2017-10-11 Nr. AB-18282-3-62-3-01364-2014-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-869-552/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01364-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 56

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo B. A. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. A. J. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl išvados, įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas B. A. J. (toliau – ir pareiškėjas) skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti 2014 m. gegužės 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno rajono skyriaus išvadą Nr. 7IP-7; 2) panaikinti 2014 m. spalio 9 d. NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 7VĮ-(Ū14.7.2.)-1322 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2014-05-26 išvados Nr. 7IP-7 pakeitimo“; 3) įpareigoti NŽT per vieną mėnesį pateikti naują išvadą, įvertinus pareiškėjo B. A. J. teismui pateiktą 1,24 ha žemės sklypo vertės paskaičiavimą.

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimu pareiškėjo skundus atmetė kaip nepagrįstus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu panaikino Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimą, pareiškėjo B. A. J. skundą patenkino, panaikino NŽT Kauno rajono skyriaus 2014 m. gegužės 26 d. išvadą Nr. 7IP-7, NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 9 d. įsakymą Nr. 7VĮ-(Ū14.7.2.)-1322 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2014-05-26 išvados Nr. 7IP-7 pakeitimo“ bei įpareigojo NŽT Kauno rajono skyrių per vieną mėnesį nuo šio sprendimo priėmimo dienos parengti naują išvadą dėl 1,24 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), perdavimo neatlygintinai B. A. J. nuosavybėn.

Kauno apygardos administraciniame teisme 2017 m. liepos 7 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas išduoti vykdomąjį raštą šioje administracinėje byloje.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartimi pareiškėjo B. A. J. prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkino.

Teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 97 straipsnio 2 dalį ir pažymėjo, kad NŽT Kauno rajono skyrius 2017 m. rugpjūčio 21 d. raštu pateikė informaciją, jog vykdydamas LVAT 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-4872-261/2016, NŽT Kauno rajono skyrius 2017 m. sausio 24 d. parengė išvadą Nr. 7IP-1 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (toliau – ir Išvada Nr. 7IP-1), kurioje nurodė, kad 1,24 ha ploto žemės vertė yra 466 Eur.

Teismas nustatė, kad B. A. J. informacija apie įvykdytą LVAT 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą buvo pateikta 2017 m. sausio 25 d. raštu Nr. 7SD- 472-(14.7.104.) „Dėl išvados“, kuriuo pareiškėjui buvo pateikta Išvados Nr. 7IP-1 kopija ir valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus vyr. specialisto R. D. aiškinamojo rašto kopija.

Teismas pažymėjo, jog tuo atveju, jei pareiškėjo manymu, Išvada Nr. 7IP-1 yra nepagrįsta ir neteisėta, jis turi teisę ją skųsti teismui įstatymų nustatyta tvarka.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, jog atsakovas NŽT Kauno skyrius įvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą, taigi nėra teisinio pagrindo išduoti vykdomąjį raštą dėl minėto teismo sprendimo vykdymo, todėl pareiškėjo prašymo išduoti vykdomąjį raštą netenkino.

Pareiškėjas remdamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 39 straipsniu, tuo pačiu prašymu taip pat prašė išspręsti klausimą dėl NŽT Kauno rajono skyriaus vadovų neteisėtomis veikomis padarytos turtinės ir moralinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas vertino 3 000 Eur, ir šią sumą prašė jam priteisti. Teismas pažymėjo, kad administracinės bylos Nr. I-2595-554/2016 nagrinėjimas yra baigtas, todėl dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo pareiškėjas turi teisę kreiptis, pateikdamas Kauno apygardos administraciniam teismui skundą, atitinkantį ABTĮ 24 ir 25 punktų reikalavimus.

III. Pareiškėjas B. A. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartį, išduoti vykdomąjį raštą, kartu nurodyti jį vykdyti antstoliui arba vykdomojo rašto išdavimo klausimą pavesti spręsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjas atskiruoju skundu taip pat prašo įvertinti ar NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjas V. D. ir jo pavaduotoja L. B., nevykdydami LVAT 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimo, ignoruodami Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus nuosavybės atstatymo klausimais, nepadarė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo. Prašo, remiantis VAĮ 39 straipsniu, išspręsti klausimą dėl NŽT Kauno rajono skyriaus vadovų neteisėtomis veikomis padarytos moralinės žalos, kurią preiškėjas įvertino 3 000 Eurų, atlyginimo ir šią sumą jam priteisti. Prašo NŽT Kauno rajono skyriui už LVAT 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą nevykdymą taikyti priverstinio vykdymo priemones bei skirti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) 771 straipsnio 5 dalyje nustatytą baudą.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 14 straipsnio 1 dalį, 58 straipsnio 2 dalį, 148 straipsnio 2 dalį, kadangi nesivadovavo LVAT sprendime Nr. A-4872-261/2016 išdėstytais motyvais ir teisės išaiškinimais.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi faktiškai paliko galioti LVAT 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu panaikintą Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2595-554/2016.

Nurodo, kad jis negavo NŽT 2017 m. sausio 24 d. parengtos išvados Nr. 7IP-1, gavo tik jos kopiją, kurioje didelė dalis punktų neužpildyta, nėra ir pareiškėjo parašo. Teigia, kad minėtoje NŽT išvadoje Nr. 7IP-1 be jokių skaičiavimų įrašyta, kad 1,24 ha žemės vertė yra 466 Eurai, todėl mano, kad ji yra iš esmės tapati LVAT 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu panaikintai NŽT 2014 m. gegužės 26 d. išvadai Nr.7IP-7, kurioje 1,24 ha žemės vertė – 477 Eurai.

Pažymi, kad teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl kitų pareiškėjo prašyme išduoti vykdomąjį raštą nurodytų aplinkybių ir įrodymų. Pastebi, kad 2017 m. sausio 29 d. gautoje Išvados Nr. 7IP-1 kopijoje nėra nurodytas vertės apskaičiavimas, nurodyta tik pati vertė (466 Eur), tačiau nenurodyti jokie koeficientai ar skaičiavimo tvarka, pridėta tik VĮ Valstybės žemės fondo Kauno skyriaus vyr. specialisto R. D. 2017 m. sausio 16 d. aiškinamojo rašto kopija, kurioje nurodyta apie žemės naudmenų našumo balo padidėjimą.

Mano, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog NŽT Kauno rajono skyrius neįvykdė LVAT 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimo, nes jis iš naujo neapskaičiavo 1,24 ha žemės vertės, o be jokių skaičiavimų ją pakeitė.

Atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimą Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ ir nurodo, kad Išvadoje Nr. 7IP-1 nurodyta 1,24 ha žemės vertė (466 Eur) yra išgalvota, be skaičiavimų ir žymiai mažesnė už bazinę, kuri sudaro 538 Eur ar 592 Eur (priklausomai nuo našumo balų), tačiau teismas dėl minėtų įrodymų taip pat nepasisakė.

Pareiškėjas nurodo, kad NŽT Kauno rajono skyriaus veiksmus dėl LVAT sprendimo nevykymo jis 2017 m. vasario 8 d. skundė NŽT vadovui, tačiau atsakymą gavo tik 2017 m. liepos 29 d., kai jau buvo pateikęs prašymą teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju ginčijama Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartis, kuria buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą išduoti vykdomąjį raštą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinio teismo sprendimo privalomumo principas yra įtvirtintas ABTĮ 16 straipsnio 1 dalyje. Šioje normoje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams, ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 99 straipsnio 1 dalis numato, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo skundas (prašymas) patenkinamas, jo patvirtinta kopija (nuorašas) nusiunčiama vykdyti viešojo administravimo subjektui ar kitam asmeniui, kurio teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus buvo apskųsti, taip pat pareiškėjui. Jeigu per penkiolika kalendorinių dienų ar per teismo nustatytą terminą per šio straipsnio 1 dalyje nurodytas viešojo administravino subjektas ar kitas asmuo sprendimo neįvykdo, pareiškėjo prašymu sprendimą priėmęs administracinis teismas išduoda jam vykdomąjį raštą kartu nurodydamas jį vykdyti antstoliui pagal atsakovo buveinės vietą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ABTĮ 99 str. 2 d.).

Sistemiškai išanalizavęs iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusios ABTĮ redakcijos 97 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias analogiškus teisinius santykius, ir atsižvelgęs į tai, kad išdavus vykdomąjį raštą, antstoliai, siekdami užtikrinti teismo sprendimo vykdymą, imasi priverstinių veiksmų administravimo subjekto, kurio veiksmai (neveikimas) buvo apskųsti, atžvilgiu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog įstatymų leidėjas, išskyrus teisės aktuose nustatytas išimtis, vykdomojo rašto išdavimą sieja su aplinkybe, jog atsakovas savo noru nevykdo (ar netinkamai vykdo) įsiteisėjusio teismo sprendimo (2012 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-296/2012).

Teisėjų kolegija vertina, kad įsiteisėjusiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr.A-4872-261/2016 Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyrius buvo įpareigotas per vieną mėnesį nuo šio sprendimo priėmimo dienos parengti naują išvadą dėl 1,24 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), perdavimo neatlygintinai B. A. J. nuosavybėn. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, tokią išvadą (2017 m. sausio 24 d. išvada Nr. 7IP-1 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ ) atsakovas yra parengęs, t.y. įsiteisėjusį teismo sprendimą yra įvykdęs. Pakankamai objektyvių duomenų, kad toks teismo sprendimo įvykdymas yra netinkamas, nėra pateikta. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė pareiškėjui išduoti vykdomąjį raštą.

Ta aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su Išvadoje Nr. 7IP-1 apskaičiuota žemės verte ar šios vertės apskaičiavimo metodika, suteikia jam teisę inicijuoti naują teisminį ginčą, paduodant skundą administraciniam teismui teisės aktų nustatyta tvarka, bet nepaneigia išvados apie ankstesnio teismo sprendimo įvykdymą.

Pareiškėjo prašymas įvertinti NŽT pareigūnų veiksmus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies požiūriu nėra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai, nes valstybės tarnautojų tarnybinės atsakomybės už nusižengimus klausimus sprendžia tų tarnautojų vadovai.

Pareiškėjo reikalavimas priteisti jam turtinės ir moralinės žalos atlyginimą taip pat gali būti nagrinėjamas bendra tvarka, paduodant naują skundą teismui, o ne sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą jau užbaigtoje nagrinėti administracinėje byloje.

Skundžiama teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis į administracinį teismą su nauju skundu, atitinkančiu ABTĮ 24 ir 25 straipsnio reikalavimus.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog šiuo atveju nėra nustatyta teisinio pagrindo taikyti ABTĮ 99 straipsnį ir išduoti pareiškėjui vykdomąjį raštą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas yra netenkintinas ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo B. A. J. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą .

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas