a1382297-ead3-445a-9fb6-8a5ebbbf81cf · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-887-254/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04323-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.2.2.2.; 3.1.14.8.2. Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 16 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės V. F. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-9725-1085/2019 pagal ieÅ¡kovės V.

F. ieÅ¡kinį atsakovui G. Č. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė V. F. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriame aiÅ¡kiai nesuformulavo ieÅ¡kinio reikalavimų, tačiau iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio teismas sprendė, kad ji siekia, jog bÅ«tų iÅ¡ atsakovu nurodyto teisėjo G. Č. priteista materialinė ir moralinė žala. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mai 2019 m. kovo 20 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kinį.

3. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kinyje, kuriuo siekiama prisiteisti žalÄ , kildinamÄ iÅ¡ teisėjo pareigų vykdymo, atsakovu nepagrįstai nurodytas teisėjas (nesvarbu, kad Å¡iuo metu jis yra praradęs imunitetÄ ), kadangi turtinę ir neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl teisėjo pareigų vykdymo, atlygina valstybė. Valstybei tokiose bylose atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, o ieÅ¡kinys turi bÅ«ti paduodamas pagal valstybei atstovaujančios institucijos buveinę, arba pagal ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Pagal gyventojų registro duomenis ieÅ¡kovė yra deklaravusi iÅ¡vykimÄ Ä¯ Jungtinę Karalystę, o Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos buveinė yra Gedimino pr. 30, Vilniuje. Todėl teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys neteismingas Kauno apylinkės teismui. III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai 4. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė V. F. nesutinka su Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. kovo 20 d. nutartimi. Pažymi, kad pagrįstai atsakovu ieÅ¡kinyje nurodytas bÅ«tent G. Č., kadangi jis yra suimtas dėl to, kad nesielgė kaip teisėjas, kas reiÅ¡kia, kad neturėjo teisės vykdyti teisėjo pareigų ir dėl netinkamo administracine tvarka užvestos bylos Nr. eI-1333-406/2017 nagrinėjimo atsiradusiÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovei turi atlyginti jis asmeniÅ¡kai.

Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 5. Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį kaip neteismingÄ Kauno apylinkės teismui, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å ios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylÄ toliau nagrinėja tik atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.

7. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovė, reikÅ¡dama ieÅ¡kinį atsakovui G. Č. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad žala kyla iÅ¡ atsakovo, vykdžiusio teisėjo pareigas Kauno apygardos administraciniame teisme ieÅ¡kovės inicijuotojoje administracinėje byloje Nr. eI-1333-406/2017. IeÅ¡kovės manymu, teisėjas, kurio įgaliojimai Å¡iuo metu yra sustabdyti dėl netinkamo pareigų atlikimo nagrinėtose bylose, todėl jis turi atsakyti asmeniÅ¡kai. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsisakė priimti ir nurodė, kad nepaisant to, kad teisėjo įgaliojimai yra sustabdyti, dėl teisėjo pareigų vykdymo atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina valstybė, todėl ieÅ¡kinys turi bÅ«ti paduotas pagal valstybę atstovaujančios institucijos arba ieÅ¡kovės gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Apeliantė nesutinka su tokiu teismo vertinimu teigdama, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į jos ieškinyje nurodytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį.

8. Teisė kreiptis į teismÄ , kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, realizuojama tam tikra tvarka, kuriÄ numato CPK ir kiti įstatymai, bei juose numatyti priskirtinumo ir teismingumo institutai, reglamentuojantys jurisdikcinę teismų kompetencijÄ . Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sÄ lygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybÄ , nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimÄ bei užkirsti keliÄ civilinio proceso tikslų įgyvendinimui.

Lietuvos civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė, pagal kuriÄ ieÅ¡kinys turi bÅ«ti paduodamas pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ (fizinio asmens) arba buveinę, nurodytÄ Juridinių asmenų registre (juridinio asmens). Tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieÅ¡kinys pareiÅ¡kiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę (CPK 29 straipsnis).

9. CPK 30 straipsnyje numatyti atvejai, kuomet be bendrų teritorinio teismingumo nuostatų taikymo, galimas alternatyvus teismingumas pagal ieÅ¡kovo pasirinkimÄ . Alternatyvų teritorinį teismingumÄ ieÅ¡kovo pasirinkimu reglamentuojančios nuostatos numato galimybę ieÅ¡kovui kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėtos administracinės nuobaudos – areÅ¡to – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ , ir pagal ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ (CPK 30 straipsnio 7 dalis).

10. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė atsakovu nurodė teisėjÄ G. Č., kuris 2017 metais Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjo ieÅ¡kovės inicijuotÄ administracinę bylÄ Nr. eI-1333-406/2017. Pastebėtina, kad Å¡io teisėjo įgaliojimai Lietuvos Respublikos Prezidentės 2019 m. vasario 19 d. dekretu Nr. 1K-1552 yra tik sustabdyti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio, reglamentuojančio atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, nurodoma, kad tokia žala atlyginama valstybės, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės (1 dalis).

O tuo atveju, jeigu žala atsirado dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros ar teismo pareigÅ«nų ar teisėjų tyčinių veiksmų, tai valstybė, atlyginusi žalÄ , įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iÅ¡ atitinkamų pareigÅ«nų įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡ieÅ¡koti įstatymų nustatyto dydžio sumas (4 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiÅ¡kia, kad visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu.

Todėl valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi būti traukiama atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-492/2013).

11. Pirmiau nurodyti teisiniai argumentai ir teisminė praktika suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo nustatyti ieÅ¡kovės pagal CPK 6.272 straipsnį reiÅ¡kiamo ieÅ¡kinio teismingumo kitaip, nei sprendė pirmosios instancijos teismas. IeÅ¡kovė teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį turi tiek pagal valstybę atstovaujančios institucijos buveinės vietÄ (CPK 29 straipsnis, CK 6.272 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.22.2 punktas), tiek ir pagal ieÅ¡kovės gyvenamÄ jÄ vietÄ (CPK 30 straipsnio 7 dalis). Todėl jos ieÅ¡kinys, pateiktas Kauno apylinkės teismui, Å¡iam teismui yra neteismingas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

12. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje proceso teisės normų nepažeidė, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kuriÄ panaikinti ar pakeisti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. kovo 20 d. nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Dalė Burdulienė