a13ebcf5-49fc-4fc2-9ea7-5adbf5f93469 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-938-302/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00412-2009-1Procesinio sprendimo kategorija 3.3.4.2.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 12 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovų T. S. (T. S.) ir B. G. J. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 14 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesÄ civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ieÅ¡kinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, T.

S., B. G. J., V. C. ir N. R. C. dėl sprendimų panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais, turto priėmimo perdavimo aktų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, n u s t a t ė :I. Ginčo esmė 2017 m. rugpjūčio 9 d. Atsakovas T. S. pateikė teismui praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ civilinės bylos Nr. 2-550-115/2011 dalyje, kurioje Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, t. y. dalyje, kuria teismas nusprendė:

1) panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2007 m. kovo 30 d. sprendimÄ Nr. 2.7-79-16046 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo kaimo vietovėje piliečiui T. S.“ dalyje dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo natÅ«ra į 4,43 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini);

2) panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2008 m. birželio 9 d. sprendimÄ Nr. 2.7-79-17368 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo kaimo vietovėje piliečiui T. S.“;

3) pripažinti negaliojančia 2009 m. balandžio 17 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kuria T. S. pardavė 32,80 ha plotos žemės sklypÄ , V. C.;

4) pripažinti negaliojančiu 2009 m. balandžio 17 d. turto perdavimo-priėmimo aktÄ , kuriuo T. S. perdavė 32,80 ha ploto žemės sklypÄ V. C.;

5) pripažinti negaliojančia 2009 m. birželio 2 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kuria N. R. C. ir V. C. pardavė 32,80 ha ploto žemės sklypÄ B. G. J.;

6) pripažinti negaliojančiu 2009 m. birželio 2 d. turto perdavimo-priėmimo aktÄ , kuriuo N. R. C. ir V. C. perdavė 32,80 ha ploto žemės sklypÄ , B. G. J.;

7) taikyti restitucijÄ natÅ«ra – įpareigoti T. S. grÄ Å¾inti valstybei 4,20 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini);

8) Taikyti restitucijÄ natÅ«ra – įpareigoti T. S. grÄ Å¾inti valstybei 5,75 ha ploto žemės sklypo dalį, esančiÄ 8,94 ha ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugpjūčio 31 d. atsakovas papildė savo praÅ¡ymÄ , nuodydamas, jog taip pat praÅ¡o panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-450/2013, ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2014, dalis, kuriomis minėtas Vilniaus apygardos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

Nurodė, jog nepraÅ¡o panaikinti kasacinės instancijos teismo nutarties dalies, kuria byla dėl restitucijos piniginiu ekvivalentu taikymo perduota nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. Atnaujinus procesÄ prašė ieÅ¡kinį atmesti.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ieÅ¡kinys iÅ¡ esmės buvo grindžiamas aplinkybėmis, jog atsakovui T. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 184,47 ha ploto žemę, nors Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustatė, kad nuosavybės teisės atkuriamos į savininko turėtÄ Å¾emę, bet ne didesnio kaip 150 ha ploto, įskaitant miÅ¡kus ir vandens telkinius.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 7 d. nutartimi palikdamas galioti žemesnės instancijos teismų sprendimų dalis, kuriomis buvo iÅ¡ dalies panaikintas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2007 m. kovo 30 d. sprendimas ir visa apimtimi panaikintas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2008 m. birželio 9 d. sprendimas pažymėjo, jog nuosavybės teisės atsakovui T. S. virÅ¡ijant įstatyme nustatytÄ 150 ha normÄ buvo atkurtos dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ vykdančios institucijos neteisėtų veiksmų ir nurodė, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija galėjo turėti atitinkamas informacijos rinkimo formas, kurias užpildęs pareiÅ¡kėjas ar jo įgaliotinis patvirtintų visus reikalingus duomenis ne tik praÅ¡omas atkurti nuosavybės teises, bet ir jau atkurtas.

Kasacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad imperatyvioji įstatymo norma buvo pažeista ir dėl T. S., jo atstovo nesÄ Å¾iningų veiksmų, nes atstovas, dalyvaudamas nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese ir aktyviai atstovaudamas T. S. žinojo, į kokio dydžio žemės plotÄ nuosavybė gali bÅ«ti atkuriama, tačiau Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijai nepateikė informacijos apie kitoje apskrityje jau priimtus sprendimus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo. Jau po minėtų teismų procesinių sprendimų priėmimo pareiÅ¡kėjui nuvykus į Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyrių susipažinti su nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylomis paaiÅ¡kėjo, jog T.

S. nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylose buvo įdėtos derinimo kortelės, patvirtintos Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2007 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 2.3-17, pakeitusiu Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2006 m. rugpjūčio 10 d. ir 2006 m. rugsėjo 27 d. įsakymus. IÅ¡ Å¡ių įsakymų paaiÅ¡kėjo, jog Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijoje, kuri vykdė nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , buvo nustatyta Vilniaus apskrities virÅ¡ininko sprendimo dėl piliečiams nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo projekto vizavimo ir derinimo tvarka, kurios T.

S. žemės atkūrimo atveju nebuvo laikytasi – Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. kovo 30 d. sprendimas nebuvo derinamas su Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento žemės reformos skyriaus vyr. specialiste I. K. Byloje taip pat yra pateikta Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2001 m. gegužės 29 d. pažyma Nr. 2001/04/409, kuria Vilniaus apskrities viršininko administracija buvo informuota apie tai, kad Marijampolės apskrities viršininko 2000 m. spalio 16 d. sprendimais Nr. 39-9586-10580 ir Nr. 39-9587-10581 T.

S. jau buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį iÅ¡likusio nekilnojamojo turto VilkaviÅ¡kio rajone. Tai reiÅ¡kia, kad nuo 2001 m. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijai buvo žinoma, jog atsakovui jau yra atkurtos nuosavybės teisės į žemę kitoje apskrityje, tačiau, kaip paaiÅ¡kėjo gavus dokumentus iÅ¡ Vilniaus regioninio valstybės archyvo, atsakovui atkuriant nuosavybės teises patys administracijos darbuotojai nesilaikė nuosavybės atkÅ«rimo procese nustatytos dokumentacijos derinimo ir vizavimo tvarkos, ko pasėkoje buvo pažeisti nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ reglamentuojantys teisės aktai.

Akivaizdu, jog jie buvo pažeisti bÅ«tent dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ vykdančios institucijos, o ne dėl atsakovo T. S. ar jo įgalioto asmens kaltės. PareiÅ¡kėjo teigimu, jam nieko nebuvo žinoma apie tai, jog Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymu buvo patvirtinta nuosavybės teisių atkÅ«rimo dokumentacijos vizavimo ir derinimo tvarka, kurios pati administracija nesilaikė. Akivaizdu, kad Å¡ios naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės egzistavo nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės ir priimant sprendimÄ bei turi neabejotinÄ reikÅ¡mę bylos rezultatui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 14 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-550-115/2011 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-450/2013 dalių bei dėl Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutarties dalies, kuria buvo paliktos nepakeistos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties ir Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalys.Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teisme jau buvo nagrinėtas atsakovo T.

S. praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo Å¡ioje byloje, kuris buvo grindžiamas iÅ¡ esmės tapačiomis aplinkybės, tačiau buvo praÅ¡oma atnaujinti procesÄ visos civilinės bylos Nr. 2-550-115/2011 apimtyje. Ä®vertinęs tai, kad proceso atnaujinimo klausimas minėtoje byloje nebuvo nagrinėtas iÅ¡ esmės, teismui konstatavus, kad bylos dalis, kurioje nagrinėjamas klausimas dėl restitucijos taikymo nėra pasibaigusi, ginčas tebenagrinėjamas byloje Nr. 2-521-232/2017, o proceso atnaujinimas galimas tik užbaigtose bylose, teismas nusprendė dėl Å¡io atnaujinimo pagrindo pasisakyti iÅ¡ esmės. Ä®vertinęs pareiÅ¡kėjo pateiktus argumentus teismas sprendė, jog jo nurodomos aplinkybės dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo dokumentacijos nederinimo ir nevizavimo nustatyta tvarka, yra reikÅ¡mingos iÅ¡vadai dėl institucijų, nagrinėjusių praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises, kaltės, priimant neteisėtus Vilniaus apskrities virÅ¡ininko sprendimus, tačiau tai negali sÄ lygoti teismų iÅ¡vadų dėl pripažinimo Å¡ių sprendimų neteisėtais, to pasėkoje sudarytų pirkimo –pardavimo sutarčių, turto perdavimo aktų pripažinimo negaliojančiais.

Kaltės formos ir laipsnio nustatymas yra reikÅ¡mingas nagrinėjant klausimÄ dėl restitucijos taikymo, todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad dėl atsakovo pateiktų naujų esminių bylos aplinkybių nėra pagrindo atnaujinti proceso bylos dalyje, kurioje priimti teismo sprendimas ir nutartys yra įsiteisėję, nes Å¡ios aplinkybės nagrinėtinos ir vertintinos bylos dalyje, kuri buvo grÄ Å¾inta naujam nagrinėjimui pirmosios instancijos teismui. Kasacinės instancijos teismo nutartyje nėra iÅ¡skirta, kurie nutarties motyvuojamosios dalies argumentai skiriami daliai, kurioje teismų sprendimai paliekami nepakeisti, o kurie grÄ Å¾inamai nagrinėti iÅ¡ naujo bylos daliai, tačiau atsakovui nenurodžius argumentų, kuo naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės susijusios su teismo sprendimų (nutarčių) dalimis, kuria baigtas reikalavimų nagrinėjimas, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nurodytos kaip naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės nėra reikÅ¡mingos įsiteisėjusiai teismo sprendimo daliai.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai Atsakovas T. S. atskirajame skunde su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartimi nesutinka, praÅ¡o jÄ panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-550-115/2011 patenkinti, o atnaujinus procesÄ ieÅ¡kovo reikalavimus atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėjo T. S. praÅ¡yme nurodytos ir naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės yra reikÅ¡mingos sprendžiant restitucijos klausimus.

Tuo tarpu bylos dalyje, kuriÄ praÅ¡oma atnaujinti, buvo iÅ¡spręstas klausimas dėl dviejų iÅ¡ trijų žemės sklypų restitucijos ir Å¡iose dalyse sprendimas yra įsiteisėjęs. PareiÅ¡kėjo nurodytos naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės neabejotinai yra reikÅ¡mingos sprendžiant Å¡ių dviejų sklypų restitucijos klausimÄ , todėl teismo sprendimas atsisakyti atnaujinti procesÄ byloje yra nepagrįstas ir naikintinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikoje nurodoma, jog tuo atveju, kai restitucija taikytina visų pirma dėl valstybės įgaliotų pareigÅ«nų priimtų administravimo aktų dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo neteisėtumo, valstybė turi prisiimti su restitucijos taikymu susijusius neigiamus padarinius, nes tinkamas nuosavybės teisių atkÅ«rimas yra valstybės pareiga.

Tai reiÅ¡kia, kad nustačius naujas aplinkybes, kurios patvirtinta valstybės institucijų kaltę, yra pagrindas persvarstyti restitucijos klausimÄ byloje. Trečiasis asmuo B. G. J. atskirajame skunde su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartimi nesutinka, praÅ¡o jÄ panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atnaujinti procesÄ Vilniaus apygardos teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-550-115/2011, bei atnaujinus procesÄ ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atskirajame skunde nurodoma, kad pareiÅ¡kėjo pateiktos naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės nulėmė tai, jog praÅ¡omoje atnaujinti byloje buvo priimtas Å¡iuo metu galiojantis sprendimas, bei pritaikyta restitucija.

Pats pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Å¡ios aplinkybės reikÅ¡mingos sprendžiant restitucijos klausimÄ , todėl turėjo atnaujinti procesÄ byloje ir dėl jų pasisakyti. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimuose su atsakovo ir trečiojo asmens atskiraisiais skundais nesutinka, praÅ¡o juos atmesti, o skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo Å¡iuos pagrindinius nesutikimo su atskiraisiais skundais argumentus:Atsakovas tiek praÅ¡yme, tiek ir atskirajame skunde naujai paaiÅ¡kėjusias aplinkybes grindžia nuostatomis, neva Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2007 m. kovo 30 d. sprendimas bei dokumentacija nebuvo derinama su Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Žemės reformos skyriaus vyr. specialiste, tačiau byloje esanti medžiaga patvirtinta, kad Å¡is sprendimas minėtos specialistės buvo suderintas ir vizuotas 2007 m. kovo 19 d.

Taip pat 2008 m. gegužės 30 d. ir 2008 m. birželio 22 d. buvo suderinti ir vizuoti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2008 m. birželio 9 d. sprendimas bei dokumentacija. PareiÅ¡kėjo nurodomos aplinkybės neatitinka naujai pateiktų duomenų esmingumo kriterijaus, kuris sÄ lygotų bÅ«tinybę atnaujinti procesÄ byloje. Taip pat aptariamos aplinkybės nėra naujai paaiÅ¡kėjusios. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ra atsiliepime su pateiktais T. S. ir B. G. J. atskiraisiais skundais nesutinka, praÅ¡o jų netenkinti.

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjo pateikta naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė, jog valstybės institucijos padarė klaidÄ , t. y. nesilaikė nuosavybės teisių atkÅ«rimo dokumentacijos derinimo ir vizavimo tvarkos, nesudaro pagrindo tikėtis, kad atnaujinus procesÄ civilinėje byloje bÅ«tų priimtas kitoks teismo sprendimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 7 d. nutartyje įvertino ne tik atsakovo T. S. (jo atstovo) nesÄ Å¾iningumÄ bet ir valstybės institucijos neveikimÄ ir neteisėtus veiksmus, todėl pareiÅ¡kėjo nurodyta aplinkybė laikytina jau įvertinta.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Nagrinėjamu atveju byloje keliamas klausimas dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto pagrindo atnaujinti bylos procesÄ dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo metu, egzistavimo.CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali bÅ«ti atnaujintas Å¡iame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.

Vadovaujantis nuosekliai formuojama kasacinio teismo praktika, pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios:

1) buvo nagrinėjant bylÄ ir priimant sprendimÄ ;

2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos;

3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui;

4) turi esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. jeigu jos bÅ«tų buvusios žinomos nagrinėjant bylÄ , bÅ«tų buvęs priimtas visai kitas sprendimas. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas siekai atnaujinti procesÄ civilinės bylos Nr. 2-550-115/2011 dalyje, kurioje Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, o atnaujinus procesÄ Å¡ioje dalyje sprendimÄ panaikinti, bei ieÅ¡kinį atmesti. Taip pat praÅ¡o panaikinti ir apeliacinės bei kasacinės instancijos teismų aptariama apimtimi priimtus procesinius sprendimus.

PraÅ¡omoje atnaujinti byloje priimti sprendimai nurodyti Å¡ios nutarties 1 punkte. Kaip naujai paaiÅ¡kėjusiÄ aplinkybę, turinčiÄ esminės reikÅ¡mės iÅ¡nagrinėtai bylai pareiÅ¡kėjas nurodo tai, kad jau po bylos iÅ¡nagrinėjimo jis sužinojo apie nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylose esančias derinimo korteles, bei tai, kad rengiant nuosavybės teisės atkÅ«rimo dokumentus turėjo bÅ«ti laikomasi Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2007 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 2.3-17 patvirtintos tvarkos, kuri nustatė nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo projekto vizavimÄ ir derinimÄ .

Tačiau tokios procedÅ«ros, pareiÅ¡kėjo teigimu, nebuvo laikytasi tvarkant T. S. žemės atkÅ«rimo dokumentus. Å ios aplinkybės, apeliantų nuomone, lemia iÅ¡vadÄ , kad imperatyvÅ«s teisės aktai pareiÅ¡kėjo atveju buvo pažeisti bÅ«tent dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ vykdančios institucijos, o ne dėl atsakovo T. S. ar jo įgalioto asmens kaltės. Ä®vertinęs bylos medžiagÄ bei skundų argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aukščiau nurodytos aplinkybės neatitinka minėtų naujumo bei esmingumo reikalavimų.

Spręsdamas, ar naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo bÅ«ti žinoma pareiÅ¡kėjui, teismas vertina ne tik subjektyviuosius, bet ir objektyviuosius sužinojimo kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015; 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015; 2017 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-415/2017). Taigi, siekiant nustatyti, ar aplinkybės laikomos naujai paaiÅ¡kėjusiomis, be kita ko, reikia nustatyti ir vienÄ iÅ¡ jų požymių – ar aplinkybė nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinoma pareiÅ¡kėjui.

Siekiant nustatyti, ar aplinkybės galėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui, svarbu nustatyti, ar, esant tokioms sÄ lygoms, kokios buvo nagrinėjant bylÄ , asmuo ėmėsi reikiamų priemonių, kad jas sužinotų, be to, ar ne dėl pareiÅ¡kėjo kaltės nebuvo galimybės anksčiau pateikti jų teismui. Aplinkybė, kad pati ginčo Å¡alis nerÅ«pestingai įgyvendino savo procesines teises ir dėl to tam tikros aplinkybės nebuvo nustatytos, negali bÅ«ti pripažinta pakankamu pagrindu atnaujinti procesÄ dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2018).

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme atnaujinti procesÄ nurodytos aplinkybės nėra laikytinos naujomis, kadangi jos akivaizdžiai jei ir nebuvo, tai bent jau galėjo bÅ«ti pareiÅ¡kėjui žinomos nagrinėjant bylÄ . Atsakovas neįrodė, jog bylos nagrinėjimo metu jis neturėjo galimybės kreiptis į nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylas saugančiÄ institucijÄ dėl susipažinimo su Å¡iais dokumentais. Be to aplinkybė, kad Å¡ių dokumentų derinimo ir vizavimo tvarkÄ reglamentavo Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymas, atsakovui (jo atstovui) galėjo ir turėjo bÅ«ti žinomas tiek tvarkant nuosavybės teisės atkÅ«rimo dokumentus, tiek ir nagrinėjant bylÄ teisme.

Teisės aktų egzistavimas negali bÅ«ti laikomas naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis, kadangi kiekvienas asmuo turi pareigÄ Å¾inoti įstatymus, reglamentuojančius jo veikimÄ . Dėl Å¡ių priežasčių laikytina, kad atsakovo T. S. praÅ¡yme pateiktos aplinkybės negali bÅ«ti laikomos naujomis, t. y. negalima pripažinti, kad atsakovas jų nežinojo arba neturėjo galimybės žinoti nagrinėjant bylÄ teisme. Pasisakant dėl pateiktų aplinkybių esmingumo požymio pažymėtina, kad jis turi bÅ«ti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius galėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso Å¡alių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo iÅ¡vada, jÄ pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.

Tai reiÅ¡kia, kad dėl naujų duomenų gavimo gali bÅ«ti pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus iÅ¡spręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletÄ , visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletÄ , visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies) arba teismo sprendimÄ pakeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2018 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-154-378/2018).

Proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011; 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012).Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 7 d. nutartimi palikdamas galioti Å¡iam klausimui aktualias žemesnės instancijos teismų sprendimų dalis pažymėjo, kad nuosavybės teisės T. S. virÅ¡ijant įstatyme nustatytas normas buvo atkurtos ir dėl nuosavybės teisės atkÅ«rimÄ vykdančios institucijos neteisėtų veiksmų ir dėl atsakovo T.

S. bei jo atstovo neteisėtų veiksmų. Tuo tarpu pareiÅ¡kėjo nurodomomis aplinkybėmis dar kartÄ bandoma įrodinėti valstybės institucijų kaltę, kuri, kaip jau minėta, byloje buvo įrodyta, bei dėl jos buvo pasisakyta. Be to, Å¡ios aplinkybės jokiu aspektu nepaneigia teismo nustatytų apeliantų (pareiÅ¡kėjo ir jo atstovo) neteisėtų veiksmų, todėl net ir nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo iÅ¡ esmės skirtingas teismo sprendimas Å¡iuo klausimu negalėtų bÅ«ti priimtas. Dėl Å¡ios priežasties laikytina, kad pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės taip pat neatitinka ir esmingumo kriterijaus, kas sudaro pagrindÄ atsisakyti atnaujinti procesÄ byloje dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių.Nagrinėjamu atveju sutiktina su apeliantų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo nesant pagrindo pasisakyti dėl pareiÅ¡kėjo nurodomų aplinkybių, nes jos reikÅ¡mingos restitucijos klausimui, kuris byloje dar nėra iÅ¡nagrinėtas.

Tačiau Å¡i aplinkybė pati savaime, įvertinus aukščiau Å¡ioje nutartyje padarytas iÅ¡vadas vis tik nesÄ lygoja teismo sprendimo, nutartį panaikinti ir priimti kitokį sprendimÄ . Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti procesÄ byloje, savo esme laikytina pagrįsta ir teisėta, o keisti ar naikinti Å¡iÄ nutartį atskirųjų skundų motyvais nėra pagrindo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                          Romualda Janovičienė