A-261-2372-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A261-2372/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03721-2010-9

Procesinio sprendimo kategorija 28

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Indrei Selvestravičiūtei, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės šiluma“ atstovui advokatui Virgilijui Kaupui ir trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovei Vilmai Adamavičiūtei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Ukmergės rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Miesto energija“ skundą atsakovui Ukmergės rajono savivaldybės administracijai, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant uždarajai akcinei bendrovei „Ukmergės šiluma“, uždarajai akcinei bendrovei „Dainavos energetika“ ir Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Miesto energija“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos (toliau – Savivaldybė) direktoriaus 2010 m. rugsėjo 30 d. įsakymą „Dėl šilumos tiekimo licencijos teritorijos patikslinimo“ Nr. 13-1075 (toliau – Įsakymas) ir jo pagrindu atliktą UAB „Ukmergės šiluma“ šilumos tiekimo licencijos Nr. L4-ŠT-3 papildymą, kuriuo į veiklos teritoriją įtrauktos katilinės Nr. 1 (Šviesos g. 17, Ukmergė) ir katilinės Nr. 2 (Klaipėdos g. 5A, Ukmergė) aptarnavimo teritorijos.

Skunde UAB „Miesto energija“ paaiškino, kad Savivaldybės direktorius 2010 m. birželio 10 d. priėmė įsakymą Nr. 13-636 „Dėl šilumos tiekimo licencijos“, kurio pagrindu išdavė UAB „Ukmergės šiluma“ šilumos tiekimo licenciją Nr. L4-ŠT-3 (toliau – UAB „Ukmergės šiluma“ licencija) dėl šilumos tiekimo Savivaldybės, o konkrečiai – Šventupės gyvenvietės ir Šilo katilinės (Miškų g. 45, Ukmergė) aptarnavimo teritorijose. Tą pačią dieną Savivaldybės direktorius priėmė dar vieną įsakymą Nr. 13-637 „Dėl šilumos tiekimo licencijos“, kurio pagrindu išdavė šilumos tiekimo licenciją Nr. L4-ŠT-4 UAB „Dainavos energetika“ (toliau – UAB „Dainavos energetika“ licencija) dėl šilumos tiekimo Savivaldybės, o konkrečiai – Dainavos gyvenvietės teritorijoje. 2010 m. liepos 30 d.

Savivaldybės direktorius priėmė įsakymą Nr. 13-847, kuriuo nusprendė patikslinti šilumos tiekimo licencijos Nr. L4-ŠT-3, išduotos UAB „Ukmergės šiluma“, Ukmergėje, veiklos teritoriją ir priedo „Teritorija, kurioje vykdoma licencijuojama veikla“, 2 punktą išdėstyti taip:

2. Licencija išduota tiekti šilumą Licencijos turėtojo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomais šilumos perdavimo tinklais šiuose Lietuvos Respublikos rajonuose: Savivaldybės teritorijoje: Šventupės gyvenvietės teritorijoje, Šilo katilinės aptarnavimo teritorijoje, Katilinės RK-3 (Vilniaus g. 89c, Ukmergėje, aptarnavimo ribose), išskyrus kitose atitinkamų savivaldybių ar Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) išduotose licencijose apibrėžtas teritorijas. 2010 m. rugsėjo 30 d.

Savivaldybės direktorius ginčijamu Įsakymu nusprendė pakeisti šilumos tiekimo licencijos Nr. L4-ŠT-3, išduotos UAB „Ukmergės šiluma“ aptarnavimo teritoriją ir licencijos priedo 2 punktą papildė katilinės Nr. 1 (Šviesos g. 17, Ukmergė) ir katilinės Nr. 2 (Klaipėdos g. 5A, Ukmergė) aptarnavimo teritorijomis. Skunde pareiškėjas paminėjo ir tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 13 d. priėmė spendimą administracinėje byloje Nr. I-2955-815/2010, kuriuo panaikino Savivaldybės direktoriaus 2010 m. birželio 10 d.

įsakymą Nr. 13-636 ir įsakymą Nr. 13-637 bei 2010 m. birželio 10 d. UAB „Ukmergės šiluma“ išduotą šilumos tiekimo licenciją Nr. L4-ŠT-3 ir UAB „Dainavos energetika“ išduotą šilumos tiekimo licenciją Nr. L4-ŠT-4.

Nesutikimą su ginčijamu Įsakymu pareiškėjas grindė, visų pirma, tuo, kad UAB „Ukmergės šiluma“ licencijos papildymas atliktas Savivaldybės direktoriui viršijant teisės aktuose įtvirtintą kompetenciją. Kadangi UAB „Ukmergės šiluma“ per metus pagamina daugiau kaip 10 GWh, o pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – Šilumos ūkio įstatymas) 30 straipsnio 1 dalį licencijos papildymą UAB „Ukmergės šiluma“ turi teisę išduoti Komisija, bet ne Savivaldybės direktorius, Savivaldybės direktorius, ginčijamu Įsakymu papildydamas UAB „Ukmergės šiluma“ licencijose nurodytas veiklos teritorijas, viršijo kompetenciją, pažeidė Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio reikalavimus, ir dėl to Įsakymas ir jo pagrindu atliktas licencijos Nr. L4-ŠT-3 papildymas naikintini.

Pareiškėjo įsitikinimu, Savivaldybės direktoriaus atliktas UAB „Ukmergės šiluma“ licencijos papildymas yra negaliojantis, nes papildymas atliktas, pažeidžiant imperatyvų Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 4 dalies reikalavimą. Nurodė, kad 2003 m. lapkričio 18 d. Komisijos nutarimu Nr. O3-87 UAB „Miesto energija“ išduota šilumos energijos tiekimo licencija Nr. L4-ŠT-l (toliau – UAB „Miesto energija“ licencija), kuri yra galiojanti ir nepanaikinta, suteikianti pareiškėjui teisę tiekti šilumos energiją Ukmergės miesto, Šventupės, Dainavos ir Dukstynos kaimų teritorijose (Ukmergės rajono savivaldybė), išskyrus kitose Ukmergės rajono savivaldybės ar Komisijos išduotose licencijose apibrėžtas teritorijas bei Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, išskyrus šilumos vartotoją UAB „Sy Wiring Technologies Lietuva“. Tai reiškia, kad UAB „Miesto energija“ yra vienintelis licencijuotas šilumos energijos tiekėjas Ukmergės miesto, Šventupės, Dainavos ir Dukstynos kaimų teritorijose ir kitiems asmenims licencijos, suteikiančios teisę tiekti šilumos energiją, negali būti išduotos, nes būtų pažeidžiamas imperatyvus aukščiau nurodytas Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 4 dalies reikalavimas, kad vienoje teritorijoje gali būti tik vienas licencijuotas šilumos energijos tiekėjas. Pažymėjo, kad UAB „Miesto energija“ teisę neterminuotai verstis šilumos tiekimo veikla Ukmergės rajono savivaldybėje patvirtina ir Komisijos 2010 m. liepos 1 d. raštas Nr. R2-1069 „Dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo Ukmergės rajone“.

UAB „Miesto energija“ teigimu, Įsakymas priimtas ir jo pagrindu UAB „Ukmergės šiluma“ licencijos papildymas atliktas pažeidžiant ne tik Šilumos ūkio įstatymo, bet ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus bei Savivaldybės nuostatus. Mano, kad Savivaldybės direktorius, nepaisydamas teisės aktuose įtvirtintos Komisijos kompetencijos, Komisijai nepanaikinus UAB „Miesto energija“ išduotos licencijos ar jos neapribojus, neteisėtai nusprendė apriboti UAB „Miesto energija“ licencijos apimtį katilinės Nr. 1 ir katilinės Nr. 2 veiklos teritorijose.

Atsakovas Savivaldybė atsiliepime į pareiškėjos UAB „Miesto energija“ skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, tvirtindama, kad pareiškėjas sąmoningai iškraipo faktines bylos aplinkybes, akivaizdžiai netinkamai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius šilumos tiekimą ir su tuo susijusius klausimus.

Savivaldybė nurodė, jog 2000 m. gruodžio 20 d. ji su UAB „Energijos taupymo centras“, kaip investuotoju, bei UAB „Ukmergės energija“ (nuo 2007 metų – UAB „Miesto energija“), kaip operatoriumi, sudarė SP UAB „Ukmergės šiluma“, UAB „Šventupė“ ir UAB „Dainavos energetika“ šilumos ūkių modernizavimo ir renovacijos“ sutartį (toliau – Modernizavimo sutartis). Ši sutartis nustatė, jog, pasibaigus turto nuomai, visos investicijos ir jų pagalba padaryti šilumos ūkio pagerinimai, modernizavimas ir pertvarkymai, taip pat operatoriaus investicijų pagrindu sukurti nauji objektai tampa nuomotojų, t. y.

SP UAB „Ukmergės šiluma“, UAB „Šventupė“ ir UAB „Dainavos energetika“, nuosavybe ir yra parduodami jiems už vieną litą. 2003 m. lapkričio 18 d. Komisija išdavė pareiškėjui neterminuotą šilumos tiekimo licenciją su neatskiriamu licencijos priedu. 2010 m. balandžio 20 d. Savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. 7-82, kuriuo vienašališkai nutraukė Modernizavimo sutartį nuo 2010 m. gegužės 30 d. UAB „Miesto energija“ ir UAB „Energijos taupymo centras“ šį Savivaldybės tarybos sprendimą apskundė Vilniaus apygardos teismui.

UAB „Miesto energija“ ir UAB „Energijos taupymo centras“ atsisakius perduoti Savivaldybės įgaliotiems atstovams rajono šilumos ūkio turtą, Savivaldybė kreipėsi į Ukmergės rajono apylinkės teismą su prašymu taikyti UAB „Energijos taupymo centras“ ir bei UAB „Miesto energija“ atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones – šių bendrovių valdomą Ukmergės rajono šilumos ūkio turtą, išnuomotą ir naujai sukurtą pagal Modernizavimo sutartį, nedelsiant perduoti Savivaldybei valdyti, iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje pagal Savivaldybės ieškinį atsakovams UAB „Energijos taupymo centras“ bei UAB „Miesto energija“ dėl aukščiau nurodyto turto išreikalavimo iš neteisėto valdymo.

Teismas 2010 m. gegužės 31 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir Savivaldybė po antstolės veiksmų priėmė valdymo teise Savivaldybei perduotą turtą – katilinės pastatus, šilumos tinklus (požeminius ir antžeminius) bei visą šilumos gamybos įrangą. Atsižvelgiant į tai, 2010 m. birželio 10 d. Savivaldybė, priimdama įsakymą, išdavė licenciją UAB „Ukmergės šiluma“, nurodant, jog ši licencija yra išduota tiekti šilumą Savivaldybės teritorijoje: Šventupės gyvenvietės teritorijoje, „Šilo“ katilinės (Miškų g. 45, Ukmergė) aptarnavimo teritorijoje.

Šį ir UAB „Dainavos energetika“ atžvilgiu priimtus 2010 m. birželio 10 d. Savivaldybės įsakymus UAB „Miesto energija“ kartu su UAB „Energijos taupymo centras“ apskundė teismui. Tuo tarpu Savivaldybė 2010 m. liepos 20 d. raštu kreipėsi į Komisiją, šią informuodama, kad šilumos ūkio turto nuomos sutartys, kurių pagrindu 2003 m. lapkričio 18 d. Komisija buvo išdavusi UAB „Miesto energija“ vykdyti šilumos tiekimo veiklą, yra pasibaigusios, todėl UAB „Miesto energija“ neturi (nevaldo) šilumos tinklų ir kito turto, kuris yra būtinas licencijai gauti pagal galiojančius teisės aktus, taip pat neturi būtinų veiklai vykdyti apyvartinių taršos leidimų. 2010 m. liepos 30 d.

Savivaldybės direktorius įsakymu Nr. 13-847 atliko UAB „Ukmergės šiluma“ šilumos tiekimo licencijos papildymą, kuriuo į licencijos priedą „Teritorija, kurioje vykdoma licencijuojama veikla“, įtraukta katilinės RK-3 (Vilniaus g. 89 C, Ukmergė) aptarnavimo teritorija. 2010 m. liepos 30 d. Komisija priėmė nutarimą Nr. O3-146 „Dėl UAB „Miesto energija“ licencijos galiojimo panaikinimo“ (toliau – Komisijos nutarimas), kuriuo nutarė atsisakyti panaikinti Komisijos UAB „Miesto energija“ išduotos licencijos galiojimą. 2010 m. rugsėjo 28 d.

Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo paskelbta ekstremali situacija Ukmergės rajone ir UAB „Ukmergės šiluma“ direktoriui pavesta užtikrinti viešąjį interesą bei pradėti tiekti šilumą ir karštą vandenį Ukmergės rajono gyventojams. 2010 m. rugsėjo 30 d. Savivaldybė priėmė skundžiamą Įsakymą, o 2010 m. spalio 5 d. Komisija priėmė nutarimą Nr. O3-204, kuriuo sustabdė UAB „Miesto energija“ šilumos tiekimo licencijos galiojimą Ukmergės miesto, Šventupės, Dainavos ir Dukstynos kaimų teritorijose iki Savivaldybės direktoriaus įsakymu paskelbtos ekstremalios situacijos Ukmergės rajone pabaigos.

Remdamasi išsamiai išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, Savivaldybė manė, jog nėra pagrindo sutikti su UAB „Miesto energija“ skundo teiginiais, kad Komisijai 2003 m. lapkričio 18 d. išdavusi UAB „Miesto energija“ neterminuotą šilumos energijos tiekimo licenciją, suteikiančią teisę šiai bendrovei tiekti šilumos energiją Ukmergės miesto, Šventupės ir Dainavos kaimų teritorijose, Savivaldybės institucijai nebebuvo galimybės 2010 m. birželio 10 d. įsakymais išduoti UAB „Ukmergės šiluma“ ir UAB „Dainavos energetika“ licencijas tiekti šilumą Šventupės ir Dainavos kaimų teritorijoje, nes pagal Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 4 dalį, vienoje teritorijoje gali būti tik vienas licencijuotas šilumos energijos tiekėjas.

Tvirtino, kad Savivaldybei galiojančios Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutarties pagrindu perėmus iš UAB „Miesto energija“ šilumos gamybos įrenginių bei šilumos perdavimo vamzdynų valdymą, šiai bendrovei Šventupės, Dainavos bei Šilo gyvenvietėse tiekti šilumą techniškai tapo neįmanoma. Tokiu būdu, susiklostė tokia teisinė situacija, kai UAB „Miesto energija“, nors formaliai ir turėjo Komisijos 2003 m. lapkričio 18 d. išduotą ir dar nepanaikintą licenciją vykdyti šilumos tiekimo veiklą Šventupės, Dainavos bei Šilo gyvenvietėse, tačiau dėl įsiteisėjusios teismo nutarties ir atliktų atitinkamų antstolių veiksmų perduodant turtą Savivaldybei valdyti, faktiškai nebeturėjo techninės galimybės vykdyti šilumos tiekimo veiklą Šventupės, Dainavos bei Šilo gyvenvietėse, o tuo pačiu nebeturėjo teisinio pagrindo toliau naudotis 2003 m. lapkričio 18 d. licencijos suteiktomis teisėmis, kiek tai liečia Šventupės, Dainavos bei Šilo gyvenvietes.

Esant tokiai situacijai, Savivaldybė ėmėsi būtinų priemonių tinkamai įvykdyti Šilumos ūkio įstatymu bei Vietos savivaldos įstatymu valstybės deleguotą funkciją – organizuoti šilumos tiekimą Ukmergės rajono gyventojams ir juridiniams asmenims. Kadangi Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 1 dalis nustato, jog šilumos tiekėjas privalo turėti šilumos tiekimo licenciją, o pagal šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalį, licencijas šilumos tiekėjui, turinčiam mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, išduoda savivaldybės institucija, Savivaldybės direktorius 2010 m. birželio 10 d.

įsakymais nusprendė išduoti licencijas UAB „Ukmergės šiluma“ ir UAB „Dainavos energetika“ vykdyti šilumos tiekimą Šventupės, Dainavos bei Šilo gyvenvietėse. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, tvirtino, jog teismui teikiama medžiaga ir argumentai leidžia daryti išvadą, kad nėra pagrindo sutikti su UAB „Miesto energija“ skundo teiginiais, jog Savivaldybės direktoriui išdavus licencijas Nr. L4-ŠT-4 ir Nr. L4-ŠT-3, vienoje teritorijoje atsirado du licencijų turėtojai. Kadangi UAB „Miesto energija“ ginčijamų licencijų Nr. L4-ŠT-4 ir Nr. L4-ŠT-3 išdavimo metu faktiškai buvo netekusi galimybių vykdyti licencijuojamą šilumos tiekimo Šventupės, Dainavos bei Šilo gyvenvietėse veiklą, tai UAB „Ukmergės šiluma“ ir UAB „Dainavos energetika“ Savivaldybės 2010 m. birželio 10 d.

įsakymų pagrindu teisėtai tapo ir šiuo metu yra vieninteliai licencijuotą šilumos tiekimo Šventupės, Dainavos bei Šilo gyvenvietėse veiklą vykdantys asmenys.

Savivaldybė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu nėra priimta jokio sprendimo, kuriuo būtų pripažintas Modernizavimo sutarties nutraukimo neteisėtumas ir patvirtinta, kad UAB „Miesto energija“ ir UAB „Energijos taupymo centras“ turi teisę tęsti šios sutarties vykdymą ir tiekti Ukmergės rajono gyventojams šilumos energiją, naudodamiesi Savivaldybės jiems išnuomotu turtu bei nauju turtu, taip pat nėra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl sutarties nutraukimo. Taip pat pabrėžė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-727-602/2011 panaikino Komisijos 2010 m. liepos 30 d. nutarimą ir įpareigojo Komisiją priimti naują sprendimą – pakeisti 2003 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. O3-87 UAB „Miesto energija“ išduotą licenciją, išbraukiant iš licencijos teisę tiekti šilumą Šventupės, Dainavos ir Dukstynos kaimų teritorijose (Ukmergės rajono savivaldybė). Atsakovo teigimu, iš to, kas išdėstyta, matyti, kad šiuo metu susiklostė situacija, kai: (1) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dar nėra išnagrinėjęs bylos dėl Savivaldybės 2010 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. 13-636, kuriuo UAB „Ukmergės šiluma“ buvo išduota licencija, teisėtumo; (2) nepriklausomai nuo kitų teismo sprendimų liks galioti Savivaldybės direktoriaus 2010 m. liepos 30 d. įsakymas Nr. 13-847 „Dėl šilumos tiekimo licencijos patikslinimo“ bei UAB „Ukmergės šiluma“ išduotos šilumos tiekimo licencijos Nr. L4-ŠT-3; (3) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dar nėra išnagrinėjęs bylos dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo, įpareigojančio Komisiją priimti naują sprendimą pakeisti Komisijos 2003 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. O3-87 UAB „Miesto energija“ išduotą licenciją; (4) nėra įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo sprendimas dėl 2000 m. gruodžio 20 d. Modernizavimo sutarties nutraukimo pagrįstumo ir išnuomoto bei naujai sukurto turto išreikalavimo iš UAB „Miesto energija“, o šioje administracinėje byloje nagrinėjamas pareiškėjo skundas, kurio aplinkybės yra iš esmės tapačios ir jau tiriamos kitose paminėtose administracinėse ir civilinėje bylose.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo Komisija atsiliepime į pareiškėjo UAB „Miesto energija“ skundą su skundu sutiko ir prašė jį tenkinti. Nurodė, jog sutinka su Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 2 dalies nuostata, kad licencijas mažiau nei 10 GWh per metus šilumos tiekiančiam tiekėjui išduoda, sustabdo, panaikina ir licencijuojamą veiklą kontroliuoja savivaldybės institucija, tačiau iš nagrinėjamos bylos medžiagos akivaizdu, jog Savivaldybės 2010 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. 13-636 pagrindu išduotos šilumos tiekimo licencijos Nr. L4-ŠT-3 teritorijose šilumos energijos poreikis ir galimybės jį pagaminti yra žymiai didesnės nei 10 GWh. Savivaldybės kontroliuojama įmonė UAB „Ukmergės šiluma“ Komisijai yra pateikusi 2010 m. gruodžio 27 d. raštą Nr. 269, kuriame konstatuojama, kad periode nuo 2010 m. liepos mėn. iki 2010 m. gruodžio 27 d. visas pagamintos šilumos kiekis sudaro 16,385 GWh ir viršija 10 GWh. Todėl manė, kad šilumos tiekimo licencijų išdavimas, ar jau išduotos licencijos papildymas naujomis veiklos teritorijomis, yra priskirtinas ne Savivaldybės, o Komisijos kompetencijai. Atsižvelgdama į licencijavimo funkcijos paskirtį ir remdamasi teisės aktų nuostatomis, pažymėjo, kad Savivaldybė, priimdama Įsakymą, kuriuo papildė UAB „Ukmergės šiluma“ išduotą šilumos tiekimo licenciją aptarnavimo teritorijomis, viršijo kompetenciją, todėl Įsakymas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.

Taip pat Komisija nurodė, jog, vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 1 ir 4 dalimis, taip pat Šilumos tiekimo licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 982 (toliau – Taisyklės), 22 ir 26 punktais, tam tikroje teritorijoje gali būti tik vienas licencijuojamas šilumos energijos tiekėjas ir, kol jam išduota licencija yra galiojanti, kitam asmeniui šilumos energijos tiekimo licencija negali būti išduota. Dėl to atsakovo viršijant teisės aktų numatytas kompetencijos ribas priimtas Įsakymas bei jo pagrindu atliktas UAB „Ukmergės šiluma“ išduotos licencijos pakeitimas, papildant aptarnavimo teritorijas katiline Nr. 1 ir katiline Nr. 2, prieštarauja Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 4 daliai, nes UAB „Miesto energija“ licencija, išduota veiklai toje pačioje aptarnavimo teritorijoje, nėra panaikinta. Nurodė, jog, nepaisant to, kad 2010 m. spalio 5 d. nutarimu Komisija sustabdė UAB „Miesto energija“ išduotos licencijos galiojimą, iki šios datos UAB „Miesto energija“ buvo vienintelis licencijuotas šilumos energijos tiekėjas Ukmergės miesto, Šventupės, Dainavos ir Dukstynos kaimų teritorijose. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Miesto energija“ šilumos tiekimo licencijos galiojimas yra tik sustabdytas, bet ne panaikintas, – kitiems asmenims licencijos, suteikiančios teisę tiekti šilumos energiją, negali būti išduotos, nes būtų pažeidžiamas imperatyvus Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 4 dalies reikalavimas, kad vienoje teritorijoje gali būti tik vienas licencijuotas šilumos energijos tiekėjas. Vadovaudamasi VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Komisija mano, kad Savivaldybė, priimdama Įsakymą, ne tik viršijo kompetenciją ir pažeidė viešojo administravimo principus, bet ir pažeidė imperatyvias Šilumos ūkio įstatymo nuostatas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 1 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Miesto energija” skundą tenkino ir panaikino Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. 13-1075 „Dėl šilumos tiekimo licencijos teritorijos patikslinimo“ ir jo pagrindu atliktą UAB „Ukmergės šiluma“ šilumos tiekimo licencijos Nr. L4-ŠT-3 papildymą, kuriuo į veiklos teritoriją įtrauktos katilinės Nr. 1 (Šviesos g. 17, Ukmergė) ir katilinės Nr. 2 (Klaipėdos g. 5A, Ukmergė) aptarnavimo teritorijos.

Teismas pripažino, kad byloje pateikti ir paties teismo LITEKO duomenų bazėje surasti ir ištirti įrodymai patvirtina, jog 2003 m. lapkričio 18 d. UAB „Miesto energija“ išduota licencija nėra nei pačios Komisijos panaikinta, nei teismų pripažinta neteisėta, todėl galiojanti. Pažymėjo ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. vasario 3 d. galutine ir neskundžiama nutartimi konstatavo, jog Savivaldybės apeliacinio skundo reikalavimas įpareigoti Komisiją pakeisti UAB „Miesto energija“ licenciją jos prašomu būdu teisės taikymo ir fakto požiūriu negali būti pripažintas pagrįstu. Taigi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neįpareigojo Komisijos pakeisti UAB „Miesto energija“ išduotos licencijos priedo 2 punkto žodžius „Šventupės, Dainavos ir Dukstynos kaimų teritorijose“, o tai reiškia, kad UAB „Miesto energija“ licencija visa apimtimi galioja ir šiandien.

Išanalizavęs surinktus įrodymus, teismas nustatė, kad UAB „Miesto energija“ pagal jai 2003 m. lapkričio 18 d. Komisijos išduotą licenciją turi teisę šilumos energiją tiekti Ukmergės miesto, Šventupės, Dainavos ir Dukstynos kaimų teritorijose. Ginčo Įsakymu teisė tiekti šilumą toje pačioje Šventupės gyvenvietės teritorijoje bei katilinės RK-3 (Vilniaus g. 89c, Ukmergėje), katilinės Nr. 1 (Šviesos g. 17, Ukmergė) ir katilinės Nr. 2 (Klaipėdos g. 5a, Ukmergė) aptarnavimo teritorijose, t. y. Ukmergės miesto teritorijoje, išduota ir UAB „Ukmergės šiluma“. Atsižvelgiant į tai, jog pagal Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 4 dalį, licencijos šilumos tiekimo veiklai išduodamos neterminuotam laikui tik vienam asmeniui tam tikroje nustatytoje teritorijoje, Savivaldybė, suteikdama teisę šilumą tiekti dviem subjektams toje pačioje teritorijoje, akivaizdžiai ir neginčytinai šią imperatyvaus pobūdžio nuostatą pažeidė, o tai sąlygoja išvadą, kad Įsakymas ir jo pagrindu atliktas UAB „Ukmergės šiluma“ licencijos papildymas prieštarauja Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 4 daliai ir jau vien šiuo aspektu yra naikintinas.

Byloje surinkta faktinių duomenų visuma patvirtino, kad Savivaldybės 2010 m. birželio 10 d. įsakymo pagrindu išduotos ir ginčijamo Įsakymo pagrindu papildytos licencijos teritorijose šilumos energijos poreikis ir galimybės ją pagaminti UAB „Ukmergės šiluma“ buvo žymiai didesnis nei 10 GWh. Tai patvirtina pačios UAB „Ukmergės šiluma“ Komisijai pateiktas 2010 m. gruodžio 27 d. raštas Nr. 269, kuriame nurodoma, kad periode nuo 2010 m. liepos mėn. iki 2010 m. gruodžio 27 d. visas UAB „Ukmergės šiluma“ pagamintos šilumos kiekis sudaro 16,385 GWh, taigi viršija 10 GWh (t. 1, b. l. 128). Todėl, atsižvelgiant į tai, kad Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 2 dalis numato, jog tik mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus tiekiančiam šilumos tiekėjui licencijas išduoda, sustabdo, panaikina ir licencijuojamą veiklą kontroliuoja savivaldybės institucija, Savivaldybė, priimdama Įsakymą, kurio pagrindu papildė UAB „Ukmergės šiluma“ 2010 m. birželio 10 d. išduotą licenciją naujomis veiklos teritorijomis, veikė, nesivadovaudama Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 2 dalimi ir tokiu būdu viršijo ne tik savo kompetencijos ribas, bet ir pažeidė VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintus įstatymų viršenybės ir nepiktnaudžiavimo valdžia principus.

III. Atsakovas Ukmergės rajono savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo UAB „Miesto energija“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Apeliacinis skundas (t. 2, b. l. 52-56) grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodoma, kad:

1. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gruodžio 5 d. nutartimi paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 8 d. sprendimą, kuriuo atmetė UAB „Miesto energija“ priešieškinį dėl pripažinimo neteisėtu 2010 m. balandžio 20 d. Ukmergės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr.7-82 „Dėl SP UAB „Ukmergės šiluma“, UAB „Šventupė“ ir UAB „Dainavos energetika“ šilumos ūkių modernizavimo ir renovacijos sutarties vienašalio nutraukimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 straipsnio pagrindu“ vienašališkai nutrauktą 2000 m. gruodžio 20 d. SP UAB „Ukmergės šiluma“, UAB „Šventupė“ ir UAB „Dainavos energetika“ šilumos ūkių modernizavimo ir renovacijos sutartį nuo 2010 m. gegužės 30 dienos ir patenkino Savivaldybės bei UAB „Ukmergės šiluma“ ir UAB „Dainavos energetika“ prašymus grąžinti šioms bendrovėms pagal 2001 nuomos sutartis UAB „Miesto energija“ išnuomotą turtą bei pripažinti šioms bendrovėms nuosavybės teisę į pagal 2000 m. gruodžio 20 d. sutartį padarytas investicijas ir jų pagalba padarytus šilumos ūkio pagerinimus ir pertvarkymus, taip pat investicijų pagrindu sukurtus naujus objektus, ir perduoti šį turtą UAB „Ukmergės šiluma“ ir UAB „Dainavos energetika“ valdyti ir naudoti, nepakeistu, todėl sprendimas minėtoje civilinėje byloje dėl viso Ukmergės rajono šilumos ūkio turto perdavimo Savivaldybei yra įsiteisėjęs.

2. Nesutinka su teismo sprendimo teiginiais, jog Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai 2003 m. lapkričio 18 d. UAB „Miesto energija“ išdavus neterminuotą šilumos energijos tiekimo licenciją, suteikiančią teisę šiai bendrovei tiekti šilumos energiją ir Ukmergės miesto, Šventupės ir Dainavos kaimų teritorijose, Savivaldybės institucijai nebebuvo galimybės 2010 m. rugsėjo 30 d. įsakymu išduoti (papildyti 2010 m. birželio 10 d. išduotą licenciją) UAB „Ukmergės šiluma“ licenciją tiekti šilumą katilinės Nr. 1 ir katilinės Nr. 2 teritorijoje. Savivaldybei galiojančios Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutarties pagrindu perėmus iš UAB „Miesto energija“ šilumos gamybos įrenginių bei šilumos perdavimo vamzdynų valdymą, pareiškėjui Šventupės, Dainavos bei Šilo gyvenvietėse tiekti šilumą techniškai tapo neįmanoma. Todėl šios nutarties pagrindu antstoliams atlikus atitinkamus veiksmus, dėl kurių UAB „Miesto energija“ neteko šilumos gamybos įrenginių bei šilumos perdavimo vamzdynų valdymo teisės, ši bendrovė nebeturėdama pakankamų technologinių pajėgumų, pagal Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 5 dalį bei pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 982 patvirtintų Šilumos tiekimo licencijavimo taisyklių 4 punktą neteko ir galimybės toliau vykdyti licencijuojamos veiklos katilinės Nr. 1 ir katilinės Nr. 2 teritorijoje. Tokiu būdu, susiklostė teisinė situacija, kai UAB „Miesto energija“, nors formaliai ir turėjo Komisijos 2003 m. lapkričio 18 d. išduotą ir dar nepanaikintą licenciją vykdyti šilumos tiekimo veiklą katilinės Nr. 1 ir katilinės Nr. 2 teritorijoje, tačiau, dėl įsiteisėjusios teismo nutarties ir atliktų atitinkamų antstolių veiksmų perduodant turtą Savivaldybei valdyti, UAB „Miesto energija“ faktiškai nebeturėjo techninės galimybės vykdyti šilumos tiekimo veiklą katilinės Nr. 1 ir katilinės Nr. 2 teritorijoje, o tuo pačiu nebeturėjo teisinio pagrindo toliau naudotis 2003 m. lapkričio 18 d. licencijos suteiktomis teisėmis kiek tai liečia katilinės Nr. 1 ir katilinės Nr. 2 teritoriją.

3. Pirmosios instancijos teismas nevisiškai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Minėta, kad dar iki pareiškėjo skundžiamo Savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. l3-1075 Savivaldybės administracijos direktorius priėmė 2010 m. liepos 30 d. įsakymą Nr. 13-847 ir jo pagrindu atliko UAB „Ukmergės šiluma“ šilumos tiekimo licencijos Nr. L4-ŠT-3 papildymą, kuriuo į veiklos teritoriją įtraukta katilinė RK-3 (Vilniaus g. 89C, Ukmergė). Pareiškėjas teismui skundė ir šį administracinį teisės aktą, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 18 d. nutartimi atsisakė priimti nagrinėti šį prašymą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS492-553/2011 pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Taigi, Savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. liepos 30 d. įsakymas Nr. 13-847 ir jo pagrindu atliktas UAB „Ukmergės šiluma“ šilumos tiekimo licencijos Nr. L4-ŠT-3 papildymas, kuriuo į veiklos teritoriją įtraukta katilinė RK-3 (Vilniaus g. 89 C, Ukmergė), yra galiojantis ir sukeliantis teisines pasekmes ir pareiškėjui, ir atsakovui, ir tretiesiems asmenims. Tokiu būdu, teismui nebuvo pagrindo daryti išvados, jog panaikinus 2010 m. birželio 10 d. įsakymą ir jo pagrindu išduotas licencijas, automatiškai pripažintinas negaliojančiu ir 2010 m. rugsėjo 30 d. įsakymas ir jo pagrindu išduota (papildyta veiklos teritorija) licencija.

4. Teismas nepagrįstai neįvertino ir tokios aplinkybės, kad Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriui 2010 m. rugsėjo 30 d. priimant įsakymą Nr. 13-1075 nuo 2010 m. rugsėjo 28 d. Ukmergės rajone galiojo paskelbta ekstremali situacija šilumos ūkyje, kuri įtakojo sprendimo dėl licencijos priėmimą.

5. Pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai netinkamai aiškino teisės aktus, reglamentuojančius šilumos tiekimo licencijavimą ir su tuo susijusius klausimus.

Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 61-65) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme. Papildomai akcentuoja, kad:

1. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai yra paremti klaidingomis prielaidomis ir grindžiami subjektyviomis teisinio reguliavimo ir Skundžiamo sprendimo interpretacijomis bei samprotavimais, klaidinančiais teismą.

2. Atsakovo Įsakymas prieštarauja Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 1 ir 4 dalių imperatyvioms normoms, Šilumos tiekimo licencijavimo taisyklių 22 ir 26 punktuose įtvirtintoms nuostatoms.

3. Komisija 2010 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. 03-204 sustabdė Pareiškėjo šilumos energijos tiekimo licencijos galiojimą, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A261-2692/2011 konstatavo, kad Komisijos 2010 m. spalio 5 d. nutarimas Nr. 03-204 dėl Pareiškėjo licencijos galiojimo sustabdymo iš esmės yra neteisėtas, nes jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl minėtą Komisijos nutarimą panaikino. Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjo šilumos tiekimo licencijos galiojimas šiuo metu nėra nei sustabdytas, nei panaikintas, kitiems asmenims licencijos, suteikiančios teisę tiekti šilumos energiją, negali būti išduotos, nes būtų pažeidžiamas imperatyvus aukščiau nurodytas Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 4 dalies reikalavimas.

4. Teismas Skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog Atsakovas, suteikdamas teisę šilumą tiekti dviem subjektams toje pačioje teritorijoje, akivaizdžiai ir neginčytinai šią imperatyvaus pobūdžio nuostatą pažeidė, o tai sąlygoja išvadą, kad Įsakymas ir jo pagrindu atliktas UAB „Ukmergės šiluma“ licencijos papildymas prieštarauja Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 4 daliai.

5. Atsakovas viršijo kompetenciją ir pažeidė Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, kadangi Savivaldybės kontroliuojamos įmonės UAB „Ukmergės šiluma“ periode nuo 2010 m. liepos mėn. iki 2010 m. gruodžio 27 d. visas pagamintos šilumos kiekis sudaro J 6,385 GWh ir viršija 10 GWh, todėl šilumos tiekimo licencijų išdavimas, ar jau išduotos licencijos papildymas naujomis veiklos teritorijomis, yra priskirtinas ne Atsakovo kompetencijai, o Komisijai.

6. Atsakovas pažeidė viešojo administravimo principus, kadangi nors Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 30 ir 39 punktuose numatytos funkcijos organizuoti šilumos tiekimą bei įstatymų nustatyta tvarka išduoti licencijas (leidimus) priskirtos savivaldybių savarankiškoms funkcijoms, tačiau minėtos funkcijos turi būti vykdomos preciziškai laikantis įstatymų reikalavimų. Dėl to, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai Skundžiamame sprendime pažymėjo, jog Pareiškėjas Įsakymo priėmimo metu formaliai turėjo 2003 m. lapkričio 18 d. Komisijos jam išduotą licenciją ir ji nebuvo panaikinta, sustabdyta ar kitaip apribotas naudojimasis ja, todėl Atsakovas, net ir reaguodamas į tuo metu susiklosčiusią faktinę situaciją, neturėjo teisės nesivadovauti imperatyviomis Šilumos ūkio įstatymo nuostatomis ir veikti ne savo kompetencijos ribose, savavališkai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 1. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsniu nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, daro išvadą, jog apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

2. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl šilumos tiekimo Ukmergės rajone ir jį reglamentuojančių teisės aktų taikymo bei aiškinimo. Ginčo teisiniam santykiui taikytinas Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas bei Šilumos tiekimo licencijavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 982 (pakeistos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 279).

3. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2000 m. gruodžio 20 d. Savivaldybė su UAB „Energijos taupymo centras“, kaip investuotoju, bei UAB „Ukmergės energija“ (dabar – UAB „Miesto energija“), kaip operatoriumi, sudarė Modernizavimo sutartį. Ši sutartis nustatė, jog, atlikus šilumos ūkio sutvarkymą ir nuomos sutarties galiojimui pasibaigus, naujai sukurtas turtas parduodamas Savivaldybei (jos bendrovėms) už vieną litą.

2003 m. lapkričio 18 d. Komisija UAB „Ukmergės energija“ (dabar – UAB „Miesto energija“) (toliau – UAB „Miesto energija“) išdavė neterminuotą šilumos tiekimo licenciją su neatskiriamu priedu „Teritorija, kurioje vykdoma licencijuojama veikla“, suteikiančią UAB „Miesto energija“ teisę verstis šilumos tiekimo veikla Ukmergės miesto, Šventupės, Dainavos ir Dukstynos kaimų teritorijose, išskyrus kitose Savivaldybės ar Komisijos išduotose licencijose apibrėžtas teritorijas bei Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, išskyrus šilumos vartotoją UAB „Sy Wiring Technologies Lietuva“ (t. 1, b. l. 9-10).

Savivaldybės taryba 2010 m. balandžio 20 d. priėmė sprendimą Nr. 7-82, kuriuo nuo 2010 m. gegužės 30 d. nutraukė Modernizavimo sutartį dėl esminių sutarties sąlygų pažeidimo. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų Savivaldybės, UAB „Ukmergės šiluma“, UAB „Dainavos energetika“ ieškinį atsakovams UAB „Energijos taupymo centras“ ir UAB „Miesto energija“ dėl turto išreikalavimo, nuosavybės teisės pripažinimo ir atsakovų priešieškinį ieškovui Savivaldybei dėl Modernizavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, įpareigojimo vykdyti ją natūra bei kompensacijos priteisimo, 2011 m. birželio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-131-178/2011 priešieškinį atmetė, o ieškinį tenkino iš dalies (duomenys iš teismų sistemos LITEKO duomenų bazės). Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal UAB „Miesto energija“ ir UAB „Energijos taupymo centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 8 d. sprendimo, 2011 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1472/2011 Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 8 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas atsakovų reikalavimas priteisti 131 172 Lt, panaikino ir grąžino šio reikalavimo pagrįstumo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo, o kitą sprendimo dalį, taigi, ir dėl UAB „Miesto energija“ bei UAB „Energijos taupymo centras“ reikalavimo pripažinti Modernizavimo sutarties nutraukimą neteisėtu, paliko nepakeistą (t. 2, b. l. 12-24). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. gegužės 8 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartį paliko nepakeistą (duomenys iš teismų sistemos LITEKO duomenų bazės).

Po Modernizavimo sutarties nutraukimo, 2010 m. birželio 10 d. Savivaldybės direktorius įsakymu Nr. 13-636 „Dėl šilumos tiekimo licencijos“ išdavė UAB „Ukmergės šiluma“ licenciją, jos priede nurodydamas, jog ši licencija išduodama tiekti šilumą Savivaldybės teritorijoje: Šventupės gyvenvietės teritorijoje, Šilo katilinės aptarnavimo teritorijoje (t. 1, b. l. 11-12). Tą pačią dieną Savivaldybės direktorius įsakymu Nr. 13-637 „Dėl šilumos tiekimo licencijos“ šilumos tiekimo licenciją išdavė ir UAB „Dainavos energetika“, jos priede nurodydamas, kad ši licencija išduodama tiekti šilumą Savivaldybės teritorijoje – Dainavos gyvenvietėje (t. 1, b. l. 13-14).

UAB „Miesto energija“, UAB „Energijos taupymo centras“ ir asociacija Nacionalinė dujų, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lyga su skundais ir Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje su prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (toliau – VAAT), prašydami panaikinti Savivaldybės 2010 m. birželio 10 d. įsakymus Nr. 13-636 ir Nr. 13-637 bei UAB „Ukmergės šiluma“ ir UAB „Dainavos energetika“ išduotas licencijas. VAAT 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2955-815/2009 pareiškėjų skundą tenkino, t. y. panaikino Savivaldybės 2010 m. birželio 10 d. įsakymus ir jų pagrindu UAB „Ukmergės šiluma“ ir UAB „Dainavos energetika“ išduotas licencijas (t. 1, b. l. 17-37). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs atsakovo Savivaldybės apeliacinį skundą dėl VAAT 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimo, 2011 m. spalio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-2520/2011 apeliacinį skundą atmetė ir VAAT 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimą paliko nepakeistą (duomenys iš LITEKO duomenų bazės).

2010 m. birželio 21 d. Savivaldybės meras raštu Nr. (6.17)-18-1356 informavo Komisiją, kad, vykdant Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutartį, šią dieną Savivaldybė tampa teisėtu šilumos tiekimo trasų Ukmergės mieste bei Dainavos ir Šventupės gyvenvietėse, valdytoju, todėl prašė nedelsiant spręsti klausimą dėl UAB „Miesto energija“ šilumos tiekimo licencijos pakeitimo, išbraukiant iš šios licencijos Ukmergės rajono teritorijas (t. 1, b. l. 135).

2010 m. liepos 30 d. Komisija, vadovaudamasi Šilumos ūkio įstatymo 30 dalimi, Taisyklėmis, atsižvelgdama į Teisės skyriaus 2010 m. liepos 29 d. pažymą Nr. O5-149, išnagrinėjusi surinktą medžiagą ir išklausiusi viešame posėdyje dalyvavusių suinteresuotų šalių pasisakymus, priėmė nutarimą Nr. O3-146, kuriuo nutarė atsisakyti panaikinti Komisijos 2003 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. O3-87 UAB „Miesto energija“ išduotos licencijos galiojimą pagal Savivaldybės mero prašymus. Šį Komisijos nutarimą Savivaldybė apskundė VAAT, kuris 2011 m. kovo 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-727-602/2011 skundą tenkino, t. y. panaikino Komisijos 2010 m. liepos 30 d. nutarimą Nr. O3-146 ir įpareigojo Komisiją priimti naują sprendimą pakeisti Komisijos 2003 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. O3-87 UAB „Miesto energija“ išduotą licenciją, o būtent pakeisti licencijos, išduotos UAB „Miesto energija“, galiojimo teritoriją, išbraukiant iš licencijos teisę tiekti šilumą Šventupės, Dainavos ir Dukstynos kaimų teritorijose (Ukmergės rajono savivaldybė). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs Komisijos ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Miesto energija“ apeliacinius skundus dėl VAAT 2011 m. kovo 10 d. sprendimo, 2012 m. vasario 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A143-1024/2012 VAAT 2011 m. kovo 10 d. sprendimą panaikino, o pareiškėjo Savivaldybės skundą atmetė kaip nepagrįstą (duomenys iš LITEKO duomenų bazės).

2010 m. liepos 30 d. Savivaldybės direktorius įsakymu Nr. 13-847 „Dėl šilumos tiekimo licencijos teritorijos patikslinimo“, vadovaudamasis Taisyklių 23 punktu, patikslino UAB „Ukmergės šiluma“ išduotos licencijos Ukmergėje veiklos teritoriją ir priedo „Teritorija, kurioje vykdoma licencijuojama veikla“, 2 punktą išdėstė taip: licencija išduota tiekti šilumą Savivaldybės teritorijoje: Šventupės gyvenvietės teritorijoje, Šilo katilinės aptarnavimo teritorijoje, katilinės RK-3 aptarnavimo ribose (t. 1, b. l. 47).

2010 m. rugsėjo 30 d. Savivaldybės direktorius, vadovaudamasis Taisyklių 23 punktu, priėmė šioje byloje ginčijamą Įsakymą, kuriuo taip pat patikslino UAB „Ukmergės šiluma“ išduotos licencijos Ukmergėje veiklos teritoriją ir priedo „Teritorija, kurioje vykdoma licencijuojama veikla“, 2 punktą išdėstė taip: licencija išduota tiekti šilumą Savivaldybės teritorijoje: Šventupės gyvenvietės teritorijoje, Šilo katilinės aptarnavimo teritorijoje, katilinės RK-3, katilinės Nr. 1 (Šviesos g. 17, Ukmergė) ir katilinės Nr. 2 (Klaipėdos g. 5a, Ukmergė) aptarnavimo ribose (t. 1, b. l. 45).

4. Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad šilumos tiekėjas privalo turėti šilumos tiekimo licenciją. To paties straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad licencijų išdavimo tvarką ir taisykles tvirtina Vyriausybė (jos 2003 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 982 patvirtintos Šilumos tiekimo licencijavimo taisyklės (pakeistos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 279)). Licencijas šilumos tiekėjui, tiekiančiam ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, atsižvelgdama į savivaldybės institucijos rekomendacijas, išduoda, jų galiojimą sustabdo, panaikina ir licencijuojamą veiklą kontroliuoja Komisija, o licencijas mažiau šilumos tiekiančiam tiekėjui išduoda, sustabdo, panaikina ir licencijuojamą veiklą kontroliuoja savivaldybės institucija. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Taisyklių 7 punkte. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 4 dalį, licencijos šilumos tiekimo veiklai išduodamos neterminuotam laikui tik vienam asmeniui tam tikroje nustatytoje teritorijoje. Analogiška nuostata numatyta Taisyklių 26 punkte. Licencijos galiojimas Vyriausybės nustatyta tvarka panaikinamas licenciją išduodančios institucijos sprendimu, jeigu: 1) teisės aktų nustatyta tvarka įrodoma, kad licenciją turintis asmuo, kurio licencijos galiojimas tais pačiais metais jau buvo sustabdytas, pakartotinai pažeidžia nustatytas licencijuojamos veiklos sąlygas arba nepašalina pažeidimų per licenciją išduodančios institucijos nustatytą terminą; 2) licencijos galiojimas sustabdytas, o licenciją turintis asmuo verčiasi licencijuojama veikla; 3) juridinis asmuo likviduojamas ar pasibaigia dėl reorganizavimo; 4) licenciją turintis asmuo pateikia prašymą panaikinti licencijos galiojimą; 5) licenciją turintis fizinis asmuo miršta.

5. Iš bylos duomenų matyti, kad 2003 m. lapkričio 18 d. UAB „Miesto energija“ išduota licencija nėra nei Komisijos panaikinta, nei teismų pripažinta neteisėta, todėl galiojanti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. vasario 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-1024/2012 konstatavo, jog Savivaldybės apeliacinio skundo reikalavimas įpareigoti Komisiją pakeisti UAB „Miesto energija“ licenciją jos prašomu būdu teisės taikymo ir fakto požiūriu negali būti pripažintas pagrįstu. Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalimi, 96 straipsnio 4 dalimi ir 145 straipsniu, minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis įsiteisėjusi, neskundžiama, o joje nustatyti faktai nekvestionuojami. Taigi, UAB „Miesto energija“ licencija galioja visa apimtimi.

Kadangi UAB „Miesto energija“ pagal jai 2003 m. lapkričio 18 d. Komisijos išduotą licenciją turi teisę šilumos energiją tiekti Ukmergės miesto, Šventupės, Dainavos ir Dukstynos kaimų teritorijose, įsiteisėjusiais ir neskundžiamais administracinių teismų sprendimais panaikinti Savivaldybės 2010 m. birželio 10 d. įsakymai ir jų pagrindu UAB „Ukmergės šiluma“ ir UAB „Dainavos energetika“ išduotos licencijos (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartis), pagal Šilumos ūkio įstatymą licencijos šilumos tiekimo veiklai išduodamos neterminuotam laikui tik vienam asmeniui tam tikroje nustatytoje teritorijoje, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ginčo Įsakymu Savivaldybė, suteikdama teisę tiekti šilumą Šventupės gyvenvietės teritorijoje bei katilinės RK-3 (Vilniaus g. 89c, Ukmergėje), katilinės Nr. 1 (Šviesos g. 17, Ukmergė) ir katilinės Nr. 2 (Klaipėdos g. 5a, Ukmergė) aptarnavimo teritorijose, t. y. Ukmergės miesto teritorijoje, ir UAB „Ukmergės šiluma“, ir tokiu būdu suteikdama teisę šilumą tiekti dviem subjektams toje pačioje teritorijoje, akivaizdžiai ir neginčytinai pažeidė imperatyvaus pobūdžio Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 4 dalies normą, o tai sąlygoja išvadą, kad Įsakymas ir jo pagrindu atliktas UAB „Ukmergės šiluma“ licencijos papildymas prieštarauja minėtai Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 4 daliai ir todėl naikintinas.

6. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad Savivaldybės 2010 m. birželio 10 d. įsakymo pagrindu išduotos ir ginčijamo Įsakymo pagrindu papildytos licencijos (kuri, kaip minėta, administracinių teismų sprendimais panaikinta) teritorijose šilumos energijos poreikis ir UAB „Ukmergės šiluma“ galimybės ją pagaminti buvo žymiai didesnės nei 10 GWh (UAB „Ukmergės šiluma“ Komisijai pateiktas 2010 m. gruodžio 27 d. raštas Nr. 269 (t. 1, b. l. 128)). Todėl, atsižvelgiant į Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 2 dalį, pagal kurią tik mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus tiekiančiam šilumos tiekėjui licencijas išduoda, sustabdo, panaikina ir licencijuojama veiklą kontroliuoja savivaldybės institucija, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Savivaldybė, priimdama ginčijamą Įsakymą, kurio pagrindu papildė UAB „Ukmergės šiluma“ 2010 m. birželio 10 d. išduotą licenciją naujomis veiklos teritorijomis, veikė, nesivadovaudama Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 2 dalimi ir tokiu būdu viršijo savo kompetencijos ribas.

7. Remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, minėtomis teisės normomis bei administracinių teismų prejudiciniais sprendimais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Ukmergės rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas Stasys Gagys Romanas Klišauskas