a128dcdd-b4ea-43fb-b8df-08bdd05ea0df · Kauno apygardos teismas

Pranešėja D

Pranešėja D. Šiugždinytė                                                                    Baudž.

byla Nr.1A-197-238/11;

Teisėjas A. Lisauskas  Â

                                                                      Proceso

Nr.23-1-00272-10;

               Procesinio sprendimo kategorija:Â

 (S)

 2.4.6.

Â

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

Lietuvos Respublikos vardu

2011 m. kovo 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant

Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Daivai Brudnienei, nuteistojo N. P. gynėjai advokatei Jelenai Smirnovai, teismo posėdyje

apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo N.

P. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo N. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 2 dalimi,

65 straipsnio 2 dalimi, paskirtoji bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2009-03-13 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta neatlikta bausme, jas visiÅ¡kai sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams ir 473,15 Lt bauda, laisvės atėmimo bausmę skirta atlikti pataisos namuose. Â

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,

                                                                n

u s t a t ė:

N. P. pagal

LR BK 259 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, iš

ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, neturėdamas tikslo platinti, neteisėtai įgijo miltelius, turinčius

0,206 g. narkotinės medžiagos - heroino (32 %) ir Å¡iÄ narkotinę medžiagÄ neteisėtai laikė savo rankinėje, bei 2010 m. balandžio 18 d.

13.30 val. (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno automobilyje VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini)

Nuteistasis N. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o nuosprendį panaikinti, taikyti jo atžvilgiu LR BK 259 straipsnio 3 dalį ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, arba pakeisti nuosprendį ir skirti bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu. Nuteistasis teigia, jog teismas pažeidė LR BPK 20 straipsnio įtvirtintas įrodinėjimo taisykles, netinkamai iÅ¡tyrė bylos duomenis, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis savanoriÅ¡kai gydosi nuo narkomanijos. Be to, tiksliai nenustatyta, kada buvo įsigytos narkotinės medžiagos, rastos pas apeliantÄ . Apeliantas nurodo, jog narkotines medžiagas įsigijo seniai, iki kreipimosi į priklausomybės ligų centrÄ , jas laikė rankinėje ir pamirÅ¡o, gabenti nenorėjo, todėl teismas turėjo spręsti klausimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 259 straipsnio 3 dalį. Taip pat apeliantas mano, kad teismas skyrė per griežtÄ bausmę, neatsižvelgė, kad narkotinių medžiagų kiekis, kuris rastas pas nuteistÄ jį, nėra didelis. Teismas neatsižvelgėÂ

į tai, kad nuteistasis vienas augina ir iÅ¡laiko mažametį vaikÄ - sÅ«nų D. P., kuriuo motina nesirÅ«pina, abu  nuteistojo tėvai ligoti

ir senyvo amžiaus pensininkai, motina invalidė ir jai reikalinga nuolatinė priežiÅ«ra. Å iuo metu nuteistasis susirado darbÄ , o jam skyrus laisvės atėmimo bausmę, atlikus bausmę, įsidarbinimo galimybės ženkliai sumažės ar pasidarys neįmanoma. Taip pat apeliantas nurodo, jog teismas nepagrįstai nelaikė atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog nuteistasis kaltu prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Asakomybę lengvinančia aplinkybe teismas galėtų pripažinti tÄ aplinkybę, kad nuteistasis savanoriÅ¡kai dalyvauja ilgalaikėje gydymosi programoje. Taip pat apeliantas nurodo, jog teismas nemotyvuotai parinko griežčiausiÄ bausmę, tuo pažeisdamas proporcingumo ir objektyvumo principÄ , neatsižvelgė į tai, jog ankstesniu baudžiamuoju įsakymu skirta bausmė - bauda buvo nuteistajam nepakeliama naÅ¡ta, nors nuosprendžio priėmimo metu turėjo nuolatinį darbÄ , taip pat teismas nepagrįstai nenagrinėjo galimybės taikyti LR BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ .

           Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė  apeliacinį skundÄ atmesti, pakeisti nuosprendžio dalį dėl bausmių bendrinimo.

Nuteistojo N. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas. LR BK 2 str. įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Ä®statyme numatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį kodeksÄ tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Kolegija konstatuoja, kad šiuos įstatymo reikalavimus

teismas taikė tinkamai, pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, pagrįstai N. P. pripažino kaltu už LR BK 259 straipsnio 1 dalyje

numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ ir skyrė jam bausmę.

Pagal Baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste BPK)

305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

IÅ¡ esmės nuteistasis ginčija žemesnės instancijos teismo įrodymų, kuriais pagrįsta jo kaltė, vertinimÄ . Kolegija pažymi, kad BPK

20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys,

3 dalyje – kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, 4 dalyje – kad įrodymais gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje remiamasi duomenimis, neatitinkančiais BPK 20 straipsnyje nustatytų duomenų pripažinimo įrodymais sÄ lygų, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Šių reikalavimų teismas nepažeidė.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai N. P. kaltę įvykdžius LR BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ grindė jo paties prisipažinimu, liudytojo A. K. parodymais, daiktų pateikimo protokole, specialistų iÅ¡vadose, kratos protokole esančiais duomenimis, o taip pat kitais iÅ¡tirtais raÅ¡ytinais įrodymais. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad 2010-11-29 apklaustas kaltinamuoju,  N. P. teismÄ klaidino, kategoriÅ¡kai neigė, jog rankinė, kurioje rastos narkotinės medžiagos, buvo jo. 2010-12-21 teismo

posėdžio metu pripažino, jog tai buvo jo rankinė, pripažino, jog narkotines medžiagas-heroinÄ ,

supakuotÄ Ä¯ penkis polietileninius maiÅ¡elius jis įgijo, pripažino, jog Å¡ias narkotines medžiagas turėjo su savimi rankinėje ir jas gabeno automobiliu. Nors byloje nenustatytas heroino įsigijimo laikas, tačiau tai nepaneigia fakto, jog jas N. P. įgijo neteisėtai, kÄ pats ir pripažino. Disponavimo narkotinėmis medžiagomis neteisėtumÄ apibÅ«dina tai, kad dėl pavojaus žmonių sveikatai narkotinės medžiagos yra iÅ¡imtos iÅ¡ laisvos apyvartos. Kiek jų reikia sveikatos priežiÅ«rai, veterinarijos, teisėsaugos, mokslo ar mokymo tikslams, Å¡i veikla yra valstybės kontroliuojama – iÅ¡duodamos licencijos tiksliai apibrėžtai veiklai. Visa veikla su narkotinėmis medžiagomis, neturint licencijos ar jÄ turint, tačiau užsiimant joje nenumatyta veikla, yra neteisėta ir sudaro pagrindÄ kelti klausimÄ dėl kaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Å iuo atveju anksčiau minėtu N. P. prisipažinimu, kitais iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, jog N. P. ne tik neteisėtai

įgijo heroinÄ , tačiau jį laikė prie savęs ir gabeno automobiliu VW Golf v/n (duomenys neskelbtini) Liudytojas A. K. patvirtino,

jog patikrinę minėto automobilio vairuotojo dokumentus ir asmenybę, nustatė, jog nuteistasis yra baustas už narkotinių medžiagų įgijimÄ ir vartojimÄ , todėl atliko iÅ¡orinę N. P. apžiÅ«rÄ , rankinėje, kuriÄ jis turėjo ant peties ir papraÅ¡ytas parodė, buvo rastas plastikinis maiÅ¡elis, kuriame buvo penki atskiri juodos spalvos plastiko skiautėse supakuoti ryÅ¡ulėliai su milteliais. Specialisto iÅ¡vada patvirtino, kad rastų miltelių sudėtyje yra narkotinė medžiaga-heroinas. Be to, byloje specialisto iÅ¡vada Nr. T-N 181 /10 (02) konstatuota, jog N. P. Å¡lapime rasta morfino, kodeino, 6- monoacetilmorfino, metadono, specialistas V.

M. parodė, jog 6-monoacetilmorfinas kaltinamojo šlapime galėjo atsirasti po

10 valandų po heroino vartojimo. Å ie duomenys paneigė kaltinamojo pirmosios instancijos teisme iÅ¡sakytÄ versijÄ , kad narkotines medžiagas vartojo seniai, prieÅ¡ savaitę. Tai, kad buvo rasti penki maiÅ¡eliai su narkotinėmis medžiagomis, kad N. P. apytiksliai prieÅ¡ 10 valandų buvo vartojęs heroino, tai, kad maiÅ¡eliai rasti rankinėje, kurioje nuteistasis laikė dokumentus, pats parodė pareigÅ«nams rankinės turinį, kurioje buvo ir plastikinis maiÅ¡elis su milteliais, kaip vėliau nustatyta - heroinu, patvirtina, jog N. P. įvykio dienÄ Å¾inojo, jog turi Å¡ių narkotinių medžiagų, suvokė, jog tai neteisėta, pavojinga, baudžiama veika (ne kartÄ už tai buvo teistas), Å¡ias narkotines medžiagas laikė ir gabeno automobiliu. Dėl Å¡ių aplinkybių N. P. veika pagal LR BK

259 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

Taikyti LR BK 259 straipsnio 3 dalį ir atleisti nuteistÄ jį N. P. nuo baudžiamosios atsakomybės nėra teisinio pagrindo. Â

Pažymėtina, jog N. P. dėl gydymosi buvo kreipęsis žymiai anksčiau nei padaryta Å¡i nusikalstama veika, tačiau heroinÄ vartojo, juo disponavo ir toliau, jau gydymosi metu, dėl

narkotinių medžiagų atidavimo į valstybės institucijÄ nesikreipė. Be to, N. P. įgijo, laikė ir gabeno penkis maiÅ¡elius su narkotine

medžiaga, heroino prieÅ¡ įvykį-sulaikymÄ buvo vartojęs neseniai. Taip pat pažymėtina, jog N. P. pagrįstai nuteistas ne tik už neteisėtÄ heroino įgijimÄ ir laikymÄ , tačiau ir už neteisėtÄ gabenimÄ , todėl taikyti LR BK 259 straipsnio 3 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybė nėra teisinio pagrindo.

Todėl atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad neįrodyta apelianto kaltė padarius nusikaltimÄ . Taip pat atmestinas apelianto praÅ¡ymas panaikinti nuosprendį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tuo pačiu nepagrįstas apelianto teiginys, kad jis disponavo nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos, nes byloje nustatyta, jog jis neteisėtai disponavo heroinu, kurio kiekis - 0,206 g. Gi, nedideliu kiekiu laikoma kai medžiagos (heroino) kiekis yra ne daugiau kaip 0,02 g („Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. V-1033). Tokiu bÅ«du, heroino kiekis, kuriuo neteisėtai disponavo apeliantas, užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad bausmė nuteistajam N. P. skirta teisinga.

Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės sÄ voka ir jos paskirtis. Ä®statyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

           Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Ä®statyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatÄ , kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formÄ ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadijÄ ; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

           BK

61 straipsnio 1 ir 2 dalis nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

 Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių, numatytų LR BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis dirba, charakterizuojamas teigiamai, tačiau už analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas teisiamas trečiÄ kartÄ , nusikalto neiÅ¡nykus teistumui.

LR BK 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , jeigu teistumas neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vienÄ ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. LR BK 56 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, jog N. P. anksčiau teistas už analogiÅ¡kas tyčines nusikalstamas veikas du kartus, naujÄ tyčinę nusikalstamÄ veikÄ padarė neiÅ¡nykus teistumui, tai rodo, jog jis yra recidyvistas, o ankstesnės valstybės prievartos priemonės ir Å¡velnesnio pobÅ«džio skirtos bausmės, teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui nepadarė.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė N. P. terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Tos aplinkybės, kad tai trečia

analogiÅ¡ka nusikalstama veika, trečias teistumas už to paties pobÅ«džio nusikalstamÄ veikÄ , kad Å¡i veika padaryta vos praėjus metams nuo paskutinio teistumo, apibÅ«dina ir didesnį nuteistojo pavojingumÄ bei pagrindžia laisvės atėmimo bausmė skyrimÄ . Å ios aplinkybės patvirtina, jog areÅ¡to bausmė nuteistajam nebÅ«tų pakankama priemonė jį nubausti bei paveikti taip, kad jis nebenusikalstų, o taip pat ir įgyvendinti teisingumo principÄ . Å iuo atveju dėl aukščiau aptartų aplinkybių labiausia atitinkanti LR BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus yra terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

          Nuteistasis teigia, kad jis kaltu prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, tačiau teismas tai nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡is

skundo argumentas nepagrįstas ir turi būti atmestas. Kolegija pažymi, kad Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte kaltininko prisipažinimas

padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis arba padėjimas iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimÄ , padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir b) kaltininko nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si arba padėjimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis.

Kaltininko prisipažinimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ , pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , galima pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, jeigu kaltininkas savanoriÅ¡kai pripažino esmines jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes ikiteisminio ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Neturi lemiamos reikÅ¡mės prisipažinimo momentas. Tačiau svarbu, kad toks prisipažinimas turi bÅ«ti daromas savo noru, laisva valia, o ne dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių asmens dalyvavimÄ nusikalstamos veikos padaryme. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar jie prisideda prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisingo sprendimo byloje priėmimo byloje. Taigi, remiantis LR BK 59 straipsnio 1 dalies

2 punktu, lengvinanti atsakomybę aplinkybė yra kai kaltininkas prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Prisipažinimas yra reikÅ¡mingas, kai jis yra savanoriÅ¡kas ir grindžiamas pozityviais motyvais - atgaila dėl padarytos nusikalstamos veikos ir pan. Be to, prisipažinimas tai yra faktinių aplinkybių, sudarančių nusikaltimo sudėtį pripažinimas.

Pažymėtina, jog nuteistasis N. P. ne tik teisiamas trečiÄ kartÄ už analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas, nusikalto neiÅ¡nykus teistumui, tepraėjus vos metams po paskutinio jo nuteisimo, tačiau pirmosios instancijos teisme nebuvo nuoÅ¡irdus, klaidino teismÄ , keitė parodymus ir pripažino faktines aplinkybes tik  pasitvirtinus kitiems jo kaltę patvirtintiems įrodymams. Tai rodo, jog nuteistasis savo poelgius nevertina kritiÅ¡kai, nevertina adekvačiai ir nerodo, jog nuteistasis dėl to gailėtųsi. Dėl Å¡ių aplinkybių teismas pagrįstai atsakomybę lengvinančia aplinkybe nelaikė nuteistojo prisipažinimÄ . Å ių aplinkybių visuma taip pat neduoda pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl LR BK 75 straipsnyje numatyta tvarka atidėti N. P. paskirtosios bausmės vykdymÄ Â nėra teisinio pagrindo.

 Teisinių pagrindų nuteistajam N. P. skirti švelnesnę bausmę nei numato įstatymas, byloje nenustatyta. Ši išvada daroma dėl sekančių aplinkybių.

Kolegija pažymi, kad bausmė už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ skiriama neperžengiant Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijos ribų. Å velnesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, skiriama tik esant BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams.

BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai nėra pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar

2 dalį, tačiau straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.

Skirdami švelnesnę, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmę, remdamiesi BK 54 straipsnio 3 dalimi, teismai nurodo, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Skirdami švelnesnę, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmę, remdamiesi BK

62 straipsnio 1 arba 2 dalimi, teismai iÅ¡dėsto atitinkamoje Å¡io straipsnio dalyje numatytas ir byloje nustatytas sÄ lygas bei pagrindžia, kokios nustatytos aplinkybės leidžia taip Å¡velninti bausmę. Å is reikalavimas iÅ¡dėstytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d. „Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai) apžvalgoje“.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK

normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.13 punkte nustatyta, kad taikydamas Å¡velnesnės

negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmės paskyrimÄ , teismas turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas Å¡iam asmeniui už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.

Taigi, pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. BK 62 straipsnis 1 ar 2 dalis taip pat numato galimybę skirti Å¡velnesnę, negu įstatyme numatytÄ bausmę. Tačiau tam turi bÅ«ti minėto straipsnio 1 ar 2 dalyse numatyti pagrindai. Tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teismas, nenustatė nei BK 54 straipsnio 3 dalyje, nei BK 62 straipsnyje numatytų pagrindų skirti Å¡velnesnę, negu numatyta įstatyme, bausmę. Tokių pagrindų nenurodo ir apeliantas. Esant Å¡ioms aplinkybėms, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad baudžiamasis įstatymas byloje pritaikytas tinkamai.

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, kad pagal LR BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio sankcijoje, paprastai gali bÅ«ti paskiriama, kai yra tik iÅ¡imtinės aplinkybės ir jei nėra pagrindo paskirti Å¡velnesnę negu įstatymo numatytÄ bausmę pagal LR BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms aplinkybėms. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus iÅ¡plėstinė septynių teisėjų kolegija 2007m. balandžio 17 d. nutartyje 2K-7-45/2007 nurodė, kad teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo bÅ«dų, tikslų. Pagal baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekstÄ tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcija).

 Viena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų LR BK 62 straipsnio pagrindu skirti Å¡velnesnę bausmę yra - kaltininko atvykimas ir praneÅ¡imas apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Tokia aplinkybė byloje nenustatyta, be to, nenustatyta ir kitų LR BK 62 str. 2d. 1-6 p. numatytų sÄ lygų taikyti Å¡velnesnę nei įstatymas numato bausmę. Byloje pagrįstai nustatyta, jog nėra nuteistojo  atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Tai, kad nuteistojo sÅ«naus gyvenamoji vieta deklaruota kartu su nuteistuoju nepatvirtina, jog N.

P. vienintelis juo rūpinasi ir jam atliekant bausmę nebūtų kas juo pasirūpins. Byloje pateikti duomenys tik patvirtina, jog nuteistojo  tėvas yra pensininkas, o motina invalidė ir jai nustatytas specialus nuolatinės priežiūros poreikis (iki 2010-11-21), tačiau nepatvirtina, jog jais rūpinasi būtent nuteistasis N. P. ir šių asmenų nebūtų kam prižiūrėti, jeigu jis realiai atliktų laisvės atėmimo bausmę.

Byloje taip pat nenustatyta iÅ¡imtinių nuteistÄ jį ir jo veikos pavojingumÄ apibÅ«dinančių aplinkybių, kurios duotų pagrindÄ iÅ¡vadai, jog straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Nuteistojo skunde nurodytos Å¡eimyninės aplinkybės nemažina nei nuteistojo padarytos veikos pavojingumo, nei jo paties pavojingumo bei neduoda pagrindo iÅ¡vadai, jog laisvės atėmimo bausmės paskyrimas ir su jos taikymu susiję apribojimai Å¡iuo atveju akivaizdžiai prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principui. Pažymėtina, jog bausme siekiama pataisyti asmenį, pasiekti, kad jis daugiau nebenusikalstų, tačiau bausme siekiama taip pat ir to, kad asmuo bÅ«tų nubaustas, t. y. patirtų tam tikras valstybės prievartos priemones dėl padarytos nusikalstamos veikos, o kartu tuo bÅ«tų apgintas ir vieÅ¡as interesas, kad kiekvienas kaltas asmuo bÅ«tų tinkamai nubaustas. Å iuo atveju atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes darytina iÅ¡vada, jog tik laisvės atėmimo bausmės paskyrimas užtikrintų Å¡ių tikslų iÅ¡pildymÄ .

 Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas laisvės atėmimo bausmę nuteistajam skyrė pagrįstai, paskirtoji laisvės atėmimo bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežta, atitinka nuteistojo padarytos veikos ir paties nuteistojo pavojingumÄ yra teisinga ir tinkama realizuoti LR BK 41 straipsnyje numatytus tikslus, todėl skirti Å¡velnesnę bausmę nėra teisinio pagrindo.

Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teisme nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , teismui buvo pateikti duomenys apie tai, kad  vykdant 2009-03-13 teismo baudžiamuoju įsakymu skirtÄ bausmę – baudÄ , iÅ¡ apelianto iÅ¡ieÅ¡kota tik dalis baudos (b. l. 123), nebuvo pateikti duomenys, jog likusi suma iÅ¡ apelianto iÅ¡ieÅ¡kota. Todėl teismas pagrįstai LR BK

64 straipsnio pagrindu Å¡iuo nuosprendžiu skirtÄ bausmę subendrino su neatliktos bausmės dalimi. Aplinkybė, kad iÅ¡ apelianto iÅ¡ieÅ¡kota baudos dalis -473,15 Lt paaiÅ¡kėjo tik apeliacinės instancijos teisme (b. l. 163). Esant Å¡ioms aplinkybėms, Å¡iuo pagrindu keisti nuosprendį nėra pagrindo, o nuosprendžio vykdymo procese Å¡is klausimas gali bÅ«ti iÅ¡spręstas, nepasiunčiant vykdyti nuosprendžio dalį dėl baudos iÅ¡ieÅ¡kojimo, nes bauda sumokėta.

Nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

                                                               n

u t a r ė :

           Nuteistojo

N. P. apeliacinį skundÄ atmesti.

          Â

Kolegijos

pirmininkė teisėja                                                      Â

Danguolė Šiugždinytė

Teisėjai                                                                         Â

                   Valdas Vitunskas

                                                                                                           Â

Gytis Večerskas