a139c905-5ea1-4d85-a0a8-e5f261f1dfee · Kauno miesto apylinkės teismas

Civ. byla Nr.Baudžiamoji byla Nr.1-2086-240/2012 (S)   (Teisminio proceso Nr. 22-1-01221-11-6)   Procesinių sprendimų kategorija:   2.1.10.1.;2.3.6.;2.36.4.;2.3.6.4.6 KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m.rugsėjo 28 d.Kaunas             Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Bronislovas Liatukas, sekretoriaujant Loretai Dosinienei, dalyvaujant prokurorei Živilei Muliuolytei, gynėjui adv. Daniui Svirinavičiui, nukentėjusiesiems R. K., A.

R., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje             A. S., gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, nevedęs, nedirbantis(reg. darbo biržoje), neteistas,             -kaltinamas pagal LR BK 290 str.             Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė:             Kaltinamasis A.

S. 2011 m. lapkričio 27 d., apie 3.45 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sėdėdamas priekinėje keleivio vietoje taksi automobilyje „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusiame Vytauto pr. Kaune, prie autobusų stoties, Kauno apskrities VPK PR mobilaus būrio patrulių R. K. bei A. R. paprašytas išlipti iš taksi automobilio, atsisakė vykdyti teisėtus pareigūnų nurodymus ir pašalinių žmonių akivaizdoje, vartodamas necenzūrinius žodžius, įžeidė savo pareigas einančius policijos pareigūnus R.

K. ir A. R.; be to, bÅ«damas tarnybiniame policijos automobilyje, vežamas į Centro PK, esantį Kaune, Kęstučio g.42, kaltinamasis A. S. pavartojo dar keletÄ Ä¯Å¾eidžiančių žodžių minėtų nukentėjusiųjų atžvilgiu, t.y. padarė mažareikÅ¡mę veikÄ , turinčiÄ visus nusikaltimo, numatyto LR BK 290 str., požymius.             Kaltinamasis A. S. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2011 m. lapkričio mėn. pabaigoje(galėjo bÅ«ti 27-oji diena), apie 3 val. (tikslaus laiko neprisimena), išėjęs iÅ¡ klubo „Žemyn upe“ pamatė pažįstamo taksi vairuotojo automobilį, kuris stovėjo netoli klubo.

Ä®sėdęs į automobilį paprašė vairuotojo parvežti jį namo. Taksi vairuotojas atsakė, kad į jo automobilį kÄ tik įsėdo trys merginos ir jas jis privalo vežti pirmÄ sias. Kadangi merginos neprieÅ¡taravo, A. S. liko sėdėti automobilyje- priekinėje keleivio sėdynėje. Važiuojant automobiliu kaltinamasis susikivirčijo su viena iÅ¡ sėdėjusių ant užpakalinės sėdynės merginų, kuri pradėjo gÄ sdinti A. S. savo vyru. Automobiliui sustojus prie autobusų stoties, prie jų privažiavo policijos ekipažas.

Priėję du policijos pareigÅ«nai liepė kaltinamajam iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio. Tai padaryti A. S. atsisakė, kadangi nejautė jokios savo kaltės. Tada policininkai pavartojo elektros Å¡okÄ ir jėga iÅ¡tempė jį į laukÄ bei įsodino į tarnybinį automobilį. Kaltinamasis buvo pristatytas į Centro PK.Teigia nevartojęs pareigÅ«nų atžvilgiu necenzÅ«rinių žodžių, o jeigu, bÅ«damas susinervinęs, juos ir pavartojo, tačiau nenorėjo įžeisti policijos pareigÅ«nų.

Nei sulaikomas, nei vedamas į tarnybinį automobilį, nei bÅ«damas policijos komisariate nesiprieÅ¡ino. Kaltinamasis kategoriÅ¡kai neigia turėjęs tikslÄ nutraukti ar sutrikdyti valstybės tarnautojų tarnybinę veiklÄ ar pakeisti jos pobÅ«dį savo naudai.             Nukentėjusieji R. K. ir A. R. analogiÅ¡kai parodė, kad 2011 m. lapkričio mėn. pabaigoje(tikslios datos neprisimena), apie 3.45 val., dirbdami viename ekipaže, iÅ¡ VPK budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad Vytauto pr. prie autobusų stoties taksi automobilyje yra nepageidaujamas asmuo, kuris konfliktuoja su kitais keleiviais.

Nuvykus į įvykio vietÄ , iÅ¡ taksi automobilio iÅ¡lipo mergina, kuri pareigÅ«nams paaiÅ¡kino, kad jai su dviem draugėmis prie klubo „Žemyn upe“ įlipus į taksi automobilį paskui jas į automobilį įlipo nepažįstamas vyriÅ¡kis, kuris primygtinai reikalavo važiuoti kartu, o važiuojant- pradėjo plÅ«sti merginas necenzÅ«riniais žodžiais. Merginos prašė jo iÅ¡lipti, tačiau jis tai padaryti kategoriÅ¡kai atsisakė. R. K. ir A. R., priėję prie taksi automobilio( prie priekinių deÅ¡inės pusės durelių), pamatė neblaivų kaltinamÄ jį, kuris atsisakė vykdyti reikalavimÄ iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio.

Tuo metu taksi vairuotojas pasakė, kad S. S. įlipo į automobilį po merginų. Kadangi kaltinamasis nepakluso teisėtiems reikalavimams, jo atžvilgiu buvo panaudota spec. priemonė- elektros impulsas. Jėga iÅ¡traukus A. S. iÅ¡ automobilio, kaltinamasis pradėjo vartoti necenzÅ«rinius žodžius, kuriais įžeidė policijos pareigÅ«nus. Jam buvo uždėti antrankiai ir jis buvo įsodintas į policijos automobilį. Vežant kaltinamÄ jį į komisariatÄ , A. S. dar pavartojo keletÄ keiksmažodžių, įžeidžiančių pareigÅ«nų garbę ir orumÄ .Ar policijos komisariate kaltinamasis vartojo necenzÅ«rinius žodžius, nukentėjusieji nežino, kadangi jie rašė tarnybinius praneÅ¡imus, kuriuos parašę tuoj pat iÅ¡ komisariato iÅ¡vyko tęsti tarnybinę veiklÄ .

Abu nukentėjusieji taip pat parodė, kad A. S. elgesys nesutrikdė jų tarnybinės veiklos ir neturėjo realaus neigiamo poveikio jų profesinių pareigų vykdymui. R. K. ir A. R. teigimu, su analogiÅ¡kais atvejais jie susiduria beveik kasdien. Civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia.             Liudytojas A. B. parodė, kad 2011 metų pabaigoje (tikslios datos neprisimena), apie 4.00 val., jis su taksi automobiliu stovėjo prie klubo „Žemyn upe“. Pamatė link jo einantį vyriÅ¡kį-kaltinamÄ jį, kurį dienÄ prieÅ¡ tai jis buvo vežęs į Partizanų gatvę.

Tuo metu į jo taksi automobilį įsėdo trys merginos, o įkandin jų- kaltinamasis. Merginos pareiÅ¡kė, kad A. S. yra nepageidaujamas, kadangi jos į automobilį įsėdo pirmos. A. B. pasakė kaltinamajam, jog pastarasis turi iÅ¡lipti, tačiau merginoms sutikus, A. S. liko sėdėti automobilyje(priekinėje keleivio sėdynėje). Artėjant link autobusų stoties, tarp kaltinamojo ir merginų įsiplieskė kažkoks konfliktas. A. S. merginas vadino â€žÅ¾Ä simis“. Viena iÅ¡ merginų siÅ«lė kaltinamajam susipažinti su jos vyru.

Prie autobusų stoties kaltinamasis paprašė sustoti ir atsisukęs į merginas liepė kviesti „tÄ vyrÄ â€œ. Tuo tarpu prie jo vairuojamo automobilio privažiavo policijos ekipažas. A. B. bei viena iÅ¡ merginų papasakojo pareigÅ«nams susidariusiÄ situacijÄ - nederamÄ kaltinamojo elgesį. PareigÅ«nai pareikalavo, kad kaltinamasis iÅ¡liptų iÅ¡ automobilio. Pastarais tai padaryti atsisakė, todėl pareigÅ«nai panaudojo elektroÅ¡okÄ . Po to A. S. apsiramino, pasakydamas „gerai vyrai, pats iÅ¡lipsiu“.

Liudytojas teigia negirdėjęs, kad kaltinamasis būtų koliojęs pareigūnus.              Teisiamojo posėdžio metu, sutinkamai su LR BPK 276 str.1 d.1 p., buvo balsu perskaityti liudytojų Z. R. ir D. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu( b.l.l.14-15,16).             Liudytoja Z. R. parodė, kad 2011-11-27 jai su draugėmis įsėdus į taksi, įlipo vyriškis. Važiuojant jis pradėjo jas kalbinti. Jos nesileido su juo į kalbas, todėl jis pradėjo jas vadinti musmirėmės, žiurkėmis, plūsti necenzūriniais žodžiais.

D. G. pasiÅ«lius vyriÅ¡kiui susipažinti su jos vyru, Å¡is įsiuto. Matydama, kad konfliktas gali labiau įsiplieksti, ji paskambino į policijÄ . Netrukus privažiavo policijos patruliai, kurie paprašė vyriÅ¡kio iÅ¡lipti. Å is griežtai atsisakė tai daryti ir nepagarbiai kalbėjo su pareigÅ«nais, ar vartojo necenzÅ«rinius žodžius, nepamena. Patruliai kelis kartus prašė jo iÅ¡lipti, tada perspėjo, kad panaudos elektroÅ¡okÄ . Kadangi jis nepakluso, jis buvo panaudotas. Tuomet pareigÅ«nai jį iÅ¡traukė iÅ¡ automobilio, uždėjo antrankius ir nusivedė į tarnybinį automobilį.             Liudytoja D.

G. parodė, kad 2011 m. rudenį ji su drauge Z. R. ir šios drauge apie 3.30 val. iš klubo „Žemyn upe“ susiruošė namo, įsėdo į stovėjusį taksi, pasakė vykti į Petrašiūnus. Tada į taksi įlipo vyriškis. Jos pamanė, kad tai vairuotojo draugas. Pradėjus važiuoti vyriškis pradėjo jas kalbinti, bet netrukus pradėjo vadinti musmirėmis, žiurkėmis. Jos liepė jam liautis, ji pagrasino paskambinsianti savo vyrui. Užsiminus apie tai, jis įsiuto, puolė grasinti, kad geruoju nesibaigs, ėmė keiktis.

Z. R. pasakė, kad skambins į policijÄ ir taip padarė. VyriÅ¡kis liepė vairuotojui sustoti. Sustojus ties autobusų stotimi, privažiavo policija. Z. R. nuėjo link pareigÅ«nų. Priėję pareigÅ«nai liepė vyriÅ¡kiui iÅ¡lipti, tačiau jis griežtai atsisakė, nepagarbiai kalbėjo su pareigÅ«nais, plÅ«do juos necenzÅ«riniais žodžiais. PareigÅ«nai daug kartų kartojo jam iÅ¡lipti, tačiau jam nevykdant teisėtų jų nurodymų, buvo panaudotas elektroÅ¡okas. Po to jo elgesys pasikeitė. PareigÅ«nai jį nusivedė į tarnybinį automobilį, kÄ jis kalbėjo vedamas negirdėjo, nes sėdėjo taksi.             Nukentėjusiųjų R.

K. ir A. R., liudytojų A. B., Z. R., D. G. parodymai yra nuoseklÅ«s, argumentuoti, juose nėra esminių prieÅ¡taravimų, jie teismui nekelia jokių abejonių, jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo.             Kaltinamojo A. S. kaltė padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , be nuoseklių ir argumentuotų nukentėjusiųjų R. K. ir A. R., liudytojų A. B., Z. R., D. G. parodymų, taip pat įrodyta: apžiÅ«ros protokolu(b.l.l.2-4), iÅ¡ kurio matyti, kad įvykio vieta yra Kaune, Vytauto pr., Å¡alia autobusų stoties; visa kita baudžiamosios bylos medžiaga.             Kaltinamojo A.

S. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 290 str.             Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra visos sÄ lygos taikyti LR BK 37 str., t.y. atleisti kaltinamÄ jį A. S., padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 290 str., nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo.             Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir motyvai.             Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ padaręs nusikaltimÄ asmuo gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikÅ¡me(BK 37 straipsnis).

Vadinasi, pagal šį straipsnį kaltininkas gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkrečios nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau, antra, Å¡ie požymiai( ar kai kurie iÅ¡ jų) egzistuota tik formaliai.             Baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius, negali bÅ«ti sprendžiama, ar jie nėra mažareikÅ¡miai. Teismų praktikoje įtvirtinta pozicija, kad BK 37 straipsnis negali bÅ«ti taikomas, jeigu padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas arba nusikaltimas siekiant sutrikdyti(ar sutrikdęs) kito asmens sveikatÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000-12-21 nutarimo Nr.29 „Dėl teismų praktikos veikas pripažįstant mažareikÅ¡mėmis“ 15 punktas).

Kaltinamojo padaryta veika (BK 290 straipsnis) pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ laikoma nesunkiu nusikaltimu (BK 11 straipsnio 3 dalis), juo nebuvo sutrikdyta( ir nebuvo siekiama sutrikdyti) nukentėjusiųjų sveikata.             IÅ¡ nusikaltimo sudėties požymių, kurių iÅ¡raiÅ¡ka konkrečiame nusikaltime gali bÅ«ti tokia formali, kad dėl to atsiranda pagrindas šį nusikaltimÄ vertinti kaip mažareikÅ¡mį, įstatymas pirmiausia nurodo padarytos žalos dydį (BK 37 straipsnis).

BÅ«tent žalos pobÅ«dis, dydis iÅ¡reiÅ¡kia nusikaltimų pavojingumÄ , t.y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė. Veikos pavojingumo suvokimas svarbus konstatuojant kaltę, jos formÄ ir rūšį. Taigi, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iÅ¡ esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos iÅ¡vadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikÅ¡minga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms.

Kartu pažymėtina, kad BK 37 straipsnio formuluotė „ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų“ suponuoja iÅ¡vadÄ , jog, konstatuojant kaltininko veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į visų veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų –požymių iÅ¡raiÅ¡kÄ konkrečiame nusikaltime.             LR BK 290 straipsnyje, pagal kurį kvalifikuota A. S. nusikalstama veika, apraÅ¡yta formaliÄ ja sudėtimi, t.y. Å¡io nusikaltimo padariniai nėra valstybės tarnautojo ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimo sudėties bÅ«tinas požymis ir nusikaltimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento.

Todėl, pagrindžiant baudžiamÄ jÄ atsakomybę asmenų, padariusių nusikalstamas veikas, apraÅ¡ytas formaliosiomis sudėtimis, tokių padarinių numatymas ir konstatavimas nėra bÅ«tinas, tačiau, sprendžiant BK 37 straipsnio taikymo klausimÄ , turi bÅ«ti nustatytas padarytos veikos pavojingumo laipsnis. Nustatant padarytosios veikos pavojingumo laipsnį esminę reikÅ¡mę turi padarytos žalos dydis. Kartu pažymėtina, kad padarinių, kai bÅ«tino požymio neįtvirtinimas nusikalstamos veikos sudėtyje, nereiÅ¡kia, jog veikos, BK apraÅ¡ytos formaliosiomis sudėtimis, tarp jų ir nurodyta BK 290 straipsnyje, nesukelia pavojingų padarinių ir kad jų apskritai nereikia nustatinėti byloje.

Kita vertus, nėra nusikalstamų veikų, nesukeliančių žalingų padarinių. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, darytina iÅ¡vada, kad BK 37 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas, jog vertinant veikÄ , kaip mažareikÅ¡mę, pirmiausia bÅ«tina atsižvelgti į Å¡ia nusikalstama veika padarytos žalos dydį, taikytinas ir nusikalstamoms veikoms, apraÅ¡ytoms formaliosiomis sudėtimis.             LR BK 290 straipsnyje nustatyto draudimo paskirtis - sudaryti galimybes valstybės tarnautojams ar kitiems vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims vykdyti savo pareigas ir taip užtikrinti normaliÄ jų veiklÄ .

Be to, Å¡ia BK norma yra saugoma ir minėtų asmenų garbė bei orumas jiems atliekant vieÅ¡ojo administravimo pareigas.             Ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad įvykio metu nukentėjusiųjų R. K. ir A. R. veikla, vykdant jiems priskirtas pareigas, iÅ¡ esmės nebuvo sutrikdyta. Å iÄ aplinkybę patvirtino patys nukentėjusieji. Sprendžiant tai, kokiu laipsniu buvo įžeisti ar pažeminti valstybės tarnautojai ir kaip jie patys vertina nagrinėjamÄ Ä¯vykį, pažymėtina, kad nukentėjusieji nepareiÅ¡kė civilinio ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos atlyginimo.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis A.

S. padarė veikÄ , numatytÄ LR BK 290 str., tačiau Å¡i veika iÅ¡ esmės neturėjo realaus neigiamo poveikio nukentėjusiesiems ir BK 290 str. numatyto nusikaltimo objektui.Padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiÅ¡kimÄ nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant Å¡iÄ veikÄ pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat BK 37 straipsnio nuostatų kontekstÄ , bÅ«tų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių( t.y. ultima ratio) taikymas Å¡iÄ veikÄ padariusiam A.

S.. Kita vertus, baudžiamoji atsakomybė nėra vienintelė poveikio priemonė teisės pažeidėjui teisinės atsakomybės formų sistemoje.VeikÄ pripažįstant mažareikÅ¡me neturi reikÅ¡mės kaltės pripažinimas ar nepripažinimas, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimas ar nebuvimas, asmens teistumas ir pan. Å ios aplinkybės įsakmiai pabrėžtos Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2000-12-21 nutarimo „Dėl teismų praktikos veikas pripažįstant mažareikÅ¡mėmis “ 13 punkte.Teismo įsitikinimu, sprendžiant LR BK 37 str. taikymo klausimÄ yra svarbu ir kaltinamojo postkriminalinis elgesys.

Teismui nepateikta jokių duomenų, rodančių, kad kaltinamasis nuo 2011-11-27 iki nuosprendžio priėmimo dienos bÅ«tų padaręs kokias nors nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus.Baudžiamoji byla nutrauktina.Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297, 298, 301, 302 str.str.,303 str.1,4 d.d.,304, 305, 307, 308 str. str.,n u s p r e n d ž i a :             KaltinamÄ jį A. S., padariusį mažareikÅ¡mį nusikaltimÄ , turintį visus nusikaltimo, numatyto LR BK 290 str., požymius, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti.             BaudžiamÄ jÄ bylÄ Nr.1-2086-240/2012 nutraukti.             Kardomosios priemonės-raÅ¡ytinio pasižadėjimo neiÅ¡vykti, iki įsiteisės nuosprendis, nekeisti.             Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apeliacine tvarka skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį nuosprendį priėmusį teismÄ .

TeisėjasBronislovas Liatukas