2025-04-02 Nr. AB-5824-3-61-3-06533-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-159-556/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06533-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 12.13.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. J. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėja R. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija, MGK) 2022 m. gegužės 10 d. sprendimo Nr. S-2023/78 (7-2023/55) (toliau – ir MGK sprendimas) dalį, kuria buvo patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI, atsakovas) 2023 m. kovo 2 d. sprendimo Nr. (21.222 MR) FR0682-54 (toliau – ir VMI sprendimas) dalis dėl 20 344 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), 6 749,90 Eur GPM delspinigius ir 2 034 Eur GPM baudos sumokėjimo bei atsisakyta atleisti ją nuo apskaičiuotų GPM delspinigių sumokėjimo; 2) panaikinti VMI Sprendimą; 3) priteisti pareiškėjai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skunde pabrėžė, kad neskundžia tos MGK sprendimo dalies, kuria buvo sumažinta VMI sprendimu paskirta bauda, ir nurodė, kad:

2.1. Mokestinis patikrinimas atliktas neišsamiai, neištirtos ir neįvertintos esminės su ginčo pajamų vertinimu ir apmokestinimu susijusios faktinės aplinkybės. Mokesčių administratorius formaliai vykdė mokestinį patikrinimą, galbūt sąmoningai netyrė visų mokestiniam patikrinimui aktualių aplinkybių, kurios galėtų paneigti 2022 m. gruodžio 29 d. patikrinimo akto Nr. (21.222Mr)FR0680-427 (toliau – ir Patikrinimo aktas) išvadas.

2.2. Mokesčių administratorius sąmoningai nepatikrino (neapklausė) fizinių ir juridinių asmenų, kuriems iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „NVS Logistika“ (toliau – ir Bendrovė) buvo išmokėti iš jos faktiškai gauti grynieji pinigai. VMI tiesiogiai apklaususi / susisiejusi su lėšų gavėjais, nurodytais kasos išlaidų orderiuose (toliau – ir KIO), galėjo patikrinti visą VMI dominančią informaciją, t. y.: a) ar pinigai iš UAB „NVS Logistika“ buvo faktiškai gauti; b) ar lėšų gavėjas turi antrąjį KIO egzempliorių; c) koks asmuo fiziškai perdavė pinigus UAB „NVS Logistika“ vardu; d) kokiu tikslu buvo gauti pinigai iš UAB „NVS Logistika“; e) kaip toliau buvo naudojamos iš UAB „NVS Logistika“ gautos lėšos. Taigi, VMI nesiaiškino, ar KIO nurodyti gavėjai turi antrąjį KIO egzempliorių, vengė bent jau pasidomėti, kokie duomenys nurodyti lėšų gavėjo turimame KIO egzemplioriuje, kokie santykiai lėšų gavėją siejo su pareiškėja ir (ar) UAB „NVS Logistika“ ; kt.

2.3. Dalis lėšų pagal KIO gavėjų yra juridiniai asmenys (pvz. nustatyta, kad mokestiniam ginčui aktualiu laikotarpiu UAB „NVS Logistika“ grynaisiais pinigais į UAB „Stolvika“ kasą įnešė 23 000 Eur). Tiek šis mokėjimas, tiek ir mokėjimo pagrindas, su tuo susiję dokumentai, neabejotinai turėjo būti ir yra saugomi UAB „Stolvika“ apskaitoje. UAB „Stolvika“ yra veiklą vykdanti bendrovė, todėl visa informacija apie tai, ar iš UAB „NVS Logistika“ buvo išmokėtos lėšos UAB „Stolvika“, kokiu tikslu tai buvo atlikta, kas atliko mokėjimą (ar ji pati, ar kitas asmuo) ir pan., galėjo būti patikrinta.

2.4. VMI pateikus paklausimą UAB „Stolvika“, UAB „Logila“, UAB „Dailitransa“, taip pat kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie nurodyti pareiškėjos pateiktuose KIO, visi šie asmenys patvirtintų, kad faktiškai grynuosius pinigus, išmokėtus iš UAB „NVS Logistika“, gavo, taip pat patvirtintų, kad beveik visais atvejais pinigų išmokėjimu rūpinosi ir pinigų išmokėjimą atliko ji. Grynųjų pinigų išmokėjimo faktas iš UAB „NVS Logistika“ neabejotinai paneigtų VMI teiginius apie tai, kad ji, gavusi grynųjų pinigų perlaidas iš Rusijos Federacijos (toliau – ir RF) fizinių asmenų, jų tariamai neįnešė į bendrovės kasą, kadangi iš KIO yra akivaizdu, kad bendrovė jos įneštais pinigais naudojosi atsiskaitymams įprastoje veikloje vykdyti.

2.5. VMI, vykdydama mokestinį patikrinimą, nepagrįstai apsiribojo tik 2017 metų UAB „NVS Logistika“ veiklos tyrimu ir vertinimu. Patikrinimo akte nustatyta, kad pareiškėja UAB „NVS Logistika“ vadovavo nuo 2016 m. gegužės 16 d. iki 2018 m. vasario 1 d.

2.6. Ginčo pinigų perlaidas iš RF fizinių asmenų ji gavo laikotarpiu 2017 m. kovo–rugsėjo mėn. VMI rėmėsi nepagrįsta prielaida, kad šiuo laikotarpiu atliktos grynųjų pinigų perlaidos iš RF yra susijusios tik su UAB „NVS Logistika“ veikla 2017 metais. Pareiškėja nuosekliai VMI teigė, kad aptariamu laikotarpiu atliktos grynųjų pinigų perlaidos iš RF yra atsiskaitymai už pervežimo paslaugas, atliktas pinigus mokėjusiems asmenims. Šie atsiskaitymai apima ne tik 2017 metus, bet ir UAB „NVS Logistika“ per 2016 metais pareiškėjos vadovavimo laikotarpiu atliktus pervežimus. VMI netyrė ir nevertino su 2016 metų UAB „NVS Logistika“ veikla susijusių aplinkybių. Jeigu VMI būtų pasinaudojusi VMI sistemose esančia informacija apie UAB „NVS Logistika“ išrašytas sąskaitas 2016 metais, būtų gauta informacija, patvirtinanti, kad buvo naudojamas tas pats UAB „NVS Logistika“ veiklos ir atsiskaitymų modelis, kaip ir 2017 metais, o grynieji pinigai buvo gaunami iš tų pačių fizinių asmenų, kaip ir 2017 metais, kas iš esmės paneigtų VMI prielaidas, kad jokių verslo ryšių su fiziniais asmenimis, kurie, kažkodėl, vykdė mokėjimus lietuviškos pervežimų bendrovės vadovei, nebuvo.

2.7. Kritiškai vertintini VMI teiginiai, kad neva nepavyko susisiekti su K. N., nusipirkusiu UAB „NVS Logistika“ akcijas, ar kad jam neva nebuvo perduoti įmonės dokumentai. Vien atlikus viešą paiešką Google paieškos sistemoje matyti, kad K. N. yra mažiausiai 5 Lietuvoje veikiančių ir su transportu susijusių bendrovių akcininkas ir vadovas, todėl VMI teiginiai, kad K. N. galėjo pirkti įmonės akcijas ir neperimti buhalterinės apskaitos dokumentų, vertintini kaip logiškai nepaaiškinami. Bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje, kuri VMI yra prieinama, tačiau nevertinta, yra aiškus, nedviprasmiškas K. N. patvirtinimas, kad visus su įmonės veikla, įskaitant ir finansine apskaita, susijusius dokumentus gavo, su jais susipažino ir neturi pretenzijų dėl perimamos bendrovės veiklos ir turto. VMI be pagrindo šios sutarties nevertino ir į oficialiuose įrodymuose užfiksuotą dokumentų perdavimo faktą neatsižvelgė. Pati VMI Sprendime nurodo, kad K. N. savo poziciją, jog nėra gavęs UAB „NVS Logistika“ veiklos dokumentų, atsisakė patvirtinti raštu. Dėl šios priežasties konstatuotina, kad VMI paprasčiausiai nepasinaudojo VMI, kaip mokesčių administratoriui, suteiktais įgaliojimais ir teisėmis, bei sąmoningai vengė rinkti dokumentus ir informaciją, kuri gali paneigti VMI Patikrinimo akto prielaidas.

2.8. Pareiškėja nei patikrinimo metu, nei šiuo metu neturi galimybės be teismo pagalbos gauti UAB „NVS Logistika“ dokumentų ir informacijos. Iš pačios VMI pateiktos informacijos apie K. N. bendradarbiavimą, matyti, kad geruoju tokia informacija neteikiama, todėl VMI tokią informaciją turėjo išreikalauti, o ne tiesiog abstrakčiai nurodyti, kad su K. N. susisiekti nepavyko, įmonė nebuvo rasta jos registracijos adresu, ar kad žmogus telefonu paaiškino, kad dokumentų VMI pateikti negali. VMI paprasčiausiai nedarė nieko ir, tikėtina, tikslingai nerinko informacijos, susijusios su UAB „NVS Logistika“ veikla vien tam, kad nereikėtų nieko keisti jos atliekamo mokestiniame patikrinime.

2.9. Pareiškėjai neaišku, kaip su mokestinio patikrinimo išvadomis yra susiję VMI teiginiai, kad UAB „NVS Logistika“ už 2017 metus nėra pateikusi finansinės atskaitomybės valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) Registrų centrui. Bendrovė tinkamai vykdė mokestines prievoles ir teikė VMI visą informaciją, būtiną mokestinių prievolių vykdymui. VMI teigiant, kad bendrovė nevykdė kokių nors pareigų teikti dokumentus ir (ar) informaciją, pagrįstai kyla klausimas, ar VMI ėmėsi kokių nors veiksmų, kad užfiksuotų šią aplinkybę, išsiaiškintų priežastis ir aplinkybes, kodėl VMI neteikiami prašomi dokumentai ir informacija.

2.10. VMI pati prieštaraudama Patikrinimo akto išvadoms nukrypo nuo sutuoktinių pajamų lygių dalių prezumpcijos. VMI nepagrįstai visas pajamas, kurias pati VMI Patikrinimo akte laikė nesusijusiomis su pareiškėjos valdytos įmonės UAB „NVS Logistika“ veikla, priskyrė asmeniškai pareiškėjai, tokį priskyrimą motyvuodama tuo, kad jos sutuoktinis neturėjo nieko bendro su UAB „NVS Logistika“ veikla. Tokia VMI pozicija prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir yra logiškai prieštaringa. Bylą nagrinėjant MGK, buvo nustatyta, kad jos sutuoktinis ginčo laikotarpiu buvo UAB „NVS Logistika“ darbuotojas, o ginčo laikotarpiu ji buvo motinystės atostogose (augino vaiką iki trejų metų), be to, UAB „NVS Logistika“ akcijos buvo įgytos sutuoktiniams esant santuokoje, todėl yra laikytinos sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. VMI pareiškėjai ginčo pajamas priskyrė asmeniškai tik dėl to, kad šios pajamos, VMI nuomone, nebuvo susijusios su UAB „NVS Logistika“ veikla, o jos sutuoktiniui šių pajamų nepriskyrė, nes sutuoktinis nebuvo susijęs su UAB „NVS Logistika“ veikla. Tokia logiškai prieštaringa ir faktinėms aplinkybėms prieštaraujanti VMI argumentacija patvirtina faktą, kad mokestinis patikrinimas buvo atliktas neišsamiai, o išvados daromos jos atžvilgiu yra nemotyvuotos.

2.11. Jeigu ginčo pajamos nėra priskirtinos individualiai veiklai, taip pat, kaip matyti iš VMI argumentų, nėra siejamos su UAB „NVS Logistika“ veikla, tai tokiu atveju tokios pajamos turi būti vertinamos kaip kitos pajamos, kurios yra laikytinos jungtine sutuoktinių nuosavybe, bei mokesčiai už tokių pajamų gavimą turi būti paskirstyti nenukrypstant nuo sutuoktinių turto ir pajamų lygių dalių principo. Šią išvadą papildomai pagrindžia skundo nagrinėjimo MGK metu papildomai atskleista informacija – paaiškėjo, kad VMI vertino sutuoktinių pajamų ir išlaidų balansą, bei nustatė, kad sutuoktinių pajamos, neįvertinus ginčo pajamų, yra nepakankamos sutuoktinių išlaidoms padengti, kas patvirtina faktą, kad ginčo pajamos buvo naudotos (negalėjo būti nenaudotos) sutuoktinių bendroms šeimos išlaidoms padengti. VMI sąmoningai šios informacijos neįtraukė į Patikrinimo aktą ir stengėsi nuslėpti nuo pareiškėjos, kadangi informacija apie tai, kad ginčo pajamos buvo naudotos sutuoktinių bendroms reikmėms, paneigia VMI Patikrinimo akto išvadas dėl ginčo pajamų priskyrimo asmeniškai pareiškėjai.

2.12. Patikrinimo akte ir Sprendime remiamasi neaktualia ir nenauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, o išvados neatitinka šiandieninės praktikos, kai kitos pajamos priskiriamos abiem sutuoktiniams nepriklausomai nuo to, kurio iš sutuoktinių jos buvo gautos. VMI nepagrindė būtinybės nukrypti nuo sutuoktinių turto ir pajamų lygių dalių prezumpcijos, todėl nepagrįstai visą mokestinė naštą už ginčo pajamas perkėlė tik jai.

2.13. Vertindama pareiškėjai paskirtas sankcijas, VMI neatsižvelgė į teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, taip pat į tai, kad pati situacija susidarė ne dėl pareiškėjos kaltės – jai papildomai mokesčiai buvo apskaičiuoti iš esmės dėl to, kad pinigų perlaidas atlikę asmenys atsisakė bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi. Pareiškėja neslėpė su apmokestinimu susijusių aplinkybių, mokesčių administratoriui iš karto pateikė visą turėtą informaciją, sąžiningai ir aktyviai bendradarbiavo mokestinės kontrolės procedūrų metu. VMI negalėjo įsitikinti jos pateiktos informacijos pagrįstumu dėl to, kad Rusijos piliečiai, 2017 metais atlikę mokėjimus pareiškėjai, atsisakė bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos institucijomis, neatsiliepė kviečiami duoti parodymų ir paaiškinimų. Dėl šių aplinkybių pareiškėja negali būti laikoma kalta ar atlikusi tyčinius veiksmus.

2.14. Pareiškėja niekada nėra priėmusi jokio sprendimo pajamas priskirti sau, t. y. pareiškėja mokestinio patikrinimo metu įrodinėjo, kad ginčo pajamas gavo kaip UAB „NVS Logistika“ vadovė, šios pajamos buvo UAB „NVS Logistika“ pajamos (atsiskaitymas už suteiktas pervežimo paslaugas RF piliečiams). VMI savarankiškai padariusi išvadą, kad pareiškėjos pateikti įrodymai ir dokumentai neleidžia patvirtinti, kad ginčo pajamos yra UAB „NVS Logistika“ pajamos, sprendimą dėl šių pajamų teisinės kvalifikacijos priėmė pareiškėja. Sprendimas dėl ginčo pajamų teisinės kvalifikacijos yra teisės klausimas ir negali būti priskiriamas pareiškėjai (ji nėra teisininkė, nėra mokesčių specialistė). Dėl šios priežasties bet kokie teiginiai apie tariamą pareiškėjos sprendimą ginčo pajamas priskirti sau, vertintini kaip nesąžiningas MGK bandymas pateisinti VMI netinkamai atliktą mokestinį patikrinimą.

2.15. Kontrolės procedūros buvo vykdomos daugiau nei 2 metus. Komisija nurodė, kad neva dėl kažkokių pareiškėjos veiksmų (pvz., dėl 2022 m. lapkričio 9 d. paaiškinimo) VMI prarado galimybę atlikti jos sutuoktinio mokestinį patikrinimą. VMI dar 2022 m. birželio 30 d. užbaigė pareiškėjos mokestinį tyrimą, kurio metu ir padarė išvadą, kad visos ginčo pajamos turi būti kvalifikuojamos kaip asmeninės pareiškėjos pajamos ir apmokestinamos tik kaip jos pajamos. VMI sprendimą dėl ginčo pajamų kvalifikavimo ir apmokestinimo priėmė dar 2022 m. birželio 30 d., o pareiškėjos 2022 m. lapkričio 9 d. paaiškinimu nesivadovavo.

2.16. Pastebėtina, kad pareiškėjos 2022 m. lapkričio 9 d. paaiškinimas buvo formalios mokestinio patikrinimo procedūros dalis (nesutikus su mokestinio tyrimo išvadomis, VMI inicijavo mokestinį patikrinimą ir mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriui formaliai buvo reikalingas mokesčių mokėtojo paaiškinimas tam, kad galėtų surašyti mokestinio tyrimo aktą). Tai, kad VMI savo rizika nusprendė pasirinkti konkretų ginčo pajamų kvalifikavimą, yra tik pačios VMI sprendimas. Tai, kad, kaip paaiškėjo ginčo nagrinėjimo MGK metu, VMI tokį sprendimą priėmė nemotyvuotai, iš esmės klysdama dėl ginčui aktualių faktinių aplinkybių bei neatskleidusi ginčo esmės (pvz., kaip galima suprasti iš MGK argumentų, neapklaususi jos sutuoktinio), yra ne pareiškėjos, o pačios VMI atsakomybė. Ne pareiškėja yra atsakinga, kad VMI pasirinko abejotiną mokestinės kontrolės procedūrų atlikimo taktiką bei aplaidžiai neinicijavo jos sutuoktinio patikrinimo procedūrų (nors, kaip matyti iš MGK sprendimo medžiagos, faktiškai mokestinės kontrolės procedūras dėl pareiškėjos sutuoktinio vykdė ir buvo atlikusi sutuoktinio pajamų / išlaidų analizę). Dėl teisinės pareiškėjos pateiktų paaiškinimų kvalifikacijos ir vertinimo yra atsakingas mokesčių administratorius. Jeigu mokesčių administratorius, atlikdamas pajamų teisinę kvalifikaciją, klydo ir nepagrįstai pajamas priskyrė tik vienam iš sutuoktinių, pareiškėja turi teisę šia aplinkybe remtis mokestinio ginčo metu ir negali būti už tai kaltinama nesąžiningumu ar VMI klaidinimu.

2.17. Šios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant dėl galimybės iš dalies atleisti ją nuo apskaičiuotos delspinigių sumos, kuri nagrinėjamu atveju akivaizdžiai atlieka papildomos, perteklinės ir neproporcingos sankcijos funkciją. Vertinant pareiškėjai apskaičiuotos delspinigių sumos poveikį, reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad, kaip nurodė MGK sprendime, pareiškėja augina du mažamečius vaikus, jos gaunamas darbo užmokestis, šeimos finansinė padėtis nevertintina kaip gera. Papildomai apskaičiuota delspinigių suma itin didelė, o tokios delspinigių sumos sumokėjimas pareiškėjai sukurs neproporcingą finansinę naštą.

2.18. Atsižvelgtina ir į tai, kad pareiškėjai mokesčiai skaičiuojami nuo 2017 metais vykusių sandorių, t. y. laikotarpis nuo apmokestinimo momento iki mokestinės kontrolės procedūrų pabaigos yra itin ilgas. Neįprastai ilgas yra ir mokestinio tyrimo, kartu su mokestiniu patikrinimu laikotarpis – mokestinės kontrolės procedūros truko daugiau nei 2 metus, tačiau, kaip matyti iš skunde pateiktų argumentų, mokestinis patikrinimas buvo atliktas paviršutiniškai, su klaidomis, nekokybiškai, todėl formalus mokestinių sankcijų taikymas visa apimtimi sukuria neproporcingą ir teisingumo bei protingumo principams prieštaraujančią situaciją.

3. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas VMI atsiliepimą grindė šiais argumentais:

4.1. Pareiškėja nepagrindė, jog iš Rusijos Federacijos fizinių asmenų gautos piniginės lėšos yra neapmokestinamosios pajamos ar šios lėšos nepriskirtinos pareiškėjos gautoms pajamoms, kadangi VMI nenustatė, jog Bendrovė būtų sudariusi sandorius su Rusijos Federacijos fiziniais asmenimis, iš kurių pareiškėja gavo pinigines lėšas per grynųjų piniginių lėšų perlaidų sistemą.

4.2. Bendrovė tikrinamuoju laikotarpiu iš šių RF fizinių asmenų pavedimu piniginių lėšų negavo; VMI elektroninio sąskaitų faktūrų posistemio i.SAF (toliau – ir i.SAF) duomenimis Bendrovė sąskaitų faktūrų šiems asmenims neišrašė; sutartys, sudarytos tarp Bendrovės ir fizinių asmenų, nepateiktos; Rusijos Federacijos fiziniai asmenys (Z. S. G. ir G. P.) nurodė pareiškėjos nepažįstantys ir jokių verslo ryšių su ja ar Bendrove neturėję; Bendrovė pateiktose 2017 metų pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) deklaracijose iš viso deklaravo ženkliai mažesnę prekių ir paslaugų teikimo sandorių sumą (103 578 Eur) nei bendra 2017 metais pareiškėjos grynaisiais pinigais gauta suma (135 565 Eur) ir Bendrovės pavedimais iš Rusijos Federacijos juridinių asmenų gauta suma (148 158 Eur); pareiškėjos pateikti dokumentai nepagrindė gautų piniginių lėšų įnešimo į Bendrovės kasą; pareiškėjos pateikti dokumentai nelaikytini objektyviais įrodymais, patvirtinančiais, jog pareiškėjos vardu gautos lėšos nėra pareiškėjos gautos pajamos.

4.3. Pagal turimus duomenis patikrinimo metu pagrįstai vertinta, jog pareiškėja nepagrindė, jog laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 2 d. iki 2017 m. rugsėjo 5 d. iš 6 fizinių asmenų gautos 135 565 Eur lėšos netapo jos pajamomis. Nenustačius, kad 135 565 Eur piniginės lėšos nėra pareiškėjos gautos pajamos ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) nuostatomis, per perlaidų sistemas gautos piniginės lėšos priskirtos pareiškėjos gautoms apmokestinamosioms pajamoms.

4.4. VMI patikrinimo metu nenustatė duomenų apie pareiškėjos gautų lėšų panaudojimą abiejų sutuoktinių reikmėms, nebuvo įrodymų, patvirtinančių, jog faktiniu sudarytų sandorių su RF fiziniais asmenimis dalyviu buvo ir pareiškėjos sutuoktinis, kad pajamos buvo įgytos bendra sutuoktinių valia, nenustatyta, kad pajamos gautos už bendros jungtinės nuosavybės teise disponuojamą turtą, todėl patikrinimo metu pagrįstai konstatuota, jog pareiškėja gautomis lėšomis disponavo kaip asmeninėmis. Be to, pareiškėja atliekamo patikrinimo metu nurodė, kad sutuoktinis su bendrovės veikla nebuvo susijęs ir pareiškėjos sudarytuose sandoriuose nedalyvavo.

4.5. VMI nusprendė, jog nėra pagrindo pareiškėją atleisti nuo GPM delspinigių sumokėjimo, remiantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte bei 141 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais. Šios bylos kontekste pareiškėjos mokestinis tyrimas ir mokestinis patikrinimas buvo nulemtas pačios mokesčių mokėtojos duomenų neišsaugojimo, kas lėmė, jog buvo kreiptasi į Rusijos mokesčių administratorių ir buvo laukiama atsakymo iš jo. Vadinasi kontrolės procedūros trukmę lėmė pačios mokesčių mokėtojos veiksmai.

4.6. Atsižvelgiant į MAĮ 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareiškėja, siekdama objektyviai ir per kuo trumpesnį laiką išspręsti ginčą, privalėjo laikytis ir MAĮ 40 straipsnyje nustatytų mokesčių mokėtojo pareigų ir pateikti visus papildomus dokumentus bei įrodymus, galinčius turėti įtakos pareiškėjos mokestinės prievolės dydžiui.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

6. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

6.1. VMI atliko pareiškėjos GPM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą už 2017 metus ir 2022 m. gruodžio 29 d. surašė Patikrinimo aktą, kuriuo pareiškėjai apskaičiavo mokėtiną 20 344 Eur GPM sumą.

6.2. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja 2017 metais gavo 135 565 Eur kitų su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamų, priskiriamų apmokestinamosioms pajamoms, nuo kurių neapskaičiavo ir nesumokėjo GPM.

6.3. Pareiškėja 2023 m. vasario 1 d. pateikė pastabas. Išnagrinėjusi Patikrinimo aktą ir pateiktas pastabas, VMI sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą ir pareiškėjai nurodė į biudžetą sumokėti 20 344 Eur GPM, apskaičiuotus 6 749,90 Eur GPM delspinigius ir skyrė 6 103 Eur GPM baudą, taip pat neatleido nuo apskaičiuotų 6 749,90 Eur GPM delspinigių.

6.4. Pareiškėjai apskundus mokesčių administratoriaus sprendimą, MGK sprendimu pakeitė VMI sprendimą ir vietoj apskaičiuotos ir nurodytos sumokėti 20 344 Eur GPM, 6 749,90 Eur GPM delspinigių ir skirtos 6 103 Eur GPM baudos, nurodė sumokėti 20 344 Eur GPM, 6 749,90 Eur GPM delspinigių ir 2 034 Eur GPM baudą, neatleido pareiškėjos nuo apskaičiuotų GPM delspinigių.

7. Vertindamas pareiškėjos skundo argumentus, teismas vadovavosi MAĮ ir GPMĮ nuostatomis analizavo teisminę praktiką ir pažymėjo, kad kitos su darbo santykiais nesusijusios ir ne individualios veiklos pajamos priskiriamos B klasės pajamoms; pajamų mokestį nuo B klasės pajamų šio įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats nuolatinis Lietuvos gyventojas arba jo įgaliotas asmuo.

8. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas nurodė, kad pareiškėja mokestiniam patikrinimui turėjo pateikti dokumentus, nurodančius gautų piniginių lėšų rūšį, bei pagrindą, gautas lėšas priskirti neapmokestinamoms pajamoms.

9. Teismas analizavo VMI patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, susijusias ginčo piniginėmis perlaidomis, pareiškėjos teiktais paaiškinimais, kad visos per grynųjų pinigų perlaidų sistemas grynaisiais pinigais gautos piniginės lėšos buvo skirtos pareiškėjos valdomos ir kontroliuojamos Bendrovės veiklai vykdyti, VMI nustatytomis aplinkybėmis, kad Bendrovė tikrinamuoju laikotarpiu iš RF fizinių asmenų pavedimu piniginių lėšų negavo, i.SAF duomenimis, sąskaitų-faktūrų šiems asmenims nebuvo išrašyta, kad visi Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai buvo perduoti naujam savininkui; kt. Teismas nustatė, kad naujasis Bendrovės savininkas VMI paaiškino telefoninio pokalbio metu, kad jokie Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai jam nebuvo perduoti.

10. Įvertinęs Bendrovės operatyvaus patikrinimo duomenis, teismas atmetė pareiškėjos teiginius, kad dėl paviršutiniško ir formalaus mokesčių administratoriaus pareigų vykdymo nepavyko susisiekti su naujuoju Bendrovės savininku K. N.. Teismo įsitikinimu, Patikrinimo akto duomenys patvirtino, kad su šiuo asmeniu buvo susisiekta kelis kartus, tačiau jokių bendrovės dokumentų K. N. mokesčių administratoriui nepateikė.

11. Teismas analizavo VMI patikrinimo metu gautus Bendrovei buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės UAB „Accounting LT“ vadovės pateiktus paaiškinimus ir dokumentus, apie tai, kad Bendrovės apskaitos duomenis ir registrus paslaugos nutraukimo sutartimi perdavė bendrovės vadovei (pareiškėjai), kuri pasirašė apie dokumentų gavimą; buvo sudarytas ir perduodamų dokumentų apyrašas, bet UAB „Accounting LT“ vadovė apyrašo neturi; Bendrovės vadovė buvo atsakinga už Bendrovės kasą, ji savarankiškai įnešdavo ir išimdavo grynuosius pinigus, grynųjų pinigų operacijos buvo įforminamos kasos orderiais, kurie buvo pasirašomi pareiškėjos ir pateikiami A. I. (UAB „Accounting LT“ vadovei) pildyti kasos registrą. A. I. patvirtino, kad į įmonės kasą įnešamos ir išimamos piniginės lėšos buvo fiksuojamos kasos pajamų ir kasos išlaidų orderiais, taip pat žinanti, kad grynais pinigais buvo atsiskaitoma už suteiktas paslaugas vežėjams; kt.

12. Teismas aptarė pareiškėjos mokesčių administratoriui pateiktus dokumentus, be kita ko, su RF fiziniais asmenimis 2017 m. balandžio 1 d. ir 2017 m. balandžio 12 d. trišalius susitarimus, sudarytus tarp pareiškėjos RF fizinio asmens ir Bendrovės, pinigų pervedimų duomenis (juose nenurodyta, kad pervedimas atliktas pagal pasirašytą susitarimą), tai, kad Bendrovė sąskaitų faktūrų fiziniams asmenims neišrašė, trišaliai susitarimai sudaryti Vilniuje, lietuvių kalba, tačiau fiziniais asmenys į Lietuvą nebuvo atvykę.

13. Išanalizavęs VMI surinką iš Rusijos mokesčių administratoriaus informaciją, taip pat pareiškėjos VMI pateiktus kasos pajamų orderių (toliau – ir KPO), pagal kuriuos pareiškėja laikotarpiu 2017 m. kovo–rugsėjo mėn. grynaisiais pinigais į Bendrovės kasą viso įnešė 139 015 Eur sumą ir KIO duomenis, teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjos mokestiniam patikrinimui pateiktų KPO matyti, kad juose nurodyta, jog grynieji priimti iš R. J. ir daugumoje nurodytas ūkinės operacijos turinys – grynieji į kasą. Buvo pastebėta, kad pareiškėjos pateikti 28 vnt. KPO pagal datas ir sumas atitinka iš RF gautus pervedimus (131 265 Eur), tačiau nei viename iš pareiškėjos pateiktų bendrovės KPO nėra Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų: asmens, kuris turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardo arba pirmosios vardo (-ų) raidės, pavardės, parašo ir pareigų, taip pat nėra įnešusio asmens parašo.

14. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja pateikė ne KPO kvitą, nors Bendrovės apskaitą tvarkiusios įmonės vadovė 2022 m. spalio 5 d. pateiktame paaiškinime nurodė, kad Bendrovės apskaitoje buvo naudojami tik standartiniai kanceliarinėje parduotuvėje perkami KPO ir KIO blankai, t. y. tiek KPO, tiek KIO su orderio kvito šaknele viename blanke.

15. Teismas vertino, kad patikrinimui pateiktos Bendrovės didelė dalis KIO taip pat neturi visų BAĮ 13 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtintų privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų, t. y. 2 vnt. Bendrovės išrašytų KIO nėra piniginių lėšų gavėjo vardo arba vardo (-ų) raidės, pavardės ir parašo, 12 vnt. bendrovės išrašytų KIO nėra patvirtinti nei Bendrovės spaudu, nei vadovo ar vyriausiojo finansininko parašu, 4 vnt. Bendrovės išrašytų KIO nenurodytas išmokėtų piniginių lėšų pagrindas.

16. Įvertinęs mokestinio tyrimo metu ir mokestinio patikrinimo metu pareiškėjos pateiktus dokumentus, teismas sutiko su VMI išvada, kad pareiškėja nepagrindė iš RF fizinių asmenų gautų piniginių lėšų įnešimo į Bendrovės kasą, pateikti dokumentai yra tik Bendrovės vykdytos ūkinės veiklos fragmentai, nurodantys, kad Bendrovė veiklą vykdė, tačiau nepagrindžia fakto, kad pareiškėjos RF fizinių asmenų gautos piniginės lėšos buvo įneštos į Bendrovės kasą.

17. Teismo įsitikinimu, mokesčių administratorius pagrįstai darė išvadą, kad mokestinio patikrinimo metu surinktų faktinių duomenų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėja nepagrindė, jog iš RF fizinių asmenų gautos piniginės lėšos yra neapmokestinamos pajamos ar šios lėšos netapo jos pajamomis.

18. Buvo pripažinta, kad patikrinimo metu surinkti įrodymai patvirtino, jog Bendrovė pateiktose 2017 metų PVM deklaracijose iš viso deklaravo ženkliai mažesnę prekių ir paslaugų teikimo sandorių sumą (103 578 Eur) nei bendra tikrinamuoju laikotarpiu pareiškėjos iš RF fizinių asmenų grynaisiais pinigais gauta 135 565 Eur suma ir pavedimais iš RF juridinių asmenų gauta 148 158 Eur suma. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos pateikti dokumentai nelaikytini objektyviais įrodymais, kad pareiškėjos vardu gautos piniginės lėšos netapo pareiškėjos pajamomis.

19. Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas konstatavo, kad pareiškėja mokestiniam patikrinimui nepateikė dokumentų, nurodančių gautų piniginių lėšų rūšį, bei pagrindą gautas lėšas priskirti neapmokestinamoms pajamoms. Teismas vertino, kad pareiškėja nepagrindė, jog nuo 2017 m. kovo 2 d. iki 2017 m. rugsėjo 5 d. iš šešių RF fizinių asmenų gautos 135 565 Eur piniginės lėšos netapo jos pajamomis. Nenustačius, kad šios piniginės lėšos nėra pareiškėjos gautos pajamos, vadovaujantis GPMĮ 2 straipsnio 14 punkto ir 8 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, per perlaidų sistemas gautos piniginės lėšos pagrįstai priskirtos pareiškėjos pajamoms. VMI mokestinio patikrinimo metu surinkti įrodymai teismui leido teigti, kad mokesčių administratorius surinko visus galimus įrodymus, atliko išsamų tyrimą pagrįsti savo išvadą, kad mokestinio patikrinimo metu nustačius mokesčių įstatymų pažeidimus, pareiškėjai pagrįstai papildomai apskaičiuota 20 344 Eur GPM suma.

20. Pasisakydamas dėl pareiškėjos argumentų, kad mokestinės prievolės turėjo būti paskirstomos tarp sutuoktinių lygiomis dalimis, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, tačiau, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad aplinkybė, jog pagal CK nuostatas atitinkamos pajamos laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nėra pakankama pripažinti, kad šias pajamas faktiškai yra gavę kiekvienas iš sutuoktinių GPMĮ nuostatų prasme.

21. Teismas nurodė, kad pareiškėja 2022 m. lapkričio 9 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog sutuoktinis su įmonės veikla nebuvo susijęs, byloje nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktinis informacijos, jog jam žinoma apie pareiškėjos iš RF fizinių asmenų gaunamas pinigines lėšas ir jų panaudojimą, nepateikė, patikrinimo metu nenustatyta duomenų apie pareiškėjos gautų lėšų panaudojimą abiejų sutuoktinių reikmėms. Teismo įsitikinimu, nesant duomenų apie gautų lėšų panaudojimą abiejų sutuoktinių reikmėms, VMI pagrįstai vertino, jog nėra pagrindo teigti, kad pajamos buvo įgytos bendra sutuoktinių valia, todėl pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja yra faktinė 135 565 Eur piniginių lėšų gavėja GPMĮ nuostatų prasme ir šiomis lėšomis disponavo kaip asmeninėmis.

22. Teismas, įvertinęs VMI sprendimo turinį, konstatavo, kad mokesčių administratorius detaliai išanalizavo MAĮ 100 straipsnio 1 dalyje (141 straipsnio 1 dalyje) įtvirtintus atleidimo nuo delspinigių pagrindus ir išdėstė išsamus motyvus, kodėl pareiškėja negali būti atleista nuo GPM delspinigių mokėjimo. Teismas pabrėžė, kad pareiškėja nevykdė savo mokesčių teisės aktais įtvirtintų pareigų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje, t. y. nesumokėjo mokesčio to mokesčio įstatymo nustatytu terminu. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas nenustatė, pagrindo atleisti pareiškėją nuo GPM delspinigių sumokėjimo MAĮ įtvirtintais pagrindais.

23. Vadovaudamasis MAĮ 67 straipsniu ir administracinio teismo praktika, teismas darė išvadą, kad pareiškėja į bylą nepateikė objektyvių duomenų, paneigiančių mokesčių administratoriaus nustatytas faktines aplinkybes ir / arba galėjusių nulemti kitokį jų vertinimą, nei tai padarė VMI. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes ir remdamasis anksčiau nurodytais motyvais teismas darė išvadą, kad mokesčių administratorius nagrinėjamu atveju savo sprendimą tinkamai pagrindė tiek nustatytais faktiniais duomenimis, tiek aktualiomis teisės aktų nuostatomis, o pareiškėja jų nepaneigė.

24. Teismas nurodė, kad skundo reikalavimai dėl VMI sprendimo panaikinimo atmesti, todėl pareiškėjos skunde nurodyti argumentai dėl nepakankamai motyvuoto MGK, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, sprendimo, netinkamų įrodymų vertinimo nebuvo teisiškai reikšmingi, todėl teismas jų nenagrinės.

III. 25. Pareiškėja R. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir pareiškėjos skundą tenkinti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėja prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

26. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

26.1. Teismo sprendimo argumentai, susiję su ginčo pajamų kvalifikacija ir priskyrimu asmeninėms pareiškėjos pajamoms, yra prieštaringi, grindžiami nepatikrintais ir bylos medžiagai prieštaraujantiems MGK ir VMI sprendimų teiginiais. Pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti sutuoktinių turto lygių dalių prezumpciją, nenurodęs jokių išimtinių tokį atsisakymą galinčių pagrįsti aplinkybių.

26.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad mokesčių administratorius surinko visus galimus įrodymus, atliko išsamų tyrimą pagrįsti savo išvadą dėl pareiškėjos pajamų kvalifikavimo. Mokesčių administratorius formaliai ir nenuosekliai vykdė mokestinį patikrinimą, sąmoningai netyrė ir nevertino visų mokestiniam patikrinimui aktualių aplinkybių, kurios galėtų paneigti Patikrinimo akto išvadas.

26.3. Pareiškėja mokestinio patikrinimo metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad RF fiziniai asmenys, atlikdami perlaidas į pareiškėjos asmeninę banko sąskaitą, vykdė atsiskaitymus už UAB „NVS Logistika“ suteiktas paslaugas. Gavusi lėšas iš fizinių asmenų, jas pareiškėja išgrynino ir įnešė į UAB „NVS Logistika“, kur šios lėšos buvo toliau naudojamos atsiskaityti su tiekėjais. Pastebėtina, kad mokesčių administratoriaus išvados dėl ginčo lėšų priskyrimo pareiškėjai ir nepriskyrimo UAB „NVS Logistika“ buvo paremtos tik pačios pareiškėjos atžvilgiu atliktomis mokestinės kontrolės procedūromis. Mokesčių administratorius neatliko nei UAB „NVS Logistika“ mokestinio patikrinimo, nei priešpriešinės informacijos surinkimo veiksmų iš asmenų, kurie buvo nurodyti pareiškėjos pateiktuose UAB „NVS Logistika“ KIO, kuriais pareiškėja grindė savo įneštų lėšų tolimesnį naudojimą UAB „NVS Logistika“ veikloje.

26.4. Mokesčių administratorius sąmoningai nepatikrino (neapklausė) fizinių ir juridinių asmenų, kuriems iš UAB „NVS Logistika“ buvo išmokėti iš Pareiškėjos faktiškai gauti grynieji pinigai. VMI sprendime nurodoma, kad iš UAB „NVS Logistika“ ginčui aktualiu laikotarpiu buvo išrašyti 34 kasos išlaidų orderiai (KIO), kurių pagrindu buvo išmokėta 85 544,97 Eur. VMI teigimu, tik 2 atvejais iš 34 nėra piniginių lėšų gavėjo vardo, arba vardo raidės, pavadės ir parašo. Visais kitais atvejais (32 atvejai) yra aiškiai nurodytas lėšų gavėjas. VMI tiesiogiai apklausus lėšų gavėjus, nurodytus KIO, ji galėjo patikrinti visą esminę informaciją, kuri buvo akcentuota skunde. VMI sąmoningai vengė apklausti KIO nurodytus lėšų gavėjus, nesiaiškino, ar KIO nurodyti gavėjai turi antrąjį KIO egzempliorių, vengė bent jau pasidomėti, kokie duomenys nurodyti lėšų gavėjo turimame KIO egzemplioriuje, kokie santykiai lėšų gavėją siejo su pareiškėja ir (ar) UAB „NVS Logistika“ ir pan. Dalis lėšų pagal KIO gavėjų yra juridiniai asmenys (pvz. ginčui aktualiu laikotarpiu UAB „NVS Logistika“ grynaisiais pinigais į UAB „Stolvika“ kasą įnešė 23 000 Eur). Tiek šis mokėjimas, tiek ir mokėjimo pagrindas, su tuo susiję dokumentai, neabejotinai turėjo būti ir yra saugomi UAB „Stolvika“ apskaitoje ir gali būti patikrinti.

26.5. VMI pateikus paklausimą UAB „Stolvika“, UAB „Logila“, UAB „Dailitransa“, taip pat kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie nurodyti pareiškėjos pateiktuose KIO, visi šie asmenys patvirtintų, kad faktiškai grynuosius pinigus, išmokėtus iš UAB „NVS Logistika“, gavo, taip pat patvirtintų, kad beveik visais atvejais pinigų išmokėjimu rūpinosi ir pinigų išmokėjimą atliko pareiškėja. Grynųjų pinigų išmokėjimo faktas iš UAB „NVS Logistika“ neabejotinai paneigtų VMI teiginius apie tai, kad pareiškėja, gavusi grynųjų pinigų perlaidas iš RF fizinių asmenų, jų tariamai neįnešė į Bendrovės kasą, kadangi iš KIO yra akivaizdu, kad Bendrovė pareiškėjos įneštais pinigais naudojosi atsiskaitymams.

26.6. Pareiškėja skunde buvo nurodžiusi argumentus dėl to, kad VMI, vykdydama mokestinį patikrinimą, nepagrįstai apsiribojo tik 2017 metų UAB „NVS Logistika“ veiklos tyrimu nors 2017 m. kovo–rugsėjo mėn. atliktos grynųjų pinigų perlaidos iš RF yra atsiskaitymai už pervežimo paslaugas, atliktas pinigus mokėjusiems asmenims, ir šie atsiskaitymai apima ne tik 2017 metus, bet ir UAB „NVS Logistika“ per 2016 metus atliktus pervežimus. Jeigu VMI būtų atlikusi Bendrovės 2016 metų veiklos tyrimą, būtų gauta informacija, patvirtinanti, kad buvo naudojamas tas pats UAB „NVS Logistika“ veikos ir atsiskaitymų modelis, kaip ir 2017 metais, grynieji pinigai buvo gaunami iš tų pačių fizinių asmenų, kaip ir 2017 metais, kas iš esmės paneigtų VMI prielaidas, kad jokių verslo ryšių su fiziniais asmenimis, kurie vykdė mokėjimus lietuviškos pervežimų bendrovės vadovei, nebuvo.

26.7. Pakartotina, kad VMI paviršutiniška komunikacija su naujuoju Bendrovės savininku K. N. tik patvirtina, kad VMI, kaip plačius įgaliojimus turinti institucija, tikslingai nerinko jokios informacijos, susijusios su UAB „NVS Logistika“ veikla vien tam, kad nereikėtų nieko keisti pareiškėjos atliekamo mokestinio patikrinimo atžvilgiu.

26.8. Nustačius aplinkybę, kad VMI nepasinaudojo VMI suteiktais administraciniais įgalinimais ir neinicijavus tinkamo UAB „NVS Logistika“ mokestinio patikrinimo, taip pat neatliko nurodytų pirminių mokesčių kontrolės procedūrų (priešpriešinės informacijos surikimas iš KIO nurodytų lėšų gavėjų, UAB „Stolvika“, UAB „Logila“, UAB „Dailitransa“), nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad mokesčių administratorius surinko visus galimus įrodymus ir atliko išsamų tyrimą. Tam, kad padaryti išvadą, kurią ir VMI, ir pirmosios instancijos teismas kartoja įrodinėdami pagrindą apmokestini pareiškėją, bent jau turėjo būti atliktas UAB „NVS Logistika“ mokestinis patikrinimas. Aplinkybė, kad dabartinis įmonės savininkas žodžiu atsisakė pateikti informaciją mokesčių administratoriui ar deklaratyviai nurodė, kad neturi dokumentų, negali būti laikoma tinkamu mokesčių administratoriaus administracinių įgalinimų įvykdymo įrodymu – mokesčių administratorius paprasčiausiai neinicijavo jokios kontrolės procedūros, nepateikė privalomai vykdytinų nurodymų UAB „NVS Logistika“. Jeigu iš tikrųjų, kaip nurodoma teismo sprendime, UAB „NVS Logistika“ dokumentai yra dingę ir šio asmens negalima patikrinti, tai ši faktinė aplinkybė turi būti užfiksuota procesiniuose dokumentuose, o ne pagrįsta abstrakčiais ir mokestinių patikrinimų praktikai prieštaraujančiais teiginiais.

26.9. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo sutuoktinių pajamų lygių dalių prezumpcijos, neatsižvelgė į pareiškėjos skundo argumentus, kad VMI nepagrįstai visas pajamas, kurias pati VMI Patikrinimo akte laikė nesusijusiomis su pareiškėjos valdytos įmonės UAB „NVS Logistika“ veikla, priskyrė asmeniškai pareiškėjai, tokį priskyrimą motyvuodama tuo, kad pareiškėjos sutuoktinis neturėjo nieko bendro su UAB „NVS Logistika“ veikla, kas prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Bylą nagrinėjant MGK, buvo nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktinis ginčo laikotarpiu buvo UAB „NVS Logistika“ darbuotojas, atsakingas už pervežimų veiklą, o ginčo laikotarpiu pareiškėja buvo motinystės atostogose, be to, UAB „NVS Logistika“ akcijos buvo įgytos sutuoktiniams esant santuokoje (t. y. pareiškėjos sutuoktinis buvo Bendrovės bendraturtis), todėl yra laikytinos sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Taigi, visos pajamos, susijusios su UAB „NVS Logistika“ akcijų turėjimu, turi būti laikomos tiesiogiai priskirtinomis tiek pareiškėjai, tiek jos sutuoktiniui, laikantis sutuoktinių turto ir pajamų lygių dalių prezumpcijos, neatsižvelgiant į tai, į kieno banko sąskaitą fiziškai lėšos buvo pervestos. Šios aplinkybės patvirtina, kad VMI teiginys, jog pareiškėjos sutuoktinis nėra susijęs su UAB „NVS Logistika“ veikla, yra neteisingas.

26.10. Primintina, kad bylą nagrinėjant MGK, buvo nustatyta, kad pareiškėjos ir jos sutuoktinio bendros pajamos, nevertinant ginčo pajamų, nebuvo pakankamos sutuoktinių išlaidoms padengti. Ši faktinė aplinkybė pagrindžia, kad ginčo pajamos buvo naudojamos bendriems šeimos poreikiams patenkinti ir negali būti laikomos kurio nors vieno sutuoktinio specifinėmis asmeninėmis pajamomis.

26.11. Nelogiška teismo sprendimo išvada, patvirtinanti VMI poziciją, kad pareiškėjos gautos pajamos yra apmokestinamos tik dėl to, kad pareiškėja neįrodė, jog nurodytos pajamos yra susijusios su UAB „NVS Logistika“ veikla. Jeigu ginčo pajamos yra apmokestinamos tik dėl to, kad, teismo ir VMI nuomone, jos nepriskirtinos prie UAB „NVS Logistika“ veiklos, tai ta aplinkybė, kad pareiškėjos sutuoktinis yra nesusijęs su UAB „NVS Logistika“ veikla (nors ši išvada neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių), nėra jokia priežastis nesilaikyti sutuoktinių turto ir pajamų lygių dalių prezumpcijos. Pareiškėjos nuomone, tokiu atveju tokios pajamos turi būti vertinamos kaip paprasčiausios bendrosios šeimos pajamos, kurios laikytinos jungtine sutuoktinių nuosavybe, bei mokesčiai už tokių pajamų gavimą turi būti paskirstyti nenukrypstant nuo sutuoktinių turto ir pajamų lygių dalių principo. Be to, šią išvadą patvirtina ir VMI atlikto sutuoktinių bendrųjų pajamų / išlaidų balanso tyrimo rezultatai, apie kuriuos pareiškėjai pirmą kartą tapo žinoma tik po MGK sprendimo.

26.12. VMI konstatavus faktą, kad ginčo pajamos buvo gautos iš šaltinių, nesusijusių su darbo teisiniais santykiais ir (ar) profesine pareiškėjos veikla, bei nesant VMI pripažįstamų įrodymų apie šių lėšų panaudojimą, VMI niekuo nepagrindė savo teiginio (išvados), kad lėšos buvo panaudotos ne šeimos, o pareiškėjos asmeniniais interesais. VMI nepripažįstant Pareiškėjos pateiktų ginčo lėšų panaudojimo įrodymų, VMI jokių kitų įrodymų apie šių lėšų panaudojimą neturi / nerinko, ir pareiškėjos sutuoktinio atžvilgiu jokių kontrolės veiksmų neatliko, todėl VMI išvada, kad ginčo lėšos buvo panaudotos ne šeimos interesais, vertintina kaip niekuo nepagrįsta prielaida, kurią paneigia ir pačios VMI atlikto sutuoktinių bendrųjų pajamų / išlaidų balanso tyrimo rezultatai.

26.13. Pabrėžtina, kad pagal Patikrinimo aktą ir VMI sprendimą, pareiškėja ginčo lėšomis disponavo kaip asmeninėmis – ši išvada kaip tik ir paneigia VMI argumentą, kad šios lėšos galėtų būti išskirtos iš šeimos turto, kadangi lėšų naudojamas asmeniniais tikslais ir yra patvirtinimas, kad tai su verslu nesusijęs, įprastinis šeimos turtui priskirtinų lėšų naudojimas. MGK proceso metu buvo nurodyta, kad VMI, tirdama pareiškėjos šeimos pajamų pakankamumą išlaidoms pagrįsti, rėmėsi ginčo pajamomis kaip šeimos pajamų šaltiniu, kadangi kitų pajamų nepakako pareiškėjos ir jos sutuoktinio šeimos išlaidoms pagrįsti. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo pajamos negali būti laikomos šeimos pajamomis, yra nemotyvuota. VMI sąmoningai šios informacijos neįtraukė į Patikrinimo aktą, kadangi informacija apie tai, kad ginčo pajamos buvo naudotos sutuoktinių bendroms reikmėms (negalėjo būti nenaudotos), paneigia VMI Patikrinimo akto išvadas dėl ginčo pajamų priskyrimo asmeniškai pareiškėjai ir galimybės nesilaikyti sutuoktinių turto ir pajamų lygių dalių principo. Nors pareiškėja rėmėsi šiuo argumentu teikdama skundą teismui, tačiau teismas šiuo argumentus ignoravo.

26.14. Pareiškėjos ginčo laikotarpiu per perlaidas gautos 135 565 Eur lėšų sumos tik dalis (111 285 Eur) buvo paimta grynaisiais pinigais. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad likusi dalis lėšų buvo gauta bankiniais pavedimais ir VMI galėjo patikrinti šių lėšų tolimesnį panaudojimą. VMI vengia pasisakyti dėl ne grynaisiais pinigais gautos lėšų dalies tolimesnio panaudojimo, kadangi šios aplinkybės prieštarauja Patikrinimo akto teiginiams, kad lėšos nebuvo panaudotos šeimos interesų tenkinimui.

26.15. Pirmosios instancijos teismo sprendime remiamasi neaktualia ir nenauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nors yra daug praktikos pavyzdžių, kur analogiškose ar panašiose situacijose tiek kitos pajamos, tiek pajamos iš turto pardavimo, kai jas gauna tik vienas sutuoktinis, o kitas apie jas nieko nežino, priskiriamos abiem sutuoktiniams, o ne kuriam nors vienam (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-581/2014; 4-556/2017; 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-419-602/2021; kt.).

26.16. Apeliantė atkreipia dėmesį į pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentą, kad aplinkybė, jog pareiškėja 2022 m. lapkričio 9 d. paaiškinime nurodė, kad sutuoktinis buvo nesusijęs su įmonės veikla, leido teismui spręsti, kad visos pareiškėjos pajamos priskirtinos pareiškėjai. Pabrėžtina, kad tik dėl tos priežasties, jog ginčo pajamos nesiejamos su įmonės veikla, tos pajamos apskritai gali būti priskiriamos gyventojo pajamoms ir traukiamos į gyventojų pajamų mokesčio bazę. Jeigu pajamos yra priskiriamos prie asmens pajamų dėl to, kad jos nesiejamos su įmonės veikla, tai kaip teismo sprendime nurodyta aplinkybė, kad sutuoktinis su įmonės veikla nebuvo susijęs, gali leisti daryti išvadą, kad ginčo pajamos priskirtinos tik pareiškėjai.

26.17. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrindė išvados, kad pareiškėjos sutuoktinis informacijos, jog jam žinoma apie pareiškėjos ir RF fizinių asmenų gaunamas pinigines lėšas ir jų panaudojimą, nepateikė. Teismas nenurodė, kokie konkrečiai bylos duomenys tokią išvadą patvirtina, nors byloje yra pakankamai objektyvių duomenų (pareiškėjo sutuoktinio darbas Bendrovėje, santuokoje įgytos akcijos, kt.), ją paneigiančių. Išvados apie sutuoktinio žinojimą / nežinojimą apie pajamas turėtų būti grindžiamos bent jau paties sutuoktinio apklausos duomenimis, o ne netiesioginiais ir iš konteksto paimtais pareiškėjos paaiškinimais. Kaip nepagrįsta vertintina ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad nenustatyta, jog pajamos buvo įgytos bendra sutuoktinių valia.

26.18. Dėl tariamo pareiškėjos sprendimo pajamas priskirti sau, akcentuotina, kad šios grupės skundo argumentų teismas nenagrinėjo. MGK sprendime nurodė, kad neva pareiškėja pati kalta, kad ginčo pajamos buvo priskirtos tik jai asmeniškai, kadangi buvo priimtas pareiškėjos savarankiškas sprendimas šias pajamas priskirti sau (pareiškėjos duotas 2022 m. lapkričio 9 d. paaiškinimas).MGK sprendime pareiškėja kaltinama tuo, kad klausimą dėl pajamų kvalifikacijos iškėlė suėjus patikrinimo senaties terminui, nors šiuo atveju VMI aplaidžiai ir nevisapusiškai atliko mokestinį aptikrinimą, o MGK bando pateisinti atsakovą. Juo labiau, kad mokestinio patikrinimo metu pareiškėja elgėsi sąžiningai ir teikė visą informaciją, bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi.

26.19. VMI savarankiškai padarius išvadą, kad pareiškėjos pateikti įrodymai ir dokumentai neleidžia patvirtinti, kad ginčo pajamos yra UAB „NVS Logistika“ pajamos, sprendimą dėl šių pajamų teisinės kvalifikacijos priėmė pati VMI. Dėl šios priežasties bet kokie teiginiai apie tariamą pareiškėjos sprendimą ginčo pajamas priskirti sau yra nepagrįsti. Tai, kad VMI savo rizika nusprendė pasirinkti konkretų ginčo pajamų kvalifikavimą ir neatliko pareiškėjos sutuoktinio mokestinio patikrinimo, yra tik pačios VMI sprendimas, už kurį atsakomybė negali būti perkeliama mokesčių mokėtojui.

26.20. Pareiškėjai buvo apskaičiuota santykinai ženkli mokestinių delspinigių suma (6 749,90 Eur), kas sudaro daugiau nei 33 proc. pareiškėjai apskaičiuotos mokesčio sumos ir viršija pareiškėjai paskirtos mokestinės baudos dydį daugiau nei 3 kartus. MGK sprendimu pakeitus skirtos baudos dydį, buvo patvirtinta aplinkybė, kad 10 proc. bauda yra proporcinga, teisinga ir visiškai pakankama. Lyginant pareiškėjai paskirtą mokestinės baudos dydį su apskaičiuota mokestinių delspinigių suma, konstatuotina ženkli šių sankcijų disproporcija. Įvertinus visas su pareiškėjos mokestinės kontrolės procedūromis susijusias aplinkybes, pareiškėjos elgesį ir veiksmus mokestinio tyrimo, VMI klaidas, faktines aplinkybės dėl kurių apskritai susiklostė ginčo situacija (Rusijos Federacijos jurisdikcijoje esantys asmenys atsisakė bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos institucijomis), matyti, kad pareiškėjai iki apskaičiuota mokestinių delspinigių suma sukuria neproporcingą, perteklinę ir sunkiai pakeliamą finansinę sankciją. Reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad, kaip nustatyta MGK sprendime, pareiškėja augina du mažamečius vaikus, pareiškėjos gaunamas darbo užmokestis, šeimos finansinė padėtis nevertintina kaip gera. Papildomai apskaičiuota delspinigių suma vertintina kaip itin didelė. Be to, laikotarpis nuo apmokestinimo momento iki mokestinės kontrolės procedūrų pabaigos yra itin ilgas (daugiau nei 2 m.), tačiau mokestinis aptikrinimas buvo atliktas paviršutiniškai, todėl formalus mokestinių sankcijų taikymas visa apimtimi, sukuria neproporcingą ir teisingumo bei protingumo principams prieštaraujančią situaciją.

26.21. Atsižvelgdama į tai, pareiškėja prašo taikyti teisingumo ir protingumo teisinius principus bei atleisti pareiškėją nuo 90 proc. apskaičiuotų mokestinių delspinigių (atleidimas nuo delspinigių yra taikomas ir MGK, ir teisminėje praktikoje, žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2807-602/2021). Atsižvelgtina, kad 2022 m. gruodžio 13 d. buvo priimti MAĮ 99 straipsnio nuostatų pakeitimai, kurių pagrindu buvo sumažintas mokestinių delspinigių dydis. Įstatymų leidėjui sušvelninus baudinį delspinigių pobūdį, manytina, kad pareiškėjos atleidimas nuo dalies apskaičiuotų delspinigių, nepažeis teisinės atsakomybės proporcingumo ir teisingumo reikalavimų bei atitins įstatymų leidėjo valią.

27. Atsakovas VMI atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime nurodytas faktines aplinkybes, ginčo mokestinių santykių teisinę kvalifikaciją ir prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjai papildomai apskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio bei su šiuo mokesčiu susijusių sumų.

29. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

30. ABTĮ 46 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad administracinės bylos proceso šalys yra pareiškėjas, atsakovas ir tretieji suinteresuoti asmenys (tai yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos).

31. Pareiškėja tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde išskiria sutuoktinio mokestinį aspektą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į skundo dalyką bei faktines bylos aplinkybes, išsprendus ginčą šioje byloje teismo sprendimas turės tiesioginę įtaką pareiškėjos sutuoktinio teisėms ir / ar pareigoms, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo pareiškėjos sutuoktinį įtraukti į administracinės bylos procesą trečiuoju suinteresuotu asmeniu (ABTĮ 33 str. 5 d.).

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pastebi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų įtraukimo į administracinės bylos procesą tokio pobūdžio bylose nuosekliai laikosi nurodytos pozicijos (žr., pvz., 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1633-442/2017, 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-499-442/2019, 2019 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-493-602/2019, 2019 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-522-968/2019; 2025 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-84-968/2025).

33. ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nusprendė ir dėl pareiškėjos sutuoktinio, kuris nebuvo įtrauktas į procesą, teisių ir pareigų, tuo padarydamas proceso teisės normų pažeidimą, kuris yra pagrindas teismo sprendimui panaikinti.

34. Dėl išdėstytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas, vadovaujantis ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu teisiniu pagrindu, negali būti pripažintas galiojančiu, todėl naikinamas. Administracinė byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos R. J. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Ernestas Spruogis

Arūnas Sutkevičius