2024-11-20 Nr. AB-17034-3-61-3-02747-2024-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-485-575/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02747-2024-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo H. D. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. D. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas H. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) Vilniaus skyriaus 2024 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. (10.34E)DV_S19658 (toliau – ir Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimas); 2) panaikinti Fondo valdybos 2024 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. (18.2E) I-3931 (toliau – ir Fondo valdybos sprendimas, šis sprendimas ir Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimas kartu – ir Sprendimai); 3) pripažinti, kad už 255 parų (8,5 mėn.) neteisėtą laisvės atėmimą pareiškėjui turi būti įskaitytas darbo stažas, o iš valstybės biudžeto išmokėtas 595 rublių darbo užmokestis LTSR Vilniaus rajono liaudies teismo 1987 m. vasario 26 d. nutartimi turi būti įskaitytas į draudžiamąsias pajamas invalidumo ir senatvės pensijoms gauti per visą pensijų mokėjimo laikotarpį.

Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 8 d. ir 2024 m. gegužės 22 d. nutarčių pagrindu.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 13 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti jo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas skunde prašė panaikinti Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimą ir Fondo valdybos sprendimą, kuriame nurodyta, kad Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimas bei šis Fondo valdybos sprendimas per vieną mėnesį nuo pastarojo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka Regionų administraciniam teismui. Nurodęs, kad paskutinė diena pateikti skundą Regionų administraciniam teismui dėl Fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir Fondo valdybos sprendimų panaikinimo buvo 2024 m. gegužės 17 d., teismas konstatavo, kad pareiškėjas, pateikęs skundą teismui 2024 m. birželio 5 d., praleido terminą skundui paduoti.

Vertindamas pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą procesinį terminą pagrįstumą, teismas nustatė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. gegužės 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P-36-789/2024 nurodė, jog prašyme atnaujinti procesą pareiškėjas prašė, be kita ko, panaikinti administracinius sprendimus, t. y. Fondo valdybos 2024 m. balandžio 17 d. sprendimą bei Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2024 m. kovo 14 d. sprendimą, dėl kurių teisėtumo ir pagrįstumo nebuvo spręsta administracinėje byloje Nr. A-223-552/2024. Pareiškėjui buvo išaiškinta, jog nesutinkant su nurodytais Fondo valdybos sprendimais, jis turi teisę kreiptis į Regionų administracinį teismą ABTĮ nustatyta tvarka.

Vadovaudamasis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgęs į teismų praktiką, kurioje pažymima, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, turi būti vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ir įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas nurodė, kad pareiškėjas, susipažinęs su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartimi, kurioje jam buvo išaiškinta Sprendimų apskundimo tvarka, nesiėmė aktyvių veiksmų savo pažeistoms teisėms ginti.

Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas konstatavo, jog pareiškėjo skundas teismui paduotas praleidus įstatymo nustatytą terminą dėl paties pareiškėjo veiksmų (neveikimo). Teismo vertinimu, pareiškėjo veiksmai, siekiant įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, neatitiko rūpestingumo, sąžiningumo, operatyvumo ir atidumo reikalavimų, todėl buvo padaryta išvada, jog terminą skundui paduoti pareiškėjas praleido ne dėl svarbių priežasčių, o dėl subjektyvių aplinkybių, todėl nebuvo pagrindo atnaujinti šį terminą.

Pažymėjęs, kad teisė kreiptis į teismą privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, teismas konstatavo, kad kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės – teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu. Neatnaujinęs termino skundui dėl Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2024 m. kovo 14 d. sprendimo ir Fondo valdybos 2024 m. balandžio 17 d. sprendimo panaikinimo paduoti, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

III. Pareiškėjas H. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartį, atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Fondo valdybos ir Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimų paduoti.

Pareiškėjo teigimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. sausio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-223-552/2024 pašalino pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nebuvo pagrindo laikotarpį nuo 1985 m. lapkričio 10 d. iki 1986 m. liepos 23 d. įskaityti į pareiškėjo stažą socialinio draudimo pensijai gauti pagal LTSR Vilniaus rajono liaudies teismo 1987 m. vasario 26 d. nutartį, ir nurodė pareiškėjui pakartotinai kreiptis į Fondo valdybą, pateikiant prašymą ir visus reikalingus dokumentus.

Pareiškėjas pažymi, kad Fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir Fondo valdybos sprendimuose konstatuota, jog LTSR Vilniaus rajono liaudies teismo 1987 m. vasario 26 d. nutartis nėra asmens stažą įrodantis dokumentas. Pareiškėjas, vengdamas pakartotinio bylinėjimosi, 2024 m. balandžio 30 d. skundu ir 2024 m. gegužės 20 d. prašymu dėl proceso atnaujinimo kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kuriuose prašė atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-223-552/2024, panaikinti toje byloje ginčytus Fondo valdybos ir Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimus, teismų priimtus sprendimus, taip pat prašė panaikinti Fondo valdybos 2024 m. balandžio 17 d. sprendimą bei Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2024 m. kovo 14 d. sprendimą.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi ir 2024 m. gegužės 22 d. galutine nutartimi atsisakė atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-223-552/2024, todėl pareiškėjas, nepraleidęs termino, pakartotinai 2024 m. birželio 5 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Sprendimų panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo. Pareiškėjui kyla abejonių, ar nebuvo pažeistas teritorinis teismingumas, kadangi byla užvesta Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmuose.

Pareiškėjas pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutartį, tačiau nevertino šio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutarties, nuo kurios priėmimo skundui dėl Sprendimų paduoti terminas nėra praleistas. Taip neteisėtai užkirstas kelias bylos eigai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, nutarta atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, kaip paduotą praleidus nustatytą terminą ir šio termino neatnaujinus, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas praleido ABTĮ nustatytą terminą skundui dėl Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2024 m. kovo 14 d. sprendimo ir Fondo valdybos 2024 m. balandžio 17 d. sprendimo paduoti. Teismo vertinimu, pareiškėjas, susipažinęs su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi, nebuvo aktyvus, todėl konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą procesinį terminą.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad jis termino skundui dėl Sprendimų paduoti nėra praleidęs, kadangi tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi galutinai nuspręsta neatnaujinti proceso išnagrinėtoje administracinėje byloje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą.

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. ABTĮ nustatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (ABTĮ 29 str. 1 d.).

Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015). Sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013).

Kartu pažymėtina, jog vertinant, dėl kokių priežasčių įstatymo nustatytas terminas kreiptis į teismą praleistas, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022). Taigi, ar skundo padavimo termino praleidimo priežastis yra svarbi, kiekvienu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, sprendžia teismas savo nuožiūra, įvertindamas asmens, teikiančio skundą, prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui siekė apskųsti Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2024 m. kovo 14 d. sprendimą ir Fondo valdybos 2024 m. balandžio 17 d. sprendimą. Iš šių administracinių aktų turinio matyti, kad Fondo valdyba 2024 m. balandžio 17 d. sprendimu netenkino pareiškėjo skundo dėl Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2024 m. kovo 14 d. sprendimo, kuriuo konstatuota, kad nėra teisinio pagrindo į pareiškėjo stažą įskaityti 255 parų neteisėtą laisvės atėmimo laikotarpį nuo 1985 m. lapkričio 10 d. iki 1986 m. liepos 23 d.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalį, draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai. Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad Fondo valdyba, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. Fondo valdybos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui.

Pagal ABTĮ 28 straipsnio 1 dalį administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą ne teismo tvarka išnagrinėjus administracinį ginčą, galima skųsti administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas dėl Fondo valdybos 2024 m. balandžio 17 d. sprendimo skundą teismui padavė 2024 m. birželio 5 d., t. y. praleidęs ABTĮ nustatytą vieno mėnesio terminą, skaičiuojamą nuo aptariamo sprendimo priėmimo dienos (skundą pareiškėjas turėjo pateikti iki 2024 m. gegužės 17 d. įskaitytinai). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad procesinis terminas skundui dėl Sprendimų paduoti yra praleistas.

Pareiškėjas atskirajame skunde nepagrįstai nurodo, kad jis termino skundui dėl Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2024 m. kovo 14 d. sprendimo ir Fondo valdybos 2024 m. balandžio 17 d. sprendimo paduoti nepraleido, kadangi Lietuvos vyriausiais administracinis teismui 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi nusprendė neatnaujinti proceso išnagrinėtoje administracinėje byloje.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi ir 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P-36-789/2024 buvo sprendžiamas pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-223-552/2024 priėmimo klausimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi pareiškėjo prašymą laikė nepaduotu, konstatavęs, kad pareiškėjas nepašalino ankstesnėje 2024 m. gegužės 9 d. nutartyje nustatytų trūkumų. Minėta, kad pagal ABTĮ 28 straipsnio 1 dalies nuostatas terminas skundui dėl Fondo valdybos 2024 m. balandžio 17 d. sprendimo paduoti skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo dienos, todėl nėra jokio pagrindo šio termino eigos pradžią sieti su teismo procesiniais sprendimais, priimtais kitoje administracinėje byloje.

Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui suformuluotą prašymą atnaujinti terminą skundui dėl Sprendimų panaikinimo paduoti iš esmės grindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi ir 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P-36-789/2024. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nenurodė kitų išskirtinių aplinkybių, kurios objektyviai pareiškėjui užkirto kelią laiku kreiptis į teismą.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-171/2011; 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-87/2011; 2010 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-329/2010; 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013 ir kt.). Nagrinėjamu atveju iš ketinamų apskųsti Sprendimų turinio matyti, kad juose aiškiai ir teisingai nurodyta jų apskundimo tvarka. Tai, kad vadovaujantis minėta tvarka pareiškėjas turi teisę apskųsti jo netenkinančius Sprendimus Regionų administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka, pareiškėjui išaiškinta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutartyje.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pasirinktas elgesio variantas – delsti paduoti skundą Regionų administraciniam teismui per ABTĮ nustatytą terminą – pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo įvertintas kaip nepakankamas pareiškėjo atidumas ir rūpestingumas ginant galbūt pažeistas savo teises. Byloje esančių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad terminą skundui paduoti pareiškėjas praleido ne dėl svarbių ir objektyvių priežasčių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo neatnaujino. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nebuvo atidus ir rūpestingas, todėl praleido terminą skundui paduoti, kas ir lėmė neigiamas pasekmes – skundo nepriėmimą, todėl termino skundui neatnaujinimas ir skundo nepriėmimas šiuo atveju nėra teisės į teisminę gynybą ribojimas.

Dėl pareiškėjui kilusių abejonių, kad buvo pažeistos teritorinio administracinių bylų teismingumo taisyklės (pareiškėjas skundą adresavo Vilniaus apygardos administraciniam teismui), teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių teismų reorganizavimo įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad Regionų apygardos administracinis teismas reorganizuojamas prijungimo būdu – šis teismas prijungiamas prie Vilniaus apygardos administracinio teismo. To paties įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta, kad 2024 m. sausio 1 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo pavadinimas pakeičiamas į pavadinimą – Regionų administracinis teismas. Taigi, po įvykdytos administracinių teismų reorganizacijos pareiškėjo skundo priėmimo klausimas išspręstas Regionų administraciniame teisme.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo H. D. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan