2025-05-13 Nr. CB-2864-2-24-3-02200-2023-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1731

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02200-2023-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininkas) ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2025 m. balandžio 30 d. paduotu ieškovo E. G. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 17 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį ir sprendimų panaikinimo. Byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. kovo 17 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 31 d. sprendimą, kuriuo atmesti ieškovo reikalavimai panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) Klaipėdos rajono skyriaus 2023 m. spalio 10 d. sprendimą „Dėl informacijos pateikimo“ ir NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2023 m. rugsėjo 28 d. įsakymą „Dėl valstybinės žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo“; įpareigoti NŽT per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti 0,5013 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis pagal 2023 m. birželio 26 d. matininkės N. S. parengtą sklypo dalių nustatymo savarankiškai funkcionuojantiems pastatams žemės sklypo planą; įpareigoti NŽT per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dėl statiniui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tenkančios 0,1083 ha žemės sklypo dalies sudaryti su ieškovu valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos sutartį ne aukciono būdu. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 17 d. nutartį ir Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Ieškovo kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės sklypo dalių, reikalingų jame esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, nustatymo tvarką, neįvertino, jog atsakovė NŽT ginčijamą įsakymą priėmė pažeisdama teisės aktuose nustatytą žemės sklypo dalių nustatymo tvarką ir tokiu būdu pažeidė pamatinį teisinės valstybės principą, jog teisė negali atsirasti iš ne teisės.

2. Teismai nukrypo nuo tokio pobūdžio bylose suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-1120/2025), nes neįvertino, ar skundžiamo NŽT įsakymo turinys atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, pagal kuriuos būtent NŽT turi nustatyti, kokios žemės sklypo dalys yra reikalingos jame esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti. Kilus ginčui dėl nustatytų žemės sklypo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, teismai taip pat turėjo pareigą įvertinti, ar NŽT įsakymo turinys atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-1120/2025, 55 punktas).

3. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino, jog 2021 m. rugpjūčio 23 d. matininko V. M. parengtas planas, kurio pagrindu buvo priimtas ginčijamas įsakymas, neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, nepasisakė, kodėl pripažino, jog NŽT žemės sklypo dalis nusprendė nustatyti būtent pagal 2021 m. rugpjūčio 23 d. matininko V. M., o ne pagal ieškovo pateiktą 2023 m. birželio 26 d. matininkės N. S. planą. Apeliacinės instancijos teismas sprendimą grindė iš esmės vien tik vieno specialisto (teismo eksperto Gintauto Tiškaus konsultacija) išvada, todėl byloje buvo pažeistos proceso teisės normos, nustatančios teismo pareigą motyvuoti sprendimą, įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir pašalinti nustatytus prieštaravimus (CPK 263, 265, 270, 331 straipsniai).

4. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 3 straipsnio 4 dalį bei neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 24 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. eI-4-629/2023, neteisingai nusprendė, jog teisės norma, reikalinga ginčui išspręsti, negalioja, todėl negali būti taikoma. Priešingai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje nusprendė, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40 patvirtintos Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos (toliau – Metodika) 6, 10 ir 11 punktai laikytini neteisėtais, tačiau neteisėtomis buvo pripažintos ne Metodikos 6 punkte esančios žemės sklypo apskaičiavimo formulės, o tai, jog teisės akto leidėjas nenumatė šių formulių taikymo išimčių. Tiek Metodika, kaip teisės aktas, tiek Metodikos 6, 10 ir 11 punktai buvo galiojantys, todėl byloje taikytini, išskyrus administracinio teismo sprendime nurodytas išimtis, o nagrinėjamoje byloje nei skundžiamame sprendime, nei NŽT įsakyme, kuriuo buvo nustatytos žemės sklypo dalys, reikalingos savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti, nebuvo nustatytos aplinkybės, jog pagal Metodikos nuostatas apskaičiuotas plotas yra akivaizdžiai per didelis ir nėra būtinas kuriam nors žemės sklype esančiam statiniui pagal jo tiesioginę paskirtį eksploatuoti ar, jog kuris nors iš žemės sklype esančių statinių savininkų objektyviai įrodė, kad pagal aptariamas Metodikos nuostatas apskaičiuotas valstybinės žemės sklypo (ploto) dydis yra nepakankamas tinkamam statinio eksploatavimui pagal jo tiesioginę paskirtį užtikrinti. Aplinkybių nei atsakovė, nei tretieji asmenys neįrodinėjo, kad jų statiniams eksploatuoti būtų reikalinga didesnė žemės sklypo dalis nei ieškovo statiniui. Dėl to Metodikos 6, 10 ir 11 punktai ta apimtimi, kuria jie buvo pripažinti negaliojantys, nagrinėjamo ginčo atveju yra išvis neaktualūs.

5. Apeliacinės instancijos teismas, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, padarė nepagrįstą išvadą, jog jau esant sudarytoms kitų bendrame sklype esančių statinių savininkų (trečiųjų asmenų) žemės sklypo dalių nuomos sutartims, ieškovas turėjo pareigą šias sutartis ginčyti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-969/2020, yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai dėl teisės aktų reikalavimus pažeidžiančių NŽT veiksmų (neveikimo) apribojama statinių savininkų teisė naudotis ir eksploatuoti tokią žemės sklypo dalį, kuri būtina jiems nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti, NŽT turi pareigą imtis reikalingų veiksmų susiklosčiusiai situacijai ištaisyti.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Gražinti ieškovui E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 2025 m. balandžio 29 d. už kasacinį skundą AB Swedbank banke mokėjimo nurodymo Nr. 46 sumokėtą 444 (keturių šimtų keturiasdešimt keturių) Eur žyminį mokestį, mokėjimo užduoties kodas (ID): ZO27032.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Algirdas Taminskas

Jūratė Varanauskaitė