2020-03-04 Nr. AB-4871-3-61-3-03860-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-186-438/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03860-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 15.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovui A. V. (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos) dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo ir atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamą žemę nustatymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir Susisiekimo ministerija) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) direktoriaus 2019 m. rugsėjo 18 d. akto Nr. ŽVP-923-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4 – 17,9 km ruožui tiesti)“ teisėtumą, leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovo A. V. nuosavybės teise valdomą 1,9857 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį į (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4–17,9 km ruožui tiesti;

2) nustatyti, kad atsakovui A. V. atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT direktoriaus 2019 m. rugsėjo 18 d. aktu Nr. ŽVP-923-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4–17,9 km ruožui tiesti)“ paimtą 1,9857 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 20 970 Eurų.

Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. XII-381 „Dėl Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projekto (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros komplekso) pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ (toliau – Seimo nutarimas Nr. XII-381) pripažino Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektą, kurio viena iš sudedamųjų dalių – Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimas, II etapas (planuojama Durpių gatvės rekonstrukcija iki miesto ribos, naujos aplinkkelio trasos tiesimas iki magistralinio kelio A15 Vilnius–Lyda), ypatingos valstybinės svarbos projektu ir patvirtino Susisiekimo ministeriją šį ypatingos valstybinės svarbos projektą įgyvendinančia institucija.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 444 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,9–17,4 km ruožui tiesti procedūros pradžios“ (toliau – Vyriausybės nutarimas Nr. 444) nutarė pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,9–17,4 km ruožui tiesti pagal Vilniaus miesto pietinio aplinkkelio tarp magistralinių kelių A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ir A3 Vilnius-Minskas 7,60–27,26 km ruožo tiesimo specialųjį planą, patvirtintą Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. T3-160 „Dėl Vilniaus miesto pietinio aplinkkelio tarp magistralinių kelių A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ir A3 Vilnius-Minskas 7,60–27,26 km ruožo tiesimo specialaus plano patvirtinimo“ (toliau – Specialusis planas). Vyriausybės nutarime Nr. 444 numatyta minėtą projektą įgyvendinti ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d. Specialusis planas buvo viešai paskelbtas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre (adresas internete www.tpdr.lt). Specialiojo plano registracijos numeris – T00079776.

Įsigaliojus Vyriausybės nutarimui Nr. 444, Susisiekimo ministerija 2017 m. birželio 23 d. raštu Nr. 2-2038 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios“ informavo atsakovą A. V. apie pradėtą atsakovo nuosavybės teise valdomo 1,9857 ha dydžio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Tuo pačiu nurodė, kad šiuo raštu atsakovui buvo pranešta apie toliau rengiamą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, kurio rengimo metu bus nustatomos tikslios atsakovo visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo ribos, jo ir jame esančio kito turto vertinimas bei kiti Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme (toliau – ir ŽPVPĮ) nustatyti veiksmai. Šis raštas atsakovui buvo išsiųstas registruotąja pašto siunta.

ŽPVPĮ 8 straipsnio nustatyta tvarka buvo parengtas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4–17,9 km ruožui tiesti) projektas (toliau – Projektas), kurio rengėjas – UAB „Kelprojektas“. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Kelių direkcija) 2019 m. sausio 14 d. raštu Nr. (16.1)2-311 „Dėl supažindinimo su žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektu“ atsakovui buvo pranešta apie supažindinimą su parengtu Projektu bei nurodyta, kad pagal pastarojo sprendinius visuomenės poreikiams iš atsakovo numatoma paimti visą Žemės sklypą. Šiuo pranešimu atsakovui taip pat buvo pranešta apie parengtą Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. AM18/0820/08N. Pranešimas išsiųstas registruotąja pašto siunta, atsakovas šį pranešimą atsiėmė 2019 m. sausio 17 d.

2018 m. lapkričio 14 d. UAB „Jungtinis verslas“ turto vertintoja A. M.-O. parengė Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. AM18/0820/08N (toliau – Vertinimo ataskaita), pagal kurią ginčo žemės sklypo rinkos vertė 2018 m. rugpjūčio 20 d. buvo 18 670 Eur.

NŽT direktorius 2019 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 1P-135-(1.17 E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4–17,9 km ruožui tiesti) projekto patvirtinimo ir dėl suprojektuotų žemės sklypų pertvarkymo, servitutų nustatymo, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ (toliau – NŽT įsakymas Nr. 1P135-(1.17 E.)) patvirtino Projektą. Pagal Projekto aiškinamojo rašto 1 priedo „Projekto sprendinių lentelė“ 8 punktą, atsakovui nuosavybės teise priklausęs 1,9857 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nebuvo padalintas ar pertvarkytas, o numatytas paimti visas.

Vadovaujantis ŽPVPĮ 5 straipsnio nuostatomis, NŽT direktorius 2019 m. rugsėjo 18 d. aktu Nr. ŽVP-923-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas – 7,4–17,9 km ruožui tiesti)“ (toliau – žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktas) paėmė visuomenės poreikiams atsakovo nuosavybės teise valdomą 1,9857 ha ploto Žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 4(duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas (1 priedas). Šiuo aktu nustatyta, kad nuostolių dėl Žemės sklypo pagal Vertinimo ataskaitą dėl paėmimo visuomenės poreikiams dydis – 20 970 Eurų, iš jų Žemės sklypo vertė – 18 670,00 Eur, kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo dalies paėmimu visuomenės poreikiams, dydis – 2 300 Eur.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras 2019 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 3-264 „Dėl žemės sklypų (dalių) paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4–17,9 km ruožui tiesti) procedūros vykdymo“, (10 priedas) Kelių direkcijai pavedė, be kita ko, parengti dokumentus, skirtus žemės savininkams ir (ar) kitiems naudotojams informuoti apie NŽT priimtus aktus paimti jų žemės sklypus (dalis) visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą ir apie jų pasirašymo tvarką, taip pat organizuoti minėtų aktų pasirašymą.

Kelių direkcija 2019 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. (6.1)2-4953 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymo“ pranešė atsakovui, kad NŽT priėmė žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą, pateikė šio akto kopiją ir pakvietė atsakovą per 30 dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos pasirašyti šį aktą ir nurodyti banko sąskaitą, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą. Šiuo raštu atsakovui taip pat buvo pranešta, kad, jei minimas aktas per nustatytą terminą nebus pasirašytas, jame nurodytas atlyginimo dydis bus pervestas į notaro depozitinę sąskaitą, o ginčas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams bus nagrinėjamas teisme. Šis pranešimas atsakovui įteiktas 2019 m. rugsėjo 27 d. Kadangi atsakovas per ŽPVPĮ nustatytą 30 dienų terminą nuo rašto gavimo akto nepasirašė (vėliau žodžiu informavo, kad akto nepasirašys), pareiškėjas, vadovaudamasis ŽPVPĮ 6 straipsniu ir nepraleisdamas 60 dienų termino, kreipėsi į teismą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo.

Kelių direkcija pareiškėjos pavedimu iki šio pareiškimo pateikimo dienos (2019 m. lapkričio 6 d.) pervedė žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytą atlyginimo sumą – 20 970 Eur į notaro depozitinę sąskaitą ir apie tai 2019 m. lapkričio 7 d. raštu „Dėl informacijos apie atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę pervedimą į notaro depozitinę sąskaitą“ registruotąja pašto siunta pranešė atsakovui.

Atsakovas A. V. atsiliepime su pareiškimu nesutiko ir nurodė, kad sklypas yra vertas 65 000 Eur, kadangi jis šalia terminalo, vertingoje strateginėje vietoje. Atsakovo teigimu, 20 970 Eur kompensacija neatitinka nei teisingumo nei sąžiningumo kriterijų. Turto vertintojai vertino vidinę tos apylinkės turto vertę, kuri neatitinka šio sklypo vertės. Be to, atsakovas už sklypą mokėjo žymiai daugiau.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kelių direkcija atsiliepime su pareiškimu sutiko ir prašė jį tenkinti.

Vilniaus pietinis aplinkkelis numatytas ir etapais įgyvendinamas tarp magistralinių kelių A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ir A3 Vilnius-Minskas (iš esmės siekiant juo nukreipti tranzitinį transporto priemonių (ypač sunkiųjų) eismą iš Vilniaus miesto ir Juodšilių, Rudaminos, Skaidiškių miestelių, kitų gyvenamųjų vietovių centrų ir tam nepritaikytų kelių (gatvių). Naujas aplinkkelio ruožas pagerins šalies ir tarptautinį susisiekimą, ypač sunkiasvorių transporto priemonių eismą sostinės prieigose (ypač pietvakarinėje dalyje). Vilniaus miesto pietinio aplinkkelio tarp magistralinių kelių A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ir A3 Vilnius-Minskas tiesimas pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. XII-381 „Dėl Rytų-Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projekto (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros komplekso) pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“. Pagal šį nutarimą, aplinkkelio tiesimo darbai suskirstyti į 3 etapus. Vilniaus mieste jau nutiestas šio aplinkkelio 7,9 km ruožas (I etapas), kuriam suteiktas valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 Vilniaus pietinio aplinkkelio pavadinimas. II etapas – naujo magistralinio kelio A19 Vilniaus pietinio aplinkkelio 9 km ilgio ruožo tiesimas: nuo rekonstruoto ruožo Vilniaus mieste pabaigos iki suplanuotos skirtingų lygių sankryžos su magistraliniu keliu A15 Vilnius-Lyda (įskaitant visą sankryžos teritoriją ir jos prieigas). Šiam projektui įgyvendinti ir paimamas atsakovui nuosavybės teise priklausantis visas žemės sklypas – 1,9857 ha dydžio žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Tik užbaigus visą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, bus galima rengti techninį projektą, nes valstybinės reikšmės keliai (išimtinė valstybės nuosavybė) gali būti projektuojami tik valstybinėje žemėje. Magistralinis kelias vienu metu turi būti rekonstruojamas ir (arba) tiesiamas visame statybos sklype, suformuotame iš visų žemės savininkų paimtų žemės sklypų (dalių), nes magistralinis kelias ir jo statiniai pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. Dl-713 patvirtintą statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ yra sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų ypatingasis statinys. Nepaėmus atsakovo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, nebus jokių techninių ir teisinių galimybių įvykdyti II etapo įgyvendinimo darbų ir nutiesti Vilniaus pietinio aplinkkelio ruožą iki magistralinio kelio A15 Vilnius-Lyda. Įgyvendinus projektą, naujas Vilniaus pietinio aplinkkelio ruožas taps sudėtine Europos kelių tinklo (Trans European Network TEN) IXB koridoriaus šakos (Kijevas-Minskas-Vilnius-Klaipėda) ir europinės magistralės E85 (Klaipėda-Kaunas-Vilnius-Lyda-Čemovcai-Bukareštas-Aleksandrupolis) dalimi. Nukreipus eismą naujai nutiestu aplinkkelio ruožu taip magistralinio kelio A15 Vilnius-Lyda ir dabartinio Vilniaus pietinio aplinkkelio (kuriam Vilniaus mieste suteiktas Kirtimų gatvės pavadinimas), Vilniaus mieste bus sumažintos transporto grūstys bei kelio naudotojų sąnaudos. Dėl šių priežasčių būtina leisti paimti visuomenės poreikiams atsakovo žemės sklypą, jį įregistruoti valstybės vardu Nekilnojamojo turto registre ir pradėti naudoti Vilniaus pietinio aplinkkelio ruožo nuo 7,9 iki 19,4 km tiesimui.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 14 d. nutartimi tenkino Susisiekimo ministerijos pareiškimą, patvirtino NŽT direktoriaus 2019 m. rugsėjo 18 d. akto Nr. ŽVP-923-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4 – 17,9 km ruožui tiesti)“ teisėtumą, leido įregistruoti visuomenės poreikiams paimamą atsakovo A. V. nuosavybės teise valdomą 1,9857 ha ploto žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4–17,9 km ruožui tiesti bei įpareigojo atsakovą A. V. per 2 mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos išsikelti iš visuomenės poreikiams paimamo turto.

Teismas, vadovaudamasis ŽPVPĮ 6 straipsnio 2 dalimi, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, nurodė, jog buvo įvykdyti ŽPVPĮ 6 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5, 6 punktuose nustatyti reikalavimai.

Dėl atsakovo informavimo apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą teismas nurodė, jog Vyriausybės nutarimas Nr. 444 įsigaliojo 2017 m. birželio 20 d., pareiškėjas 2017 m. birželio 23 d. raštu Nr. 2-2038 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios“ pranešė atsakovui apie Vyriausybės nutarimo Nr. 444 įsigaliojimą, pradėtą jo nuosavybės teise valdomo Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ir apie toliau rengiamą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą siekiant nustatyti tikslias atsakovo visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo ribas, jo ir jame esančio kito turto vertinimą bei kitus ŽPVPĮ nustatytus veiksmus.

Tuo tarpu Kelių direkcija 2019 m. sausio 14 d. raštu Nr. (6.1)2-311 atsakovui pranešė apie Projektą ir apie susipažinimą su parengtu Projektu, pagal kurio sprendinius visuomenės poreikiams iš atsakovo numatoma paimti visą ginčo žemės sklypą, tuo pačiu apie parengtą Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą ir joje nurodytas turto rinkos vertę bei kitų nuostolių dydį, kurį jis atsiėmė 2019 m. sausio 17 d. Taip pat Kelių direkcija 2019 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. (6.1)2-4953 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymo“ informavo atsakovą, kad NŽT priėmė žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą, pateikė šio akto kopiją ir pakvietė atsakovą per 30 dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos pasirašyti šį aktą ir nurodyti banko sąskaitą, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą.

Šiuo raštu taip pat informuotas atsakovas, kad jei minimas aktas per nustatytą terminą nebus pasirašytas, jame nurodytas atlyginimo dydis bus pervestas į notaro depozitinę sąskaitą, o ginčas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams bus nagrinėjamas teisme. Pranešimas atsakovui buvo įteiktas 2019 m. rugsėjo 27 d. Tačiau atsakovas akto nepasirašė ir tik žodžiu informavo pareiškėją, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto nepasirašys. Todėl Susisiekimo ministerija kreipėsi į teismą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo.

Kelių direkcija 2019 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. (6.1)2-5994 „Dėl informacijos apie atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę pervedimą į notaro depozitinę sąskaitą“ registruotąja pašto siunta pranešė atsakovui apie atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę pervedimą į notaro depozitinę sąskaitą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, jog atsakovui buvo tinkamai pranešta apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nagrinėjamuoju atveju egzistuoja visos sąlygos patvirtinti Akto teisėtumą. Susisiekimo ministerijos pareiškimas dėl Akto teisėtumo patvirtinimo laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas Akto teisėtumas tvirtintinas. Tuo pačiu leistina įregistruoti visuomenės poreikiams paimamą ginčo sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams (ŽPVPĮ 6 str. 3 d.).

Vadovaudamasis ŽPVPĮ 6 straipsnio 3 dalimi, teismas sprendė, kad 2 mėnesi terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos yra pakankamas ir protingas žemės sklypo savininkui išsikelti iš visuomenės poreikiams paimamo turto.

III. Atsakovas A. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartį arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde atsakovas pažymi, jog ginčo žemės sklypas yra labai vertingoje vietoje, statomo didžiausio Europoje geležinkelių terminalo ribose, per keletą metrų nuo Vilniaus miesto ribos. Už minėtą sklypą atsakovas sumokėjo 68 000 Eur, tačiau jo vertė dabar yra daug didesnė. Atkreipia dėmesį, jog jam siūloma kompensacija yra tris kartus mažesnė nei jo su mokėta suma, t. y. kompensacija neatitinka realios sklypo vertės.

Atsakovo teigimu, turto vertinimas buvo atliktas jo neinformavus, o vertinimą atlikusi firma kelia pagrįstų abejonių, nes yra nusamdyta Susisiekimo ministerijos, kuri ir siekia iš atsakovo atimti žemę.

Atsakovas negalėjo dalyvauti teismo posėdyje ir apginti savo teisių, nes posėdis vyko rašytinio proceso tvarka ir apie jį atsakovas nieko nežinojo. Tokiu būdu buvo grubiai pažeistos pareiškėjo teisės bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) numatyti principai.

Pareiškėjas Susisiekimo ministerija atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo atsakovo A. V. atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Pareiškėjas pažymi, kad jau atsiliepime pirmosios instancijos teismui iš esmės kėlė tik atlyginimo už paimamą sklypą dydžio klausimus, tačiau nepateikė jokių įrodymų ar pagrįstų argumentų, kad Susisiekimo ministerija netinkamai vykdė procedūras ar buvo ŽPVPĮ 6 straipsnio 2 dalies pažeidimų. Pareiškėjo nuomone, teismas, priimdamas nutartį, tinkamai vadovavosi ŽPVPĮ, išnagrinėjo ir įvertino visas ministerijos pareiškime, atsakovo ir kitų šalių atsiliepimuose nurodytas ir ŽPVPĮ 6 straipsnio 2 dalyje reglamentuotas aplinkybes, konstatavo, kad yra visos sąlygos patvirtinti Akto teisėtumą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį.

Nutartimi nebuvo ir neturėjo būti sprendžiami Žemės sklypo atlyginimo dydžio klausimai, kuriuos atskirajame skunde kelia atsakovas. Atsakovo argumentai dėl netinkamai nustatyto atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę dydžio bus sprendžiami nagrinėjant bylą iš esmės. Tą akcentavo ir pirmosios instancijos teismas. Kadangi atlyginimo nustatymas nebuvo nutarties dalyku, todėl Susisiekimo ministerija dėl atlyginimo už Žemės sklypą dydžio nustatymo aplinkybių atsiliepime išsamiau nepasisakė.

Dėl atsakovo argumento, kad nutartis turėjo būti priimta žodinio proceso metu, atsakovas pažymi, kad ŽPVPĮ numato pareigą teismui priimti atitinkamą nutartį, tačiau neaptaria procedūrinių klausimų, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ ir bylos aplinkybėmis, turėjo diskreciją pasirinkti Akto teisėtumo klausimą išspręsti rašytinio proceso tvarka.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kelių direkcija atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nagrinėjamu atveju teismas įvertino, ar pareiškėjo pareiškimas atitinka ŽPVPĮ 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintoms nuostatoms (sąlygoms), kurioms esant leidžiama įregistruoti visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą valstybės vardu. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas įrodė visuomenės poreikį paimti iš atsakovo reikalingą žemės sklypą Vilniaus pietini aplinkkelio tiesimui. Tuo tarpu atsakovas atskirajame skunde nepateikė jokių konkrečių argumentų, patvirtinančių, kad teismo nutartis neatitinka ŽPVPĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, bet kita ko, net neįrodinėjo aplinkybių, kad pareiškėjas nepagrindė visuomenės poreikio įregistruoti ginčo žemės sklypą valstybės vardu ir skunde dėl šių aplinkybių nepasisakė.

Atsakovas atskirąjį skundą grindžia netinkamo atlyginimo dydžio už paimamą žemės sklypą nustatymu. Kelių direkcija pastebi, kad atsakovas atskiruoju skunde apeliuoja ne į argumentus skundžiamoje nutartyje, o į klausimus, kurie dar tik bus sprendžiami bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigoje. Teismas pareiškimo dalies dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą skundžiama nutartimi nustatymo nenagrinėjo ir atlyginimo dydžio nenustatinėjo bei nesprendė. Atlyginimo už žemės sklypą klausimas teisme dar tik bus sprendžiamas, todėl visi atskirajame skunde nurodyti argumentai yra akivaizdžiai nesavalaikiai.

ŽPVPĮ nėra reglamentuojama imperatyvi teismo pareiga šį klausimą spręsti žodinio proceso tvarka. Be to, atsakovui buvo suteikta galimybė pateikti rašytinį atsiliepimą į pareiškėjo procesinį dokumentą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 d. sausio 14 d. nutarties, kuria patvirtintas NŽT direktoriaus aktų teisėtumas ir leista visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus įregistruoti valstybės vardu bei pradėti juos naudoti visuomenės poreikiams, teisėtumas ir pagrįstumas.

Atsakovas A. V., pasinaudodamas ŽPVPĮ 6 straipsnio 5 dalyje nustatyta teise paduoti atskirąjį skundą dėl apygardos administracinio teismo nutarties, kuria išsprendžiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo klausimas, ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį ir atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad nustatyta kompensacijos suma yra ženkliai per maža.

Pirmiausia pažymėtina, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindus, sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje, kai ši žemė reikalinga ypatingos svarbos projektams įgyvendinti, nustato Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas, kurio 6 straipsnyje yra reglamentuojama ginčų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams nagrinėjimo tvarka.

ŽPVPĮ 6 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurias turi įvertinti teismas, priimdamas nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo: 1) ar galioja Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas arba įstatymas dėl projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu; 2) ar galioja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas patvirtinti specialųjį planą ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą; 3) ar žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas buvo tinkamai pagal šio įstatymo reikalavimus informuoti apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą; 4) ar yra parengti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas ir paimamo visuomenės poreikiams turto vertinimo ataskaita; 5) ar yra priimtas žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktas; 6) ar projektą įgyvendinanti institucija yra pervedusi žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytą atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę sumą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą.

Taigi, nagrinėjamo pobūdžio bylose valstybės institucija, atsakinga už ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimą, su pareiškimu kreipdamasi į teismą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, turi pagrįsti, kad egzistuoja ŽPVPĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų visuma. Atitinkamai, šios aplinkybės nustatymas (ŽPVPĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų visumos egzistavimas) yra pakankamas pagrindas apygardos administraciniam teismui nutartimi patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą. Jei apygardos administracinis teismas nutartyje įvertina visas minėtas ŽPVPĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, konstatuodamas jų buvimą arba nebuvimą, laikytina, kad teismas nurodė motyvus, kuriais jis priėjo savo išvadas, t. y. tinkamai motyvavo nutartį.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Seimo nutarimas dėl projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu bei Vyriausybės nutarimas Nr. 444 pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras yra galiojantys teisės aktai, t. y. konstatavo ŽPVPĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytų sąlygų egzistavimą. Pirmosios instancijos teismas aiškinosi ir nustatė, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, t. y. konstatavo ŽPVPĮ 6 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytos sąlygos egzistavimą, taip pat nustatė, kad yra parengti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas ir paimamo visuomenės poreikiams turto vertinimo ataskaita, t. y. konstatavo ŽPVPĮ 6 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytų sąlygų egzistavimą bei, kad yra priimtas žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktas, o projektą įgyvendinanti institucija yra pervedusi Akte nurodytą atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę sumą į notaro depozitinę sąskaitą, t. y. konstatavo ŽPVPĮ 6 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytų sąlygų egzistavimą.

Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas ŽPVPĮ 6 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, nurodė motyvus, kuriais priėjo savo išvadas ir teisės aktus, kuriais vadovavosi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovo atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Tuo tarpu atsakovas atskirajame skunde nepateikė argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad ŽPVPĮ 6 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos (ar dalis jų) nagrinėjamu atveju, priimant pirmosios instancijos teismo nutartį, neegzistavo.

Pagal ŽPVPĮ 6 straipsnio 4 dalį apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų projektą įgyvendinančios institucijos pareiškime, žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę. Jeigu teismas nustato kitą paimamo žemės sklypo ar kito turto vertę ir jo savininkų ir (ar) naudotojų patirtų išlaidų dydį, negu nurodyta žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte, už paimamą visuomenės poreikiams žemę atsiskaitoma teismo sprendime nurodytomis sąlygomis. Jeigu teismas nustato, kad žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas turi gauti mažesnį atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą žemę negu suma, kurią projektą įgyvendinanti institucija buvo pervedusi į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pervedama atlyginimo suma yra atitinkamai sumažinama.

Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinys patvirtina, kad teismas patvirtino NŽT direktoriaus Akto teisėtumą, leido paimtą visuomenės poreikiams atsakovo A. V. nuosavybės teise valdomą 1,9857 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį į (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre registruoti valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo darbams. Taigi skundžiama nutartimi teismas leido įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypo dalį valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams, o bylos dalį dėl atlyginimo dydžio nustatymo už visuomenės poreikiams paimtą atsakovo nuosavybės teise valdomą žemės sklypą nagrinėjimą atidėjo. Pažymėtina, kad toks teismo sprendimas neprieštarauja ir visiškai atitinka ŽPVPĮ 6 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą tvarką, kuomet klausimo dėl teisingos kompensacijos priteisimo nagrinėjimas yra kitas etapas po Akto teisėtumo patikrinimo ir jo patvirtinimo.

Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl tenkinti atsakovo atskirąjį skundą jame nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Atsižvelgusi į nurodytų aplinkybių visumą ir teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos skundžiamą nutartį, kuri priimta teisėtai ir pagrįstai, todėl atsakovo atskirasis skundas atmetamas (ABTĮ 154 str. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovas A. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys