2022-05-18 Nr. AB-13180-3-61-3-00151-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eP-47-822/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00151-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 60.3.10; 6.3.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Vilijos Mikuckienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-3122-629/2021 pagal pareiškėjo Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (tretieji suinteresuoti asmenys – M. S. ir A. S.) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas biudžetinė įstaiga Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazija (toliau – ir Progimnazija) kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. 3R-1087(2.13-1.) „Dėl M. S. 2020-10-01 skundo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) ir sprendimą Nr. 3R-1088(2.13-1.) „Dėl A. S. 2020-09-08 skundo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 2).

2. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo konstatuotu 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) 5 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtinto duomenų kiekio mažinimo principo pažeidimu, kai Progimnazijos direktorė J. N. 2019 m. birželio 25 d. el. laišku tretiesiems asmenims – Progimnazijoje besimokančių tėvų vaikams – persiuntė el. laišką, t. y. privatų susirašinėjimą tarp jos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų dėl mediacijos.

Manė, kad Sprendimai Nr. 1 ir Nr. 2 neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, nes stokoja aiškumo ir nedviprasmiškumo, t. y. atsakovas pripažino, jog susiklosčiusi situacija tarp pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų yra žinoma „plačiam asmenų ratui“, M. S. neprieštaravo, kad mediacijoje dalyvautų ir kiti asmenys, o 2019 m. birželio 25 d. el. laiške nurodyti asmenys turėjo interesą gauti informaciją apie trečiųjų suinteresuotų asmenų atsisakymą dalyvauti mediacijoje, tačiau galiausiai padarė išvadą, jog minėto laiško gavėjams trečiųjų suinteresuotų asmenų atsakymas negalėjo būti persiųstas.

Pareiškėjui neaišku, koks tikslas būtų pasiektas, jeigu jis būtų ne persiuntęs M. S. el. laišką, o jo turinį (perfrazuotą, sutrumpintą, nors persiųstojo el. laiško turinį ir taip sudarė tik du sakiniai) pakartojęs savo el. laiške. Pareiškėjas pastarąjį reikalavimą laikė neadekvačiu ir kėlė klausimą, kaip tokio perteikimo (interpretacijos), kuris nėra tikrasis M. S. atsakymas, pateikimas būtų naudingas ginčo sprendime, jeigu kiti asmenys taip ir liktų nežinantys tikrojo jo atsakymo turinio. Šiuo atveju atsakovas vertybe pripažino formalų asmens duomenų (neaišku, kokių) apsaugojimą, o ne teisingą ginčo išsprendimą.

Pareiškėjas taip pat tvirtino, kad Sprendimuose Nr. 1 ir Nr. 2 netinkamai pritaikyta BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkto nuostata, nes ši nuostata taikytina ne bet kokiai informacijai, o asmens duomenims. Ginčijamuose sprendimuose neidentifikuota, kokie asmens duomenys šiuo atveju buvo tvarkomi neadekvačiai ir netinkamai (trūkumas ir VAĮ 8 str. prasme). Nors persiųstame el. laiške nurodyta, kad tretieji suinteresuoti asmenys yra išvykę, tačiau šios informacijos pateikimas nelaikytinas jų gyvenamosios, buvimo vietos atskleidimu. Persiųstame el. laiške nebuvo jokių asmens duomenų, išskyrus M.

S. el. pašto adresą, kurį, kaip konstatavo atsakovas, kiti asmenys jau ir taip žinojo. Pareiškėjo nuomone, jis įgyvendino minėtą BDAR reikalavimą, nes pateikė adekvačią, tinkamą ir tokią informaciją, kokia buvo reikalinga sprendžiant ginčą. Jeigu pareiškėjas būtų ne persiuntęs M. S. el. laišką, o pateikęs savo perfrazuotą atsakymą, toks informacijos pateikimas neatitiktų teisingumo, adekvatumo, tinkamumo ir kitų reikalavimų, o pareiškėjas galėtų būti apkaltintas neskaidrumu, informacijos slėpimu, pozicijos iškraipymu ar pan. (pabrėžta, jog tarp pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų yra susiklosčiusi konfliktinė situacija, todėl stokojama tarpusavio pasitikėjimo).

Be to, pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad joks A. S. el. laiškas nebuvo persiųstas, todėl jos skundas buvo tenkintas nepagrįstai ir dėl šios priežasties.

3. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovas tvirtino, jog jis Sprendimuose Nr. 1 ir Nr. 2 nekonstatavo, kad persiųstų el. laiškų gavėjai turėjo teisę juos gauti, o tik nurodė, kad pareiškėjas galėjo išsiųsti tik informaciją, jog tretieji suinteresuoti asmenys atsisakė dalyvauti mediacijoje. Atsakovas nenurodė, kad turėjo būti perrašytas gautas el. laiškas, o pabrėžė, kad pareiškėjas turėjo teisę asmenims, ketinantiems dalyvauti mediacijoje, nurodyti tik tam tikrą informaciją, o ne persiųsti susirašinėjimą visa apimtimi. Atsakovas sutiko su pareiškėjo argumentu, kad asmenims, ketinantiems dalyvauti mediacijoje, buvo svarbu žinoti, kad tretieji suinteresuoti asmenys ne šiaip atsisakė dalyvauti mediacijoje, tačiau manė, jog nebuvo būtina atskleisti tikslias negalėjimo dalyvauti mediacijoje priežastis.

Pareiškėjo argumentas, kad perfrazavus M. S. el. laišką jam galimų pareikšti kaltinimų neskaidrumu ar informacijos slėpimu, jau buvo įvertintas nagrinėjant trečiųjų suinteresuotų asmenų skundus, t. y. pažymėta, jog pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad asmenys, kuriems buvo persiųstas susirašinėjimas, galėtų netinkamai interpretuoti Progimnazijos direktorės pateiktą informaciją, kad tokia situacija yra nutikusi anksčiau ar pan. Atsakovo įsitikinimu, jeigu pareiškėjas teigia, kad susirašinėjimą persiuntė, jog nebūtų apkaltintas neskaidrumu, tai jis ir patį pirminį kreipimąsi turėjo persiųsti visiems asmenims, kurie ketino dalyvauti mediacijoje, tačiau ankstesniu atveju to nepadarė.

Kadangi pareiškėjo el. laiškas, kuriuo buvo siūloma mediacija, nebuvo siunčiamas kitiems asmenims, ketinantiems dalyvauti mediacijoje, tretieji suinteresuoti asmenys negalėjo tikėtis, kad jų vėlesnis susirašinėjimas su pareiškėju bus persiųstas. Atsakovo nuomone, duomenys apie konkrečios šeimos išvykimą neabejotinai yra jų asmens duomenys, net jeigu ir nenurodoma konkreti išvykimo vieta. Duomenys apie trečiųjų suinteresuotų asmenų gyvenamąją vietą el. laiško gavėjams galėjo būti žinomi, nes jų dukra mokosi Progimnazijoje, kurioje mokosi ir asmenų, ketinusių dalyvauti mediacijoje, vaikai, o, susiejus tam tikrus duomenis, galėtų kilti pavojus trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėms ir laisvėms.

Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas 2019 m. birželio 20 d. el. laišku kreipėsi į trečiuosius suinteresuotus asmenis, todėl ir laiške nurodyta informacija yra vertinama ir kaip A. S. asmens duomenys.

5. Tretieji suinteresuoti asmenys M. S. ir A. S. atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

6. Tretieji suinteresuoti asmenys paaiškino, kad jų mažametė dukra mokėsi Progimnazijoje. Dėl klasėje buvusių problemų ir patirto sužalojimo, grasinimų susidoroti ir kt. buvo ne kartą kreiptasi į Progimnazijos vadovę, prašant imtis priemonių problemoms spręsti. Pareiškėju susidomėjo įvairios institucijos, buvo nustatyti teisės aktų pažeidimai. Tai iššaukė didelį Progimnazijos vadovės pasipiktinimą ir priešiškumą, klasės tėvams buvo teikiama tikrovės neatitinkanti informacija, situacija tapo žinoma kitų klasių tėvams, kas lėmė didelį bendruomenės susipriešinimą.

Be to, 2019 m. gegužės mėn. buvo neteisėtai atskleisti asmens duomenys. Atsakovas 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu skyrė pareiškėjui įspėjimą dėl BDAR pažeidimų ir įpareigojo užtikrinti, kad asmens duomenys nebūtų atskleidžiami tretiesiems asmenims. Trečiųjų suinteresuotų asmenų vertinimu, būtent dėl šios priežasties jų dukra 2019 m. birželio mėn. nebuvo paimta į kiekvienais metais organizuojamą edukacinę klasės išvyką. Po tokių įvykių tretieji suinteresuoti asmenys 2019 m. birželio 20 d. gavo Progimnazijos vadovės el. laišką, kuriame ji pakvietė jos nurodytomis datomis atvykti į mediaciją situacijai spręsti.

Laiške buvo nurodyta, kad mediaciją moderuotų vaikų psichologas ir mediacijoje dalyvautų tėvai, mokytojai, mokyklos savivaldos atstovai, tačiau nebuvo nurodyti konkretūs mediacijoje dalyvausiantys tėvai, mokytojai ir mokyklos savivaldos atstovai. Prie laiško taip pat nebuvo pridėta jokių kitų adresatų. Tretieji suinteresuoti asmenys teigė buvę įsitikinę, kad su vadove vyksta privatus susirašinėjimas jautriu klausimu dėl dukros sužalojimo ir asmens duomenų pažeidimų. Per M. S. el. paštą buvo pateiktas bendras atsakymas, kuriuo padėkota už kvietimą ir nurodyta, jog jie negali dalyvauti mediacijoje, kadangi jiems netiko pasiūlytos datos.

Tą pačią dieną vadovė paprašė nurodyti kitas tinkamas dienas mediacijai po atostogų, tačiau nebuvo įvardyta, kas konkrečiai dalyvautų mediacijoje. Toliau jokia komunikacija šiuo klausimu nebevyko. Tretieji suinteresuoti asmenys pažymėjo, kad atsakovas 2020 m. rugpjūčio 13 d. priėmė dar vieną sprendimą, kuriuo dėl BDAR pažeidimų pateikė pareiškėjui nurodymus užtikrinti, kad ateityje asmens duomenų apsaugos pažeidimai nebūtų atliekami. Vėliau jie sužinojo, kad minėtas Progimnazijos vadovės ir jų susirašinėjimas dėl mediacijos 2019 m. birželio 25 d. buvo persiųstas 8 konkretiems adresatams, tarp kurių net nėra laiške minimo mediacijos moderatoriaus, bet yra visiškai pašaliniai asmenys.

Galiausiai Progimnazijos vadovė nurodė, kad iš šeimos buvo gautas neigiamas atsakymas dėl mediacijos, taip pat buvo pridėtas visas susirašinėjimas, dėl to buvo pateikti skundai Inspekcijai.

7. Tretieji suinteresuoti asmenys sutiko su Sprendimuose Nr. 1 ir Nr. 2 pateiktu aplinkybių vertinimu, manė, kad juose padarytos išvados yra aiškios ir nedviprasmiškos. Progimnazijos vadovė buvo pateikusi informaciją, kad tretieji suinteresuoti asmenys mediacijoje pasiūlytomis datomis nedalyvaus, todėl nebuvo teisėto tikslo papildomai persiųsti ir patį susirašinėjimą. Pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad atsakovas neadekvačiai reikalauja ne persiųsti el. laiškus, o pateikti sutrumpintą, perfrazuotą kitos šalies pozicijos variantą, interpretaciją, nes Progimnazijos vadovė pati perfrazavo M. S. atsakymą ir informavo adresatus, kad buvo gautas neigiamas atsakymas dėl mediacijos. Be to, tretieji suinteresuoti asmenys nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad M. S. neprieštaravo adresatų dalyvavimui mediacijoje, o susirašinėjime persiųsti tik du jo sakiniai. Buvo persiųsti trys laiškai iš privataus susirašinėjimo, tarp kurių buvo ir informacija, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų šeima yra išvykusi ir negali dalyvauti mediacijoje pasiūlytu laiku. Tai yra itin jautri informacija, kuri nebūtų buvusi atskleista, jei pareiškėjo vadovė iš karto būtų pridėjusi adresatus ar informavusi, kad visi laiškai bus atskleisti šiems adresatams. Tretieji suinteresuoti asmenys nedavė sutikimo, kad tokiu būdu būtų tvarkomi jų duomenys, neturėjo ir galimybės nesutikti su tokiu duomenų tvarkymu, todėl susirašinėjimo persiuntimas tretiesiems asmenims buvo akivaizdžiai neteisėtas. Trečiųjų suinteresuotų asmenų nuomone, pareiškėjas persiuntė privatų susirašinėjimą, kuriame aiškiai identifikuota jų tapatybė, todėl visas privatus susirašinėjimas, kartu su susirašinėjime pateikta jautria informacija, yra laikomi asmens duomenimis, o pareiškėjas nepagrįstai bando susiaurinti asmens duomenų sąvoką. Tretieji suinteresuoti asmenys nebuvo davę sutikimo pareiškėjui tvarkyti jų duomenis kitais nei su vaikų ugdymu susijusiais tikslais. Pareiškėjo funkcijos nėra teisingumo vykdymas ar ginčų sprendimas. Pareiškėjas nesprendė ginčų, bet sistemingai ir tendencingai neužtikrino tinkamo asmens duomenų saugumo.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 4 d. sprendimu atmetė pareiškėjo Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos skundą, priteisė tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. S. ir M. S. iš pareiškėjo 480 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. birželio 20 d. el. laišku kreipėsi į trečiuosius suinteresuotus asmenis, kviesdamas juos į mediaciją, kurią moderuotų socialinio emocinio ugdymo instruktorius, vaikų psichiatras, joje dalyvautų tėvai, mokytojai, mokyklos savivaldos atstovai. Pareiškėjas el. laiške klausė, kuri diena būtų tinkamiausia.

10. M. S. 2019 m. birželio 24 d. el. laišku pranešė, kad tretieji suinteresuoti asmenys negalės dalyvauti, kadangi, prasidėjus moksleivių atostogoms, jie bus išvykę atostogų.

11. Pareiškėjo atstovė 2019 m. birželio 25 d. trečiojo suinteresuoto asmens 2019 m. birželio 24 d. el. laišką su visu susirašinėjimu persiuntė 8 adresatams, kartu su el. laiške nurodytu tekstu: „Laba diena, kol kas iš S. gavome neigiamą atsakymą dėl mediacijos (žemiau mūsų susirašinėjimai). Nenuleidžiame rankų ir bandome derinti kitą laiką. Taip pat dar informuoju, kad gavome pirmąjį administracinį nusižengimą dėl 03.21 įvykio (nutarimą dėl administracinio nusižengimo skyrė Policijos komisariatas po pakartotinių mamos skundų). Planuojame su nuobauda, skirta mokytojai (vedusiai tądien pamoką), nesutikti ir teismo prašyti panaikinti“.

12. A. S. 2020 m. rugsėjo 8 d. pateikė skundą Inspekcijai, prašydama pradėti tyrimą dėl Progimnazijoje įvykusio asmens duomenų saugumo pažeidimo ir Progimnazijai skirti baudą. Prašyme paaiškino susiklosčiusią situaciją, nurodė, jog pareiškėjui dar 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu buvo skirtas įspėjimas ir nurodyta užtikrinti, kad asmens duomenys nebūtų atskleidžiami tretiesiems asmenims. Progimnazijai iš esmės analogiškas įspėjimas buvo skirtas ir 2020 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu. Skunde nurodyta, jog Progimnazijos direktorė, persiųsdama el. laišką dėl mediacijos kitiems gavėjams, nesusijusiems su laiške nurodytais klausimais, pažeidė BDAR.

13. M. S. 2020 m. spalio 1 d. pateikė Inspekcijai iš esmės analogišką skundą, pažymėdamas, jog veiksmai, kuriais Progimnazija pažeidžia BDAR, yra nevienkartiniai, ir prašydamas pradėti tyrimą dėl Progimnazijoje įvykusio asmens duomenų saugumo pažeidimo, skirti už tai baudą.

14. Inspekcija 2020 m. gruodžio 10 d. priėmė ginčijamus Sprendimus Nr. 1 ir Nr. 2, kuriais pripažino trečiųjų suinteresuotų asmenų skundus pagrįstais ir apie priimtus Sprendimus informavo pareiškėją. Sprendimuose atsakovas nurodė, jog, įvertinus susirašinėjimo turinį, negalima daryti išvados, kad Progimnazijos direktorės siūloma mediacija buvo išimtinai susijusi su trečiųjų suinteresuotų asmenų nurodyta situacija, susijusia su įvykiu, kurio metu buvo sužalota jų nepilnametė duktė. Priešingai, el. laiške buvo nurodyta, jog mediacijoje dalyvautų tėvai, mokytojai, mokyklos savivaldos atstovai, dėl ko, atsakant į pasiūlymą, tretieji suinteresuoti asmenys neturėjo pastabų.

Jeigu siūloma mediacija būtų susijusi tik su tam tikru įvykiu, tai būtų nurodyta Progimnazijos laiške, taip pat, atsakant į laišką, tretieji suinteresuoti asmenys būtų išreiškę nesutikimą dėl mediacijos, kurioje dalyvautų paminėti asmenys, tačiau jie nurodė priešingai, t. y. teigė, jog Progimnazijos mintis yra puiki. Sudėtinga situacija tarp trečiųjų suinteresuotų asmenų šeimos ir Progimnazijos buvo žinoma plačiam asmenų ratui, todėl Inspekcija neturėjo pagrindo abejoti Progimnazijos pateikta informacija, kad susirašinėjimas buvo persiųstas suinteresuotiems ir su situacija susipažinusiems bei problemų sprendimo būdų ieškantiems Progimnazijos savivaldos nariams, kurie buvo kviečiami dalyvauti mediacijoje.

Atitinkamai, konstatuota, jog Progimnazija galėjo 2019 m. birželio 25 d. laiške nurodytiems asmenims išsiųsti informaciją, kad tretieji suinteresuoti asmenys atsisakė dalyvauti mediacijoje, vadovaujantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktu, siekiant teisėtų trečiojo asmens interesų apsaugos. Skundų nagrinėjimo metu Progimnazija nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad asmenys, kuriems buvo persiųstas susirašinėjimas, galėjo netinkamai interpretuoti direktorės pateikiamą informaciją, kad tokia situacija buvo anksčiau susiklosčiusi ar pan.

Priešingai, iš pateiktos informacijos nustatyta, kad Progimnazija ir asmenys, kuriems buvo persiųstas susirašinėjimas, siekė iš esmės vieno tikslo – išspręsti su šeima susiklosčiusią sudėtingą situaciją pasitelkiant mediaciją. Šiuo atveju nebuvo būtina persiųsti susirašinėjimą (kuriame nurodyta informacija, jog šeima yra išvykusi) visa apimtimi, Progimnazija galėjo pateikti tą pačią informaciją išsiųsdama 2019 m. birželio 25 d. laišką, bet neprisegdama viso susirašinėjimo. Tokiu būdu pareiškėjas netinkamai įgyvendino BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintą duomenų kiekio mažinimo principą.

Sprendimuose nurodyta, jog Progimnazijai jau buvo teiktas nurodymas užtikrinti, kad asmens duomenys nebūtų skleidžiami tretiesiems asmenims, jei duomenų atskleidimas nėra būtinas norimam tikslui pasiekti, nurodymas pakartotinai neteikiamas. Nors Inspekcija yra priėmusi ne vieną sprendimą dėl Progimnazijos, kuriuo pastaroji buvo pripažinta pažeidusia BDAR nuostatas, tačiau skundžiamas įvykis įvyko dar iki Inspekcijos sprendimo, kuriuo Progimnazijai buvo teiktas nurodymas užtikrinti, kad asmens duomenys nebūtų atskleidžiami, todėl kitų priemonių taikymas šiuo atveju būtų neproporcingas.

Inspekcija taip pat konstatavo, jog Progimnazija, nepaslėpdama trečiojo suinteresuoto asmens el. pašto, nepažeidė BDAR nuostatų.

15. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas privalėjo asmenims, ketinantiems dalyvauti mediacijoje, nurodyti tik tam tikrą informaciją, bet ne persiųsti visą susirašinėjimą su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis. Pažymėjo, kad BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkte numatytas duomenų kiekio mažinimo principas apriboja duomenų, kurie tvarkomi, apimtį ir tuo pačiu įpareigoja, kad tvarkomi asmens duomenys turi būti ne pernelyg didelės apimties, atsižvelgiant į nustatytus tikslus. Pareiškėjui nebuvo būtina atskleisti tikslias negalėjimo dalyvauti mediacijoje priežastis. Informacija, kad tretieji suinteresuoti asmenys negali dalyvauti mediacijoje dėl objektyvių priežasčių, yra pakankama perduoti kitiems asmenims. Kaip teisingai nurodė atsakovas, svarbu pabrėžti, kad tretieji suinteresuoti asmenys ne šiaip atsisakė, o negalėjo dalyvauti mediacijoje, tokia informacija vertintina kaip pakankama tam, kad būtų pasiektas jos tikslas – informuoti. Persiųsti (išviešinti) visą susirašinėjimą nėra būtina (reikalinga), įvertinus pačios kilusios konfliktinės situacijos jautrumą (siūloma meditacija dėl įvykio, kurio metu sužalota trečiųjų suinteresuotų asmenų nepilnametė dukra). Teismo vertinimu, atsakovas ginčijamuose Sprendimuose pagrindė padarytas išvadas, tinkamai kvalifikavo ir pritaikė anksčiau paminėtas BDAR nuostatas.

16. Teismas, atsakydamas į pareiškėjo argumentus dėl Sprendimų Nr. 1 ir Nr. 2 neaiškumo, dviprasmiškumo, nurodė, kad pareiškėjas savaip interpretuoja atsakovo padarytas išvadas. Atsakovas Sprendimuose nurodė, kad kiti asmenys (persiųstų el. laiškų gavėjai) turėjo teisę gauti informaciją apie A. ir M. S. ir jų atsisakymą dalyvauti mediacijoje. Inspekcija pagrįstai argumentavo, kad Progimnazija galėjo 2019 m. birželio 25 d. el. laiške nurodytiems asmenims (kurie buvo kviečiami dalyvauti mediacijoje) išsiųsti informaciją, kad tretieji suinteresuoti asmenys atsisakė dalyvauti mediacijoje, vadovaujantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktu, siekdama teisėtų trečiojo asmens interesų (žinoti, kad mediacijos laikas nėra suderintas, būti informuotam, kad bus derinamas kitas laikas) užtikrinimo. Nagrinėjamos bylos aplinkybėmis pareiškėjas neturėjo atskleisti daugiau susijusios informacijos apie trečiuosius suinteresuotus asmenis. Teismas neįžvelgė jokių dviprasmybių ar prieštaravimų Sprendimuose padarytose išvadose.

17. Teismas taip pat pritarė atsakovo vertinimui, kad duomenys apie konkrečios šeimos (šiuo atveju – trečiųjų suinteresuotų asmenų) išvykimą neabejotinai yra jų asmens duomenys net tuo atveju, jeigu nėra nurodoma konkreti išvykimo (kelionės) vieta, laikas ir pan. Tokie duomenys el. laiško gavėjams galėjo būti žinomi, įvertinus aplinkybę, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų dukra mokėsi Progimnazijoje, kurioje mokėsi ir el. laiškų gavėjų, kviečiamų dalyvauti mediacijoje, vaikai. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad Inspekcija labiau siekė „pritempti“ pažeidimus, nes nenustatė pagrindo tokiai išvadai. Vien ta aplinkybė, kad A. S. skundas buvo tenkintas, nors 2019 m. birželio 20 d. el. laiškas kitiems asmenims nebuvo persiųstas, niekaip neįrodo esant atsakovą šališku šioje situacijoje. 2019 m. birželio 20 d. el. laiškas išsiųstas A. S. ir M. S. el. pašto adresais, nurodant jų abiejų asmens duomenis; laiške nurodyta informacija vertinama ne tik kaip M. S. (atskiro asmens), bet ir kaip A. S. asmens duomenys, nes atsakymas buvo teikiamas jų šeimos (bendrai) vardu.

18. Teismas padarė išvadą, kad Sprendimai Nr. 1 ir Nr. 2 pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis, juose nurodytas teisinis pagrindas bei pagrindiniai motyvai, kodėl padarytos atitinkamos išvados, t. y. nėra pagrindo teigti, kad pastarieji administraciniai aktai neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Atsakovas pagal kompetenciją priėmė pagrįstus ir teisėtus Sprendimus pagal galiojantį teisinį reglamentavimą. Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo reikalavimai dėl Sprendimų panaikinimo atmesti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad galutiniu teismo procesiniu sprendimu buvo apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, įvertinęs pateiktus bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus, nusprendė tenkinti trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymą priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – 480 Eur.

III. 19. Pareiškėjas Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazija apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą.

20. Pareiškėjas vertino, kad teismas sprendime nurodė neteisingas faktines aplinkybes, kurios galėjo prisidėti prie neteisingo situacijos vertinimo, bei tokiu būdu peržengė ginčo ribas. Jam nesuprantama, kaip teismas padarė išvadą, kad mediacija buvo dėl įvykio, kurio metu sužalota trečiųjų suinteresuotų asmenų nepilnametė dukra, kai bylos duomenys aiškiai rodo kitaip, t. y. Sprendimuose Nr. 1 ir Nr. 2 nurodyta, jog mediacija buvo organizuojama „dėl nepalankios bendravimo atmosferos Progimnazijoje, dėl susiklosčiusios įtemptos situacijos bendruomenėje, kuomet bendravimo tarpininkais tampa teisininkai, žurnalistai, antstoliai, policija, valstybės ir savivaldos institucijos“. Pareiškėjui taip pat neaišku, kodėl teismas padarė išvadą, kad 2019 m. birželio 25 d. el. laiške nurodyti asmenys buvo kviečiami dalyvauti mediacijoje, o ne atvirkščiai – kad šie asmenys kartu su Progimnazija inicijavo bei organizavo mediaciją, kai bylos duomenys aiškiai patvirtina pastarąją aplinkybę, pavyzdžiui, ginčijamuose Sprendimuose nustatyta, kad mediaciją iniciavo ne pareiškėjas, o aštuoni suinteresuoti ir su situacija susipažinę bei problemų sprendimo būdų ieškantys Progimnazijos savivaldos nariai. Teismas galbūt siekė tik pateisinti Inspekcijos sprendimus aplinkybe, kuria pati Inspekcija nesirėmė ir kuri neatitinka tikrovės, „papildė“ ginčijamus Sprendimus naujomis aplinkybėmis.

21. Pareiškėjas apžvelgė mediacijos kontekstą, be kita ko, kad A. S. 2019 m. gegužės mėn. Progimnazijos tėvų komitetų pirmininkams išsiuntinėjo tiesos neatitinkančią istoriją, jog Progimnazijoje pradinukams siūlomi narkotikai. Vėliau tretieji suinteresuoti asmenys apskundė Progimnaziją dėl A. S. asmens duomenų atskleidimo, nes Progimnazija tą dieną, kai įvyko tėvų emocinga reakcija į A. S. išplatintą melagingą laišką, sulaukė nesibaigiančių skambučių ir laiškų ir todėl vienam iš tėvų telefonu padiktavo A.

S. telefono numerį, kurį pati A. S. buvo viešai pateikusi tame pačiame savo pranešime apie tariamai pradinukams siūlomus narkotikus. Minėtas asmuo netrukus paskambino A. S. ir paaiškino, kad narkotinį saldainį jo sūnui pasiūlė ne Progimnazijoje, o Naujininkų namo kieme (kadangi A. S. laišką apie narkotikus išplatino galbūt dėl pastarojo asmens pateiktos informacijos). Tuomet A. S. ir pateikė skundą Inspekcijai, o Inspekcija tenkino jos skundą, pripažindama, kad Progimnazija net ir tokioje „karštoje“ akimirkoje turėjo A.

S. atsiklausti, prieš duodama jos telefono numerį. Tuo pat metu A. S. socialiniame tinkle „Facebook“ esančioje klasės paskyroje paskelbė įrašą, kuriame teigė apkaltinsianti vieną iš mokytojų asmens duomenų išplatinimu, dėl ko ši mokytoja patyrė nervinį priepuolį, kelias dienas praleido ligoninėje. Šių įvykių kontekste vienas iš Progimnazijos mokinių tėvų – R. M., kuris buvo ir vienas iš aptariamos mediacijos organizatorių, 2019 m. gegužės 22 d. el. laišku kreipėsi į A. S. bei kitus bendruomenės narius, paragindamas diskutuoti klasės ir Progimnazijos mokinių tėvų bendruomenės viduje.

R. M. 2019 m. birželio 10 d. dar kartą kreipėsi į M. ir A. S., siūlydamas bendradarbiauti, siekiant taupyti Progimnazijos administracinius resursus. Kiek žinoma pareiškėjui, tretieji suinteresuoti asmenys neatsakė į minėtą laišką. Vėliau kai kurie bendruomenės nariai iškėlė mediacijos klausimą, tam pritarė ir Progimnazija. Kadangi S. neatsakinėjo į kitų mokinių tėvų el. laiškus, Progimnazija 2019 m. birželio 20 d. el. paštu pakvietė juos į šioje byloje aptariamą mediaciją, aiškiai nurodydama, kad mediacijoje dalyvautų tėvai, mokytojai, mokyklos savivaldos atstovai.

Pastarąsias aplinkybes ginčijamuose Sprendimuose patvirtino ir atsakovas. Šios aplinkybės turėtų neabejotinai patvirtinti, kad mediacijos tikslas buvo ne aiškintis dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų nepilnametės dukters sužalojimo, bet atkurti normalius santykius su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, kad jie neberašytų skundų (be kita ko, kitoms institucijoms) ir Progimnazijai nebereikėtų aukoti laiko į juos atsakant. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad 2019 m. liepos 15 d. buvo paskelbtas straipsnis, kuriame Progimnazija įvardijama kaip smurto skatintoja ir slėpėja.

Progimnazijos mokinių tėvai 2019 m. rugpjūčio 2 d. išsireikalavo iš naujienų portalo antrojo straipsnio, kuriame išreiškė nuomonę, kad visa problema slypi pačiuose S. Abu tėvus, davusius interviu, tretieji suinteresuoti asmenys patraukė į teisinius procesus. Po šio antrojo straipsnio, t. y. 2019 m. rugpjūtį mėn., trečiųjų suinteresuotų asmenų dukra išėjo iš Progimnazijos. 2019 m. rugpjūčio 2 d. straipsnyje pati A. S. atskleidė informaciją apie savo šeimą, kad „pasiūlytu laiku jų šeima dalyvauti susitikime negalėjo, nes buvo išvykusi atostogauti“, kas patvirtina, kad tretieji suinteresuoti asmenys informacijos apie šeimos išvykimą atostogauti nelaikė tokia jautria, kaip bandė pavaizduoti teikdami skundus Inspekcijai.

Pareiškėjas mano, kad anksčiau aptartas aplinkybes patvirtinantys dokumentai tretiesiems suinteresuotiems asmenims yra žinomi, šie dokumentai nebuvo pateikti teismui anksčiau, nes pareiškėjas nežinojo, kad bus nustatinėjamos aptariamos mediacijos organizavimo priežastys ir aplinkybės, todėl, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pridėjus juos prie bylos, trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės ir interesai nebus pažeisti.

22. Pareiškėjas teigė, jog jis, siekdamas išsiaiškinti, ar aptariamo el. laiško gavėjai iš tiesų žinojo, kur ir kada vyko tretieji suinteresuoti asmenys, po teismo sprendimo priėmimo kreipėsi į el. laiško gavėjus ir gavo jų patikinimus, jog nurodytu laikotarpiu jie nežinojo, nei kur, nei kada tretieji suinteresuoti asmenys išvyksta. Kita vertus, tai, ar el. laiško gavėjai žinojo šią informaciją, turėjo išsiaiškinti tikėtiną pažeidimą tyrusi institucija. Akcentuota, jog ginčijami Sprendimai nebuvo grindžiami ta aplinkybe, kad el. laiško gavėjams minėta informacija buvo žinoma, atsižvelgiant į tai, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų dukra mokėsi Progimnazijoje, kurioje mokosi el. laiškų gavėjų, kviečiamų dalyvauti mediacijoje, vaikai. Be to, minėta išvada pareiškėjui nesuprantama ir loginiu požiūriu, nes, jeigu kiti Progimnazijos tėvai ar vaikai galėjo žinoti, kur ir kada tretieji suinteresuoti asmenys vyksta atostogų, tai Progimnazija ir neatskleidė jokių asmens duomenų, kurių tie asmenys dar nežinojo ar negalėjo sužinoti. Nagrinėjamu atveju Progimnazijoje mokosi apie 1 000 vaikų, todėl negalima preziumuoti, kad visi su šia įstaiga susiję asmenys žino, kur, kaip ir kada tretieji suinteresuoti asmenys atostogauja, ypač vasaros laikotarpiu. Pareiškėjas manė, kad visa informacijos apie A. ir M. S. atostogų planus pasklidimo atsakomybė turėtų tekti jiems patiems, nes tik jie galėjo atskleisti ir platinti šią informaciją (šiuo atveju tai padarė M. S., bet atsakovas nesprendė jo atsakomybės klausimo). Tretieji suinteresuoti asmenys (kuriems atstovavo ir advokatas) nebuvo nurodę, kad tokia informacija konfidenciali, jautri ir neplatintina.

23. Pareiškėjo vertinimu, teismo sprendime pateikiami išaiškinimai yra prieštaringi ir nelogiški. Teismas pasiūlė, kad pareiškėjui derėjo el. laiške nurodyti, jog tretieji suinteresuoti asmenys negalėjo dalyvauti mediacijoje „dėl objektyvių priežasčių“. Minėtu atveju pareiškėjas būtų turėjęs vertinti, ar nurodytos nedalyvavimo priežastys yra objektyvios, reikalauti pateikti įrodymus apie išvykimą. Pareiškėjui negali būti perkeliama atsakomybė už trečiųjų suinteresuotų asmenų pateiktos informacijos teisingumą (priminta, kad tarp jų susiklostę santykiai nėra grindžiami pasitikėjimu). Be to, sekant atsakovo ir teismo argumentais, informacija apie negalėjimą dalyvauti mediacijoje nustatytu laiku savaime laikytina asmens duomenimis. Pareiškėjo įsitikinimu, susidariusioje situacijoje vienintelis būdas įgyvendinti asmens duomenų apsaugos reikalavimus buvo ne iškraipyti M. S. pateiktą atsakymą, bet mediaciją iniciavusiems ir organizuojantiems asmenims persiųsti tikrovę atitinkantį M. S. atsakymą. Pareiškėjas pabrėžė, kad tretieji suinteresuoti asmenys nuolat jį kaltina neteisingos informacijos tėvams pateikimu. Šioje byloje tretieji suinteresuoti asmenys paprasčiausiai pasirinko jiems palankesnę poziciją teigti, kad dabar pareiškėjas turėjo paskleisti ne tikrą informaciją, o ją perfrazuoti. Tai, kad tretieji suinteresuoti asmenys netinkamai naudojasi savo procesinėmis teisėmis, klaidina teismą, rodo aiškų jų nesąžiningumą šiame administraciniame procese, į kurį atsižvelgtina sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Pareiškėjas tvirtina, kad jis negalėjo mediacijos organizatoriams tik pranešti, jog A. ir M. S. mediacijoje nedalyvaus dėl objektyvių priežasčių, nes ir mokyklos bendruomenė buvo įbauginta dėl jų veiksmų (ne tik Progimnazija sulaukdavo jų skundų; mokytojai ir Progimnazijos direktorė, mokinių tėvai ne kartą buvo iškviesti į apklausas; mokytojai grasina išeiti iš darbo). Nei pareiškėjas, nei kiti mediacijos organizatoriai nieko daugiau konkrečiai nesužinojo nei apie trečiųjų suinteresuotų asmenų nedalyvavimo mediacijoje priežastis, nei apie pačią išvyką – kur, kada, kaip ar pan., kilo abejonių net dėl pačios pateiktos informacijos apie išvyką teisingumo.

24. Pareiškėjui kilo abejonių, ar jam nagrinėjamu atveju galėjo būti taikomos BDAR ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) nuostatos. Nagrinėjamu atveju tretieji suinteresuoti asmenys pripažino, kad Progimnazija su jais kontaktavo ne vykdydama savo veiklą (pvz., atsiliepime į skundą pažymėjo, kad Progimnazijos funkcijos nėra teisingumo vykdymas ar ginčų sprendimas). Akivaizdu, kad Progimnazija į juos kreipėsi ne vykdydama savo veiklą, o kaip lygiateisis subjektas, t. y. kaip kitas asmuo, todėl minėtų teisės aktų nuostatos jam netaikytinos. Akcentuota, kad, pavyzdžiui, jei M. S. šią informaciją būtų pateikęs savo kaimynui, kuris informaciją persiųstų kitiems asmenims, nei ADTAĮ, nei BDAR nuostatos nebūtų taikomos. Be to, svarstytina, ar kvietimui dalyvauti mediacijoje taikytina Europos Sąjungos teisė.

25. Atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašė atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

26. Atsakovas iš esmės pakartojo anksčiau išdėstytus savo argumentus, sutiko su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Atsakovas pažymėjo, kad M. S. nurodyta informacija apie jos šeimos išvykimą naujienų portale buvo paskelbta praėjus daugiau nei trims savaitėms po ginčo susirašinėjimo, tuo metu tretieji suinteresuoti asmenys galbūt jau buvo grįžę iš kelionės, ši informacija nebebuvo aktuali. Kita vertus, net jeigu tretieji suinteresuoti asmenys šią informaciją būtų iškart paskelbę viešai, tai savaime nesuteiktų pagrindo vertinti, kad ginčo susirašinėjimo persiuntimas visa apimti kitiems asmenims dėl to yra teisėtas (tokia išimtis nenumatyta BDAR 6 str. 1 d.). Atsakovas pabrėžė, kad nėra tokios teisenos rūšies kaip „administracinio teisės pažeidimo teisena“, pareiškėjas galbūt supainiojo administracinių bylų teiseną ir administracinių nusižengimų teiseną. Nagrinėjant BDAR nuostatų pažeidimus, nėra taikomos administracinių nusižengimų bylų proceso nuostatos (pvz., nėra taikoma atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą ar surašomi administracinių nusižengimų protokolai). Pagal BDAR 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą atsakomybės principą, būtent pareiškėjas turėjo įrodyti, jog jis asmens duomenis tvarkė teisėtai. BDAR nėra įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas. Atsakovui neaiškūs pareiškėjo argumentai, kad nagrinėjamu atveju netaikytinos BDAR nuostatos. Atsižvelgiant į BDAR 3 straipsnio 1 dalį, apeliacinio skundo teiginiai apie BDAR netaikymą laikytini nepagrįstais. Atsakovas pripažino, kad teismo sprendime buvo nurodyta netiksli faktinė aplinkybė dėl mediacijos tikslo (nagrinėjant trečiųjų suinteresuotų asmenų skundus buvo nustatyta, kad pareiškėjo siūloma mediacija nebuvo susijusi išimtinai tik su trečiųjų suinteresuotų asmenų nurodyta situacija – įvykiu, kurio metu buvo sužalota jų nepilnametė dukra), tačiau, jo nuomone, ši aplinkybė neturėjo esminės reikšmės teismo sprendimo teisingumui ir teisėtumui.

27. Tretieji suinteresuoti asmenys M. S. ir A. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

28. Tretieji suinteresuoti asmenys iš esmės pakartojo anksčiau išdėstytus savo argumentus, sutiko su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Manė, kad pareiškėjas savaip interpretuoja teismo sprendime padarytas išvadas, o apeliacinio skundo teiginiai apie pirmosios instancijos teismo netiksliai nustatytas faktines aplinkybes neturi įtakos išvadai, kad pareiškėjas pažeidė BDAR reikalavimus.

IV. 29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, t. y. pareiškėjo Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos skundą tenkino ir panaikino Sprendimą1 ir Sprendimą2.

30. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. birželio 20 d. el. laišku kreipėsi į trečiuosius suinteresuotus asmenis, kviesdamas juos į mediaciją, kurią moderuotų socialinio emocinio ugdymo instruktorius, vaikų psichiatras, joje dalyvautų tėvai, mokytojai, mokyklos savivaldos atstovai. Pareiškėjas el. laiške klausė, kuri diena būtų tinkamiausia. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. S. 2019 m. birželio 24 d. el. laišku pranešė, kad jis ir jo sutuoktinė negalės dalyvauti, kadangi, prasidėjus moksleivių atostogoms, jie bus išvykę atostogų. Pareiškėjo atstovė 2019 m. birželio 25 d. trečiojo suinteresuoto asmens 2019 m. birželio 24 d. el. laišką su visu susirašinėjimu persiuntė 8 adresatams, kartu su el. laiške nurodytu tekstu: „Laba diena, kol kas iš S. gavome neigiamą atsakymą dėl mediacijos (žemiau mūsų susirašinėjimai). Nenuleidžiame rankų ir bandome derinti kitą laiką. Taip pat dar informuoju, kad gavome pirmąjį administracinį nusižengimą dėl 03.21 įvykio (nutarimą dėl administracinio nusižengimo skyrė Policijos komisariatas po pakartotinių mamos skundų). Planuojame su nuobauda, skirta mokytojai (vedusiai tądien pamoką), nesutikti ir teismo prašyti panaikinti.“

31. Inspekcija 2020 m. gruodžio 10 d. priėmė ginčijamus Sprendimus Nr. 1 ir Nr. 2, kuriuose nustatė, kad nors informacija apie trečiųjų suinteresuotų asmenų negalėjimą dalyvauti mediacijoje buvo persiųsta suinteresuotiems ir su situacija susipažinusiems bei problemų sprendimo būdų ieškantiems Progimnazijos savivaldos nariams, kurie taip pat buvo kviečiami dalyvauti mediacijoje, tačiau ji buvo pateikta per plačiai. Sprendimuose Nr. 1 ir Nr. 2 Inspekcija konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo būtina persiųsti susirašinėjimą (kuriame nurodyta informacija, jog šeima yra išvykusi) visa apimtimi, nes Progimnazija galėjo pateikti tą pačią informaciją išsiųsdama 2019 m. birželio 25 d. laišką, bet nepridėdama prie jo viso susirašinėjimo. Tokiu būdu pareiškėjas netinkamai įgyvendino BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintą duomenų kiekio mažinimo principą, dėl šio pažeidimo trečiųjų suinteresuotų asmenų skundai pripažinti pagrįstais.

32. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Sprendimus Nr. 1 ir Nr. 2, kuriais buvo nustatyta, jog pareiškėjas, persiųsdamas susirašinėjimą su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis visa apimtimi, netinkamai įgyvendino BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintą duomenų kiekio mažinimo principą, prieš tai įvertinus, ar pateikti duomenys pripažintini asmens duomenimis.

33. Apeliacinės instancijos teismas, apžvelgęs bylai aktualų teisinį reguliavimą (BDAR 4 straipsnio 1 ir 2 punktus, 5 straipsnio 1 dalies a punktą, 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 1 dalies f), sutiko su Inspekcijos padaryta išvada, kad duomenys apie konkrečios šeimos (šiuo atveju – A. ir M. S.) išvykimą yra jų asmens duomenys, net tuo atveju, jeigu nėra nurodoma konkreti išvykimo (kelionės) vieta, laikas ir pan.

34. Taip pat teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo pateiktu aiškinimu, kad BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkte numatytas duomenų kiekio mažinimo principas apriboja duomenų, kurie tvarkomi, apimtį ir tuo pačiu įpareigoja, kad tvarkomi asmens duomenys turi būti ne pernelyg didelės apimties, atsižvelgiant į nustatytus tikslus. Visi asmens duomenys, kurie nėra reikalingi tam tikram tikslui, neturi būti renkami ir (arba) toliau tvarkomi. Pagal minėtą principą duomenų valdytojai turėtų siekti tvarkyti kuo mažiau duomenų apie kiekvieną asmenį, kurių reikia, kad būtų tinkamai įgyvendintas jų tikslas. Tačiau teisėjų kolegija laikė nepagrįstu skundžiamame teismo sprendime pateiktą vertinimą, kad pareiškėjui nebuvo būtina atskleisti tikslias trečiųjų suinteresuotų asmenų negalėjimo dalyvauti mediacijoje priežastis.

35. Apeliacinės instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad tretieji suinteresuoti asmenys neginčijo šių reikšmingų faktinių aplinkybių, konstatuotų Sprendime Nr. 1 ir Sprendime Nr. 2: tarp Progimnazijos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų yra susiklostę konfliktiški santykiai; apie šią sudėtingą situaciją buvo žinoma plačiam asmenų ratui, t. y. asmenims, dalyvaujantiems Progimnazijos taryboje, tėvų komitete ir kt.; būtent dėl nurodytos priežasties anksčiau minėtas susirašinėjimas, kurį sudaro Progimnazijos atstovės du laiškai ir vienas trečiųjų suinteresuotų asmenų atsakymas, kuriame padėkota už kvietimą ir atsisakyta dalyvauti mediacijoje pasiūlytomis datomis, nurodant, kad, prasidėjus moksleivių atostogoms, vasara suplanuota ir šiuo metu visa šeima yra išvykusi, ir buvo persiųstas suinteresuotiems bei su situacija susipažinusiems bei problemų sprendimo būdų ieškantiems Progimnazijos nariams, kurie buvo kviečiami dalyvauti mediacijoje, patys inicijavo ir kreipėsi į trečiųjų suinteresuotų asmenų šeimą dėl susidariusios nepalankios bendravimo atmosferos Progimnazijoje, siūlė įvairius sprendimo būdus, susitikimus ir pan.; trečiųjų suinteresuotų asmenų skundo nagrinėjimo Inspekcijoje metu turima informacija leido padaryti išvadą, kad tiek Progimnazija, tiek ir asmenys, kuriems buvo persiųstas susirašinėjimas, siekė iš esmės vieno tikslo –išspręsti su trečiųjų suinteresuotų asmenų šeima susiklosčiusią sudėtingą situaciją mediacijos būdu.

36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia prieiti prie išvadų, kad tarp trečiųjų suinteresuotų asmenų šeimos ir Progimnazijos kilęs konfliktas buvo įtraukęs kitus šios Progimnazijos bendruomenės narius, kurie vienu ar kitu būdu taip pat buvo suinteresuoti šio konflikto taikiu sprendimu bei ieškojo jo galimybių, trečiųjų suinteresuotų asmenų šeimai pasiūlymas dėl mediacijos atrodė tinkamas ir priimtinas, o suinteresuotiems bendruomenės nariams Progimnazijos atstovės persiųstas susirašinėjimas buvo išimtinai informacinio / paaiškinančio pobūdžio, taigi nors ir sudarantis asmens duomenis, tačiau neatskleidžiantis jokios jautrios informacijos.

37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nusprendė, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas nustatyti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, ir byloje esančių įrodymų pagrindu neteisingai nustatė aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės. Dėl nurodytos priežasties buvo netinkamai pritaikyta materialioji teisės norma bei nepagrįstai padaryta išvada, kad pareiškėjas netinkamai įgyvendino BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintą duomenų kiekio mažinimo principą, o skundžiami Inspekcijos Sprendimai Nr. 1 ir Nr. 2 yra teisėti bei pagrįsti.

38. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, kas lėmė neteisingą bylos išsprendimą (ABTĮ 146 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas buvo tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai (dėl nepagrįstų pirmosios instancijos teismo išvadų, nustatant mediacijos organizatorių bei jos inicijavimo priežastį) neturi teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisakė. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas priimamas pareiškėjo naudai, tretieji suinteresuoti asmenys neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.), todėl jų prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš pareiškėjo atmetė.

V. 39. Atsakovas pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-3122-629/2021.

40. Inspekcijos vertinimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija klaidingai interpretavo BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintą duomenų kiekio mažinimo principą, padarė esminį materialiosios teisės normos pažeidimą ją taikant, kuris turėjo įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir nukrypo nuo administracinių teismų formuojamos praktikos, padarydama išvadą, jog, persiunčiant susirašinėjimą Progimnazijos nariams, nebuvo pažeistas BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintas duomenų kiekio mažinimo principas, kadangi susirašinėjime, nors ir buvo atskleisti asmens duomenys, tačiau nebuvo atskleista jokia jautri informacija, taip pat klaidingai (t. y. per ne lyg plačiai ir nepagrįstai) interpretavo vieną iš svarbiausių kriterijų, kuriuo remiantis vertinama, ar yra užtikrintas duomenų kiekio mažinimo principas – būtinumo kriterijų.

41. BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkte, kuriame yra įtvirtintas duomenų kiekio mažinimo principas, nurodyta, kad asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi. Tiek BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkte, tiek nacionalinių bei Europos Sąjungos teismų formuojamoje praktikoje bei teisinėje literatūroje duomenų kiekio mažinimo principas nėra siejamas su duomenų jautrumu.

42. Inspekcija atsiliepime pirmos instancijos teismui nurodė, kad tam, jog būtų pasiektas Progimnazijos tikslas, asmenims, ketinantiems dalyvauti mediacijoje, buvo svarbu žinoti, kad tretieji asmenys ne šiaip atsisakė dalyvauti mediacijoje, o negalėjo joje dalyvauti, tačiau Progimnazijai nebuvo būtina atskleisti tikslias negalėjimo dalyvauti mediacijoje priežastis, persiunčiant susirašinėjimą, kuriame nurodoma, kad tretieji asmenys yra išvykę, pilna apimtimi. Inspekcija, nustatydama duomenų kiekio mažinimo principo pažeidimą, vertino duomenų paviešinimo būtinumo kriterijų, ir nustačius, kad būtinumo paviešinti susirašinėjimą nebuvo, konstatavo duomenų kiekio mažinimo principo pažeidimą. Tuo tarpu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nepaneigdamas Inspekcijos vertinimo dėl duomenų paviešinimo būtinumo (šiuo atveju jo nebuvimo), konstatavo, kad Inspekcijos nustatytas duomenų kiekio mažinimo principo pažeidimas yra nepagrįstas, kadangi susirašinėjime nebuvo paviešinta jokia jautri informacija.

43. Europos duomenų apsaugos valdyba Gairių 3/2019 „Dėl asmens duomenų tvarkymo naudojant vaizdo prietaisus“ (Versija 2.0) 24 punkte, pateikdama išaiškinimą dėl duomenų kiekio mažinimo principo, nurodė, kad, prieš pradėdamas tvarkyti asmens duomenis, duomenų valdytojas visada turėtų kritiškai įvertinti, ar pasirinktas duomenų tvarkymas yra tinkamas norint pasiekti norimą tikslą, ir, ar būtinas nustatytiems tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į išdėstytą, matyti, kad, Europos duomenų apsaugos valdybos vertinimu, BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkto nuostata turi būti suprantama taip, kad duomenų kiekio mažinimo principas nėra užtikrinamas tais atvejais, kai tvarkyti duomenų subjekto duomenis iš tiesų nėra būtina, ir šio principo aiškinimas nėra jokiu būdu siejamas su duomenų jautrumo kriterijumi. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad jokiame kitame Europos duomenų apsaugos valdybos dokumente, kuriame ji pateikia BDAR nuostatų išaiškinimus, duomenų kiekio mažinimo principas nėra siejamas su duomenų jautrumo kriterijumi. Inspekcijos nuomone, tuo atveju, jei duomenų kiekio mažinimo principo aiškinimas būtų siejamas su aplinkybe, ar buvo atskleisti jautrūs duomenys ar ne, duomenų kiekio mažinimo principo apibrėžtis būtų nepagrįstai išplečiama ją papildant dar vienu kriterijumi, kuris nėra numatytas jokiame teisės akte ar teisinėje literatūroje, taip pat prieštaraujantis tiek teisės normoje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nustatytiems kriterijams, tiek ir Europos duomenų apsaugos valdybos pateiktam išaiškinimui.

44. Taigi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, siedamas duomenų kiekio mažinimo principą su duomenų jautrumo kriterijumi, akivaizdžiai pažeidė materialiosios teisės normos (BDAR 5 str. 1 d. c p.) taikymą ir šis pažeidimas turėjo lemiamos įtakos priimant neteisėtą sprendimą.

45. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą, skirtingai nei Europos duomenų apsaugos valdyba, kurios tikslas formuoti vienodą BDAR nuostatų aiškinimą visose valstybėse narėse, BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkte numatytą duomenų kiekio mažinimo principą aiškino remdamasis duomenų jautrumo kriterijumi. Tuo atveju, jei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nesutinka su Europos duomenų apsaugos valdybos pateiktu duomenų kiekio mažinimo principo aiškinimu, Inspekcija prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, aiškinant BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkto nuostatas.

46. Pareiškėjas Progiminazija prašo atsakovo prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-3122-629/2021 atmesti.

47. Progimnazijos vertinimu, Inspekcija nepagrindžia materialiosios teisės normos pažeidimo ją taikant, šio pažeidimo akivaizdumo ar šio pažeidimo įtakos sprendimo teisėtumui. Inspekcija pateikia tik nuomonę, kaip Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime taikytos teisės aktų nuostatos dar galėjo būti taikomos, tačiau tai savaime nereiškia, kad nagrinėjamu atveju jos galėjo būti taikomos taip, kaip buvo pritaikytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime.

48. Teigia, kad Inspekcija galimai klaidingai interpretuoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo turinio. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punktą taikė ne tik dėl to, kad persiųstas susirašinėjimas neatskleidė jokios jautrios informacijos, tačiau ir dėl kitų reikšmingų aplinkybių, nurodytų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo 43 punkte. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendimo 45 punkte konstatavo, kad būtent faktinės aplinkybės šiuo atveju turi bylai esminės reikšmės. Taigi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime pateiktą BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkto vertinimą ir taikymą lėmė ne tik duomenų jautrumas, bet ir visos kitos faktinės aplinkybės, nurodytos sprendimo 43 punkte.

49. Paaiškina, kad Inspekcijos nurodomos Gairės 3/2019 „Dėl asmens duomenų tvarkymo naudojant vaizdo prietaisus“ pirmiausia yra skirtos kitiems atvejams nei šis, o visų antra, jos nėra materialiosios teisės normos, o tik rekomendacijos.

50. Inspekcija prašyme atnaujinti procesą nenurodo nei vieno Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimo, kuriam prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. Nr. eA-3122-629/2021. Įstatymo leidėjas nėra numatęs pagrindo atnaujinti administracinės bylos procesą tam, kad būtų galima tenkinti prašymą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.

51. Pareiškėjas paaiškina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. 2022 m. vasario 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-51-822/2022) ir Europos Sąjungos Teisingumo praktika paneigia Inspekcijos poziciją, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjamu atveju negalėjo vertinti informacijos jautrumo, t. y. informacijos pobūdžio ir jos ypatingumo duomenų subjekto privačiam gyvenimui. Atsakovas, be kita ko, nenurodė ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos, nuo kurios buvo nukrypta.

52. Tretieji suinteresuoti asmenys prašo tenkinti Inspekcijos prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eA-3122-629/2022 ir procesą atnaujinti.

53. Tretieji suinteresuoti asmenys sutinka su Inspekcijos prašyme atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-3122-629/2021 nurodytais motyvais. Papildomai pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. vasario 2 d. administracnėje byloje Nr. A-222-261/2022 taip pat sprendė klausimą dėl duomenų kiekio mažinimo princpo tinkamo įgyvendinimo ugdymo įstaigai renkant jautrius duomenis, tačiau nei pirmosios instancijos teismas, nei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nevertino šio principo įgyvendinimo per duomenų jautrumo kriterijų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 54. Atsakovas Inspekcija prašo atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. administracinėje byloje Nr. eA-3122-629/2022 pagal ABTĮ 156 straipsnio 8 ir 12 punktuose įtvirtinus pagrindus.

55. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas prašyme atnaujinti procesą, kaip vieną iš pagrindų nurodo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punktą (sprendimas ar nutartis yra be motyvų), tačiau jokių argumentų prašyme dėl šio proceso atnaujinimo pagrindo nenurodo. Įvertinus Inspekcijos prašymo atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. administracinėje byloje Nr. eA-3122-629/2021 turinį, matyti, kad atsakovas iš esmės remiasi ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punkuose įtvirtintais pagrindais. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija toliau pasisakys dėl atsakovo prašymo atnaujinti procesą byloje ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktų pagrindais.

56. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-34-662/2015; 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P63-159/2010). Akcentuotina, kad proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, o proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-16-520/2020).

57. Sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 162 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011). ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis nenustato pagrindo atnaujinti bylos procesą vien tam, kad būtų iš naujo peržiūrėtos bei įvertintos išnagrinėjus bylą jau ištirtos bei įvertintos faktinės aplinkybės, dar kartą ištirti byloje esantys įrodymai, kuriuos ištyrė ir įvertino tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas. Administracinės bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas negali būti atnaujinamas vien siekiant pakartotinio bylos faktinių ir teisinių aplinkybių ar įrodymų vertinimo, nes tai iš esmės prieštarautų proceso atnaujinimo stadijos tikslams ir paskirčiai bei res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) principui.

Dėl proceso atnaujinimo pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą

58. Vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktu, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį.

59. Siekiant atnaujinti procesą aptariamu pagrindu, būtina nustatyti akivaizdų materialiosios teisės normų pažeidimą, t. y. kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-143/2010).

60. Procesas aptariamu pagrindu gali būti atnaujintas tik nustačius šių sąlygų visumą: 1) turi būti nustatytas materialiosios teisės normos pažeidimas jas taikant; 2) nustatytas pažeidimas turi būti akivaizdus; 3) toks pažeidimas turi būti esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018).

61. Aptariamas proceso atnaujinimo pagrindas iš esmės siejamas su pažeidimo akivaizdumu. Prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikiama argumentų, kurie akivaizdžiai parodytų, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialiosios teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo. Akcentuotina, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir „esminė“, t. y. tokia, kuri daro teismo procesinį sprendimą neteisėtu. Teismo padarytas „esminis materialiosios teisės normų pažeidimas“ gali būti suprantamas kaip (i) konkrečioje teisės normoje esančios aiškios taikytinos nuostatos netaikymas, (ii) imperatyviosios teisės normos netaikymas, (iii) vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai ir (iv) kiti panašūs atvejai (žr., pvz., 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-5-438/2020, 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-28-520/2018, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-32-261/2017).

62. Nagrinėjamu atveju, Inspekcija, grįsdama ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje 10 punkte nustatyto proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, siedamas duomenų kiekio mažinimo principą su duomenų jautrumo kriterijumi, akivaizdžiai pažeidė materialiosios teisės normos (BDAR 5 str. 1 d. c p.) taikymą ir šis pežeidimas turėjo lemiamos įtakos priimant neteisėtą sprendimą.

63. Teisėjų kolegija, įvertinusi prašymo turinį, konstatuoja, kad šiuo atveju prašymu iš esmės siekiama, kad byla būtų nagrinėjama iš naujo, nes iš esmės nesutinkama su priimtu teismo sprendimu. Inspekcija prašyme nepateikia jokio alternatyvaus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo taikyto materialiosios teisės normos aiškinimo, kuris akivaizdžiai prieštarautų apeliacinės instancijos teismo išvadoms ir iš kurio būtų galima spręsti apie teismo aiškiai nepagrįstą materialiosios teisės normų nuostatų interpretavimą. Inspekcija iš esmės pateikia savo subjektyvų vertinimą / nuomonę dėl BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkto aiškinimo bei taikymo, kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrįsta ir nesudaro pagrindo procesui atnaujinti.

64. Taip pat pažymėtina, kad Inspekcija prašyme atnaujinti procesą vadovaujasi Gairių 3/2019 „Dėl asmens duomenų tvarkymo naudojant vaizdo prietaisus“ 24 punktu, kuriame pateikiamas išaiškinimas, jog asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie yra tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad toliau minėtame 24 punkte yra aiškinama, kad prieš sumontuodamas stebėjimo vaizdo kameromis sistemą duomenų valdytojas visada turėtų kritiškai įvertinti, ar ši priemonė, pirma, yra tinkama norint pasiekti norimą tikslą, ir, antra, ar ji yra būtina nustatytiems tikslams pasiekti. Stebėjimo vaizdo kameromis priemonės turi būti pasirenkamos tik tuo atveju, jeigu duomenų tvarkymo tikslo pagrįstai nebūtų galima pasiekti kitomis priemonėmis, kuriomis mažiau apribojamos duomenų subjekto pagrindinės teisės ir laisvės. Akcentuotina, kad Inspekcijos minimos Gairės 3/2019 „Dėl asmens duomenų tvarkymo naudojant vaizdo prietaisus“ yra skirtos būtent asmens duomenų tvarkymui naudojant vaizdo prietaisus, stebėjimui vaizdo kameromis ir šiuo atveju nėra aktualios.

65. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Inspekcika nepateikė akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių, jog apeliacinės instancijos teismas padarė esminį materialiosios teisės normų pažeidimą jas taikydamas, galėjusį turėti įtakos priimti neteisėtą nutartį, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.

Dėl proceso atnaujinimo remiantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktu

66. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

67. Prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, kad byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-10/2012). Atnaujinti procesą šiuo pagrindu galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P143-127/2011; 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-71/2012). Nustatęs, jog administracinių teismų praktika prieštaringa, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi į tai reaguoti ir imtis teisės aktuose nustatytų priemonių ją suvienodinti, nes tik unifikuojant teismų praktiką galima veiksmingai užtikrinti konstitucinio imperatyvo, kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos taip pat, laikymąsi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P261-59/2011).

68. Inspekcija, grįsdama prašymą atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktu, nurodo, kad tuo atveju, jei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nesutinka su Europos duomenų apsaugos valdybos pateiktu duomenų kiekio mažinimo principu, prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, aiškinant BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkto nuostatas.

69. Teisėjų kolegija pažymi, jog prašymas kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo nėra savarankiškas pagrindas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio prasme. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija atsisako atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu.

70. Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepime į Inspekcijos prašymą atnaujinti procesą nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. vasario 2 d. administracnėje byloje Nr. A-222-261/2022 taip pat buvo sprendė klausimą dėl duomenų kiekio mažinimo princpo tinkamo įgyvendinimo ugdymo įstaigai renkant jautrius duomenis, tačiau nei pirmosios instancijos teismas, nei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nevertino šio principo įgyvendinimo per duomenų jautrumo kriterijų. Teisėjų kolegija, įvertinusi trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentus, pažymi, kad nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių. Tretieji suinteresuoti asmenys nenurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teimso procesinio sprendimo kitoje analogiško pobūdžio administracinėje byloje, kurioje esant analogiškoms faktinėms aplinkybėms, būtų kilęs tų pačių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimas. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo teigti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nukrypo nuo formuojamos praktikos.

71. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas prašo atnaujinti administracinės bylos procesą iš esmės tik dėl to, kad jis nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atliktu bylos faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimu ir priimtu teismo procesiniu sprendimu ir siekia, jog byla pakartotinai būtų išnagrinėta apeliacine tvarka, nors administracinė byla užbaigta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Procesas negali būti atnaujinamas vien siekiant pakartotinio bylos faktinių ir teisinių aplinkybių ar įrodymų vertinimo, nes tai iš esmės prieštarautų proceso atnaujinimo stadijos tikslams ir paskirčiai bei res judicata principui. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis nenustato pagrindo atnaujinti bylos procesą vien tam, kad būtų iš naujo peržiūrėtos bei įvertintos išnagrinėjus bylą jau ištirtos bei įvertintos faktinės aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-80/2014 ir kt.).

72. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad Inspekcijos prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atsisakytina atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-3122-629/2021 (ABTĮ 162 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Valstybinės apsaugos duomenų inspekcijos prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-3122-629/2021 atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-3122-629/2021 pagal pareiškėjo Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (tretieji suinteresuoti asmenys – M. S. ir A. S.) dėl sprendimų panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Vilija Mikuckienė

Skirgailė Žalimienė