Legislator Case Law & Legislation
a1550bc9-aa85-41c2-bad7-6b67add4b558 AI generated

a1550bc9-aa85-41c2-bad7-6b67add4b558 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number a1550bc9-aa85-41c2-bad7-6b67add4b558
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Å ioje byloje ieÅ¡kovė yra R. B., ji yra dalyvaujantis byloje asmuo ir tik ji turi CPK 42 straipsnyje nustatytas Å¡alies teises ir pareigas, tame tarpe reikÅ¡ti praÅ¡ymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. V. A. nėra byloje dalyvaujantis asmuo, nėra ieÅ¡kovė ir todėl tokios teisės neturi. Kadangi Å¡ioje byloje R. B. buvo pripažinta neveiksnia, tai jÄ pagal įstatymÄ byloje atstovavo jos globėja V. A.. Tačiau tai, kad ieÅ¡kovė R. B. vedė Å¡iÄ bylÄ per įstatyminę atstovę – globėjÄ V. A., nereiÅ¡kia, kad R. B., kaip ieÅ¡kovės, teisės ir pareigos perėjo V. A. Mirus R. B., jos civilinis teisnumas pasibaigė, taigi pasibaigė ir atstovavimo santykiai. V. A. negali atstovauti R. B. Å¡ioje byloje, o tuo pačiu negali reikÅ¡ti praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Legislator headnote

AI generated

a1550bc9-aa85-41c2-bad7-6b67add4b558 · Lietuvos apeliacinis teismas: ir S. U., tretysis asmuo Panevėžio 5-ojo notarų biuro notarė V. J., dėl rentos sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                           Civilinė

byla Nr. 2-618/2010Â Â Â Â

              Â

                            Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)

                                                             Â

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. balandžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Nijolės PiÅ¡kinaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų

V. U. ir S. U. atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. sausio 28 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-159-544/2010 pagal ieÅ¡kovės R. B., atstovaujamos V. A., ieÅ¡kinį atsakovams V.

U. ir S. U., tretysis asmuo Panevėžio 5-ojo notarų biuro notarė V. J., dėl rentos sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,

Â

n u s t a t ė :

IeÅ¡kovė R. B., atstovaujama V. A., kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti negaliojančia 2005 m. lapkričio 3 d. rentos sutartį, sudarytÄ tarp jos ir atsakovės V. U., patvirtintÄ Panevėžio 5-ojo notarų biuro notarės V. K., reg. Nr. VK-8990, taikyti restitucijÄ : grÄ Å¾inti

ieÅ¡kovės nekilnojamÄ jį turtÄ , perduotÄ atsakovės nuosavybėn: 0,0620 ha ploto žemės sklypÄ ,

esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu gyvenamuoju namu 1A1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio bendras plotas 57,21 kv. m., viraline 2I1ž/b.p. 2I1m (u.n. Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkiniu pastatu 3I1ž/b.p.i 21m (u.n. Nr. (duomenys neskelbtini)), kitais statiniais (inžineriniais) – kiemo statiniais, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Mirusios ieÅ¡kovės R. B. globėja V. A. pateikė praÅ¡ymÄ

taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir areÅ¡tuoti 0,0620 ha žemės sklypÄ bei gyvenamÄ namÄ su priklausiniais (duomenys neskelbtini) arba taikyti

įraÅ¡Ä vieÅ¡ame registre dėl minėto turto perleidimo draudimo. PraÅ¡ymui pagrįsti nurodė, kad ieÅ¡kovė R. B., kurios globėja ji buvo, mirė 2009-12-31. Minėtas turtas ginčijama rentos sutartimi buvo perleistas atsakovams, kurie, kol ieÅ¡kovė buvo gyva, negalėjo pilnai disponuoti jiems perleistu turtu. Mirus ieÅ¡kovei, pasibaigė atsakovų pareiga teikti iÅ¡laikymÄ iki gyvos galvos ieÅ¡kovei, todėl atsakovai gali panaikinti disponavimo apribojimus ir perleisti ginčijamu sandoriu įgytÄ turtÄ , dėl ko pasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas, jei ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas. KuriÄ iÅ¡ praÅ¡yme nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taikyti, pareiÅ¡kėja paliko spręsti teismo nuožiÅ«ra.

Panevėžio apygardos teismas 2010 m. sausio 28 d. nutartimi areÅ¡tavo, uždrausdamas disponuoti, įkeisti ar kitaip apsunkinti, šį nekilnojamÄ turtÄ : 0,0620 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ gyvenamÄ namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ -viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ -Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinierinius) – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), registro Nr. 35/52016.

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kinio suma yra virÅ¡ 100 000 Lt, ginčas vyksta dėl vertingo nekilnojamojo turto perleidimo sandorio nuginčijimo, todėl tokio dydžio ir pobÅ«džio reikalavimo sumÄ fizinių asmenų atžvilgiu yra pagrindas vertinti kaip didelę. Byloje praÅ¡oma taikyti restitucijÄ , todėl faktas, kas sprendimo priėmimo metu bus teisėtas ginčijamu sandoriu įgyto turto savininkas, turės esminės reikÅ¡mės, nes jeigu ginčijamas turtas bÅ«tų perleistas tretiesiems asmenims, o ieÅ¡kinį bÅ«tų nuspręsta tenkinti, padidėtų byloje esančių byloje asmenų ratas, užsitęstų bylos nagrinėjimas, taip pat iÅ¡kiltų restitucijos taikymo problemos.

Teismo teigimu, iÅ¡ bylos esmės ir kitų prie Å¡ios bylos prijungtų bylų turinio matyti, kad tarp Å¡iuo metu jau mirusios ieÅ¡kovės R. B. globėjos V. A. ir atsakovų V. U. ir S. U. yra susiklostę konfliktiÅ¡ki santykiai, ilgÄ laikÄ tarp jų vyksta ne vienas teisinis ginčas. PareiÅ¡kėja V. A. buvo ieÅ¡kovės globėja. Mirus ieÅ¡kovei R. B., ji kreipėsi dėl palikimo priėmimo pagal testamentÄ (b. l. 13, 15). Jeigu Å¡i teisė bus realizuota, ji gali tapti ieÅ¡kovės teisių ir pareigų perėmėja, o jeigu nebus realizuota – byloje liks dalyvaujančiu byloje asmeniu, nes ji buvo ieÅ¡kovės globėja ir per jÄ buvo realizuojamos ieÅ¡kovės teisės ir teisėti interesai.

Todėl teismas atmetė atsakovų argumentus, kad pareiÅ¡kėja V. A. neturi suinteresuotumo bylos baigtimi ir neturi reikalavimo teisės teikti praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieÅ¡kiniui užtikrinti. Taip pat teismas nurodė, kad bylos duomenimis, buvo sudarytas testamentas, kuriuo turtÄ ieÅ¡kovė buvo nusprendusi palikti atsakovams, kas gali bÅ«ti teisinio ginčo priežastis, be to, visus testamentus gali ginčyti ieÅ¡kovės įstatyminiai įpėdiniai. Esant tokiai situacijai, teismas sprendė, kad galimas minėto nekilnojamo turto perleidimas tretiesiems asmenims, įkeitimas ar kitoks ginčo turto apsunkinimas, dėl kurio bÅ«simo, galimai palankus ir ieÅ¡kovei, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti negalimas (CPK 144, 145 str.).Â

Atsakovai V. U. ir S. U. atskiruoju skundu praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2010 m. sausio 28 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Å ioje byloje ieÅ¡kovė yra R. B., ji yra dalyvaujantis byloje asmuo ir tik ji turi CPK 42 straipsnyje nustatytas Å¡alies teises ir pareigas, tame tarpe reikÅ¡ti praÅ¡ymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. V. A. nėra byloje dalyvaujantis asmuo, nėra ieÅ¡kovė ir todėl tokios teisės neturi. Kadangi Å¡ioje byloje R. B. buvo pripažinta neveiksnia, tai jÄ pagal įstatymÄ byloje atstovavo jos globėja V. A.. Tačiau tai, kad ieÅ¡kovė R. B. vedė Å¡iÄ bylÄ per įstatyminę atstovę – globėjÄ V. A., nereiÅ¡kia, kad R. B., kaip ieÅ¡kovės, teisės ir pareigos perėjo V. A. Mirus R. B., jos civilinis teisnumas pasibaigė, taigi pasibaigė ir atstovavimo santykiai. V. A. negali atstovauti R. B. Å¡ioje byloje, o tuo pačiu negali reikÅ¡ti praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

2. Nepagrįstas teismo argumentas, kad V. A. kreipėsi dėl palikimo priėmimo pagal testamentÄ po R. B. mirties ir gali tapti ieÅ¡kovės teisių ir pareigų perėmėja, o jeigu Å¡i teisė nebus realizuota, ji byloje liks dalyvaujančiu asmeniu, nes ji buvo ieÅ¡kovės globėja. Nurodyti argumentai nėra pagrindas pripažinti, kad V. A. Å¡iuo metu turi teisę, kaip ieÅ¡kovės R. B. teisių perėmėja, įstoti į bylÄ ir reikÅ¡ti joje praÅ¡ymus. Nepagrįstas ir argumentas, kad nepriėmus R. B. palikimo, jos buvusi globėja V. A. liks byloje dalyvaujančiu asmeniu. V. A. neturi jokio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio subjektas, ji negali bÅ«ti nei ieÅ¡kovė, nei tretysis asmuo, juo labiau veikti kaip globėja, nes globos santykiai yra pasibaigę.

PareiÅ¡kėja V. A. atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2010 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodo, kad byloje yra pateiktas 2006 m. gegužės 16 d.

R. B. testamentas, kuris teisines pasekmes įpėdiniui sukelia tik po testatorės mirties. Byloje ginčijamÄ sandorį pripažinus negaliojančiu, V. A. taptų turto paveldėtoja pagal testamentÄ , nes R. B. paliktame testamente yra nurodyta kaip turto ir sÄ skaitų banke paveldėtoja. Kol civilinė byla nėra iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės, R. B. turtu gali tapti ir turtas, ginčijamas Å¡iuo ieÅ¡kiniu. Netaikant laikinųjų apsaugos priemonių sprendimo įvykdymas minėtoje byloje gali pasunkėti arba tapti neįmanomas, jei ginčijamas turtas bÅ«tų perleistas tretiesiems asmenims.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato Å¡ių priemonių taikymo sÄ lygÄ ir esminį apribojimÄ â€“ laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog, nesiėmus Å¡ių priemonių, bÅ«simo

teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 144 straipsnio normos pagrindu pirmosios instancijos

teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieÅ¡kinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos Å¡alių interesus bei jų pusiausvyrÄ , sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieÅ¡kinį, tai yra ar ieÅ¡kinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės bÅ«ti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymui užtikrinti bÅ«tina imtis proceso normų numatytų priemonių. Teismas, taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinÄ sias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobÅ«džio grėsmės atsiradimo tikimybė

Nagrinėjamu atveju byloje yra pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl rentos sutarties pripažinimo negaliojančia, kuria perduotas atsakovei nekilnojamasis turtas – 0,0620 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), su jame esančiu gyvenamuoju namu, Å«kiniu pastatu, kitais statiniais (inžineriniais) – kiemo statiniais, bei restitucijos taikymo. Ginčui kilus dėl konkretaus turto, iÅ¡kyla bÅ«tinybė užtikrinti, jog Å¡is turtas nebÅ«tų perleistas, nes tai apsunkintų bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ ar padarytų jo įvykdymÄ nebeįmanomÄ (CPK 144 str.). Atsižvelgdama į Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai areÅ¡tavo, uždrausdamas disponuoti, įkeisti ar kitaip apsunkinti, ginčo nekilnojamÄ turtÄ .

Apeliantai skundÄ dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių iÅ¡ esmės grindžia argumentais, jog V. A. nėra byloje dalyvaujantis asmuo, todėl neturėjo teisės reikÅ¡ti praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Å¡ioje byloje. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinio proceso įstatymas nereikalauja, kad sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bÅ«tų įvertintas ieÅ¡kinio pagrįstumas, tame tarpe ir ieÅ¡kovo teisė reikÅ¡ti reikalavimÄ apeliantui. Taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, vertinamos kitos aplinkybės – grėsmė, jog ateityje galimas palankus ieÅ¡kovui teismo sprendimas gali likti neįvykdytas (CPK 144 str.), tuo pačiu vertinamas ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Materialinėje teisėje Å¡alimis laikomi materialinių teisinių santykių subjektai, kuriuos sieja tarpusavio teisės ir pareigos. Kai kreipiamasi į teismÄ , materialinio teisinio santykio Å¡alys įgyja naujÄ teisinę padėtį ir tampa proceso Å¡alimis. IÅ¡keliant bylÄ , rengiantis jos teisminiam nagrinėjimui daromos tik prielaidos, kad Å¡alis sieja tam tikri materialiniai teisiniai santykiai, kad jos turi tarpusavio teisių ir pareigų ir dėl to kilo ginčas. Ar byloje ieÅ¡kovas ir atsakovas yra tinkamos Å¡alys, iÅ¡aiÅ¡kinama teisminio nagrinėjimo metu nustačius visas bylos aplinkybes, iÅ¡tyrus ir įvertinus įrodymus. Iki teismo sprendimo priėmimo proceso Å¡alys laikytinos tikėtinais materialinių teisinių santykių subjektais, nes atsakyti į klausimÄ , ar tikrai ieÅ¡kovas ir atsakovas yra konkretaus materialinio teisinio santykio subjektai, įmanoma tik nustačius visas bylos aplinkybes, kurios taikant laikinÄ sias apsaugos priemones nenustatinėjamos.

Remdamasi iÅ¡dėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti ar keisti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies         1 punktu, n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2010 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjos      Â

                                                                                      Alė Bukavinienė

                                                                                                         Â

Marytė Mitkuvienė                                                             Â

                                              Â

                                                            Nijolė PiÅ¡kinaitė Â