2019-06-12 Nr. AB-12767-3-61-3-01094-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-380-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01094-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. A. skundą atsakovui Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja V. A. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Lietuvos automobilių kelių direkcija) 2019 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. (6.6)2-2016, 2) įpareigoti Lietuvos automobilių kelių direkciją suderinti supaprastintą statybos projektą Nr. PR18.07.25-SPP-BD,S, parengtą pagal VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ 2017 m. spalio 30 d. Nr. V2-988 išduotas prisijungimo (projektavimo) sąlygas.

Pirmosios instancijos teismas 2019 m. kovo 26 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą pašalinti skundo trūkumus – pateikti skundžiamą Lietuvos automobilių kelių direkcijos sprendimą. Pareiškėja 2019 m. kovo 26 d. pateikė teismui patikslintą skundą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 29 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka.

Teismas nurodė, kad iš skundo turinio ir su skundu pridedamų priedų matyti, kad pareiškėja kaimyninio sklypo, esančio adresu Šilutės r. sav., (duomenys neskelbtini) nuovažą nuo valstybinės reikšmės kelio Nr. 141 (Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda) dešinėje kelio pusėje ((duomenys neskelbtini) km) siekia perkelti arčiau jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Šlilutės r. sav. Pareiškėja nurodė, kad kaimyninis žemės sklypas (pareiškėja jį įvardija servitutiniu) turi dvi nuovažas nuo valstybinės reikšmės kelio, be to, kaimyninio žemės sklypo savininkai sutinka bei pritaria nuovažos perkėlimui, todėl pareiškėja pirmiausia reikalauja įpareigoti atsakovę suderinti supaprastintą statybos projektą Nr. PR18.07.25-SPP-BD,S perkelti/pagerinti/sutvirtinti/įrengti jau įregistruotą servitutinį kelią. Iš skundžiamo rašto matyti, kad kaimyniniame sklype oficialiai įregistruotas vienas nuvažiavimas, o pareiškėjos prašoma perkelti nuovaža yra neoficiali. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), 2004 m. gegužės 13 d. apskrities viršininko įsakymu Nr. 13.6-1546 buvo įregistruotos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, o būtent kelių apsaugos zona, ryšių linijų, vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių ir elektros tinklų apsaugos zonos. Viešo registro duomenyse neatsispindi kelio ar nuvažiavimo servituto įregistravimo faktas. Jokio administracinio akto dėl servituto (jo ribų ar apimties) nustatymo pareiškėja nepateikia ir nenurodo bei neginčija. Taigi atsakovas, atsisakydamas derinti supaprastintą statybos projektą, veikė kaip valstybės turto (kelio Nr. 141) patikėtinis daiktinės teisės srityje.

Teismas pažymėjo, kad administracinis teismas nagrinėja tik ABTĮ 17 straipsnio 1 dalyje numatytus ginčus, o ginčai, kilę tarp subjektų dėl daiktinės teisės (servituto ar jo ribų nustatymo) įsipareigojimų vykdymo, nepatenka į ABTĮ 17 straipsnyje numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų kategorijas. Ginčai kilę dėl daiktinės teisės yra iš esmės civilinės teisės reguliavimo dalykas (Civilinis kodeksas Ketvirtoji knyga) ir nelaikomi nei viešuoju, nei vidaus administravimu viešajame sektoriuje, todėl jie yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui. Servitutai tarp privačių žemės sklypų (šiuo atveju (duomenys neskelbtini)) gali būti nustatomi tarpusavio susitarimu, o ginčai tarp privačių asmenų nepatenka į viešojo administravimo sritį ir nenagrinėjami administraciniuose teismuose.

Teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną administracinių teismų ABTĮ nustatyta tvarka ir išaiškino, kad su ieškiniu dėl servituto nustatymo ar ribų kreipiamasi į bendrosios kompetencijos teismą.

III. Pareiškėja V. A. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartį ir perduoti teismui išnagrinėti pareiškėjos skundą.

Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos išvada, kad pareiškėja ginčija servituto ir jo ribų nustatymą. Pareiškėja nurodo, kad ginčija Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2019 m. vasario 15 d. sprendimą (administracinį aktą), kuriuo atsakovas atsisakė suderinti parengtą supaprastintą statybos projektą dėl nuovažos perkėlimo ir neprašo perkelti/pagerinti/sutvirtinti servitutinį kelią.

Pareiškėja, remdamasi Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 3 ir 14 dalimis, 5 straipsnio 3 dalies 3-4 punktais, Kelių priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155, 4.1-4.3 punktais, taip pat Kelių techniniu reglamentu KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ (toliau – KTR reglamentas), patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3, nurodo, kad visi klausimai dėl kelių, įskaitant nuovažų, patenka į Lietuvos automobilių kelių direkcijos kompetencijos ribas, todėl atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, kuriam pateikiami visi prašymai ir, kuris turi įgalinimus priimti sprendimus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, motyvuojant tuo, kad skundas nėra nagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir teigia, kad visi klausimai dėl kelių, įskaitant nuovažų, patenka į Lietuvos automobilių kelių direkcijos kompetencijos ribas, todėl atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, kuriam pateikiami visi prašymai ir, kuris turi įgalinimus priimti sprendimus.

ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Administracinė paslauga – viešojo administravimo subjekto veiksmai, apimantys leidimų, licencijų ar dokumentų, kuriais patvirtinamas tam tikras juridinis faktas, išdavimą, asmenų deklaracijų priėmimą ir tvarkymą, asmenų konsultavimą viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais, įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimą asmenims, administracinės procedūros vykdymą (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalis).

Kelių įstatymo 5 straipsnio 3 dalis nustato, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija organizuoja ir koordinuoja valstybinės reikšmės kelių atkūrimą, priežiūrą ir plėtrą. Lietuvos automobilių kelių direkcija atlieka valstybinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų užsakovo funkcijas, taip pat atlieka valstybinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų organizavimo funkcijas (Kelių įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2-3 punktai). Valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Juos turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija (Kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Be to, Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6 punktas įtvirtina, kad nuovažas tvarko kelio juostoje taiso ir prižiūri pagrindinio kelio (gatvės) savininkai ir (ar) valdytojai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 3-457 patvirtintų Lietuvos automobilių kelių direkcijos nuostatų 10.1.23 punktu, Lietuvos automobilių kelių direkcija rengia ir nustato planavimo sąlygas, pagal kurias rengiami teritorijų planavimo dokumentai ir statinių ar kitos planuojamos ūkinės veiklos projektai, jei planuojama teritorija yra valstybinės reikšmės magistralinių kelių juostoje, apsaugos zonoje, taip pat derina pagal jas parengtus teritorijų planavimo dokumentus ir statinių ar kitos planuojamos ūkinės veiklos valstybinės reikšmės magistralinių kelių juostoje, apsaugos zonoje projektus, pagal kompetenciją išduoda prisijungimo prie valstybinės reikšmės magistralinių kelių sąlygas, tikrina atitinkamų projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams. Pažymėtina, kad ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos internetinėje svetainėje nurodoma, kad teikiamos administracinės paslaugos apima parengtų projektų pagal nustatytas prisijungimo sąlygas, taip pat teritorijų planavimo ir žemėtvarkos planavimo dokumentų derinimą su Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos skundžiamas Lietuvos automobilių kelių direkcijos sprendimas buvo priimtas, teikiant paslaugas viešojo administravimo srityje, todėl tokio pobūdžio Lietuvos automobilių kelių direkcijos sprendimai yra nagrinėjami administraciniuose teismuose ABTĮ nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1092/2009, 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1232-146/2015).

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė nepriimti pareiškėjos skundo, todėl yra pagrindas pareiškėjos skundą tenkinti, pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui klausimą dėl pareiškėjos skundo priėmimo nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos V. A. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl pareiškėjos skundo priėmimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė