a15d2676-e913-4032-8946-6089d4bc3668 · Kauno apygardos teismas

Bylos Nr. 1S-30-485/2016Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 12 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininko), RamÅ«no Antanavičiaus ir Danguolės Å iugždinytės, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo S. S. skundÄ dėl VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2015 m. lapkričio 10 d. nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos ir, n u s t a t ė :

S. S. nuteistas 2014 m. birželio 9 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 str. 2 d.(2 epz.), BK 63 str. 1,4 d. - 2 m. 6mėn., BK 641 str. bausmė sumažinta 1/3 - 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo, BK 63 str. 1,4,9 d. subendrinta su 2012 m. vasario 15 d. Austrijos Respublikos Vienos Žemių baudžiamųjų bylų teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė 7 m. 3 mėn.Bausmės pradžia – 2011 m. lapkričio 24 d. bausmės pabaiga – 2019 m. vasario 24 d.

Komisijos 2015 m. lapkričio 10 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam S. S. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p. nuteistajam neatlikus 3 metų 3 mėnesių 14 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės.VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 9 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos 2015 m. lapkričio 10 d. nutarimÄ taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistajam S. S.. Nuteistasis S. S. skunde nurodo, kad Komisija įvertino daugumÄ faktorių (nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumÄ , nusikalstamo elgesio rizikÄ ir kt.) ir nusprendė taikyti lygtinį paleidimÄ , tačiau teismas teigė, kad lygtinai paleidžiami tik tie nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema, bet neatsižvelgė į nuteistojo daromÄ pažangÄ .

Nuteistasis vykdė visas įmanomas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, lankėsi visose mokymosi kursuose, programose. Teismas motyvavo, kad likusi neatlikta bausmės dalis dar gana didelė, tačiau nuteistojo nuomone, BVK 157 str. 2 d. 2 p. numato iki 5 metų galimÄ lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataiso įstaigos. Nuteistasis parodė, kad yra linkęs paisyti įstatytų, laikytis visuomenės nustatytų normų, galiojančių nuobaudų neturi, ne kartÄ skatintas, priskirtas lengvai grupei, dalyvauja pataisos programose, teigiamai motyvuotas, turi teisę iÅ¡vykti be sargybos už pataisos įstaigos ribų, dirba be sargybos ir mano, kad galima jį taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės. Išėjęs anksčiau laiko prisidėtų prie vaiko iÅ¡laikymo, bÅ«tų įdarbintas.

Teigia, kad pagal Austrijos įstatymus, kur padaręs nusikaltimÄ , bÅ«tų jau paleistas anksčiau laiko, tačiau Lietuvoje lygtinis paleidimas nėra taikomas ir taip bloginamos jo sÄ lygos. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl lygtinio paleidimo, tinkamai neįvertino visų aplinkybių, todėl ir nepatvirtino Komisijos nutarimo. Atsiliepimų į nuteistojo skundÄ negauta.Nuteistojo skundas atmetamas. BVK 157 str. 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įvykdė dalį individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ . Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat bÅ«tina sÄ lyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant.

Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimÄ , naudojant „OASys“ metodikÄ , nustatyta, kad S. S. priklauso ne žemos, bet vidutinės rizikos grupei – 43 balai, todėl Å¡iuo atveju turi bÅ«ti nustatyta nekelianti jokių abejonių ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ . Nors nuteistasis skunde nurodo, kad yra visos sÄ lygos taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimÄ , aukÅ¡tesniojo teismo nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimÄ , byloje nenustatyta.Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo iÅ¡vados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d.

įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, adaptacijos programos metu nuteistasis supažindintas su pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais, elgesio taisyklėmis, savo teisėmis, pareigomis, draudimais, motyvuotas pataisos namuose elgtis nepriekaištingai. Bylos duomenys rodo, kad nuteistasis šių reikalavimų laikėsi ir bausmės atlikimo metu nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis, 5 kartus skatintas, šiuo metu pataisos įstaigoje dirba, mokosi.

Tai teigiamai apibÅ«dinantys asmenį duomenys, dėl kurių aukÅ¡tesniajam teismui nekyla abejonių. Taip pat apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad nuteistasis vykdo individualaus socialinės reabilitacijos planÄ bei dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, tačiau vien tik dalyvavimas minėtose programose nerodo itin akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri Å¡iuo atveju vis tik iÅ¡lieka vidutinė (43 balai). Taip pat iÅ¡lieka aktualÅ«s kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai; pastovaus pajamų Å¡altinio nebuvimas, kriminalinių kompanionų įtaka; problemų sprendimo įgÅ«džiai.

Be to, Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje iÅ¡dėstyta pozicija, jog S. S. nematydamas kitos iÅ¡eities gali pasielgti labai neatsakingai nors ir impulsyvumas mažai tikėtinas. Supranta, kad turi problemų, tačiau tame kÄ jis vertina kaip problemÄ ir tame kaip jis supranta savo indėlį problemos atsiradime yra prieÅ¡taravimų. Ne visas savo veiksmų pasekmes nuteistasis linkęs apgalvoti, atsižvelgdamas į kitų nusikaltimus teisina ir savo nusikaltimÄ . Visa tai rodo, kad nėra akivaizdaus ir pakankamo pagrindo jį vertinti iÅ¡skirtinai teigiamai ir manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Apeliantas skunde akcentuoja, jog jis bausmės atlikimo laikotarpiu mokosi, dirba, lankė socialinės reabilitacijos programas. Nepaisant to, nuteistojo elgesio esminiai pokyčiai, kurie mažintų jo nusikalstamo elgesio rizikÄ nagrinėjamu atveju nėra itin akivaizdÅ«s. Jau buvo paminėta, jog S. S. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, kuri labai artima žemos, o tai vertintina, kad nuteistasis rodo polinkį stengtis taisytis teigiama linkme, tačiau vertinant Å¡iÄ aplinkybę su visomis kitomis aukščiau iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad S. S. daro itin akivaizdžiÄ pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , nes pagal BVK 157 str. 1 d. reikalavimus, tai yra bÅ«tina sÄ lyga, norint nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimÄ .

Skundas grindžiamas ir nuteistojo nesutikimu, kad teismas nutartį motyvavo pasisakydamas dėl neatliktos bausmės dalies jo atžvilgiu. Tokie skundo argumentai atmestini, kadangi likusios neatliktos bausmės dydis yra vertinamoji kategorija, apie kuriÄ teismas sprendžia įvertinęs kitų aplinkybių visumÄ , kartu atsižvelgdamas ir į bausmės tikslus, taip pat ir teisingumo užtikrinimÄ , nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiÅ«rį į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bei požiÅ«rį į taikomÄ valstybės prievartos priemonę.

Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas jokių procesinių BPK pažeidimų nepadarė ir Å¡iÄ aplinkybę vertino kartu su kitais bylos įrodymais, spręsdamas klausimÄ dėl Komisijos sprendimo patvirtinimo ar nepatvirtinimo. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog Komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

AukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam S. S. lygtinį paleidimÄ , netinkamai įvertino Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Esant Å¡ioms aplinkybėms, konstatuojama, jog KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jÄ aukÅ¡tesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas n u t a r i a : nuteistojo S. S. skundÄ atmesti ir palikti galioti VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį.Nutartis įsigalioja jos priėmimo dienÄ ir yra neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                                      Algirdas Remeika Ramūnas Antanavičius Danguolė Šiugždinytė