2023-04-05 Nr. AB-7419-3-62-3-00113-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-323-520/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00113-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (nuo 2023 m. sausio 1 d. Marijampolės pataisos namų ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės teisių ir pareigų perėmėja), apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas S. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2019 m. sausio 15 d. iki 2021 m. vasario 9 d. jis negavo paskirto gydymo vaistu (duomenys neskelbtini). Marijampolės PN, kurie buvo atsakingi už pareiškėjo sveikatos priežiūrą iki 2019 m. spalio 1 d., ir LAVL, kuri buvo atsakinga už jo sveikatos priežiūrą nuo 2019 m. spalio 1 d., pripažino, kad gydytojo nurodymas nebuvo įgyvendintas, nes dėl lėšų trūkumo šis vaistas nenupirktas, o pareiškėjas buvo gydomas vaistais (duomenys neskelbtini). Kadangi nurodytu laikotarpiu pareiškėjui nebuvo užtikrintas paskirtas gydymas, buvo pažemintas jo orumas, nežmoniškas elgesys prilygo kankinimui, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 21 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje, Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą 4, 16 straipsniuose, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 7 straipsnyje ir kituose teisės aktuose įtvirtintos jo teisės. Šis pažeidimas jau buvo konstatuotas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2021 m. vasario 1 d. pažymoje Nr. 4D-2020/1-1384. Pareiškėjas teigė, kad dėl šio pažeidimo patyrė nepatogumus, pažeminimą, sveikatos pablogėjimą ir kt.

3. Marijampolės PN, atstovaujantys atsakovui Lietuvos valstybei, atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4. Marijampolės PN teigė, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę iki 2019 m. balandžio 1 d. atliko Kybartų pataisos namuose, vėliau – Marijampolės PN (Kybartų sektoriuje). Pareiškėjui pirmą kartą rekomenduota pradėti gydymą vaistu (duomenys neskelbtini) 2019 m. birželio 27 d. Pareiškėjas buvo įrašytas į eilę asmenų, laukiančių finansavimo gavimo iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (duomenys neskelbtini) gydymui LAVL. Kadangi gydymas labai brangus, eilėje buvo apie 200 asmenų. Antrą kartą minėtas vaistas pareiškėjui rekomenduotas 2020 m. kovo 12 d. Buvo planuota, kad nuo 2020 metų pradžios visi nuteistieji bus draudžiami sveikatos draudimu ir (duomenys neskelbtini) gydymas bus finansuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, tačiau dėl nesusipratimų tarp Valstybinės ligonių kasos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos kompensuojamųjų medikamentų reali kompensacija prasidėjo tik nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. Pareiškėjui užsakyta pakartotinė infekcinių ligų gydytojo konsultacija, kuri įvyko 2020 m. lapkričio 14 d. Pirmasis kompensuojamas receptas vaistui (duomenys neskelbtini) įsigyti pareiškėjui buvo išrašytas 2020 m. lapkričio 17 d. 2021 m. rugsėjo 15 d. nustatyta, kad pareiškėjas pasveiko nuo (duomenys neskelbtini).

5. Marijampolės PN pažymėjo, kad pareiškėjas nuo 2019 m. sausio 15 d. iki 2019 m. spalio 1 d. nesikreipė į įstaigos psichologus dėl dvasinių sukrėtimų, pablogėjusios psichologinės, emocinės būsenos, kurie kilo dėl nesuteikiamo rekomenduoto vaisto. Taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas minėtu laikotarpiu jautė fizinius ar emocinius skausmus, kitokį sveikatos pablogėjimą. Pareiškėjas tik vieną kartą kreipėsi į Marijampolės PN administraciją dėl ginčo dalyko. Marijampolės PN vertinimu, vaistas laiku nebuvo skirtas dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių, o pareiškėjas neįrodė nei Marijampolės PN neteisėtų veiksmų, nei savo patirtos neturtinės žalos, kuri turėtų būti atlyginta pinigais.

6. LAVL, atstovaujanti atsakovui Lietuvos valstybei, atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

7. LAVL tvirtino, kad per 2020 m. kovo 12 d. konsultaciją gydytojas paskyrė pareiškėjui vaistą (duomenys neskelbtini), tačiau dėl vaistų pirkimo sutrikimų gydymas šiuo vaistu nebuvo pradėtas. Aptarus gydymo galimybes ir pakartotinai atlikus tyrimus, pareiškėjui paskirti (duomenys neskelbtini) (rezultatai buvo normos ribose). Per 2020 m. lapkričio 17 d. konsultaciją pareiškėjui vėl buvo paskirtas vaistas (duomenys neskelbtini), kuris pareiškėjui buvo išduotas 2021 m. vasario 9 d. Atlikus tyrimus 2021 m. rugsėjo 14 d., konstatuota, kad pareiškėjas visiškai pasveiko nuo aptariamos ligos.

8. LAVL nurodė, kad, 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo redakcijai, LAVL įgijo galimybę išrašyti nuteistiesiems ir suimtiesiems tam tikrus medikamentus (įskaitant vaistą (duomenys neskelbtini)) pagal kompensuojamųjų vaistų receptus. Tačiau tam, kad LAVL galėtų pasinaudoti šia galimybe, ji turėjo atitikti ir įvykdyti privalomus reikalavimus, dėl kurių derinimo tarp Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei paskelbto karantino procesas užsitęsė. Pareiškėjas nesikreipė į LAVL administraciją su skundais, prašymais dėl neišduotų vaistų. LAVL vertinimu, pareiškėjas neįrodė būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 30 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo S. S. skundą, t. y. priteisė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 660 Eur neturtinei žalai atlyginti, o iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, – 890 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

10. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir konstatavo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu už nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, aprūpinimą vaistais ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimą buvo atsakingi ne tik Marijampolės PN, bet ir LAVL. Pataisos įstaigų Sveikatos priežiūros skyriai, organizuodami savo veiklą, turėjo užtikrinti, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems būtų suteiktos tos pačios apimties asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kaip ir asmenims, esantiems laisvėje, t. y. kad nuteistieji ir suimtieji būtų laiku aprūpinti reikiamais vaistais ir medicinos priemonėmis, o LAVL privalėjo apsirūpinti vaistų ištekliais pagal nustatytus sveikatos priežiūros normatyvus ir sveikatos sistemos reikalavimus bei sudaryti pastarojo uždaviniams įgyvendinti būtinas sąlygas.

11. Teismas nustatė, kad Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikoje 2018 m. vasario 15 d. pareiškėjui atlikta (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2019 m. birželio 27 d. ir 2020 m. kovo 12 d. lankėsi LAVL ir konsultavosi su gydytoja. Tiek pirmojo, tiek antrojo vizito metu gydytoja nurodė gydyti pareiškėją vaistu (duomenys neskelbtini) (po 3 tabletes per dieną 8 savaites). Marijampolės PN pareigūnai pripažino, kad šis nurodymas nebuvo įgyvendintas, t. y. pareiškėjui nebuvo sudarytos galimybės gydytis vaistu (duomenys neskelbtini), nes dėl lėšų trūkumo jų nebuvo nupirkta. Pareiškėjas buvo informuotas, kad gydymą gaus, kai bus gautos lėšos ir nupirkta jo gydymui reikalingų vaistų. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas teigė, jog gydymas vaistu (duomenys neskelbtini) jam buvo paskirtas 2019 m. sausio 15 d., tačiau iš LAVL Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus veiklos adresu Marijampolės PN šeimos gydytojo 2022 m. vasario 18 d. pažymos Nr. MPN-23 matyti, jog pirmą kartą pareiškėjui rekomenduota pradėti gydymą vaistu (duomenys neskelbtini) 2019 m. birželio 27 d. Teismas nustatė, kad pareiškėjo gydymas vaistu Maviret buvo pradėtas tik 2021 m. vasario 9 d., pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 29 d. su prašymu kreipėsi į Marijampolės PN dėl jo aprūpinimo paskirtais vaistais, tačiau jo prašymas nebuvo patenkintas.

12. Teismas Marijampolės PN argumentus, kad šios įstaigos Sveikatos priežiūros skyrius nuo 2019 m. birželio 27 d. iki 2019 m. spalio 1 d. neaprūpino pareiškėjo gydytojo paskirtais vaistais dėl objektyvių aplinkybių – finansavimo ribojimo, teisinio reglamentavimo pasikeitimų bei su tuo susijusių procedūrų, laikė nepagrįstais, nes Marijampolės PN ginčo laikotarpiu privalėjo užtikrinti lygias suimtųjų ir nuteistųjų teises į teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Teismas atmetė ir LAVL argumentus dėl užsitęsusio proceso įgyvendinant 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusias Sveikatos draudimo įstatymo nuostatas, pažymėdamas, kad, pagal Laisvės atėmimo vietų ligoninės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65, 8.7 punktą, LAVL privalo užtikrinti lygias suimtųjų ir nuteistųjų teises į teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Teismas priėjo prie išvados, kad Marijampolės PN ir LAVL netinkamai vykdė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. V-101 patvirtinto Vaistinių preparatų ir medicinos prekių įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo 19–20 punktuose įtvirtintą pareigą apsirūpinti vaistų ištekliais pagal nustatytus sveikatos priežiūros normatyvus ir sveikatos sistemos reikalavimus bei nesudarė būtinųjų sąlygų Sveikatos priežiūros skyriaus uždaviniams įgyvendinti, dėl ko pareiškėjas nebuvo laiku aprūpintas gydytojo paskirtais vaistas. Marijampolės PN ir LAVL turėjo pareigą iš anksto planuoti savo veiklą ir apsirūpinti reikiamų preparatų atsargomis, ypač žinodami, jog jų poreikis yra didelis, tam, kad, esant reikalui, nuteistieji būtų laiku aprūpinti reikalingais vaistais (ypač vaistais, skirtais itin pavojingoms ligoms gydyti). Teismas konstatavo, kad Marijampolės PN nuo 2019 m. birželio 27 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d., o LAVL nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2021 m. vasario 8 d. pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis, nes minėtu laikotarpiu Marijampolės PN Sveikatos priežiūros tarnyba (3 mėnesius ir 4 paras), LAVL (4 mėnesius ir 8 paras) neaprūpino jo reikiamais vaistais, t. y. pareiškėjas buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

13. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos, pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų apie nustatyto pažeidimo (neaprūpinimo vaistais) poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kuris galėtų būti reikšmingas sprendžiant kalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Pareiškėjas dėl jam neišduotų medikamentų lėtinėms ligoms gydyti galėjo patirti tam tikrų išgyvenimų ir neigiamų padarinių jo sveikatos būklei, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Teismas, atsižvelgdamas į pažeidimo ilgą trukmę, ginamų vertybių pobūdį, pareiškėjo patirtus nepatogumus ir kitas aplinkybes, sprendė, kad pareiškėjui priteistina 1 550 Eur neturtinei žalai atlyginti: 660 Eur iš atsakovo, atstovaujamo Marijampolės PN, ir 890 Eur iš atsakovo, atstovaujamo LAVL.

14. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.210 straipsnio 1 dalimi ir 6.37 straipsnio 2 dalimi, taip pat priteisė pareiškėjui 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. 15. Pareiškėjas S. S. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 30 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, t. y. priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Marijampolės PN, 25 000 Eur ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo LAVL, 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

16. Pareiškėjas nesutinka su teismo apskaičiuotu priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Pareiškėjas pakartoja, kad vaistas (duomenys neskelbtini) jam buvo paskirtas gydytojo dar 2019 m. sausio 15 d., tačiau nepagrįstai ilgai jam neišduotas, todėl jis patyrė orumo pažeminimą, nežmoniškas elgesys prilygo kankinimui, buvo pažeistos įvairiuose teisės aktuose įtvirtintos pareiškėjo teisės. Priešingai nei konstatuota teismo sprendime, pareiškėjas dėl patirtų išgyvenimų ne kartą lankėsi pas psichologą ir psichiatrą, todėl atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų padariniai yra akivaizdūs. Dėl atsakovo atstovų nepateisinamo neveikimo nesuteikiant pareiškėjui gydytojo paskirto gydymo, ciniškai ignoruojant nacionalinius ir tarptautinius teisės aktus, jis yra psichologiškai palūžęs, patiria didelius neigiamus dvasinius išgyvenimus.

17. Marijampolės PN, atstovaujantys atsakovui Lietuvos valstybei, apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 30 d. sprendimą, t. y. nepriteisti pareiškėjui 660 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų.

18. Marijampolės PN iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus ir pažymi, kad didžiajai daliai visuomenės taip pat tenka susidurti su biurokratinėmis procedūromis, dėl kurių kartais tenka laukti kelis mėnesius ir ilgiau dėl tinkamo vaisto išdavimo, kompensuojamo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala dėl skunde nurodytų aplinkybių, pavyzdžiui, iš pateiktų pažymų matyti, jog jis nesikreipė į psichologą dėl ginčo aplinkybių. Marijampolės PN akcentuoja, jog ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, yra būtinas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

19. LAVL, atstovaujanti atsakovui Lietuvos valstybei, apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais būtų atmestas, o teismui nutarus kitaip – grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui išsamiai ir objektyviai išnagrinėti.

20. LAVL iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą nurodytus argumentus ir tvirtina, kad konstatuotas pažeidimas truko trumpą laiką, o pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų apie pablogėjusią savo sveikatos būklę dėl skunde nurodytų aplinkybių. LAVL vertinimu, priimant skundžiamą teismo sprendimą, buvo pažeisti objektyvumo ir teisėtumo principai. Be to, LAVL nurodo, kad sutinka su Marijampolės PN, atstovaujančio atsakovui, apeliaciniu skundu.

21. Pareiškėjas S. S. atsiliepime į atsakovo apeliacinius skundus prašo atmesti šiuos apeliacinius skundus, tenkinti jo (pareiškėjo) apeliacinio skundo reikalavimus.

22. Marijampolės PN, atstovaujantys atsakovui Lietuvos valstybei, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nesutinka su šiuo apeliaciniu skundu, prašo tenkinti jų paduotą apeliacinį skundą.

23. LAVL, atstovaujanti atsakovui Lietuvos valstybei, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo atmesti šį apeliacinį skundą, tenkinti jos paduotą apeliacinį skundą. LAVL pakartoja, kad pareiškėjas patirtą neturtinę žalą apibūdino abstrakčiai, nepateikė ją patvirtinančių įrodymų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 24. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjui S. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, priteista 660 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2022 m. vasario 15 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, priteista 890 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2022 m. vasario 15 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pagrįstumas ir teisėtumas.

25. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad jam turėjo būti priteistas jo skunde nurodytas neturtinės žalos atlyginimas (50 000 Eur). Pareiškėjo teigimu, jo subjektinės teisės pažeidimo trukmė buvo nepagrįstai ilga, jis patyrė didžiulį, ilgai trunkantį dvasinį stresą, baimę dėl savo gyvybės ir sveikatos, kt.

26. Marijampolės PN ir LAVL, atstovaudami Lietuvos valstybei, apeliacinius skundus iš esmės grindžia tuo, kad nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Iš apeliacinių skundų turinio matyti, kad atsakovo atstovai iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog pareiškėjui nuo 2019 m. sausio 15 d. iki 2021 m. vasario 9 d. nebuvo išduoti vaistai (duomenys neskelbtini) jam diagnozuotai ligai ((duomenys neskelbtini)) gydyti.

27. Byloje nustatyta, kad Marijampolės PN ir LAVL teises ir pareigas nuo 2023 m. sausio 1 d. perėmė Lietuvos kalėjimų tarnyba, todėl konstatuotina, kad nagrinėjami apeliaciniai skundai, paduoti Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos.

28. Įvertinus apeliacinių skundų argumentus nustatyta, kad iš esmės yra ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada dėl pareiškėjui priteistinos kompensacijos už jo patirtą neturtinę žalą.

29. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos dydį, rėmėsi tuo, kad Marijampolės PN nuo 2019 m. birželio 27 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d., o LAVL nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2021 m. vasario 8 d. pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis, nes šiuo laikotarpiu Marijampolės PN Sveikatos priežiūros tarnyba (iš viso 3 mėnesius ir 4 paras), LAVL (iš viso 4 mėnesius ir 8 paras) neaprūpino jo reikiamais vaistais, ir pareiškėjas dėl to patyrė neturtinę žalą. Įvertinęs tai, kad nebuvo pateikti įrodymai, jog dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės, atsižvelgęs į pažeidimo ilgą trukmę (reikiami medikamentai nebuvo išduoti 7 mėnesius ir 12 parų), ginamų vertybių pobūdį, pareiškėjo patirtus nepatogumus, į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį byloje Nr. TA-715-556/2021; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį byloje Nr. TA-1047-415/2021), vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, nustatė, kad pareiškėjui iš viso priteistinas 1 550 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

30. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinių skundų argumentus, pirmiausia pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; kt.).

31. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kitus kriterijus.

32. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98); 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02)). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99)).

33. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018; kt.).

34. Nagrinėjamoje byloje įvertinus nustatytą pareiškėjo subjektinės teisės būti laikomam tinkamomis sąlygomis pažeidimą, jo trukmę ir mastą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjui jo patirta neturtinė žala turi būti atlyginta pinigais, t. y. kad nepakanka apsiriboti pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu.

35. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo argumentus dėl per mažos priteistos kompensacijos, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, susijusius su pareiškėjo pažeistų teisių pobūdžiu, trukme ir mastu, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; kt.), vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nepripažįsta pagrįstais pareiškėjo argumentų, kad jam turėjo būti priteistas 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

36. Atsižvelgiant į pareiškėjo išsakytus argumentus dėl jo sveikatos, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog byloje nėra jokių įrodymų apie nustatyto pažeidimo (neaprūpinimo vaistais) poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Pareiškėjas byloje nepateikė įrodymų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios leistų konstatuoti, kad minėtų vaistų neišdavimas ypač pablogino jo sveikatą. Pats pareiškėjas skunde nurodė, kad jis buvo gydomas vaistais (duomenys neskelbtini). Tai, kad pareiškėjas buvo gydomas šiais vaistais, yra nurodyta šeimos gydytojo G. K. 2020 m. lapkričio 13 d. pažymoje. Šioje pažymoje nurodyta, kad niekada nebuvo stebimi objektyvūs (duomenys neskelbtini) paūmėjimo pareiškėjui požymiai, pareiškėjui nebuvo skirtas dietinis maitinimas. LAVL 2021 m. gruodžio 16 d. atsakė pareiškėjui, kad 2021 m. rugsėjo 15 d. jo kraujo tyrimo išvadoje nurodyta, jog kraujyje (duomenys neskelbtini) nerastas, o tai reiškia, kad (duomenys neskelbtini) išgydytas.

37. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinių skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo S. S., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (Marijampolės pataisos namų ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės teisių ir pareigų perėmėja), apeliacinius skundus atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė