2021-12-20 Nr. BB-6818-1-01-1-25276-2020-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-6239/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25276-2020-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkės), Artūro Ridiko ir Audronės Kartanienės, susipažinusi su nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. P. ir jos atstovo advokato Ramūno Dobrovolskio kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 6 d. nuosprendžio ir baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Kasatoriai kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį be pakeitimų. Skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas R. P. iš kaltinimų padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 7 straipsnio nuostatų pažeidimus.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti ne tik apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai, bet ir teisiniai argumentai, patvirtinantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Kasatorius privalo išdėstyti konkrečius argumentus, pagrindžiančius teiginius apie netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ir (ar) padarytus esminius BPK pažeidimus. Teisiniais argumentais turi būti pagrindžiamas kiekvienas kasatoriaus teiginys apie netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ir (ar) padarytą esminį BPK pažeidimą.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorių nurodyti galimi apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (BPK 20 straipsnio 5 dalies, 7 straipsnio pažeidimas, netinkamas BK 140 straipsnio 2 dalies taikymas) siejami su apeliacinės instancijos teismo atliktu išteisintojo R. P. ir nukentėjusiosios A. P. parodymų vertinimu bei nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, kasatoriams pateikiant savas išvadas dėl įrodymų vertinimo, teigiant, kad R. P. ir A. P. parodymai buvo vertinami nevienodai, kad nebuvo papildomai apklausta A. P., nebuvo vertinta specialisto išvada, nebuvo įvertinti įrodymai visumoje apskritai, kad teismo padarytos išvados deklaratyvios.

Atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasaciniame skunde nurodytas nesutikimas su apeliacinės instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo, jų pakankamumo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant. Klausimai, ar teisingai įvertinti įrodymai ir ar pagrįstai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiami apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju kasatorių teiginiai dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimo, netinkamai taikyto baudžiamojo įstatymo nėra argumentuoti taip, kad atskleistų pažeidimo esmingumą ir sudarytų pagrindą teisės taikymo aspektu nagrinėti baudžiamąją bylą kasacinės instancijos teisme. Proceso dalyviai, tarp jų ir kasatoriai, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, todėl proceso dalyviui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Taigi kasatorių skunde apeliacinės instancijos teismo išvados ginčijamos neišdėsčius tokių teisinių argumentų, kuriuos apibrėžia BPK 368 straipsnio 2 dalis.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl jį atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 2, 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. P. ir jos atstovo advokato Ramūno Dobrovolskio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Artūras Ridikas

Audronė Kartanienė