a15d291d-6777-4b4f-b0fe-cda1632ec2fc · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-296-988/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00133-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.2.3.1.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka, sekretoriaujant Aistei Bareikei, vertėjaujant Ingridai Petrulienei, Jelenai Kondrašovai, dalyvaujant prokurorams Antanui Gubistai, Nikolajui Kozliakui, kaltinamajam S. J., jo gynėjai advokatei Danutei Kisinienei, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams V.

K., J. K., jų atstovui advokatui Almantui Žmuidai, nukentėjusiajai A. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyv. ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1998-08-14 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 206 straipsnį, 271 straipsnio 4 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 4 dalį, 272 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 metams; 2) 2003-05-14 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 278 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams; 3) 2008-09-29 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 5 metams; 4) 2014-07-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį 8 parų areÅ¡to bausme; 5) 2016-09-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį 19 parų areÅ¡to bausme; 6) 2018-07-02 Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė 40 parų areÅ¡to; kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Teismas n u s t a t ė : S. J. tyčia nužudė kitÄ Å¾mogų, o bÅ«tent: jis tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2019-12-31 18 val. iki 2020-01-01 02.20 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, bute adresu (duomenys neskelbtini), kilus asmeniniam konfliktui su kartu alkoholį vartojusiu P. K., tyčia sudavė jam 8 smÅ«gis peiliu į krÅ«tinę, galvÄ , kairę ir deÅ¡inę rankas, tuo padarydamas nukentėjusiajam durtines-pjautines krÅ«tinės lÄ stos žaizdas su kairio plaučio, Å¡irdiplėvės, Å¡irdies, plautinio kamieno bei kylančiosios aortos dalies sužalojimais ir pjautines žaizdas kaktos deÅ¡inėje ir abejose plaÅ¡takose bei 15 smÅ«gių rankomis, kojomis ir medine kėde į galvÄ , tuo padarydamas nukentėjusiajam muÅ¡tines žaizdas kaktoje, deÅ¡inio antakio iÅ¡orinio galo projekcijoje, abipus skruostuose, kairio smilkinio projekcijoje, kairio užausio srityje, pakauÅ¡io kairėje, odos nubrozdinimus apatinio žandikaulio deÅ¡inėje, nosies nugarėlėje, kairio smilkinio projekcijoje, poodinę kraujosruvÄ kairės ausies kauÅ¡elyje, dėl ko, nuo durtinių pjautinių krÅ«tinės lÄ stos žaizdų su kairio plaučio, Å¡irdiplėvės, Å¡irdies, plautinio kamieno bei kylančiosios aortos dalies sužalojimais, kas komplikavosi Å¡irdies suspaudimu iÅ¡siliejusiu krauju Å¡irdiplėvės ertmėje, Å«miu iÅ¡oriniu ir vidiniu nukraujavimu, Å«miu Å¡irdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu, P. K.

įvykio vietoje mirė. Å iais savo veiksmais S. J. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis S. J. kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir paaiÅ¡kino, kad 31 d. paskambino B. ir pasiÅ«lė palydėti senus metus. Jis jam padėjo įsidarbinti, tai kaip ir skolingas buvo. Galvojo, pasėdės, padarys ir iÅ¡siskirstys. P. K. ir pasiÅ«lė ateiti pas jį. Jie sutiko ir susitiko pakeliui, nupirko dar alkoholio, t. y. brendžio. Nuėjo pas jį, ten iÅ¡gėrė alkoholio, tÄ butelį.

P. išėjo ir atnešė dar vienÄ butelį. Kiek tiksliai buvo su vartota alkoholio, nepasakys, bet daug. Pamena, kai S. išėjo ir daugiau nieko nepamena. Po to pamena, kad pabudo, buvo tamsu kambaryje, Å¡alia P.. Jis atsikėlė, pažiÅ«rėjo, betvarkė aplinkui, kėdė, ant kurios sėdėjo, lange, atrodo, kompiuteris buvo sudaužytas. IÅ¡sigando, kas čia įvyko, bet suprato, kad čia įvyko muÅ¡tynės. Jis atsikėlė ir išėjo. Kaip priėjo iki namų, nepamena. Prie namų jis nusiėmė striukę ir batus, nes buvo labai purvini, bijojo, kad mamÄ iÅ¡gÄ sdins, nes mama turėjo bÅ«ti, bet, pasirodo, jos nebuvo.

Namuose nusiprausė, atsigulė miegoti. KitÄ dienÄ atvažiavo policija ir iÅ¡sivežė. Atsibudus jam pasirodė, kad K. veidas buvo kraujuotas, bet to tiksliai pasakyti negali. Pamena tik nuotrupomis. Pamena, kad dar palietė rankÄ ir ji buvo Å¡ilta. Nekvietė pagalbos, pagalvojo, kad girtas miega ir išėjo. Mintis buvo, kad kažkas susimušė, jis susimušė, todėl jis kraujuotas. Kai S. išėjo, to momento nepamena. PrieÅ¡ tai buvo kalba, S. kalbėjo su P., kad jam rytoj keltis 6 val. į darbÄ , iÅ¡eis anksčiau.

Å is pokalbis buvo pradžioje, todėl pamena. Jie tarėsi dėl žvejybos, jie yra žvejai, ruošėsi eiti žvejoti. Jau buvo tamsu, kai S. išėjo, tiksliau pasakyti negali. Gruodžio, sausio mėnesį temsta anksti, bet valandų negali pasakyti, o ir alkoholio buvo daug suvartota, o prieÅ¡ tai dienÄ dar buvo nevalgęs. Jam dažnai galvÄ skauda, tai jis nevartoja alkoholio iÅ¡ viso. PrieÅ¡ tai buvo nevartojęs alkoholio 9 mėnesius. TÄ dienÄ daug alkoholio pavartojo, tas nėra labai gerai, nes įvyko, kas įvyko, tokia nelaimė.

Ginčijosi dėl muzikos, kaip byloje paminėta, bet ar dėl to galima užmuÅ¡ti žmogų. VisÄ laikÄ buvo, nes jis klausėsi vienokiÄ muzikÄ , o jis sakė, gal lengvesnę uždėk, Å¡ventės. Gal tas ir buvo, pažodžiui negali pasakyti, kaip iÅ¡ tikrųjų buvo. Tačiau tikrai toks pokalbis buvo, bet ne ginčas. Gal pakeltais balsais kalbėjo, jo skardus balsas, o kaltinamojo irgi ne iÅ¡ tyliųjų. Kažkokio fizinio konflikto, smurto nepamena. Abejoja, kad jis galėjo nužudyti P. K., mano, kad negalėjo, neturi motyvo ir priežasčių nužudyti.

Gailisi to, kas yra padaryta, bet to nepamena. Kiekvieno iÅ¡gėrusio žmogaus bÅ«sena keičiasi. Paskutiniu metu iÅ¡gėręs eidavo miegoti. Buvo atvejų, kad jam iÅ¡gėrus buvo agresyvus, bet dėl priežasčių. Su broliu buvo konfliktas, bet tik dėl to, kad jį trečiÄ kartÄ guldo operacijai, o jis ir vėl girtas. Tačiau tai nebuvo, kad taip pastoviai vyktų. Kai atėjo pas P. K., tai jo butas visada bÅ«davo remonto bÅ«senoje, vyrai vieni gyvena, tai betvarkė. Gal nėra laiko sutvarkyti, nes jis iÅ¡važiuodavo į komandiruotes.

Gal kažkas ir buvo bute sudaužyta, sulaužyta ne remonto tikslais, bet neatkreipė dėmesio. Jis ateidamas pas P. K. nesijautė sveikas, kaip ir ilgÄ laikÄ , jam visÄ laikÄ skauda galvÄ , pastoviai vartoja nuskausminamuosius vaistus. PrieÅ¡ ateinant į P. K. butÄ buvo sužalotas, nes dirbo nelegaliai ir jam buvo užkritęs skiedinio kibiras, nubrozdino Å¡itÄ galvos pusę, taip pat rankos buvo apibrozdintos, subraižytos į skardÄ ir panaÅ¡iai. Gal kokia mėlynė buvo, gal dar kas nors, į tai dėmesio nekreipė kaip dirbantis vyras.

Pas bet kurį statybininkÄ gali atsirasti begalės traumų. Dirbo nelegaliai, todėl Å¡ito nenorėjo vieÅ¡inti. Gruodžio 31 d. nedirbo, nes jo darbdavys A. negalėjo, o 30 d. dirbo. Dar kažkuriÄ dienÄ dirbo pas S., bet ar iki Kalėdų, ar kada, nepasakys. Nežino, ar pas P. K. buvo kokių iÅ¡orinių kÅ«no sužalojimų, kai pas jį atėjo. Gal rankose kas ir buvo įbrėžta, bet nepasakys. Gali bÅ«ti, kad pas P. bute jis laikė peilį, nes buvo atneÅ¡tas ant stalo peilis su duona ir mėsa.

Jis norėjo smulkiau papjaustyti mėsÄ , galėjo bÅ«ti, kad jį buvo palietęs. Jam atrodo, kad mėsÄ galėjo pjaustyti, nes mėgsta ruoÅ¡ti maistÄ . VienÄ peilį tik matė, nors byloje minėta daugiau tų peilių. Galėjo bÅ«ti, kad kažkokį peilį laikė rankoje, juo pjaustė mėsÄ . Nematė, kad P. K. ar S. B. laikė kažkokį peilį rankose. Yra tekę anksčiau ne kartÄ bÅ«ti P. K. bute, ne tik gruodžio 31 d., paskutinį kartÄ jo bute buvo gal vasarÄ , nes viename objekte dirbo, prašė jo pagalbos, nes jis gražiai klojo plyteles.

Ta striukė buvo darbinė, ruošėsi ir taip jÄ iÅ¡mesti, o batai irgi darbiniai, tai ir iÅ¡metė, nes jie buvo purvini, nenorėjo mamos iÅ¡gÄ sdinti. Jam pasirodė, kad batai ir striukė buvo purvini, o ne sutepti krauju. Kai vartojo alkoholį, tai jis sėdėjo ant medinės kėdės, kai pabudo, tai tÄ kėdę matė įstrigusiÄ lange. Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji V. K. parodė, kad ji tik po dienos sužinojo apie tai, kas įvyko, atvažiavo dukra ir pasakė. Jai yra žinoma, kad bÅ«damas savo namuose pas jį atėjo žmonės. IÅ¡ anÅ«ko žodžių žino, kad jie anksčiau niekada nėra buvę pas jį bute.

P. K. buvo jos sÅ«nus. IÅ¡ visų kalbų suprato, kad kaltinamasis smurtavo prieÅ¡ jos sÅ«nų. AnÅ«kas matė, kai jis atėjo į butÄ . Žino, kad anksčiau jis nebuvo tame bute, jie iÅ¡gėrinėjo alkoholį. Su sÅ«numi jos santykiai buvo neblogi. Per visÄ savo gyvenimÄ jis jos nenuskriaudė, nepasakė blogo žodžio. Niekados nematė, kad jis bÅ«tų agresyvus. Su sÅ«numi telefonu bendravo 2-3 kartus per mėnesį. Paskutinius metus jis dirbo ir maždaug prieÅ¡ 1,5 mėnesio jis paskutinį kartÄ buvo pas jÄ namuose.

ReiÅ¡kia civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos padarymo, dėl 1 778,18 euro. Å iÄ sumÄ sudaro laidotuvių iÅ¡laidos, visi dokumentai yra pridėti. 312 eurų laidojimo paÅ¡alpÄ gavo, ji yra iÅ¡skaičiuota. PraÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo. IeÅ¡kinio dėl neturtinės žalos nereiÅ¡kia. P. K. buvo labai geras žmogus, niekada neskriaudė ne tik, kad jos, bet ir nei vieno savo draugo ar žmogaus. Jis nebuvo impulsyvus, konfliktiÅ¡kas, buvo ramus. Mėgo groti gitara, dainuoti, gerai mokėsi, bet metė mokslus.

Kai buvo nesusipratimai, tai nebuvo pykčių, viskÄ gražiai aptardavo. Butas, (duomenys neskelbtini), priklausė močiutei, kuri testamentu paliko savo sÅ«nui, jos vyrui, o po to vyras atidavė butÄ P.. SÅ«nus piktnaudžiavo alkoholiu. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis J. K. parodė, kad visa tai vyko 2019 m. gruodžio 31 d. Jis su savo tėvu dviese gyveno (duomenys neskelbtini), o dabar vienas gyvena. Tėvas buvo draugiÅ¡kas žmogus. Daug laiko praleisdavo kartu vaikystėje, bet jis daug kartų iÅ¡važiuodavo į komandiruotes.

Jis iÅ¡gerdavo, bet niekada nebuvo agresyvus, nors jie su juo ir ginčydavosi, bet jokios agresijos nebuvo. PrieÅ¡ jį niekada nesmurtavo ir su kitais nesimuÅ¡davo. TÄ vakarÄ gal apie 15.00 val. juo kalbėjo ir jis apie 16.00-17.00 val. iÅ¡važiavo. Ryte tėvas buvo išėjęs, po to grįžo su savo draugais. Jis galvojo, kad jis buvo su trimis draugais, bet iÅ¡ viso jie buvo trise. Buvo tėvas, jo draugas S. ir kaltinamasis. Jie atėjo visi kartu. Galvojo, kad jie kartu Å¡vęs Naujus metus jų bute, sėdės, iÅ¡gėrinės. Nepamena tiksliai, apie kelintÄ valandÄ jie atėjo.

Tėvas buvo truputį iÅ¡gėręs, o, ar jo draugai buvo blaivÅ«s, nežino. Pasisveikino su S., jam atrodė, kad jis nebuvo iÅ¡gėręs, o kaltinamasis nežino, su juo nekalbėjo. Jie buvo kitame kambaryje, nematė, kÄ jie darė, kÄ gėrė, valgė, nes nebuvo užėjęs į tÄ kambarį. IÅ¡važiavo 16.00-17.00 val., bet nežino, kiek laiko jie jau buvo kambaryje. Negali pasakyti, ar jie buvo 15 minučių, ar 1 valandÄ . Kol jis buvo, jokio konflikto tarp tėvo ir draugų negirdėjo. Girdėjo, kad dainavo dainas, bet negirdėjo, kad pyktųsi, rėktų, keiktųsi.

Jis iÅ¡važiavo pas mamÄ Ä¯ ŽvėrynÄ , Vilniuje, su mama praleido Naujus metus. Ryte iÅ¡ policijos paskambino ir sakė atvažiuoti į namus. Jam nieko konkrečiai nesakė telefonu, kai nuvažiavo, tik tada pasakė, kas atsitiko. Jam pasakė, kad ten buvo nužudytas tėvas. Jis nežino, kas nužudė tėvÄ , bet visi sako, kad kaltinamasis nužudė. PareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos 30 000 eurų sumai. Tokia suma vertina, nes liko vienas, be tėvo. Gyveno tik su tėvo pagalba, dabar mokosi, negali normaliai dirbti.

Jie visÄ laikÄ kartu su tėvu gyveno. Tėvai iÅ¡siskyrė (duomenys neskelbtini), bet nuo 2016 m. mama su jais negyveno, ji išėjo kitur gyventi, o jis liko su tėvu. VisÄ laikÄ tik dviese po to gyveno, kaip ir nuo gimimo jis gyveno su tėvu. Matydavosi su tėvu kasdien, kai nebÅ«davo iÅ¡važiavęs į komandiruotę keletui mėnesių. Su tėvu bÅ«davo draugiÅ¡ki santykiai, daug laiko praleisdavo. Tik, kai jis iÅ¡gerdavo, tai daugiau laiko praleisdavo su savo draugais, bet jokios agresijos nebuvo. Tėvas jį iÅ¡laikydavo.

Dabar, kol dar mokosi, mama padeda. Tėvas dirbdavo nepastoviai, bet jam duodavo pinigų, pirkdavo maistÄ , kaip ir visa kitÄ . S. buvo geras tėvo draugas, nes jie daug laiko praleisdavo kartu. Jie bÅ«davo kartu, žvejodavo. Su S. pasisveikino prieÅ¡ jam dar iÅ¡vykstant, bet daugiau nieko nebendravo. Po įvykio, laidotuvių su S. B. neteko bendrauti. Buto išėjimo durys buvo tvarkingos, spyna veikė. Pirmojoje apklausoje supainiojo ir galvojo, kad jie iÅ¡ viso buvo keturi, bet po to jam parodė visÄ informacijÄ ir pasakė, kad jie iÅ¡ viso buvo trise.

Jis pamatė tik tris, bet pagalvojo, kad jie buvo keturiese. S. pažįsta keletÄ metų, jis gana dažnai lankydavosi pas tėvÄ , jie iÅ¡gėrinėdavo. Kiek pamena, S. neneÅ¡iojo akinių. Jam atrodo, kad kaltinamÄ jį yra matęs anksčiau, bet tiksliai nepamena. Tyrimo metu pasakė, kad kambaryje matė S., atpažino kaltinamÄ jį, konkrečiai nurodė, kur sėdėjo, ir vyras su akiniais sėdėjo ant kėdės Å¡alia spintos. Tada pagalvojo, kad jie buvo keturiese, bet jis supainiojo dienas, tas vyras su akiniais buvo gruodžio 30 d., bet jam pasakė, kad to vyro su akiniais nebuvo gruodžio 31 d.

Akistatos metu nurodė, kaip iš tikrųjų buvo. Teismas vadovaujantis BPK 276 straipsniu pagarsino nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu, antros apklausos metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 28-30). Ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu J. K. parodė, kad 2019-12-28 apie 20-21 val., jo tėvas P. K. grįžo iš komandiruotės. Grįžo išgėręs, grįžo vienas. Pasakė, kad namie bus savaitę. 2019-12-29, jam pabudus, apie 12.00 val., tėvo namie jau nebebuvo, namo jis grįžo girtas vėlai vakare, kiek tiksliai laiko buvo, jis nepamena.

Jei neklysta, 2019-12-30 tėvas kažkur išėjo, vakare jis grįžo su draugais, jis nebuvo išėjęs iÅ¡ kambario, todėl nežino, su kuo jis grįžo, tėvo kambarį nuo koridoriaus skiria užuolaida, ji buvo uždengta, todėl net eidamas į WC jis nematė, su kuo tėvas yra. Jis nėra tikras, kiek žmonių buvo pas tėvÄ , nes girdėjo tik balsus, jam pasirodė, kad daugiau nei du, tačiau jis gali klysti. 2019-12-31 jis pabudo apie 11 val. Maždaug po kelių valandų tėvas namo grįžo su draugais.

Jis buvo pas save kambaryje. Buvo išėjęs iÅ¡ kambario, ėjo į voniÄ nusiplauti rankas. Jis priėjo prie tėvo kambario, Å¡iek tiek patraukė užuolaidÄ , ant medinės kėdės, tos, kuri po įvykio kabėjo ant iÅ¡daužto lango stiklų, sėdėjo vyras. Jis buvo stamboko kÅ«no sudėjimo, labai trumpai kirptas, labai Å¡viesių žilų plaukų, jis į jį sėdėjo Å¡onu, todėl jo veido jis nematė, tas žmogus dėvėjo pilkos spalvos megztinį, ilgomis rankovėmis. Dar kambaryje jis matė tėvÄ , jis sėdėjo prie kompiuterio, dar kambaryje kažkas buvo, tačiau jis to žmogaus nematė.

IÅ¡ balso, nes girdėjo pokalbį, pamanė, kad tai tėvo draugas, nei vardo, nei pavardės nežino, tačiau Å¡iandien per parodymÄ atpažinti iÅ¡ nuotraukos atpažino jį iÅ¡ nuotraukos. Å io žmogaus kambaryje fiziÅ¡kai nematė, tačiau jam pasirodė, kad jis girdėjo jo balsÄ . Apie 16 val. pas jį į kambarį atėjo tėvo pažįstamas S., jo pavardės nežino, jis atėjo pasisveikinti ir pasveikinti jo su artėjančiais Naujaisiais metais. Pas jį kambaryje jis buvo apie 1 minutę.

Kiek tiksliai kambaryje pas jo tėvÄ buvo žmonių, jis nežino. Jis matė vyrÄ , kuris sėdėjo ant medinės kėdės, kurį apibÅ«dino. Matė tėvÄ ir S., kuris atėjo pas jį į kambarį. Kai S. buvo tėvo kambaryje, jis jo nematė. Apie 17.00 val. jis iÅ¡važiavo pas mamÄ N. K., nes matė, kad tėvas namie geria ir daugiau neturėjo, kur važiuoti. IÅ¡eidamas vėl žvilgtelėjo pas tėvÄ Ä¯ kambarį. Jis į kambarį užėjęs nebuvo. O nuo slenksčio jis matė tik tėvÄ , jis taip ir sėdėjo prie kompiuterio, bei vyrÄ pilku megztuku, jis ten pat sėdėjo ant medinės kėdės, kur jis jį matė ir prieÅ¡ tai.

S. buvo išėjęs iÅ¡ kambario į virtuvę, kalbėjo su kažkuo telefonu. Vienu momentu jam dar bÅ«nant namie kaip tik tuo momentu, kai jis ėjo plauti rankų, jis girdėjo, kad tėvo kambaryje kalbama pakeltais tonais. Tarpusavyje ginčijosi jo tėvas ir vyras, kuris sėdėjo ant kėdės, tas vyras kalbėjo lietuviÅ¡kai. Dėl ko jie ginčijosi, jis nesuprato. Iki to jis nieko negirdėjo, nes kambaryje su ausinukais klausė muzikos, o, kai ėjo į voniÄ , ėjo be ausinukų. Ä® voniÄ jis ėjo valytis dantų ir nusiplauti rankų, nes ruošėsi eiti jau iÅ¡ buto.

Tai buvo jau po to, kai pas jį buvo užėjęs S. pasveikinti jį su artėjančiais Naujaisiais metais. Jis atsimena, kad jis ėjo į voniÄ , nes buvo likę 30 minučių iki autobuso, tačiau kelintos valandos autobusu jis važiavo į miestÄ , jis nepamena, autobusas važiuoja kas 40 min. Jis iÅ¡važiavo iÅ¡ namų ir iÅ¡ karto nuvažiavo pas savo mamÄ . Jo mama gyvena Žvėryno mikrorajone. Mama gyvena netoli cerkvės bei buvusios infekcinės ligoninės. Jo mama gyvena su savo dėde V. M., tačiau jo namie nebuvo, nes jis išėjo į darbÄ , jis dirba kažkokioje ligoninėje, jis sanitaras.

Su mama buvo tik dviese. Jie su mama sutiko Naujus metus, pasėdėjo prie stalo. Nuėjo miegoti apie 5 ryto. Pas juos į svečius niekas užėjęs nebuvo, į laukÄ jie išėję nebuvo, fejerverkus stebėjo iÅ¡ balkono, mama gyvena 3 aukÅ¡te. Pabudo apie 13 val. Jo mamos dėdės namie dar nebuvo. Apie 15 val. jam paskambino policijos pareigÅ«nas ir pasakė, kad jam skubiai reikia atvažiuoti į Pagirius. Ä® Pagirius jis nuvažiavo su mama. Ä® butÄ jų niekas neįleido, niekas jiems nieko nesakė, jie ilgai stovėjo laiptinėje.

Vėliau jį pakvietė policijos pareigÅ«nė bei pasakė, kad jį reikės apklausti. Tiesiai į akis jiems su mama taip ir nepasakė, kad tėvas miręs, jie vis klausinėjo, kas atsitiko, policijos pareigÅ«nai pasakė, kad jie tikriausiai ir taip viskÄ supranta ir, kad vyksta tyrimas. 2020-01-01, kai vakare juos su mama įleido į butÄ , jie pamatė, kad tėvo kambaryje kompiuteris, monitorius buvo sudaužytas, balkono durys bei langas tėvo kambaryje sudaužytas. Visur buvo kraujas. Jo tėvas nebuvo labai tvarkingas, bet Å¡iaip nebuvo konfliktiÅ¡kas, pirmas niekada nekonfliktavo.

Dabar, kol namie iÅ¡daužyti langai, laikinai gyvens pas motinÄ . Kas atsitiko jo tėvui, jis taip ir nežino. TėvÄ laidos jie su mama. Ankstesni jo parodymai Å¡iek tiek kitokie, nes jis mažai miegojo, kai paskambino iÅ¡ policijos labai iÅ¡sigando, susijaudino, ilgai su mama prastovėjo laiptinėje, todėl galėjo supainioti kažkuriuos faktus (t. 2, b. l. 28-30, 40). Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji A. K. parodė, kad sausio 1 d. jai pranešė, jog jos brolis buvo nužudytas, vyko Å¡ventimas ir jo metu kažkas įvyko.

IÅ¡ kalbų, visos informacijos suprato, kad rado kartu S., kuris Å¡iuo metu yra kaltinamasis. Su broliu bendravo daugiausiai telefonu, bet nedažnai. Kadangi gyvena Rygoje, tai, kai atvažiuoja, su Å¡eima susitikdavo dažnai. P. K. buvo geras, atviras, paprastas, tvarkingas žmogus. Jis pasitikėdavo žmonėmis. IeÅ¡kinio ji nereikÅ¡. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. B. parodė, kad tÄ vakarÄ paskambino S., pasikvietė, nuėjo pas jį, jis turėjo butelį „Grand Cavalier“. Pusė butelio iÅ¡gėrė, paskambino P., pasikvietė pas save.

Kartu išėjo, susitiko prie parduotuvės, nuėjo pas jį. P. dar pirko maisto, degtinės, t. y. brendžio „Grand Cavalier“. Pas jį sėdėjo ir iÅ¡gėrinėjo. Po to, kas įvyko, nežino, nes išėjo namo, jam reikėjo kitÄ dienÄ , 6.00 val. ryte, į darbÄ . KaltinamÄ jį pažįsta, pažįstami kokių 10 metų, nes jis anksčiau gyveno Pagiriuose. Jau buvo iÅ¡gėręs su S., kai nuėjo pas P.. Buvo iÅ¡gėrę pusę butelio 0,5 l talpos brendžio. P. irgi buvo iÅ¡gėręs. Jis juos pasikvietė, visi trise nuėjo pas jį į namus, kur buvo jo sÅ«nus, daugiau nieko nebuvo.

Namuose jis padarė užkasti, sėdėjo, gėrė, klausė muzikÄ per kompiuterį. Pas P. nuėjo gal apie 12.30 val. P. irgi brendžio „Grand Cavalier“ parduotuvėje pirko. Pas jį iÅ¡gėrė du butelius 0,7 l. talpos brendžio, kai pradėjo trečiÄ butelį, jis išėjo namo. Buvo visi iÅ¡gėrę, apsvaigę, bet nelabai. Kai atėjo, su P. sÅ«numi pasisveikino nuėjęs pas jį į kambarį. Jis ruošėsi kažkur iÅ¡važiuoti, tai nebendravo daugiau, nebuvo nuėjęs iki jo kambario.

TÄ vakarÄ tarp jo ir P. tÄ vakarÄ konfliktų nekilo, kalbėjo, kad važiuos žvejoti, kai jam pamaina pasibaigs. Tarp jo ir S. ginčų nebuvo, bet P. su S. buvo susiginčiję dėl muzikos. Nebuvo grasinimų, muÅ¡tynių, kai jis išėjo, viskas normaliai buvo. Jis išėjo maždaug po 18.00 val., jie dar liko, o sÅ«naus jau nebuvo tuo metu. KitÄ dienÄ jam paskambino P. kaimynas, pasakė, kad rado negyvÄ P.. Nepasakė, kas atsitiko P., o tik kad rado negyvÄ P.. Po to policija atvažiavo ir iÅ¡sivežė.

S. pažinojo 10 metų, matydavosi, gyveno viename kaime. Jis pas juos dirbo mėnesį, gerai dirbo, viskas normaliai. Yra tekę kelis kartus su S. išgerti, bet nebuvo, kad būtų su juoagresyvus ar kažkas tarp jų būtų. Gal jis yra emocingas. Išgėrus tiek ir pasikeičia žmogus kaip kad išgėręs. Prie jo S. agresyvus nebuvo. Gatvėje su juo kaip ir nesusitikdavo. P. iš viso nebuvo agresyvus, buvo ramus, jį pažįsta 20 metų. Kai jis išgerdavo, tai nebūdavo agresyvus niekada, dainuodavo.

Kai ir į žvejybÄ iÅ¡važiuodavo, tai jis niekada agresyvus nebuvo. Nežino, kodėl buvo nužudytas, gal ko nepasidalino P. su S., gal paprasčiausiai per daug iÅ¡gėrę buvo. Jie dėl muzikos buvo apsižodžiavę. Jie dėl žvejybos kalbėjo, S. sakė „kÄ jÅ«s čia kalbate, nieko nesuprantat apie tai“. Kažkada buvo, kad S. J. sumušė savo brolį su taburete. Kaip ten tiksliai buvo, nežino. VienÄ kartÄ P. ir S. apsižodžiavo dėl muzikos, o po to dar dėl žvejybos.

Gal pusvalandžio tarpe buvo Å¡ie apsižodžiavimai, gal apie 16.00-17.00 val. Konfliktas dėl žvejybos apie 17.00 val., atrodo, kad tada sÅ«naus jau nebuvo. P. K. buvo labai girtas, kai jis išėjo iÅ¡ buto. S. buvo nepatenkintas, kad jie kalbėjo apie žvejybÄ , ir dėl to, kad rusiÅ¡ka muzika. P. mėgo rusiÅ¡kÄ muzikÄ . Kai išėjo iÅ¡ buto, tai nieko nesutiko, bet kaimynas iÅ¡ antro aukÅ¡to D. S. matė jį. Jam iÅ¡einant nebuvo kalbos, kÄ P. ir S. ruošėsi daryti. P. pasakė, kad susiskambins, kai pamaina baigsis, atsakė, gerai.

Negirdėjo, kad S. kalbėtų, kad ruošiasi dar kažkur švęsti. Kai išėjo iš buto, tai visi buvo sveiki. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. J. parodė, kad žino, jog brolis P. sumušė mirtinai. Gruodžio 31 d., apie pietus, išėjo su šunimi pasivaikščioti, brolis dar buvo namuose, o, kai grįžo, tai jo jau nebuvo. Nieko nesakė, kur eis Naujų švęsti. Brolis grįžo apie 23.00 val., nes tuo metu kaip tik buvo Putino sveikinimas, nes pas juos Naujieji 23.00 val.

Brolis, kai užėjo, pasakė, su Naujais metais, ir viskas, į kitÄ kambarį. Brolį matė prie durų, Å¡viesa nedegė, bet televizorius veikė. Matė brolį tik kaip Å¡ešėlį. Jis buvo iÅ¡gėręs, atpažino pagal balsÄ . Jis irgi nebuvo blaivus. Negali pasakyti, kaip jis buvo apsirengęs, nes buvo tamsu, tik nuo televizoriaus ėjo Å¡viesa į jį. Nieko su juo nekalbėjo, S. nepasakojo, kur buvo, kÄ veikė. Jie su juo nei kur buvo, nei apie darbÄ neÅ¡neka. KitÄ dienÄ po 10.00 val. nuėjo, nupirko brendžio butelį ir viskas, taip tylomis ir praėjo diena.

Jų santykiai buvo broliÅ¡ki, bet nebuvo labai artimi. IÅ¡gėręs brolis normalaus bÅ«do. Kartais brolis bÅ«na agresyvus, bet iÅ¡ kur ta agresija, tai nežino, gal kas įsiutina. Buvo atvejis prieÅ¡ kokius 3 metus, kad iÅ¡gėrusiam broliui kažkas atsitiko. Atbėgo į namus piktas, nes jam kažkas kažkÄ pasakė ar padarė, motinos vos neprimušė. Jam su kėdės koja trenkė į galvÄ , buvo policija, buvo byla pradėta. Tuo metu brolis buvo iÅ¡gėręs ir jį su kėdės koja sumušė.

Kai brolis būna stipriai apsvaigęs, tai iš viso nešneka. Tuo atveju, apie kurį dabar pasakojo, brolis buvo išgėręs. Gruodžio 31 d. po 23.00 val., kai brolis atėjo ir pasakė, su Naujais metais. Jis dar turėjo išgerti, bet nesiūlė. Kai jis atėjo, tai liudytojas per kokias 10-15 minučių užmigo. Naujų metų irgi nesulaukė. Negali pasakyti, ar po to brolis buvo atsikėlęs, išėjęs kažkur. Ryte brolis buvo namuose. Motina apie 7.00 val. grįžo iš darbo, liudytojas jos lovoje miegojo, brolis kitame kambaryje, tai greičiausiai jis pirmiau negu brolis atsikėlė.

Brolis atsikėlė, išėjo iÅ¡ kambario į tualetÄ tik su apatiniais. Ryte tarp jų jokio pokalbio nevyko, kur buvo, kÄ veikė. Jis vengia tokių pokalbių su juo. Po tos bylos, kurioje brolį nuteisė, tai jų santykiai pablogėjo, nebuvo tokie, kokie anksčiau. Po to karto fizinio konflikto nebuvo, jis grįžo, atsiprašė. P. K. pažinojo, jis buvo žvejys. Negali pasakyti, ar brolis su P. buvo bičiuliai, bet vienas kitÄ pažinojo turbÅ«t. S. B. pažįsta, jie kartu užaugo. Santykiai tarp brolio ir S. B. buvo labai geri.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. S. parodė, kad nuėjo pas pažįstamÄ , pabeldė, skambutis neveikė, niekas neatidarė, paėmė už rankenos, atidarė duris, pakvietė „P., P.“, nieko nėra, patraukė užuolaidas, guli P.. Sako, P., kÄ tu čia. Nieko neatsakė. Paėmė už peties, o jis jau sustingęs. IÅ¡ karto išėjo, pas kaimynus paklausė, kokia čia gatvė. Močiutė atidarė ir pasakė, kad (duomenys neskelbtini), namÄ Å¾inojo, kad 9. IÅ¡kvietė policijÄ , kurios sulaukė.

P. yra P. K.. Jį pažinojo gal 15-20 metų, tiek, kiek gyveno (duomenys neskelbtini). P. buvo žvejys, ramus, pagrodavo su gitara, iÅ¡gerdavo, nebuvo konfliktiÅ¡kas, agresyvus. S. J. pažįsta gal 10 metų. Važiuodavo žvejoti, grybauti, iÅ¡gerdavo. Kai kartu bÅ«na, tai normalus, o kaip ten yra, nežino. Nežino, ar S. tampa agresyvus, kai iÅ¡geria. IÅ¡geria ir eina miegoti. Jis su juo konfliktų neturėjo. P. buvo labai svetingas žmogus, pakviesdavo visus į svečius. Galėjo į svečius bet kÄ pakviesti, nebuvo taip, kad tu gali užeiti, tu negali.

Galėjo bÅ«ti, kad jam paskambindavo kažkas, pasakydavo, kad užeis iÅ¡gerti. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. S. parodė, kad 21.00 val. iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , gal 3 kartus krito. Ten viskas skambėjo, lyg buteliai, bet labai greitai viskas nutilo. Paskui 22.40 val. girdėjo, nes jau artėjo rusų Naujieji metai, tai įsidėmėjo laikÄ , vėl prasidėjo triukÅ¡mas, kažkas virto, girdėjo tik P. K. balsÄ , kitų ne. Gal jis nukrito. Buvo triukÅ¡mas, bildesys ir vėl nurimo. Paskui, kai motinai perstatinėjo stalÄ , jie buvo kitame kambaryje, tai ir nelabai girdėjo.

Po to 00.30 val. vėl perstatinėjo į kitÄ kambarį stalÄ , tai pas jį jau buvo tylu. Jis gyvena apačioje, antrame aukÅ¡te, 6 bute, o P. – tiesiai virÅ¡ jo, trečiame aukÅ¡te. TÄ vakarÄ pas P. buvo Å¡ventė, Å¡ventė Naujuosius metus, pas visus buvo Å¡ventė. TÄ vakarÄ pas P. buvo S. B. ir J., nes jam S. B. paskambino ir pakvietė, paklausė, ar nenori senųjų iÅ¡lydėti. Pasakė, kad jis negeria, be to, reikia paruoÅ¡ti stalÄ motinai, todėl neis. Jam skambino 15.00 val., gal po 15.00 val. ir kvietė jį į viršų.

Apie 18.00 val. P. skambino telefonu ir kvietė užeiti pas jį, pasakė, kad negeria, turi namuose problemų. P. jau neaiškiai, nerišliai kalbėjo. P. buvo atėjęs iki jo buto, bet tėvas neatidarė durų, jis tuo metu buvo vonioje. Pasakė, kad jis stipriai išgėręs, ir motina užriko, kad nieko neleistų, nenori girtų. P. atėjo po 17.00 val., o skambino apie 18.00 val. P. telefonu nesakė, kas pas jį yra atėję. S. sakė, kad yra dviese ir viskas, daugiau nieko. S. jam skambino 15.00 val. ir kvietė jį į viršų, sakė, jis ten yra ir J..

IÅ¡eina, kad jie trise buvo. Nebuvo pakilęs ten. TriukÅ¡mÄ girdėjo 2 kartus. PirmÄ kartÄ iÅ¡girdo 21.00 val. ar 21.10 val., nes perstatinėjo stalÄ iÅ¡ vieno kambario į kitÄ . Krito labai smarkiai, buvo girdėti 2 žingsniai, garsas labai stiprus, net sekcija sudrebėjo pas jį. Negirdėjo jokių balsų, riksmų. Krito, krito ir viskas. AntrÄ kartÄ girdėjo triukÅ¡mÄ maždaug 22.45 val., artėjant rusų Naujiesiems metams. Girdėjo tik P. K. balsÄ , bet neriÅ¡liai, neaiÅ¡kiai, nes liudytojas buvo kitame kambaryje kaip ir riksmas.

Jis neįsiklausė, ruošėsi Naujiems metams, televizorius buvo įjungtas garsiai. Pagalvojo, kad P. gerai iÅ¡gėręs ir griuvinėja. Nesekė, kiek laiko tęsėsi tie garsai, bet žino, kad 23.30 val. ėjo į virtuvę ir pas jį buvo tylu, jokių balsų nebebuvo. Negirdėjo kitų žmonių balsų. P. pasakytų žodžių įvardinti negali, neiÅ¡girdo, nekreipė dėmesio, buvo tik triukÅ¡mas. Pro jo virtuvės langus matosi įėjimas į daugiabutį. Matė, kaip tÄ vakarÄ S. B. išėjo maždaug 18.30 val. ir tai tik atsitiktinai, nes jis buvo virtuvėje, iÅ¡girdo, kad laiptinės durys užsitrenkė, pasižiÅ«rėjo, pamatė jį iÅ¡einantį.

S. B. jo nematė, net neatsisuko, matė, kad nuėjo į parduotuvės pusę, tikriausiai namo, nes jam reikėjo į darbÄ . Tai jis jam sakė dar anksčiau, dar prieÅ¡ Naujus metus. Nematė, kas įėjo ar išėjo iÅ¡ laiptinės, tik atsitiktinai pamatė, kaip S. išėjo. IÅ¡ 2020-01-01 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«ros objektas yra butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), trečiajame namo aukÅ¡te. Buto Nr. 9 įėjimo durys be iÅ¡orinių pažeidimų, duryse dvi įleidžiamos spynos, neapgadintos.

Užėję į butÄ patenkama į koridorių, kurio kairėje matomi sudėti maiÅ¡ai su statybinėmis priemonėmis, tašės, pilnos drabužių, du pinti krepÅ¡iai su stiklo buteliais tuščiais nuo alkoholio. DeÅ¡inėje koridoriaus pusėje sulankstoma kėdė. Nuo įėjimo durų iki įėjimo į kambarį Nr. 1, ant grindų, kairėje pusėje, maiÅ¡ai su drabužiais, statybinėmis medžiagomis. Tiesiai prieÅ¡ įėjimo duris yra durys į kambarį Nr. 1, deÅ¡inėje nuo įėjimo durų į kambarį Nr. 1 yra spintelė iÅ¡lūžusiomis durimis.

DeÅ¡inėje koridorius užsisuka ir veda iki virtuvės. DeÅ¡inėje pusėje yra tualeto patalpa, kurioje unitazas, virÅ¡ jo boileris. Toliau už tualeto yra vonios patalpa, ties įėjimu užuolaida. Vonioje kairėje pusėje kriauklė, deÅ¡iniau vonia, prie vonios ant grindų sukrauti įvairÅ«s neÅ¡varÅ«s puodai, indai. MaiÅ¡elis su Å¡iukÅ¡lėmis. Užėję į virtuvės patalpÄ , tiesiai prieÅ¡ įėjimÄ yra Å¡aldytuvas, deÅ¡iniau nuo jo kėdė, stalas, ant stalo maisto likučiai, indeliai tuÅ¡ti, keptuvė.

DeÅ¡inėje virtuvės pusėje spinta, Å¡alia jos viryklė, ant kurios puodas keptuvė, arbatinis. DeÅ¡inėje pusėje nuo įėjimo į virtuvę durų yra skalbimo maÅ¡ina, kurioje neÅ¡varÅ«s drabužiai, Å¡alia spintelė, ant jos įvairÅ«s maiÅ¡eliai, indai. Koridoriuje, prieÅ¡ais įėjimo į voniÄ duris, yra kambarys Nr. 2, kuriame kairėje pusėj drabužių kabykla su drabužiais, prie jos kėdė, deÅ¡iniau lova, ant kurios patalynė. DeÅ¡inėje kambario pusėje, prie lango, drabužių džiovyklė su drabužiais.

Viduryje kambario stalas, ant kurio kompiuteris, įvairÅ«s namų apyvokos daiktai, ausinės. Prie stalo yra juoda kėdė ant ratukų, prie įėjimo į kambarį Å¡alia stalo apvirtusi kėdė su drabužiais. Ties įėjimu į kambarį Nr. 1 ant grindų yra pagalvė, iÅ¡tepta raudonomis dėmėmis, po ja įrankių dėžė, dvi medinės Å¡achmatų lentos, iÅ¡teptos raudonomis dėmėmis, Å¡alia medinė lentutė, iÅ¡tepta rusvomis dėmėmis, peilis medine rankena, supakuotas į vokÄ Nr. (duomenys neskelbtini), deÅ¡inėje pusėje, prie sienos, yra spintelė, tarp durų ir spintelės ant sienos 20 cm., nuo grindų yra raudonos dėmės. Ant spintelės maiÅ¡as su drabužiais, taurelė, plastikinis kibirėlis.

Kairėje nuo spintelės yra praėjimas, už jo odinė sofa, kuri iÅ¡tepta rusvomis dėmėmis. Tarp spintelės ir sofos praėjime guli vyriÅ¡kos lyties lavonas, ant kurio penkios cigarečių nuorÅ«kos, supakuotos į vokÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Å alia jo sulaužytas monitorius nuo kompiuterio. Po lavonu drabužiai iÅ¡tepti raudonos spalvos dėmėmis, peilio rankena, nulūžusi geležtė, kurie paimami į vokÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Prie lavono guli meÅ¡kerės, toliau, deÅ¡inėje pusėje, spinta, joje drabužiai, Å¡alia atremtos meÅ¡kerės su dėklu.

Kairiau staliukas, prie kurio ant grindų stiklinis butelis su trimis taurelėmis, supakuotas į dėžę Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡alia peilis plastikine juodos spalvos rankena, supakuotas į vokÄ Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡alia peilis su mėlynos spalvos rankena, iÅ¡teptas raudonos spalvos dėmėmis, supakuotas į vokÄ Nr. (duomenys neskelbtini), prie jo dvi cigarečių nuorÅ«kos, supakuotos į vokÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Palei visÄ galinę kambario sienÄ yra spinta su įvairiais daiktais, knygomis, prie spintos ant grindų yra tuščias stiklinis butelis su raudonos spalvos dėmėmis ir pilnas Å¡ampano butelis „Bosca“, supakuojami į dėžę Nr. (duomenys neskelbtini).

Sekcijoje yra iÅ¡skleistas stalas, ant kurio peilis medine rankena, supakuotas į vokÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Visame kambaryje ant grindų iÅ¡mėtyti įvairÅ«s daiktai, drabužiai, maiÅ¡eliai. Sudaužyti indai, prie sofos, ant kurių raudonos dėmės, nuo jų paimama nuoplova ir supakuojama į vokÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Kairėje kambario pusėje už sofos yra drabužių džiovyklė, po ja drabužiai, maiÅ¡as su plastikiniais buteliais. Ant sofos striukė be rankovių, ant kurios yra rusvos dėmės, paimama ir supakuojama į maiÅ¡Ä Nr. (duomenys neskelbtini).

Po sofa yra mobiliojo ryÅ¡io telefonas „Samsung“, supakuojamas į paketÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Å alia sofos viena cigarečių nuorÅ«ka, supakuota į vokÄ Nr. (duomenys neskelbtini), tuščias sulankstytas plastikinis butelis nuo alaus, supakuotas į dėžę Nr. (duomenys neskelbtini). Už džiovyklės yra durys į balkonÄ , kurių stiklas iÅ¡daužtas, stikle įstrigusi kėdė. Balkone, kairėje pusėje, yra sustatytos meÅ¡kerės, kopėčios, prieÅ¡ais įėjimo duris spintelė, ant jos ir ant grindų daug stiklo Å¡ukių, ant grindų stiklinis butelis nuo alkoholio, kompiuterio procesorius, stiklinė vaza.

DeÅ¡inėje balkono pusėje yra dvi kėdės, už jų dvi plastikinės dėžės. Balkono stiklintas langas, esantis prieÅ¡ balkono įėjimo duris, yra suskaldytas. Bute daiktai iÅ¡vartyti, visame bute netvarka (t. 1, b. l. 35-39). IÅ¡ lavono apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėtas P. K. lavonas. Lavonas yra bute, adresu (duomenys neskelbtini). Lavonas guli kambaryje Nr.1, kuris yra prieÅ¡ais įėjimo į butÄ duris. Lavonas guli ant deÅ¡inio Å¡ono tarp lovos ir spintelės, ant drabužių, deÅ¡inė lavono ranka po galva, kojos pritrauktos prie pilvo 90 laipsnių kampu, sulenktos per kelius.

Apsirengęs baltÄ megztinį, juodais marÅ¡kinėliais, juodu džemperiu, mėlynus džinsus, juodos trumpikės, be batų, pilkomis kojinėmis. Megztinis, džemperis bei marÅ¡kinėliai (ypač virÅ¡utinė dalis) gausiai sutepti krauju. Taip pat krauju sutepti po lavonu esantys drabužiai ir patalynė. Lavoninis sustingimas: stiprus visose raumenų grupėse, lavondėmės deÅ¡iniuose kÅ«no pavirÅ¡iuose paspaudus blykÅ¡ta, atsistato po 2-3 minučių, temperatÅ«ra pažastyje - 24,5 laipsnių, tiesiojoje žarnoje - 25,5 laipsnių, aplinkos - 16 laipsnių. (matavimas atliktas 14.20 val.).

Sužalojimai: keturios muštinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje, dvi durtinės-pjautinės žaizdos krūtinės priekyje, viena durtinė - pjautinė žaizda kairėje plaštakoje. Galva ir kairė plaštaka gausiai sutepta krauju. Ties žaizdomis viršutiniuose drabužiuose priekinėje kūno dalyje yra audeklo defektai (t. 1, b. l. 40-77). Iš papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje Nr. 1, paimama per vidurį kambario stovinti medinė kėdė, paimamos nuoplovos su raudonos spalvos dėmėmis nuo sienos iš dešinės prie pat įėjimo į kambarį prie virtuvinės spintelės; virtuvėje paimama nulūžusi spintelės dalis (t. 1, b. l. 78-86).

IÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad P. K. mirė nuo durtinių-pjautinių krÅ«tinės lÄ stos žaizdų su kairio plaučio, Å¡irdiplėvės, Å¡irdies, plautinio kamieno bei kylančiosios aortos dalies sužalojimais, kas komplikavosi Å¡irdies suspaudimu, iÅ¡siliejusiu krauju Å¡irdiplėvės ertmėje, Å«miu iÅ¡oriniu ir vidiniu nukraujavimu, Å«miu Å¡irdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu. Lavoninių reiÅ¡kinių bÅ«klė konstatuota apžiÅ«rint lavonÄ Ä¯vykio vietoje 2020-01-01 d., 14:20 val., rodo, kad nuo P. K. mirties iki lavoninių reiÅ¡kinių tikrinimo jo lavone galėjo praeiti 12-24 val. laiko.

P. K. lavone nustatyta: - durtinės-pjautinės krÅ«tinės lÄ stos žaizdos su kairio plaučio, Å¡irdiplėvės, Å¡irdies, plautinio kamieno bei kylančiosios aortos dalies sužalojimais padarytos vienaÅ¡meniu, duriančių - pjaunančių savybių turinčiu daiktu (daiktais), netrukus iki mirties. Å ie sužalojimai remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9, 6.6.12 punktais, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu; - pjautinės žaizdos kairėje ir deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, kaktos deÅ¡inėje padarytos pjaunančių savybių turinčiu daiktu (daiktais), netrukus iki mirties.

Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu; - muštinės žaizdos kaktoje, dešinio antakio išorinio galo projekcijoje, abipus skruostuose, kairio smilkinio projekcijoje, kairio užausio srityje, pakaušio kairėje padarytos kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais) ar paviršiumi (paviršiais), netrukus iki mirties. Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu; - odos nubrozdinimai apatinio žandikaulio dešinėje, nosies nugarėlėje, kairio smilkinio projekcijoje, poodinė kraujosruva kairės ausies kaušelyje padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais) ar paviršiumi (paviršiais), netrukus iki mirties.

Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. P. K. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,63 %o (promilės) etilo alkoholio, šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 3,70 %o (promilės) etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitiktų sunkų girtumo laipsnį. P. K. lavone pomirtinių kūno sužalojimų nėra. Visumoje nustatytų sužalojimų lokalizacija bei pobūdis kūne nėra būdingas savęs žalojimuisi. P. K. lavono plaštakose nustatytos pjautinės žaizdos galėjo būti padarytos savigynos metu.

Po nustatytų kÅ«no sužalojimų nukentėjusysis galėjo atlikti savarankiÅ¡kus veiksmus, kol neprarado sÄ monės. Po mirtį sukėlusių sužalojimų padarymo nukentėjusysis galėjo iÅ¡gyventi nuo kelių iki keliolikos minučių. Labiausiai tikėtina, kad tarp nukentėjusiojo ir užpuoliko tarpusavio padėtis galėjo bÅ«ti prieÅ¡prieÅ¡ais. Durtinės-pjautinės krÅ«tinės lÄ stos žaizdos galėjo bÅ«ti padaryti vienaÅ¡meniu, duriančių - pjaunančių savybių turinčiu daiktu (daiktais) dviejų trauminių poveikių pasekoje.

Pjautinės žaizdos galėjo būti padaryti pjaunančių savybių turinčiu daiktu (daiktais) šešių trauminių poveikių pasekoje. Muštinės žaizdos galėjo būti padaryti vienuolikos trauminių poveikių pasekoje. Odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos galėjo būti padaryti keturių trauminių poveikių pasekoje. Muštinės žaizdos ir odos nubrozdinimai padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais) ar paviršiumi (paviršiais). Nukentėjusiojo drabužių pažeidimai atitinka lavone rastus kūno sužalojimus.

Objektyvių požymių, kad po mirties buvo keičiama lavono poza, neužsifiksavo (t. 1, b. l. 110-116). IÅ¡ medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tikėtina, jog P. K. krÅ«tinės lÄ stos žaizdos Nr. 1 ir Nr. 2 padarytos tirti pateiktu peiliu Nr. 1 (mėlynos spalvos plastmasine rankena). KategoriÅ¡ka iÅ¡vada negalima, nes sutampančių požymių visuma nėra individuali. P. K. krÅ«tinės žaizdos Nr. 1 ir Nr. 2 nepadarytos tirti pateiktais peiliais Nr. 2-5. (t. 1, b. l. 122-128).

IÅ¡ Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ant striukės (1 mėg.), P. K. megztinio (2,3 mėg.), P. K. džinsinių kelnių (5 mėg.), ant kėdės (7 mėg.), nuoplovoje nuo kambario sienos (12 mėg.), nuoplovoje nuo sekcijos (13 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimÄ , gautas vieno vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su P. K. DNR profiliu su 99,99999999999999% tikimybe. Ant paklodės (9 mėg.), S. J. marÅ¡kinėlių (10 mėg.) rastas žmogaus kraujas.

Atlikus DNR tyrimÄ gautas vieno vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su S. J. DNR profiliu su 99,999999999999999% tikimybe. Ant kėdės (8 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimÄ , gautas dominuojantis vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su S. J. DNR profiliu su 99,999999999999999% tikimybe, su DNR priemaiÅ¡a, kuri sutampa su P. K. DNR profiliu su 99,99999999999999% tikimybe. Ant S. J. kojinės (11 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimÄ gautas dominuojantis vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su S. J.

DNR profiliu su 99,999999999999999% tikimybe, su nežymia DNR priemaiÅ¡a, kuri nėra tinkama tolimesniam asmenų identifikavimui. Atlikus DNR tyrimÄ ant medinės dalies nuo spintelės (6 mėg.) gautas miÅ¡rus dviejų asmenų DNR profilis, kuris galimai sutampa su P. K. ir J. K. DNR profiliais. Ant P. K. megztinio (4 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimÄ DNR profilio, tinkamo tolimesniam asmens identifikavimui, negauta. Nuoplovoje nuo S. J. galvos (16 mėg.) rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimÄ DNR profilio, tinkamo tolimesniam asmenų identifikavimui, negauta (t. 1, b. l. 134-152).

IÅ¡ Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ant paimtų įvykio vietos apžiÅ«ros metu: peilio mėlyna rankena geležtės (1 mėg.), peilio mėlyna rankena rankenos (2 mėg.), ant peiliuko su nulaužta geležtė geležtės (7 mėg.), nuoplovoje nuo indų Å¡ukių (17 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimÄ , gautas vieno vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su P. K. DNR profiliu su 99,99999999999999% tikimybe. Ant peilio medine rankena geležtės (3 mėg.) rastas žmogaus kraujas.

Atlikus DNR tyrimÄ gautas dominuojantis vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su P. K. DNR profiliu su 99,99999999999999% tikimybe, su DNR priemaiÅ¡a, kuri nėra tinkama tolimesniam asmenų identifikavimui. Ant peilio medine rankena rankenos (4 mėg.), ant peilio su nulaužta geležtė rankenos (8 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimÄ gautas dominuojantis vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su P. K. DNR profiliu su 99,99999999999999% tikimybe, su DNR priemaiÅ¡a, kuri sutampa su S. J.

DNR profilių su 99,999999999999999% tikimybe. Atlikus DNR tyrimÄ ant cigaretės nuorÅ«kos nuo grindų prie sofos (9 mėg.), ant cigaretės nuorÅ«kos nuo grindų prie staliuko (11 mėg.) gautas miÅ¡rus dviejų asmenų DNR profilis, kuris galimai sutampa su P. K. ir S. B. DNR profiliais. Atlikus DNR tyrimÄ ant cigaretės nuorÅ«kos nuo grindų prie staliuko (10 mėg.), cigarečių nuorÅ«kų nuo lavono (12,13,14,16 mėg.) gautas vieno vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su S. B. DNR profiliu su 99,999999999999999% tikimybe.

Atlikus DNR tyrimÄ ant cigaretės nuorÅ«kos nuo lavono (15 mėg.) gautas vieno vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su S. J. DNR profiliu su 99,999999999999999% tikimybe. Ant juoda plastikine rankena peilio (5 mėg.), ruda medine rankena peilio (6 mėg.) žmogaus kraujo nerasta (t. 1, b. l. 157-174). IÅ¡ Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ant stiklinio butelio „Grand Cavalier“ (4 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimÄ gautas vieno vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su P. K.

DNR profilių su 99,99999999999999% tikimybe. Atlikus DNR tyrimÄ ant stiklinio butelio “Grand Cavalier“ (2 mėg.), stiklinio stikliuko (7 mėg.), plastikinio butelio nuo alaus (8 mėg.) gautas vieno vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su P. K. DNR profilių su 9,99999999999999% tikimybe. Atlikus DNR tyrimÄ ant stiklinio butelio „Grand Cavalier“ (3 mėg.) gautas dominuojantis vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su P. K. DNR profiliu su 99,99999999999999% tikimybe, su DNR priemaiÅ¡a, kuri sutampa su S. J.

DNR profiliu su 99,999999999999999% tikimybe. Atlikus DNR tyrimÄ ant stikliukų (5, 6 mėg.) gautas dominuojantis vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su P. K. DNR profilių su 99,99999999999999% tikimybe, su DNR priemaiÅ¡a, kuri nėra tinkama tolimesniam asmenų identifikavimui. Atlikus DNR tyrimÄ ant pilno butelio su Å¡ampanu „Bosca“ (1 mėg.) DNR profilio, tinkamo tolimesniam asmenų identifikavimui, negauta (t. 1, b. l. 179-187) IÅ¡ Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ant liemenės, megztinio, kelnių, kojinių dėmių ir sutepimų tinkančių tyrimui nerasta (t. 1, b. l. 192) IÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. J. padaryta poodinė kraujosruva kairėje ausyje vienu trauminiu poveikiu, nubrozdinimas pakauÅ¡io kairėje vienu trauminiu poveikiu, kraujosruva juosmens kairėje vienu trauminiu poveikiu, nubrozdinimas su kraujosruva kairėje plaÅ¡takoje mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, du nubrozdinimai deÅ¡iniame delne mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, du nubrozdinimai deÅ¡inės plaÅ¡takos 2-ame pirÅ¡te mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, trys nubrozdinimai ir dvi kraujosruvos deÅ¡inės plaÅ¡takos nugariniame pavirÅ¡iuje mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, nubrozdinimas deÅ¡iniame rieÅ¡e vienu trauminiu poveikiu, nubrozdinimas deÅ¡iniame dilbyje vienu trauminiu poveikiu, nubrozdinimas kairiame dilbyje vienu trauminiu poveikiu, kraujosruva deÅ¡iniame žaste.

Sužalojimai padaryti smūgių metu. Sužalojimai padaryti prieš 12-24 val. iki apžiūros areštinėje 2020-01-01, 21:15 val. Tiek atskirai, tiek kartu sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, nes jų gijimas užtrunka iki 10 dienų. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienuolika trauminių poveikių. Kraujosruva dešiniame žaste galėjo būti padaryta žmogaus piršto poveikyje. Kraujosruva juosmens kairėje padaryta kietu buku daiktu, turėjusiu platų kontaktinį paviršių, likę sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, turėjusiais nedidelį kontaktinį paviršių (t. 3, b. l. 155-156).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta ekspertė A. S. parodė, kad jiems pakako turimų duomenų pateikti išvadoms, nors ekspertizės akte yra nurodyta, kad duomenys labai skurdūs. Nebuvo patologinio girtumo būsenos nustatyta, o buvo paprastas fiziologinis apsvaigimas. Negali atsakyti, kokioje apsvaigimo būsenoje buvo įvykio metu, nes nėra konkrečiai nustatyta, po įvykio girtumas nebuvo matuotas, o buvo matuotas tik praėjus kuriam laikui. Tačiau pats kaltinamasis minėjo, kad ryte buvo vartojęs dar alkoholio.

Gali būti taip, kad dėl fiziologinio girtumo kaltinamasis nieko nepamena, nes alkoholio poveikyje vyksta tam tikri ir kiekybiniai, ir kokybiniai atminties pakitimai dėl tiesioginio toksino alkoholio poveikio galvoms smegenims, tai nėra neįprasta būsena. Teisiamojo posėdžio metu apklausta ekspertė V. J. parodė, kad patirta galvos trauma ir jos sukeltas potrauminis sindromas neturėjo esminės įtakos kaltinamojo elgesiui byloje nagrinėjamo įvykio metu. Tokios įtakos, kad dėl jo negalėtų suprasti savo veiksmų ir juos valdyti, nebuvo.

Nenustatyta, kad kaltinamasis buvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Paminėjo, kad turimi duomenys yra labai skurdūs, nes nėra įvykio liudytojų, o kaltinamasis nieko nepamena. Tačiau vėliau parašyta, kad nepaisant to jie neduoda jokio pagrindo įtarti, kad tiriamasis galėjo būti stipraus emocinio susijaudinimo būsenoje. Kita vertus, kaltinamasis buvo neblaivus, o apsvaigimas nuo alkoholio eliminuoja bet kokį fiziologinio afekto būsenos galimybę, nes alkoholio poveikyje pasikeičia ir situacijos suvokimas, ir jos vertinimas, ir savo veiksmų, emocijų kontrolė.

IÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. B. kÅ«ne sužalojimų nekonstatuota (t. 2, b. l. 105) Dėl P. K. nužudymo BK 129 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nužudė kitÄ Å¾mogų. Kaltinamasis S. J. savo kaltę, kad padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , pripažino iÅ¡ dalies, tačiau tiek tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu apklausiamas nurodė, kad įvykio aplinkybių neprisimena ir negali pasakyti kaip, kada ir kokiu bÅ«du nužudė P. K..

Žino, kad įvykio vakarÄ buvo pas nukentėjusįjį namuose, tačiau mano, kad negalėjo to padaryti. Nors kaltinamasis S. J. negalėjo nurodyti konkrečių aplinkybių dėl to, kaip buvo nužudytas P. K., byloje tiesioginių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę nėra, tačiau jo kaltė įrodyta kitais baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje patikrintais netiesioginiais įrodymais. Pažymima, kad apkaltinamasis nuosprendis ir kaltinamojo kaltė gali bÅ«ti grindžiama ir vien netiesioginiais įrodymais, jeigu jie tarpusavyje vieni kitus patvirtina ir tarpusavyje sudaro logiÅ¡kÄ visumÄ bei nuosekliÄ grandinę.

Pagal kaltinamojo, nukentėjusiojo J. K. ir liudytojo S. B. parodymus nustatyta, kad įvykio dienÄ , apie 12.30 val., S. J., S. B. ir P. K. atėjo pas pastarÄ jį į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Visi trys ateidami į šį butÄ jau buvo apsvaigę nuo alkoholio, o bute ir toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Bute tuo metu dar buvo nužudytojo sÅ«nus J. K., kuris iÅ¡ buto išėjo apie 16.00 – 17.00 val. Anot liudytojo S. B., jis pats iÅ¡ Å¡io buto išėjo apie 18.00 val., nes jam kitÄ dienÄ reikėjo į darbÄ , jame palikdamas tik P. K. ir S. J..

Aplinkybę, kad liudytojas S. B. iÅ¡ tiesų išėjo iÅ¡ buto, patvirtino ir liudytojas D. S., kuris teisiamojo posėdžio metu parodė, kad matė, kaip tÄ vakarÄ S. B. išėjo maždaug 18.30 val. ir tai tik atsitiktinai, nes jis buvo virtuvėje, iÅ¡girdo, kad laiptinės durys užsitrenkė, pasižiÅ«rėjo, pamatė iÅ¡einantį S. B.. Liudytojas S. B. parodė, kad kai jis išėjo iÅ¡ buto, tai visi buvo sveiki, iki tol jokio smurto vartojimo tarp jų nebuvo, tik P. K. su S. J. porÄ kartų apsižodžiavo.

Pagal liudytojo D. S. parodymus nustatyta, kad P. K. bute triukÅ¡mas du kartus – pirmÄ kartÄ apie 21.00 val., o antrÄ kartÄ apie 22.45 val., po to jau buvo tylu ir jis nieko daugiau negirdėjo. BÅ«tent antrÄ jį kartÄ D. S. dar girdėjo P. K. balsÄ , riksmÄ , todėl teismas sprendžia, kad iki Å¡io laiko P. K. dar buvo gyvas, o tuo metu su juo bute buvo tik S. J.. Aplinkybę, kad tuo metu namuose dar nebuvo brolio, patvirtino ir liudytojas D. J., kuris parodė, kad S. namo grįžo tik apie 23.00 val. Byloje nėra duomenų, kad tuo metu į nukentėjusiojo butÄ bÅ«tų atėję kiti asmenys.

Be to, tyrimo metu buvo atlikti įvairÅ«s proceso veiksmai, taikytos procesinės prievartos priemonės, tačiau gauti duomenys neleidžia daryti net prielaidos, kad kas nors kitas ketino ar turėjo motyvÄ nužudyti P. K.. IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo (t. 1, b. l. 35-39) matyti, kad bute buvo rasta daug iÅ¡mėtytų ir sulaužytų daiktų, iÅ¡daužtas stiklas, kas reiÅ¡kia, jog tokia buto bÅ«klė galėjo atsirasti tik po pakankamai stiprių ir agresyvių bute buvusių asmenų veiksmų.

Å ie veiksmai turėjo sukelti didelį triukÅ¡mÄ , kurį ir girdėjo liudytojas D. S.. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad smurtinis konfliktas tarp P. K. ir S. J. tęsėsi nuo 21.00 val. iki 23.00 val. BÅ«tent Å¡io konflikto metu ir buvo nužudytas P. K.. Aplinkybę, kad bÅ«tent S. J. minėto konflikto metu nužudė P. K., patvirtina ir objektyvÅ«s byloje esantys įrodymai. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros metu buvo rastas, be kita ko, ir peilis Nr. 1 (mėlynos spalvos plastmasine rankena), kuriuo tikėtina, buvo padarytos P. K. krÅ«tinės lÄ stos žaizdos Nr. 1 ir Nr. 2 (t. 1, b. l. 122-128).

IÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. M 10/2020 (01) matyti, kad P. K. mirė nuo durtinių-pjautinių krÅ«tinės lÄ stos žaizdų su kairio plaučio, Å¡irdiplėvės, Å¡irdies, plautinio kamieno bei kylančiosios aortos dalies sužalojimais, kas komplikavosi Å¡irdies suspaudimu, iÅ¡siliejusiu krauju Å¡irdiplėvės ertmėje, Å«miu iÅ¡oriniu ir vidiniu nukraujavimu, Å«miu Å¡irdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu (t. 1, b. l. 110-116). Å ie objektyvÅ«s įrodymai patvirtina aplinkybę, kad bute buvusiu peiliu P. K. buvo durta ne mažiau kaip du kartus, kas ir sukėlė nukentėjusiojo mirtį.

Nors ant minėto peiliu kaltinamojo pėdsakų nerasta, tačiau jo pėdsakai buvo rasti ant kitų daiktų ir šie pėdsakai netiesiogiai įrodo S. J. kaltę bei veiksmus nužudant P. K.. Iš Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ant striukės (1 mėg.), P. K. megztinio (2,3 mėg.), P. K. džinsinių kelnių (5 mėg.), ant kėdės (7 mėg.), nuoplovoje nuo kambario sienos (12 mėg.), nuoplovoje nuo sekcijos (13 mėg.) rastas žmogaus kraujas.

Atlikus DNR tyrimÄ gautas vieno vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su P. K. DNR profiliu su 99,99999999999999% tikimybe; ant paklodės (9 mėg.), S. J. marÅ¡kinėlių (10 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimÄ gautas vieno vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su S. J. DNR profiliu su 99,999999999999999% tikimybe. Ant kėdės (8 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimÄ gautas dominuojantis vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su S. J. DNR profiliu su 99,999999999999999% tikimybe, su DNR priemaiÅ¡a, kuri sutampa su P. K.

DNR profiliu su 99,99999999999999% tikimybe (t. 1, b. l. 134-152). IÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 155-156) matyti, kad įvykio metu (tokia iÅ¡vada daroma pagal eksperto nurodytÄ sužalojimų padarymo laikÄ ) ir S. J. buvo padaryti keli sužalojimai – įvairių kÅ«no vietų nubrozdinimai, kraujosruvos, kas reiÅ¡kia, kad įvykio metu smurtÄ vienas kito atžvilgiu vartojo tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis, dėl ko abiejų asmenų kraujo pėdsakai liko ant bute buvusių daiktų.

Svarbu pažymėti ir tai, kad iÅ¡ serologijos ir DNR laboratorijos specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog atlikus DNR tyrimÄ ant cigaretės nuorÅ«kos nuo lavono (15 mėg.) gautas vieno vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su S. J. DNR profiliu su 99,999999999999999% tikimybe (t. 1, b. l. 157-174). IÅ¡ viso įvykio vietos apžiÅ«ros metu ant P. K. lavono buvo rastos ir paimtos penkios cigarečių nuorÅ«kos (t. 1, b. l. 35-39). Å ios aplinkybės rodo, kad jau po smurto vartojimo prieÅ¡ P. K. kaltinamasis rÅ«kė ar lietė cigaretes (jų nuorÅ«kas), o nuorÅ«kas paliko ant nužudytojo.

Akivaizdu, kad P. K. dar bÅ«nant gyvam ir judant, nuorÅ«kos ant jo kÅ«no nebÅ«tų iÅ¡likę. Taigi Å¡is netiesioginis įrodymas taip pat patvirtina aukščiau paminėtus įrodymus, jog bÅ«tent kaltinamasis S. J. vartojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, dėl ko Å¡is vėliau mirė. Netiesiogiai S. J. kaltę patvirtina ir liudytojo D. J. parodymai apie tai, kad „kartais brolis bÅ«na agresyvus, bet iÅ¡ kur ta agresija, tai nežino, gal kas įsiutina. Buvo atvejis prieÅ¡ kokius 3 metus, kad iÅ¡gėrusiam broliui kažkas atsitiko.

Atbėgo į namus piktas, nes jam kažkas kažkÄ pasakė ar padarė, motinos vos neprimušė. Jam su kėdės koja trenkė į galvÄ , buvo policija, buvo byla pradėta. Tuo metu brolis buvo iÅ¡gėręs ir jį su kėdės koja sumušė.“ Taigi galima daryti iÅ¡vadÄ , kad S. J. yra linkęs smurtauti ar elgtis neprognozuojamai, ypač tais atvejais, kai bÅ«na apsvaigęs nuo alkoholio. O, kaip nustatyta iÅ¡ byloje esančių įrodymų, įvykio metu S. J. buvo pakankamai stipriai neblaivus, kas leidžia spręsti apie didelę jo smurtinio elgesio tikimybę.

Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtų įrodymų visimÄ , juos sugretinęs ir sujungęs į visumÄ , daro neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad įvykio vakarÄ tarp kaltinamojo S. J. ir nukentėjusiojo P. K. kilo iÅ¡ pradžių žodinis, o vėliau fiziniu smurto pasireiÅ¡kęs konfliktas, kurio metu jie abu vienas kito atžvilgiu vartojo fizinį smurtÄ , o tuo tarpu S. J. peiliu du kartus dÅ«rė P. K. į krÅ«tinės sritį, dėl ko Å¡is mirė. Kartu teismas sprendžia, kad S. J. teigimas, jog jis nieko neprisimena, kelia abejonių, nes jo parodymai proceso metu keitėsi, jis puikiai prisiminė vakaro įvykius iki nužudymo ir po to, jo elgesys pamačius gulintį ir kraujuotÄ P. K., po to iÅ¡einant iÅ¡ buto, iÅ¡metant savo drabužius rodo pakankamai apgalvotÄ ir tikslingÄ elgesį.

Kartu pažymima, kad tokia kaltinamojo pozicija nėra neįprasta, nes paskutinio teismo proceso metu (kai jis buvo nuteistas už smurtÄ artimoje aplinkoje) jo pozicija buvo analogiÅ¡ka. Å ios nustatytos aplinkybės rodo tai, kad P. K. kitoje vietoje, kitu bÅ«du ar kitų žmonių nebuvo sužalotas, todėl daroma vienareikÅ¡miÅ¡ka iÅ¡vada, kad jis mirė bÅ«tent tuo tyčinių kaltinamojo S. J. veiksmų. Kaltinamasis S. J. bÅ«damas suaugęs, normalaus protinio iÅ¡sivystymo ir turintis pakankamai gyvenimiÅ¡kos patirties smÅ«giuodamas peiliu į gyvybei svarbų organÄ â€“ krÅ«tinės sritį, taip pat atlikdamas keliolika smÅ«gių į kitas kÅ«no vietas, suprato, kad tokie smÅ«giai kelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei ir kad nuo jų nukentėjusysis gali mirti.

Teismas sprendžia, kad S. J. iÅ¡ viso atlikdamas 8 smÅ«gius peiliu ir 15 smÅ«gių rankomis bei kojomis nukentėjusiajam P. K. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl jo nusikalstama veika turi bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Dėl skirtinos bausmės Kaltinamojo S. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, nes jis neprisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , teigė, kad negalėjo taip pasielgti ir taip nesielgė. Kaltinamojo S. J. atsakomybę sunkinančios aplinkybės: nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), taip pat, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo septynerių iki penkiolikos metų, todėl S. J. už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ skiriama laisvės atėmimo bausmė. Skirdamas bausmę S. J., be nustatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, lengvinančių aplinkybių nebuvimo teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos rūšį ir pobÅ«dį – padaryta labai sunki nusikalstama veika žmogaus gyvybei. Nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia ir yra baigta.

Ä®vertinus nusikaltimo padarymo aplinkybes (kaltės rūšį, smÅ«gių skaičių) teismas mano, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas yra panaÅ¡aus pobÅ«džio kaip ir rÅ«Å¡inis tokių nusikalstamų veikų pavojingumas. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurios pavojingumas yra gana didelis. S. J. iki Å¡io nusikaltimo padarymo buvo teistas 6 kartus (t. 4, b. l. 46-50), tame tarpe ir smurtinių nusikaltimų padarymÄ , Å¡ioje byloje nustatytÄ nusikaltimÄ jis padarė praėjus vos daugiau nei metams po paskutinės areÅ¡to bausmės atlikimo.

Kaltinamasis per pastaruosius 5 metus keliolika kartų baustas administracine tvarka (t. 4, b. l. 18-25), iki suėmimo niekur nedirbo, nėra vedęs. Skirdamas bausmę teismas vertina ir tai, kad S. J. nuo 2009 m. diagnozuotas potrauminis sindromas. Byloje nagrinėjamo įvykio metu konstatuojama – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, žalingas vartojimas ir potrauminis sindromas. Dėl savo psichikos būsenos S. J. byloje nagrinėjamo įvykio metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

S. J. byloje nagrinėjamo įvykio metu nebuvo laikino psichikos sutrikimo bÅ«senoje, jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio (paprasto girtumo bÅ«senoje). S. J. byloje nagrinėjamo įvykio metu nebuvo fiziologinio ar patologinio afekto bÅ«senoje. S. J. Å¡iuo metu konstatuojama – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, žalingas vartojimas ir potrauminis sindromas. Pažymima ir tai, kad S. J. nurodomas byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybių neprisiminimas/užmirÅ¡imas gali bÅ«ti sÄ lygotas ne jo emocinės bÅ«senos įvykio metu ar jo pažintinės veiklos (dėmesio, atminties ir kt. funkcijų) sutrikimų, o iÅ¡reikÅ¡to apsvaigimo nuo alkoholio bÅ«senos (teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), t. 4, b. l. 76-82) Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui.

Viena iÅ¡ bausmės paskirčių – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus ir aktualiÄ teismų praktikÄ skiriant bausmes teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti S. J. paskyrus laisvės atėmimo bausmę kiek mažesnę nei bausmės vidurkis.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitomas S. J. laikiname sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2020 m. sausio 1 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęsiamas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nes nėra iÅ¡nykę teismo nutartyse nustatyti suėmimo taikymo pagrindai. Dėl nusikalstamais veiksmais padarytos žalos ir civilinio ieÅ¡kinio Nagrinėjamoje byloje civilinius ieÅ¡kinius pareiÅ¡kė:

1) Nukentėjusioji V. K. pateikė civilinį ieškinį – 1 778,18 eurų sumai dėl turtinės žalos padarymo (t. 4, b. l. 169-170).

2) Nukentėjusysis J. K. pateikė civilinį ieÅ¡kinį – 30 000 eurų sumai dėl neturtinės žalos padarymo (t. 4, b. l. 176-178). Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis).

Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys.

Nukentėjusioji V. K. nurodė, kad ji dėl sÅ«naus P. K. palaidojimo patyrė 1 778,18 Eur dydžio iÅ¡laidas (t. y. už paruoÅ¡imÄ laidojimui, už mirusiojo palaikų pervežimÄ , už maistÄ ir kt.). Pagrįsdamas neturtinės žalos padarymÄ J. K., apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, kad liko vienas, be tėvo. Gyveno tik su tėvo pagalba, dabar mokosi, negali normaliai dirbti. Jie visÄ laikÄ kartu su tėvu gyveno. Matydavosi su tėvu kasdien, kai nebÅ«davo iÅ¡važiavęs į komandiruotę keletui mėnesių.

Su tėvu būdavo draugiški santykiai, daug laiko praleisdavo kartu, todėl palaiko ieškinį dėl neturtinės žalos. Dėl turtinės žalos atlyginimo Turtinė žala padaryta dėl P. K. nužudymo, susijusi su jo laidojimu, ji pagrįsta rašytiniais dokumentais. Kadangi teismas nustatė, kad P. K. nužudė kaltinamasis, todėl civilinis ieškinys tenkinamas visiškai. Dėl neturtinės žalos atlyginimo Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014) Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Tačiau Å¡is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymima, kad vertinant kriterijų visumÄ tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikÅ¡mę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos.

Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimÄ reikia atsižvelgti ir į formuojamÄ teismų praktikÄ aiÅ¡kinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Laikydamasis tokių teismų praktikoje formuojamų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų teismas pastebi, kad teismų praktikoje priteisiamas neturtinės žalos dydis bylose dėl nužudymo labai svyruoja ir priklauso nuo daugelio aplinkybių. Nukentėjusiojo prašomas 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas teismų praktikos kontekste yra per didelis. Teismas neabejoja sūnaus patiriamais dvasiniais išgyvenimais ir emociniais sukrėtimais dėl tėvo netekties. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, jie visada gyveno kartu, artimai bendravo, palaikė nuolatinius ryšius.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis įvykdė tyčinį nusikaltimÄ , sukėlusį sunkias ir negrįžtamas pasekmes. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis Å¡iuo metu niekur nedirba, tačiau žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika sukelti padariniai.

Atsakingo už žalÄ asmens turtinė padėtis nėra lygiavertė nusikaltimo pasekmėms, todėl negali iÅ¡ esmės lemti žalos dydžio, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeisti nukentėjusių asmenų teisės ir interesai, neįgyvendintas teisingumo principas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-442/2009). Teismas vertina ir kitus civilinės atsakomybės kriterijus – padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo elgesį įvykio metu, kitas aukščiau paminėtas aplinkybes.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais teismas vertina, kad Å¡iuo atveju pakankama ir pagrįsta suma J. K. individualiai neturtinei žalai kompensuoti yra 17 000 eurų suma. Dėl daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, likimo Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu daiktai: nuoplovos nuo sienos Å¡alia įėjimo; nuo sekcijos spintelių durų); virtuvės baldų fragmentas; sudaužytas stacionarinio kompiuterio blokas; du stikliniai tuÅ¡ti buteliai „Grand Cavalier“; trys stikliukai; plastikinis tuščias butelis nuo alaus;

Å¡ampano butelis „Bosca“ su skysčiu; medinė kėdė; cigarečių nuorÅ«kos; mobilusis telefonas SAMSUNG su Tele 2 Pildyk SIM kortele, dužusiu ekranu; 5 vnt. peilių; P. K. drabužiai: kojinės, apatinės kelnaitės, apatinės juodos kelnės, marÅ¡kinėliai ilgomis rankovėmis, marÅ¡kinėliai ilgomis rankovėmis, apatinės kelnės, megztinis, megztinis, džinsinės kelnės, DNR pavyzdžiai, vokas (kuriame, nuoplovos nuo S. J. pakauÅ¡io, deÅ¡inės, kairės rankos nagų nuokarpos), perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities VPK saugojimo kamerÄ (t. 1, b. l. 87-90, 91-93, 94-96, 97-99, 100-102), sunaikinami.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu daiktai: S. J. kojinės, apatinės kelnaitės, džinsinės kelnės, marÅ¡kinėliai, megztinis, batai, striukė, kojinės, paklodė, marÅ¡kinėliai, batai, mėlynos spalvos liemenė, telefonas NOKIA XpressMusic, sulaužytas, perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities VPK saugojimo kamerÄ (t. 1, b. l. 87-90, 91-93), grÄ Å¾inami savininkui. Teismas, įvertinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 3 dalimis, 307 straipsnio 1, 4, 6, 7 dalimis, n u s p r e n d ž i a :

S. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį devynerių metų laisvės atėmimo bausme, jÄ atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti S. J. laikiname sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2020 m. sausio 1 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo. KardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ â€“ S. J. pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, jÄ panaikinti ir vykdyti nuosprendžiu paskirtÄ bausmę.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės V. K. civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos padarymo tenkinti ir priteisti jai iÅ¡ S. J. 1 778,18 eurų jos patirtai turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo J. K. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos padarymo tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jam iÅ¡ S. J. 17 000 eurų jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktus: nuoplovas nuo sienos Å¡alia įėjimo; nuo sekcijos spintelių durų); virtuvės baldų fragmentÄ ; sudaužytÄ stacionarinio kompiuterio blokÄ ; du stiklinius tuščius butelius „Grand Cavalier“; tris stikliukus; plastikinį tuščiÄ butelį nuo alaus;

Å¡ampano butelį „Bosca“ su skysčiu; medinę kėdę; cigarečių nuorÅ«kas; mobilųjį telefonÄ SAMSUNG su Tele 2 Pildyk SIM kortele, dužusiu ekranu; 5 vnt. peilių; P. K. drabužius: kojines, apatines kelnaites, apatines juodas kelnes, marÅ¡kinėlius ilgomis rankovėmis, apatines kelnes, megztinį, džinsines kelnes, DNR pavyzdžius, vokÄ (kuriame, nuoplovos nuo S. J. pakauÅ¡io, deÅ¡inės, kairės rankos nagų nuokarpos), perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities VPK saugojimo kamerÄ , sunaikinti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu daiktus: S. J. kojines, apatines kelnaites, džinsines kelnes, marÅ¡kinėlius, megztinį, batus, striukę, kojines, paklodę, marÅ¡kinėlius, batus, mėlynos spalvos liemenę, telefonÄ NOKIA XpressMusic, sulaužytÄ , perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities VPK saugojimo kamerÄ , grÄ Å¾inti S. J.. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėjas Darius Pranka