a1271a2f-c46f-49ce-9f8b-e59c3449b48f · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-177-959/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10856-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.3.5.5.; 1.3.7.8.; 3.2.6.1 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 16 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Sergej Lebedev, sekretoriaujant Viktorijai KalasÅ«nei, dalyvaujant ieÅ¡kovo R. B. atstovui advokatui Pauliui Vaicekauskui, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gertransa“ atstovei advokato padėjėjai Linai RumÅ¡evičienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R.

B. ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Gertransa“ dėl darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės; tretieji asmenys UAB „Litona Cargo“ ir UAB „Pernod Ricard Lietuva“. Teismas n u s t a t ė: Atsakovė darbo ginčų komisijai (toliau – DGK) pateikė praÅ¡ymÄ , kuriuo prašė įpareigoti ieÅ¡kovÄ atlyginti dalį įmonei padarytos žalos – 5443,45 EUR, – kuriuos įmonė buvo priversta sumokėti UAB „Litona Cargo“. Ginčo nagrinėjimo procese atsakovė sumažino reikalaujamos priteisti žalos dydį iki 2721 EUR.

IeÅ¡kovas su atsakovės reikalavimu nesutiko, pareiÅ¡kė prieÅ¡prieÅ¡inį reikalavimÄ Ä¯pareigoti ieÅ¡kovę pilnai su juo atsiskaityti su juo iÅ¡mokant darbo užmokestį už kovo mėnesi, dienpinigius, kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas ir nepagrįstai iÅ¡skaičiuotus 900 EUR, viso: 1620 EUR plius kasmetinių nepanaudotų atostogų kompensacijÄ . DGK 2018 m. birželio 7 d. priėmė sprendimÄ , kuriuo atsakovės reikalavimÄ patenkino, o ieÅ¡kovo reikalavimÄ â€“ atmetė.

IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė atmesti atsakovės UAB „Gertransa“ reikalavimÄ priteisti iÅ¡ R. B. žalos atlyginimÄ ; priteisti iÅ¡ UAB „Gertransa“ 1 600 Eur nesumokėto darbo užmokesčio, dienpinigių ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas. IeÅ¡kovas nurodė, kad jis važiavo atsakovės nurodytu keliu, jam nebuvo pateikta informacija apie krovinio turinį ir poreikį imtis ypatingų atsargumo priemonių bei pasirinkti saugomÄ stovėjimo vietÄ , įmonėje buvo susiklosčiusi įprasta praktika nakčiai sustoti ten, kur yra galimybė tÄ padaryti ir vadovas tam neprieÅ¡taravo.

Be to, įvykus vagystei atsakovė liepė nekviesti policijos ir važiuoti toliau, motyvuodama tuo, kad draudimas nepadengs nuostolių. Atsakovė, užsiimdama krovinių pervežimu, turėtų apdrausti ir vairuotojų civilinę atsakomybę, todėl to nepadariusi prisiima rizikÄ už krovinio praradimÄ ir negali reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovo atlyginti nuostolius. Taip pat ieÅ¡kovas nurodo, kad atsakovė su juo nėra pilnai atsiskaičiusi nutraukiant darbo sutartį, nesumokėjo už darbÄ naktimis bei savaitgaliais, taip pat nepagrįstai sumažino mokamus dienpinigius, kadangi sudarant darbo sutartį buvo susitarta dėl 100 procentų mokamų dienpinigių.

Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko. Savo nesutikimÄ grindė tuo, kad ieÅ¡kovas R. B. nesilaikė darbdavio nurodymų važiuoti A34 keliu, vėliau D947 keliu, nepagrįstai nukrypo nuo darbdavio nurodyto marÅ¡ruto ir savarankiÅ¡kai nusprendė įvažiuoti į kitÄ keliÄ ; pasirinko netinkamÄ ir nepritaikytÄ vietÄ vilkikui stovėti per naktį; neveikė pakankamai atidžiai ir rÅ«pestingai darbdaviui nurodydamas žymiai mažesnį kiekį pavogto krovinio nei buvo pavogta iÅ¡ tiesų. Ä®vertindama ir savo kaltę dėl minėto įvykio, atsakovė prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo tik pusę gavėjui atlygintų nuostolių.

Taip pat atsakovė nurodė, kad ji yra pilnai atsiskaičiusi su ieÅ¡kovu, sumokėdama jam net daugiau nei priklausė. Teismas k o n s t a t u o j a: nustatyta, kad 2017 m. balandžio 13 d. tarp ieÅ¡kovo R. B. ir atsakovės UAB “Gertransa” buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 327, kuriuos pagrindu R. B. buvo priimtas dirbti UAB “Gertransa” tolimųjų reisų vairuotoju. Darbo sutarties 3 punktu, UAB “Gertransa” įsipareigojo darbuotojui mokėti LR Vyriausybės nustatytÄ minimalų darbo užmokestį, padaugintÄ iÅ¡ 1,3 koeficiento, iÅ¡mokant darbo užmokestį du kartus per mėnesį.

Darbo sutarties 5 punktu nustatoma 6 (Å¡eÅ¡ių) darbo dienų darbo savaitė bei teisės aktuose vairuotojams nustatyta maksimali darbo trukmė, taikant suminę darbo laiko apskaitÄ . Darbo sutarties 7.4. punktu susitarta, kad darbuotojui už tarnybines komandiruotes mokama 50 procentų dienpinigių sumos, apskaičiuotos pagal Komandiruočių sÄ naudų atskaitymo iÅ¡ pajamų taisykles. Darbo sutartyje nustatyta, kad didesnė dienpinigių suma gali bÅ«ti mokama atskiru darbdavio įsakymu (e. b. t. 1, b. l. 40-41).

IeÅ¡kovas buvo supažindintas su UAB “Gertransa” tolimųjų reisų vairuotojo pareigine instrukcija, kurios 15 punkte nustatyta, kad darbuotojas privalo užtikrinti krovinio saugumÄ , informuoti transporto skyriaus vadovÄ apie svarbias aplinkybes, susijusias su gabenamu kroviniu (e. b. t. 1, b. l. 111-112). 2018 m. sausio 4 d., apie 19.20 val., ieÅ¡kovas, gabendamas alkoholinių gėrimų krovinį, sustojo PrancÅ«zijoje, kelio D643 iÅ¡platėjime, neapÅ¡viestoje, nesaugomoje vietoje, negyvenamoje teritorijoje (e. b. t. 1, b. l. 45, 58, 54, 56; t. 2, b. l. 13, 15, 17-19), kur nenustatyti asmenys įsibrovė į puspriekabę ir pagrobė dalį krovinio, priklausančio trečiajam asmeniui UAB „Pernod Ricard Lietuva“, kuris dėl to patyrė 6516 EUR nuostolių (e. b. t. 3, b. l. 17).

Trečiasis asmuo UAB „Pernod Ricard Lietuva“ kitam trečiajam asmeniui UAB „Litona Cargo“ (užsakovui) pateikė pretenzijÄ dėl 6516 EUR dydžio nuostolių atlyginimo (e. b. t. 3, b. l. 23). Atsakovė UAB „Gertransa“ atlygino trečiajam asmeniui UAB „Litona Cargo“ (užsakovui) 6 586,57 Eur nuostolių (e. b. t. 1, b. l. 42-46, 52, 113). Draudimo kompanija informavo atsakovę, kad net ir praneÅ¡us apie vagystę, įvykis bÅ«tų buvęs pripažintas nedraudiminiu, kadangi krovinys pagrobtas transporto priemonei stovint nesaugomoje aikÅ¡telėje (e. b. t. 1, b. l. 108-109).

1. Dėl atsakovės reikalavimo Atsakovė reikalauja įpareigoti ieÅ¡kovÄ atlyginti 2721 EUR dydžio žalÄ , atsiradusiÄ jai atlyginus žalÄ trečiajam asmeniui, kuris žalÄ patyrė nenustatytiems asmenims pagrobus dalį ieÅ¡kovo vežamo krovinio. Darbo kodekso (toliau – DK) 151 straipsnis nustato, kad kiekviena darbo sutarties Å¡alis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties Å¡aliai padarytÄ turtinę žalÄ , taip pat ir neturtinę žalÄ . Kasacinis teismas 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-322-1075/2018 yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos Å¡ios sÄ lygos:

1) padaroma žala;

2) žala padaroma neteisėta veika;

3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo;

4) yra pažeidėjo kaltė;

5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais;

6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Taigi materialinė darbuotojo atsakomybė kyla, kai pažeidėjas ir nukentėjusioji Å¡alis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais, žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla ir kai yra nustatomos visos Å¡ios sÄ lygos: žala; neteisėta veika; priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; yra pažeidėjo kaltė. DK normos nereglamentuoja darbuotojo neteisėtų veiksmų, kaip bÅ«tinosios materialinės atsakomybės taikymo sÄ lygos, sÄ vokos.

CK 6.246 straipsnio, reglamentuojančio neteisėtus veiksmus, kaip bÅ«tinÄ jÄ civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygÄ , 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad materialinės atsakomybės sÄ lyga – neteisėta veika – suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – lokalinių, nevykdymas ar netinkamas vykdymas.

Darbuotojo teisinė pareiga yra tinkamai atlikti savo pareigas, jis privalo rÅ«pintis tinkamu darbo sutarties vykdymu. Darbuotojo neveikimas gali bÅ«ti pripažintas neteisėtu, kai esant tam tikroms aplinkybėms jis įpareigotas atlikti reikiamus veiksmus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016 26 punktÄ ). 1.1. Dėl neteisėtų veiksmų Atsakovė nurodo tokius ieÅ¡kovo neteisėtus veiksmus:

1) ieÅ¡kovas nesilaikė darbdavio nurodymų važiuoti A34 keliu, vėliau D947 keliu, nepagrįstai nukrypo nuo darbdavio nurodyto marÅ¡ruto ir savarankiÅ¡kai nusprendė įvažiuoti į kitÄ keliÄ ;

2) ieÅ¡kovas pasirinko netinkamÄ ir nepritaikytÄ vietÄ vilkikui stovėti per naktį;

3) ieÅ¡kovas neveikė pakankamai atidžiai ir rÅ«pestingai darbdaviui nurodydamas žymiai mažesnį kiekį pavogto krovinio nei buvo pavogta iÅ¡ tiesų. UAB “Gertransa” tolimųjų reisų vairuotojo pareiginės instrukcijos, su kuria ieÅ¡kovas buvo supažindintas, 15 punkte, be kita ko, nustatyta, kad darbuotojas privalo užtikrinti krovinio saugumÄ , informuoti transporto skyriaus vadovÄ apie svarbias aplinkybes, susijusias su gabenamu kroviniu. Pareiginės instrukcijos 8 punktas, be kita ko, nustato, kad jei darbuotojas dėl susidariusių aplinkybių negali atlikti jam pavestų užduočių ar vykdyti pareigų, privalo nedelsiant apie tai informuoti transporto skyriaus vadovÄ arba transporto skyriaus darbuotojus, arba direktoriaus pavaduotojÄ . 2018 m. sausio 4 d., apie 19.20 val., ieÅ¡kovas, gabendamas alkoholinių gėrimų krovinį, sustojo PrancÅ«zijoje, kelio D643 iÅ¡platėjime, neapÅ¡viestoje, nesaugomoje vietoje, negyvenamoje teritorijoje (e. b. t. 1, b. l. 45, 58, 54, 56; t. 2, b. l. 13, 15, 17-19), kur nenustatyti asmenys įsibrovė į puspriekabę ir pagrobė dalį krovinio.

Teismo vertinimu, sustojimas poilsiui tokioje vietoje nedera su pareigos užtikrinti krovinio saugumÄ tinkamu vykdymu. IeÅ¡kovas, bÅ«damas tolimųjų reisų vairuotoju bei atsakingu už jam patikėtÄ krovinį, galėjo ir turėjo suvokti, jog poilsiui pasirinkta vieta nėra saugi. Byloje nėra ginčo dėl to, jog sunkvežimiams specialiai pritaikytos stovėjimo vietos yra saugesnės, nei ieÅ¡kovo pasirinkta vieta, ir tokių vietų (stovėjimo aikÅ¡telių) buvo keliasdeÅ¡imties kilometrų spinduliu nuo sustojimo vietos (e. b. t. 2, b. l. 20).

Tačiau, anot ieÅ¡kovo, darbdavys ieÅ¡kovui nebuvo pateikęs jokių instrukcijų apie tai, kokiose vietose darbuotojas gali sustoti, neaprÅ«pino jo GPS ir kita įranga, kurios pagalba jis galėjo surasti saugiÄ sunkvežimių stovėjimo aikÅ¡telę; be to, anot jo, tuo metu Liuksemburge, kur buvo kito pasikrovimo vieta, visos stovėjimo aikÅ¡telės jau buvo užimtos ir surasti laisvÄ stovėjimo vietÄ nebebuvo galimybių. Teismas laiko, jog esant tokiai situacijai, ieÅ¡kovas privalėjo vadovautis pareiginės instrukcijos 8 punktu ir turimomis ryÅ¡io priemonėmis nedelsiant informuoti transporto skyriaus vadovÄ arba transporto skyriaus darbuotojus, arba direktoriaus pavaduotojÄ apie susidariusiÄ situacijÄ bei pareikalauti nurodymų, kaip jam elgtis, kokiu bÅ«du užtikrinti krovinio saugumÄ , pareikalauti artimiausios saugios sustojimo vietos koordinačių bei marÅ¡ruto iki jos.

Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių tai, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų ėmęsis tokių priemonių. Todėl teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovas, sustodamas kelio D643 iÅ¡platėjime, neapÅ¡viestoje, nesaugomoje vietoje, negyvenamoje teritorijoje, pažeidė pareiginės instrukcijos 15 punkte nustatytÄ pareigÄ užtikrinti krovinio saugumÄ , o neinformavęs transporto skyriaus vadovo arba transporto skyriaus darbuotojų, arba direktoriaus pavaduotojo apie tai, kad negali vykdyti pareigos užtikrinti krovinio saugumÄ , pažeidė ir pareiginės instrukcijos 8 punkto reikalavimus ir tokiu bÅ«du veikė neteisėtai. 1.2.

Dėl kaltės Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rÅ«Å¡is (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerÅ«pestingumo) yra pakankama darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009; 2017 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-611/2017 28 punktas). Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad materialinės atsakomybės darbo teisės prasme atvejais žalÄ padariusio asmens (darbuotojo) kaltė nepreziumuojama.

Tai reiÅ¡kia, kad tuo atveju, kai pareiÅ¡kiamas reikalavimas darbuotojui dėl žalos atlyginimo, darbuotojo kaltę privalo įrodyti ieÅ¡kinį pareiÅ¡kęs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-611/2017 27 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas turi procesinę pareigÄ Ä¯rodyti atsakovo kaltės faktÄ materialinei atsakomybei kilti, o nuo kaltės formos priklauso darbuotojo materialinės atsakomybės apimtis – nustačius darbuotojo tyčiÄ , jam taikoma visiÅ¡ka materialinė atsakomybė, o neatsargumÄ â€“ ribota trijų vidutinių darbuotojo atlyginimų dydžio atsakomybė, iÅ¡skyrus DK nustatytus atvejus.

Tiek civilinės, tiek materialinės atsakomybės atveju kaltės sampratÄ apibrėžia CK 6.248 straipsnio 3 dalis: laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina. Å ioje normoje įtvirtintas vadinamasis protingo, apdairaus, rÅ«pestingo žmogaus (bonus pater familias) elgesio standartas, pagal kurį vertinama, ar žalÄ padaręs asmuo yra kaltas. Kaltė gali pasireikÅ¡ti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis).

Kasacinio teismo taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad jeigu asmuo veikia neteisėtai ir siekdamas padaryti žalos, tai jo veiksmai yra tyčiniai, o jeigu konkrečioje situacijoje neužtikrinamas bÅ«tinas atidumas ir rÅ«pestingumas, tai yra neatsargumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas, nesiimdamas pakankamų priemonių krovinio saugumui užtikrinti, nebuvo tiek atidus ir rÅ«pestingas, kiek tomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina, todėl jo kaltės forma – neatsargi.

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje nėra pakankamo pagrindo konstatuoti darbuotojo didelio neatsargumo, reiÅ¡kiančio aiÅ¡kų ir nepateisinamÄ aplaidumÄ vykdant savo pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012), kuris pagal teisinius padarinius yra prilyginamas tyčinei kaltės formai. IeÅ¡kovo akcentuojamos darbdavio detalių instrukcijų stoka bei prastas aprÅ«pinimas techninėmis priemonėmis Å¡velnina ieÅ¡kovo kaltės laipsnį, nes Å¡ios aplinkybės taip pat prisidėjo prie žalos atsiradimo. 1.3.

Dėl žalos DK 152 straipsnio 2 dalis nustato, kad nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į:

1) netekto turto ar turto, kurio vertė sumažėjo, vertę, atskaičiavus nusidėvėjimÄ , natÅ«ralų sumažėjimÄ ir turėtas iÅ¡laidas (tiesioginius nuostolius);

2) žalÄ patyrusios darbo sutarties Å¡alies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant iÅ¡vengti žalos atsiradimo;

3) žalÄ padariusios darbo sutarties Å¡alies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant iÅ¡vengti žalos atsiradimo;

4) faktÄ , kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobÅ«dis, ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbo ginÄÄ dėl teisės nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgdamas į žalÄ padariusios darbo sutarties Å¡alies finansines ir ekonomines galimybes, iÅ¡skyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia. Darbuotojo atsakomybės apimties nustatymo taisyklės taikytinos ir tais atvejais, kai darbdavys, atlyginęs darbuotojo veiksmais padarytÄ Å¾alÄ , įgyvendina regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į darbuotojÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-690/2018 18 punktÄ ). Teismas, nustatydamas atlygintinos žalos dydį, atsižvelgia į Å¡ias reikÅ¡mingas aplinkybes:

1) dėl atsakovės vadovo sprendimo nesikreipti į policijÄ dėl vagystės žalos dydis padidėjo akcizo mokesčio suma – 520,80 EUR (e. b. t. 3, b. l. 17);

2) atsakovės aiškių instrukcijų apie saugias sustojimo vietas nebuvimas bei neaprūpinimas darbuotojo techninėmis priemonėmis (GPS navigacija, interneto ryšio įranga) netiesiogiai prisidėjo prie žalos atsiradimo;

3) ieškovo kaltės forma – neatsargumas;

4) atsakovė verčiasi pakankamai rizikinga veikla – tarptautiniu krovinių pervežimu, – todėl privalo prisiimti ir atsakomybę dėl rizikingo veiklos pobÅ«džio galinčių atsirasti neigiamų padarinių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-690/2018 25-27 punktus). DK 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, iÅ¡skyrus Å¡iame kodekse ir kituose įstatymuose numatytus atvejus, darbuotojas privalo atlyginti visÄ padarytÄ turtinę žalÄ , bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo Å¡eÅ¡ių vidutinių darbo užmokesčių dydžio.

Nagrinėjamu atveju, nenustačius ieškovo didelio neatsargumo bei atsižvelgus į aukščiau išdėstytas reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškovo atsakomybės apimtis negali būti didesnė, nei trys jo vidutiniai darbo užmokesčiai. 1.4. Dėl priežastinio ryšio Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis).

Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktÄ priežastinio ryÅ¡io sampratÄ ir kasacinio teismo formuojamÄ teismų praktikÄ priežastinis ryÅ¡ys gali bÅ«ti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigÄ pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sÄ lygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sÄ lygų Å¡iai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia Å¡ių padarinių atsiradimÄ .

Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ priežastinio ryÅ¡io nustatymo civilinėje byloje procese sÄ lygiÅ¡kai iÅ¡skiriami du etapai. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryÅ¡ys, kai sprendžiama, ar konkretÅ«s neigiami padariniai bÅ«tų atsiradę, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėto veiksmo (conditio sine qua non testas). Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryÅ¡ys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje L.

B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „ Riviva“, KB „Alytaus prekyba“, bylos Nr. 3K-3-554/2007; 2008 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Rudeta“ v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-322/2008; kt.). BÅ«tent sprendžiant dėl teisinio priežastinio ryÅ¡io buvimo atsižvelgtina į pirmiau nurodytÄ netiesioginio priežastinio ryÅ¡io taisyklę, kad, norint konstatuoti esant priežastinį ryšį, pakanka nustatyti, jog atsakingo asmens elgesys yra, nors ir ne vienintelė, bet pakankama žalos atsiradimo priežastis.

Nustačius, kad teisinę pareigÄ pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, taigi padaryta žala nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėtų veiksmų, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę. Kartu pažymėtina, kad priežastinio ryÅ¡io nustatymo ypatumas neveikimo atveju yra tas, jog Å¡iuo atveju nėra veiksmo, dėl kurio galėtų bÅ«ti sprendžiama, ar jis pripažintinas conditio sine qua non konkrečių neigiamų padarinių atžvilgiu, todėl nėra ir faktinio priežastinio ryÅ¡io.

Tačiau teisine prasme pripažįstama, kad priežastinis ryÅ¡ys yra, jeigu asmuo turėjo pareigÄ kÄ nors atlikti, kokiu nors bÅ«du veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sÄ lygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi net ir nesant faktinio priežastinio ryÅ¡io, teisinis priežastinis ryÅ¡ys gali bÅ«ti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (žr.

LAT 2010 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad tarp ieÅ¡kovo neteisėto neveikimo (krovinio saugumo neužtikrinimo) ir atsiradusios žalos yra netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, nes jo neveikimas tik sudarė palankias sÄ lygas kitiems, nenustatytiems asmenims įvykdyti vagystę. Tiesioginis priežastinis ryÅ¡is yra tarp turtÄ pagrobusių asmenų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Å ie asmenys iki Å¡iol nėra nustatyti bei patraukti atsakomybėn, be kita ko, ir dėl atsakovės vadovo sprendimo nesikreipti į teisėsaugos institucijas.

Tai sudaro pagrindÄ mažinti ieÅ¡kovo atsakomybės apimtį iki dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių – 1043,34 EUR (521,67 x 2). Kiti atsakovės akcentuojami ieÅ¡kovo tariamai neteisėti veiksmai (nukrypimas nuo marÅ¡ruto bei tikrovės neatitinkančios informacijos apie pagrobto krovinio kiekį pateikimas), teismo vertinimu, nėra priežastiniu ryÅ¡iu susiję su atsiradusiais padariniais, nes nuo jų yra pernelyg nutolę. Atsakovės vadovas 2018 m. lapkričio 12 d. posėdyje į teisėjo klausimÄ , kÄ jis bÅ«tų daręs kitaip sužinojęs, kad žalos dydis yra didesnis, nei jam nurodė ieÅ¡kovas, atsakė, kad bÅ«tų pagalvojęs apie bankrotÄ .

Taigi, tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimas, jei toks neteisėtas veiksmas ir būtų nustatytas, neturėjo jokios įtakos vadovo sprendimui nesikreipti į teisėsaugos institucijas ir, atitinkamai, žalos faktui ir dydžiui. Be to, byloje neįrodyta, jog ieškovas tuo metu turimais duomenimis galėjo tiksliai nustatyti pagrobto krovinio kiekį (važtaraštyje dėžių skaičius nenurodytas).

2. Dėl ieÅ¡kovo reikalavimų IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti jam 1600 EUR nesumokėto darbo užmokesčio, dienpinigių ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas. 2.1. Dėl darbo užmokesčio Darbo sutarties 3 punktu UAB “Gertransa” įsipareigojo ieÅ¡kovui mokėti LR Vyriausybės nustatytÄ minimalų darbo užmokestį, padaugintÄ iÅ¡ 1,3 koeficiento, iÅ¡mokant darbo užmokestį du kartus per mėnesį. Darbo sutarties 5 punktu nustatoma 6 (Å¡eÅ¡ių) darbo dienų darbo savaitė bei teisės aktuose vairuotojams nustatyta maksimali darbo trukmė, taikant suminę darbo laiko apskaitÄ . 2014 m. gruodžio 18 d.

įsakymu atsakovės direktorius įsakė nuo 2015 m. sausio mėn. taikyti 3 mėnesių suminės darbo laiko apskaitos laikotarpį (e. b. t. 3, b. l. 31). DK 115 straipsnio 5-7 dalys nustato: jeigu apskaitinio laikotarpio pabaigoje darbuotojas dėl jam sudaryto darbo laiko režimo nėra iÅ¡dirbęs bendros viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko normos, už neįvykdytÄ darbo laiko normÄ jam sumokama pusė priklausančio iÅ¡mokėti darbo užmokesčio (5 dalis); jeigu apskaitinio laikotarpio pabaigoje darbuotojas yra iÅ¡dirbęs daugiau valandų, negu bendra viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma, už virÅ¡ytÄ darbo laiko normÄ jam apmokama kaip už virÅ¡valandinį darbÄ arba darbuotojo praÅ¡ymu virÅ¡ytas darbo laikas, padaugintas iÅ¡ skaičiaus 1,5, gali bÅ«ti pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko (6 dalis); dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitÄ , darbo užmokestis mokamas už faktiÅ¡kai iÅ¡dirbtÄ laikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus atvejus; darbdavys turi teisę per kiekvienÄ apskaitinio laikotarpio mėnesį mokėti pastovų darbo užmokestį, nepaisydamas faktiÅ¡kai iÅ¡dirbtos darbo laiko normos, o galutinį atsiskaitymÄ už darbÄ per apskaitinį laikotarpį pagal faktinius duomenis atlikti apmokėdamas už darbÄ paskutinį apskaitinio laikotarpio mėnesį (7 dalis).

Darbo užmokesčio tarifai už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, virÅ¡valandinį darbÄ nustatyti DK 144 straipsnio 1-4 dalyse. Kaip matyti iÅ¡ atsakovės pateiktų pažymų apie ieÅ¡kovui priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas, atsakovė, apskaičiuodama ieÅ¡kovui priklausantį darbo užmokestį, aukščiau nurodytų DK 115 straipsnio 5 dalies, 144 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatų nesilaikė. Teismas perskaičiavo ieÅ¡kovui priklausantį darbo užmokestį už visÄ darbo atsakovės įmonėje laikotarpį, vadovaudamasis darbo sutarties nuostatomis, aukščiau nurodytomis DK nuostatomis, į bylÄ pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenimis.

Teismo perskaičiuoto ieÅ¡kovui priklausančio darbo užmokesčio lentelė yra Å¡io sprendimo priede Nr. 1, kuris yra neatskiriama Å¡io sprendimo dalis. Teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nėra įrodymų apie tai, kad ieÅ¡kovas buvo pateikęs praÅ¡ymus dėl kasmetinių atostogų suteikimo 2017 m. spalio bei gruodžio mėnesiais, pats ieÅ¡kovas neigia rašęs tokius praÅ¡ymus. Todėl teismas, perskaičiuodamas ieÅ¡kovui priklausantį darbo užmokestį, laikė, jog ieÅ¡kovas Å¡iais mėnesiais neatostogavo, o jam iÅ¡mokėtus atostoginius teismas įskaitė į atsakovės priskaičiuotÄ darbo užmokestį.

Teismo skaičiavimais, atsakovė ieÅ¡kovui priskaičiavo 114,11 EUR mažiau, nei jam priklauso. 2.2. Dėl darbo laiko apskaitos IeÅ¡kovas pateikė tachografo duomenis, kuriais įrodinėja tai, kad atsakovė neapskaitė virÅ¡valandžių, naktinio darbo valandų, netinkamai apskaitė darbo valandas poilsio ir Å¡venčių dienomis. DK 119 straipsnyje įtvirtinta, kad virÅ¡valandžiai – laikas, kada darbuotojas faktiÅ¡kai dirba virÅ¡ydamas darbo laiko režimo jam nustatytÄ darbo dienos (pamainos) ar apskaitinio laikotarpio bendrÄ darbo laiko trukmę (DK 119 straipsnio 1 dalis).

DK 119 straipsnio 2 dalis numato, kad virÅ¡valandžiai gali bÅ«ti dirbami tik su darbuotojo sutikimu (iÅ¡skyrus atvejus, kai turi bÅ«ti dirbama įvykus nelaimei ar gedimui, dėl kurio darbdaviui galėtų kilti didelė žala). Už virÅ¡valandinį darbÄ mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis (DK 144 straipsnio 4 dalis). VirÅ¡valandiniais darbais laikomi darbai, dirbami virÅ¡ijant nustatytÄ darbo laiko trukmę (DK 150 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.).

VirÅ¡valandiniai darbai paprastai draudžiami ir gali bÅ«ti dirbami tik iÅ¡imtiniais DK 151 straipsnyje nustatytais atvejais (DK 150 straipsnio 2 dalis (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.). Pažymėtina, kad tokie darbai dirbami darbdavio nurodymu arba su darbdavio žinia. Darbuotojo buvimas darbe, virÅ¡ijantis jam nustatytÄ darbo laiko trukmę, nors galbÅ«t ir susijęs su darbo funkcijų vykdymu, savaime nereiÅ¡kia virÅ¡valandinio darbo, jeigu taip elgiamasi nesant darbdavio nurodymo, be jo žinios ar leidimo.

Tokiu atveju neatsiranda darbdavio pareigos mokėti už tokį buvimÄ darbo vietoje kaip už virÅ¡valandinį darbÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2011). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog už virÅ¡valandinį darbÄ bei darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis turi bÅ«ti mokama, jeigu nustatoma tokia faktų visuma:

1) darbai buvo realiai dirbami;

2) darbai buvo dirbdami darbdavio nurodymu, su jo žinia ar jam leidus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-590-378/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2011, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 4 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-2033-516/2011). Remiantis teismų praktika, dirbti darbus nurodytu laiku darbdavys (jo atstovas) gali skirti tik įsakymu (nurodymu).

Tam, kad toks darbas bÅ«tų pripažintas virÅ¡valandiniu, pakanka, kad nurodymÄ dirbti darbuotojo tiesioginis virÅ¡ininkas duotų žodžiu arba toks darbas bÅ«tų dirbamas su jo žinia ir leidimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-339/2010). Taigi, nustatydamas, ar egzistuoja antroji aplinkybė, sÄ lygojanti darbdavio pareigÄ sumokėti už virÅ¡valandinį darbÄ ir už darbÄ Å¡venčių ir poilsio dienomis, teismas turi įvertinti įrodymų visumÄ ir Å¡io vertinimo pagrindu konstatuoti, ar buvo atitinkamas darbdavio nurodymas, leidimas, iÅ¡reikÅ¡tas kokia nors darbuotojams privaloma forma, ar darbuotojai dirbo savo iniciatyva, be darbdavio nurodymo ir jam nežinant (CPK 185 straipsnis).

Pareiginės instrukcijos 12.11 punkte nustatyta, kad virÅ¡valandžiai nenumatyti, todėl virÅ¡ijus nustatytu maksimalius darbo ar vairavimo laikotarpius ar pažeidus kitus vairavimo ir poilsio režimo normatyvus, vairuotojui taikomos drausminės nuobaudos. Byloje nėra įrodymų apie ieÅ¡kovo tiesioginio virÅ¡ininko nurodymus dirbti virÅ¡valandžius, naktinį darbÄ , dirbti daugiau valandų poilsio bei Å¡venčių dienomis, nei nurodyta darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kad tachografo registruojamų duomenų iÅ¡klotinėse nurodytos darbo valandos naktį, poilsio bei Å¡venčių dienomis, virÅ¡ijančios jam apskaitytas darbo valandas, buvo dirbamos su tiesioginio virÅ¡ininko žinia ir leidimu.

Liudytoja J. P. 2019 m. sausio 22 d. posėdyje parodė, jog nebuvo jokio nurodymo ieÅ¡kovui dirbti naktį. Darbo laikas yra apskaitomas darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, o ne kokiais nors kitais dokumentais (nuostata, galiojusi tiek pagal ankstesnį DK (147 straipsnio 6 dalis), tiek pagal naujÄ jį DK (120 straipsnis) (žr. Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-237-638/2019 22 punktÄ ). Be to, DK 120 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad darbuotojas turi teisę susipažinti su savo darbo laiko apskaita ir reikalauti neatlygintinai gauti darbo laiko apskaitos žiniaraščio iÅ¡raÅ¡Ä .

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas, apskaičiuodamas ieÅ¡kovui priklausantį darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas, vadovaujasi pateiktuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodytais duomenimis. 2.3. Dėl dienpinigių Anot ieÅ¡kovo, jam atsakovė nesumokėjo visų jam priklausančių dienpinigių, nes tikrasis Å¡alių susitarimas buvo dėl 100 procentų dienpinigių normos mokėjimo. IeÅ¡kovas 2019 m. sausio 22 d. posėdyje paaiÅ¡kino, kad įsidarbinant jam vadovas pasakė, kad bus mokama 60 EUR už dienÄ atskaičius mokesčius.

Darbuotojui mokamų dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo iÅ¡laidas, atsirandančias dėl iÅ¡vykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iÅ¡ nuolatinės darbo vietos iÅ¡vyksta darbdavio pavedimu, darbdavio nurodomai užduočiai atlikti. Tokių padidėjusių iÅ¡laidų kompensavimo garantija darbuotojui nustatyta DK 107 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo bÅ«ti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Dienpinigių mokėjimo tvarka detalizuota Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarime Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių iÅ¡laidų apmokėjimo; Å¡iuo nutarimu patvirtinto dienpinigių mokėjimo tvarkos apraÅ¡o 2 punkte nustatyta, kad dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje. Aukščiau nurodytu nutarimu patvirtintas ir maksimalių dienpinigių dydžių sÄ raÅ¡as.

Å alių sudarytos Darbo sutarties 7.4. punktu susitarta, kad darbuotojui už tarnybines komandiruotes mokama 50 procentų dienpinigių sumos, apskaičiuotos pagal Komandiruočių sÄ naudų atskaitymo iÅ¡ pajamų taisykles. Darbo sutartyje nustatyta, kad didesnė dienpinigių suma gali bÅ«ti mokama atskiru darbdavio įsakymu. UAB „Gertransa“ direktoriaus įsakymų pagrindu ieÅ¡kovas buvo komandiruotas krovinių gabenimui: nuo 2017 m. balandžio 17 d. iki 2017 m. balandžio 26 d. į PrancÅ«zijÄ ; nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. gegužės 8 d.

į PrancÅ«zijÄ ; nuo 2017 m. gegužės 14 d. iki 2017 m. gegužės 22 d. į PrancÅ«zijÄ ; nuo 2017 m. gegužės 27 d. iki 2017 m. birželio 8 d. į PrancÅ«zijÄ ; nuo 2017 m. birželio 11 d. iki 2017 m. birželio 22 d. į PrancÅ«zijÄ ; nuo 2017 m. liepos 15 d. iki 2017 m. liepos 28 d. į PrancÅ«zijÄ , nuo 2017 m. liepos 31 d. iki 2017 m. rugpjūčio 4 d. į PrancÅ«zijÄ ; nuo 2017 m. rugpjūčio 5 d. iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. į BelgijÄ ; nuo 2017 m. rugpjūčio 14 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17d.

į VokietijÄ ; nuo 2017 m. rugpjūčio 19 d. iki 2017 m. rugsėjo 5 d. į PrancÅ«zijÄ ; nuo 2017 m. rugsėjo 9 d. iki 2017 m. rugsėjo 0 d. į PrancÅ«zijÄ ; nuo 2017 m. rugsėjo 24 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. į PrancÅ«zijÄ ; nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2017 m. spalio 4 d. į VokietijÄ ; nuo 2017 m. spalio 25 d. iki 2017 m. lapkričio 5 d. į PrancÅ«zijÄ ; nuo 2017 m. lapkričio 7 d. iki 2017 m. lapkričio 21 d. į PrancÅ«zijÄ ; nuo 2017 m. lapkričio 23 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. į VokietijÄ ; nuo 2017 m. lapkričio 28 d. iki 2017 m. gruodžio 6 d.

į PrancÅ«zijÄ ; nuo 2017 m. gruodžio 7 d. iki 2017 m. gruodžio 8 d. į LatvijÄ ; nuo 2017 m. gruodžio 11 d. iki 2017 m. gruodžio 19 d. į PrancÅ«zijÄ ; nuo 2017 m. gruodžio 20 d. iki 2017 m. gruodžio 20 d. į PrancÅ«zijÄ ; LatvijÄ ; nuo 2017 m. gruodžio 27 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. į PrancÅ«zijÄ ; nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 8 d. į PrancÅ«zijÄ ; 2018 m. sausio 13 d. iki 2018 m. sausio 19 d. į PrancÅ«zijÄ ; nuo 2018 m. sausio 20 d. iki 2018 m. sausio 22. į LiuksemburgÄ ; nuo 2018 m. sausio 23 d. iki 2018 m. sausio 24 d.

į VokietijÄ ; nuo 2018 m. sausio 25 d. iki 2018 m. sausio 26 d. į PrancÅ«zijÄ ; nuo 2018 m. sausio 27 d. iki 2018 m. vasario 1 d. į IspanijÄ ; nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2018 m. vasario 9 d. į VokietijÄ ; nuo 2018 m. vasario 13 d. iki 2018 m. vasario 22 d. į PrancÅ«zijÄ ; nuo 2018 m. vasario 28 d. iki 2018 m. kovo 10 d. į PrancÅ«zijÄ ; nuo 2018 m. kovo 12 d. iki 2018 m. kovo 14 d. į LatvijÄ (e. b. t. 2, b. l. 20-50). Už Å¡ias komandiruotes ieÅ¡kovui buvo iÅ¡mokėta 8 772,98 Eur dienpinigių (e. b. t. 2, b. l. 51-72). 2017 m. rugsėjo 7 d.

UAB „Gertransa“ direktorius įsakymu nusprendė komandiruočių į užsienį dienpinigių normas nuo 2017 m. rugsėjo 12 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. taikyti 100 procentų dienpinigių normas (e. b. t. 2, b. l. 73). Teismas perskaičiavo ieškovui priklausančius dienpinigius vadovaudamasis aukščiau nurodytais dokumentais ir šiuos skaičiavimus pateikia priede Nr. 2, kuris yra neatskiriama šio sprendimo dalis. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, ieškovui dienpinigiai buvo skaičiuojami ir mokami iš esmės vadovaujantis darbo sutarties nuostatomis.

Dienpinigiai virÅ¡ijantys 50 procentų normÄ , nesant dėl to direktoriaus įsakymo, buvo sumokėti tik už dvi komandiruotes. Byloje nenustatyta, kad ieÅ¡kovas iki nagrinėjamo darbo ginčo pradžios bÅ«tų reiÅ¡kęs pretenzijas darbdaviui dėl jam mokamų dienpinigių dydžio, kas netiesiogiai patvirtina, jog ir pats ieÅ¡kovas sutiko su tokiu dienpinigių dydžiu. Todėl teismas laiko, kad ieÅ¡kovo nurodomos aplinkybės neįrodo kitokio Å¡alių susitarimo dėl dienpinigių dydžio, nei nurodytas darbo sutartyje.

Byloje nenustatyta, jog ieÅ¡kovui sumokėta mažiau dienpinigių, nei jam priklauso. PrieÅ¡ingai, 2018 m. kovo 14 d. jam buvo sumokėtas 540,00 EUR dydžio dienpinigių avansas, kuris liko nepanaudotas, nes ieÅ¡kovas nuo Å¡ios datos į komandiruotę nebevyko. 2.4. Dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas Pagal DK 126 straipsnio 2 dalį darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip dvideÅ¡imt keturių darbo dienų (jeigu dirbama Å¡eÅ¡ias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Už dirbtÄ laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 14 d. iki 2018 m. kovo 28 d. ieÅ¡kovui priklausė 23 darbo dienos kasmetinių atostogų (taikant 6 darbo dienų per savaitę režimÄ ).

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovui kasmetinės atostogos 2017 m. spalio bei gruodžio mėnesiais buvo įformintos nesant jo raÅ¡ytinio praÅ¡ymo, todėl laikoma kad jis Å¡iais laikotarpiais neatostogavo. 2018 m. kovo 13 d. ieÅ¡kovas pateikė atsakovei praÅ¡ymÄ iÅ¡leisti jį kasmetinių apmokamų atostogų nuo 2018 m. kovo 14 d. iki 2018 m. kovo 21 d. (e. b. t. 2, b. l. 151) ir direktoriaus įsakymu buvo iÅ¡leistas atostogų nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2018 m. kovo 21 d. (e. b. t. 2, b. l. 154). Kadangi ieÅ¡kovas teigia, jog jo praÅ¡ymu atostogavo tik vienÄ kartÄ (7 darbo dienas), atleidžiant iÅ¡ darbo jam turėjo bÅ«ti sumokėta kompensacija už 16 darbo dienų.

Kasmetinių atostogų laiku darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis (atostoginiai) (DK 130 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai darbuotojui pagal šį kodeksÄ ar kitas darbo teisės normas ar darbo sutartį turi bÅ«ti mokamas vidutinis darbo užmokestis (arba jo dalis), priklausantis (priklausanti) nuo anksčiau gauto darbo užmokesčio, tokiam darbo užmokesčiui apskaičiuoti taikomos Å¡io straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose numatytos darbo užmokesčio dalys Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (DK 139 straipsnio 4 dalis).

Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarka numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ (TAR, 2017-06-27, Nr. 2017-10853) patvirtintame Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigÅ«no vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos apraÅ¡e. ApraÅ¡o 3 punkte nurodyta, jog į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį įskaitoma: 3.1. bazinis (tarifinis) darbo užmokestis už atliktÄ darbÄ , apskaičiuotas pagal įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje (toliau – įmonė) taikomas darbo apmokėjimo formas ir sistemas: mėnesines algas ir pareigines algas (toliau – mėnesinės algos) bei valandinius atlygius ir dieninius atlygius; 3.2. didesnis apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ naktį, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų, kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, ir kitais darbo ar tarnybos santykius reglamentuojančiuose įstatymuose (toliau – įstatymai), kolektyvinėje ir darbo sutartyse numatytais atvejais; 3.3. papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta Å¡alių susitarimu arba mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomÄ darbo apmokėjimo sistemÄ ; 3.4. priedai ir priemokos prie valandinių atlygių, dieninių atlygių ir mėnesinių algų, taip pat kitos iÅ¡mokos už atliktÄ darbÄ , numatytos darbo teisės normose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse, iÅ¡skyrus pareiginės algos dydžio vienkartinį priedÄ , mokamÄ valstybės tarnautojams; 3.5. premijos už atliktÄ darbÄ , nustatytos Å¡alių susitarimu arba mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomÄ darbo apmokėjimo sistemÄ , ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas, mokamas valstybės tarnautojams.

Atsakovė skaičiavo ieÅ¡kovui priklausančiÄ kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, laikydama, kad per 2017 m. gruodžio mėn. bei 2018 m. sausio-vasario mėnesių laikotarpį buvo 60 darbo dienų (e. b. t. 3, b. l. 50). Apskaičiuojant jo vidutinį darbo užmokestį, sumuojamas teismo perskaičiuotas darbo užmokestis už minėtus mėnesius – 511,82 EUR + 525,97 EUR + 527,22 EUR. IeÅ¡kovo vienos darbo dienos vidutinis darbo užmokestis sudaro 26,08 Eur (1565,01 / 60). IeÅ¡kovui priskaičiuota 16 nepanaudotų atostogų dienų, todėl kompensacija už nepanaudotas atostogas sudarytų 417,28 EUR (26,08 x 16).

IeÅ¡kovui atleidžiant iÅ¡ darbo buvo priskaičiuota 285,55 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas, t. y. 131,73 EUR mažiau, nei jam priklauso (417,28 - 285,55). 2.5. Dėl priteistinos sumos Atsakovė ieÅ¡kovui priskaitė 114,11 EUR mažiau darbo užmokesčio bei 131,73 EUR mažiau kompensacijos už nepanaudotas atostogas, nei ieÅ¡kovui priklausytų, viso: 245,84 EUR (neatskaičius mokesčių). Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovui buvo permokėta 540,00 EUR dienpinigių suma. Teismo vertinimu, Å¡i suma negali bÅ«ti įskaitoma į ieÅ¡kovui priklausančio darbo užmokesčio bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas sumÄ , nes nuo jos nebuvo apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai Valstybei (GPM bei Sodros įmokos).

Permokėtų dienpinigių įskaitymas šiuo sprendimu negalimas, nes tokiu atveju nukentėtų darbuotojo interesai. Todėl ieškovo reikalavimai tenkintini iš dalies, priteisiant jam iš atsakovės 114,11 EUR darbo užmokesčio bei 131,73 EUR kompensacijos už nepanaudotas atostogas (neatskaičius mokesčių).

3. Procesiniai klausimai DK 231 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiÅ«ros dalykas. Tame pačiame straipsnyje nustatyta, kad, pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginÄÄ dėl teisės iÅ¡ esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus (3 dalis); teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (7 dalis).

DGK buvo nagrinėjamas ginčas pagal abiejų Å¡alių pareikÅ¡tus reikalavimus. Todėl, tÄ patį Å¡alių ginÄÄ dėl teisės iÅ¡nagrinėjus teisme, teismas priima sprendimÄ dėl abiejų Å¡alių pareikÅ¡tų reikalavimų bei paskirsto bylinėjimosi iÅ¡laidas. Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

IeÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro 800 Eur už advokato teisinę pagalbÄ (e. b. t. 3, b. l. 61-62, 91-92), atsakovė pateikė įrodymus apie jos byloje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas – 1 210,00 Eur už advokato pagalbÄ (e. b. t. 3, b. l. 32-37). Å alių patirtos iÅ¡laidos teisinei pagalbai apmokėti nevirÅ¡ija maksimalių rekomenduojamų priteisti dydžių, todėl yra protingos. Tenkinus ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, laikoma, kad patenkinta 15,37 procento (245,84 / 1600 x 100) ir atmesta 84,63 procento ieÅ¡kinio materialiųjų reikalavimų.

Tenkinus atsakovės reikalavimÄ dėl nuostolių priteisimo iÅ¡ dalies, laikoma, kad patenkinta 38,34 procento (1043,34 / 2721 x 100) ir atmesta 61,66 procento Å¡io reikalavimo. Bylinėjimosi iÅ¡laidos turi bÅ«ti paskirstytos pagal abiejų Å¡alių tenkintų ir atmestų materialiųjų reikalavimų vidurkį (žr. Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-529-555/2019). Atitinkamai ieÅ¡kovui priteistina 38,52 procento jo turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų ((15,37 + 61,66) /2), t. y. 308,16 EUR, o atsakovei – 61,49 procento ((38,34 + 84,63) / 2), t. y. 744,03 EUR.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, n u s p r e n d ė: ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti ieÅ¡kovui R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės UAB „Gertransa“, j. a. k. 234414120: 114,11 EUR (vienÄ Å¡imtÄ keturiolika eurų 11 ct) nesumokėto darbo užmokesčio (priskaičiuota suma, neatskaičius mokesčių); 131,73 EUR (vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 73 ct) kompensacijos už nepanaudotas atostogas (priskaičiuota suma, neatskaičius mokesčių); 308,16 EUR (tris Å¡imtus aÅ¡tuonis eurus 16 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Kitos ieÅ¡kinio dalies netenkinti. Atsakovės UAB „Gertransa“ reikalavimÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB „Gertransa“, j. a. k. 234414120: 1043,34 EUR (vienÄ tÅ«kstantį keturiasdeÅ¡imt tris eurus 34 ct) nuostolių atlyginimo; 744,03 EUR (septynis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt keturis eurus 03 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kitos atsakovės reikalavimo dalies netenkinti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėjas Sergej Lebedev Civilinė byla Nr. e2-177-959/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10856-2018-1 Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimo Priedas Nr. 1 Eilės Nr. Laikotarpis DS nustatytas užmokestis Nustatytas darbo valandų sk. per mėnesį 1 val. DU Faktiškai dirbtas laikas pagal žiniaraščius ir DU Neįvykdyta darbo laiko norma ir DU (DK 115 str. 5 d.) Darbo val. poilsio dienomis (10) ir papildoma DU suma (11) Darbo val. švenčių dienomis (12) ir papildoma DU suma (13) Teismo perskaičiuotas DU UAB "Gertransa" Priskaičiuotas DU Skirtumas: permoka (+) arba nepriemoka (-) 1 2 3 4 5=3/4 6 7=6x5 8 9=8x5/2 10 11=10x5/2 12 13=12x5 14=7+9+11+13 15 16=15-14 1 2017 m. balandis 495,00 € 152 3,26 € 82 267,32 € 22 35,86 € 1 1,63 € 1 3,26 € 308,07 € 260,53 € -47,54 € 2 2017 m. gegužė 495,00 € 176 2,81 € 168 472,08 € 8 11,24 €  0,00 € 4 11,24 € 494,56 € 495,00 € 0,44 € 3 2017 m. birželis 495,00 € 175 2,83 € 114 322,62 € 61 86,32 €  0,00 €  0,00 € 408,94 € 500,55 € 91,61 € 4 2017 m. liepa 495,00 € 159 3,11 € 97 301,67 € 62 96,41 € 7 10,89 € 1 3,11 € 412,08 € 495,00 € 82,92 € 5 2017 m. rugpjūtis 495,00 € 175 2,83 € 161 455,63 € 14 19,81 € 5 7,08 € 9 25,47 € 507,99 € 495,00 € -12,99 € 6 2017 m. rugsėjis 495,00 € 168 2,95 € 158 466,10 € 10 14,75 € 28 41,30 € 8 23,60 € 545,75 € 495,00 € -50,75 € 7 2017 m. spalis 495,00 € 175 2,83 € 69 195,27 € 106 149,99 €  0,00 € 6 16,98 € 362,24 € 388,63 € 26,39 € 8 2017 m. lapkritis 495,00 € 168 2,95 € 161 474,95 € 7 10,33 € 5 7,38 € 16 47,20 € 539,86 € 495,00 € -44,86 € 9 2017 m. gruodis 495,00 € 152 3,26 € 147 479,22 € 5 8,15 € 15 24,45 €  0,00 € 511,82 € 495,00 € -16,82 € 10 2018 m. sausis 525,00 € 176 2,98 € 133 396,34 € 43 64,07 € 14 20,86 € 15 44,70 € 525,97 € 525,00 € -0,97 € 11 2018 m. vasaris 525,00 € 151 3,48 € 134 466,32 € 17 29,58 € 4 6,96 € 7 24,36 € 527,22 € 525,00 € -2,22 € 12 2018 m. kovas 525,00 € 176 2,98 € 82 244,36 € 6 8,94 € 7 10,43 €  0,00 € 263,73 € 124,41 € -139,32 € viso: 5 408,23 € 5 294,12 € -114,11 € PASTABOS: 1) 2017 m. balandžio mėn. dirbta 13 darbo dienų, nustatytas darbo valandų skaičius per šį laikotarpį - 104 val. (13x8), faktiškai dirbta 82 val., skirtumas - 22 val.; 2) 2018 m. kovo mėn. dirbta 11 dienų, nustatytas darbo valandų skaičius per šį laikotarpį - 88 val. (11x8), faktiškai dirbta 82 val., skirtumas - 6 val.;

3) DU – darbo užmokestis;

4) DS – darbo sutartis. Civilinė byla Nr. e2-177-959/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10856-2018-1 Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimo Priedas Nr. 2 Eilės Nr. Dienos Šalis Maksimalus tarifas Tarifas pagal DS ir įsakymus Teismo priskaičiuoti dienpinigiai UAB "Gertransa" priskaičiuoti ir išmokėti dienpinigiai Skirtumas: permoka arba nepriemoka (-) 1 2 3 4 5 6=2x4x5 7 8=7-6 1 6 Prancūzija 57,00 € 0,5 171,00 € 191,98 20,98 € 2 9 Prancūzija 57,00 € 0,5 256,50 € 256,5 0,00 € 3 11 Prancūzija 57,00 € 0,5 313,50 € 313,5 0,00 € 4 13 Prancūzija 57,00 € 0,5 370,50 € 370,5 0,00 € 5 12 Prancūzija 57,00 € 0,5 342,00 € 342 0,00 € 6 14 Prancūzija 57,00 € 0,5 399,00 € 399 0,00 € 7 6 Belgija 57,00 € 0,5 171,00 € 313,5 142,50 € 8 3 Vokietija 58,00 € 0,5 87,00 € 87 0,00 € 9 18 Prancūzija 57,00 € 0,5 513,00 € 513 0,00 € 10 3 Prancūzija 57,00 € 0,5 85,50 € 85,5 0,00 € 11 9 Prancūzija 57,00 € 1 513,00 € 513 0,00 € 12 7 Prancūzija 57,00 € 1 399,00 € 399 0,00 € 13 4 Vokietija 58,00 € 1 232,00 € 232 0,00 € 14 6 Prancūzija 57,00 € 1 342,00 € 342 0,00 € 15 23 Prancūzija 57,00 € 1 1 311,00 € 1311 0,00 € 16 5 Vokietija 58,00 € 1 290,00 € 290 0,00 € 17 20 Prancūzija 57,00 € 1 1 140,00 € 1140 0,00 € 18 3 Latvija 38,00 € 1 114,00 € 114 0,00 € 19 8 Prancūzija 57,00 € 0,5 228,00 € 228 0,00 € 20 9 Prancūzija 57,00 € 0,5 256,50 € 256,5 0,00 € 21 3 Liuksemburgas 50,00 € 0,5 75,00 € 75 0,00 € 22 2 Vokietija 58,00 € 0,5 58,00 € 58 0,00 € 23 3 Ispanija 49,00 € 0,5 73,50 € 73,5 0,00 € 24 8 Vokietija 58,00 € 0,5 232,00 € 232 0,00 € 25 10 Prancūzija 57,00 € 0,5 285,00 € 285 0,00 € 26 11 Prancūzija 57,00 € 0,5 313,50 € 313,5 0,00 € 27 2 Latvija 38,00 € 0,5 38,00 € 38 0,00 €