2018-10-24 Nr. AB-19006-3-62-3-02393-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2125-261/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02393-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. V. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas N. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, jog Pravieniškių PN-AT bausmę atliko perpildytose kamerose. Pareiškėjo manymu, jam trūko gyvenamojo ploto, taip pat gyvenamąjį plotą mažino ir tai, jog nebuvo poilsio kambario, patalpos maisto produktams laikyti bei rūbų džiovinimo patalpos. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2014 m. vasario 5 d. iki 2014 m. kovo 12 d. buvo paskirtas į 1 būrio 1 brigadą, kurios plotas – 66,35 kv. m, joje įrengta 24 miegamosios vietos, pareiškėjui 35 dienas teko 2,76 kv. m ploto, nuo 2014 m. birželio 26 d. iki 2014 m. rugsėjo 25 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 21 būrio 3 brigadą, kurios plotas – 51,76 kv. m, joje įrengta 16 miegamųjų vietų, pareiškėjui teko 3,23 kv. m ploto, nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. iki 2016 m. liepos 29 d. perkeltas į 1 būrio 3 brigadą, kurios plotas – 66,35 kv. m, joje įrengta 24 miegamosios vietos, pareiškėjui 672 dienas teko 2,76 kv. m ploto. Pareiškėjas teigė, kad jam buvo suteiktos netinkamas (pasenusias) lovas. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog trūko sanitarinių mazgų, nebuvo sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti rūbus, nebuvo šalinamas grybelis, nebuvos suteikta asmens higienai šilto vandens, netinkamai įrengtos rūkymo vietos, neįrengti evakuaciniai išėjimai, nesilaikoma priešgaisrinės saugos reikalavimų, netvarkinga elektros instaliacija, konstrukcijose yra asbesto, be to, Pravieniškių PN-AK teikė netinkamą maistą. Pasak pareiškėjo, jis buvo nesupažindintas su įstaigos tvarka ir sąlygomis, teisėmis ir pareigomis, draudimais bei atsakomybe. Pareiškėjas nurodė, jog nuolat buvo kandžiojamas blakių, patalpose buvo daugybę kitų rūšių nariuotakojų. Buvo netinkamas vėdinimas, ventiliacija. Pareiškėjo teigimu, jis patyrė didelių psichologinių išgyvenimų, visiškai neturėjo privačios aplinkos, pasidarė uždaresnis.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog pareiškėjas pataisos įstaigos 2 sektoriuje bausmę atliko nuo 2014 m. vasario 5 d. Minimaliai tenkanti vienam kaliniui bendrabučio tipo patalpose asmeniui ploto norma pažeista nebuvo. Pažymėjo, kad ne visada visos miegamojo vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka ir daugiau. Be to, pataisos namai nėra kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose, turi galimybę judėti po visą lokalinį sektorių, pataisos namų teritorijoje yra įrengtos sporto aikštelės, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje.

4. Pravieniškių PN-AK nurodė, jog nuteistiesiems išduodamos tvarkingos ir naudojimui tinkamos lovos, o sulūžusios nedelsiant remontuojamos arba keičiamos naujomis. Teigė, jog 1 būryje poilsio kambarys nėra įrengtas, o 21 būryje yra įrengtas. Kiekvieno būrio brigadoje, asmeniniam nuteistųjų maistui laikyti yra pastatyti šaldytuvai, o kiekvieno būrio patalpose yra įrengtos virtuvėlės maistui gaminti bei pasidėti. Nurodė, jog įstaigoje numatyta galimybė ir sąlygos gauti nuosavos patalynės, drabužių skalbimo ir dezinfekcijos paslaugas. Patalynė nuteistiesiems keičiama vieną kartą per savaitę, savo rūbus nuteistieji gali skalbti kartą per savaitę maudymosi metu. Antrame sektoriuje veikiančioje skalbykloje ir džiovykloje yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius.

5. Pravieniškių PN-AK teigė, jog patalpos vėdinamos per langus ir ventiliacines angas. Nors pataisos namų stogai dengti asbesto danga, ji kelia pavojų tik tuomet, kai yra ardoma ar laužoma, pataisos namuose nėra vykdomi jokie tokio pobūdžio darbai. Įstaigoje yra sudaryti ir iškabinti evakavimo planai, įrengtos gaisrinės kopėčios, pataisos namai yra apsirūpinę pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis. Įstaiga yra sudariusi sutartį su uždarąja akcine bendrove „Dezinfa“, pagal kurią teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos.

6. Pravieniškių PN-AK nuomone, pareiškėjas nenurodė, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis.

II. 7. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

8. Teismas nustatė, jog pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN AK veiksmų, atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2014 m. vasario 5 d. iki 2014 m. kovo 12 d. ir nuo 2014 m. birželio 25 d. iki 2016 m. liepos 29 d. bendrabučio tipo patalpose.

9. Teismas nurodė, kad nuteistųjų teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės). Vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punktas nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose.

10. Bylos duomenimis teismas nustatė, jog kiekvienam pataisos įstaigos nuteistajam direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro būrio brigados gyvenamojoje zonoje. Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo pastato kambarys. Būrio patalpos apjungia kelių brigadų sekcijas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktūros ir būriui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, užima pusę arba visą gyvenamojo pastato aukštą. Kiekvieno būrio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisą gyvenamąją erdvę, kiekvieno būrio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, kai kuriose, atsižvelgiant į esamą infrastruktūrą ir laisvą plotą, yra įrengti dušai, poilsio kambariai arba bibliotekos. Objektyvių duomenų, kiek pareiškėjo kalinimo metu nuteistųjų buvo Pravieniškių PN-AK gyvenamosiose bei miegamosiose vietose, kuriose gyveno pareiškėjas, nei pareiškėjas, nei atsakovas nepateikė, todėl vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą teismas skaičiavo konkrečios gyvenamosios patalpos plotą padalinant iš nurodyto konkrečios patalpos miegamųjų vietų skaičiaus.

11. Teismas nustatė, jog pareiškėjas nuo 2014 m. vasario 5 d. iki 2014 m. vasario 10 d. buvo paskirtas gyventi karantine, kurio plotas 40,69 kv. m, jame įrengta 13 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,13 kv. m. Nuo 2014 m. vasario 11 d. iki 2014 m. kovo 11 d. pareiškėjas buvo paskirtas gyventi į 1 būrio 3 brigadą, kurios plotas 66,35 kv. m, joje įrengta 21 miegamoji vieta, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,15 kv. m. Nuo 2014 m. kovo 12 d. iki 2014 m. birželio 25 d. pareiškėjas buvo paskirtas gyventi į 21 būrio 1 brigadą, kurios plotas 51,58 kv. m, joje įrengta 16 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,22 kv. m. Nuo 2014 m. birželio 26 d. iki 2014 m. rugsėjo 24 d. pareiškėjas buvo paskirtas gyventi į 21 būrio 3 brigadą, kurios plotas 51,76 kv. m, joje įrengta 16 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,23 kv. m. Nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. iki 2016 m. liepos 29 d. pareiškėjas buvo paskirtas gyventi į 1 būrio 3 brigadą, kurios plotas 66,35 kv. m, joje įrengta 21 miegamoji vieta, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,15 kv. m.

12. Teismas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK buvo įpareigota pateikti teismui gyvenamųjų patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir miegamųjų vietų skaičių. Pravieniškių PN-AK 2017 m. sausio 26 d. pažymoje Nr. 77-274 (b. l. 53–54) nenurodė, ar tiek gyvenamųjų vietų buvo ginčo laikotarpiu. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK tikslių duomenų, kiek ginčo laikotarpiu gyvenamosiose patalpose buvo miegamųjų vietų, nepateikė. Nesant tokių įrodymų, nepaneigtas pareiškėjo tvirtinimas, jog 1 būrio 3 brigadoje gyveno 24 nuteistieji.

13. Teismas sprendė, jog pareiškėjui laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 5 d. iki 2014 m. vasario 10 d. teko 3,13 kv. m ploto, t. y. 6 paras trūko 0,47 kv. m ploto kamerų tipo patalpoje, nuo 2014 m. vasario 11 d. iki 2014 m. kovo 12 d., nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. iki 2016 m. liepos 29 d. teko 2,76 kv. m ploto, t. y. 672 paras trūko 0,34 kv. m ploto bendrabučio tipo patalpose. Teismas, be kita ko, atsižvelgė į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams. Teismas sutiko su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kad kamerose esantys baldai ir kitas inventorius dar labiau ribojo pareiškėjo teisę būti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose.

14. Teismas pareiškėjo argumentus dėl netinkamo vėdinimo atmetė kaip nepagrįstus. Teismas vertino, kad Pravieniškių PN-AK nepaneigė pareiškėjo nurodytų argumentų dėl sanitarinių įrenginių trūkumo, todėl šis pažeidimas laikomas nustatytu. Teismas vertino, kad pareiškėjas jokiais faktiniais duomenimis nepagrindė savo tvirtinimų, jog jis buvo netinkamai maitinamas, todėl šiuos pareiškėjo skundo argumentus vertino kaip deklaratyvaus pobūdžio teiginius.

15. Pareiškėjas skundėsi, kad lovos buvo netinkamos naudoti, pasenę ir netvarkingos, tačiau teismas pastebėjo, kad pareiškėjas nepateikė šią aplinkybę pagrindžiančių duomenų. Teismas taip pat nekonstatavo neteisėtų veiksmų dėl asbesto naudojimo.

16. Pareiškėjas nurodė, kad pataisos namuose jam nebuvo sudaryta galimybė skalbti ir džiovinti drabužius. Teismas konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK apie minėtus pažeidimus jokių argumentų nepateikė, todėl, teismo vertinimu, minėti pažeidimai liko nepaneigti.

17. Įvertinęs pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, pažeidimų trukmę ir mastą, teismas teigė, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

18. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui kalint bendrabučio tipo patalpose 678 paras jis buvo laikomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Be to, buvo nustatyti ir kiti pažeidimai, todėl teismas konstatavo, jog pažeidimai ir jų mastas sudarė realias prielaidas patirti pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, objektyviai galėjo sukelti jo nurodomas dvasines kančias, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniu. Teismo vertinimu, dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 300 Eur, kurią priteisė iš atsakovo (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

III. 19. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo N. V. teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

20. Pravieniškių PN-AK teigimu, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Pravieniškių PN-AK pažymi, kad pareiškėjas turėjo laisvę judėti lokalinio sektoriaus teritorijoje. Nurodo, jog byloje nenustatyta, kad Pravieniškių PN-AK sąmoningai siekė pažeminti pareiškėjo orumą. Pareiškėjas nepateikė duomenų ir neįrodė, kad jo kalinimo sąlygos buvo nežmoniškos. Pravieniškių PN-AK teigia, kad nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinę žalą pinigais.

21. Pareiškėjas atsiliepime prašo atsakovo apeliacinio skundo netenkinti.

22. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas pateikė netikslius duomenis apie ginčo metu kartu su pareiškėju atlikusių bausmę asmenų skaičių. Teigia, kad negalėjo pasinaudoti teisės aktais suteiktu 3,1 kv. m gyvenamuoju plotu, nes trečdalis patalpos buvo užimtas baldais, dėl ko patyrė didelių kančių, psichologinių išgyvenimų, neturėjo savo privačios erdvės. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas pripažįsta, kad buvo pažeidimas, tačiau nori jį sumažinti iki minimumo, kas parodo atsakovo sąmoningumą ir žinojimą apie pažeidimus.

23. Pareiškėjas N. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.

24. Pareiškėjo nuomone, teismas netinkamai apskaičiavo gyvenamąjį plotą, tekusį pareiškėjui, netinkamai nustatė miegamųjų vietų skaičių skundžiamuoju laikotarpiu, be to, teismas darė netinkamą išvadą, neišskaičiuodamas baldų iš gyvenamojo ploto.

25. Pareiškėjas prašo teismo pripažinti, kad jam buvo suteikta netinkama miegamoji vieta, t. y. pasibaigus jos eksploatacijos laikui bei suteikiant dviaukštį gultą, dėl ko pareiškėjas turėjo nepatogumų, jautė susierzinimą, nervinę įtampą.

26. Dėl pasinaudojimo dušu pareiškėjas pažymi, kad teisės aktuose įtvirtinta norma „ne mažiau kaip vieną kartą per savaitę“ suponuoja galimybę pasinaudoti dušu per savaitę ne vieną kartą. Dėl negalėjimo pasinaudoti dušu pareiškėjas nurodo, kad patyrė nepatogumus, pavojų susirgti infekcinėmis ligomis, pasireiškė nepilnavertiškumo jausmas, sąnarių ir stuburo skausmai dėl nuolatinio šalto vandens naudojimo.

27. Pareiškėjas prašo pripažinti asbesto gaminių buvimą gyvenamojoje aplinkoje kaip kėlusią didelę grėsmę pareiškėjui, jo sveikatai ir net gyvybei.

28. Pareiškėjas pažymi, kad teismas atlikto neišsamią nurodytų faktų analizę, todėl netinkamai įvertino visas aplinkybes, dėl kurių pareiškėjas patyrė kankinimą ir nežmonišką elgesį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kilusios iš netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

30. Pirmosios instancijos teismas skundą tenkino iš dalies nustatęs, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisės aktais nustatyta minimalų gyvenamosios patalpos plotą. Kitų pareiškėjo nurodytų kalinimo sąlygų pažeidimų pirmosios instancijos teismas nepripažino.

31. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visų reikšmingų bylai aplinkybių bei netinkamai vertino faktines aplinkybes bei prašo priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

32. Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) tokiose bylose atidžiai atsižvelgia į objektyvius sunkumus, kuriuos patiria pareiškėjas, rinkdamas įrodymus tam, kad pagrįstų savo teiginius, susijusius su kalinimo sąlygomis. Atsižvelgus į tai, kad kalinimo įstaigoje taikomas ribojantis režimas, iš tikrųjų iš nuteistųjų negali būti reikalaujama pateikti kalinimo kameros nuotraukų ar tiksliai įvardyti kameros plotą, temperatūrą ar apšvietimo ypatumus. Vis dėlto, pareiškėjas privalo pateikti pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą, kuriame atsispindėtų konkretūs kalinimo elementai (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08). Šis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad bylose, susijusiose su nepriimtinomis kalinimo sąlygomis, neįmanoma pritaikyti affirmanti incumbit probatio (tas, kas teigia, turi tai įrodyti) principo, nes prieigą prie informacijos, galinčios pagrįsti ar paneigti kaltinimus, paprastai turi tik atsakovas (2013 m. balandžio 2 d. sprendimas byloje Olszewski prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 21880/03; 2012 m. sausio 10 d. sprendimas byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08).

33. Kartu pažymėtina, kad EŽTT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad kaltinimai netinkamu elgesiu turi būti pagrįsti tinkamais įrodymais. Vertindamas įrodymus, teismas remiasi įrodinėjimo standartu, pagal kurį reikalaujama pagrįsti teiginius taip, kad neliktų pagrįstų abejonių. Tačiau EŽTT yra pažymėjęs, kad jis niekada neturėjo tikslo pritaikyti nacionalinių teisės sistemų praktiką, taikant šį standartą. Teismas sprendžia ne kaltės ar civilinės atsakomybės, o Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) įsipareigojimų klausimą. Teismo užduoties, numatytos Konvencijos 19 straipsnyje – siekti laiduoti, kad būtų laikomasi įsipareigojimų, kuriuos prisiėmė Aukštosios susitariančios šalys šioje Konvencijoje – specifiškumas lemia Teismo poziciją dėl įrodymų ir įrodinėjimo (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08). Taigi, įrodinėjimo prasme tokio pobūdžio bylose, pirmiausia, remiamasi nacionaliniais įrodinėjimo standartais.

34. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Pareiškėjo nurodytų aplinkybių pagrindu suformuluoti reikalavimai apsprendžia ginčo administracinėje byloje ribas (2012 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-115/2012; 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013). Pastebėtina, kad atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-197/2013).

35. Teismų praktikoje paisoma nuostatos, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013).

36. Šio ginčo atveju pareiškėjas neigia pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, tačiau neigimo pagrįstumą patvirtinančių įrodymų neteikia bei nenurodo tokių įrodymų galimos buvimo vietos. Pareiškėjo nurodomų kalinimo sąlygų įtaka sveikatai bei gyvybei nėra pagrįsta faktais, sudarančiais pagrindą atlikti papildomą kalinimo sąlygų tyrimą, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo surinktų ir ištirtų įrodymų objektyvumu bei tirti įrodymus iš naujo.

37. Teismas nevertina ir nesiremia kaip įrodymais kartu su apeliaciniu skundu pateiktais pareiškėjo dokumentais, kadangi jie nėra susiję su šios bylos ginču.

38. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų dėl jam atlygintinos neturtinės žalos dydžio, teisėjų kolegija pabrėžia, jog CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas kiekvienu atveju turėtų spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi būti priteisiama materiali kompensacija (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). Šiame kontekste kartu pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas neformuoja jokių bendrų, išsamių atlygintinų sumų kriterijų ir nenustato fiksuoto žalos atlyginimo dydžio, kuriais turėtų vadovautis bendrai visų valstybių nacionaliniai teismai, pirminė žalos įvertinimo teisė yra paliekama nacionaliniams teismams.

39. Atsakovas nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatyto kalinimo sąlygų pažeidimo susijusiu su minimalaus gyvenamojo ploto trūkumu, kuris laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 5 d. iki 2014 m. vasario 10 d. buvo 3,13 kv. m ploto, t. y. 6 paras trūko 0,47 kv. m ploto kamerų tipo patalpoje, nuo 2014 m. vasario 11 d. iki 2014 m. kovo 12 d., nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. iki 2016 m. liepos 29 d. teko 2,76 kv. m ploto, t. y. 672 paras trūko 0,34 kv. m ploto bendrabučio tipo patalpose. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo konstatavimu, kad šio ginčo atveju buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis. Dėl ko atlygintinos žalos dydis, atsižvelgiant į konstatuoto pažeidimo pobūdį bei jo ilgą trukmę turi būti didinamas.

40. Nustatydamas atlygintinos žalos dydį teismas taip pat įvertina tai, kad minimalus gyvenamosios patalpos plotas tenkantis vienam asmeniui buvo nežymiai mažesnis nei nustatytas teisės aktais, taip pat įvertina tai, jog pareiškėjas bausmę atliko pataisos įstaigoje, kur nuteistieji turi reglamentuotą judėjimo laisvę, o kameros tipo patalpoje pareiškėjas buvo 6 paras. Taigi, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais pareiškėjui priteistina 1 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma.

41. Remdamasi išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija turi pagrindą atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o pareiškėjo apeliacinį skunda tenkinti iš dalies ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo N. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą ir priteisti N. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 1 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius