a158ea82-2a60-4ebf-8f35-03ef8bccc3f3 · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-19249-944/2018 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10777-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1.; 2.6.26.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 20 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Aušra Barškietytė, sekretoriaujant Marijai Tamošauskaitei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TMT Investicijos“ atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Algsta“ vadovo A.

S., atsakovui M. P., trečiajam asmeniui A. G., jo atstovei advokatei Audrai Betai RekÅ¡tienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „TMT Investicijos“ atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Algsta“ ieÅ¡kinį, atsakovei atsakovui M. G., trečiajam asmeniui A. G. dėl žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 17377,20 Eur; procesines palÅ«kanas, procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidas, civilinės sustabdymo klausimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra.

Nurodė, kad įmonei iÅ¡kelta bankroto byla, todėl administratorius pagal teisės aktų reikalavimus peržiÅ«rėjęs įmonės kasos dokumentus nustatė, kad atsakovas išėmė 17377,20 Eur (60 000 Lt) sumÄ . Å i suma užfiksuota kaip trečiojo asmens skola įmonei. PaaiÅ¡kina, kad trečiojo asmens finansinis reikalavimas bankroto byloje yra patvirtintas, dėl dalies reikalavimo vyksta teisminiai ginčai. Trečiasis asmuo nurodė, kad jokių piniginių lėšų už medžiagas nėra gavęs. Kasos suvestinėse nurodoma, kad pinigai paimti atsakovo.

IeÅ¡kovo vertinimu atsakovas paėmęs iÅ¡ kasos pinigines lėšas, jų panaudojimo nepagrindė jokiais dokumentais. Tokiais atsakovo veiksmais įmonei padaryta žala. Dublike ieÅ¡kovė nurodė, kad Å¡alių sudarytoje 2014-10-23 sutartyje apie medžiagų tiekimÄ nėra pasisakyta. Teigia, kad bent dalį medžiagų trečiasis asmuo į objektÄ tiekė, tačiau įmonės buhalteriniuose dokumentuose nėra jokios informacijos apie iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas ar pan. Atsakovas bÅ«damas įmonės vadovu neturėjo pagrindo apmokėti už medžiagas trečiajam asmeniui, jeigu joms nebuvo pateiktos sÄ skaitos.

IeÅ¡kovės vertinimu, atsakovo pozicija, kad reikalavimai trečiajam asmeniui galėjo bÅ«ti pareikÅ¡ti per 10 m., nepagrįsti, nes neturėjo Å¡iam reikalavimui iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų, t. y. faktinio pagrindo reikÅ¡ti reikalavimus. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti, sustabdyti civilinę bylÄ , kol bus baigta kita civilinė byla, iÅ¡kelta pagal trečiojo asmens reikalavimus ieÅ¡kovei. Nurodė, kad iÅ¡ kasos paimti pinigai buvo sumokėti trečiajam asmeniui už jo tiektas medžiagas.

PaaiÅ¡kino, kad pinigai tomis pačiomis dienomis paimti iÅ¡ ieÅ¡kovės kasos, kaip ir trečiojo asmens atlikti pavedimai ieÅ¡kovei. PaaiÅ¡kina, kad su trečiuoju asmeniu buvo sudaryta raÅ¡ytinė sutartis dėl stogo rangos darbų, taip pat žodžiu sutarta, kad ieÅ¡kovė pirks iÅ¡ trečiojo asmens statybines medžiagas, kurias trečiasis asmuo tieks į objektÄ . Dėl tokio susitarimo, trečiajam asmeniui pervedus lėšas į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ , atsakovas tÄ pačiÄ dienÄ ar po kelių dienų sumokėdavo trečiajam asmeniui už statybines medžiagas, tačiau trečiasis asmuo sÄ skaitų neiÅ¡rašė, nors buvo raginamas.

Tikruosius Å¡alių ketinimus atskleidžia byloje pateikti įrodymai ir Å¡alių konkliudentiniai veiksmai. Atsakovo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad nėra pinigų perdavimo patvirtinančių duomenų, negali bÅ«ti vertinama, kad pinigai nebuvo perduoti trečiajam asmeniui. PaaiÅ¡kina, kad teisminiu bÅ«du įmonė nereikalavo sumokėtų 17377,20 Eur (60 000 Lt) lėšų, nes nusprendė teisminiu bÅ«du reikalauti lėšų iÅ¡ kito asmens, kuriam buvo atlikti darbai. Be to, gavo teisinę konsultacijÄ , kad Å¡ių lėšų galės reikalauti per 10 metų, t. y. ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Atsakovo nuomone, Å¡ios bylos negalima nagrinėti atsietai nuo kitos civilinės bylos Nr. e2-5000-475/2018, kurioje sprendžiami reikalavimai pagal rangos sutartį. Trečiasis asmuo su ieÅ¡kiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad trečiÄ jį asmenį ir ieÅ¡kovę siejo rangos teisiniai santykiai pagal 2014-10-23 sudarytÄ sutartį. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė gavusi sutartÄ sumÄ dalies darbų neatliko ir iÅ¡ objekto pasiÅ¡alino. Trečiojo asmens pretenzijos dėl žalos atlyginimo priteisimo sprendžiamos teisminiu bÅ«du kitoje byloje.

Teigia, kad jis pagal sudarytÄ sutartį visas lėšas yra sumokėjęs. Pažymi, kad jokių sutartinių santykių dėl medžiagų pirkimo su ieÅ¡kove nebuvo sudaręs, atitinkamai iÅ¡rašęs jokių sÄ skaitų už medžiagų apmokėjimÄ bei jokių lėšų iÅ¡ atsakovo nėra gavęs. Nurodo, kad kasos iÅ¡laidų orderiai suraÅ¡yti pažeidžiant teisės aktus. Trečiojo asmens nuomone, ieÅ¡kinys turi bÅ«ti tenkinamas, nes atsakovas bÅ«damas įmonės vadovu buvo atsakingas už tinkamÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , neužtikrino, kad kasos knygoje bÅ«tų nurodytas atsakovui iÅ¡mokėtų piniginių lėšų teisinis pagrindas bei tai patvirtinantys duomenys pateikti vyriausiajam buhalteriui.

IeÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti suma buvo iÅ¡mokėta atsakovui neturint teisinio pagrindo ir teisėto tikslo, atitinkamai sumažino ieÅ¡kovės turtÄ , todėl Å¡ie atsakovo veiksmai laikytini neteisėtais. Dėl Å¡ių atsakovo veiksmų ieÅ¡kovei padaryta žala, kuri turi bÅ«ti atlyginta. Teismas k o n s t a t u o j a: ieÅ¡kinys tenkintinas. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2018-01-05 nutartimi UAB „TMT Investicijos“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , administratoriumi paskyrė UAB „Algsta“ (el. b. t. 1, l. 6–7).

Kauno apygardos teismas 2018-04-27 nutartimi patvirtino UAB „TMT Investicijos“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä (el. b. t. 1, l. 12–13). UAB „TNT Investicijos“ įstatai (el. b. t. 1, l. 21–26). UAB „TMT Investicijos“ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as (el. b. t. 1, l. 16–19). 2018-02-28 UAB „TMT Investicijos“ debitorių sÄ raÅ¡as (el. b. t. 1, l. 20). Ä®monės kasos duomenys už 2014 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius (el. b. t. 1, l. 29–31). 2014-10-31 kasos iÅ¡laidų orderis Nr. 19, 2014-11-05 kasos iÅ¡laidų orderis Nr. 21 (el. b. t. 1, l. 32), 2014-11-24 kasos iÅ¡laidų orderis Nr. 23, 2014-12-02 kasos iÅ¡laidų orderis Nr. 25 (el. b. t. 1, l. 33). 2014-10-31 kasos pajamų orderis Nr. 14, 2014-11-05 kasos pajamų orderis Nr. 17 (el. b. t. 1, l. 34), 2014-11-24 kasos pajamų orderis Nr. 18, 2014-12-05 kasos pajamų orderis Nr. 19 (el. b. t. 1, l. 35).

Trečiojo asmens ir ieÅ¡kovės 2014-10-23 sutartis (el. b. t. 1, l. 36–37). UAB „TMT Investicijos atliktų statybos darbų ir pateiktų medžiagų sÄ mata iki darbų sustabdymo 2015-04-01 (el. b. t. 1, l. 110–112). Teismas nurodo, kad Å¡ioje byloje sprendžiami ieÅ¡kovės pareikÅ¡ti piniginiai reikalavimai atsakovui dėl 17377,20 Eur sumos priteisimo, kuria atsakovas, kaip vadovas, jo vadovavimo bendrovei laikotarpiu, paėmė iÅ¡ bendrovės kasos. Teismas nurodo, kad bendrovės vadovo deliktinė atsakomybė yra nustatyta CK 2.87 straipsnio 1–3 dalyse, kuriose nurodyta, kad valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sÄ Å¾iningai ir protingai, laikytis lojalumo juridiniam asmeniui pareigos privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieÅ¡tarauja ar gali prieÅ¡tarauti juridinio asmens interesams.

Tai, ar akcinės bendrovės valdymo organo narys elgiasi sÄ Å¾iningai ir protingai, sudarydamas tam tikrus sandorius bendrovės vardu, vertinama pagal tai, ar nėra tokio nario ir bendrovės interesų konflikto, ar nėra painiojamas nario asmeninis ir bendrovei priklausantis turtas, ar sandoriu nepadaroma aiÅ¡ki žala bendrovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2013). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bendrovės vadovas privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, jog jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, laikytųsi nustatytų jos veiklos apribojimų.

VadovÄ ir jo vadovaujamÄ Ä¯monę sieja pasitikėjimo santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės vadovas konkrečiu atveju Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio standartÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013). CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas Å¡iame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytÄ Å¾alÄ atlyginti juridiniam asmeniui visiÅ¡kai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

Bendrovės vadovo veiksmai sudarant ir vykdant sandorius turi užtikrinti, kad bendrovei nebÅ«tų padaryta žalos. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246 straipsnis – 6.249 straipsnis). Bylose, kuriose reiÅ¡kiamas reikalavimas bendrovės vadovui atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , iÅ¡ pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sÄ lygų ieÅ¡kovas privalo įrodyti neteisėtus vadovo veiksmus, padarytos žalos (nuostolių) faktÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį.

Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieÅ¡kovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009). Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 7–8, 10 dalyse, 12 dalį. 1–2 dalyse numatyta, kad bendrovės vadovas organizuoja kasdienę bendrovės veiklÄ vadovaudamasis įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, pareiginiais nuostatais, jis veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiÅ¡kai sudaryti sandorius, atsako už finansinių ataskaitų rinkinio sudarymÄ ir bendrovės metinio praneÅ¡imo parengimÄ .

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį Å«kio subjektai apskaitÄ tvarko taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų:

1) tinkama, objektyvi ir palyginama;

2) pateikiama laiku;

3) iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams, o pagal Å¡io įstatymo 6 straipsnio 2 dalį į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu. Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, o už apskaitos organizavimÄ ir apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ atsako Å«kio subjekto vadovas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnis).

Nurodytas reglamentavimas lemia, kad kiekviena bendrovės atliekama Å«kinė–finansinė operacija turi bÅ«ti įtraukta į bendrovės apskaitÄ ir pagrįsta atitinkamu finansiniu dokumentu, o už Å¡ių veiksmų tinkamÄ atlikimÄ yra atsakingas bendrovės vadovas. Pagal Ä®monių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktÄ Ä¯siteisėjus nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ , įmonės valdymo organai privalo perduoti įmonės turtÄ pagal finansinę atskaitomybę, sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus.

Byloje tarp Å¡alių ginčo nėra, kad iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „TMT Investicijos“ vadovu buvo atsakovas. Jo vadovavimo įmonei laikotarpiu, 2014-10-31 kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. 19 iÅ¡ kasos paimta 17 000 Lt, 2014-11-05 kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. 21 paimta 15 000 Lt, 2014-11-24 kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. 23 paimta 11 000 Lt, 2014-12-02 kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. 25 paimta 17 000 Lt, (iÅ¡ viso 60 000 Lt arba 17377,20 Eur). Å ių sumų paėmimo iÅ¡ kasos pagal minėtus orderius atsakovas neginčija, t. y. pripažįsta faktÄ , kad nurodytos pinigų sumos buvo paimtos.

Byloje kyla ginčas dėl Å¡ių sumų panaudojimo, t. y. ieÅ¡kovė teigia, kad nėra Å¡ių sumų panaudojimÄ pagrindžiančių duomenų, atsakovas teigia, kad Å¡ios sumos buvo perduotos trečiajam asmeniui. Kadangi atsakovas pripažįsta aplinkybę, kad iÅ¡ kasos nurodytais kasos iÅ¡laidų orderiais paėmė pinigines lėšas, todėl pagal CPK 187 straipsnio 1 dalies nuostatas papildomai Å¡i aplinkybė neįrodinėtina. Tokioje situacijoje, pareiga įrodyti aplinkybę, kad lėšos panaudotos įmonės veiklos tikslais, tenka pinigus gavusiam asmeniui, nagrinėjamu atveju – buvusiam bendrovės vadovui – atsakovui.

Asmeniui, siekiančiam iÅ¡vengti civilinės atsakomybės taikymo, tenka naÅ¡ta įrodyti, kad dėl tokio lėšų gavimo įmonė žalos nepatyrė arba patyrė mažiau žalos, nes lėšos įsigytų prekių, paslaugų ar kitokios naudos forma grįžo įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2012; 2013-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2013-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013). Dėl to nagrinėjamoje byloje bÅ«tent atsakovui teko pareiga įrodyti, kad jo gautos įmonės lėšos buvo panaudotos įmonės veikloje, kad už jas buvo atsiskaityta už įmonei reikalingas prekes ar paslaugas, arba dėl jų įmonė gavo kitokiÄ adekvačiÄ naudÄ .

IÅ¡ įmonės apskaitos paimtų lėšų panaudojimÄ kontroliuoja tas lėšas gavęs asmuo, dėl to jis ir turi didesnę galimybę įrodyti, kad lėšas panaudojo ne asmeninėms, o įmonės reikmėms: įsigijo bendrovei reikalingų prekių ar paslaugų, ar dėl jų (lėšų) bendrovė gavo kitokiÄ adekvačiÄ naudÄ . Atsakovas nurodė, kad buvo žodinis susitarimas su trečiuoju asmeniu dėl medžiagų pirkimo. Trečiasis asmuo nesutiko ir neigė tÄ aplinkybę, kad tarp Å¡alių buvo žodinis susitarimas dėl medžiagų pirkimo už 17377,20 Eur (60 000 Lt.).

Teismas nurodo, kad sutarties sudarymo procedÅ«rÄ reglamentuoja CK 6.162–6.187 straipsniai. Be Å¡ių normų, sprendžiant klausimÄ , ar sutartis buvo sudaryta, yra reikÅ¡mingos ir kitos CK normos: CK 6.154, 6.156, 6.158, 6.159 straipsniai. IÅ¡ CK 6.154 ir 6.159 straipsniuose pateikto sutarties apibrėžimo darytina iÅ¡vada, kad sutarties esmė – Å¡alių susitarimas, t. y. Å¡alių konsensusas, valios sutapimas. Pagal CK 6.162 straipsnio 2 dalį, sutartis galioja, jeigu Å¡alys sutaria dėl visų esminių sutarties sÄ lygų.

Taigi vertinant, ar sutartis buvo sudaryta, ar ne, esminę reikÅ¡mę turi Å¡alių susitarimo pasiekimas, o ne formalÅ«s dalykai. CK 6.159 straipsnio prasme sutarties galiojimui pakanka Å¡alių susitarimo. Susitarimo forma turi reikÅ¡mės tik įsakmiai Å¡alių susitarime ar įstatyme numatytais atvejais. Å iuo atveju atsakovas nurodyydamas, kad buvo sudaryta žodinė sutartis turėjo nurodyti ir įrodyti visas esmines pirkimo–pardavimo sÄ lygas: sutarties dalykÄ ir kainÄ . Darytina iÅ¡vada, kad atsakovas turėjo pagrįsti Å¡ių esminių salygų buvimÄ , tuo metu, kai jis paėmė iÅ¡ kasos pinigines lėšas ir galimai jas perdavė trečiajam asmeniui už statybines medžiagas.

Šiuo atveju atsakovas procesiniuose dokumentuose ir duodamas paaiškinimus, nurodė tik dėl kainos, tačiau koks konkretus buvo pirkimo pardavomo dalykas nenurodė ir teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, be abstraktaus nurodymo – statybinės medžiagos, t. y. nenurodė konkrečios medžiagų rūšies, kiekio ir pan. Atsakovas dėl pinigių perdavimo nurodė, kad 17377,20 Eur (60 000 Lt.) suma buvo perduota per keturis kartus, t. y. du kartus kavinėse ir du kartus pas atsakovo namuose.

Å ias aplinkybes grindė liudytojų parodymais. Atkreiptinas dėmesys, kad nei liudytojas G. M., nei liudytojas R. D., pinigų perdavimo trečiajam asmeniui fakto nepatvirtino. Liudytojas G. M., nurodė, kad jis dirbo objekte pagal rangos sutartį ir jis matė, kaip vadovas vienÄ kartÄ Ä¯ objektÄ buvo atsivežęs didelę pinigų sumÄ . Å io liudytojo subjektyvia nuomone, suma galėjo bÅ«ti apie 10 000 Lt, kam Å¡i suma buvo skirta ir kur panaudota jam vadovas nenurodė, pinigų perdavimo nematė. Å io liudytojo subjektyvia nuomone, Å¡ios lėšos buvo skirtos trečiajam asmeniui už medžiagas.

Kitas byloje apklaustas liudytojas R. D. nurodė, kad jam žinoma, kad atsakovas už medžiagas trečiajam asmeniui perdavė pinigines lėšas. Jis nurodė, kad su atsakovu buvo susitikęs kavinėje, kurioje turėjo trečiajam asmeniui atsakovas perduoti pinigus, kadangi sėdėjo nusisukęs nugara, pinigų perdavo fakto ir konkrečios galimai perduodamos sumos nematė. Įvertinus šias aplinkybes pripažintina, kad dėl statybinių medžiagų, kaip sutarties dalyko atsakovas apskritai nepateikė jokių duomenų, t. y. kad šios statybinės medžiagos buvo apskaitytos, kaip gautos įmonėje, už jas kilo pareiga atsiskaityti pagal teisės aktų reikalavimus ir pan.

Atsakovas pinigų perdavimÄ grindžia tik savo paaiÅ¡kinimais, nes liudytojai negalėjo patvirtinti nei konkrečios sumos, nei jos perdavimo trečiajam asmeniui fakto. Ta aplinkybė, kad iÅ¡ kasos paiimti pinigiai artimomis datomis po to, kai trečiasis asmuo bendrovei pervedė pinignes lėšas nėra pakankami, kad patvirtintų sutartinių santykių dėl statybinių medžiagų egsistavimÄ ir Å¡ių susitarimų realų vykdymÄ . Å ioje byloje atsakovo nurodytos aplinkybės dėl pinigų sumos ir jų panaudojimo yra grindžiamos jo svarstymais, o ne konkrečiais duomenimis, kuriuos teismas pripažintų ir galėtų vertinti, kaip įrodymus.

Teismas nurodo, kad juridinių asmenų Å«kinės operacijos įrodinėjamos tik leistinomis įrodinėjimo priemonėmis – finansinės apskaitos dokumentais: sÄ skaitomis faktÅ«romis, kasos pajamų (iÅ¡laidų) orderiais, mokėjimo pavedimais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2004, 2005-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2005). Teismas nurodo, kad atsakovo paimtos piniginės lėšos buvo 2014 m., tuo tarpu bankroto byla įmonei iÅ¡kelta 2018 m.

Byloje nėra jokių duomenų, Å¡alių susiraÅ¡inėjimų ir pan., per šį laikotarpį dėl Å¡ios sumos, dėl to, kad trečiasis asmuo turėtų pagal galimai gautÄ sumÄ iÅ¡raÅ¡yti sÄ skaitas ir kt. Patebėtina, kad tarp Å¡alių buvo susiraÅ¡inėjimai dėl darbų, dėl plėvelės ir pan., tačiau Å¡iuose susiraÅ¡inėjimuose nėra užsimenama apie perduotas lėšas, kad reikalaujama iÅ¡raÅ¡yti pinigų gavimÄ patvirtinančius dokumentus ar pan. Atsakovas nurodė, kad įmonės buhalteriniuose dokumentuose, kaip skoliniai trečiojo asmens įsipareigojimai paimtos lėšos nebuvo apskaitytos.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas nurodė, kad įmonės vadovu buvo nuo pat įmonės sukÅ«rimo, apie deÅ¡imt metų, turi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimo vadybos srityje. Dėl Å¡ios aplinkybės elementarÅ«s įmonės buhalteriniai apskaitai keliami reikalavimai turėjo bÅ«ti žinomi ir suprantami. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes pripažintina, kad 17377,20 Eur (60 000 Lt) lėšų panaudojimas nėra pagrįstas jokias pirminiais (pvz., kasos pajamų ir iÅ¡laidų orderiai, grynųjų pinigų kasoje patikrinimo aktas ir pan.), suvestiniais (suvestinės, žiniaraščiai, registrai ir pan.) ar kitais buhalterinės apskaitos dokumentais.

Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje 2018 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1140-823/2018).

Teismas konstatuoja, kad atsakovas, kaip atskaitingas bendrovei asmuo, pažeidė aptartus tesės aktų reikalavimus, taip pat CK 2.87 str. bendrovės vadovui nustatytas pareigas veikti sÄ Å¾iningai ir protingai savo vadovaujamos bendrovės atžvilgiu bei vengti situacijos, kai vadovo asmeniniai interesai prieÅ¡tarauja ar gali prieÅ¡tarauti juridinio asmens interesams. Teismo vertinimu, didelės vertės bendrovės lėšų paėmimas iÅ¡ bendrovės kasos ir jų panaudojimo bendrovės veikloje nepagrindimas bei neperdavimas bankroto administratoriui pagrindžia atsakovo, kaip buvusio bendrovės vadovo, neteisėtus veiksmus (Ä®monių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnis, 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 185 straipsnis).

Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių jo kaltę dėl žalos bendrovei atsiradimo, todėl laikytina, kad jo, kaip bendrovės vadovo, kaltės prezumpcija nebuvo paneigta (CPK 178 straipsnis). IÅ¡aiÅ¡kintina, kad Å¡iuo atveju nevertintinas kaltės formos, t. y. neturi teisinės reikÅ¡mės ar neteisėti veiksmai buvo atlikti tyčia ar dėl neatsargumo ir pan. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad konstatuotas asmens veiksmų neteisėtumas ir jo kaltė savaime nepagrindžia žalos padarymo, todėl asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalÄ , turi įrodyti tiek žalos faktÄ , tiek jos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).

Bankrutuojančios įmonės turtas panaudojamas kreditorių reikalavimams tenkinti; kuo daugiau tokio turto bus sukaupta, tuo didesne apimtimi bus patenkinti kreditorių reikalavimai. Kreditorių patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala, be kita ko, yra turto netekimas, negautos pajamos, o pagal šio straipsnio 2 dalį jeigu atsakingas asmuo iš neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais.

Taigi žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos), taip pat kaip negautos pajamos (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-586-381/2015). Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad atsakovas per keturis kartus kasos išlaidų orderiais paėmė 17377,20 Eur (60 000 Lt) ir šios sumos panaudojimo nepagrindė. Tokiu būdu minėta suma sumažėjo lėšos, iš kurių bankroto proceso metu galėtų būti tenkinami kreditorių interesai.

Darytina išvada, kad pagal administratoriaus pateiktus duomenis – kasos išlaidų orderius, bendrovei padaryta 17377,20 Eur (60 000 Lt) žala. Teismas nurodo, kad atlyginama tik ta žala, kuri susijusi su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Šiuo atveju atsakovui be teisinio pagrindo paėmus lėšas ir neįrodžius jų panaudojimo bendrovės tikslams, laikytina, kad egzistuoja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys, tarp atsakovo veiksmų ir neveikimo.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad nesant leistinų ir patikimų raÅ¡ytinių įrodymų, pagrindžiančių jog atsakovas gautus pinigus panaudojo bendrovės veiklos tikslams – įvairioms bendrovės iÅ¡laidoms už prekes ir paslaugas ar iÅ¡ Å¡ių ginčo lėšų įmonė gavo kitokios naudos, visos įmonės vadovo civilinės atsakomybės instituto taikymo sÄ lygos nustatytos: atsakovo veiksmų neteisėtumas bei (vadovo fiduciarinių pareigų įmonei bei jos kreditoriams nevykdymas), kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), atsakovo padaryta įmonei žala bei jos dydis (atsitinkamos pinigų sumos paėmimas iÅ¡ įmonės, neįrodžius piniginių lėšų panaudojimo teisėtumo), priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo padarytų nuostolių bei pirmiau aptartų atsakovo veiksmų (įmonei priklausančių lėšų negrÄ Å¾inimas) (CK 2.87 str. 7 d.), todėl ieÅ¡kinys tenkintinas – iÅ¡ atsakovo kaip buvusio įmonės valdymo organo, priteistinas 17377,20 Eur (60 000 Lt) žalos atlyginimÄ už turėtÄ ir prarastÄ (neperduotÄ ) įmonės turtÄ (CK 6.245 straipsnio 1, 4 dalys, 6.246–6.249 straipsniai).

Taip pat ieškovui iš atsakovo priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018-07-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Dėl bylos sustabdymo. Atsakovas prašo sustabdyti civilinę byla, kol bus baigta nagrinėti civilinė byla pagal trečiojo asmens reikalavimus ieškovei. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-5000-475/2018 trečiasis asmuo A.

G. praÅ¡o priteisti iÅ¡ UAB „TMT Investicijos“ EUR nuostolius, kilusius dėl netinkamo rangos sutarties Nr. 2014/10/23 vykdymo, 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas M. P. civilinėje byloje Nr. e2-5000-475/2018 nėra dalyvaujančiu asmeniu, t. y. nėra įtrauktas trečiuoju asmeniu su savarankiÅ¡ku reikalavimu ar pan. Teismas nurodo, kad CPK 163 straipsnio normos nustato privalomo civilinės bylos sustabdymo pagrindus, o CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji civilinės bylos sustabdymo pagrindai.

Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimÄ , o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2009). CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylÄ , kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus iÅ¡spręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamÄ ja ar administracine tvarka.

Kasacinio teismo praktika dėl CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiÅ¡kinimo yra suformuota. Joje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylÄ tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomÄ jÄ , prejudicinę ar privalomÄ jÄ galiÄ sustabdomai bylai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2012; kt.); teismui, siekiančiam iÅ¡spręsti byloje pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , reikalingi tam tikri faktai, kuriuos bÅ«tina nustatyti kitoje byloje, ir bylÄ nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2010; kt.); kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neiÅ¡nagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryÅ¡ys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikÅ¡mę priimant teismo sprendimÄ nagrinėjamoje byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006; kt.).

Jeigu teismas visus teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryÅ¡io, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne iÅ¡nagrinėti civilinę bylÄ , kol neiÅ¡spręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011; kt.).

Civilinėje byloje Nr. e2-5000-475/2018 sprendžiamas trečiajam asmeniui padarytų nuostolių dydis, Å¡ioje byloje reikÅ¡mingos aplinkybėms susijusios su atsakovo paimtų lėšų panaudojimu bendrovės naudai ir interesais. Darytina iÅ¡vada, kad skiriasi Å¡ių bylų įrodinėtinos aplinkybės. Kadangi prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų nei ieÅ¡kovė nei atsakovas minėtoje civilinėje byloje nėra pareiÅ¡kę, joje priimtas sprendimas prejudicinės reikÅ¡mės neturės, todėl nėra teisinio pagrindo stabdyti civilinę bylÄ .

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes praÅ¡ymas dėl bylos sustabdymo atmestinas. Dėl kreipimosi į prokurorÄ . Trečiasis asmuo praÅ¡o praneÅ¡ti dėl atsakovo galimai nusikalstamo veikos prokurorui. Teismas nurodo, kad Å¡ioje byloje buvo sprendžiami civilinio pobÅ«džio reikalavimai dėl vadovo pareigų pažeidimo, atitinkamai pritaikyta civilinė atsakomybė ir ieÅ¡kinys patenkintas. Byloje juridinio asmens buhalterinė veikla nebuvo tiriama, pateiki tik su byla susiję įmonės finansinio pobÅ«džio dokumentai, todėl praÅ¡ymas netenkintinas.

Teismas nurodo, kad kiekvienas asmuo gali kreiptis ir praneÅ¡ti dėl galimai nusikalstamos veikos, tokiÄ teisę turi ir trečiasis asmuo, kuris atstovaujamas profesionalaus teisininko –advokato. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. IeÅ¡kinį patenkinus, bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ (CPK 96 straipsnio 1 dalis).Tenkinus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, 521 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, priteistinas iÅ¡ atsakovo valstybės naudai (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Valstybė Å¡ioje byloje iÅ¡ viso patyrė 5,56 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų, kurios priteistinos iÅ¡ atsakovo (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Å ioje byloje trečiasis asmuo dalyvavo ieÅ¡kovo pusėje, todėl turi teisę praÅ¡yti atlyginti iÅ¡laidas susijęs su teisine pagalba. Å ioje byloje trečiasis asmuo pagal pateiktus duomenis turėjo Å¡ias iÅ¡laidas 900 Eur už atsiliepimo parengimÄ (el. b. t. 1, l. 55–56) 440 Eur už atstovavimÄ teisme (el. b. t. 2, l. 103–104). Darytina iÅ¡vada, kad iÅ¡ viso trečiasis asmuo patyrė 1340 Eur iÅ¡laidų teisinei pagalbai, kurios priteistinos iÅ¡ atsakovo trečiajam asmeniui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269–270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieškinį tenkinti: priteisti ieškovei BUAB „TMT investicijos“, juridinio asmens kodas 301101546, buveinė V. Krėvės pr. 13A, Kaune, atstovaujamai bankroto administratoriaus UAB „Algsta“, juridinio asmens kodas 302412653, buveinė Aušros al. 66A-22, 76233 Šiauliuose, iš atsakovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas Viduklės g. 22A, Kaune, 17377,20 Eur žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018-07-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti trečiajam asmeniui A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), 1340 Eur iÅ¡laidų teisinei pagalbai apmokėti. Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), 521 Eur žyminio mokesčio ir 5,56 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų. Å i suma turi bÅ«ti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Teisėja Aušra Barškietytė