a12f85c8-ea36-4c42-b5bd-ffee948bbb18 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-1046-1036/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01091-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.25.4.1; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 2 d. Å venčionys Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Agnei Usovienei, dalyvaujant prokurorui Jan PaÅ¡kevič, kaltinamajai S. B., jos gynėjui advokatui Mindaugui Normantui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti ir gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaruojanti (duomenys neskelbtini), iÅ¡tekėjusi, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini) gimnazijoje socialine pedagoge ir (duomenys neskelbtini) vaikų globos ir socialinės paramos Å¡eimai centre socialine darbuotoja, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį, n u s t a t ė :

S. B. 2019 m. liepos 26 d., apie 19.30 val., bÅ«dama transporto priemonės vairuotoja, vairuodama jos pačios vardu registruotÄ automobilį Skoda Octavia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iÅ¡važiuodama iÅ¡ prekybos centro "Maxima", esančio adresu (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikÅ¡telės į (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 127, 128 punktų reikalavimus, važiuodama nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, nesulėtino važiavimo greičio, dėl ko nesugebėjo suvaldyti vairuojamo automobilio, prarado judėjimo stabilumÄ ir atsitrenkė į J.

Å . vairuojamÄ automobilį Peugeot 407, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvažiuojantį iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į nurodytÄ stovėjimo aikÅ¡telę, tokiu bÅ«du sukėlė eismo įvykį, kurio metu, dėl eismo įvykio metu automobilio "Peugeot 407", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keleivei V. Å . padaryto krÅ«tinkaulio kÅ«no lūžio jai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamoji S. B. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad nagrinėjamas įvykis buvo 2019 m., apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „Maxima“, gatvės pavadinimo nežino.

Vairavo automobilį Å koda Oktavia, kuris priklauso jai. Automobilių stovėjimo aikÅ¡telė buvo pilna, dėl to ji negalėjo iÅ¡važiuoti pro vienÄ pusę, apsisuko ir važiavo per kitÄ aikÅ¡telės pusę. IÅ¡lysdama tarp automobilių prie iÅ¡važiavimo, matė, kad pagrindiniu keliu važiavo automobilis, kuris nerodė jokių posÅ«kių signalų. Ji tÄ važiuojantį automobilį stebėjo. Tik iÅ¡lindo tarp automobilių ir kito automobilio vairuotojas realiai įsuko į jos juostÄ .

Kadangi ji tik iÅ¡lindinėjo, pažiÅ«rėjo, kad tarpas didesnis, todėl labai greitai susuko vairÄ Ä¯ kairę, norėdama atlaisvinti juostÄ , kad kitas automobilis pravažiuotų. Tačiau kito automobilio vairuotojas taip paėmė kampÄ , kad jis dėjosi į jos automobilį. SusidÅ«rė su automobiliu „Peugeot“. Važiavo vos deÅ¡imties kilometrų per valandÄ greičiu, greičiau negalėjau, nes buvo pilna automobilių aikÅ¡telė ir tuo labiau buvo Oninės. Žino, kad turėjo praleisti automobilį, kuris važiavo pagrindiniu keliu.

Vairuoja tris metus. Å iuo metu taip pat vairuoja, bet po to įvykio į parduotuvę „Maxima“ nelabai nori važiuoti. Važiuoja į kitÄ prekybos centrÄ . Tiek po nagrinėjamo įvykio, tiek prieÅ¡ jį nėra gavusi jokios nuobaudos dėl KET pažeidimo. Visada stengiasi važiuoti pagal taisykles. Vairuotojo teisės jai yra labai brangios, jas turėti yra bÅ«tinybė dėl Å¡eimos, dėl mamos, kuriai 69 metai, ir patėvio, kuriam 80 metų. Ji važinėja pas juos, taip pat vežioja juos kur reikia, kadangi jie patys nevairuoja.

Apie įvykį jiems nieko nesakė, kad jų nejaudinti, nes jie labai pergyventų. Taip pat turi vienÄ nepilnametį sÅ«nų. VisÄ situacijÄ vertina taip, kad yra pati kalta. Kaltina save, iÅ¡vadas dėl to padarė, gavo gerÄ pamokÄ . Pripažįsta, kad buvo galima palaukti, kol tas automobilis pravažiuos, bet jos reakcija buvo tokia. Jei bÅ«tų akimirkÄ lukterėjusi, gal ir kitaip viskas bÅ«tų pasibaigę. Gailisi ir pasižada ateityje laikytis įstatymų. Ä®sipareigoja nukentėjusiesiems atlyginti žalÄ , bet praÅ¡ys leisti mokėti dalimis.

Civiline atsakomybe automobilį draudėsi i AB „Lietuvos draudimas“. Draudimines įmokas mokėjo savo lėšomis. PraÅ¡o teismo jÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Laidavimo institutÄ supranta, kaip atsakomybės prisiėmimÄ už jÄ . Laiduotoja praÅ¡o paskirti jos draugę L. D.. Su L. D. yra pažįstamos 15–16 metų, gyvena tame pačiame miestelyje, kartu dirba, bendrauja kartais kiekvienÄ dienÄ arba pagal užimtumÄ , santykiai labai glaudÅ«s, jų vaikai taip pat bendrauja.

Pati L. D. nevairuoja, vairuotojo pažymėjimo neturi, dažnai važinėja su ja. Apie nagrinėjamÄ Ä¯vykį su rauge kalbėjosi. TÄ patį vakarÄ jai paskambino ir pranešė, kad įvyko autoįvykis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kalta dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami.

Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kiti proceso dalyviai. Be kaltinamosios S. B. prisipažinimo, jos kaltė, padarius nusikalstamÄ veikÄ teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiÅ¡kai iÅ¡tirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais. L. D. teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamÄ jÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimÄ .

Parodė, kad laidavimÄ suprantu taip, kad prisiima atsakomybę už S. B.. Su S. B. yra draugės, artimai bendrauja virÅ¡ 15 metų, susitinka ir darbe, ir namuose, bendrauja ir jų vaikai. Ji S. B. pataria įvairiais gyvenimiÅ¡kais klausimais, ir pastaroji jai pataria. S. B. yra labai atsakinga ir sÄ Å¾ininga, vairuoja atsakingai. Nagrinėju atveju gavosi kaip gavosi. Jos pozicija tokia, kad vairuotojas turi turėti visus dokumentus, tvarkingai, atsakingai ir sÄ Å¾iningai vairuoti, nevirÅ¡yti greičio. Vairuotojo pažymėjimas S. B. yra bÅ«tinas.

Mano, kad po įvykio ji jai pirmai paskambino. Jei teismas skirtų užstatÄ kažkÄ darytų, yra pasiryžusi ir paskolÄ paimti. Nukentėjusioji V. Å . apklausta ikiteisminio tyrimo metu, kad ji su savo vyru J. Å . iÅ¡ (duomenys neskelbtini) važiavo į jos tėviÅ¡kę, kuri yra (duomenys neskelbtini). Važiavo dviese, ji sėdėjo Å¡alia vyro priekyje (keleivio vietoje). Automobilį Peugeot 407, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris yra registruotas jos vyro vardu vairavo jos vyras. Kaime buvo apie 18.00 val., o tada nusprendė dar nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) esančiÄ parduotuvę "Maxima", todėl dviese ten ir iÅ¡važiavo.

Kai važiavo ji vėl sėdėjo Å¡alia vyro priekyje (keleivio vietoje). (duomenys neskelbtini), jau netoli parduotuvės "Maxima" galėjo bÅ«ti apie 19.30 val. Važiavo (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) pusės ir suko į parduotuvės "Maxima" automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, posÅ«kis buvo į kairę, prieÅ¡ pasukdamas vyras buvo įjungęs posÅ«kio signalÄ . Sukant į aikÅ¡telę į jų automobilį atsitrenkė kitas automobilis, tai įvyko staiga. Kiek prisimina, automobilių aikÅ¡tele iÅ¡ deÅ¡inės pusės dideliu greičius atvažiavo automobilis ir suko pro juos iÅ¡važiuoti iÅ¡ aikÅ¡telės bei tuo metu atsitrenkė į jų automobilio kairę, priekinę pusę, t. y.

į vairuotojo pusę. Jie važiavo tikrai lėtai, nes juk darė posÅ«kį, koks buvo jų automobilio greitis ji nurodyti negali, nes juk į spidometrÄ nežiÅ«rėjo. Eismo įvykio metu ji užsigavo krÅ«tinę, ji jai labai skaudėjo, mano, kad užsigavo nuo automobilio apsaugos diržo, nes jį buvo užsisegusi (ji visada važiuoja užsisegusi saugos dirÅ¾Ä , Å¡is kartas nebuvo iÅ¡imtis). Po eismo įvykio vyras iÅ¡ automobilio nebuvo iÅ¡lipęs, nes kaime paliko ramentus, o be jų jis negali judėti, nes jam yra amputuota deÅ¡inė koja.

Ji buvo iÅ¡lipusi iÅ¡ automobilio, matė kito automobilio vairuotojÄ , moterį, kuri vis kartojo: "kÄ aÅ¡ padariau, aÅ¡ kalta dėl eismo įvykio" (ji buvo susiėmusi už galvos). Ji skambino į policijÄ , tačiau moteris prašė neskambinti, nes čia viskas aiÅ¡ku ir ji pripažįsta savo kaltę, sakė, kad nesiruoÅ¡ia niekur pabėgti. Klausimas: kokį automobilį vairavo savo kaltę dėl eismo įvykio pripažinusi moteris? Atsakymas: negali pasakyti, jis buvo tamsios spalvos, markės ir modelio nurodyti negali, nes nelabai jas skiria.

Klausimas: ar dėl eismo įvykio kaltę prisiėmusios moters automobilyje buvo įjungtas posÅ«kio signalas? Atsakymas: viskas įvyko staiga, ji negali pasakyti ar į jų automobilį atsitrenkusi moteris sukdama buvo įjungusi posÅ«kio signalÄ , bet gerai atsimena, kad jų automobilio posÅ«kio signalas mirksėjo net po eismo įvykio. Klausimas: kÄ darėte JÅ«s bei JÅ«sų vyras po eismo įvykio, kas iÅ¡kvietė policijÄ ir greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ bei kas pildė eismo įvykio deklaracijÄ ? Atsakymas: vyras taip ir liko sėdėti automobilyje, nebuvo iÅ¡lipęs, nes jis yra neįgalus, ji buvo iÅ¡lipusi iÅ¡ automobilio, ji skambino į policijÄ numeriu 112, medikams, kiek pamina, neskambino, kas iÅ¡kvietė medikus nurodyti negali, gali bÅ«ti, kad jos sesuo, kuri jos praÅ¡ymu buvo atvykusi į eismo įvykio vietÄ .

Kiek prisimina, eismo įvykio deklaracijÄ užpildė policininkas, nes to jo paprašė eismo įvykio kaltininkė, ji sakė, kad nemoka pildyti deklaracijos. Klausimas: kas dar buvo kartu su moterimi, kuri prisiėmė atsakomybę dėl eismo įvykio (kas kartu važiavo, kas vėliau atėjo)? Atsakymas: gerai nepamena, bet lyg jos automobilyje buvo dar kažkoks vyrukas, jai atrodo, kad jis kartu su ja iÅ¡lipo iÅ¡ jos automobilio, kas tai per vyrukas ji nežino, jo apibÅ«dinti negalėtų, nes tuo metu galvojo apie savo vyrÄ bei save.

Klausimas: ar eismo įvykio vietoje kas nors fotografavo ir jei taip, tai kas gali pateikti nuotraukas? Atsakymas: buvo fotografuojama telefonu, ji paėmė savo vyro telefonÄ bei paprašė kažkokios jai nepažįstamos moters padaryti nuotraukas, nes tuo metu buvo iÅ¡sigandusi, kad eismo įvykio kaltininkė gali pasiÅ¡alinti. Kas tai buvo per moteris ji nežino, jos nepažįsta, apibÅ«dinti jos po tiek laiko negali. Nuotraukos yra jos vyro telefone, reikalui esant galės jas pateikti, tačiau pati to padaryti negalės, nes nemoka.

Klausimas: ar reikÅ¡ite ieÅ¡kinį Å¡iame ikiteisminiame tyrime? Atsakymas: taip, patyrė sužalojimų, krÅ«tinkaulio lūžį, todėl ieÅ¡kinį reikÅ¡, tačiau jį pateiks vėliau kai pasitars su savo advokatu. Po eismo įvykio kartu su vyru patyrė nepatogumų, jis yra neįgalus, o jie neteko automobilio, apribotos jų judėjimo galimybės, dėl eismo įvykio kaltininkės neatsakingo vairavimo patyrė tiek turtinę, tiek moralinę žalÄ . Nors iÅ¡ dalies draudimas atlygino automobilio remonto iÅ¡laidas, automobilis dar iki Å¡iol iki galo nėra suremontuotas.

Ji pati iki Å¡iol jaučiasi labai prastai, mano, kad tai vis dėl eismo įvykio metu patirtos fizinės bei psichologinės traumos, o jos vyras apskritai yra linkęs į depresijÄ . Apskritai yra įsitikinusi, kad ir dabartinio kojos lūžio nebÅ«tų jei ji nebÅ«tų ėjusi į poliklinikÄ ir pajutusi krÅ«tinės skausmÄ nebÅ«tų staiga pasisukusi bei pargriuvusi (1 t., b. l. 35–38). Liudytojas J. Å . apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. vasarÄ , tikslios datos, mėnesio ir dienos nurodyti negali, nes neprisimena, jis su žmona, savo automobiliu Peugeot 407, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo iÅ¡ žmonos gimtinės, iÅ¡ (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) esančiÄ parduotuvę "Maxima" apsipirkti.

Važiuojant automobilių jis buvo prisisegęs saugos dirÅ¾Ä , žmona sėdėjo Å¡alia jo, keleivio vietoje bei taip pat buvo prisisegusi saugos dirÅ¾Ä . Privažiavęs posÅ«kį į parduotuvės "Maxima" aikÅ¡telę jis įjungė kairį posÅ«kio signalÄ bei atliko posÅ«kį į automobilių stovėjimo aikÅ¡telės įvažiavimÄ . Staiga, nežinia iÅ¡ kur, jis net nespėjo pamatyti iÅ¡ kurios pusės, atvažiavo automobilis Skoda (modelio bei valstybinio numerio nurodyti negali, nes jų neįsidėmėjo), kuris atsitrenkė į jo automobilio kairį kampÄ ir savo priekiu tarsi palindo po jo automobilio buferiu.

Mano, kad po to jį iÅ¡tiko Å¡okas, jis patyrė stresÄ , kad neprisimena kas tiksliai toliau vyko bei kaip jo žmonÄ iÅ¡vežė į ligoninę. KÄ iÅ¡ karto prisimena, tai, kad iÅ¡ automobilio Skoda iÅ¡lipo moteris bei susiėmė už galvos, jis pats kiek prisimina liko sėdėti savo vietoje. Jis pats ir negalėjo niekur iÅ¡ automobilio iÅ¡lipti, nes jam yra amputuota deÅ¡inė koja, o ramentus jis buvo palikęs žmonos gimtinėje, t. y. MisiÅ«nų k. Klausimas: ar po eismo įvykio buvote persėdęs iÅ¡ vairuotojo vietos į kuriÄ nors keleivio vietÄ ? Atsakymas: mano, kad nebuvo, nelabai bÅ«tų tai galėjęs padaryti be kitų pagalbos.

Klausimas: nurodykite kokiu greičiu važiavote JÅ«s bei kokiu greičiu galėjo važiuoti automobilis Skoda? Atsakymas: jis buvo kÄ tik atlikęs posÅ«kį ir įvažiavęs į automobilių stovėjimo aikÅ¡telės įvažiavimÄ , todėl važiavo tikrai labai lėtai, koks tikslus buvo jo automobilio greitis jis nežino, nes į spidometrÄ nežiÅ«rėjo, kokiu greičiu važiavo Skoda jis taip pat nežino, jÄ pamatė staiga ir pajuto smÅ«gį, ar smÅ«gis buvo labai stiprus dabar nurodyti negali, nes pats buvo prisisegęs saugos diržu bei laikė vairÄ .

Jokių akivaizdžių sužalojimų eismo įvykio metu nepatyrė, tik kaip sakė, jį galėjo iÅ¡tikti Å¡okas. Klausimas: ar įvažiavime į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę JÅ«sų automobilis buvo dar su įjungtu kairiu posÅ«kio signalu? Atsakymas: jis posÅ«kio signalų niekada specialiai neiÅ¡jungia, juk iÅ¡tiesinus vairÄ jie patys iÅ¡sijungia, Å¡iuo atveja elgėsi kaip visada, tačiau negali nurodyti ar po eismo įvykio posÅ«kio signalas dar buvo įjungtas. Klausimas: kokiu atstumu iki atliekant posÅ«kį JÅ«s buvo įjungęs posÅ«kio signalÄ ? Atsakymas: kaip visada, šį judesį atlieka automatiÅ¡kai, mano prieÅ¡ kokias 5 s. iki atliekant manevrÄ , atstumo tikslaus nurodyti negali.

Klausimas: ar automobilis Skoda į JÅ«sų automobilį atsitrenkė važiuodamas su įjungtu posÅ«kio signalu ir jei taip, kuris posÅ«kio signalas buvo įjungtas? Atsakymas: neįsidėmėjo ar buvo įjungtas automobilio Skoda kuris nors posÅ«kio signalas, lyg ir ne, tačiau nėra tuo tikras, neprisimena. Klausimas: kas po eismo įvykio iÅ¡kvietė policijÄ , medikus, kas pildė eismo įvykio deklaracijÄ ? Atsakymas: nežino kas iÅ¡kvietė policijÄ bei medikus žmona buvo užsiminusi, kad ji kvietė policijÄ .

DeklaracijÄ užpildė policija, nors jis su policininkais ir nesikalbėjo, jam tik buvo pateikta deklaracija jÄ pasiraÅ¡yti, jam nesakė kas kaltas dėl eismo įvykio, jis tik peržiÅ«rėjo eismo įvykio schemÄ ir pasirašė, kur jam buvo parodyta. Klausimas: kuo po eismo įvykio skundėsi JÅ«sų žmona? Atsakymas: žmona iÅ¡ karto sakė, kad jai skauda krÅ«tinę, mano, kad nuo saugos diržo, nes daugiau nebuvo nuo ko užsigauti, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo jai buvo lūžęs krÅ«tinkaulis.

Klausimas: ar po eismo įvykio kas nors fotografavo transporto priemones, ar eismo įvykio vietÄ ? Atsakymas: tuo metu jis to nematė, tačiau vėliau žmona jam sakė, kad ji prašė kažkokios moters su jo telefonu padaryti nuotraukas bei sakė, kad dar jos sesuo kažkÄ taip pat fotografavo (nuotraukos yra jo telefone, bet jis jų negali pateikti, nes nemoka). Klausimas: ar prieÅ¡ eismo įvykį (prieÅ¡ sėsdamas už automobilio vairo) buvote vartojęs alkoholio, psichotropinių ar narkotinių medžiagų, vaistų slopinančių reakcijÄ , mažinančių dėmesingumÄ ar sukeliančių mieguistumÄ ? Atsakymas: ne, tačiau ryte buvo vartojęs kraujÄ skystinančius vaistus "Noliprelį".

Klausimas: koks JÅ«sų regėjimas? Atsakymas: vairuoja su akiniais, kuriuos visada laiko savo automobilyje (jie nesiekia dioptrijos). Klausimas: kam priklauso automobilis Peugeot 407, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir kokioje draudimo bendrovėje jis buvo draustas? Atsakymas: automobilis registruotas jo vardu, draustas buvo "Kompensoje". Klausimas: kokiÄ draudimo iÅ¡mokÄ esate gavęs po Å¡io eismo įvykio? Atsakymas: kiek prisimina 1450 eurų, tačiau Å¡ios sumos neužteko suremontuoti automobilio, dar ir Å¡iuo metu automobilis nėra suremontuotas (kažkas blogai su elektros instaliacija), kiek papildomai iÅ¡leido remontui tiksliai nurodyti negali, bet apytiksliai apie 3000 eurų.

Klausimas: kokiÄ Å¾alÄ patyrėte eismo įvykio metu? Atsakymas: kokia tiksli jam padaryta žala dabar nurodyti negali, bet jis įgaliojo savo žmonÄ pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl automobilio sugadinimo, ji ir nurodys tiksliÄ padarytÄ Å¾alÄ bei pateiks ieÅ¡kinį (1 t., b. l. 55–58). Liudytojas S. K. (S. K.) apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus aps. VPK) Å venčionių rajono policijos komisariato (toliau – Å venčionių r.

PK) Veiklos skyriuje (toliau - VS) tyrėjo pareigose. 2019 m. liepos 26 d., galimai apie 20 val., laiko tiksliai neprisimena iÅ¡ Policijos pajėgų valdymo sistemoje buvo gautas praneÅ¡imas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), prie įvažiavimo į prekybos centrÄ "Maxima" įvyko techninis eismo įvykis. Eismo įvykio metu susidÅ«rė automobilis Peugeot 407, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir Skoda Octavia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Vairuotojai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių.

Laukia. Kartu su Vilniaus aps. VPK Å venčionių r. PK VS vyr. tyrėju V. G. nedelsiant nuvykus į eismo įvykio vietÄ , adresu (duomenys neskelbtini), prie "Maxima" prekybos centro, iÅ¡važiavime iÅ¡ "Maxima" prekybos centro automobilių stovėjimo aikÅ¡telės į (duomenys neskelbtini)buvo pastebėti du, priekinėmis automobilių dalimis, susidÅ«rę lengvieji automobiliai. Tai, iÅ¡ (duomenys neskelbtini), į "Maxima" prekybos centro automobilių stovėjimo aikÅ¡telę ketinęs įvažiuoti automobilis Peugeot 407, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir iÅ¡ "Maxima" prekybos centro automobilių stovėjimo aikÅ¡telės į (duomenys neskelbtini) ketinęs iÅ¡važiuoti automobilis Skoda Octavia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Jiems atvykus į vietÄ , Å¡alia automobilio "Peugeot 407" vaikščiojo, jį vairavęs garbaus amžiaus vyras, kurio vardo ir pavardės neprisimena ir minėto automobilio, garbaus amžiaus keleivė, kurios vardo ir pavardės taip pat neprisimena. Å alia automobilio Skoda Octavia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo, minėto automobilio, vidutinio amžiaus vairuotoja. Jos vardo ir pavardės neprisimena. Jam kartu su kolega V. G. besiaiÅ¡kinant eismo įvykio aplinkybes, automobilio Peugeot 407 keleivė skundėsi skausmu krÅ«tinės srityje, dėl ko buvo iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba.

Atvykus medikams, automobilio Peugeot 407 keleivė buvo nuvežta Ä® VÅ¡Ä® Å venčionių rajono ligoninės priėmimo skyrių. Maždaug po 30 min. Peugeot 407 keleivė grįžo iÅ¡ VÅ¡Ä® Å venčionių rajono ligoninės priėmimo skyriaus ir paaiÅ¡kino, kad jai buvo nustatytas krÅ«tinės sumuÅ¡imas, kaulų lūžių nustatyta nebuvo. Eismo įvykio dalyviai sutarė tarpusavyje dėl kaltės ir užpildė eismo įvykio deklaracijÄ . Kiek prisimina, Skoda Octavia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotoja prisiėmė kaltę dėl minėto eismo įvykio.

Daugiau neturi kÄ paaiÅ¡kinti (1 t., b. l. 60–63). IÅ¡ 2020 m. gegužės 28 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėta įvykio vieta, esanti automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje prie "Maxima" prekybos centro, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 15–26). IÅ¡ 2019 m. spalio 4 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. Å . nustatytas krÅ«tinkaulio kÅ«no lūžis, padarytas kietu buku daiktu (daiktais) iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. atliktos rentgenogramos, labiausiai tikėtina ir iki apžiÅ«ros VÅ¡Ä® Å venčionių rajono ligoninėje 2019 m. liepos 26 d. (skausmingumas, patinimas), galimai įvykio aplinkybėse nurodyto 2019 m. liepos 26 d. eismo įvykio metu.

Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl krÅ«tinkaulio lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu (1 t., b. l. 118–120). IÅ¡ 2019 m. liepos 26 d. eismo įvykio deklaracijos matyti, kad vairuotojai S. B. ir J. Å . užsipildė deklaracijÄ dėl eismo įvykio, kuris įvyko adresu (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje. Eismo įvykio kaltininkė – S. B. (1 t., b. l. 123–125).

IÅ¡ savanoriÅ¡ko daiktų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad elektroninių paÅ¡tu tyrėjai buvo pateiktos eismo įvykio nuotraukos, darytos 2019 m. liepos 26 d. (1 t., b. l. 45–51). Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad S. B. padarė įstatymo uždraustÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir vietoje, vairuodama transporto priemonę Skoda Octavia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė KET 127, 128 punktų reikalavimus, dėl ko sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta V.

Å . sveikata. Teismas Å¡ias iÅ¡vadas daro įvertinęs įrodymų visumÄ . S. B. bylÄ nagrinėjant teisme pripažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡samiai ir nuosekliai papasakojo įvykio aplinkybes. Jos nurodytas aplinkybes patvirtinta nukentėjusiojo ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, specialisto iÅ¡vadoje konstatuotos aplinkybės, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose ir tarnybiniuose praneÅ¡imuose užfiksuoti duomenys, Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama S. B. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jos kaltei pagrįsti.

Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes S. B. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai Å¡iame straipsnyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo. Nusikaltimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerÅ«pestingumo (BK 16 straipsnio 1 dalis). Nusikalstamas pasitikėjimas konstatuojamas tada, kai nustatoma, jog vairuojantis transporto priemonę asmuo suvokė rizikingÄ savo veikos pobÅ«dį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalÄ kito asmens sveikatai, tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi Å¡ių padarinių iÅ¡vengti.

Nusikalstamas nerÅ«pestingumas konstatuojamas tada, kai transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalÄ kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Taigi pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ abiejų neatsargios kaltės rÅ«Å¡ių turinį sudaro kaltininko psichinis santykis su kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimu ir BK 281 straipsnyje nustatytais ir įvykio metu kilusiais padariniais.

Padaryto KET pažeidimo suvokimas ar nesuvokimas gali bÅ«ti laikomas tik vienu iÅ¡ neatsargios kaltės turinio elementų, savaime neduodantis pagrindo iÅ¡vadai dėl asmens kaltės padarius BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ . Nes, sprendžiant asmens kaltės klausimÄ , turi bÅ«ti įvertinama objektyvių eismo įvykio aplinkybių visuma: kitų eismo dalyvių veiksmai, oro sÄ lygos ir temperatÅ«ra, kelio ypatumai, matomumas, taip pat asmeninės jo savybės: fizinė bÅ«sena, profesinė ir gyvenimiÅ¡ka patirtis, adekvatus situacijos vertinimas, dėmesingumas ir kitos aplinkybės. Vertinant kaltininko veiksmus (neveikimÄ ) ir sprendžiant priežastinio ryÅ¡io tarp veikos ir kilusių padarinių bei kaltės klausimus bÅ«tina nustatyti momentÄ , kada kaltininkas turėjo realiÄ galimybę pastebėti tokį pavojų keliančias aplinkybes (pavyzdžiui, pėsčiojo pasirodymas važiuojamojoje kelio dalyje, kliÅ«ties, apribojančios matomumÄ , atsiradimas).

Galėjimas numatyti padarinius reiÅ¡kia vairuotojo realiÄ galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumÄ ar pavojingumÄ bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Apie tai turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus eismo sÄ lygas bei situacijÄ , kitų eismo dalyvių veiksmus (ar kito eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas neapribojo kaltininko galimybės numatyti nusikalstamus padarinius ir jų iÅ¡vengti), kaltininko asmenines savybes (ar konkrečioje situacijoje iÅ¡ vairuotojo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio, ar jo veiksmai buvo adekvatÅ«s kilusiam pavojui, ar jis turėjo realiÄ galimybę iÅ¡vengti nusikalstamų padarinių) ir kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127/2010, 2K-375/2014, 2K-99-511/2017 ir kt.).

Kaltinamoji S. B. apklausiama teisiamajame posėdyje pripažino, kad matė atvažiuojantį automobilį, galėjo palaukti, kol kitas automobilis pravažiuos, tikėjosi, kad spės atlaisvinti kelio juostÄ , jog kitas automobilis pravažiuotų, bet turėdama realiÄ galimybę įvertinti situacijÄ , lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi iÅ¡vengti galinčių kilti padarinių. Jau buvo minėta, kad kaltinamosios parodymai esmėje sutampa su kitais teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtais įrodymais. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ pripažinti, kad S. B. nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje padarė dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 straipsnio 2 dalis).

Dėl atsakomybės individualizavimo Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iÅ¡ bÅ«tinų bausmės individualizavimo sÄ lygų. Kaltinamosios S. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi Å¡iame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sÄ lygų visuma, kuriai esant galimas Å¡io straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sÄ lygas.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sÄ lygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimÄ , įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-132-699/2017, Nr. 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-196-697/2018, Nr. 2K-176-303/2018).

Be to, formuojamoje teismų praktikoje taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar iÅ¡ties kaltininkas yra tokia nesavarankiÅ¡ka, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiÅ¡kų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. BÅ«tent tokiam nusikalstamÄ veikÄ padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingÄ jo tolesnio elgesio korekcijÄ , autoritetÄ turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiÅ«rÄ , teigiamos įtakos darymÄ , kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-120-489/2016, Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-184-697/2019).

BylÄ nagrinėjančio teismo vertinimu nagrinėjamu atveju yra visos, įstatyme numatytos, sÄ lygos atleisti kaltinamÄ jÄ S. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos draugės L. D. laidavimÄ . Vertindamas kaltinamosios asmenybės pavojingumÄ teismas turi ypač atidžiai iÅ¡tirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltinamosios antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltinamosios gyvenimo bÅ«do bei jos ankstesnio elgesio padarinys.

S. B. kaltinama nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis). Ä®vertinama ir tai, kad S. B. nusikalstamÄ veikÄ padarė dėl nusikalstamo pasitikėjimo, teisme savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ji pripažino visiÅ¡kai, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl padaryto, kas yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, prižadėjo ateityje laikytis įstatymų, įsipareigojo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , kas atskleidžia jos psichikos santykį su atsiradusiais nusikalstamų veiksmų padariniais ir taip leidžia įvertinti jos asmenybės pavojingumÄ .

Kaltinamoji praeityje neteista (1 t., b. l. 156–157), administracine tvarka nebausta (1 t., b. l. 158), t. y. jos atžvilgiu nebuvo taikytos jokios baudžiamojo ar administracinio poveikio priemonės, kas pagrindo teigti, jog asmeniui yra bÅ«dingas neteisėtas elgesys ir asmuo nesilaikys įstatymų bei darys naujas nusikalstamas veikas, nesudaro. Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimÄ vertintina ir tai, kad kaltinamoji ir iki nusikalstamos veikos padarymo, ir po jos dirba dviejuose darbuose, užima atsakomybės reikalaujančias pareigas, rÅ«pinasi nepilnamečiu vaiku ir garbingo amžiaus motina, kas patvirtina tamprius kaltinamosios darbinius ir socialinius ryÅ¡ius, galinčius veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio kaltinamojo nusikalstamo elgesio.

Duomenų, patvirtinančių kaltinamosios nusikalstamÄ ar neteisėtÄ elgesį po jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nei nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, nei Lietuvos teismų informacinės sistemoje „Liteko“ nenustatyta. Pažymėtina, kad ir valstybinis kaltintojas neprieÅ¡taravo, kad kaltinamosios atžvilgiu bÅ«tų taikomas laidavimo institutas. S. B. asmenybę charakterizuojantys duomenys, Å¡iuo konkrečiu atveju, mažina padaryto nusikaltimo ir jį padariusiojo asmenybės pavojingumÄ bei leidžia spręsti, kad ji nėra piktybinė teisės normų reikalavimų pažeidėja, kuriÄ galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis.

Nagrinėjama veika buvo daugiau atsitiktinio pobÅ«džio, o ne kaip jos susiformavusio nusikalstamo elgesio natÅ«ralų rezultatÄ . BylÄ nagrinėjantis teismas pažymi, kad esminę reikÅ¡mę turi ne bausmės griežtumas, bet jos neiÅ¡vengiamumas, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas parodyti S. B. pasitikėjimÄ . Jau minėta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ (BK 40 straipsnio 1 dalis).

Laiduotojas gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ . Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, jo charakteristikÄ bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018).

Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiÅ«rį į kaltininko padarytÄ veikÄ , įvertinti veikos pavojingumÄ , nurodyti savo bÅ«simos teigiamos įtakos pobÅ«dį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). BylÄ nagrinėjantis teismas sprendžia, kad L. D. yra tinkama bÅ«ti laiduotoja. Byloje nėra jokių duomenų, neigiamai charakterizuojančių galimÄ laiduotojÄ , todėl teismas sprendžia, kad L.

D. laikytina verta teismo pasitikėjimo. Bylos duomenys patvirtina, kad ji praeityje neteista (2 t., b. l. 21), administracine tvarka nebausta (2 t., b. l. 22), dirbanti ir darbe charakterizuojama iÅ¡imtinai teigiamai, už darbÄ gavusi padėkÄ (2 t., b. l. 23). Pažymėtina, kad jos darbinės funkcijos susijusios su priežiÅ«ra, ji su kaltinamÄ ja dirba viename darbe, o tai teismo vertinimu gali turėti teigiamos reikÅ¡mės darant įtakÄ kaltinamajai. Teisiamojo posėdžio metu tiek S. B., tiek L. D. parodė, kad jos bendrauja apie 15 metų, dažnai susitinka tiek darbe, tiek po darbo, palaiko viena kitÄ Ä¯vairuiose situacijoje, jų tarpusavio ryÅ¡ys yra artimas ir glaudus.

Po nagrinėjamo įvykio kaltinamoji paskambino būtent L. D., jos kalbėjosi apie šį įvykį ir aptarė kaltinamosios veiksmus. Nuolatinis bendravimas ir santykių palaikymas laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra pakankamai stabilūs ir tamprūs, kad L. D. gebėtų įtakoti kito asmens elgesį, jį kontroliuoti. Svarbu akcentuoti ir tai, kad S. B. anksčiau nebuvo padariusi nusikalstamų veikų, ar administracinių nusižengimų, jos elgesys priekaištų niekada nekėlė, niekada nėra nusižengusi KET, todėl L.

D. neturėjo jokio pagrindo įtarti galimas nusikalstamas S. B. elgesio pasekmes. Be to, šiuo atveju ne mažiau svarbu pabrėžti, kad laidavimo institutas apskritai yra taikomas tik tuomet, kai nusikalstama veika jau yra padaryta, tad laiduotojui negali būti priskirtas kriterijus – kaltininko sulaikymas nuo nusikaltimo, už kurį ir yra sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės taikymo/atleidimo klausimas, nes tokiu atveju šio kriterijaus neatitiktų nei vienas laiduotojas. Teismas akcentuoja, kad tik tapdama laiduotoja L.

D. prisiima kur kas daugiau įsipareigojimų, tame tarpe ir teigiamai įtakoti bei kontroliuoti S. B. elgesį, nei tiesiog palaikydama nuolatinius santykius su ja. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad L. D. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jos, kaip laiduotojos atsakomybę ir kad ji iÅ¡reiÅ¡kė tvirtÄ sutikimÄ bÅ«ti laiduotoja. Teismas, įvertinęs tiek byloje surinktus duomenis apie L. D. asmenybę, tiek jos bei S. B. parodymus, duotus bylÄ nagrinėjant teisme, turi pagrindo manyti, kad L.

D. turi galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ S. B., tai daro ir darys, ji yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkama bÅ«ti laiduotoja, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus. Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti S. B. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ pagal laiduotojos L. D. laidavimÄ . Nustatydamas laidavimo terminÄ , teismas atsižvelgia į byloje nustatytÄ padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį, S. B. asmenybę, taip pat teigiamÄ laiduotojos L.

D. asmenybę ir daro iÅ¡vadÄ , jog laidavimas vienerių metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių terminui bus pakankama poveikio priemonė S. B.. Laiduotoja per nurodytÄ laidavimo terminÄ turės galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajai ir toks laidavimo terminas, įvertinus ankstesnį S. B. elgesį bei jos asmenybę, yra pakankamas. Ä®vertinus L. D. ir S. B. asmenybes bei santykių pobÅ«dį, taip pat atsižvelgiant į teisingumo ir proporcingumo principų esmę, laiduotojos ir kaltinamosios sÄ veikos skatinimas paskiriant užstatÄ nėra bÅ«tinas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. BPK 1 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas. Teismas, vadovaudamasis BK 67 ir 71 straipsniais, apsvarstęs BK 71 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ taikymo kaltinamajai S. B. klausimÄ , konstatuoja, kad siekiant tinkamai įgyvendinti minėtus baudžiamojo persekiojimo tikslus, atgrasant nuo panaÅ¡aus pobÅ«džio veikų darymo, ir nesudaryti kaltininkui bei visuomenei nebaudžiamumo nuotaikų, taip pat, kad baudžiamojo poveikio priemonės savo pobÅ«džiu neatitintų administracinio nusižengimo sankcijoje nustatytų baudų, tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytÄ BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 71 straipsnyje – 5 MGL įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , nustatant 2 mėnesių sumokėjimo terminÄ .

Ä®mokos dydis parinktinas atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę. Pažymėtina, kad vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Todėl S. B. atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir jai nepatiriant padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, nepaskiriant bausmės ir dėl to neturint teistumo, o paskiriant vienÄ baudžiamojo poveikio priemonę, teismo manymu nelaikytina neproporcinga priemone. Dėl civilinio atsakovo pareigos atlyginti turtinę ir neturinę žalÄ bei civilinio ieÅ¡kinio Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis).

Taigi, atsakyti už padarytÄ Å¾alÄ baudžiamojoje byloje gali kaltinamasis ir (ar) už jo veikÄ materialiai atsakingi asmenys, kurie pagal įstatymÄ privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusiÄ Å¾alÄ (BPK 109 straipsnis, 111 straipsnio 1 dalis). Transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę už padarytÄ Å¾alÄ reglamentuoja specialios normos. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Ä®statymas) 13 straipsnio 1 dalis suteikia teisę nukentėjusiesiems reikalauti padarytos žalos atlyginimo iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens ir/ar tiesiogiai Europos SÄ jungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonės, kuri apdraudusi kaltininko civilinę atsakomybę.

BylÄ nagrinėjant teisme nustatyta, kad kaltinamosios – transporto priemonės, kuri pateko į eismo įvykį, valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ (1 t., b. l. 87), kÄ teisiamojo posėdžio metu nurodė ir kaltinamoji S. B., kad jai priklausantis automobilis eismo įvykio metu buvo apdraustas civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“. Eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta V. Å . sveikata įvyko 2019 m. liepos 26 d., t. y. galiojant draudimo sutarčiai.

Ä®statymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra – nuo 2018 m. lapkričio 1 d. – 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalÄ ) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Nukentėjusiojo/civilinio ieÅ¡kovo patirta tiek turtinė, tiek neturtinė žala nevirÅ¡ija Ä®statyme apibrėžtų iÅ¡mokų sumų, todėl dėl eismo įvykio metu kilusių pasekmių patirtÄ Å¾alÄ privalo atlygini eismo įvykio kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo kompanija – AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – Civilinis atsakovas).

Baudžiamosios bylos duomenimis AB „Lietuvos draudimas“, nutarimu civiliniu ieškovu pripažintam J. Š. (1 t., b. l. 80–81), apskaičiavo ir išmokėjo turtinės žalos atlyginimui 1 490,53 eurus, skirtus automobilio remontui (1 t., b. l. 87, 2 t., b. l. 10). Ikiteisminio tyrimo metu V. Š. ir J. Š. bendrai pareiškė civilinį ieškinį dėl papildomų 2 000 eurų turtinės žalos atlyginimui (1 t., b. l. 64–70). Civiliniame ieškinyje detalizuojami kokie automobilio remonto darbai buvo atliekami ir kiek jie kainavo, taip pat nurodoma, kad buvo patirtos išlaidos, susijusios su nauju automobilio privalomu civilinės atsakomybės draudimu bei kad neišsaugojo išlaidas patvirtinančių dokumentų, tikėdamiesi, kad jų patirtus nuostolius gera valia atlygins kaltinamoji.

Pažymėtina, kad nuostolių, kaip piniginės žalos iÅ¡raiÅ¡kos, turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalÄ padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkcijÄ . Tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktÄ ir dydį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis atlyginti žalÄ â€“ ieÅ¡kovas (Å¡iuo atveju civiliniai ieÅ¡kovai) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis), be to, per eismo įvykį nukentėjusiam atlyginama tik įrodymais pagrįsta ir tik per eismo įvykį padarytos žalos dydžio iÅ¡moka.

Civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ savo sprendimu papildomas 2 000 eurų išlaidas, susijusias su automobilio remontu ir kitomis išlaidomis, atsisakė kompensuoti nurodydamas, kad civiliniai ieškovai savo teiginių apie reikalingas papildomas išlaidas nepagrindė jokiais tai patvirtinančiais įrodymais ir nėra galimybės patikrinti ar nurodytos išlaidos apskritai buvo patirtos, priešingu atveju jeigu tokie duomenys būtų pateikti civilinis atsakovas juos vertintų ir pasisakytų dėl jų pagrįstumo.

Taip pat civiliniame ieškinyje įtrauktos išlaidos ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomajam draudimui, kas niekaip negali būti siejama su eismo įvykio padariniais, kadangi draustis privalomuoju draudimu yra įstatyminė pareiga ir civilinis ieškovas privalo draustis šios rūšies draudimu nepriklausomai nuo to, ar įvykis buvo patirtas ar ne. Be to civilinis atsakovas pažymėjo, kad civiliniai ieškovai prašomų priteisti išlaidų nevertino kaip žalos priteistinos iš AB „Lietuvos draudimas“.

Kaip nurodyta ieÅ¡kinyje, jie turėjo lÅ«kestį, jog eismo įvykio kaltininkė geranoriÅ¡kai atlygins Å¡ias iÅ¡laidas, taigi jos nėra siejamos ir nevertinamos per Ä®statymo ir Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių nuostatas. Be to civilinis ieÅ¡kovas į civilinį atsakovÄ po iÅ¡mokos dėl papildomų remonto iÅ¡laidų poreikio nesikreipė, pretenzijų nereiÅ¡kė. Nors įstatymas numato, jog atlyginant turtinę žalÄ taikomas visiÅ¡ko jos atlyginimo principas, tačiau Å¡is principas yra taikomas atlyginti padarytÄ turtinę žalÄ , o ne siekiant dėl padarytos nusikalstamos veikos nepagrįstai pasipelnyti.

SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. Taigi, gali bÅ«ti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kuriÄ padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi bÅ«ti teisinis priežastinis ryÅ¡ys.

Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo kitaip vertinti šios turtinės žalos dalies kompensavimo nei įvertino civilinis atsakovas. Nukentėjusysis šiam reikalavimui pagrįsti nepateikė jokių objektyvių duomenų, prie ieškinio pridėtų įrodymų, patvirtinančių turėtas išlaidas. Kitų duomenų, patvirtinančių turėtas turtinio pobūdžio išlaidas, byloje nėra. Atsižvelgiant nurodytas aplinkybes nėra galimybės nustatyti ar civilinių ieškovų nurodytos išlaidos iš tikrųjų buvo patirtos ir/ar būtinos, ar jos protingos ir pagrįstos, ir ar susijusios priežastiniu ryšiu su eismo įvykio metu padaryta žala, todėl darytina išvada, jog civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės 2 000 eurų turtinės žalos yra atmestinas.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – jÄ Ä¯vertinti turi teismas.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į situacijos ypatumus.

Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iÅ¡ dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymÄ . Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Pagal teismų praktikÄ dėl nusikaltimų, numatytų BK 281 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo 580 eurų iki 3500 eurų (kasacinės nutartys Nr. 2K-200/2010, Nr. 2K-277/2010, Nr. 2K-280/2010, Nr. 2K-17/2011, Nr. 2K-644/2012, Nr. 2K-370/2013, Nr. 2K-258/2014, Nr. 2K-471/2014, Nr. 2K-228-303/2015, Nr. 2K-232-507/2015, Nr. 2K-372-942/2015, Nr. 2K-252-677/2015, Nr. 2K-95-222/2017 ir kt.).

Konstatuotina, kad esminės ir lemiamos aplinkybės nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį yra nusikalstamos veikos pasekmės. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo sunkumo, bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Visais atvejais, nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį (pinigine išraiška), teismas privalo įvertinti tas neigiamas pasekmes, kurias nukentėjusiajam sukėlė atitinkama veika (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-576/2014, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-158-468/2020).

Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, nurodydama, kad dėl nusikalstamos veikos patyrė ne tik fizinį skausmÄ , bet ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus. Civilinis atsakovas „Lietuvos draudimas“ susipažinęs su specialisto iÅ¡vada, kurioje nukentėjusiajai V. Å . konstatuoti sužalojimai, apskaičiavo ir sutinka sumokėti praÅ¡omÄ 2 000 eurų neturtinę žalÄ (2 t., b. l. 11). Taigi teismas atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes, BK 281 straipsnio 1 dalimi saugomų vertybių svarbÄ , į nusikalstamos veikos padarinius, į nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobÅ«dį, gydimosi trukmę, patirtus nepatogumus ir emocinius iÅ¡gyvenimu, į tai, kad S. B. nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdama neatsargia kaltės forma, ji eismo įvykio metu buvo blaiva, nėra baustas administracine tvarka, o tai rodo, kad Å¡i nusikalstama veika yra daugiau atsitiktinio pobÅ«džio, daro iÅ¡vadÄ , kad 2 000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti yra adekvati, atitinkanti proporcingumo ir protingumo reikalavimus, taip pat ir formuojamÄ teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose.

Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas, jo taikyme suformuota teismų praktika sudaro pagrindÄ nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės V. Å . civilinį ieÅ¡kinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti. Civiliniu ieÅ¡kiniu neturtinės žalos atlyginimo praÅ¡o ir civilinis ieÅ¡kovas J. Å .. Pažymėtina, kad BPK 44 straipsnio 10 dalyje įtvirtina teisė asmeniui, pripažintam nukentėjusiuoju, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ .

Nagrinėjamu atveju J. Š. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjamo metu nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju. Taip pat akcentuotina, kad bylos medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad J. Š. būtų patyręs kokius nors sveikatos sužalojimus. CPK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala visais atvejais yra atliginama tik tuomet, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar asmens gyvybės atėmimo, o jeigu kitais atvejais įstatymas specialiai jos atlyginimo nenumato – ji neatlyginama.

Civilinis atsakovas, nesutikdamas atlyginti neturtinės žalos J. Å . pažymėjo, kad specialusis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas nagrinėjamoje situacijoje taip pat aiÅ¡kiai numato, jog neturtinę žalÄ dėl eismo įvykio draudikas, t. y. AB „Lietuvos draudimas“ privalo atlyginti tik tuomet, kada eismo įvykio metu asmuo patiria sveikatos sužalojimÄ arba yra atimama gyvybė. Neabejotina, kad J. Å . dėl eismo įvykio patyrė tam tikrus nepatogumus ir iÅ¡gyvenimus, tačiau kaip jau minėta atsižvelgiant į tai, kad nesant byloje duomenų apie jo sveikatos sutrikdymÄ dėl eismo įvykio, atlyginti praÅ¡omÄ neturtinę žalÄ nėra pagrindo, todėl J.

Å . civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atmestinas. Procesiniai klausimai Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (1 t., b. l. 150–152), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina. Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5, 6, 7 dalimis, n u s p r e n d ė : Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, S. B., padariusiÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos L.

D. laidavimÄ ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Nustatyti 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laiduotojos L. D. laidavimo terminÄ be užstato. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti S. B. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL, tai yra 250 (dviejų Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties) eurų, dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Ä®moka turi bÅ«ti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo į Teisingumo ministerijos sÄ skaitÄ LT88 410 0510 0467 0332, Luminor Bank AS, nurodant vardÄ , pavardę ir asmens kodÄ .

Jei įmokÄ moka kitas asmuo, bÅ«tina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardÄ , pavardę ir asmens kodÄ . Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina. Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės V. Å . civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir jos naudai iÅ¡ civilinio atsakovo draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 2 000 eurų (du tÅ«kstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje civilinį ieÅ¡kinį atmesti. IÅ¡aiÅ¡kinti atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ S. B. ir laiduotojai L. D. kad: · laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Å iuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. · jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarė naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

· jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mus. Teisėjas Mindaugas Povilanskas