2021-02-10 Nr. AB-2904-3-62-3-02203-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-450-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02203-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. (A. S.) ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. (A. S.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 11 250 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK 1 sektoriuje atliko nuo 2018 m. birželio 1 d. Po karantino buvo paskirtas į 6 lokalinio sektoriaus 8 būrio 81 brigadą 1 gyvenamąją patalpą. Minėtoje patalpoje gyveno 8 asmenys. Gyvenamąjį plotą mažino ir joje esantys baldai ir kitas inventorius. Patalpoje buvo išpuvusios grindys, išplyšęs linoleumas, bėgiojo tarakonai, sienos ir lubos aptrupėjusios, ant sienų ir lubų kaupdavosi pelėsis. Patalpoje nebuvo ventiliacijos, buvo didelė drėgmė. Žiemą nebuvo, kur džiovinti rūbų, nes nebuvo tam skirta patalpų. Patalpoje buvo netinkama temperatūra, žiemą siekdavo vos 12 laipsnių. Apšvietimas buvo silpnas, nebuvo įmanoma skaityti, rašyti ar užsiimti kita veikla. Pastatas buvo senas, jo konstrukcijose buvo asbesto. Taip pat nurodė, jog trūko tualetų ir praustuvių, rytais būdavo eilės. Teigė, jog pasivaikščioti buvo išleidžiamas tik kelioms valandoms ir tai prieštarauja tarptautinei praktikai, kadangi turi būti skiriama 8 valandos praleisti lauke arba už kameros ribų. Tokios gyvenimo sąlygos lėmė nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Nurodė, jog pareiškėjui teko 3,09 kv. m gyvenamojo ploto. Įstaigoje yra centralizuotas šildymas, todėl yra užtikrinama tinkama temperatūra gyvenamosiose patalpose. Nurodė, jog patalpos grindys, sienos ir lubos buvo tvarkingos. Patalpa vėdinama per langus ir ventiliacines angas. Patalpoje įrengtas dieninis elektros apšvietimas, kuris atitinka numatytas teisės aktuose normas. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos iš karto pakeičiamos. Esant būtinumui, pagal prašymus nuteistiesiems išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Nurodė, jog 8 būryje atskiroje patalpoje įrengtos skalbimo mašinos, džiovyklos. Džiovinimo vietos įrengtos ir būrio kiemuose. 8 būryje yra įrengti 7 unitazai, 7 praustuvės bei 1 dušo sietelis. Nurodė, jog patalpose yra atliekamas kenkėjų naikinimas. Pirmojo sektoriaus pastatuose asbesto nėra.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą skundo dalį atmetė.

6. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašo neturtinės žalos, kurią kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų, atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2018 m. birželio 1 d. iki skundo padavimo dienos 1 sektoriaus 6 lokalinio sektoriaus 8 būrio 81 brigados 1 gyvenamojoje patalpoje. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas į minėtą patalpą buvo paskirtas nuo 2018 m. birželio 5 d. Pareiškėjas gavęs atsakovo atsiliepimą jokių prieštaravimų ar skundo patikslinimo į bylą nepateikė. Atsižvelgiant į tai, šioje administracinėje byloje buvo vertinamas laikotarpis nuo 2018 m. birželio 5 d., kai pareiškėjas buvo paskirtas gyventi į 8 būrio 1 gyvenamąją patalpą.

7. Teismas nustatė, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2019 m. spalio 9 d. buvo paskirtas gyventi į 8 būrio 1 gyvenamąją patalpą. Patalpa buvo 24,76 kv. m ploto ir joje buvo 8 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,095 kv. m ploto. Konstatuota, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui teko 0,005 kv. m gyvenamojo ploto mažiau nei numato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1 punktas. Todėl buvo pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų paminėtų veiksmų neteisėtumą ir vieną iš valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo prielaidų – valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus. Nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams. Teismas sutiko su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kad kamerose esantys baldai ir kitas inventorius dar labiau ribojo pareiškėjo teisę būti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose. Tokios pozicijos savo nutartyse nuosekliai laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

8. Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kiti kalinamų asmenų patirti (nurodyti) nepatogumai (negalėjimas judėti, tinkamai išsimiegoti, baldų, sanitarinių įrenginių, gryno oro trūkumas ir pan.) vertinami kaip neatsiejamai susiję su nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir turi būti vertinami kaip šio pažeidimo dalis. Todėl pareiškėjo argumentai dėl ginčo laikotarpiu trūkstamų sanitarinių įrenginių (tualete) ir kitų pažeidimų buvo laikomi nustatytais.

9. Teismas vadovavosi Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir HN 134:2015), 14, 16, 17, 39 punktų nuostatomis. Atsakovas teigė, jog apšvietimas patalpose atitinka higienos normų nustatytus reikalavimus. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes jos nedelsiant keičiamos. Atsakovas pažymėjo, jog patalpa, kurioje gyveno pareiškėjas, yra vėdinama per langus bei ventiliacines angas. Teismas vertino, kad gyvenamųjų patalpų natūralus vėdinimas užtikrinamas per langus, toks vėdinimas atitinka HN 134:2015 17 punkto reikalavimus, todėl atsakovas dėl patalpų vėdinimo teisės aktų normų nėra pažeidęs. 2019 m. spalio 29 d. pažymoje nurodyta, jog įstaiga užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą nuteistųjų gyvenamosiose patalpose. Esant būtinumui, pagal nuteistųjų prašymus, išduodami jiems elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Duomenų apie tai, jog pareiškėjas kreiptųsi į administraciją dėl elektrinio šildytuvo ar ventiliatoriaus išdavimo, nėra.

10. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, iš pareiškėjo yra reikalaujama detalaus netinkamų kalinimo sąlygų apibūdinimo. Kiekvienu individualiu atveju įvertinamas pareiškėjo tvirtinimo dėl netinkamų higienos sąlygų nuoseklumas, patikimumas ir pagrįstumas. Atsakovo atstovas nepateikė teismui jokių konkrečių duomenų apie ginčo gyvenamosios patalpos apšvietimo, temperatūros, drėgmės atitiktį galiojančių higienos normų reikalavimams pareiškėjo kalinimo joje metu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nurodytos pretenzijos dėl netinkamo apšvietimo, temperatūros, drėgmės ir pelėsio ginčo gyvenamojoje patalpoje vertintinos kaip palankios pareiškėjui, dėl to šio pažeidimo atžvilgiu gali būti konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai. Tačiau pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, nenurodė, kokiu pagrindu padarė išvadą, kad apšvietimas, temperatūra, drėgmė patalpoje, kurioje ginčo laikotarpiu jis buvo laikomas, neatitiko nustatytų reikalavimų, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo sveikatos būklės pablogėjimą dėl šių aplinkybių bei nenurodė ar kreipėsi dėl minėtų pažeidimų į administraciją ar dėl elektrinio šildytuvo ar ventiliatoriaus išdavimo, ar dėl lempučių pakeitimo. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl minėtų aplinkybių yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl atmetami. Pareiškėjas teigė, jog buvo atliekama operatyvioji kontrolė minėtoje patalpoje ir buvo nustatyti pažeidimai, tačiau Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyrius 2019 m. raštu nurodė, jog pareiškėjas neteikė institucijai jokių skundų apie patalpų neatitikimą teisės aktams bei nurodė, jog pareiškėjo patalpoje nebuvo atliekama operatyvioji kontrolė. Kontrolė buvo atlikta 1 sektoriaus 6 lokalinio sektoriaus 8 būro 8 gyvenamojoje patalpoje.

11. Teismas vadovavosi HN 134:2015 20 punktu. Nustatė, jog Pravieniškių PN-AK atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei nustačius buvimo pėdsakus, jie naikinami. Sudaryta šių paslaugų teikimo sutartis su UAB „Utenos deratizacija“. Taip pat pateikti darbų atlikimo aktai, kurie patvirtina, jog pareiškėjo patalpoje buvo atliekami darbai. Teismas pažymėjo, kad, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, pareiga tvarkyti bei valyti gyvenamąsias patalpas nustatyta jose gyvenantiems asmenims, todėl švarios ir tvarkingos aplinkos, tinkamų gyvenimo sąlygų gyvenamosiose patalpose sukūrimas priklausė ir nuo pačių nuteistųjų (tarp jų ir pareiškėjo) valinių veiksmų. Teisinis reglamentavimas įtvirtina nuteistųjų pareigą tvarkyti savo gyvenamąją vietą. HN 134:2015 37 punkte numatyta, jog patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-56 patvirtinto Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašo 4 punkte numatyta, jog gyvenamosios patalpos kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio, pagal patvirtintą ir iškabintą patalpos budėjimo tvarkaraštį. Minėto aprašo 7 punkte numatyta, jog pagrindinis patalpų valymas atliekamas gyvenamosiose, baudos izoliatoriaus, kamerų tipo patalpose, nuteistųjų valgyklose, dušų patalpose, kirpyklose.

12. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko patalpas, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio, drėgmės ar nešvaros gyvenamosiose patalpose. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas dėl šių aplinkybių (drėgmė, pelėsis, apšvietimas ir pan.) būtų kreipęsis į administraciją, byloje taip pat nėra jokių kompetentingų institucijų parengtų administracinių aktų, kuriuose būtų užfiksuota, kad patalpose formuojasi pelėsis, jog patalpų higieninė-sanitarinė būklė neatitinka teisės aktų reikalavimų.

13. Atsakovas teismui nurodė, jog patalpos remontuojamos pagal poreikį atsižvelgiant į asignavimus. Nurodė, jog ginčo patalpa buvo tvarkinga. Duomenų apie tai, jog pareiškėjas kreiptųsi dėl netinkamai įrengtos gyvenamosios patalpos nėra, todėl pareiškėjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti. Džiovyklų dydžių teisės aktai nereglamentuoja, o tai, jog minėtos patalpos buvo įrengtos, patvirtino atsakovas 2019 m. spalio 29 d. pažymoje. Pravieniškių PN-AK paneigė pareiškėjo tvirtinimą, jog pastato stogas buvo iš asbesto, todėl šie pareiškėjo argumentai atmesti.

14. Teismas atkreipė dėmesį, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev. 2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke. Pareiškėjas buvo laikomas bendrabučio tipo patalpose, todėl galėjo laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, lankyti koplyčią, organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla.

15. Byloje duomenų, kad pareiškėjas byloje vertinamu laikotarpiu kreipėsi į sveikatos priežiūros specialistus dėl netinkamų kalinimo sąlygų sukeltų sveikatos problemų, nebuvo, todėl teismas sprendė, kad byloje nėra įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų byloje vertinamu laikotarpiu poveikį pareiškėjo fizinei sveikatai, jo emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Tačiau teismui nekilo abejonių, kad dėl byloje nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. patyrė neturtinę (moralinę) žalą.

16. Teismo nuomone, nors pareiškėjui ir buvo suteikta reglamentuota judėjimo laisvė, bet pažeidžiant vienam nuteistajam nustatytą gyvenamojo ploto normą pareiškėjas kalėjo gana ilgai (beveik 16 mėnesių), šis pažeidimas buvo pastovus, pareiškėjui tekusi gyvenamojo ploto norma pažeista minimaliai ir sudarė tik 0,005 (atsižvelgta į tai, kad šį plotą atitinkamai mažino gyvenamosiose patalpose buvę baldai, kiti įrenginiai). Teismas nusprendė, jog nustatytų aplinkybių kumuliatyvus veikimas suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu sudarė prielaidas patirti pareiškėjui neigiamų išgyvenimų, sukėlė jam dvasines kančias, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį.

17. Atsižvelgiant į ankščiau nurodytas aplinkybes, nesant duomenų, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, nenustačius, jog atsakovo atstovas būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą, atsižvelgiant Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma. Teismo vertinimu, dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 300 Eur, kuri priteistina iš atsakovo pareiškėjui, o kita skundo dalis netenkinta kaip nepagrįsta.

III. 18. Pareiškėjas A. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 17 d. sprendimą ir priteisti pareiškėjui 11 250 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

19. Pareiškėjas pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobūdžio bylose yra išaiškinęs, kad asmuo, kuris yra kalinamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė tokios praktikos ir, pareiškėjo nuomone, neteisingai įvertino neturtinę žalą.

20. Pareiškėjo teigimu, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką minimalus vidutinis gyvenamasis plotas vienam nuteistajam turi būti ne mažesnis nei 4 kv. m, neįskaičiuojant sanitarinio mazgo, baldų užimamo ploto.

21. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 17 d. sprendimą pakeisti ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

22. Atsakovas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nurodytą aplinkybę (pateikta 2019 m. spalio 22 d. pažyma Nr. 61-4357), jog pareiškėjas 2018 m. birželio 5 d. 8 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje faktiškai buvo vienas. Todėl pareiškėjui teko netgi 24,76 kv. m. gyvenamojo ploto. Pareiškėjas šios aplinkybės neginčijo. Atsakovo nuomone, jo neteisėtų veiksmų konstatavimas šioje dalyje yra negalimas.

23. Atsakovo manymu, pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

24. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

25. Atsakovas pažymi, kad ginčui taikytini nacionalinės teisės aktai tokio reikalavimo dėl 4 kv. m ploto normos taikymo nėra įtvirtinę.

26. Atsakovo teigimu, apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių naujų įrodymų ir įtikinamų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo pagrįstumą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2019 m. spalio 9 d., atlyginimo priteisimo.

28. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu (beveik 16 mėnesių) neužtikrino pareiškėjui minimalaus gyvenamojo ploto normos (teko 3,095 kv. m), be to, dėl to kilo ir kitų su tuo susijusių nepatogumų (dėl trūkstamų sanitarinių įrenginių (tualete) ir kitų pažeidimų), dėl ko pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri jam atlygintina priteisiant 300 Eur kompensaciją.

29. Pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniais skundais apskundė tiek pareiškėjas, tiek atsakovas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jo patirtą neturtinę žalą, taip pat teigia, kad remiantis EŽTT praktika turi būti užtikrinamas minimalus 4 kv. m plotas, neįskaičiuojant baldų, sanitarinio mazgo užimamo ploto.

30. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog pareiškėjas 2018 m. birželio 5 d. gyvenamojoje patalpoje buvo laikomas vienas, taip pat mano, kad pakankama satisfakcija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti yra pripažinimas, jog pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista.

31. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinių skundų argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

32. Įvertinusi atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai įvertintų įrodymų nustatant pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal suformuotą teismų praktiką įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Tai reiškia, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017; kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017; kt.).

33. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, jei atsakovo atstovo byloje pateikti duomenys apie tai, kiek asmenų nurodytais laikotarpiais gyveno konkrečioje kameroje taip pat, koks konkretus gyvenamasis plotas teko kiekvienam, yra netikslūs ir nepakankami, skaičiuojant plotą, tekusį asmeniui, atsižvelgiama į miegamųjų vietų skaičių gyvenamojoje patalpoje ir bendrą kameros plotą. Tokiu atveju sprendžiama, ar vidutiniškai pareiškėjui tekęs gyvenamosios patalpos plotas atitiko teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1044-492/2018; kt.).

34. Iš nurodytos teismų praktikos matyti, jog pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie asmenims tenkantį plotą tenka būtent atsakovo atstovui, o šiam negalint pateikti konkrečių su ginču susijusių įrodymų, valstybės institucija privalo pagrįsti, dėl kokių priežasčių negali to padaryti. Todėl Pravieniškių PN-AK nepateikus konkrečių duomenų apie tai, kiek asmenų ginčo laikotarpiu kartu su pareiškėju buvo laikoma 8 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje, minimalų vienam asmeniui šiose patalpose tekusį plotą pirmosios instancijos teismas pagrįstai skaičiavo patalpų plotą padalydamas iš jose buvusių lovų skaičiaus bei konstatavo, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjui kalint 8 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje jam teko mažiau nei 3,1 kv. m gyvenamosios patalpos ploto.

35. Atsakovo apeliaciniame skunde akcentuojamoje 2019 m. spalio 22 d. pažymoje Nr. 61-4357 nurodytas tik skyrimo dieną gyvenamojoje patalpoje buvusių nuteistųjų skaičius, t. y. kad būtent 2018 m. birželio 5 d. 8 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje buvo laikomas 1 asmuo. Taigi, šią dieną pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo pažeidimą. Tačiau apie likusį laikotarpį, t. y. nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2019 m. spalio 9 d. faktiškai laikomų asmenų skaičių atsakovas jokių konkrečių duomenų nenustatė. Todėl atsižvelgiant į įrengtų miegamųjų vietų skaičių (8) ir patalpos plotą (24,76 kv. m), pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad vienam asmeniui teko 3,095 kv. m, taigi pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas.

36. Nagrinėjamu atveju kritiškai vertintini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad gyvenamojoje patalpoje jam turėjo tekti ne mažiau kaip 4 kv. m ploto, atskaičius baldus ir sanitarinį mazgą. Toks standartas nei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija), nei EŽTT praktikoje nėra nustatytas. Priešingai, EŽTT savo praktikoje (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)) aiškindamas ir apibendrindamas pagrindinius principus dėl kalinimo įstaigų perpildymo nurodė, kad pagal Konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma galutinai ir visiems laikams nustatyti konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos, tačiau turi būti laikomasi 3 kv. m daugiavietėse kamerose standarto. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl ginčo laikotarpiu pareiškėjui tekusio ploto, pagrįstai vadovautasi Taisyklių 111.1 punkte įtvirtinta minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto norma. Pažeidimo vertinimas pagal nacionalinę teisę ir ploto apskaičiavimas yra atliekamas pagal nacionalinės teisės normas tiek, kiek jos neprieštarauja minėtam iš Konvencijos nuostatų aiškinimo kylančiam 3 kv. m ploto standartui.

37. Vertindama atsakovo atstovo ir pareiškėjo argumentus dėl teismo netinkamai parinkto neturtinės žalos kompensavimo būdo (dydžio), teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).

38. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

39. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinėje byloje pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę (nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2019 m. spalio 9 d., t. y. beveik 16 mėnesių buvo nežymiai (0,005 kv. m) pažeista minimali gyvenamojo ploto norma bei kiti su tuo susiję nepatogumai: sanitarinių įrenginių trūkumas ir kt.), pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, mano, jog nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas nelaikytina pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Atsižvelgus į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pareiškėjui pagrįstai priteistas 300 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

41. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo ir pareiškėjo apeliaciniai skundai atmetami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. S. (A. S.) ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinius skundus atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė