a13e8f49-c699-4e2d-9e18-3b5bf2d2c598 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-3934-1063/2018 Proceso Nr. 3-61-3-02478-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Tomas Blinstrubis, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo L. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas kreipėsi su skundu (b. l. 1–2) į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) 10 000 Eur žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde teismui paaiÅ¡kino, kad neturtinę žalÄ jis patyrė dėl neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, kurie pasireiÅ¡kė neteisėtu asmeninių lėšų iÅ¡Å¡vaistymu, t. y. pareiÅ¡kėjo pinigines lėšas pervedant antstoliui ne pagal įstatymo nustatytÄ tvarkÄ .

Nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiÅ¡kėjui priteisė neturtinę žalÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų. Tuo pagrindu pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijÄ (toliau – ir Teisingumo ministerija) dėl priteistų lėšų iÅ¡mokėjimo. Teisingumo ministerija 2018 m. gegužės 18 d. į Vilniaus PN sÄ skaitÄ pervedė 2 895,47 Eur. Vilniaus PN Buhalterijos skyrius turėjo antstolių vykdomuosius patvarkymus, todėl Vilniaus PN darbuotoja pervedė Å¡imtaprocentinius iÅ¡mokėjimus, nors Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) aiÅ¡kiai nurodo, kad antstolio reikalavimai turi bÅ«ti vykdomi tik pagal teisės aktus ir nustatytas reglamento nuostatas.

Vilniaus PN buhalterė pervedė antstoliams lėšas nesilaikydama CPK 736 straipsnio 1 dalies nuostatos, nes pareiÅ¡kėjui iÅ¡ jam priteistos 2 895,47 Eur sumos, jo asmeninėms reikmėms liko tik 949,70 Eur. Pabrėžė, kad tokiais veiksmais Vilniaus PN pažeidė pareiÅ¡kėjo teises, dėl ko pareiÅ¡kėjui turėtų bÅ«ti priteista neturtinė žala. Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujami Vilniaus pataisos namai atsiliepimo argumentais prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti. Nurodė, kad Vilniaus PN buvo gauti antstolių patvarkymai dėl skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ pareiÅ¡kėjui priklausančių lėšų.

Vilniaus PN Buhalterinės apskaitos skyriaus darbuotojai, atsakingi už įstaigoje gautų antstolių patvarkymų vykdymÄ , 2018 m. gegužės 21 d. pagal antstolių patvarkymus pervedė atitinkamas piniginių lėšų sumas antstoliams. Antstoliai areÅ¡tavo pareiÅ¡kėjui priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietų įstaigos administruojamoje sÄ skaitoje, todėl Vilniaus PN patvarkymus turėjo vykdyti. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad Vilniaus PN veikė neteisėtai.

Pažymėjo, kad įvykdžius antstolių patvarkymus pareiÅ¡kėjui buvo palikta disponuoti 949,70 Eur, o tai virÅ¡ija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytÄ 1 MMA, todėl pareiÅ¡kėjo teisėti interesai nebuvo pažeisti. Teismas k o n s t a t u o j a :

1. Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ , jo teigimu, jis patyrė dėl neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, kurie pasireiÅ¡kė neteisėtu pareiÅ¡kėjo asmeninių lėšų iÅ¡Å¡vaistymu, t. y. pareiÅ¡kėjo gautas lėšas pervedant antstoliams ne pagal įstatymo nustatyta tvarkÄ .

2. Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobÅ«dį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties iÅ¡gyventų emocijų. Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimÄ reguliuoja Civilinio kodekso 6.271 straipsnis, kurio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės, nes, kaip jau buvo minėta, dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis).

Taigi, valstybės civilinei atsakomybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį kilti turi bÅ«ti nustatytos trys civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų, civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma. Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ Civilinio kodekso 6.271 straipsnio taikymo prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų valdžios institucijos (pareigÅ«nų) neteisėtų veiksmų (neveikimo).

3. Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus PN, laikotarpiu 2018 m. sausio mėn. – 2018 m. balandžio mėn., buvo gauti antstolių patvarkymai dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkui (pareiÅ¡kėjui) priklausančių lėšų (b. l. 19–30). Teisingumo ministerija 2018 m. gegužės 18 d. pervedė 2 895,47 Eur, kurie buvo įskaityti į pareiÅ¡kėjo laisvės atėmimo vietoje esančiÄ sÄ skaitÄ . Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus PN buvo gauti antstolių patvarkymai, Vilniaus PN darbuotojai, atsakingi už patvarkymų vykdymÄ , 2018 m. gegužės 21 d. pervedė antstoliams atitinkamas piniginių lėšų sumas.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai tvirtina, kad antstolei D. P. pervesta 310,29 Eur, vykdant tris patvarkymus (Nr. 0068/10/01759/1, Nr. 0068/10/02344/1, Nr. 0068/10/02107/1), patvarkymai pilnai įvykdyti; antstoliui M. D. pervesti 142,38 Eur, patvarkymas (Nr. 0028/12/02664) pilnai įvykdytas; antstolei I. B. pervesti 104,32 Eur, patvarkymas (Nr. 0011/11/0633) pilnai įvykdytas; antstoliui G. P. pervesti 28,96 Eur, patvarkymas (Nr. 0019/09/00691) pilnai įvykdytas; antstoliui A. N. pervesti 306,53 Eur, patvarkymas (Nr. 0157/12/00096) pilnai įvykdytas; antstolei V.

M. pervesti 1056,29 Eur, patvarkymas (Nr. 0015/07/03515) įvykdytas iš dalies (b. l. 18).

4. PareiÅ¡kėjas prieÅ¡tarauja, kad Vilniaus PN Buhalterinės apskaitos skyrius pagal antstolių patvarkymus netinkamai iÅ¡skaičiavo pareiÅ¡kėjui priklausančias lėšas iÅ¡ laisvės atėmimo vietos sÄ skaitos. PareiÅ¡kėjas remiasi CPK 736 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kuriÄ , jo teigimu, galima daryti nuskaitymus iÅ¡ pajamų nevirÅ¡ijančių Vyriausybės nustatytos MMA – 20 proc., o iÅ¡ virÅ¡ijančių Vyriausybės nustatytÄ MMA dydį pajamų – 70 proc. PrieÅ¡taravo, kad Vilniaus PN darbuotojai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje pasakyta, kad asmeniui turėtų bÅ«ti leista pasinaudoti 1 MMA, nedarant iÅ¡ Å¡ios sumos jokių iÅ¡skaitymų. PareiÅ¡kėjo teigimu, draudžiama nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ pinigų sumÄ , nevirÅ¡ijančiÄ vienos MMA.

5. Teismo sprendimų vykdymo procesas reglamentuojamas CPK VI dalyje „Vykdymo procesas“. CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nustatyta, kad pagal Å¡io kodekso VI dalyje iÅ¡dėstytas taisykles vykdytini teismo ir arbitražo sprendimai, nutartys, nutarimai ir įsakymai civilinėse bylose, taip pat bylose dėl administracinių teisinių santykių ir teismo nutarimai administracinėse bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobÅ«džio iÅ¡ieÅ¡kojimais. Pagal CPK 585 straipsnio 1 dalį, antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimÄ informacijÄ apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti bÅ«tinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi bÅ«ti įvykdyti per antstolio nustatytÄ terminÄ .

Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų Å¡imtų eurų baudÄ už kiekvienÄ nevykdymo ar kliudymo dienÄ (CPK 585 straipsnio 2 dalis). Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytÄ baudÄ teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymÄ atsakingam asmeniui (CPK 585 straipsnio 3 dalis). Remiantis CPK 688 straipsnio 1 dalimi, iÅ¡ieÅ¡kojimas gali bÅ«ti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtÄ , esančius pas kitus asmenis.

Å io straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys antstolio reikalavimu privalo per jo nustatytÄ terminÄ praneÅ¡ti, ar pas juos yra skolininko pinigų bei kitokio turto (688 straipsnio 2 dalis). Nustatęs, kad pas kitus asmenis yra skolininko pinigų ir kitokio turto, antstolis juos apraÅ¡o ar suraÅ¡o turto areÅ¡to aktÄ (CPK 688 straipsnio 3 dalis). Aptartas teisinis reglamentavimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimÄ informacijÄ apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti bÅ«tinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi bÅ«ti įvykdyti per antstolio nustatytÄ terminÄ ; asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti baudÄ .

Kaip ir nagrinėjamu atveju, teisės aktai Vilniaus PN nenustato išimčių nevykdyti antstolio patvarkymų, kurių privalomumas įtvirtintas 585 straipsnyje. Tuo atveju, jei asmuo mano, kad antstolio patvarkymas yra neteisėtas, turi teisę jį ginčyti CPK nustatyta tvarka.

6. PareiÅ¡kėjo teigimu, Vilniaus PN darbuotojai nepaisė CPK 668 straipsnyje įtvirtinto reikalavimo, draudžiančio nukreipti ieÅ¡kojimÄ Ä¯ pinigų sumÄ , nevirÅ¡ijančiÄ vienos MMA. CPK 668 straipsnyje nustatyti apribojimai, kuriais yra apsaugomas turtas reikalingas patenkinti bÅ«tiniausius skolininko ir jo Å¡eimos narių poreikius. Å io straipsnio 1 dalis nustato, kad vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ fizinių asmenų, iÅ¡ieÅ¡kojimas negali bÅ«ti nukreiptas į buities, Å«kio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitÄ turtÄ , kurie bÅ«tini skolininko ar jo Å¡eimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesijÄ ar mokymuisi. Å io turto sÄ raÅ¡as nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje.

7. Nagrinėjamu atveju Vilniaus PN pateiktų antstolių patvarkymų esmė buvo pareiÅ¡kėjui priklausančių lėšų areÅ¡tas su nurodymu areÅ¡tuotas lėšas pervesti į antstolių sÄ skaitas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobÅ«džio bylose patvirtina, kad pataisos įstaiga, gavusi teisėtÄ antstolio patvarkymÄ dėl pareiÅ¡kėjo sÄ skaitoje esančių piniginių lėšų areÅ¡to ir areÅ¡tuotų lėšų pervedimo į antstolio nurodytÄ depozitinę sÄ skaitÄ , šį patvarkymÄ privalo vykdyti, pervesdama skolininko pinigų sumas, iÅ¡skyrus nustatytas CPK 739 straipsnyje, iÅ¡ kurių iÅ¡ieÅ¡kojimas nėra galimas (2016 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1377-822/2016, 2017 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-482-602/2017 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pagal antstolių patvarkymus antstoliams pervestos lėšos nebuvo gautos kaip parama ar paÅ¡alpos, ar kt. bÅ«dais CPK 739 straipsnio prasme, iÅ¡ kurių iÅ¡skaitymas negalimas, todėl iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ jų buvo galimas. Minėta, kad CPK 668 straipsnyje įtvirtintas draudimas yra susijęs su turto, reikalingo patenkinti bÅ«tiniausius skolininko ir jo Å¡eimos narių poreikius, apsauga. PareiÅ¡kėjui bausmę atliekant Vilniaus PN, jam yra užtikrinamas ir garantuojamas visiÅ¡kas minimalių ir bÅ«tiniausių poreikių užtikrinimas (Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnis), t. y. pareiÅ¡kėjas buvo visiÅ¡kai iÅ¡laikomas valstybės. Todėl Å¡ių aplinkybių kontekste nesutiktina su pareiÅ¡kėjo argumentais, kad Vilniaus PN nukreipdami iÅ¡ieÅ¡kojimus į pinigų sumas, nevirÅ¡ijančias vienos MMA, padarė CPK nuostatų pažeidimÄ .

Be to, kaip nustatyta bylos medžiaga, atlikus išskaitymus pareiškėjui liko 949,70 Eur ir ši suma yra didesnė nei Vyriausybės nustatytas vienas MMA.

8. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, aktualų teisinį reglamentavimÄ ir nurodytÄ teismų praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad nėra pagrindo pripažinti nepagrįstais ir (ar) neteisėtais Vilniaus PN veiksmus pagal pateiktus antstolių patvarkymus areÅ¡tuojant pareiÅ¡kėjo asmenines lėšas, esančias Vilniaus PN depozitinėje sÄ skaitoje ir atliekant tų lėšų pervedimÄ antstoliams. Minėta, kad valstybės civilinei atsakomybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį kilti turi bÅ«ti nustatytos trys civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos.

Kai neįrodyta bent viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų, civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma. PareiÅ¡kėjas Vilniaus PN veiksmų neteisėtumo neįrodė, todėl darytina iÅ¡vada, kad nėra bÅ«tinos civilinės atsakomybės sÄ lygos – Vilniaus PN neteisėtų veiksmų. PareiÅ¡kėjas taip pat jokiais įrodymais nepagrindė, kokia žala dėl atliktų iÅ¡skaitymų jam buvo padaryta. PareiÅ¡kėjas jam padarytÄ Å¾alÄ Ä¯rodinėja vien tik abstrakčiais teiginiais. Nenustačius Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, žalos, pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ negali bÅ«ti tenkinamas.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo L. B. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjas Tomas Blinstrubis