a146714e-949f-45e1-83d6-e2ff7e6fa070 · Panevėžio apygardos teismas

Pranešėjas Ričardas Gilys                                                                               Baudžiamoji byla Nr. 1A-316-491/2013 Teisėja Vitalija Ragauskienė                                 Teisminio proceso Nr. 1-53-1-00464-2010-7 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.4.  (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 8 d.

 Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Valdo Petro Meidaus, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Prano Å imkaus, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,  dalyvaujant : prokurorui Ričardui Juozainiui, iÅ¡teisintajam T. M., jo gynėjai advokatei Irutei ČiukÅ¡ytei, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Utenos apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Romualdo Prokopavičiaus apeliacinį skundÄ dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo T.

M. buvo iÅ¡teisintas iÅ¡ kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant Å¡ias nusikalstamas veikas. IÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ kolegija N U S T A T Ė : T. M. buvo kaltinamas tuo, kad : - naktį iÅ¡ 2010 m. spalio 27 d. į 2010 m. spalio 28 d., kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis jis įsibrovė į R. U. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) garaÅ¾Ä , iÅ¡ kur pagrobė 25700 litų vertės R.

U. turtÄ ; - 2010 m. lapkričio 25 d., tiksliai nenustatytu laiku, autoplovykloje (duomenys neskelbtini), kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, įraÅ¡ant tikrovės neatitinkančius duomenis, suklastojo iÅ¡ R. U. pagrobto keturračio motociklo pirkimo pardavimo sutartį; - 2011 m. liepos 13 d. panaudojo Å¡iÄ Å¾inomai suklastotÄ keturračio motociklo pirkimo pardavimo sutartį pateikdamas jÄ policijos pareigÅ«nams. Prokuroras apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ teismo nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – T.

M. pripažinti kaltu pagal BK 178 str. 2 d. ir nubausti laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams; pagal BK 300 str. 1 d. ir nubausti 50 MGL (3250 Lt) dydžio bauda. Å ias bausmes subendrinti pagal BK 63 str. 1 d., 3 d. ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės apribojimÄ 1 metams 6 mėnesiams ir 50 MGL dydžio (3250 Lt) baudÄ . Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 5 p. pakirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimÄ neatlygintinai iÅ¡dirbti 50 val. sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Prokuroras skunde iÅ¡ esmės cituoja kaltinamÄ jį aktÄ , pažodžiui cituoja skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omÄ jÄ dalį, dėsto BK 300 str., o taip pat nuosprendžių suraÅ¡ymÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų taikymo teorinius bei praktinius aspektus ir teigia, kad apylinkės teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių. Prokuroras mano, jog byloje neginčijamai nustatyta, kad T. M. nenustatytam asmeniui pateikė atitinkamas priemones – savo asmens duomenis, tam kad bÅ«tų pagamintas netikras dokumentas – pirkimo-pardavimo sutartis anglų kalba, kurioje buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad pavogtas R.

U. keturratis motociklas yra T. M. nuosavybė, disponavo Å¡iuo suklastotu dokumentu ir jį panaudojo. Suklastodamas šį dokumentÄ T. M. turėjo konkretų tikslÄ â€“ nuslėpti įvykdytÄ svetimo turto vagystę, naudotis svetimu turtu kaip savo bei apsunkinti policijos pareigÅ«nams nustatyti vogto keturračio motociklo tikrÄ jį savininkÄ , t. y. apsunkinti padaryto nusikaltimo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ . Todėl nėra pagrindo laikyti, kad T. M. veiksmuose nėra BK 300 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties subjektyvinės pusės, t. y. kad jam nebuvo žinoma apie tai, kad dokumentas yra suklastotas.

Be to, prokuroro manymu, apylinkės teismas pažeidė nuosprendžio suraÅ¡ymui keliamus reikalavimus, nes nuosprendyje teismas nenurodė visų bÅ«tinų duomenų – neiÅ¡dėstė kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmės, nepateikė jokių įrodymų vertinimo motyvų ir nenurodė kuo remiantis atmetė valstybės kaltintojo pateiktus įrodymus. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. IÅ¡teisintasis ir jo gynėja prašė prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad prokuroras skundu prašo pripažinti T. M. kaltu pagal BK 178 str. 2 d. ir 300 str. 1 d., tačiau pateikia savo argumentus tik dėl T. M. pripažinimo kaltu pagal BK 300 str. 1 d. Jokie argumentai, kodėl išteisintasis turėtų atsakyti ir pagal BK 178 str. 2 d. dėl R. U. turto vagystės, savo skunde prokuroras nenurodė ir šio savo skundo reikalavimo nemotyvavo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra nurodyta, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d.

įpareigoja teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuostata yra glaudžiai susijusi su kitu teismų praktikoje įtvirtintu principu – teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo argumentavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT sprendimas byloje Nr. 4968/99, Hirvisaari v.

Finland). Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland). BPK 20 str. 1, 2 ir 5 d. įtvirtinta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys.

Proceso Å¡alys turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jų reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareikÅ¡ti nuomonę dėl jų. Tačiau ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra iÅ¡imtinė teismo teisė ir pareiga.

Todėl klausimÄ , kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, kiekvienu atskiru atveju iÅ¡imtinai sprendžia tik teismas (teisėjas), kurio žinioje yra byla ir nei vienos proceso Å¡alies pateiktas byloje esančių įrodymų interpretavimas teismui nėra privalomas. Å ioje byloje iÅ¡nagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamÄ teismo nuosprendį bei baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nuosprendyje padarė bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas ir priėmė gal kiek lakoniÅ¡kÄ , tačiau iÅ¡ esmės teisingÄ , motyvuotÄ ir bylos duomenimis pagrįstÄ procesinį sprendimÄ .

Prokuroras kaltinamajame akte T. M. kaltę grindė paties iÅ¡teisintojo, nukentėjusiojo R. U., liudytojų M. L., P. K., J. G., B. M. parodymais, specialistų iÅ¡vadomis, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, daiktų pateikimo ir jų apžiÅ«ros, kratos, asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ protokolais, tarnybiniais praneÅ¡imais. Tačiau Å¡ie, o taip pat ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu patikrinti įrodymai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos manymu, neginčijamai įrodo tik tai, kad T.

M. disponavo pavogtu nukentėjusiojo R. U. turtu (dviem keturračiais) ir galimai suklastotu dokumentu. Pats T. M. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu neigė tiek pagrobęs nukentėjusiojo turtÄ , tiek tyčia suklastojęs dokumentÄ ir žinojęs, kad turtas yra pagrobtas, o dokumentas suklastotas. Jokių įrodymų, paneigiančių tokiÄ iÅ¡teisintojo versijÄ , byloje nėra. Vien tik tai, kad pas jį buvo surastos iÅ¡ nukentėjusiojo pagrobtos transporto priemonės, ar kad jis tyrimo eigoje perinstaliavo savo kompiuterį, neduoda pagrindo teigti ir pripažinti Å¡iuos duomenis jo kaltę neginčijamai patvirtinančiais įrodymais.

Kolegija pažymi, kad iÅ¡ nukentėjusiojo be dviejų keturračių, buvo pagrobta ir nemažai kitų daiktų, tačiau jie tyrimo metu nebuvo iÅ¡ viso rasti, jau nekalbant, kad jų policijos pareigÅ«nai nerado pas iÅ¡teisintÄ jį. Pagaliau, prokuroras Å¡ioje byloje iÅ¡ viso nekreipė jokio dėmesio į iÅ¡teisintojo darbo laiko apskaitos grafikÄ (2 t., 35 b.l.), iÅ¡ kurio matyti, jog T. M. dirbo nuo 2010 m. spalio 27 d. 18 val. iki spalio 28 d. 1 val. nakties. Tai iÅ¡ dalies patvirtina nuoseklius paties iÅ¡teisintojo parodymus viso Å¡ios bylos tyrimo bei nagrinėjimo teismuose metu, jog įvykio naktį jis nebuvo vagystės vietoje ir BK 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo nepadarė.

Aptardamas įrodymus bei motyvuodamas savo sprendimÄ dėl T. M. inkriminuotų veikų, numatytų BK 300 str. 1 d. (dėl pirkimo – pardavimo sutarties suklastojimo bei suklastoto dokumento panaudojimo), apylinkės teismas pakankamai iÅ¡samiai argumentavo savo pozicijÄ , visiÅ¡kai pagrįstai akcentavo tai, kad neįrodyta iÅ¡teisintojo tiesioginė tyčia veikti nusikalstamai. Su tuo apeliacinės instancijos teismas pilnai sutinka. Be to, kÄ nurodė apylinkės teismas, kolegija atkreipia dėmesį ir į kitus labai svarbius ir reikÅ¡mingus duomenis, vertinant Å¡ias veikas.

Visų pirma, neabejotina, kad pats T. M. į 2010-11-25 keturračio motociklo (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį (1 t., 148 b.l.) įrašė visiÅ¡kai teisingus ir tikrus duomenis, t.y. Pirkėjo duomenų grafoje jis nurodė savo vardÄ ir pavardę, asmens kodÄ bei pats pasirašė. Tai vienareikÅ¡miai pripažino jis pats, tai patvirtinta ir specialisto iÅ¡vada. Tuo tarpu kaltinime jam dėl Å¡ios veikos prokuroras kažkodėl tai nurodė, jog iÅ¡teisintojo neteisėtas veikimas neva tai suklastojant Å¡iÄ sutartį pasireiÅ¡kė „tikrovės neatitinkančių duomenų įraÅ¡ymu“.

Tai visiÅ¡ka netiesa. Toliau, aptariamos sutarties tekstas anglų kalba yra akivaizdžiai ne rankraÅ¡tinis – jis galimai spausdintas kompiuteriu. Pats iÅ¡teisintasis niekada nepripažino, kas jis pats surašė Å¡iÄ sutartį – anot jo, tai padarė Å¡iÄ transporto priemonę jam pardavęs tyrimo nenustatytas asmuo. Todėl vėl gi, tvirtinti kaip kad tai daro prokuroras kaltinime, jog tai pats T. M. suklastojo Å¡iÄ sutartį sudarydamas jÄ anglų kalba, nėra nė menkiausio įrodymo. Pagaliau, byloje nėra jokių įrodymų, o tik prokuroro nuomonė, jog tokia aptariamos sutarties forma yra neteisėta.

Praktikoje neretai pasitaiko atvejų, kad transporto priemones įsigyjant iÅ¡ kitų Europos sÄ jungos valstybių jų pirkimo dokumentai bÅ«na pateikiami užpildyti užsienio kalba ir tai nekelia didesnių problemų jas įregistruojant Lietuvoje. Pripažinus neįrodyta, kad iÅ¡teisintasis pats suklastojo keturračio motociklo pirkimo – pardavimo sutartį ar žinojo, jog Å¡is dokumentas yra suklastotas, nėra pagrindo kalbėti ir apie tai, kad jis Å¡iÄ sutartį neteisėtai panaudojo pateikdamas policijos pareigÅ«nams, pabrėžtina, jų pačių reikalavimu.

Kolegijos nuomone, iÅ¡teisintojo elgesys, kai jis pats pateikia sutartį policijos pareigÅ«nams rodo, jog jis neabejojo, kad Å¡i sutartis yra teisėta. Tokiu bÅ«du, apeliacinės instancijos teismas, visiÅ¡kai sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pritardamas skundžiamo nuosprendžio motyvams konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tyrė bylos įrodymus. Savo argumentus, kurie paneigė valstybės kaltintojo pozicijÄ , pirmosios instancijos teismas pakankamai aiÅ¡kiai iÅ¡dėstė skundžiamame nuosprendyje.

Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka apeliacinės instancijos teismas, nepaneigia, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje yra teisėtas, pagrįstas ir naikinti tokį nuosprendį taip, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra jokio pagrindo. Atmetamas kaip visiškai nepagrįstas ir prokuroro skundo argumentas dėl skundžiamo nuosprendžio formos – nuosprendžio nustatomojoje dalyje, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, yra nurodyta, kuo buvo kaltinamas T.

M., t.y. dėl kokių veikų priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis. Tačiau, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 307 str. 6 d. 1 p., nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, be kita ko, turi bÅ«ti nurodytas sprendimas dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas neiÅ¡sprendė civilinio ieÅ¡kinio klausimo, todėl nuosprendis keičiamas BPK 328 str. 4 p. pagrindu. BPK 115 str. 3 d. 1 p. nustatyta, kad priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį teismas civilinį ieÅ¡kinį atmeta, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamÄ veikÄ .

Apylinkės teismas T. M. iÅ¡teisino Å¡iuo pagrindu, todėl nukentėjusiojo R. U. ieÅ¡kinys atmetamas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., teismas N U T A R Ė : Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. nuosprendį pakeisti : Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo R. U. 13900 litų civilinį ieÅ¡kinį žalai atlyginti atmesti. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                              Valdas Petras Meidus Teisėjai                                                                                                     Sigitas Bagdonavičius                                                                                                      Pranas Å imkus