2024-05-13 Nr. BB-2562-1-01-1-09630-2022-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-1814/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09630-2022-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Albino Antanaičio ir Rimos Ažubalytės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo G. V. gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 18 d. nutarties priėmimo ir prašymo sustabdyti šių teismų sprendimų vykdymą klausimus,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo G. V. gynėjas advokatas L. S. Bagdonas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl G. V. nuteisimo ir bylą jo atžvilgiu nutraukti arba šias teismų sprendimų dalis pakeisti: G. V. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti į 294 straipsnio 1 dalį ir neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės; sustabdyti skundžiamų teismų sprendimų vykdymą, iki bylos išnagrinėjimo kasacinės instancijos teisme.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 294 straipsnio 2 dalį, nukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatų pažeidimus. Tai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Teigiama, kad apkaltinamasis nuosprendis G. V. grįstas pamąstymais ir prielaidomis, prieštaringais ir nepatikimais, BPK 20 straipsnio reikalavimų neatitinkančiais duomenimis. Byloje esantys prieštaravimai abiejų instancijų teismų iki galo nebuvo pašalinti, kilę neaiškumai, pažeidžiant in dubio pro reo principą, aiškinti G. V. nenaudai. Teismų išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir nėra paremtos visapusišku, išsamiu ir objektyviu visu byloje esančių įrodymų ištyrimu bei įvertinimu.

Pasak kasatoriaus, G. V. veika turėjo būti kvalifikuojama pagal BK 294 straipsnio 1 dalį, nes pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jis savo veiksmais padarė didelės žalos I. L. esminėms teisėms ir teisėtiems interesams. Tačiau šiuo atveju nėra didelės žalos požymio, nes I. L. reiškė civilinį ieškinį tik dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią pirmosios instancijos teismas dar sumažino iki 3000 Eur. Veikos kvalifikavimas negalimas ir pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, nes nėra nustatytas fizinės prievartos panaudojimo I. L. atžvilgiu faktas. Apie tai pirmosios instancijos teismas sprendė iš prieštaringų nukentėjusiojo versijų. Toks prielaidų rinkinys nėra pakankamas apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje neatskleidė tariamos prievartos padarinių pobūdžio ir turinio, išvados dėl fizinės prievartos panaudojimo yra prieštaringos. Abiejų instancijų teismai neišsamiai išnagrinėjo bylos ir apeliacinio skundo esminius argumentus, nes neteisingai nustatė įrodyta pripažintos veikos aplinkybes, atskleidžiančias veikos požymių turinį, kuriomis remiantis nustatomas ir veikos pavojingumo laipsnis.

Kaip teigia kasatorius, abiejų instancijų teismai netinkamai taikė BK bendrosios dalies normas, reglamentuojančias bausmės skyrimą, nesivadovavo teismų praktika ir paskyrė G. V. neteisingą, aiškiai per griežtą, prieštaraujančią teisingumo, proporcingumo ir humanizmo principams bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Dėl teigiamai nuteistąjį apibūdinančių duomenų ir byloje esančių išimtinių aplinkybių turėjo būti taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir paskirta bausmės rūšis, nesusijusi su realia laisvės atėmimo bausme, arba, vadovaujantis BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktu, paskirta švelnesnė negu įstatymo nustatyta bausmė. Anot kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas nesvarstė galimybės atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo taikant BK 75 straipsnio nuostatas, o apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu pasisakė formaliai.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti (arba sugriežtinti) bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Kasaciniame skunde turi būti pateikti teisiniai argumentai, pagrindžiantys netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą skiriant bausmę, nes savaime bausmės švelninimas ar griežtinimas nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, nuteistojo G. V. gynėjas advokatas L. S. Bagdonas kasacinio apskundimo pagrindus, t. y., kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimus, nurodo deklaratyviai. Kasacinio skundo analizė rodo, kad nesutinkama su teismų atliktu įrodymu vertinimu, jų pagrindu nustatytomis aplinkybėmis, kuriomis remiantis G. V. pripažintas kaltu padaręs BK 294 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką ir jam paskirta bausme. Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, be kita ko, pagal nuteistojo G. V. apeliacinį skundą, savo nutartyje dėl ginčijamos veikos įrodytumo ir paskirtos bausmės rūšies pateikė motyvuotas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas G. V. kaltu padarius BK 294 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką ir parinkdamas bausmės rūšį, būtų padaręs baudžiamojo įstatymo aiškinimo ir taikymo klaidų ar pažeidęs baudžiamojo proceso įstatymo normas. Nuteistojo gynėjas nepateikia teisinių argumentų, kurie pagrįstų šio teismo išvadų nepagrįstumą. Kasacinio skundo teiginiai, kurie iš esmės yra susiję su teismų atlikto įrodymų vertinimo kritika, nesutikimu su nustatytomis bylos aplinkybėmis bei pateiktomis išvadomis dėl jų vertinimo ir paskirtos bausmės rūšimi, deklaratyviai pareiškiant apie netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, baudžiamojo proceso įstatymo normų bei in dubio pro reo principų pažeidimus, nesilaikymą suformuotos teismų praktikos nepagrindžia bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų (BPK 369 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo G. V. gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Albinas Antanaitis

Rima Ažubalytė