2021-04-07 Nr. AB-6850-3-61-3-02847-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-793-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02847-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. 21R-422 (AG-365/02-2019) (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2019 m. gegužės 16 d. raštą Nr. 1SS-9241-(7.5) (toliau – ir Raštas); 3) įpareigoti NŽT Jonavos skyrių pilnai įvykdyti 2002 m. rugsėjo 27 d. nurodymą, pažymėtą žemės sklypo ribų plane ir įteisinti sąžiningai įgytą 1,70 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2018 m. lapkričio 23 d. su prašymu kreipėsi į savivaldybę dėl žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), įteisinimo, nurodydamas, kad dar 1992 m. rugsėjo 23 d. pateikė prašymą Šilų agrarinės reformos tarnybai dėl 1,70 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo. 2019 m. sausio 7 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos raštu Nr. 603-07-100 pareiškėjas informuotas, kad dėl suformuoto ir įregistruoto žemės sklypo, kurio nuosavybės teisė laikinai priklauso valstybei, turi kreiptis į NŽT Jonavos skyrių ir pasirašyti ant žemės sklypo ribų plano. 2019 m. sausio 14 d. su prašymu pareiškėjas kreipėsi į NŽT Jonavos skyrių, kuris 2019 m. vasario 4 d. raštu Nr. 5SD-265-(14.5.104) informavo, kad 2002 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Respublikos vardu įregistruotas 0,9064 ha žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)); kad reikia atvykti į skyrių dėl žemės sklypo 0,9064 ha dalies (0,5548 ha) įteisinimo. NŽT Jonavos skyriaus 2019 m. kovo 22 d. raštu Nr. 5SD-542-(14.5.104) pareiškėjas informuotas, kad 1992 m. už namų valdos dalį įmokėtos įmokos bus įskaitytos, dėl 1,70 ha sklypo įteisinimo pateiktas ieškinys Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 8 d. sprendimu atmestas, o 2007 m. rugsėjo 18 d. Kauno apygardos teismo sprendimu paliktas galioti.

3. Pareiškėjas vėl 2019 m. balandžio 13 d. skundu kreipėsi į NŽT, kuri skundžiamu Raštu informavo, kad keliamas klausimas dėl 1,70 ha žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo išspręstas 2007 m. gegužės 8 d. teismo sprendimu, o 1992 m. įmokėtos įmokos bus įskaitytos, perkant iš valstybės atitinkamai tenkančią namų valdos žemės sklypo dalį. Šį atsakymą pareiškėjas apskundė Komisijai, kuri skundžiamu Sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

4. Pareiškėjas nurodė, jog visada vadovavosi Jonavos savivaldybės tarybos 1996 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. 02/1033, kuriame nurodoma, kad pareiškėjas yra išpirkęs (duomenys neskelbtini) sodyboje 1,70 ha žemės. Tai patvirtina ir 2002 m. rugsėjo 27 d. žemės sklypo ribų planas, kur nurodoma, kad „žemėtvarkos tarnyba skubos tvarka įteisina žemės naudotojo nuosavybę – 2,5 ha perkeltos ir 1,7 ha pirktos pil. V. L.“. 2001 m. atlikti bendro naudojimo žemės sklypo geodeziniai matavimai ir nustatyta, kad faktinis namų valdos naudojamo žemės sklypo plotas yra 9064 kv. m, o ne 1,70 ha. Šią aplinkybę patvirtina 2002 m. rugsėjo 27 d. žemės sklypo ribų planas, kuriame pareiškėjas pasirašė, tačiau parašą dėjo sutikdamas su tuo, kad vykusiame posėdyje jam paaiškinta, jog bus padaryta žyma dėl 1,70 ha pirktos žemės. Bendrojo naudojimo žemės sklypas (9064 kv. m) Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR) įregistruotas 2002 m. gruodžio 14 d., suteikiant kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau šie veiksmai buvo atliekami tik pačios institucijos iniciatyva, pareiškėjui apie tai nepranešant. Tokiu būdu pažeistos pareiškėjo teisės. Kauno apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartyje buvo konstatuota, kad pareiškėjas neprivatizuoja 0,5481 ha žemės sklypo, nes siekia pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo dėl didesnio, t. y. 1,70 ha žemės sklypo. NŽT Jonavos skyriaus 2019 m. vasario 4 d. rašte Nr. 5SD-265-(14.5.104) nurodoma, kad pareiškėjo dalis minėtame sklype sudaro jau 0,5548 ha.

5. Pareiškėjo teigimu, skundžiamame NŽT Rašte nurodoma, kad 0,9064 ha žemės sklypas įregistruotas, šie duomenys nenuginčyti, tačiau pareiškėjas negalėjo jų nuginčyti, nes apie registraciją sužinojo tik iškėlęs civilinę bylą. Pareiškėjas nesutinka su NŽT Rašte nurodytu teiginiu, jog klausimas dėl 1,70 ha sklypo pirkimo-pardavimo išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kadangi šis klausimas taip ir liko neaiškus. Pareiškėjui nesuprantamas ir įmokų grąžinimo klausimas. Pareiškėjas nuo 1992 metų yra apgaudinėjamas, nes piniginės lėšos įmokėtos už konkretų 1,70 ha sklypą, o paaiškėjo, kad tokio dydžio sklypo nėra, pareiškėjui nedalyvaujant atlikti kadastriniai matavimai, sklypas įregistruotas, o galiausiai pareiškėjui siūloma išsipirkti jau nupirktą sklypą. Pareiškėjas, siekdamas su bendrasavininku išspręsti situaciją taikiai, 2013 m. spalio 17 d. teikė prašymą dėl žemės sklypo plano suderinimo, pateikdamas 2006 m. J. K. įmonės sudaryto žemės sklypo planą, tačiau atsakymo nesulaukė. Manė, kad tai akivaizdus institucijos neveikimas.

6. Pareiškėjo nuomone, nebuvo vertinama ir susidariusi situacija – (duomenys neskelbtini) sodybos (kurioje jis išsipirko 1,70 ha žemės) dalis turėjo tapti memorialiniu muziejumi, žemės sklypą pareiškėjas prižiūrėjo, šienavo ir niekada nesiekė pasipelnyti ar užvaldyti didesnę žemės ploto dalį, nei buvo išsipirkęs. Į tai nebuvo atsižvelgta ir Komisijos Sprendime. Be to, pareiškėjo teigimu, Komisijos posėdyje jam nebuvo leista tinkamai pasisakyti.

7. Pareiškėjas akcentavo, kad prašymas dėl 1,70 ha žemės sklypo išsipirkimo buvo teikiamas 1992 m. rugsėjo 23 d., o sprendimas dėl valstybinės žemės įsigijimo priimtas 1996 m. rugpjūčio 20 d. Pareiškėjo manymu, šiuo atveju yra skundžiamas 1992–1996 metų institucijos neveikimas, t. y. sąmoningas vengimas sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį.

8. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

9. Atsakovas nurodė, kad Jonavos rajono savivaldybės administracija 2019 m. vasario 20 d. raštu persiuntė pareiškėjo 2019 m. vasario 14 d. skundą NŽT Jonavos skyriui dėl galimybės įteisinti 1,70 ha namų valdos žemės sklypą pagal 1992 m. įmokėtas įmokas. NŽT Jonavos skyrius 2019 m. kovo 22 d. raštu Nr. 5SD-542-(14.5.104.) pareiškėją informavo, kad perkant iš valstybės jam tenkančią namų valdos žemės sklypo dalį bus įskaitytos 1992 m. įmokėtos įmokos. Taip pat skyrius pažymėjo, kad ginčas dėl 1,70 ha žemės ploto įteisinimo yra išspręstas Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-25-722/2007. Pareiškėjas su 2019 m. balandžio 13 d. skundu kreipėsi į NŽT, reikalaudamas, kad NŽT Jonavos skyrius pilnai įvykdytų 2002 m. rugsėjo 27 d. nurodymą, pažymėtą žemės sklypo ribų plane, ir įteisintų išsipirktą 1,70 ha žemės sklypą. NŽT Rašte pažymėjo, kad klausimas dėl 1,70 ha žemės ploto įsigijimo pagal 1992 m. rugsėjo 29 d. mokėjimo pranešime nurodytas įmokas yra išspręstas Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 8 d. sprendimu.

10. Atsakovas paaiškino, kad remiantis jo turimais duomenimis, pareiškėjas nuosavybės teise valdo ūkinius pastatus ir bendrosios dalinės nuosavybės teise su Jonavos rajono savivaldybe 51/100 dalį gyvenamojo namo, 49/100 dalį kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Pagal 1992 m. rugsėjo 29 d. mokėjimo pranešimą, pareiškėjas už 1,70 ha namų valdos sklypą yra sumokėjęs valstybės vienkartinėmis išmokomis. Tačiau tuo metu, Šilų agrarinės reformos tarnyba, nustatant parduodamo žemės sklypo plotą, neturėjo nei žemės sklypo plano, nei namų valdos skyrimo dokumento, todėl rėmėsi pareiškėjo nurodytu plotu – 1,70 ha ir pastatų išdėstymo schema iš techninės apskaitos bylos, kurioje namų valdos ribos nebuvo apibrėžtos. 2001 m. lapkričio 28 d. žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo atlikti kadastriniai matavimai, kurių metu buvo nustatytas sklypo plotas – 0,9064 ha. Taip pat buvo sudarytas žemės sklypo planas M 1:500. Šiame plane buvo nustatytos bendrasavininkų naudojamos žemės sklypo dalys: Jonavos rajono savivaldybei – 0,3516 ha, pareiškėjui – 0,5548 ha. Pareiškėjas sutiko su žemės sklypo plotu ir nustatytomis dalimis. 2002 m. lapkričio 7 d. prie pareiškėjo ir Jonavos rajono savivaldybės nuosavybės teise valdomų pastatų buvo suformuotas, atliekant kadastrinius matavimus, ir NTR įregistruotas kitos paskirties 0,9064 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Šiuo metu šis sklypas nuosavybės teise priklauso valstybei. NTR centrinio duomenų banko išrašo 11 punkte registro pastabos ir nuorodos įrašyta, kad sklypo 5548/9064 dalies tikslinė žemės paskirtis – namų valda. Pažymėjo, kad šia dalimi naudojasi pareiškėjas ir ji nėra privatizuota. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nėra ginčijęs ir šiuo metu neginčija 0,9064 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suformavimo ir įregistravimo duomenų, todėl nuo jų įrašymo jie laikomi teisingais ir išsamiais.

11. Pabrėžė, kad pareiškėjas 2007 m. kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą, prašydamas patvirtinti 1,70 ha žemės ploto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą pagal 1992 m. rugsėjo 29 d. mokėjimo pranešime nurodytą ir sumokėtą reikalaujamą įmokų sumą. Šis teismas 2007 m. gegužės 8 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-25-722/2007, pareiškėjo ieškinį atmetė. Kauno apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-898-260/2007, taip pat atmetė ir pareiškėjo apeliacinį skundą. Todėl pareiškėjo klausimas dėl 1,70 ha žemės ploto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo pagal 1992 m. rugsėjo 29 d. mokėjimo pranešime nurodytas įmokas jau yra išnagrinėtas teismine tvarka.

12. Pažymėjo, kad prie pareiškėjo nuosavybės teise valdomų statinių yra suformuotas minėtas 0,9064 ha žemės sklypas, dėl kurio dalies su pareiškėju nėra sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, nes jis NŽT nepateikia žemės sklypo plano, sudaryto kadastrinių matavimų pagrindu, kuriame būtų nustatytos statinių savininkų, t. y. pareiškėjo ir Jonavos rajono savivaldybės naudojamos žemės sklypo dalys. Taip pat planas turėtų būti suderintas teisės aktų nustatyta tvarka ir pasirašytas statinių savininkų. Pareiškėjo patikslintame skunde minimas 2006 m. lapkričio 27 d. planas M 1:1000, sudarytas J. K. įmonės, nėra suderintas su NŽT, taip pat plane nurodytas žemės sklypo plotas 16757 kv. m neatitinka NTR įregistruoto žemės sklypo ploto – 0,9064 ha, todėl šis planas laikytinas neteisingu.

13. Pažymėjo ir tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.6 papunkčiu, pareiškėjui perkant iš valstybės 0,9064 ha žemės sklypo dalį, jam bus įskaityta dalis įmokų, sumokėtų pagal 1992 m. rugsėjo 29 d. mokėjimo pranešimą.

14. Nurodė, jog skundžiamu Raštu pareiškėjui pateikė teisingą, faktinėmis aplinkybėmis pagrįstą atsakymą, kurio nėra pagrindo naikinti. Be to, pareiškėjas skunde nenurodė argumentų, kodėl jam pateiktas atsakymas, t. y. Raštas nėra tinkamas ir kodėl turi būti panaikintas. Atkreipė dėmesį, kad net ir tuo atveju, jeigu Raštas būtų panaikintas, jis nesukeltų pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, kadangi vis tiek liktų galioti minėtas Jonavos rajono apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo sprendimas bei tuometės Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimai dėl 0,9064 ha žemės sklypo suformavimo ir jo įregistravimo NTR.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

16. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. sausio 14 d. su prašymu kreipėsi į NŽT Jonavos skyrių, nurodydamas sumokėjimo už 1,70 ha žemės sklypo aplinkybes, bei, kad ne kartą kreipėsi dėl įsigyto žemės sklypo įteisinimo, tačiau jam atsakoma, jog jis nepateikia atitinkamų dokumentų, keičia savo valią. NŽT Jonavos skyrius 2019 m. vasario 4 d. raštu Nr. 5SD-265-(14.5.104.) į 2019 m. sausio 14 d. prašymą pareiškėjui atsakė, kad NTR Lietuvos Respublikos vardu 2002 m. gruodžio 14 d. įregistruotas 0,9064 ha žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Taip pat šiuo raštu pareiškėjo prašė atvykti į Jonavos skyrių dėl žemės sklypo dalies – 0,5548 ha įteisinimo. Paaiškino, kad įteisinus minėto sklypo dalį, pareiškėjas galės rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą atidalijant žemės sklypo dalis iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo.

17. Pareiškėjas 2019 m. balandžio 13 d. kreipėsi su skundu į NŽT, nurodydamas, kad visada vadovavosi Jonavos savivaldybės tarybos 1996 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. 02/1033, kuriame nurodoma, jog pareiškėjas yra išsipirkęs 1,70 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) sodyboje. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad nuo 2003 m. kovo 18 d. ginčo dėl teisės į 1,70 ha žemės sklypo įteisinimą išspręsti nepavyko, kadangi buvo akcentuojama, jog pareiškėjas nepateikia atitinkamų dokumentų, nuolat keičia savo nuomonę. Pareiškėjas sutinka, kad 2002 m. buvo suformuotas ir įregistruotas 0,9064 ha žemės sklypas, tačiau matavimai buvo atlikti pareiškėjui nedalyvaujant. Klausimas dėl tinkamai formuojamo žemės sklypo ribų buvo sprendžiamas tik 2002 m. rugsėjo 27 d. posėdyje ir pareiškėjas pasirašė tik sutikdamas, kad jam bus įteisintas sąžiningai įgytas 1,70 ha žemės sklypas. Nuo to momento pareiškėjo teisės pažeidžiamos, jam siūloma tik pasirašyti dėl žemės sklypo dalies įteisinimo, tačiau pareiškėjas mano, kad NŽT privalo pilnai įvykdyti 2002 m. rugsėjo 27 d. nurodymą, pažymėtą žemės sklypo ribų plane ir įteisinti 1,70 ha pirktos žemės.

18. NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, skundžiamu Raštu pareiškėjui paaiškino, kad jam ir Jonavos rajono savivaldybei nuosavybės teise turimiems statiniams eksploatuoti pareiškėjo nurodytoje vietoje yra suformuotas ir Lietuvos Respublikos vardu NTR įregistruotas 0,9064 ha žemės sklypas. Įregistruoti duomenys teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčyti. NŽT Rašte nurodė, kad klausimas dėl 1,70 ha žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo pagal 1992 m. rugsėjo 29 d. mokėjimo pranešime nurodytas įmokas yra išspręstas įsiteisėjusiu Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu, kuris ginčo šalims (pareiškėjui ir NŽT) turi tiek prejudicinę, tiek res judicata galią. Taip pat paaiškino, jog NŽT Jonavos skyriaus 2019 m. kovo 22 d. rašte pareiškėjui pateikta tik informacija, bet ne sprendimas, kuris galėtų sukelti teisines pasekmes, minėtas raštas laikytinas informacinio pobūdžio raštu ir išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nenagrinėtinas. Net ir tuo atveju, jei šis raštas būtų panaikintas, liktų galioti įsiteisėjęs teismo sprendimas, taip pat tuometės Kauno apskrities viršininko administracijos priimti sprendimai dėl 0,9064 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suformavimo bei jo įregistravimo NTR.

19. Pareiškėjas, nesutikdamas su NŽT Raštu, kreipėsi su skundu į Komisiją, prašydamas panaikinti NŽT Raštą ir įpareigoti NŽT Jonavos skyrių pilnai įvykdyti 2002 m. rugsėjo 27 d. nurodymą, pažymėtą žemės sklypo ribų plane ir įteisinti sąžiningai pirktos 1,70 ha žemės.

20. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2019 m. liepos 3 d. Sprendimu nusprendė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Komisija skundžiamame Sprendime Konstatavo, kad 1,70 ha žemės ploto įsigijimo klausimas yra išspręstas Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 8 d. sprendimu ir Kauno apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartimi, todėl NŽT pagrįstai atsisakė įteisinti 1,70 ha žemės plotą.

21. Teismas iš pareiškėjo patikslinto skundo ir 2019 m. balandžio 13 d. skundo NŽT turinio nustatė, kad esminis pareiškėjo reikalavimas yra įteisinti 1,70 ha ploto žemės sklypo pirkimą.

22. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1–3 dalių, 16 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Iš į bylą pateiktų dokumentų nustatė, kad klausimas dėl 1,70 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo, iš tiesų jau yra išnagrinėtas Jonavos rajono apylinkės teisme. Iš byloje esančio Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-25-722/2007 matyti, kad pareiškėjas teismo prašė patvirtinti tarp jo ir atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos 1,70 ha žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą pagal 1992 m. rugsėjo 29 d. mokėjimo pranešime nurodytą ir sumokėtą reikalaujamą sumą, tačiau teismas minėtu sprendimu pareiškėjo ieškinį atmetė.

23. Iš byloje esančios Kauno apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-898-260/2007 teismas nustatė, kad pareiškėjas minėtą Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimą apskundė apeliacine tvarka, tačiau Kauno apygardos teismas minėta nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė kaip nepagrįstą ir Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Kauno apygardos teismas šioje nutartyje konstatavo, kad 1,70 ha žemės sklypas nėra suformuotas žemėtvarkos projekte, neįregistruotas NTR. Po 2002 m. atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų nustatyta, kad šio žemės sklypo plotas yra ne 1,70 ha, bet 0,9064 ha. Įrašas NTR nėra nuginčytas. Teismas taip pat konstatavo, kad nesant įregistruotam ir identifikuotam žemės sklypui, t. y. sandorio objektui pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.109 straipsnį, nelaikytina, kad tarp ieškovo ir atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos buvo sudaryta 1,70 ha žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, todėl dėl šių priežasčių negalima pripažinti, kad pareiškėjui pagal 1992 m. rugsėjo 29 d. žemės sklypo įkainojimo aktą sumokėjus į banką sumą už 1,70 ha žemės sklypą, buvo sudarytas žemės pirkimo-pardavimo sandoris. Teismas pabrėžė, kad ieškovas (pareiškėjas) yra susipažinęs su ginčo žemės sklypo plotu – pasirašė 2001 m. lapkričio 29 d. žemės sklypo plane, todėl nepagrįstas jo argumentas, kad nežinodamas žemės sklypo ribų, jis neturi galimybės pateikti naudojamo žemės sklypo plano iš techninės apskaitos bylos. Teismas taip pat pabrėžė, kad ieškovas (pareiškėjas) nepateikė Kauno apskrities viršininko administracijos Jonavos rajono žemėtvarkos skyriui statinių ir įrenginių, esančių žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) teisinio registravimo dokumentų, nors pastatai ir statiniai, esantys minėtame žemės sklype, nuosavybės teise priklauso pareiškėjui ir Jonavos rajono savivaldybei.

24. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnio 1 dalimi. Nurodė, kad įsiteisėjęs Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimas Nr. 2-25-722/2007, kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas minėtu klausimu, įgijo res judicata galią (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį). Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir numatytais pagrindais.

25. Teismas padarė išvadą, kad tiek NŽT Rašte, tiek Komisija Sprendime, teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad klausimas dėl 1,70 ha žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo pagal 1992 m. rugsėjo 29 d. mokėjimo pranešime nurodytas įmokas jau yra išspręstas įsiteisėjusiu Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-25-722/2007, todėl NŽT neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo 2019 m. balandžio 13 d. skundo reikalavimo sudaryti 1,70 ha žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.

26. Pažymėta, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2001 m. lapkričio 28 d. žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo atlikti kadastriniai matavimai, kurių metu buvo nustatytas sklypo plotas – 0,9064 ha. Taip pat buvo sudarytas žemės sklypo planas M 1:500. Šiame plane buvo nustatytos bendrasavininkų naudojamos žemės sklypo dalys: Jonavos rajono savivaldybei – 0,3516 ha, pareiškėjui – 0,5548 ha. Teismas pabrėžė, jog pareiškėjas sutiko su žemės sklypo plotu ir nustatytomis dalimis, pasirašydamas ant 0,9064 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plano M 1:500).

27. Pažymėta ir tai, jog iš byloje esančio NTR centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 2002 m. lapkričio 7 d. prie pareiškėjo ir Jonavos rajono savivaldybės nuosavybės teise valdomų pastatų buvo suformuotas, atliekant kadastrinius matavimus, ir NTR įregistruotas kitos paskirties 0,9064 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Iš minėto išrašo 4.1 punkto matyti, kad šis sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai.

28. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi. Akcentavo, jog byloje nėra duomenų, kad būtų pakeisti ar nuginčyti 0,9064 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suformavimo ir įregistravimo duomenys, todėl šie duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais.

29. Pareiškėjas nurodė, kad siekdamas su bendrasavininku išspręsti situaciją taikiai, 2013 m. spalio 17 d. teikė prašymą dėl žemės sklypo plano suderinimo, pateikdamas 2006 m. J. K. įmonės sudaryto žemės sklypo planą, tačiau atsakymo nesulaukė. Pažymėta, jog iš byloje esančio J. K. įmonės 2006 m. lapkričio 27 d. sudaryto plano M 1:1000 matyti, kad jis nėra suderintas su NŽT, nes nėra pasirašytas jos atstovų, taip pat plane nurodytas žemės sklypo plotas 16757 kv. m neatitinka šiuo metu NTR įregistruoto žemės sklypo ploto – 0,9064 ha, kuris kaip minėta, laikomas teisingu, nes nėra nuginčytas teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl šis planas negali būti laikomas teisiškai pagrįstu.

30. Dėl pareiškėjo teiginio, kad Komisijos posėdyje jam nebuvo leista tinkamai pasisakyti, teismas akcentavo, kad pareiškėjas šio argumento nedetalizuoja ir nenurodo, kodėl jo nuomone, jam nebuvo leista tinkamai pasisakyti. Teismas su šia pareiškėjo pretenzija nesutiko, kadangi susipažinęs su Komisijos byloje Nr. AG-365/02-2019 esančiu posėdžio garso įrašu ir informacine pažyma padarė išvadą, jog pareiškėjui 2019 m. liepos 3 d. Komisijoje vykusiame posėdyje buvo išaiškintos jo teisės ir pareigos, suteikta teisė pasisakyti posėdžio metu, be to, jo pasisakymai nebuvo ribojami.

31. Teismo nuomone, skundžiamame NŽT Rašte pagrįstai nurodyta, kad Jonavos skyriaus 2019 m. kovo 22 d. raštas yra informacinio pobūdžio ir pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia, kadangi iš nustatytų aplinkybių matyti, kad šiuo raštu pareiškėjui pateiktas atsakymas į jo klausimą dėl tikslinių įmokų panaudojimo bei nurodyta, jog klausimas dėl 1,70 ha dydžio žemės sklypo pirkimo yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

32. Iš skundžiamo Rašto turinio matyti, jog NŽT iš esmės yra atsakiusi į pareiškėjo 2019 m. balandžio 13 d. skunde nurodytus klausimus, jame yra nurodyti objektyvūs duomenys, teisės aktų nuostatos, kuriomis remtasi atsakant į pareiškėjo skundą. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui skundžiamu Raštu tinkamai atsakyta į jo 2019 m. balandžio 13 d. skundą dėl NŽT Jonavos skyriaus 2019 m. kovo 22 d. rašto Nr. 5SD-542-(14.5.104) „Dėl informacijos teikimo“, Raštas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.

33. Teismas padarė išvadą, jog Komisija skundžiamu Sprendimu teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą dėl skundžiamo Rašto panaikinimo, kadangi klausimas dėl 1,70 ha žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo jau yra išspręstas įsiteisėjusiu Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-25-722/2007, todėl naikinti Komisijos Sprendimo taip pat nėra pagrindo. Teismas nenustatė aplinkybių, įgalinančių jį panaikinti skundžiamą Raštą ir Sprendimą. Netenkinus pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti skundžiamą Raštą ir Sprendimą, antrasis išvestinis reikalavimas įpareigoti NŽT Jonavos skyrių atlikti veiksmus taip pat netenkintas.

III. 34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir patenkinti jo skundą.

35. Pareiškėjas nurodo, kad vadovaujasi tik turimu rašytiniu įrodymu – 1996 m. rugpjūčio 20 d. Jonavos savivaldybės tarybos raštu Nr. 02/1033 „Dėl (duomenys neskelbtini) sodybos“, kuriame aiškiai nurodoma, kad pareiškėjas yra išsipirkęs (duomenys neskelbtini) sodyboje 1 ha 70 arų žemės. Apie šį dokumentą nebuvo minima priimtuose teismų sprendimuose, t. y. šis dokumentas niekada nebuvo tinkamai vertinamas. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjant civilinę bylą nebuvo atkreiptas dėmesys į tai, kad ginčo žemės sklypas nėra tinkamai suformuotas bei įregistruotas.

36. Pareiškėjas nurodo, kad 2002 m. rugsėjo 27 d. žemės sklypo ribų planas iš tiesų buvo pasirašytas, tačiau su konkrečia sąlyga ir nuoroda – žemėtvarkos tarnyba skubos tvarka įteisina žemės naudotojo nuosavybę – 2,5 ha. perkeltos ir 1,7 ha. pirktos pil. V. L.. Taigi, atitinkama valstybinė institucija šią sąlygą supranta dviprasmiškai ir dalį jos įvykdo pilnai, o kitą dalį, pažeidžiant pareiškėjo interesus, atsisako vykdyti, jos nepripažindami. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad tik 2001 m. (prašymas dėl išpirktos žemės 1,7 ha buvo pateiktas dar 1992 m.) atlikti bendro naudojamumo žemės sklypo geodeziniai matavimai ir nustatyta, kad faktinis namų valdos naudojamo žemės sklypo plotas yra 9064 kv. m, o ne 1,70 ha, nors statiniai nuosavybės teise priklauso ir pareiškėjui, ir Jonavos rajono savivaldybei.

37. Pareiškėjo teigimu, buvo sudarytas susitarimas dėl išperkamos žemės, nes buvo nurodyta konkretus žemės sklypas, jo ribos bei apskaičiuota tikslinės įmokos suma.

38. Nurodo, kad bendrojo naudojimo žemės sklypas (9064 kv. m) Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 2002 m. gruodžio 14 d., suteikiant kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tai patvirtina ir 2002 m. gruodžio 13 d. pažyma Nr. 1235. Tačiau šie veiksmai buvo atliekami tik pačios institucijos iniciatyva, pareiškėjui apie tai nepranešant, nes pripažįstant aplinkybę, kad žemės sklypas bus valdomas su bendraturčiu, visi veiksmai turėjo būti atliekami kartu, suteikiant jam galimybę ir dalyvauti, atliekant atitinkamus matavimus. Tokiu būdu jau buvo pažeistos pareiškėjo teisės.

39. Pareiškėjas nesutinka su teismo teiginiu, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis normomis. Pareiškėjas nurodo, jog bylos nagrinėjimo metu buvo konstatuota, kad pastatai ir statiniai, esantys žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ieškovui V. L. ir Jonavos rajono savivaldybei. Tokiu būdu, savo veiksmais V. L. neprivatizuoja 0,5481 ha žemės sklypo, nes siekia pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo dėl didesnio t. y. 1,7 ha žemės sklypo (Kauno Apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-898-260/2007m.). 2019 m. vasario 4 d. NŽT Jonavos skyriaus raštu Nr. 5SD-265- (14.5.104) buvo informuotas, kad pareiškėjo dalis minėtame žemės sklype sudaro jau 0,5548 ha. 2019 m. gegužės 16 d. NŽT rašte taip pat nurodoma, kad 0,9064 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra suformuotas, įregistruotas (duomenys neskelbtini). Šie duomenys yra nenuginčyti, tačiau pareiškėjui nebuvo suteikiama galimybė ginčyti tokius duomenis, nes apie registraciją jis sužinojau tik iškėlus 2007 m. civilinę bylą, tačiau klausimas dėl jam skiriamos žemės sklypo dalies dydžio taip ir liko neaiškus.

40. Be to, išliko nesuprantamas ir įmokų grąžinimo klausimas. Pareiškėjas yra apgaudinėjamas jau nuo 1992 m., piniginės lėšos buvo įmokėtos už konkretų 1,7 ha žemės sklypą, o paaiškėja, kad nėra nei tokio dydžio žemės sklypo, pareiškėjui nedalyvaujant atlikti kadastriniai matavimai ir žemės sklypas įregistruotas (apie tai nebuvo informuotas), o galiausiai jam siūloma ir išsipirkti jau nupirktą (nurodytos piniginės lėšos buvo sumokėtos 2012 m.) žemės sklypą.

41. Pareiškėjas teikė 2013 m. spalio 17 d. prašymą „Dėl žemės sklypo plano suderinimo“, pateikdamas 2006 m. J. K. įmonės sudaryto žemės sklypo planą, tačiau atsakymo nesulaukė. Atsakymas nebuvo gautas, o planas, suderintas su bendrasavininkiu yra būtinas. Akivaizdus institucijos neveikimas, reikalaujant tik pareiškėjo sutikimo ant sudaryto žemės sklypo ribų plano jų iniciatyva (jau buvo siunčiamas ne vienkartinis raginimas). Pareiškėjas turi teisę, nesutikdamas su pateikiamu planu, kaip bendraturtis, teikti savo variantą, kuris nepažeidžia bendraturčio teisių, tačiau jo teikiamas variantas yra netgi nepriimamas, nevertinamas ir tai trunka jau nuo 2006 m.

42. Pareiškėjas teigia, kad nėra įvertinta susidariusi situacija, nes niekada nebuvo sprendžiamas klausimas dėl tinkamai formuojamo žemės sklypo ribų (pareiškėjas niekada nebuvo kviečiamas į atitinkamai atliekamų veiksmų procedūras, atliekamus matavimus ir tokių rašytinių įrodymų suinteresuotas asmuo nepateikė), vienintelį kartą iš tiesų klausimas buvo sprendžiamas tik 2002 m. rugsėjo 27 d. posėdyje ir pareiškėjas pasirašė tik sutikdamas, kad bus įteisintas sąžiningai įgytas 1,7 ha pirktos žemės sklypas (duomenys neskelbtini).

43. Be to, nebuvo vertinama ir susidariusi situacija – (duomenys neskelbtini) sodybos (kurioje pareiškėjas sąžiningai išsipirkęs 1,70 ha. žemės) dalis turėjo tapti memorialiniu muziejumi, o žemės plotą pareiškėjas prižiūrėjo ir niekada nesiekė pasipelnyti, siekdamas užvaldyti didesnę žemės ploto dalį, nei buvo išsipirkęs.

44. Pareiškėjas mano, kad šiuo atveju ne kartą yra skundžiamas būtent laikotarpiu 1992-1996 m. atitinkamos institucijos neveikimas t. y. sąmoningas vengimas sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį.

45. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

46. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad klausimas dėl 1,70 ha žemės ploto įsigijimo yra išspręstas Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu bei pripažino, kad NŽT 2019 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 1SS-924-(7.5.) pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl 1,70 ha žemės ploto įteisinimo.

47. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą Nr. 46/18313, Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas kitos paskirties 0,9064 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kurio suformavimo ir įregistravimo duomenų pareiškėjas nėra nuginčijęs bei šiuo metu nėra ginčijęs. Atsižvelgiant į tai, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, nekilnojamojo turto kadastre įrašyti 0,9064 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenys yra teisingi ir išsamūs. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad minėtas sklypas yra netinkamai suformuotas ir įregistruotas, ar pareiškėjas apie jo įregistravimą Nekilnojamojo turto registre sužinojo, tik 2007 m., yra atmestini.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 48. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos atsisakymo spręsti 1,70 ha žemės sklypo pardavimo pareiškėjui klausimą.

49. Pareiškėjas, manydamas, kad jo 1992 m. sumokėtų įmokų bei 1996 metais Jonavos savivaldybės parašyto rašto pakanka įrodyti jo teisę į 1.70 ha žemės pirkimą, prašė atsakovo atlikti visus reikalingus veiksmus tokiam sandoriui įforminti. Atsakovui atsisakius tai padaryti, pareiškėjas apskundė jo veiksmus administracinių ginčų komisijai ir teismui.

50. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, pripažinęs, kad pareiškėjo pretenzijos dėl 1.70 ha žemės pirkimo yra išspręstos įsiteisėjusiais teismų sprendimais, o pareiškėjui suformuoto žemės sklypo dalis nėra įforminta kaip jo nuosavybė tik dėl paties pareiškėjo veiksmų.

51. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja pradiniame skunde nurodytus argumentus, papildomai kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimą pateiktų įrodymų ir faktinės situacijos vertinimo aspektais.

52. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

53. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą teisės taikymo, teismų praktikos ir įrodymų vertinimo aspektais, nagrinėjamu atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl to, kad pagrindinis pareiškėjo reikalavimas – teisės pirkti 1,70 ha žemės sklypą pripažinimas – yra išspręstas įsiteisėjusiais 2007 metų bendrosios kompetencijos teismų sprendimais. Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 8 d. sprendime ir Kauno apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartyje yra pasisakyta dėl pareiškėjo V. L. reikalavimo patvirtinti 1,70 ha ploto žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties sudarymą ir šis reikalavimas atmestas. Pareiškėjas minėtoje civilinėje byloje savo ieškinį grindė iš esmės tapačiais argumentais, kaip ir šioje administracinėje byloje, civilinėje byloje buvo tos pačios ginčo šalys, todėl iš naujo kelti tokio ginčo teisme pareiškėjas nebegali.

54. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumento, susijusio su 1996 m. rugpjūčio 20 d. Jonavos rajono savivaldybės raštu, teisėjų kolegija pažymi, kad šis raštas pareiškėjui negalėjo sukelti teisėtų lūkesčių, jog jam bus suteikta teisė įsigyti 1,70 ha žemės sklypą, nes savivaldybė nebuvo žemės savininkė ar įgaliota tvarkyti žemės privatizavimo bei nuosavybės teisių atkūrimo klausimus. Minėtas raštas iš esmės tik atspindi Jonavos rajono savivaldybės, kaip nekilnojamojo turto - (duomenys neskelbtini) sodybos - bendrasavininkės, poziciją dėl šio turto valdymo ir naudojimo.

55. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus bei atsakovo veiksmus. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pažymėtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.).

56. Teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas šių taisyklių laikėsi. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Administracinėje byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ginčo teritorijoje yra suformuotas 0,9064 ha žemės sklypas, kurio dalis yra po pareiškėjo nuosavybės teise valdomais pastatais, jis turi teisę užbaigti atitinkamos žemės sklypo dalies įteisinimo savo nuosavybėn procedūrą. Be to, kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, minėto žemės sklypo gretimybėje 2016 m gruodžio 2 d. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu pareiškėjui yra atkurtos nuosavybės teisės į 0,4208 ha ir 0,2371 ha ploto žemės sklypus, kurie patenka į pareiškėjo pageidaujamą pirkti, apibrėžtą 2006 m. J. K. įmonės sudarytu žemės sklypo planu, 1,70 ha ploto žemės sklypą. Tai taip pat įrodo, jog pareiškėjo reikalavimo tenkinti nėra galimybių.

57. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės susiję su atsakovo ir pareiškėjo bendravimu 1992-2016 metais. Pažymėtina, jog šios administracinės bylos ginčo dalykas yra NŽT 2019 m. gegužės 16 d. rašto teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neskundė galimo atsakovo neveikimo, pareiškėjo nuomone, pasireiškusio 2002 m. rugsėjo 27 d. nurodymo nevykdymu ar 2006 m. J. K. įmonės sudaryto žemės sklypo plano nederinimu. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas, nesutikdamas su 2002 metais suformuotu 0,9064 ha žemės sklypu, turėjo teisę išreikšti savo nesutikimą, nepasirašydamas ant šio sklypo plano arba apskųsdamas NŽT veiksmus, tačiau to įstatyme nustatytais terminais nepadarė. Pripažintina, kad pareiškėjo nuosavybės teisė į žemės sklypą po jo valdomais pastatais neįforminta dėl paties pareiškėjo pasirinkto elgesio modelio, todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti kokius nors papildomus veiksmus.

58. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

59. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo apeliacinis skundas buvo atmestas, todėl konstatuotina, kad pareiškėjas neįgijo teisės gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. L. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius