N-438-1294-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. N438-1294/2012

Teisminio proceso Nr. 4-07-3-03892-2010-9

Procesinio sprendimo kategorija 50.19 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. B., atstovaujamos advokato Aisčio Damulevičiaus. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarimo D. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutarimu UAB „Titvesta“ direktorei D. B. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 21414 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta 300 Lt bauda dėl to, kad UAB „Titvesta“ Tilžės g. 109, Šiauliai, priklausančiame prekybos centre „Saulės miestas” pirmo ir trečio aukšto vyrų tualetų patalpose buvo įrengtos stacionarios vaizdo stebėjimo kameros ir vykdomas prausyklų vaizdo stebėjimas bei tualetų patalpose prie praustuvų užklijuoti lipdukai, perspėjantys, kad patalpos stebimos vaizdo kameromis, tačiau ant lipdukų nenurodyti valdytojo rekvizitai ir kontaktinė informacija, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 20 straipsnio 1 dalį.

Apeliaciniu skundu Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija prašė panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutarimo dalį dėl neteisėto vaizdo stebėjimo vyrų tualetų patalpose ir grąžinti šią bylos dalį teismui nagrinėti iš naujo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. B. prašė Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą atmesti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. birželio 28 d. nutartimi Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą tenkino, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutarimą panaikino ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarimu D. B. skyrė administracinę nuobaudą – 500 Lt dydžio baudą.

Teismas konstatavo, jog įrengus vaizdo stebėjimo kameras, prekybos centro „Saulės miestas”, esančio Tilžės g. 109, Šiauliuose, vyrų sanitarinių mazgų patalpose, buvo pažeistos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 19 straipsnio 3 dalies nuostatos, kurios draudžia vykdyti vaizdo stebėjimą patalpose, kuriose duomenų subjektas pagrįstai tikisi absoliučios privatumo apsaugos ir kur toks stebėjimas žemintų žmogaus orumą (pvz. tualetuose, persirengimo kambariuose ir pan.). Šiuo atveju teismas pripažino, kad vyrų sanitarinių mazgų patalpa yra vieta, į kurią eidamas asmuo pagrįstai tikisi absoliučios privatumo apsaugos ir kur toks stebėjimas žemintų žmogaus orumą. Vertindamas byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šiuo atveju buvo pažeistos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 19 straipsnio 3 dalies ir 20 straipsnio 1 dalies nuostatos, o dėl šių nuostatų pažeidimų buvo padarytas administracinės teisės pažeidimas, numatytas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 21414 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog, remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktu, už bendrovės veiklos organizavimą ir tikslų įgyvendinimą atsakingas jos vadovas, dėl ko už pažeidimo padarymą pagrįstai atsakomybėn patraukta UAB „Titvesta“ direktorė D. B.. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad D. B. dėl padaryto teisės pažeidimo kalta prisipažino iš dalies, jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, D. B. yra užsienio pilietė, dirbanti Lietuvos Respublikoje, todėl atsižvelgus į pažeidėjos atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, jai skirtina minimali straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda.

II. Apeliaciniu skundu D. B., atstovaujama advokato Aisčio Damulevičiaus, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nutarimas nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, faktines aplinkybes bei netinkamai interpretavus įstatymo nuostatas. Apeliaciniame skunde akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas savo nutarimu analizavo ir pasisakė, kad vaizdo stebėjimo kameros, įrengtos prekybos centro „Saulės miestas“ pirmo ir antro aukšto vyrų sanitarinių mazgų patalpose, nors jų stebėjimo laukas ir neapima tualetų zonos, pažeidžia asmens privatumą, todėl nėra jokių pateisinamų priežasčių laikyti stebėjimo kameras minėtose patalpose. Be to, pirmosios instancijos teismas savo nutarime pažymėjo, kad D. B. pažeidė Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 19 straipsnio nuostatas, pagal kurias draudžiama vykdyti vaizdo stebėjimą patalpose, kuriose duomenų subjektas pagrįstai tikisi absoliučios privatumo apsaugos ir kur toks stebėjimas žemintų žmogaus orumą (pvz., tualetuose, persirengimo kambariuose ir pan.). Tačiau, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, negalima sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo nuomone, nes to paties įstatymo 16 straipsnis teigia, kad „vaizdo stebėjimas gali būti vykdomas siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, apginti asmenų gyvybę, sveikatą, turtą ir kitas asmenų teises ir laisves, tačiau tik tais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos siekiant išvardytų tikslų ir jeigu duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. Apeliantės nuomone, taip pat yra svarbu tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą pasisakęs, jog žmogaus teisė į privatumą nėra absoliuti. Vadovaujantis Konstitucijos nuostatomis, riboti žmogaus teises ir laisves, taigi ir teisę į privatumą, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu, ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus, ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė, yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Apeliantė pabržėia, jog yra akivaizdu, kad vaizdo stebėjimo kamerų įrengimu prekybos centro „Saulės miestas“ pirmo ir antro aukšto vyrų sanitarinių mazgų patalpose buvo siekiama kaip tik ir apsaugoti viešąjį saugumą, tvarką, turtą ir pan.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo, jog vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N575-445/2012, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju vaizdo stebėjimo vykdymas vyrų sanitarinių mazgų patalpose yra laikytinas vaizdo stebėjimo vykdymu tualeto patalpoje, ką iš esmės draudžia Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 19 straipsnio 3 dalis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. ATPK 21414 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmens duomenų tvarkymas pažeidžiant Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą užtraukia baudą nuo 500 iki 1 000 Lt.

Pirmosios instancijos teismo nutarimu D. B. skirta administracinė nuobauda pagal ATPK 21414 straipsnio 1 dalį už Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimą, t. y. dėl to, kad vyrų tualetų patalpose įrengus vaizdo stebėjimo kameras ir vykdant prausyklų vaizdo stebėjimą, ant tualetų patalpose prie praustuvų užklijuotų lipdukų, perspėjančių apie vaizdo stebėjimą, nebuvo nurodyti valdytojo rekvizitai ir kontaktinė informacija, taip pat už Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 19 straipsnio 3 dalies nuostatų, draudžiančių vykdyti vaizdo stebėjimą patalpose, kuriose duomenų subjektas pagrįstai tikisi absoliučios privatumo apsaugos ir kur toks stebėjimas žemintų žmogaus orumą (pvz. tualetuose, persirengimo kambariuose ir pan.), pažeidimą.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). ATPK 286 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima nutarimą byloje; nutarime turi būti: <...> bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas privalo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę. Teismas turi pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 20 d. nutartis byloje Nr. N756-164/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad minėta įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Ši teisė yra sudėtinė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos asmens teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartis byloje Nr. N575-4309/2010).

Įvertinusi byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos įvertino tinkamai.

Akcentuotina, jog pareiškėja savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia vieninteliu argumentu – nurodo, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas nutarimą priėmė įvertinęs tik Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės duomenų apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 19 straipsnio 3 dalį ir nevertino ADTAĮ 16 straipsnio, kuriame nustatyta, jog vaizdo stebėjimas gali būti vykdomas siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, apginti asmenų gyvybę, sveikatą, turtą ir kitas asmenų teises ir laisves, tačiau tik tais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos siekiant išvardytų tikslų ir jeigu duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. birželio 28 d. nutartyje, priimtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-445/2012, jau yra konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju ADTAĮ 16 straipsnis yra netaikomas, o ADTAĮ 19 straipsnio 3 dalies norma, nustatanti, kad draudžiama vykdyti vaizdo stebėjimą patalpose, kuriose duomenų subjektas pagrįstai tikisi absoliučios privatumo apsaugos ir kur toks stebėjimas žemintų žmogaus orumą (pvz., tualetuose, persirengimo kambariuose ir pan.), yra imperatyvi. Taigi ši norma laikytina įsakmia ir ja nustatytų vaizdo stebėjimo sąlygų nesilaikymas atitinkamą veiką daro absoliučiai neteisėta per se. Atsižvelgiant į šią įsiteisėjusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, priimtą D. B. administracinio teisės pažeidimo byloje (nurodyta nutartimi D. B. administracinio teisės pažeidimo byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo, b. l. 74-76), darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju vaizdo stebėjimo vykdymas vyrų sanitarinių mazgų patalpose yra laikytinas vaizdo stebėjimo vykdymu tualeto patalpoje, ką draudžia ADTAĮ 19 straipsnio 3 dalis.

Papildomai patikrinusi už šį pažeidimą paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo pagrįstumą bei teisėtumą, taip pat nuobaudų skyrimo taisyklių laikymąsi, teisėjų kolegija pažymi, kad paskirta nuobauda (500 Lt dydžio administracinė bauda) nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo principus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. B. apeliacinis skundas yra atmetamas, o ginčijamas pirmosios instancijos teismo nutari nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

D. B., atstovaujamos advokato Aisčio Damulevičiaus, apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Romanas Klišauskas

Virgilijus Valančius