a14b2f83-e054-449d-9126-ebd520189a8c · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-2518-815/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01126-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 7.3.1; 20.2.3.1; 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ivetos Pelienės, Egidijos Puzinskaitės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiÅ¡kėjui S. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje vaizdo konferencijos pagalba iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. V. skundÄ atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl sprendimo panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: I 1. PareiÅ¡kėjas S. V. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–2), kurį patikslino (b. l. 8-9), praÅ¡ydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) 2018 m. kovo 14 d. sprendimÄ Nr. (6.5)I-1639 (toliau – ir Sprendimas), o patikslintame skunde nurodydamas priteisti turtinę 6 000 Eur žalÄ ir neturtinę 50 000 Eur žalÄ . PaaiÅ¡kino, kad yra nuteistasis, kad skundo bei patikslinto skundo teismui pateikimo metu atliko bausmę Kybartų pataisos namuose (toliau – ir Kybartų PN).

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad 2018 m. kovo 6 d. kreipėsi į VSDFV Marijampolės skyrių su praÅ¡ymu (toliau – ir PraÅ¡ymas) mokėti jam senatvės pensijÄ , kad VSDFV skundžiamu Sprendimu pareiÅ¡kėjo pateiktÄ praÅ¡ymÄ tenkinti atsisakė.

2. PareiÅ¡kėjas skunde nesutinka su VSDFV priimtu Sprendimu, skundÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais. PareiÅ¡kėjas mano, jog atitiko Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sÄ lygas senatvės pensijai gauti, kadangi pareiÅ¡kėjui sukakus 62 m. 10 mėn., teisę į senatvės pensijÄ Ä¯gijo 2013 m. rugsėjo 30 d. PareiÅ¡kėjo teigimu, jis visÄ gyvenimÄ gyveno ir dirbo Lietuvos Respublikoje, todėl praÅ¡ymas skirti senatvės pensijÄ yra pagrįstas. PareiÅ¡kėjas teigia, kad dėl VSDFV kaltės buvo pažeminta jo garbė ir orumas, todėl turi bÅ«ti priteista turtinė ir neturtinė žala. II Atsakovė VSDFV atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 22–26). Atsiliepimas iÅ¡ esmės grindžiamas tokiais argumentais.

1. VSDFV, nagrinėdama pareiÅ¡kėjo 2018 m. kovo 6 d. praÅ¡ymÄ , nustatė, jog pareiÅ¡kėjo teikti praÅ¡ymai dėl senatvės pensijos skyrimo ir mokėjimo nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. iÅ¡ esmės buvo iÅ¡nagrinėti 2013 m. rugsėjo 2 d. VSDFV sprendimu Nr. (6.5) I-5829, 2016 m. spalio 24 d. VSDFV sprendimu Nr. (6.5) I-6064, 2013 m. rugpjūčio 13 d. VSDFV Marijampolės skyriaus sprendimu Nr. PE_SP2-50, kuriais skirti pareiÅ¡kėjui senatvės pensijÄ buvo atsisakyta. VSDFV 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimo Nr. (6.5) I-5829 teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patvirtino ir Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 27 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. liepos 19 d. nutartimi.

2. Pagal Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies nuostatas praÅ¡ymas ar skundas gali bÅ«ti nenagrinėjamas, jeigu paaiÅ¡kėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymÄ yra pateikęs arba sprendimÄ yra priėmęs vieÅ¡ojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas vieÅ¡ojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimtÄ sprendimÄ . IÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 (toliau – ir Taisyklės), 30 punkte nustatyta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu VSDFV arba teismas jau yra priėmę sprendimÄ tuo pačiu klausimu ir pareiÅ¡kėjas nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti anksčiau priimtÄ sprendimÄ .

3. Pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) (iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos) 20 straipsnio 1 dalį socialinio draudimo senatvės pensijÄ (toliau – ir senatvės pensija) turi teisę gauti asmenys, kurie yra sukakę Pensijų įstatyme nustatytÄ senatvės pensijos amžių ir turi minimalų pensijų socialinio draudimo staÅ¾Ä (toliau – pensijų draudimo stažas), nustatytÄ senatvės pensijai. Vyrams, gimusiems 1950 m. gegužės 1 d.

– 1951 m. vasario 28 d. laikotarpiu (PareiÅ¡kėjas gimė 1950 m. lapkričio 30 d.), nustatytas senatvės pensijos amžius yra 62 metai 10 mėnesių. Pensijų įstatymo (iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos) 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad minimalus pensijų draudimo stažas senatvės pensijai yra 15 metų. Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156, (toliau – ir Nuostatai (galiojo iki 2017 m. gruodžio 31 d.)) 56 punkte nustatyta, kad kartu su praÅ¡ymu skirti senatvės pensijÄ privaloma pateikti įgytÄ pensijų draudimo staÅ¾Ä bei atitinkamu laikotarpiu turėtas draudžiamÄ sias pajamas įrodančius dokumentus.

Pensijų įstatymo (iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos) 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad asmens pensijų draudimo stažui, įgytam iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio 1 d., prilyginamas visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolūkio narių darbo kolūkyje laikas bei Nuostatuose nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas.

Nuostatų 5 priedo 23 punkte nustatyta, kad nuo asmenų, nuteistų laisvės atėmimu ir dirbusių įkalinimo įstaigose, gauto atlyginimo socialinio draudimo įmokos iki 1991 m. birželio 1 d. nebuvo skaičiuojamos, todėl šie darbo laikotarpiai neprilyginami pensijų draudimo stažui. Pensijų įstatymo (iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos) 54 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, jog laikotarpiu nuo 1991 m. birželio 1 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d. asmens pensijų draudimo stažui prilyginamas asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnį, privalomų valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo laikas.

Pagal Pensijų įstatymo (iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos) 8 straipsnio 2 dalį pensijų draudimo staÅ¾Ä nuo 1995 m. sausio 1 d. sudaro laikas, per kurį asmenys patys moka arba už juos yra mokamos ar turi bÅ«ti mokamos įstatymo jiems nustatytos valstybinio socialinio draudimo įmokos ar gauna įstatyme iÅ¡vardytas socialinio draudimo iÅ¡mokas. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (įsigaliojusio nuo 1991 m. birželio 1 d.) 4 straipsnio nuostatas asmenys, nuteisti laisvės atėmimu, nebuvo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu draudimu, o nuo 2005 m. sausio 1 d. pradėti drausti tik nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, tad laikotarpiai, kuriais asmuo, bÅ«damas nuteistas laisvės atėmimu, dirbo įkalinimo įstaigose, neįskaitytini į pensijų draudimo staÅ¾Ä senatvės pensijai skirti.

4. PareiÅ¡kėjas pateiktame PraÅ¡yme nenurodė naujų aplinkybių ir nepateikė papildomų argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnių VSDFV priimtų sprendimų pagrįstumu, todėl atsakovė, remdamasi Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalimi bei Taisyklių 30 punktu, skundžiamu Sprendimu pareikėjo praÅ¡ymÄ dėl pakartotinio jo teikimo nagrinėti atsisakė. Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas, 2013 m. liepos 18 d. kreipdamasis su praÅ¡ymu į VSDFV Marijampolės skyrių skirti jam senatvės pensijÄ , 2013 m. liepos 25 d. raÅ¡tu Nr. (10.1) S-13612 buvo informuotas, kad prie praÅ¡ymo skirti pensijÄ jis nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių jo įgytÄ pensijų draudimo staÅ¾Ä , bei nurodė, kad reikalingų dokumentų gali pareikalauti ir pats VSDFV Marijampolės skyrius, jei pareiÅ¡kėjas nurodytų darbovietes, kuriose ir kokiais laikotarpiais iki 1994 m. dirbo.

Atkreipė dėmesį į tai, jog 2013 m. liepos 31 d. pareiškime, pateiktame VSDFV Marijampolės skyriui, pareiškėjas tik nurodė, kad, būdamas nuteistas laisvės atėmimu, daug metų dirbo įkalinimo įstaigose, tačiau reikalingų dokumentų iki skundžiamo Sprendimo priėmimo nėra pateikęs.

5. Atsakovės teigimu, skundžiamas Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų nuostatomis, t. y. atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, todėl pareiškėjo reikalavimas jį panaikinti atmestinas kaip nepagrįstas.

6. Atsakovė taip pat nurodė, kad ji, priimdama skundžiamÄ SprendimÄ , veikė įstatymų numatytose ribose ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl priteisti pareiÅ¡kėjui turtinę ir neturtinę žalÄ nėra jokio teisinio pagrindo. III Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas S. V. rėmėsi skunde pateiktais argumentais ir prašė skundÄ tenkinti. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundo, atsiliepimo motyvus, įvertinęs raÅ¡ytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiÅ¡kinimus, iÅ¡analizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja:

1. Å ioje administracinėje byloje, be kita ko, nustatyta: 1.1. PareiÅ¡kėjas 2018 m. kovo 6 d. praÅ¡ymu (b. l. 42-43) kreipėsi į VSDFV, praÅ¡ydamas mokėti jam senatvės pensijÄ . 1.2. VSDFV 2018 m. kovo 14 d. priėmė skundžiamÄ SprendimÄ Â (b. l. 10, 41), kuriame, be kita ko, nurodė, kad pareiÅ¡kėjas reiÅ¡kia tapačius reikalavimus, kurie jau buvo reikÅ¡ti. Pažymėjo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2013 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. PE_SP2-50, kuriuo Å¡is skyrius atsisakė skirti pareiÅ¡kėjui senatvės pensijÄ , ir Fondo valdybos 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimo Nr. (6.5)I-5829 teisėtumÄ ir pagrįstumÄ 2016 m. balandžio 27 d. sprendimu patvirtino Kauno apygardos administracinis teismas ir 2017 m. liepos 19 d. nutartimi patvirtino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Kadangi pareiÅ¡kėjas 2018 m. kovo 6 d. pateiktame PraÅ¡yme nepateikė naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnių atsakymų pagrįstumu, todėl VSDFV, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalimi bei Taisyklių 30 punktu, pareiÅ¡kėjo PraÅ¡ymÄ dėl pakartotinio jo teikimo nagrinėti atsisakė. 1.3. „Liteko“ duomenimis Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-1695-422/2016 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-01551-2015-4) atmetė pareiÅ¡kėjo S. V. skundÄ kaip nepagrįstÄ , nurodydamas, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2013 m. rugpjūčio 13 d. sprendimas Nr. PE_SP2-50, kuriuo Å¡is skyrius atsisakė skirti pareiÅ¡kėjui senatvės pensijÄ , yra teisėtas bei pagrįstas.

Šiuo sprendimu buvo patvirtintas ir VSDFV 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimo Nr. (6.5)I-5829 teisėtumas ir pagrįstumas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. liepos 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1373-525/2017 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-01551-2015-4) patvirtino Kauno apygardos administracinio teismo minėtame sprendime pateiktas išvadas.

2. Å ioje byloje pagal pareiÅ¡kėjo S. V. skundÄ , be kita ko, sprendžiama, ar jo reikalavimas panaikinti VSDFV 2018 m. kovo 14 d. sprendimÄ Nr. (6.5)I-1639 (žr. Å¡io teismo sprendimo motyvuojamosios dalies 1.2 punktÄ ) gali bÅ«ti tenkinamas. Sprendime nebuvo tenkintas pareiÅ¡kėjo reikalavimas mokėti jam senatvės pensijÄ (žr. Å¡io teismo sprendimo motyvuojamosios dalies 1.1 punktÄ ), nes VSDFV įvertino, kad tuo pačiu klausimu pareiÅ¡kėjas kreipiasi ne pirmÄ kartÄ , kad jo reikalavimas mokėti senatvės pensijÄ nebegali bÅ«ti tenkinamas, nes galioja įsiteisėję teismų sprendimai dėl to paties klausimo (žr.

Å¡io teismo sprendimo motyvuojamosios dalies 1.3 punktÄ ). Teismas sutinka su tokia skundžiamame Sprendime pateikta argumentacija. Ä®vertinus Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-1695-422/2016 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 19 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-1373-525/2017 turinį, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas pakartotinai kreipiasi dėl reikalavimo mokėti jam senatvės pensijÄ . Todėl skundžiamame Sprendime, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies nuostatomis, jog praÅ¡ymas ar skundas gali bÅ«ti nenagrinėjamas, jeigu paaiÅ¡kėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymÄ yra pateikęs arba sprendimÄ yra priėmęs vieÅ¡ojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas vieÅ¡ojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimtÄ sprendimÄ , bei IÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d.

įsakymu Nr. V-131, 30 punkto nuostatomis, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu VSDFV arba teismas jau yra priėmę sprendimÄ tuo pačiu klausimu ir pareiÅ¡kėjas nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti anksčiau priimtÄ sprendimÄ , pagrįstai atsisakyta nagrinėti pakartotinį pareiÅ¡kėjo 2018 m. kovo 6 d. praÅ¡ymÄ . Teismo vertinimu, nėra jokio teisinio pagrindo naikinti skundžiamÄ SprendimÄ .

3. PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o priteisti jam turtinę 6 000 Eur žalÄ ir neturtinę 50 000 Eur žalÄ . Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nurodyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .

Å ioje administracinėje byloje nenustatyta VSDFV neteisėtų veiksmų, taip pat turtinės ir neturtinės žalos fakto. Todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti jam turtinę 6 000 Eur žalÄ ir neturtinę 50 000 Eur žalÄ taip pat negali bÅ«ti tenkinamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, nusprendžia: PareiÅ¡kėjo S. V. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai Iveta Pelienė Egidija Puzinskaitė Ernestas Spruogis