2013-05-07 Nr. BB-765-1-66-2-00011-2010-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2K-224/2013

Teisminio proceso Nr. 1-66-2-00011-2010-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.1.7.4; 1.2.20.16.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. R. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 14 d. nutarties.

Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu R. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 246 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, jam paskirta laisvės apribojimo bausmė dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu, R. R. įpareigotas per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

UAB „Baltic Agro“ civilinis ieškinys atmestas.

Iš R. R. priteista valstybei 64,48 Lt proceso išlaidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 14 d. nutartimi nuteistojo R. R. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Sirvydžio pranešimą,

n u s t a t ė:

R. R. nuteistas už tai, kad žinodamas, jog 2010 m. sausio 8 d. antstolė R. M. , siekdama užtikrinti UAB „Baltic Agro“ reikalavimus pagal 2009-09-28 vykdomąjį dokumentą Nr.4-27-41, turto arešto aktu Nr.0064/09/01518/1 areštavo jo kaip ūkininko deklaruotus 92,03 ha kviečių (vasarinius) pasėlius, 159 ha kviečių (žieminius pasėlius), 73 ha kvietrugių (žieminių) pasėlius, 19 ha rapsų (vasarinius) pasėlius, 72,50 ha rapsų (žieminius) pasėlius, esančius Kėdainių rajone, be įkainojimo, nurodydama turto arešto mastą 691217,03 Lt, ir 2010 m. rugpjūčio 16 d. antstolės R. M. padėjėja A. J. turto arešto aktu Nr. 0064/09/01518/1, nustačiusi netikslius duomenis, sutikslino anksčiau uždėtą areštą ir aktu areštavo visus R. R. ūkyje auginamus vasarinių rapsų pasėlius (pagal pasėlių klasifikatorių 5RA-1), esančius Kėdainių rajone, be įkainojimo, palikdama turto arešto mastą 691217,03 Lt, o jis, būdamas tinkamai informuotas apie arešto uždėjimą, sutikslinimą ir teisės apribojimą disponuoti turtu, būdamas areštuoto, t. y. patikėto turto saugotoju, 2010 m. rugsėjo mėnesį, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, nukūlęs iš areštuotų ir jam patikėtų saugoti vasarinių rapsų pasėlių vasarinių rapsų derlių, 2010 m. rugsėjo 22 d. neteisėtai išvežė iš R. R. ūkio, registruoto Kunionių k., Josvainių sen., Kėdainių r., ir pagal PVM sąskaitas faktūras GRO Nr.031752, GRO Nr.031754, GRO Nr. 031753 pardavė UAB „Agrokoncernas“ 86,860 tonos vasarinių rapsų, kurių vertė 95947,67 Lt, t. y. neteisėtai perleido areštuotą ir jam patikėtą saugoti didelės vertės turtą.

Kasatorius R. R. kasaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 14 d. nutartį, bylą nutraukti.

Nuteistojo įsitikinimu, abiejų instancijų teismų sprendimai priimti padarius esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimus (369 straipsnio 1 dalies 2 punktas), pažeidus nekaltumo prezumpciją bei nepašalinus esančių prieštaravimų ir abejonių. Taip pat nuteistasis pažymi, kad teismai pažeidė įrodymų vertinimo nuostatas ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, apeliacinės instancijos teismas nevisiškai išnagrinėjo apeliacinį skundą, o padarytų pažeidimų visuma sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus.

R. R. atkreipia dėmesį į tai, kad antstolė R. M. 2010 m. sausio 8 d. turto arešto aktu Nr. 0064/09/01518/1 areštavo jo, kaip ūkininko, deklaruotus žieminius ir vasarinius pasėlius, esančius Kėdainių rajone, nors šie pasėliai tuo metu jau nebeegzistavo, nes jų derlius buvo nuimtas 2009 m. rugsėjo mėn., t. y. iki turto arešto surašymo. 2010 m. sausio 8 d. turto arešto akto surašymo dieną jo pasėlių plotai buvo kitokie. Kasatorius nurodo aplinkybę, svarbią sprendžiant klausimą, ar jo veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 246 straipsnio 2 dalyje, požymiai - antstolės R. M. padėjėjos A. J. 2010 m. rugpjūčio 16 d. surašytame turto arešto akte Nr. 0064/09/01518/1, kuriame buvo nurodyta, jog areštuojami rapsų (vasarinių) pasėliai, nebuvo nurodyti areštuotą turtą identifikuojantys duomenys, skolininkas buvo nurodytas R. R. , kaip fizinis asmuo, gyvenantis Kunionių k., Kėdainių r., o ne jo vardu registruoto ūkininko ūkio turtas. Šiame turto arešto akte nebuvo nurodytas joks turto saugotojas. Minimas 2010 m. rugpjūčio 16 d. turto arešto aktas – toks, kokį jam perdavė motina L. R. (b. b., 2 t., 16 l.). Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nutylėjo argumentus, jog antstolės R. M. 2010 m. sausio 8 d. turto arešto aktu Nr.0064/09/01518/1 areštuotas jau nebeegzistuojantis turtas. 92,03 ha kviečių (vasarinių) pasėlių, 159 ha kviečių (žieminių pasėlių), 73 ha kvietrugių (žieminių) pasėlių, 19 ha rapsų (vasarinių) pasėlių, 72,50 ha rapsų (žieminius) pasėlių plotus jis buvo deklaravęs VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui 2009 m. birželio 12 d. deklaracijoje. Šioje deklaracijoje nurodytų pasėlių derlius buvo nuimtas iki 2009 m. rugsėjo mėnesio, todėl antstolės 2010 m. sausio 8 d. nesamo turto arešto aktas negalėjo sukelti jam jokių teisinių pasekmių, neva tą iš esmės pripažino ir pati antstolė R. M. 2010 m. vasario 8 d. atsiliepime į jo 2010 m. sausio 20 d. skundą, kuriuo Kėdainių rajono apylinkės teismui jis skundė nepagrįstus antstolės veiksmus. Kasatorius tvirtina, kad atsakyti pagal BK 246 straipsnio atitinkamą dalį už nesamo turto - šiuo atveju javų pasėlių, kurių nebuvo 2010 m. sausio 8 d. arešto turto surašymo metu, paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą negali. R. R. tikina, kad šie argumentai apeliacinės instancijos teismo liko neaptarti.

R. R. pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nemotyvuotai nurodė, jog turto areštu buvo apribota disponavimo teisė atitinkamiems pasėliams, tarp jų ir juose užaugsiančiam derliui, ir toks teiginys yra niekuo nepagrįstas. Skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog iš tikrųjų 2010 m. sausio 8 d. turto arešto aktas buvo surašytas, remiantis praėjusių, t. y. 2009 m. deklaracija, tačiau padarė nelogišką ir įstatymo normomis bei bylos duomenimis nepagrįstą išvadą, kad antstolė galėjo areštuoti dar nepasėtus pasėlius, t. y. neegzistuojantį turtą. Nebuvo vertinama ir tai, kad 2010 m. sausio 8 d. turto arešto akto Nr. 0064/09/01518/1 areštuoto turto sąraše nenurodyti tokie svarbūs areštuojamąjį turtą apibūdinantys požymiai, kaip konkreti areštuoto turto buvimo vieta, turto vertė.

R. R. pabrėžia, kad apeliacinės instancijos teismas privalėjo atsakyti ne į dalį, o į visus apeliacinio skundo argumentus, išdėstyti motyvuotas išvadas dėl nusikaltimo sudėties jo veikoje buvimo, ištaisyti kitus apkaltinamojo nuosprendžio trūkumus. Neatsakydamas į visus apeliacinio skundo argumentus teismas pademonstravo ir savo šališkumą, nes teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, didelį dėmesį skyręs jo parodymų dėl 2010 m. rugpjūčio 16 d. turto arešto akto gavimo analizei, visiškai nevertino paties akto teisėtumo bei pagrįstumo fakto ir jo reikšmės, vertinant jo veiką baudžiamojo įstatymo požiūriu.

Pažymėta, kad 2010 m. sausio 16 d. antstolės R. M. padėjėjos A. J. turto arešto aktu Nr. 0064/09/01518/1 buvo areštuoti rapsų (vasarinių) pasėliai, kodas pagal klasifikatorių 5RA-1. Toks areštuojamojo turto apibūdinimas, nenurodant vietos, kurioje pasėti pasėliai, jų ploto, vertės, negali būti laikomas pakankamu, leidžiančiu nustatyti areštuoto turto saugotojo prievolę šį turtą saugoti ir baudžiamąją atsakomybę už patikėto turto perleidimą. Minėtame turto arešto akte nurodytas pasėlių kodas pagal klasifikatorių, nustatytą tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2010 m. taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 26 d.

įsakymu Nr. 3D-278, niekuo neapibūdina areštuojamo turto, nes yra svarbus tik subjektams, siekiantiems gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, pildant paraišką ir surašant pasėlius pagal klasifikatorių, tačiau visiškai neinformatyvus vertinant baudžiamosios atsakomybės požiūriu. Netinkamai surašytas turto arešto aktas, kuriame nedetalizuotas areštuojamas turtas, negali sukelti teisinių pasekmių, t. y. pareigos saugoti abstraktų turtą. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2010 m. rugpjūčio 16 d. turto arešto aktu Nr. 0064/09/01518/1 buvo areštuoti rapsų pasėliai, o jam (R.

R. ) inkriminuota ir jis buvo nuteistas už tai, kad neteisėtai perleido areštuotą ir jam patikėtą saugoti didelės vertės turtą - 86,86 tonos vasarinių rapsų, kurių vertė 95 947,67 Lt, t. y. buvo areštuoti rapsų pasėliai, o jis nuteistas už kito turto – rapsų derliaus, o būtent - rapsų grūdų pardavimą UAB „Agrokoncernas“. Turto arešto akte buvo nurodytas turto arešto būdas – disponavimo teisės apribojimas, t. y. draudimas pakeisti pasėlių teisinę padėtį, uždraudžiant pasėlius atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims.

Šiuo aktu nebuvo taikyti kiti turto arešto būdai. Nebuvo uždrausta areštuotą turtą valdyti ir juo naudotis, t. y. jam (R. R. ) nebuvo apribota teisė rapsų pasėlius turėti savo žinioje, daryti šiam turtui fizinį bei ūkinį poveikį, teisė naudoti šio turto - rapsų pasėlių naudingąsias savybes, gauti iš turto pajamų, vaisių ar kitos naudos. Nuteistasis teigia, kad panaudojęs rapsų pasėlių naudingąsias savybes - nuėmęs rapsų vaisius - ankštarus, juos iškūlęs ir rapsų grūdus pagal 2010 m. balandžio 20 d. ir 2010 m. liepos 2 d. sudarytas sutartis pardavęs UAB „Agrokoncernas“, nepažeidė nustatyto disponavimo teisės apribojimo, nes rapsų pasėlių, kurie gali būti apibrėžti tik ploto vienetais, niekam neperleido, neįkeitė, neišnuomojo, neperdavė kitiems asmenims naudotis ir pan.

Nuteistasis tikina, kad nebuvo uždrausta nuimti rapsų derlių ir jį priduoti supirkėjams. Teisiamajame posėdyje apklaustos liudytojos R. M. ir A. J. nedavė parodymų, kad jis negalėjo nuimti rapsų pasėlių derliaus - rapsų ankštarų ir juos iškulti. Jos nurodė, kad rapsų derliaus jis negalėjo priduoti UAB „Agrokoncernas“, nors jis šiam supirkėjui, kuris jį akreditavo trąšomis ir kitomis derliui užauginti reikalingomis medžiagomis, rapsų grūdus pardavė pagal sudarytas rašytines sutartis ir tuo nepažeidė 2010 m. rugpjūčio 16 d. turto arešto akte Nr. 0064/09/01518/1 nurodyto draudimo disponuoti rapsų pasėliais.

R. R. įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nenustatė nusikaltimo, kurio padarymu buvo kaltinamas, dalyko - turto, kuriam buvo uždėtas areštas, požymių, neatkreipė dėmesio į turto arešto būdo parinkimą, areštuojant turtą, todėl netgi ir laikant įrodyta aplinkybę, kad jis buvo tinkamai informuotas apie arešto turtui uždėjimą, uždraudžiant disponuoti rapsų pasėliais, padarė faktinėms aplinkybėms nepagrįstą išvadą, kad jo veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 246 straipsnio 2 dalyje, sudėtis. Nuteistojo manymu, teismai neįsigilino į turto arešto aktų turinį, nevertino jų reikšmės baudžiamajai atsakomybei atsirasti už areštuoto turto praradimą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, reglamentuojantį baudžiamąją atsakomybę už areštuoto turto perleidimą, todėl priėmė nepagrįstus sprendimus.

Atsiliepimu į nuteistojo R. R. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras prašo jį atmesti. Prokuroras pažymi, kad iš bylos medžiagos ir teismų sprendimų matyti, jog nuteistojo nurodytos aplinkybės dėl jo kaltės nebuvimo išanalizuotos ir paneigtos. Spręsdamas R. R. baudžiamosios atsakomybės klausimą pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išdėstė bylos įrodymus, jų turinį ir visus juos motyvuotai įvertino, išsamiai pasisakydamas dėl turinčių reikšmės bylai aplinkybių.

Patikrinęs pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą bei apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad keisti ar naikinti šį nuosprendį nėra pagrindo. Taigi nėra pagrindo sutikti ir su R. R. kasacinio skundo argumentu, kad žemesnės instancijos teismai pažeidė nekaltumo prezumpciją, kuri įtvirtinta BPK 44 straipsnio 6 dalyje. Kasatorius savo skunde įvardijo prieštaravimus kurie, jo nuomone, nebuvo žemesnės instancijos teismų aptarti ir pašalinti. Tačiau tokie teiginiai yra nepagrįsti.

R. R. kasaciniame kaip ir apeliaciniame skunde nurodo tą pačią aplinkybę, kad antstolės 2010 m. sausio 8 d. turto arešto aktu buvo areštuotas jau nebeegzistuojantis turtas. Šį nuteistojo argumentą apeliacinės instancijos teismo kolegija išnagrinėjusi nuteistojo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Ta aplinkybė, kad R. R. suprato, jog nustatytu areštu bus apribota disponavimo teisė būsimam pasėlių derliui, matyti iš jo paties pateikto skundo Kėdainių apylinkės teismui dėl antstolės veiksmų. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bylos duomenys neleidžia abejoti, jog R.

R. žinojo ir suprato, kad turto areštu buvo apribota disponavimo teisė atitinkamiems pasėliams, tarp jų ir juose užaugsiančiam derliui. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad surašytuose turto aktuose neteisingai nurodytas skolininkas, t. y. jis įvardytas kaip fizinis asmuo, o ne jo vardu įregistruotas ūkininko ūkis. Tačiau šis skundo argumentas apeliacinės instancijos teismo motyvuotai buvo atmestas. Teismas pagrįstai nurodė, kad CPK 678 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti turto arešto turiniui keliamus reikalavimus, numato tokiame akte būtinybę nurodyti skolininko fizinio asmens vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamąją vietą, tai ir buvo padaryta.

Iš bylos dokumentų matyti, kad nuteistajam buvo išaiškintos visos teisės ir pareigos dėl perduoto saugoti areštuoto turto išeikvojimo, perleidimo paslėpimo, nusikalstamo paslėpimo ar sužalojimo, todėl laikytina, kad jis buvo tinkamas subjektas baudžiamajai atsakomybei taikyti pagal BK 246 straipsnio 2 dalį, nes atitiko dispozicijoje aprašytus kriterijus. Bylą nagrinėję teismai nustatė nuteistojo R. R. veiksmuose tiek objektyviuosius, tiek ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

Bylą nagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, atmesdama nuteistojo R. R. apeliacinį skundą, laikėsi BPK reikalavimų ir teismų praktikos, reglamentuojančios baudžiamųjų bylų nagrinėjimą apeliaciniame procese. Apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje pasisakė dėl visų esminių nuteistojo apeliacinio skundo argumentų ir juos motyvuotai atmetė. Visi esminiai nuteistojo apeliacinio skundo argumentai išnagrinėti tinkamai ir priimtame sprendime dėl jų pateiktos motyvuotos išvados, o teismo surašytas nuosprendis atitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus.

Kaltinimo nuomone, apeliacinės instancijos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartis, kuria buvo atmestas nuteistojo apeliacinis skundas, atitinka BPK 332 straipsnio 5 dalies reikalavimus, todėl naikinti pagrįstą ir teisėtą sprendimą nėra teisinio pagrindo.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl R. R. kasacinio skundo argumentų

Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti kasatoriaus prašymą – panaikinti juos ir bylą nutraukti – nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų.

Iš kasacinio skundo turinio (kuriame, pakartojant iš esmės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus bei Baudžiamojo proceso kodekso atitinkamų straipsnių reikalavimus, kurių, kasatoriaus nuomone, nebuvo laikomasi) matyti, kad kasatorius, teigdamas, jog jo kaltumas padarius nusikaltimą, numatytą BK 246 straipsnio 2 dalyje, neįrodytas, iš esmės ginčija įrodymų vertinimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. patikrina, ar pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, ar nagrinėdami bylą nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnis). Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas.

Teisėjų kolegija tokių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kuriuos būtų galima pripažinti suvaržiusiais nuteistojo gynybos teises ar kitaip sutrukdžiusiais teismams išsamiai, nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus, nenustatė. Kasatoriaus teiginiai, kad teismų sprendimai pagrįsti prielaidomis, kad vertinant įrodymus pažeisti BPK 20 straipsnio reikalavimai, prieštarauja priimtų skundžiamų sprendimų turiniui. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismai įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kasatoriui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais remdamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visi byloje surinkti duomenys buvo išsamiai ištirti, rungimosi principas (BPK 7 straipsnis) nebuvo pažeistas, visi pateikti prašymai buvo sprendžiami nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Priimtame nuosprendyje įrodymai, tiek kaltinantys, tiek teisinantys, išdėstyti, išanalizuoti bei atitinkamai įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, dar kartą išanalizavęs įrodymus, pripažino, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos ir teisingos.

Teisėjų kolegija nesutikti su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada bei konstatuoti, kad šioje byloje buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos, neturi teisinio pagrindo, todėl kasatoriaus argumentai, kuriais ginčijamas įrodymų ir faktinių aplinkybių vertinimas, atmestini.

Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir jeigu teismas nusprendžia apeliacinį skundą atmesti, pagal BPK 332 straipsnio 5 dalies reikalavimus priimamoje nutartyje turi nurodyti motyvus, paaiškinančius, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu. Apeliacinės instancijos teismas šių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė. Byla buvo patikrinta tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, į esminius apelianto argumentus, kurie iš esmės pakartoti ir kasaciniame skunde, priimtoje nutartyje yra atsakyta ir motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmetami.

Kartu nepagrįstas ir kasatoriaus teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas jo apeliacinį skundą buvo šališkas. Priešingai nei teigia kasatorius, teismai visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai. BPK 58 straipsnyje numatytų pagrindų, kuriais remiantis galėtų būti daroma išvada, kad teismai bylą nagrinėjo šališkai, nėra. BPK 58 straipsnis pateikia sąrašą aplinkybių, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą. R. R. kasaciniame skunde nenurodyta šiame proceso įstatyme numatytų aplinkybių, kurios sukeltų abejonių, bylą nagrinėjusių teisėjų nešališkumu. Byloje nėra duomenų, kad bylą nagrinėję pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai ar teisėjai būtų buvę šališki, neobjektyvūs, ar būtų pažeistas konstitucinis nekaltumo prezumpcijos principas. Tai, kad teismas įrodymus vertino ne taip, kaip norėtų kasatorius, nereiškia, jog teismai buvo šališki.

Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad R. R. , žinodamas, jog 2010 m. sausio 8 d. turto arešto aktu Nr. 0064/09/01518/1 antstolė R. M. , siekdama užtikrinti UAB „Baltic Agro“ reikalavimus, be kitų pasėlių, areštavo ir 19 ha rapsų (vasarinių) be įkainojimo, nurodydama bendrą turto arešto mastą 69 1217,03 Lt, o 2010 m. rugpjūčio 16 d. antstolės padėjėja A. J. turto arešto aktu sutikslino anksčiau uždėtą areštą ir areštavo visus R. R. ūkyje auginamus vasarinių rapsų pasėlius (pagal pasėlių klasifikatorių 5RA-1), esančius Kėdainių rajone, be įkainojimo, palikdama turto arešto mastą 69 1217,03 Lt, o R. R. , būdamas tinkamai informuotas tiek apie turto arešto uždėjimą, tiek sutikslinimą bei teisės apribojimą disponuoti turtu, 2010 m. rugsėjo mėn., iš areštuotų ir jam patikėtų saugoti vasarinių rapsų pasėlių nukūlęs derlių, pardavė UAB „Agrokoncernas“ 86,860 tonos rapsų, kurių vertė 95 947,67 Lt. Kasacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokie nuteistojo R. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 246 straipsnio 2 dalį, kaip neteisėtas areštuoto ir patikėto saugoti didelės vertės turto perleidimas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo kasaciniame skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti, jais remiantis naikinti ar keisti teismų sprendimus nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl kasacinis skundas negali būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo R. R. kasacinį skundą.

Teisėjai Gintaras Goda

Jonas Prapiestis

Albinas Sirvydis