a144b66f-2a85-4769-9faa-e676f6d35c05 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2A-690-236/2017Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00881-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos 2.5.11.4.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 8 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Romualdos Janovičienės, Kazio KailiÅ«no (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Antano Rudzinsko,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Jonavos vandenys“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1475-273/2017 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Gensera“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos vandenys“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija byloje Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „Gensera“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei UAB „Jonavos vandenys“, praÅ¡ydama panaikinti atsakovės 2016-12-02 sprendimų, priimtų atsakovės vykdomuose vieÅ¡uosiuose pirkimuose „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo rekonstrukcijos ir plėtros Jonavos mieste ir Jonavos rajone darbų pirkimas“ (pirkimo Nr. 180592) ir „Nuotekų tvarkymo rekonstrukcijos ir plėtros Jonavos mieste ir Jonavos rajone darbų pirkimas“ (pirkimo Nr. 180594) (toliau – Pirkimai, Konkursai), dalis, kuriomis atmestos ieÅ¡kovės pretenzijos kaip nepagrįstos, ir įpareigoti atsakovę patikslinti abiejų Pirkimų sÄ lygų ekonominio naudingumo kriterijų T, aiÅ¡kiai nustatant kriterijaus parametrams suteikiamų balų nustatymo tvarkÄ , detalizuojant koks konkretus balas skiriamas tiekėjui pagal atitinkamÄ parametrÄ , arba panaikinti ekonominio naudingumo kriterijų T1 kaip neteisėtÄ , teismo iniciatyva įpareigoti atsakovę nutraukti neteisėtai vykdomas Pirkimo procedÅ«ras arba sudarytÄ vieÅ¡ojo pirkimo sutartį, jei laikinosios apsaugos priemonės nebÅ«tų pritaikytos, priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad siekia dalyvauti atsakovės organizuojamuose dviejuose atskiruose supaprastintuose atviruose konkursuose, pavadintuose „Nuotekų tvarkymo rekonstrukcijos ir plėtros Jonavos mieste ir Jonavos rajone darbų pirkimas Pirkimo Nr. 180594 (toliau - Pirkimas I), kuriuo perkami nuotekų tvarkymo ir rekonstrukcijos darbai Jonavos miesto teritorijoje esančiuose miesteliuose ir „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo rekonstrukcijos ir plėtros Jonavos mieste ir Jonavos rajone darbų pirkimas“, Pirkimo Nr. 180592 (toliau - Pirkimas II), kuriuo yra perkami vandentiekio ir nuotekų tvarkymo ir rekonstrukcijos darbai Jonavos rajono teritorijoje esančiuose kaimuose.

Abu Pirkimai vykdomi taikant identiÅ¡kus ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo vertinimo kriterijus, o jų vertinimas atliekamas pagal identiÅ¡kÄ vertinimo balų skyrimo tvarkÄ , skiriasi tik Å¡ių Konkursų pirkimo objektai.IeÅ¡kovė pažymėjo, kad susipažinusi su Pirkimų sÄ lygomis, kreipėsi į atsakovę, praÅ¡ydama paaiÅ¡kinti, vadovaujantis kokiais skaičiavimais Pirkimuose bus skiriami balai vertinant pasiÅ«lymų ekonominį naudingumÄ , kadangi pateikti ekonominio naudingumo kriterijaus „Kokybė ir efektyvumas“ (T) parametrų P1, P2 ir P3 vertinimo balais apraÅ¡ymai nėra aiÅ¡kÅ«s, o pats vertinimo kriterijus dviprasmiÅ¡kas ir gali bÅ«ti skirtingai interpretuojamas tiekėjo ir vertintojo atžvilgiu.

Atsakovė 2016-11-29 pateiktuose atsakymuose neatsakė į ieÅ¡kovės klausimÄ , todėl ieÅ¡kovė 2016-11-30 pateikė pretenzijas dėl abiejų Pirkimų sÄ lygų paaiÅ¡kinimo ir pareikalavo panaikinti Pirkimuose nustatyto parametro „Darbų organizavimas ir komunikacija“ reikalavimÄ pateikti darbų tvarkaraÅ¡tį; paaiÅ¡kinti kriterijaus „Kokybė ir efektyvumas“ parametrų T1, T2, T3 apraÅ¡ymo sudedamÄ sias dalis, aiÅ¡kiai nurodant, kiek balų už kokį parametrų apraÅ¡ymÄ skiriama, arba apskritai panaikinti kriterijų T.

Atsakovė pretenzijÄ tenkino iÅ¡ dalies - panaikino parametro „Darbų organizavimas ir komunikacija“ reikalavimÄ pateikti darbų tvarkaraÅ¡tį abejuose Pirkimuose, o likusius ieÅ¡kovės pretenzijos reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovės atsakymas į pretenzijÄ yra nepagrįstas ir pažeidžiantis viešųjų pirkimų principus, o atsakovė atsisakydama koreguoti ekonominio naudingumo kriterijaus vertinimo tvarkÄ nesilaiko pareigos Pirkimo sÄ lygose nustatyti aiÅ¡kius, tikslius ir konkrečius reikalavimus.

IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovė iÅ¡ esmės Pirkimus vykdo nenustačiusi aiÅ¡kių taisyklių kaip turi bÅ«ti skiriami konkretÅ«s balai pagal kiekvienÄ parametrÄ tiekėjų techniniams pasiÅ«lymams. IeÅ¡kovės manymu, Pirkimų sÄ lygose įtvirtinta ekonominio naudingumo kriterijaus T parametrams balų suteikimo sistema yra neskaidri ir ydinga dėl Å¡ių aplinkybių:

1) pagal ekonominio naudingumo kriterijaus T parametrus P1, P2 ir P3 tiekėjų pasiūlymas iš esmės gali būti vertinamas taip: „silpnai“ (0-4 balai), „vidutiniškai“ (5-7 balai), „puikiai“ (8-10 balų). Tuo tarpu, balai suteikiami diapazonu „nuo - iki“. Tai reiškia, kad neįmanoma aiškiai apibūdinti, kodėl vienam tiekėjui įvertintam „silpnai“ buvo skirta 0 balų, o jau kitam tiekėjui, taip pat įvertintam „silpnai“ skirti 4 balai, nors abiejų tiekėjų techniniai pasiūlymai identiški.

AnalogiÅ¡kai ir su įvertinimu „puikiai“. Suteikiant balus diapazonu nuo iki ir visÄ balų suteikimo procedÅ«rÄ parėmus vien subjektyviu požiÅ«riu kyla reali grėsmė, kad pavyzdžiui skirtingų tiekėjų pateikti iÅ¡ esmės analogiÅ¡ki pasiÅ«lymai, kur viename bus daugiau detalizuotas bendravimas su perkančiÄ ja organizacija, o kitame bendravimas su subrangovu, bus įvertinti skirtingais balais, pavyzdžiui 0 ir 8, taigi analogiÅ¡ki pasiÅ«lymai iÅ¡skirtinai dėl subjektyvaus požiÅ«rio į konkretų tiekėjÄ galės bÅ«ti įvertinti skirtingai.

Nėra aiškios tvarkos, kuria remiantis būtų galima teigti, kad balai tiekėjams suteikti skaidriai ir objektyviai;

2) atsakovė kiekvienÄ tiekėjÄ dalyvaujantį Pirkimuose įpareigoja su pasiÅ«lymu pateikti tokiÄ medžiagÄ vertinimui, kad jos jau nebebus galima keisti tuo metu, kai laimėjus Pirkimus realiai iÅ¡analizavus faktinę, o ne numanomÄ situacijÄ bus rengiamas techninis projektas. Pirkimų sÄ lygose nurodyti privalomi reikalavimai rangovo techniniam pasiÅ«lymui, kuriuose tiekėjai įpareigojami pateikti, pavyzdžiui „Projektuojamų nuotekų tinklų schemos kiekvienai gatvei atskirai, 1:500 masteliu (schemoje turi bÅ«ti pateikta planuojama tinklų trasa, tinklų skersmuo, ilgis, nuolydis)“, kÄ galima padaryti tik tuo atveju kai faktiÅ¡kai vietovė, kurioje bus atliekami darbai, yra iÅ¡tyrinėjama rengiant techninį projektÄ (kurį rengs Pirkimų laimėtojas).

Su pasiÅ«lymu pateiktame techniniame pasiÅ«lyme turi bÅ«ti pateikti konkretÅ«s brėžiniai ir duomenys, tiekėjo sukurti pagal, kaip teigia atsakovė, „tiekėjo patirtį“ ir kad tokie pasiÅ«lymai negalės bÅ«ti keičiami ateityje, tapus Pirkimų laimėtoju atliekant techninio projekto rengimÄ , todėl ieÅ¡kovė teigia, kad Pirkimų sÄ lygos yra pritaikytos iÅ¡skirtinai vienam, techninį projektÄ jau turinčiam tiekėjui, nes jeigu atsakovė nebÅ«tų susitariusi iÅ¡ anksto su nežinomu tiekėju, tai tokių reikalavimų rinkos dalyviams nekeltų.

IeÅ¡kovės teigimu, vandentvarkos srityje veikianti perkančioji organizacija supranta, kad neįmanoma tiksliai, tinkamai ir kokybiÅ¡kai parengti nuotekų tinklo schemų su vamzdynų nuolydžiais tiksliais ilgiais bei skersmenimis remiantis vien tik savo patirtimi. Dėl to ieÅ¡kovė darė prielaidÄ , kad atsakovė jau turi Pirkimų laimėtojÄ ir Å¡iuo metu tik atlieka formalias procedÅ«ras. IeÅ¡kovės vertinimu, pagal tokius kriterijus negali bÅ«ti atliekamas jokių tiekėjų pasiÅ«lymų vertinimas ar palyginimas, nes objektyviai geriausio kokybės ir kainos santykį atitinkančio tiekėjo pasiÅ«lymo parinkimas yra neįmanomas ir tai supranta rangovai ir projektuotojai, kurie yra savo veiklos profesionalai.

IeÅ¡kovė pažymėjo, kad Pirkimų sÄ lygose ekonominio naudingumo kriterijaus T parametrų vertinimo tvarka, o ypač kai ji koreliuoja su techninio pasiÅ«lymo rengimui keliamais reikalavimais, yra neteisėta ir nesÄ Å¾iningai ribojanti konkurencijÄ , be to ir neproporcinga Pirkimų objektui. Pirkimų sÄ lygose nustatytas ekonominio naudingumo kriterijaus T parametrų vertinimo balais tvarka yra dviprasmiÅ¡ka, neaiÅ¡ki, neapibrėžta, pažeidžianti vieÅ¡Ä interesÄ , neatitinkanti viešųjų pirkimų principų, todėl Pirkimus laikė nesÄ Å¾iningais ir neskaidriais.

IeÅ¡kovės teigimu, atsakovė, vadovaudamasi Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau - ESTT) praktika, ne iki galo atskleidė teismų praktikoje suformuotas taisykles, kurios yra reikÅ¡mingos ir aktualios Å¡iai konkrečiai bylai. Teisingumo Teismo 2003-12-04 sprendime EVN ir Wienstrom C-448/01, Rink. 2003, p. I-14527 pažymėta, kad taikydamos ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo atrankos kriterijų, perkančiosios organizacijos laisvos ne tik pasirinkti sutarties sudarymo (tiekėjų vertinimo) kriterijų, bet ir nustatyti jų lyginamÄ jį svorį tiek, kiek tai, siekiant surasti ekonomiÅ¡kai naudingiausiÄ pasiÅ«lymÄ , leistų apibendrintai vertinti nustatytus subkriterijus.

Atsakovės suformuluoti vertinimo kriterijai ir parametrai yra abstraktÅ«s, neleidžiantys objektyviai ir pagrįstai spręsti, kad kokiam nors tiekėjui už jo pasiÅ«lymÄ skiriamas konkretus balų skaičius. Vertinant tiekėjų pasiÅ«lymus yra galima skirtinga pasiÅ«lymo interpretacija, dėl ko pasiÅ«lymų vertinimas bÅ«tų nulemtas subjektyvaus vertintojo požiÅ«rio ir interpretavimo. Nesant aiÅ¡kiai suformuluotų kriterijų ir jų vertinimo metodikos tiekėjų pasiÅ«lymų vertinimas gali bÅ«ti atliekamas vadovaujantis subjektyviais kriterijais, požiÅ«riu, nusistatymu, tačiau ne pagal Pirkimų sÄ lygose nurodytus kriterijus.

Tokio atlikto vertinimo teisingumo ir teisėtumo nebūtų jokių objektyvių galimybių ir priemonių patikrinti, nes suformuluoti vertinimo kriterijai nėra tiksliai apibrėžti, todėl paliekama daug erdvės įvairioms interpretacijoms. Ieškovė pažymėjo, kad Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2006-10-12 įsakymu Nr. 1S-53 yra patvirtinta Viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos vertinimo kriterijumi rekomendacijos (toliau - Rekomendacijos).

Rekomendacijų 37 p. nurodyta, kad perkančioji organizacija gali rinktis ir kitokiÄ , nei pateiktoji Rekomendacijose, ekspertinio vertinimo metodikÄ , tačiau rinkdamasi ir organizuodama ekspertinį vertinimÄ , ji turi siekti gauti kuo objektyvesnius vertinimo rezultatus. Perkančioji organizacija organizuodama ekspertinį vertinimÄ turi siekti gauti tik objektyvius vertinimo rezultatus. IeÅ¡kovė manė, kad nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ ypatingas dėmesys turėtų bÅ«ti atkreipiamas į Lietuvos apeliacinio teismo 2016 -01-19 priimtÄ sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2A-344-381/2016, kurioje buvo sprendžiami klausimai dėl supaprastinto atviro konkurso dalies sÄ lygų panaikinimo.

IeÅ¡kovė nesutiko su atsakovės argumentais dėl jos praleisto nustatyto 5 dienų termino pretenzijai dėl perkančiosios organizacijos priimto sprendimo pareikÅ¡ti. Atsakovė nenurodė nuo kokio momento ir dienos turėtų bÅ«ti skaičiuojamas 5 dienų terminas. Atsakovė 2016-11-29 pateikė savo atsakymus į ieÅ¡kovės praÅ¡ymus, o ieÅ¡kovė 2016-12-01 pateikė pretenzijÄ , todėl 5 dienų terminas nėra praleistas. Pažymėjo, kad atsakovė pareikÅ¡tÄ pretenzijÄ priėmė ir tenkino jÄ iÅ¡ dalies, todėl darytina iÅ¡vada, kad atsakovė patvirtino, kad pretenzijos pareiÅ¡kimo terminas nėra praleistas.

IeÅ¡kovė nesutiko su atsakove, kad ji ieÅ¡kinyje rėmėsi aplinkybėmis, kuriomis nesirėmė pateikiamoje pretenzijoje. IeÅ¡kovė tiek ir pareikÅ¡toje pretenzijoje, tiek ir ieÅ¡kinyje kėlė klausimus dėl nustatyto ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų. Vienintelis skirtumas tarp pretenzijos ir ieÅ¡kinio yra tas, kad pretenzijoje buvo kalbama bendrai apie kriterijus, tuo tarpu ieÅ¡kinyje tai yra detalizuojama. IeÅ¡kinyje nurodomos aplinkybės yra dalis to, apie kÄ buvo nurodyta pretenzijoje. Atsakovė UAB „Jonavos vandenys“ procesiniuose dokumentuose prašė ieÅ¡kinį atmesti, paskirti ieÅ¡kovei 2 896 Eur baudÄ bei 50 proc. paskirtos baudos skirti atsakovei.

Atsakovė pažymėjo, kad             įvertinus nustatytų vertinimo kriterijų pobÅ«dį ir pasirinktÄ vertinimo bÅ«dÄ , vertinimo kriterijų apraÅ¡ymas yra pakankamas, kad leistų kiek įmanoma objektyviai įvertinti pateiktus pasiÅ«lymus. Atsakovė nurodė, kad VPÄ® 39 str. 5 d. ir 2004-03-31 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl vieÅ¡ojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 53 straipsnio 2 dalis numato galimybę kriterijų lyginamuosius svorius nustatyti balų intervalais.

Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktikoje taip pat yra nurodyta galimybė perkančiosioms organizacijoms nustatyti kriterijų lyginamÄ jį svorį, leidžiantį apibendrintai įvertinti nustatytus subkriterijus, t. y. neprivaloma nustatyti konkrečių lyginamųjų svorių. Atsakovė pažymėjo, kad pasirinko ekspertinį pasiÅ«lymų vertinimÄ , kurio metu ekspertai, vadovaudamiesi nustatyta metodika bei turimomis žiniomis, užtikrindami lygiateisiÅ¡kumo principo laikymÄ si, suteiks visiems dalyviams atitinkamus balus.

Atsakovės teigimu, nustačius tvarkÄ dėl kiekvieno konkretaus balo skyrimo, pasirinktas ekonominio naudingumo ekspertinis pasiÅ«lymų vertinimas prarastų reikÅ¡mę, nes dalyviai orientuotųsi tik į pateiktÄ apraÅ¡ymÄ ir teiktų standartinius pasiÅ«lymus. Toks bÅ«das leidžia dalyviams siÅ«lyti specifinius sprendimus ir priemones, potencialiai galinčius sukurti papildomÄ pridėtinę vertę perkančiajai organizacijai. PanaÅ¡us pasiÅ«lymų vertinimo bÅ«das yra nustatytas ir kituose pirkimuose.

Nustatyta vertinimo tvarka pateikia tam tikrų intervalų apraÅ¡ymus, pagal kuriuos vertinimÄ atliekantys ekspertai turės skirti atitinkamus balus, t. y. Å¡iuo atveju neapibrėžtumas yra tik intervalo ribose. Dalyviai, teikdami pasiÅ«lymus pagal nustatytÄ tvarkÄ , pateiks labai skirtingus siÅ«lomus sprendimus ir priemones, todėl minimalus neapibrėžtumas yra ne neigiama, o atvirkščiai - teigiama savybė, nes bÅ«tent ji leis ekspertams, vadovaujantis turima kompetencija, kiek įmanoma objektyviau diferencijuoti skirtingos kokybės pasiÅ«lymus (intervalo apraÅ¡ymo ribose), suteikiant daugiau balų tiems pasiÅ«lymams, kurie yra naudingesni.

Atsakovė pažymėjo, kad pasirinkus ieÅ¡kovės siÅ«lomÄ vertinimo sistemÄ , detaliai apraÅ¡anti kiekvieno konkretaus balo skyrimo tvarkÄ , tikėtina, kad skirtingos kokybės pasiÅ«lymai gautų vienodus balus, nors vertinimus atlikusiems ekspertams ir atrodytų, kad objektyviai vienas iÅ¡ pasiÅ«lymų yra naudingesnis, o vienodo balo suteikimas pasiÅ«lymams yra neteisingas. Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovė, grįsdama tariamÄ vertinimo neaiÅ¡kumÄ ir skaidrumo stokÄ , tik nurodo deklaratyvius teiginius, tačiau to neparemia jokiais įrodymais ar pagrįstais argumentais.

Atsakovės teigimu, vertinimo tvarka pasirodė neaiÅ¡ki tik vienintelei ieÅ¡kovei, o kiti Pirkimų dalyviai dėl to nesikreipė. Atsakovė nurodė, kad paliko nenagrinėtu ieÅ¡kovės reikalavimÄ patikslinti arba panaikinti ekonominio naudingumo kriterijų T, kaip neteisėtÄ , kadangi ieÅ¡kovė praleido terminÄ pretenzijai pareikÅ¡ti. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje, apraÅ¡ydama aplinkybę, tariamai pagrindžiančiÄ nustatytos vertinimo sistemos neskaidrumÄ , nurodė naujas faktines aplinkybes, kurios nebuvo pateiktos pretenzijose, t. y. ginčija reikalavimus tiekėjo teikiamam pasiÅ«lymui.

Atsakovė pažymėjo, kad ieÅ¡kovės Lietuvos apeliacinio teismo bylos Nr. e2A-344-381/2016 ir Å¡ios bylos aplinkybės nėra tapačios. Atsakovė manė, kad ieÅ¡kovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, ginčydama Pirkimų sÄ lygų nuostatas, kurios nebuvo nurodytos pretenzijose. Atsakovė pretenzijÄ nagrinėjo tik ta apimtimi, kiek ji buvo susijusi su 2016-11-29 pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais. Pretenzijoje nenagrinėto reikalavimo apskundimo terminas baigėsi 2016-11-17 ir jis nebuvo atnaujintas, todėl sprendė, kad ieÅ¡kovė praleido terminÄ pateikti pretenzijÄ .

Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovė sÄ moningai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl jai turi bÅ«ti taikomos CPK 95 str. nurodytos priemonės ir tokiu bÅ«du atsakovei bÅ«tų dalinai kompensuota už veiklos trikdymÄ . Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė iÅ¡vadÄ byloje. Dėl ekonominio naudingumo kriterijaus taikymo nurodė, kad Rekomendacijų 13 punktas numato, kad ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo vertinimo kriterijų (ir analogiÅ¡kai - subkriterijų) lyginamuosius svorius galima iÅ¡reikÅ¡ti keliais bÅ«das.

Vienas jų yra konkrečių dydžių (balų, taÅ¡kų) nustatymas. IeÅ¡kovė tik tokį kriterijų vertinimo bÅ«dÄ laikytų teisėtu, nes vertinant tam tikrÄ pasiÅ«lymo aspektÄ tam tikras balas yra arba gaunamas, arba ne. Kitas bÅ«das iÅ¡reikÅ¡ti lyginamuosius svorius yra numatant jų intervalus, į kuriuos patenka kiekvienam kriterijui priskiriama reikÅ¡mė (pavyzdžiui, kaina - 0-70 balų, techniniai privalumai - 0-20 balų, eksploatavimo iÅ¡laidos - 0-10 balų) (Rekomendacijų 13.2 punktas).

Viešųjų pirkimų tarnyba abu bÅ«dus laikė tinkamais ir rekomenduotinais perkančiosioms organizacijoms. Viešųjų pirkimų tarnyba pažymėjo, kad vien faktas, kad atsakovė pasirinko kitokiÄ ekonominio naudingumo vertinimo subkriterijų lyginamųjų svorių iÅ¡raiÅ¡kÄ (nors abu bÅ«dai yra galimi, leidžiami ir rekomenduotini) nei pageidautų ieÅ¡kovė, neturėtų bÅ«ti pakankamas pagrindas pripažinti Pirkimų sÄ lygas neteisėtomis.Viešųjų pirkimų tarnyba iÅ¡vadoje nurodė, kad ieÅ¡kovė taip pat teigia, jog atsakovė Pirkimų sÄ lygas nustatė tam tikram vienam tiekėjui, kadangi laikė, jog reikalavimas pateikti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , remiantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalimi, suponuoja, kad atitinkamas statinio projektas turi bÅ«ti pilnai parengtas, patvirtintas, turi bÅ«ti atlikta ekspertizė bei pateiktas jos aktas ir įvykdyti kiti reikalavimai.

Dėl to Viešųjų pirkimų tarnyba sprendė, kad atsakovė su pasiÅ«lymu reikalauja pateikti dalį Pirkimų objekto (atliktus projektavimo darbus), kas ir įrodo ieÅ¡kovės pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumÄ . Viešųjų pirkimų tarnyba pažymėjo, kad atsakovė numatė neproporcingai didelius reikalavimus, kuriais remiantis buvo apribota galimybė teikti pasiÅ«lymus, nes statinio projekto parengimas Pirkimų dalyviams neabejotinai sukelia nemažai iÅ¡laidų, kurių daugelis dalyvių vien tam, kad sudalyvautų Pirkimų procedÅ«roje rizikuodami jos nelaimėti, neskirs ir Konkurse tiesiog nedalyvaus.

Viešųjų pirkimų tarnybos teigimu, reikalavimo kartu su pasiÅ«lymu pateikti statinio projektÄ nustatymas be pagrindo riboja galimybę pateikti pasiÅ«lymus. Viešųjų pirkimų tarnyba pritarė ieÅ¡kovės argumentams, kad neįmanoma tiksliai, tinkamai ir kokybiÅ¡kai parengti nuotekų tinklo schemų su vamzdynų nuolydžiais tiksliais ilgiais bei skersmenimis remiantis vien tik savo patirtimi.Viešųjų pirkimų tarnyba, įvertinusi visus byloje pateiktus duomenis, ieÅ¡kovės prielaidÄ , kad Pirkimų sÄ lygos yra parengtos tam tikram vienam tiekėjui, kuris jau turi parengtÄ atitinkamo statinio projektÄ , laikė pakankamai pagrįsta.

Tarnybos teigimu, Å¡is reikalavimas, nors ir pateiktas nesilaikant ikiteisminės bylų nagrinėjimo tvarkos, yra ypatingai svarbus vieÅ¡ojo intereso užtikrinimui. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2017-02-08 sprendimu nusprendė panaikinti UAB „Jonavos vandenys“, vykdomo vieÅ¡ojo pirkimo „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo rekonstrukcijos ir plėtros Jonavos mieste ir Jonavos rajone darbų pirkimas“ (pirkimo Nr. 180592) ir vykdomo vieÅ¡ojo pirkimo „Nuotekų tvarkymo rekonstrukcijos ir plėtros Jonavos mieste ir Jonavos rajone darbų pirkimas“ (pirkimo Nr. 180594), Pirkimų sÄ lygų skyriuje „Reikalavimai rangovo techniniam pasiÅ«lymui“ numatytus punktus: 2.2 punktÄ , kad tiekėjas turi pateikti „inžinerinius geologinius tyrinėjimus ( geologinius gręžinius, toponuotraukas)“; 2.6 punktÄ , kuriame numatyta - „projekto ekspertizė, tvirtinimas, statybÄ leidžiančio dokumento gavimas“; 5 punkto dalį, kuriame numatytas reikalavimas pateikti „Projektuojamų nuotekų tinklų schemos kiekvienai gatvei atskirai, 1:500 masteliu ( schemoje turi bÅ«ti pateikta planuojama tinklų trasa, tinklų skersmuo, ilgis, nuolydis)“, nutraukti UAB „Jonavos vandenys“, vykdomo vieÅ¡ojo pirkimo „ Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo rekonstrukcijos ir plėtros Jonavos mieste ir Jonavos rajone darbų pirkimas“ (pirkimo Nr. 180592) ir vykdomo vieÅ¡ojo pirkimo „Nuotekų tvarkymo rekonstrukcijos ir plėtros Jonavos mieste ir Jonavos rajone darbų pirkimas“ (pirkimo Nr. 180594) pirkimų procedÅ«ras, kitÄ ieÅ¡kinio reikalavimų dalį netenkinti.Teismas nustatė, kad atsakovės UAB „Jonavos vandenys“ abu Pirkimai vykdomi taikant identiÅ¡kus ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo vertinimo kriterijus, o jų vertinimas atliekamas pagal identiÅ¡kÄ vertinimo balų skyrimo tvarkÄ .

Teismas nesutiko su ieÅ¡kovės argumentais, kad pagal Pirkimų sÄ lygas neįmanoma aiÅ¡kiai apibÅ«dinti, kodėl vienam tiekėjui, įvertintam „silpnai“, buvo skirta 0 balų, o jau kitam tiekėjui, taip pat įvertintam „silpnai“, skirti 4 balai, nors abiejų tiekėjų techniniai pasiÅ«lymai identiÅ¡ki, analogiÅ¡kai ir su įvertinimu „puikiai“. Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad taikydamos ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo atrankos kriterijų, perkančiosios organizacijos laisvos ne tik pasirinkti sutarties sudarymo (tiekėjų vertinimo) kriterijų, bet ir nustatyti jų lyginamÄ jį svorį tiek, kiek tai, siekiant surasti ekonomiÅ¡kai naudingiausiÄ pasiÅ«lymÄ , leistų apibendrintai vertinti nustatytus subkriterįjus (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-19 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-344-381/2016, Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau - ESTT) 2003-12-04 sprendimas C-448/01).

Teismas nurodė, kad Rekomendacijų 13 punktas numato, kad ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų (ir analogiškai - subkriterijų) lyginamuosius svorius galima išreikšti keliais būdas. Vienas jų yra konkrečių dydžių (balų, taškų) nustatymas, kurį ieškovė laikytų teisingu. Kitas būdas išreikšti lyginamuosius svorius yra numatant jų intervalus, į kuriuos patenka kiekvienam kriterijui priskiriama reikšmė (pavyzdžiui, kaina - 0-70 balų, techniniai privalumai - 0-20 balų, eksploatavimo išlaidos - 0-10 balų) (Rekomendacijų 13.2 punktas).

Dėl to teismas sutiko su Viešųjų pirkimų tarnybos iÅ¡vada, kad abu Å¡ie bÅ«dai yra tinkami ir rekomenduotini perkančiosioms organizacijoms. Teismas konstatavo, kad atsakovė Pirkimų sÄ lygų 27.6 punktu yra nustačiusi sÄ lygas, vertinimo kriterijai yra aiÅ¡kiai ir detaliai nustatyti, tinkamai iÅ¡vieÅ¡inti, todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė skaidrumo ir objektyvumo neužtikrino. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovė pasirinko kitokiÄ ekonominio naudingumo vertinimo subkriterijų lyginamųjų svorių iÅ¡raiÅ¡kÄ (nors abu bÅ«dai yra galimi, leidžiami ir rekomenduotini) nei pageidautų ieÅ¡kovė, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad atsakovės pasirinkti dydžiai yra netinkami ir dėl to bÅ«tų pagrindas Pirkimų sÄ lygas pripažinti neteisėtomis.

Dėl to teismas sprendė, kad aukščiau aptartų duomenų pagrindu ieÅ¡kinio argumentai dėl ekonominio naudingumo kriterijų taikymo atmestini. Teismas, spręsdamas dėl Pirkimų sÄ lygų pritaikymo vienam tiekėjui, sutiko su ieÅ¡kove, kad neįmanoma tiksliai, tinkamai ir kokybiÅ¡kai parengti nuotekų tinklo schemų su vamzdynų nuolydžiais tiksliais ilgiais bei skersmenimis remiantis vien tik savo patirtimi. Dėl to teismas sprendė, kad yra pagrindas sutikti su ieÅ¡kovės prielaida, kad Pirkimų sÄ lygos yra parengtos tiekėjui ar tiekėjams, kurie jau turi parengtÄ atitinkamo statinio projektÄ .

Teismas pažymėjo, kad Viešųjų pirkimų tarnyba pateiktoje iÅ¡vadoje nurodė, kad Pirkimų sÄ lygų skyriaus „Reikalavimai rangovo techniniam pasiÅ«lymui“ 2.2. punkte numatyta, kad jau teikdamas pasiÅ«lymÄ tiekėjas turi pateikti inžinerinius geologinius tyrinėjimus (geologiniai gręžiniai, toponuotraukos), kas atliekama rengiant techninį projektÄ . 2.6. punkte numatyta, kad turi bÅ«ti pateikta „projekto ekspertizė, tvirtinimas, statybÄ leidžiančio dokumento gavimas“.

Reikalavimas pateikti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , remiantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalimi, suponuoja, kad atitinkamas statinio projektas turi bÅ«ti pilnai parengtas, patvirtintas, turi bÅ«ti atlikta ekspertizė bei pateiktas jos aktas ir įvykdyti kiti reikalavimai. Dėl to teismas sprendė, kad yra pagrindas iÅ¡vadai, jog atsakovė su pasiÅ«lymu reikalauja pateikti dalį Pirkimų objekto (atliktus projektavimo darbus) ir įrodo ieÅ¡kovės pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumÄ .? Teismas nurodė, kad atsakovės teigimu, ieÅ¡kovė ginčija reikalavimus tiekėjo teikiamam pasiÅ«lymui, todėl Å¡ie argumentai nenagrinėtini teisme.

Teismas, remdamasis CPK 4238 straipsnio 2 dalimi, sprendė, kad ieÅ¡kovės nurodyti argumentai dėl Pirkimų sÄ lygų pritaikymo vienam pirkėjui bei Viešųjų pirkimų tarnybos nurodyti argumentai dėl Pirkimų sÄ lygų dalies „Reikalavimai rangovo techniniam pasiÅ«lymui“ aukščiau aptartų punktų leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė numatė neproporcingai didelius reikalavimus, kuriais ribojama galimybė teikti pasiÅ«lymus, nes statinio projekto parengimas Pirkimų dalyviams sukelia nemažai iÅ¡laidų, kurių daugelis dalyvių vien tam, kad dalyvautų Pirkimų procedÅ«roje rizikuodami jos nelaimėti, neskirs ir Konkursuose nedalyvaus.

Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kinyje nurodyti argumentai dėl Pirkimų sÄ lygų skyriuje „Reikalavimai rangovo techniniam pasiÅ«lymui“ nebuvo keliami ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje, tačiau teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės ir Viešųjų pirkimų tarnybos nurodyti argumentai yra svarbÅ«s vieÅ¡ojo intereso užtikrinimui. Dėl to teismas, iÅ¡tyręs nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad yra pagrindas ex officio panaikinti neteisėtus Pirkimų sÄ lygų punktus: 2.2 punkte numatytÄ reikalavimÄ , kad tiekėjas teikdamas pasiÅ«lymÄ turi pateikti „inžinerinius geologinius tyrinėjimus (geologinius gręžinius, toponuotraukas)“, 2.6 punkte numatytÄ reikalavimÄ pateikti - „projekto ekspertizė, tvirtinimas, statybÄ leidžiančio dokumento gavimas“, 5 punkte numatytÄ reikalavimÄ pateikti „Projektuojamų nuotekų tinklų schemos kiekvienai gatvei atskirai, 1:500 masteliu (schemoje turi bÅ«ti pateikta planuojama tinklų trasa, tinklų skersmuo, ilgis, nuolydis)“.

Teismas nurodė, kad pripažinus Konkursų sÄ lygas neteisėtomis turi bÅ«ti sprendžiama dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kai teismas dėl pareikÅ¡to reikalavimo ar savo iniciatyva atitinkamÄ pirkimo sÄ lygÄ bet kokiu VPÄ® normų ar kitų teisės nuostatų pagrindu pripažįsta neteisėta, jis privalo tokį pirkimÄ nutraukti nepriklausomai nuo pareikÅ¡to reikalavimo, nes pirkimo procedÅ«ros negali bÅ«ti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sÄ lygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013).

Dėl to teismas sprendė, kad UAB „Jonavos vandenys“ vykdomo viešojo pirkimo „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo rekonstrukcijos ir plėtros Jonavos mieste ir Jonavos rajone darbų pirkimas“ (pirkimo Nr. 180592) ir vykdomo viešojo pirkimo „Nuotekų tvarkymo rekonstrukcijos ir plėtros Jonavos mieste ir Jonavos rajone darbų pirkimas“ (pirkimo Nr. 180594) pirkimų procedūros nutrauktinos (CPK 4238 str. 2 d.). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinio pareiškimas tenkinamas 50 proc., atsakovės vykdomos viešųjų pirkimų procedūros nutraukiamos, sprendė, kad ieškovei iš atsakovės priteistina 108,50 Eur (50 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str.).

Apeliacinio skundo argumentai Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Jonavos vandenys“ praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2017-02-08 sprendimÄ iÅ¡ dalies tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimus ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iÅ¡imtinai rėmėsi VPT iÅ¡vada, neatsižvelgė į apeliantės įrodymus bei argumentus, todėl sprendimas ginčijama apimtimi negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu, o įrodymai negali bÅ«ti laikomi tinkamai iÅ¡tirtais.PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovė, visi tyrinėjimai atliekami Pirkimų laimėtojo (rangovo) tik po sutarties sudarymo.Pirkimais yra siekiama įsigyti ne tik rangos darbus, bet ir projektavimo paslaugas.

Projektas bus parengtas tik vykdant sutartį, todėl nesant projekto, projekto ekspertizė, tvirtinimas ir statybÄ leidžiančio dokumento gavimas yra neįmanomas. Jeigu tiekėjui buvo neaiÅ¡ku dėl tam tikrų Pirkimų sÄ lygų taikymo, jis galėjo praÅ¡yti paaiÅ¡kinti jam neaiÅ¡kias sÄ lygas ir jo veiksmai turėtų bÅ«ti vertinami kaip profesionalaus, apdairaus Å«kio subjekto. Be to, kiti Pirkime I ir Pirkime II dalyvaujantys tiekėjai tinkamai suprato ginčo objektu esančias sÄ lygas.Pirkimo I ir Pirkimo II dalyviai susipažino su reikalavimu pateikti nuotekų tinklų schemas bei teikė klausimus, tačiau pateikus atsakymus ir papildomus dokumentus, reikalavimo teisėtumo neskundė.

Reikalavimas pateikti nuotekų tinklų schemas kartu su pasiÅ«lymu yra pagristas, teisėtas ir neribojantis tiekėjų konkurencijos.IeÅ¡kovė UAB „Gensera“ atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikė. Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Å ioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.Nagrinėjamu atveju apeliantė ginčija sprendimo dalį, kuriÄ pirmosios instancijos teismas ex officio panaikino Pirkimo I ir Pirkimo II sÄ lygų „Reikalavimai rangovo techniniam pasiÅ«lymui“ 2.2 punktÄ , kad tiekėjas turi pateikti „inžinerinius geologinius tyrinėjimus (geologinius gręžinius, toponuotraukas)“; 2.6 punktÄ , kuriame numatyta - „projekto ekspertizė, tvirtinimas, statybÄ leidžiančio dokumento gavimas“; 5 punkto dalį, kuriame numatytas reikalavimas pateikti „Projektuojamų nuotekų tinklų schemos kiekvienai gatvei atskirai, 1:500 masteliu (schemoje turi bÅ«ti pateikta planuojama tinklų trasa, tinklų skersmuo, ilgis, nuolydis)“, nutraukė Pirkimo I ir Pirkimo II procedÅ«ras.

Dėl Pirkimų sÄ lygų pritaikymo vienam tiekėjui Perkamų prekių, paslaugų ar darbų savybės apibÅ«dinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje (VPÄ® 25 str. 1 d.). Pažymėtina, kad perkančiajai organizacijai suteikta teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektÄ apibÅ«dinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra bÅ«tini siekiant užtikrinti sėkmingÄ pirkimo sutarties vykdymÄ . Taigi jai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau tai ji turi daryti nepažeisdama VPÄ® 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai rėmėsi Viešųjų pirkimų tarnybos iÅ¡vada. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad tiek Viešųjų pirkimų tarnybos iÅ¡vadÄ , tiek pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados patvirtina į bylÄ pateikt įrodymai ir byloje nustatytos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir tinkamai rėmėsi Viešųjų pirkimų tarnybos pateikta byloje iÅ¡vada.

Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad visi tyrinėjimai atliekami Pirkimų laimėtojo (rangovo) tik po sutarties sudarymo. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus Å¡iuos apeliantės argumentus. Pirkimų sÄ lygų 27.7 punkte nurodyta: „Tiekėjas kartu su pasiÅ«lymu pateikia siÅ«lomų Darbų atlikimo strategijÄ (Strategija), kurioje atskleidžia: rizikos valdymÄ ir aplinkos supratimÄ , darbų organizavimÄ ir komunikacijÄ , aplinkosaugos priemones ir vadybos sistemų taikymÄ . Prie pateikiamo apraÅ¡ymo tiekėjas gali pateikti schemas, brėžinius, planus, grafikus ir pan., bet kokiÄ informacijÄ kuri reikalinga tinkama tiekėjo pasiÅ«lymo pagal nustatytus vertinimo kriterijus įvertinimui.

Strategijoje pateikta informacija negali prieÅ¡tarauti Rangovo techniniam pasiÅ«lymui, Programai ir privalo atitikti Pirkimų dokumentų III skyriaus „Užsakovo reikalavimai“ nuostatas“. IeÅ¡kovės teigimu, Å¡iÄ sÄ lygÄ galima įgyvendinti tik tuo atveju kai faktiÅ¡kai vietovė, kurioje bus atliekami darbai yra iÅ¡tyrinėjama, rengiant techninį projektÄ (kurį rengs Pirkimų laimėtojas) (Pirkimų sÄ lygų „Reikalavimai rangovo techniniam pasiÅ«lymui“ 5 p.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į geodezinių matavimų specifikÄ , sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad neįmanoma tiksliai, tinkamai ir kokybiÅ¡kai parengti nuotekų tinklo schemų su vamzdynų nuolydžiais tiksliais ilgiais bei skersmenimis remiantis vien tik savo patirtimi.

Viešųjų pirkimų tarnyba pateiktoje byloje iÅ¡vadoje nurodė, kad Pirkimų sÄ lygų skyriaus „Reikalavimai rangovo techniniam pasiÅ«lymui“ 2.2. punkte numatyta, kad jau teikdamas pasiÅ«lymÄ tiekėjas turi pateikti inžinerinius geologinius tyrinėjimus (geologiniai gręžiniai, toponuotraukos), kas atliekama rengiant techninį projektÄ . 2.6. punkte numatyta, kad turi bÅ«ti pateikta „projekto ekspertizė, tvirtinimas, statybÄ leidžiančio dokumento gavimas“. Reikalavimas pateikti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , remiantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalimi, suponuoja, kad atitinkamas statinio projektas turi bÅ«ti pilnai parengtas, patvirtintas, turi bÅ«ti atlikta ekspertizė bei pateiktas jos aktas ir įvykdyti kiti reikalavimai.

Dėl to pirmosios instancijos teismas, remdamasis VPT iÅ¡vada ir byloje nustatytomis aplinkybėmis, pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas iÅ¡vadai, jog atsakovė su pasiÅ«lymu reikalauja pateikti dalį Pirkimų objekto (atliktus projektavimo darbus) ir įrodo ieÅ¡kovės pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumÄ .? Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog kiti Pirkime I ir Pirkime II dalyvaujantys tiekėjai ginčo Pirkimų sÄ lygų neskundė, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad ginčijamos Pirkimų sÄ lygos yra teisėtos ir neribojančios tiekėjų konkurencijos.

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad pagrįstos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentųTeisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Dėl apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimoVadovaudamasi prieÅ¡ tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagal ieÅ¡kovės UAB „Gensera“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Jonavos vandenys“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, iÅ¡aiÅ¡kino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas ir priėmė teisėtÄ , pagrįstÄ sprendimÄ dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apygardos teismo 2017-02-08 sprendimas paliktinas nepakeistu.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo apeliacinės instancijos teismeÅ aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93, 302 str.).Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamÄ procesinį sprendimÄ , sprendžia, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme apeliantei UAB „Jonavos vandenys“ nepriteistinas (CPK 93, 98 str.).Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                        Romualda Janovičienė                                                                                                                                   Kazys KailiÅ«nas                                                                                                                      Antanas Rudzinskas            Â