiškėja pažymi, jog atsakovo užsakymu UAB „Civitta“ atliekant automobilių stovėjimo aikštelės vidutinės rinkos kainos nustatymą, vamzdžio įrengimas taip pat buvo įtrauktas į stovėjimo aikštelės įrengimo darbus. Pareiškėja nurodo, kad vienintelis skirtumas tai, kad Teismo ekspertas nustatė, jog įrengiant pareiškėjos automobilių stovėjimo aikštelę buvo panaudotas kitokio tipo vamzdis nei nurodė UAB „Civitta“ ekspertas (tačiau šis skirtumas įkainio prasme tesudarė mažesnį nei 100 Eur skirtumą). Pareiškėja atkreipia dėmesį, jog Teismo ekspertas nurodė, jog be privažiavimo į automobilių stovėjimo aikštelę nebūtų galimybės apskritai naudotis aikštele (o jeigu nebūtų įrengtas aptariamas vamzdis (kuris atlieka drenažines funkcijas) nebūtų galimybių naudotis privažiavimu), tad atsakovo argumentai, kad privažiavimo prie automobilių stovėjimo aikštelės įrengimas (šiuo atveju vamzdis) nėra kompensuojamos išlaidos, yra nepagrįsti.

50. Pareiškėja teigia, kad atsakovo 2017 m. lapkričio 29 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos tik prielaidos (kad galimai buvo naudotas kitoks gruntas nei Teismo ekspertas nurodė savo teismo ekspertizėje), kuriuos jokiais objektyviais duomenis ar įrodymais neparemtos.

51. Pareiškėja remiasi Įgyvendinimo taisyklių 24 punktu ir teigia, jog atsakovas klaidina teismą, jog PVM yra netinkamos finansuoti išlaidos.

52. Dėl medinių rekreacinių takų pareiškėja atkreipia dėmesį, jog Teismo eksperto padarytas apsirikimas vienu atveju atliekant teismo ekspertizę, savaime nereiškia teismo ekspertizės nepagrįstumo visa apimtimi.

53. Pareiškėja dėl teismo praktikos UAB „Civitta“ ekspertinio konsultavimo ataskaitų atžvilgiu pažymi, jog tokia išvada buvo padaryta kitoje byloje (kuri nėra susijusi su šia administracine byla), egzistuojant kitoms aplinkybėms ir pažymi, kad atsakovo nurodytas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas yra apskųstas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutarties šioje byloje dar nėra priėmęs. Pareiškėja remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-777-415/2017 pateiktu išaiškinimu ir teigia, jog atsakovo argumentas, kad UAB „Civitta“ ekspertinio konsultavimo ataskaita savaime yra tinkamas įrodymas dėl paramos gavėjų investicijų vertės nustatymo, yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 54. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl NMA 2015 m. gegužės 4 d. ir 2015 m. spalio 23 d. sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.

55. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino pareiškėjos skundą ir panaikino skundžiamus NMA 2015 m. gegužės 4 d. ir 2015 m. spalio 23 d. sprendimus bei įpareigojo NMA iš naujo apskaičiuoti pareiškėjai skiriamos paramos sumą pagal pareiškėjos 2014 m. gruodžio 18 d. ir 2015 m. birželio 18 d. mokėjimo prašymus, atsižvelgiant į sprendimo turinį. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovas įpareigojamas priimti naują sprendimą ir iš naujo apskaičiuoti pareiškėjai skiriamos paramos sumą vadovaujantis Teismo eksperto atliktos ekspertizės išvadomis, bei įvertinti 2 672 Eur investicijų kainos neatitikimą dėl to, kad lentos buvo vertintos, kaip apipjautos, įrengiant medinius rekreacinius takus (800 kv. m).

56. Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės teigia, kad teismo ekspertizės aktas yra nepatikimas ir nagrinėjamu atveju turėjo būti vadovaujamasi Ataskaita Nr. C-80 bei Ataskaita Nr. 59, kurios, atsakovo manymu, yra išsamesnės ir patikimesnės.

57. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas ginčijamuose 2015 m. gegužės 4 d. ir 2015 m. spalio 23 d. sprendimuose konstatavo, kad pareiškėjos deklaruotos sumos daliai investicijų buvo didesnės nei jų vertė rinkoje, ir pripažino netinkamomis finansuoti išlaidas bei pritaikė sankcijas iš esmės vadovaudamasis ekspertinio konsultavimo ataskaitomis (Ataskaita Nr. C-80 ir Ataskaita Nr. 59).

58. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog asmuo, prisiėmęs įsipareigojimus atlikti pirkimus už mažiausią kainą, turi siekti mažiausios rinkoje pirkimo kainos, o NMA, kai jai kyla įtarimų dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ir paslaugų kainų, atlieka ekspertizę, ir vadovaudamasi jos rezultatais priima galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, taikant sankciją (žr., pvz., 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1588-624/2017).

59. Taigi NMA, kilus įtarimui dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ar paslaugų kainų, gali atlikti užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę ir ekspertizės išvada laikytina leistina įrodinėjimo priemone NMA sprendžiant klausimą dėl išlaidų tinkamumo, tačiau galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, vadovaudamasi ekspertizės rezultatais, priima NMA (Administravimo taisyklių 5.10 p.). NMA, priimdama individualų administracinį teisės aktą, kuriuo nusprendžiama sumažinti mokamos paramos dydį, kai pripažįstama netinkama kompensuoti paramos suma ir skiriama sankcija, ir kuris grindžiamas ekspertizių(-ės) aktuose(-e) pateiktomis išvadomis, individualiame administraciniame teisės akte turi detalizuoti, kokias konkrečias aplinkybes patvirtina ekspertizių(-ės) aktuose(-e) nurodytos išvados ir kaip šios išvados paneigia paramos gavėjo pateiktus įrodymus, susijusius su jo realiai patirtomis išlaidomis ir prisiimtais įsipareigojimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2155-520/2016).

60. Pažymėtina, jog teismų praktikoje tam, kad būtų galima vertinti ekspertinį tyrimą bei jo pagrindu padarytas išvadas kaip patikimas, atsižvelgiama į keletą esminių aspektų. Pirma, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pagrįstą teisę atlikti ekspertinį tyrimą, derančią su kvalifikaciniais gebėjimais (profesionalumo principą). Antra, daromų išvadų pagrįstumą: išvadų pagrindimą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pagrįstomis metodikomis (skaičiavimais), kalbant apie darbų ir paslaugų kainas, inter alia (be kita ko) aiškų ir suprantamą palyginamąjį vertinimą su paramos gavėjo prisiimtais įsipareigojimais ir šių vertinimų paaiškinimą (profesinių sprendimų skaidrumo principą). Visa tai tiesiogiai implikuoja ir objektyvumo principo taikymą, kuris yra prielaida suinteresuotų asmenų abejonėms dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų bei sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo paneigti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-777-415/2017).

61. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Ataskaitą Nr. C-80 ir Ataskaitą Nr. 59, kurių išvadomis remdamasis atsakovas priėmė ginčijamus sprendimus, nusprendė, kad šios ataskaitos, lyginant su teismo ekspertizės aktu, yra trumpos, glaustos ir neišsamios, todėl teismo paskirto eksperto ekspertizės aktą, išskyrus jame pateiktas išvadas dėl rekreacinių takų kainos, laikė patikimesniu, išsamesniu už minėtų ekspertų parengtas ataskaitas, kurios byloje vertintos kaip rašytiniai įrodymai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenų visumą, su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka. Pažymėtina, jog teismo ekspertizės aktą parengė į teismo ekspertų sąrašą įrašytas teismo ekspertas prof. hab. Dr. L. U. ir teismo eksperto asistentas S. Š.. Teismo ekspertizės akte detaliai aprašyta atlikta ekspertizė, pateikti duomenys, susiję su objekto apžiūra, atsakant į teismo ekspertui pateiktus klausimus, nurodyti teismo eksperto atlikti veiksmai, nustatytos aplinkybės, pateiktos nuotraukos, matavimų rezultatai, lokalinės sąmatos su detaliai aprašytais atliktais skaičiavimais. O Ataskaitose Nr. 59 ir Nr. C-80 tik lakoniškai paminėti dokumentai, kuriuos išnagrinėjus padarytos šiose ataskaitose pateiktos išvados, pakankamai nedetalizuojant konkrečiu atveju nustatytų aplinkybių ir atliktų skaičiavimų. Atitinkamai, kadangi teismo ekspertizės išvados skiriasi nuo NMA užsakytų ekspertizių išvadų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovą iš naujo apskaičiuojant pareiškėjai skiriamos paramos sumą pagal pareiškėjos 2014 m. gruodžio 18 d. ir 2015 m. birželio 18 d. mokėjimo prašymus, vadovautis būtent teismo ekspertizės išvadomis, bei įvertinti 2 672 Eur investicijų kainos neatitikimą dėl to, kad lentos buvo vertintos kaip apipjautos įrengiant medinius rekreacinius takus (800 kv. m).

62. Pasisakydama dėl NMA apeliaciniame skunde keliamų abejonių dėl teismo ekspertizės akto įrodomosios galios ir dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai juo vadovavosi, teisėjų kolegija akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 61 straipsnio 1 dalis numato, jog tuo atveju, jeigu administracinėje byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialiųjų mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių, teismas ar teisėjas skiria ekspertą arba paveda ekspertizės įstaigai atlikti ekspertizę. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, eksperto išvada kaip įrodymas administracinių bylų procese yra tik iškeltoje administracinėje byloje teismo nutartimi paskirtos ekspertizės išvada (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1304/2009). ABTĮ 61 straipsnio 4 dalis numato, kad eksperto išvada teismui neprivaloma, tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas. Taigi, eksperto išvada yra tik vienas iš įrodymų, kuris turi būti vertinamas kitų įrodymų visumoje, nesuteikiant jam jokios viršenybės kitų įrodymų atžvilgiu. Tačiau eksperto išvados, kaip įrodymo, specifiškumas ir reikalavimas nesutikimą su eksperto išvada atitinkamai motyvuoti lemia tai, kad eksperto išvada, jos pagrįstumo aspektu, gali būti paneigta taip pat naudojant specialias žinias, kurios patvirtintų, jog buvo naudojami netinkami tyrimo metodai, kad ekspertui buvo pateikti neteisingi išeities duomenys ir pan. Teisėtumo aspektu, eksperto išvada galėtų būti paneigta, jei būtų nustatyta, kad ekspertizė paskirta ir atlikta neteisėtai, jog ekspertas nekompetentingas šioje mokslo srityje ir pan. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1077/2009, 2018 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1462-442/2018 ir kt.).

63. Tačiau nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas nepateikė jokių pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl ginčo investicijų (ne)tinkamumo finansuoti, turėjo nesivadovauti teismo eksperto išvadomis apie šių investicinių objektų vidutinę rinkos kainą.

64. Teismo paskirtos pareiškėjos 2014 m. gruodžio 18 d. ir 2015 m. birželio 18 d. mokėjimo prašymais prašytų atlyginti investicijų rinkos vertės nustatymo ekspertizės metu, be kita ko, ir buvo siekiama nustatyti, ar pareiškėjos pateiktuose mokėjimo prašymuose nurodyta investicijų, t. y. automobilių stovėjimo aikštelės (300 kv. m), medinių rekreacinių takų (800 kv. m), lauko tualetų (4 vnt.), rodyklių (9 vnt.), apžvalgos aikštelės ir užtvarų (6 vnt.), išlaidų vertė atitiko rinkos kainą; atsakovas jokių argumentų, kurie sudarytų pagrindą manyti, kad užduotis ekspertui suformuluota ydingai ar pan., nepateikė

65. Nors atsakovas apeliaciniame skunde ginčija teismo eksperto nurodytas investicinių objektų rinkos kainas, teigdamas, kad teismo eksperto išvados padarytos neatsižvelgus į tam tikras aplinkybes (neįvertinus, kad įvažiavimai į aikšteles nekompensuojami, kad PVM nėra tinkamos finansuoti išlaidos, neatkreipus dėmesio, iš kokių medžiagų pagamintos konstrukcijos), tačiau konkrečių duomenų, paneigiančių teismo eksperto atliktus skaičiavimus, nenurodo ir nepateikia. Todėl vien jokiais faktiniais duomenimis nepagrįsti atsakovo paaiškinimai nėra pagrindas pripažinti, kad teismo ekspertas tyrime naudojo neteisingus duomenis ir atliko neteisingus skaičiavimus.

66. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo ekspertize, be kita ko, dėl atlikto PVM skaičiavimo, tačiau nurodo tik prielaidas dėl aplinkybių, į kurias, jo nuomone, teismo ekspertui galbūt reikėjo atsižvelgti. Tačiau atsakovas nenurodė jokių argumentų, leidžiančių spręsti, kad šiuo atveju pareiškėja sumokėjo PVM, kurį galėtų įtraukti į savo PVM atskaitą, ir, atitinkamai, kad teismo ekspertas apskaičiavo netinkamas finansuoti išlaidas. Todėl tokie atsakovo abstraktūs teiginiai teismo ekspertizės išvadų nepaneigia.

67. Nors atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad vertindamas pavėsinės ploto viršijimą jis neturi teisės savo nuožiūra spręsti, ar Įgyvendinimo taisyklėse įtvirtintas pažeidimas yra mažareikšmis, tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju Teismo ekspertas pavėsinės ploto nukrypimą nuo normos vertino būtent statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų, o ne Įgyvendinimo taisyklių taikymo atžvilgiu, t. y. Teismo ekspertui pateiktas klausimas buvo, ar pagal statybos teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus pareiškėjos pastatytos septyniakampės pavėsinės plotas viršija 25 kv. m.

68. Taip pat pažymėtina, jog vien tai, kad teismo ekspertizės akte buvo klaidingai nurodyta medinių takų kaina, nesudaro pagrindo nesivadovauti šiuo teismo ekspertizės aktu ir dėl visų kitų teismo eksperto įvertintų investicijų. Teismo ekspertas teismo posėdžio metu pripažino, jog apskaičiuodamas takų kainas vertino apipjautas, o ne neapipjautas lentas. Atitinkamai, teismas, nurodydamas atsakovui iš naujo apskaičiuoti pareiškėjai skiriamos paramos sumą vadovaujantis Teismo eksperto išvadomis, taip pat nurodė įvertinti medinių rekreacinių takų investicijos kainos neatitikimą, kadangi lentos buvo vertintos kaip apipjautos. Atsižvelgiant į tai, atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog visas teismo ekspertizės aktas turėtų būti laikomas nepatikimu vien dėl to, kad jame klaidingai buvo nurodyta medinių takų kaina.

69. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog teismo ekspertizė nagrinėjamoje byloje buvo paskirta laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos, ją atliko kompetentingas teismo ekspertas, kuris ginčui aktualiu laikotarpiu buvo įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, jam suteikta teisė atlikti ypatingo statinio projekto ir ypatingo statinio dalinę ekspertizę, o tyrimo išvados yra pagrįstos tyrimo metu gautais duomenimis. Kaip minėta, eksperto išvada gali būti paneigta tik pasitelkiant specialiąsias žinias, kurios patvirtintų, jog eksperto išvada buvo nepagrįsta. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyti duomenys, dėl kurių būtų galima abejoti minėtos teismo eksperto išvados teisėtumu bei pagrįstumu, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos investicijų, pagrįstai rėmėsi būtent šia teismo eksperto išvada.

70. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad ekspertinio konsultavimo ataskaitos Nr. C-80 ir Nr. 59, nustatant bylai reikšmingas faktines aplinkybes, turėtų būti vertinamos ne kaip eksperto išvados, bet kaip rašytiniai įrodymai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-299-492/2018). Todėl vien tai, kad Ataskaitoje Nr. C-80 ir Ataskaitoje Nr. 59 yra nurodytos kitokios pareiškėjos investicijų sumos, viršijančios rinkos kainą, negu sumos, nurodytos pirmosios instancijos teismo paskirtos teismo ekspertizės akte, nėra pagrindas paneigti teismo eksperto išvadą. Taigi atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi teismo eksperto, o ne ekspertinio konsultavimo ataskaitų išvadomis, laikytini nepagrįstais.

71. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nustačius, jog ginčijamas atsakovo sprendimas yra pagrįstas neteisingais duomenimis, kuriais remiantis buvo apskaičiuotos netinkamos finansuoti pareiškėjos išlaidos, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai panaikinto ginčijamą administracinį aktą bei įpareigojo atsakovą iš naujo įvertinti pareiškėjos 2014 m. gruodžio 18 d. ir 2015 m. birželio 18 d. mokėjimo prašymus. Todėl skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

72. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti jos naudai iš NMA bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau nepateikė šių išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, kaip tai numato ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis, todėl teisėjų kolegija šio prašymo iš esmės nevertina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė