Legislator Case Law & Legislation
a125b42a-48ba-4edf-80da-93356a3f51e4 AI generated

a125b42a-48ba-4edf-80da-93356a3f51e4 · Alytaus rajono apylinkės teismas

Case Number a125b42a-48ba-4edf-80da-93356a3f51e4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ieÅ¡kovas yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butÄ (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); nurodytas butas yra gyvenamoji patalpa, galinti bÅ«ti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2,3 straipsniai);

Legislator headnote

AI generated

a125b42a-48ba-4edf-80da-93356a3f51e4 · Alytaus rajono apylinkės teismas: Ä®statymas galiojo iki 1998 m. liepos 1 d.. Ä®statymo pripažinimas netekusiu galios reiÅ¡kia, kad Å¡is neveikia į ateitį, tačiau nereiÅ¡kia, jog iÅ¡nyksta teisės ir pareigos, įgytos pagal galiojusį įstatymÄ , todėl Å¡ioje civilinėje byloje sprendžiamas klausimas, ar ieÅ¡kovė įgijo teisę galiojant Butų privatizavimo įstatymui privatizuoti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ar tokiÄ teisę gali gyvendinti, jei dėl tam tikrų priežasčių ji nebuvo įgyvendinta įstatymo galiojimo metu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

NUTARTIS                                                                                                                     Civil. byla Nr.2-1854-470/2012Teisminio proceso Nr..2-13-3-01365-2012-9                                                                                                                     Procesinio sprendimo kategorija 45.6 30.6 (S) ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012m. gruodžio 17d.,Alytus              Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Snaigė Juknevičienė, sekretoriaujant Rimai Šimanskienei, dalyvaujant ieškovei V.

K., jos atstovei advokatei Astai Bilinskienei, atsakovo atstovui R. P.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės V. K. ieÅ¡kinį su atsakove Alytaus miesto savivaldybės administracija dėl buto privatizavimo lengvatinėmis sÄ lygomis.             Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė:             IeÅ¡kovė V. K. pateikė ieÅ¡kinį teismui, kuriuo praÅ¡o pripažinti, kad ji nuo 1993 metų yra gyvenamosios patalpos – 12,03m2 kambario, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkė ir pripažinti jai teisę privatizuoti nuomojamÄ butÄ (duomenys neskelbtini), pagal Butų privatizavimo įstatymÄ bei įpareigoti Alytaus miesto savivaldybę sudaryti su ja buto pirkimo – pardavimo sutartį kainomis, nustatytomis ir apskaičiuotomis laikantis Butų privatizavimo įstatyme nustatytos tvarkos.

IeÅ¡kovė nurodė, kad 1989 metais jos sutuoktiniui B. K. per darbovietę Alytaus statybos trestÄ buvo suteikta gyvenamoji patalpa – dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini),. Bute jų Å¡eima apsigyveno Alytaus miesto Liaudies deputatų Tarybos vykdomojo komiteto iÅ¡duoto orderio Nr. 002953, iÅ¡raÅ¡yto 1990-03-02, pagrindu. Tų pačių metų vasario mėnesį jos sutuoktinis pasirašė tipinę Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo nuomos sutartį neterminuotam laikotarpiui. 1992m. gegužės 6d. ji teisminiu keliu nutraukė santuokÄ su B.

K.. Teismo sprendimu taip pat buvo nustatyta nuomojamos gyvenamosios patalpos naudojimosi tvarka tarp jos ir buvusio sutuoktinio, jai paskirtas naudotis 17,71m2 ploto kambarys, B. K. 12,03m2 kambarys bei paliktos patalpos bendram naudojimuisi. Po santuokos nutraukimo B. K. iÅ¡vyko gyventi kitur ir Å¡iame bute nebegyveno. 2002-02-06 jos buvęs sutuoktinis teismo keliu pripažintas praradęs teisę į nuomojamÄ patalpÄ . Tokiu bÅ«du ji su dukterimi E. faktiÅ¡kai nuo 1993 metų, kuomet iÅ¡vyko buvęs sutuoktinis, naudojasi abiem buto kambariais, ji yra faktinė abiejų kambarių nuomininkė, visÄ tÄ laikÄ ji moka komunalinių paslaugų mokesčius už visÄ butÄ . 1994-06-21 ji per atsakovÄ pateikė praÅ¡ymÄ Butų privatizavimo valstybinei komisijai dėl dviejų kambarių privatizavimo.

Esant neaiÅ¡kiai situacijai dėl B. K. paskirtu naudotis buto kambariu ir galimybės jai vienai sudaryti viso buto privatizavimo sutartį, Alytaus miesto savivaldybės atsakingi darbuotojai ilgÄ laikÄ neformino buto pirkimo – pardavimo sutarties, jai kaskart nurodydami palaukti iki bus nuspręsta, ar ji gali privatizuoti abu kambarius. Taip belaukiant pasibaigė LR Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikas. Kadangi buto pirkimo – pardavimo procedÅ«ra nebuvo užbaigta dėl atsakovo neveiklumo, ji laiko tinkamai pradėjusi privatizavimo procesÄ , savalaikiai pasinaudojusi įstatymo suteikta galimybe privatizuoti butÄ ir nebaigusi procedÅ«ros ne dėl nuo jos, bet dėl nuo atsakovo priklausančių priežasčių.

Apie atsakovo atsisakymÄ sudaryti su ja buto pirkimo –pardavimo sutartį ji sužinojo iÅ¡ Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2007-01-17 raÅ¡to Nr. SD-487. Laiko, kad savo neveiklumu atsakovas pažeidė jos teises.             Atsakovas su ieÅ¡kiniu sutinka iÅ¡ dalies. Atstovas nurodė, kad ieÅ¡kovė V. K. laiku ir tinkamai nepateikė privatizavimui reikalingų dokumentų įgaliotai institucijai, todėl neįgijo subjektinės teisės privatizuoti nuomojamÄ butÄ lengvatine tvarka pagal LR Butų privatizavimo įstatymÄ .

Atsakovas neprieÅ¡tarauja, kad teismas pripažintų ginčo nuomos sutartį su ieÅ¡kove faktiÅ¡kai buvus sudarytÄ nuo 1993 metų.             IeÅ¡kinys atmestinas.Bylos duomenimis nustatyta, kad 1990-03-02 ieÅ¡kovės V. K. sutuoktiniui B. K. Alytaus miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas iÅ¡davė orderį Nr.002953, suteikiantį teisę jam ir Å¡eimos nariams V. K., E. K. apsigyventi dviejų kambarių bute (duomenys neskelbtini), (b.l. 7). Su B. K. buvo sudaryta Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose tipinė nuomos sutartis, kurios pagrindu nuomininkas su Å¡eimos nariais įgijo teisę nuomotis 29,74m2 gyvenamojo ploto butÄ neterminuotam laikui (b.l. 8). 1992m. sausio 21d. ieÅ¡kovė V.

K. teismo keliu nutraukė santuokÄ su B. K. (b.l. 10). Alytaus rajono apylinkės teismas 1992 metais civilinėje byloje Nr. 2-5820/92 sprendimu nustatė naudojimosi tvarkÄ nuomojamu butu tarp B. K. ir V. K., jam paskirdamas naudotis 12,03m2 dydžio kambariu, jai 17,71m2 dydžio kambariu, pagalbines patalpas paliko bendram naudojimuisi (b.l. 9). 1994-07-13 Alytaus miesto meras V. K. priėmė potvarkį Nr. 318, kuriuo nurodė teismo sprendimo pagrindu sudaryti nuomos sutartį su V. K., gyvenančia (duomenys neskelbtini), dėl 17,71m2 ploto (vieno kambario) nuomos. 2002-02-06 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu B.

K. buvo pripažintas praradusiu teisę į nuomojamÄ butÄ (duomenys neskelbtini), (b.l. 20). Å io teismo sprendimo pagrindu 2002-04-03 Alytaus miesto valdyba priėmė sprendimÄ Nr. 127, kuriuo nusprendė sudaryti su V. K. viso buto, t.y. 54,32m2 nuomos sutartį. Byloje sprendžiamas klausimas dėl teisės privatizuoti butÄ Ä¯gyvendinimo pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui bei faktinių ieÅ¡kovės nuomos santykių patvirtinimo nuo ankstesnio laikotarpio nei buvo suraÅ¡yta buto nuomos sutartis.1991 m. gegužės 21 d. priimtas Butų privatizavimo įstatymas, kuriame buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų, nuomojančių iÅ¡ valstybės (savivaldybės) gyvenamÄ sias patalpas, teisė įsigyti vienÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ privačion nuosavybėn lengvatine tvarka, iÅ¡skyrus nuomininkams, gyvenantiems įstatymo 2 straipsnio 3, 4, 5 dalyse įvardintose gyvenamosiose patalpose (Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. VIII-206).

Ä®statymas galiojo iki 1998 m. liepos 1 d.. Ä®statymo pripažinimas netekusiu galios reiÅ¡kia, kad Å¡is neveikia į ateitį, tačiau nereiÅ¡kia, jog iÅ¡nyksta teisės ir pareigos, įgytos pagal galiojusį įstatymÄ , todėl Å¡ioje civilinėje byloje sprendžiamas klausimas, ar ieÅ¡kovė įgijo teisę galiojant Butų privatizavimo įstatymui privatizuoti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ar tokiÄ teisę gali gyvendinti, jei dėl tam tikrų priežasčių ji nebuvo įgyvendinta įstatymo galiojimo metu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sprendžiant dėl ieÅ¡kovo teisės privatizuoti butÄ pagal Butų privatizavimo įstatymÄ , reikia nustatyti visas Å¡iame įstatyme įtvirtintas tokio privatizavimo sÄ lygas:

1) ieÅ¡kovas yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butÄ (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis);

2) nurodytas butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2,3 straipsniai);

3) ieÅ¡kovas kaip subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butÄ , Å¡ia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, bÅ«tinus Å¡iai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė ieÅ¡kovo bei atsakovo kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2007; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2009).Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo turi bÅ«ti tinkamai atlikti atitinkami veiksmai, kurie privalomi ir suinteresuotajam asmeniui (ieÅ¡kovui), gyvenamosios patalpos privatizavimo teisei įgyti, t.y. tinkamas suinteresuoto asmens kreipimasis, kurio pagrindu savivaldybės institucijai atsiranda pareiga pradėti privatizavimo procedÅ«ras ir kurios užbaigiamos pirkėjui sumokėjus nustatytÄ kainÄ ir notarine forma sudarius pirkimo-pardavimo sutartį, dalyvaujant pirkėjui ir pardavėjui.

Nuosavybės teisei į gyvenamÄ jÄ patalpÄ privatizavimo pagrindu atsirasti atitinkamus veiksmus tinkamai turi atlikti ne tik savivaldybės institucija, bet ir reikalavimo teisę turintis asmuo, t.y. nuomininkas bei jo Å¡eimos nariai turi laikytis pareigos gyvenamosios patalpos privatizavimo santykiuose elgtis rÅ«pestingai ir atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 10 12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2007).Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad ieÅ¡kovė V. K. Butų privatizavimo įstatyme nustatytais terminais kreipėsi dėl buto (duomenys neskelbtini), privatizavimo.

IeÅ¡kovė teigia, kad jos kreipimÄ si dėl privatizavimo įrodo praÅ¡ymas, raÅ¡ytas 1994m. birželio 21d. Butų privatizavimo valstybinei komisijai leisti paduoti pareiÅ¡kimÄ ir įforminti gyvenamosios patalpos privatizavimo dokumentus, kurį ji pateikė į bylÄ (b.l. 13). Tačiau kaip paaiÅ¡kino pati ieÅ¡kovė, Å¡io dokumento trafaretinę formÄ ji užpildė Alytaus miesto savivaldybės patalpose, tačiau ji iÅ¡ jos nebuvo priimta, nes formoje buvo braukymų. Jai buvę nurodyta pildyti kitÄ praÅ¡ymÄ , o šį praÅ¡ymÄ , kaip sugadintÄ egzempliorių, parsineÅ¡usi į namus ir saugojusi iki Å¡ių dienų.

Pastebėtina, kad pateiktame anot ieškovės sugadintame prašyme nėra jokių žymų apie tai, kad jis buvo gautas Alytaus miesto savivaldybėje, arba kad jį buvo atsisakyta priimti, arba kad vietoje jo buvo priimtas kitas prašymas, taigi, pats savaime jis neįrodo ieškovės kreipimosi į Alytaus miesto savivaldybę fakto dėl buto privatizavimo. Kitų patvirtinančių įrodymų ieškovė nepateikė. Kaip savo rašte nurodė Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vidaus administravimo skyrius, savivaldybės archyve esančiuose prašymų privatizuoti butus registracijos žurnaluose įrašo apie V.

K. praÅ¡ymÄ privatizuoti butÄ nėra (b.l. 19). Be to, ieÅ¡kovė tvirtina, kad mokėjo pinigines lėšas iÅ¡sipirkdama butÄ , tačiau nenurodė nei kada, nei kokioje banko ar kitoje įstaigoje tai atliko ir nepateikė pinigų mokėjimo faktÄ patvirtinančių dokumentų, nurodė, kad neprisimenanti nei kur, nei kiek pinigų mokėjusi. Be to, sprendžiant iÅ¡ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimo, kad ji kreipėsi į Butų privatizavimo valstybinę komisijÄ rodo, kad tariamai pradėta privatizavimo procedÅ«ra nebuvo baigta.

Sprendžiant iÅ¡ faktinės padėties nuomojamo buto privatizavimo procedÅ«ra negalėjo bÅ«ti pradėta, nes ieÅ¡kovė nebuvo tas subjektas, kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti visÄ ginčo butÄ , kadangi kaip minėta, 1992-05-06 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu nuomojamos patalpos buvo tarp sutuoktinių padalintos, o pareiÅ¡kėjai Alytaus miesto mero potvarkiu Nr. 318 leista nuomotis tik dalį gyvenamos patalpos, t.y. 17,71m2 kambarį. Esant dviem gyvenamosios patalpos nuomininkams patalpos galėjo bÅ«ti privatizuojamos tik tuomet, kai yra gautas kito nuomininko, atskira nuomos sutartimi nuomojančio buto kambarį, notarine tvarka patvirtintas sutikimas (Butų privatizavimo įstatymo 5str. 2d.), kurio Å¡iuo atveju nebuvo.

Taigi, privatizavimo procese, kada norimas privatizuoti butas pagal atskiras nuomos sutartis nuomojamas keliems nuomininkams, bÅ«tina buvo gauti notariÅ¡kai patvirtintÄ nuomininkų sutikimÄ . Kaip minėta, B. K. teisę į buto nuomÄ prarado tik 2002-02-06 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu ir iki to laiko buvo teisėtas dalies ginčo buto nuomininkas. Pažymėtina, kad vien tik praÅ¡ymo pateikimas, kuris Å¡iuo atveju taip pat neįrodytas, nelaikytinas subjektinės teisės privatizuoti butÄ tinkamu įgyvendinimu – kito nuomininko sutikimas buvo bÅ«tina buto pirkimo – pardavimo (privatizavimo) sutarties sudarymo sÄ lyga.

Nebuvimas B. K. notarine tvarka patvirtinto sutikimo privatizuoti butÄ reiÅ¡kia, jog nebuvo vienos esminių privatizavimo sÄ lygų, dėl ko praÅ¡ymas privatizuoti bÅ«stÄ negalėjo bÅ«ti priimtas ir svarstomas.Apibendrinant sprendžiama, kad netgi pasitvirtinus ieÅ¡kovės teigiamam faktui, jog ieÅ¡kovė kreipėsi nustatytu laiku dėl buto privatizavimo, kita priežastis – nebuvimas kito nuomininko sutikimo, buvo kliÅ«tis realizuoti ieÅ¡kovės siekį privatizuoti butÄ â€“ ieÅ¡kovė privatizavimo tarnybai privalėjo įstatymo nustatytais terminais pateiti kito nuomininko sutikimÄ , tačiau to nepadarė ir taip neatliko bÅ«tinų veiksmų įstatymu suteiktai teisei įgyti.

Å iuo metu ieÅ¡kinyje ji kelia kitÄ reikalavimÄ - pripažinti jÄ esant viso buto (duomenys neskelbtini), nuomininke nuo 1993 metų. Å is reikalavimas glaudžiai susijęs su jos siekiu apginti tariamai pažeistÄ teisę dėl gyvenamosios patalpos privatizavimo ir pats savaime ieÅ¡kovei nesukuria jokių materialiųjų teisių, todėl atmestinas kartu su reikalavimu dėl privatizavimo. Fakto nustatymas dėl viso buto nuomos ieÅ¡kovei galėjo bÅ«ti reikÅ¡mingas Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu, nes tuomet V.

K. nebÅ«tų reikėję pateiti kito nuomininko sutikimo privatizuoti butÄ . Tačiau akivaizdu, kad B. K. prarado nuomininko teises į butÄ teisminiu keliu jau po Butų privatizavimo įstatymo galiojimo pasibaigimo, o vien ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovė, kaip ji teigia, viena nuo 1993 metų mokėjo komunalinių paslaugų mokesčius už visÄ butÄ , negali nulemti jos kaip viso buto nuomininkės statuso atsiradimo. Beje, Å¡i ieÅ¡kovės nurodyta aplinkybė niekuo daugiau neparemta, tik jos pačios paaiÅ¡kinimu.

Taip pat pažymėtina, kad šioje byloje negalima laikyti iš naujo neįrodinėtinomis aplinkybėmis tų aplinkybių, kurios buvo nustatytos civilinėje byloje dėl B. K. pripažinimo praradusiu nuomininko teises (Alytaus rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-279-09/2002), nes bylose proceso dalyviai yra ne tie patys asmenys. Atmetus ieškinį, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, pašto išlaidos priteistinos valstybei (CPK 93str., 96str.).             Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini)., 268str., 270str.str.,nusprendžia:Ieškovės V.

K., a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinį atsakovei Alytaus miesto savivaldybės administracijai, į.k. 188706935, atmesti.Priteisti iÅ¡ V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 12,54 Lt (dvylika litų 54ct) paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei.Dėl sprendimo per 30d. gali bÅ«ti duodamas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                            Snaigė Juknevičienė