2019-12-18 Nr. AB-23977-3-63-3-00517-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-751-502/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00517-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 52.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. G. ir L. G. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. spalio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. G. ir L. G. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybei, atstovaujamai Palangos miesto savivaldybės administracijos, dėl turtinės žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai R. G. ir L. G. (toliau – ir pareiškėjai) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, prašydami priteisti iš Palangos miesto savivaldybės, atstovaujamos Palangos miesto savivaldybės administracijos, 231 900 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Skunde nurodė, kad jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,1445 ha, naudojimo paskirtis kita, naudojimo būdas-daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorija (toliau – ir žemės sklypas).

Pareiškėjai iš Palangos miesto savivaldybės administracijos 2008 m. kovo 31 d. gavo sąlygų sąvadą daugiabučio gyvenamojo namo statybai žemės sklype, tačiau dėl ekonominės krizės nepradėjo gyvenamojo namo statybos, o šiuo metu nebegali žemės sklypo naudoti pagal paskirtį.

Palangos miesto savivaldybės administracija 2017 m. sausio 16 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LRS-33-170106-0002, suteikiantį teisę statytojui Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos atlikti statybos darbus pagal projektuotojo UAB „SRP Projektas“ 2016 m. parengtą statinio techninio darbo projektą Nr.P15-5-00-TDP „Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A11 Šiauliai-Palanga (ruožo nuo 145,361 km iki 146,899 km), kuris Palangos mieste sutampa su (duomenys neskelbtini) g., rajoninių kelių Nr. 2336 Kunigiškiai-Palanga (ruožo nuo 6,632 km iki 6,845 km) ir Nr. 2253 Palanga-Nemirseta-Graudūšiai (ruožo nuo 0,0 km iki 0,348 km), kurie Palangoje sutampa su Klaipėdos plento gatve, rekonstravimo projektas“ (toliau – ir projektas). Pagal projekto sprendinius atlikus statybos darbus, buvo panaikinta įvaža į pareiškėjams priklausantį žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės, nors ji suplanuota Palangos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. T2-328 patvirtintu žemės sklypo detaliuoju planu, ir visas žemės sklypas pateko į magistralinio kelio apsaugos zoną, kurioje statinių statyba negalima, todėl žemės sklypas nebeteko vertės.

Pareiškėjai skundo reikalavimą grindė tuo, kad atsakovo neteisėtais veiksmais jiems padaryta turtinė žala, kurią prašo priteisti, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatytu pagrindu.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybė, atstovaujama Palangos miesto savivaldybės administracijos, atsiliepime prašė sustabdyti administracinę bylą iki bus išnagrinėta Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. eI-4603-244/2018 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03138-2018-9), kurioje pareiškėjai ginčijo Palangos miesto savivaldybės administracijos sprendimą neįrengti įvažos į žemės sklypą, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos sprendimą nepritarti nuovažos į žemės sklypą įrengimui bei prašė įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją ir Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos organizuoti projekto keitimą, numatant įvažos įrengimą į žemės sklypą. Atsakovo manymu, abi bylos susijusios prejudiciniu ryšiu.

Atsakovas 2019 m. spalio 23 d pateikė teismui papildomus dokumentus ir rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad, jo manymu, magistralinio kelio apsaugos zona turėtų būti taikoma ne visam žemės sklypui, o tik jo daliai.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 24 d. nutartimi sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-4603-244/2018 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03138-2018-9).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjai Vilniaus apygardos administracinio teisme nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI-4603-244/2018 skunde prašė įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją ir Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos organizuoti projekto keitimą, numatant įvažos įrengimą iš (duomenys neskelbtini) g. į jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Toje byloje 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu pareiškėjų skundas atmestas kaip nepagrįstas. Teismo sprendimas apskųstas ir apeliacine tvarka neišnagrinėtas, todėl nėra įsiteisėjęs.

Teismas akcentavo, kad pareiškėjai šiame skunde nurodo du žemės sklypo nuvertėjimo pagrindus, atsiradusius dėl magistralinio kelio statybos projekto įgyvendinimo, remiantis Palangos miesto savivaldybės administracijos išduotu statybos leidimu. Vienas iš jų yra tai, kad sklypas nebeturi įvažos ir pateko į magistralinio kelio apsaugos zoną, kurioje statinių statyba negalima. Ginčas dėl projekto pakeitimo numatant įvažos įrengimą iš (duomenys neskelbtini) g., Palangos mieste yra nagrinėjamas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-4603-244/2018. Atsižvelgiant į tai, teismas vertino, kad abi bylos yra susijusios prejudiciniu ryšiu, todėl negalima išnagrinėti šios bylos iki nebus išspręsta minėta administracinė byla.

III. Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. spalio 24 d. nutartį.

Pareiškėjų įsitikinimu, teismas nepagrįstai sustabdė bylos nagrinėjimą. Šioje byloje pateiktas skundas dėl žalos atlyginimo yra siejamas su vienintele aplinkybe – faktu, kad po kelio rekonstrukcijos pareiškėjų žemės sklypas visas patenka į kelio apsaugos zoną.

Atskirajame skunde akcentuoja, kad pareiškėjas R. G. 2018 m. rugsėjo 18 d. kreipdamasis į Vilniaus apygardos administracinį teismą (administracinė byla Nr. eI-4603-244/2018) net nežinojo apie jo žemės sklypui pritaikytą kelio apsaugos zoną ir tikėjo, kad vienintelis kelio rekonstravimo neigiamas padarinys yra tik įvažos į ginčo žemės sklypą panaikinimas. Tačiau ši byla susijusi ne su įvažos nebuvimu, bet patirta žala kildinama iš ginčo žemės sklypui pritaikytos kelio apsaugos zonos, kuri suvaržo bet kokias galimybes žemės sklype vykdyti daugiabučio gyvenamojo namo statybą, numatytą detaliajame plane.

Pareiškėjai nurodo, kad administracinės bylos Nr. eI-4603-244/2018 baigtis šiai administracinei bylai neturės jokios prejudicinės reikšmės. Tenkinus apeliacinį skundą ir atsakovą įpareigojus įrengti įvažą į žemės sklypą, žemės sklypo vertės nepakeis, nes jame daugiabučio gyvenamojo namo ar kitų pastatų statyba negalima. Taip pat, jei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmes apeliacinį skundą, žemės sklypo vertė taip pat nepasikeis.

Pareiškėjų teigimu, administracinė byla buvo sustabdyta, nenustačius jokio prejudicinio ryšio su kita administracine byla. Skundžiama nutartis nesuderinama su proceso koncentruotumo, spartumo, ekonomiškumo principais, nes dėl nepagrįsto bylos sustabdymo, pareiškėjai turėtų laukti metus ar dvejus vien tam, kad pasibaigtų procesas, nesusijęs su šia byla.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 24 d. nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu, sustabdė administracinę bylą iki įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-4603-244/2018, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuriame nurodyta, kad teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

Sprendžiant, ar egzistuoja bylos sustabdymo pagrindas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-591/2013; 2014 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-765/2014; 2019 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-253-415/2019 ir kt.). Prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, kad administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas. Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami, tačiau vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybių pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011; 2019 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-336-520/2019). Be pagrindo sustabdžius bylos nagrinėjimą yra vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesai, paneigiami administracinio proceso tikslai (ABTĮ 11 straipsnis).

Taigi, teismas, siekdamas teisingai pritaikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos sustabdymo pagrindą, pirmiausia turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje byloje, dėl kurios siekiama sustabdyti bylą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-619-261/2019).

Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje nustatė, kad pareiškėjai skunde nurodo du žemės sklypo nuvertėjimo pagrindus, atsiradusius dėl magistralinio kelio statybos projekto įgyvendinimo, vienas iš jų – tai, kad ginčo žemės sklypas nebeturi įvažos ir pateko į magistralinio kelio apsaugos zoną, kurioje statinių statyba negalima. Ginčas dėl projekto pakeitimo numatant įvažos įrengimą nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. eI-4603-244/2018. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad minėta administracinė byla ir ši administracinė byla yra susijusios prejudiciniu ryšiu.

Nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjai prašo priteisti iš Palangos miesto savivaldybės, atstovaujamos Palangos miesto savivaldybės administracijos, 231 900 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš skundo turinio matyti, kad turtinę žalą pareiškėjai kildina dėl to, kad vykdant projektą, t. y. atliekant kelio, esančio šalia ginčo žemės sklypo, rekonstravimą, žemės sklypas patenka į kelio apsaugos zoną, o tai suvaržo pareiškėjų galimybes jame vykdyti daugiabučio gyvenamojo namo statybą. Pareiškėjų teigimu, po projekto patvirtinimo ir statybą leidžiančio dokumento išdavimo dėl nustatytų kelio apsaugos zonų žemės sklypo vertė žymiai sumažėjo, todėl pareiškėjai patyrė turtinius nuostolius.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad administracinėje byloje Nr. eI-4603-244/2018 pareiškėjas R. G. reiškė reikalavimus: 1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugpjūčio 24 d. rašte Nr. (8.6)-D3-G-1486r-2708 „Dėl įvažos į (duomenys neskelbtini) sklypą Palangoje“ išdėstytą sprendimą neįrengti įvažos į žemės sklypą (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2018 m. rugpjūčio 17 d. rašte Nr. (7.2.) 2-3716 „Dėl papildomo įvažiavimo įrengimo (2017-12-11 sutartis Nr. S-722)“ išdėstytą sprendimą nepritarti nuovažos į sklypą (duomenys neskelbtini), įrengimui; 3) įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją ir Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos organizuoti projekto keitimą, numatant įvažos įrengimą iš (duomenys neskelbtini) g. į pareiškėjo R. G. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. T2-328 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano sprendinius. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Ši byla apeliacine tvarka bus nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

Įvertinus ginčo pagrindą ir dalyką tiek nagrinėjamoje byloje, tiek minėtoje administracinėje byloje Nr. eI-4603-244/2018, matyti, kad abiejose administracinėse bylose ginčas keliamas dėl klausimų, susijusių su tuo pačiu pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, tačiau skundai grindžiami skirtingais pagrindais. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai turtinę žalą teigia patyrę dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, išduodant statybą leidžiantį dokumentą darbams pagal projektą vykdyti, nes jų žemės sklypas pateko į kelio apsaugos zoną, todėl žemės sklypo vertė žymiai sumažėjo. Tai akivaizdžiai matyti iš teisme priimto nagrinėti pareiškėjų skundo 13, 18, 19, 28, 37 punktų. Administracinėje byloje Nr. eI-4603-244/2018 buvo keliamas ginčas dėl įvažos į žemės sklypą įrengimo, tačiau toje byloje nebuvo sprendžiami klausimai, susiję su kelio apsaugos zonos žemės sklypui nustatymu. Be to, pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje nenurodė, kokie teisiškai reikšmingi faktai ir aplinkybės, nustatyti administracinėje byloje Nr. eI-4603-244/2018, turės prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje.

Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytas aplinkybes, dėl kurių administracinė byla sustabdyta, administracinėje byloje Nr. eI-4603-244/2018 nagrinėjamo ginčo pobūdį, bei tai, kad sustabdant bylos nagrinėjimą nebuvo nustatytos aplinkybės (faktai), kurių negalima išnagrinėti šioje administracinėje byloje, konkrečios prejudicinės aplinkybės, kurios bus nustatytos administracinėje byloje Nr. eI-4603-244/2018, teisėjų kolegijos vertinimu, administracinė byla sustabdyta be teisėto pagrindo, todėl atskirasis skundas tenkintinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų R. G. ir L. G. atskirąjį skundą patenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. spalio 24 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė