2022-07-27 Nr. AB-19601-4-69-3-00600-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3519-575/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00600-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Simonai Mockutei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui M. K. R. J., jo atstovui advokatui Vitalijui Jaroščenkai,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus atstovui Tomui Maksimovui,

vertėjui Abdulmecit Zengin,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio M. K. R. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal (duomenys neskelbtini) piliečių M. K. R. J. ir S. S. K. H. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriui dėl sprendimo pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. (duomenys neskelbtini) piliečiai M. K. R. J. ir S. S. K. H. (toliau – ir Užsieniečiai) kreipėsi į teismą, prašydami pakeisti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2022 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. MD-477 (toliau – ir Sprendimas) dalį, paliekant Užsieniečiams ir jų nepilnamečiam vaikui W. M. K. R. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, tačiau netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Užsieniečiai nurodė, kad jie nėra įstatymų pažeidėjai, pagrindų riboti vaiko judėjimo nebuvo, o atsižvelgus į jų individualią padėtį, jiems galima taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą neribojant jų judėjimo laisvės.

3. Skyrius atsiliepime į Užsieniečių skundą prašė skundą atmesti.

4. Skyrius nurodė, kad Užsieniečiai nėra prieglobsčio prašytojai, vykdomas sprendimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Skyrius pažymėjo, jog Užsieniečiai kartu su jų nepilnamečiu vaiku į Lietuvos Respubliką neteisėtai atvyko 2021 m. liepos 15 d., be teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų, Užsieniečiai Lietuvos Respublikoje neturi pastovios gyvenamosios vietos, jokių ryšių su Lietuvos Respublika, lėšų pragyventi, todėl, Skyriaus vertinimu, neribojant Užsieniečių judėjimo laisvės, jie gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti.

II. 5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 23 d. sprendimu Užsieniečių skundą tenkino iš dalies – panaikino Sprendimo dalį dėl (duomenys neskelbtini) pilietės S. S. K. H. ir jos nepilnamečio vaiko W. M. K. R. teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje nesuteikimo, o Sprendimo dalį dėl (duomenys neskelbtini) piliečio M. K. R. J. paliko nepakeistą.

6. Teismas nustatė, kad Užsieniečiai nėra prieglobsčio prašytojai, o Sprendimu Užsieniečiai buvo apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre nesuteikiant teisės jiems laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesiams iki 2022 m. spalio 6 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimas arba kitaip išspręstas klausimas dėl Užsieniečių teisinės padėties. Teismas nurodė, jog minėta Sprendimo dalis apgyvendinti Užsieniečius Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės jiems laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, priimta nustačius, jog yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytos aplinkybės – t. y. Užsieniečiai nepateikė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, jie neturi pastovios gyvenamosios vietos, ryšių su Lietuvos Respublika ar lėšų pragyventi.

7. Teismas pažymėjo, kad Užsieniečiams taikomas apgyvendinimas savo turiniu iš esmės atitiko alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte – apgyvendinimą Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, todėl turėjo būti įvertinta galimybė skirti Užsieniečiams švelnesnę priemonę.

8. Teismas nurodė, kad byloje nebuvo duomenų apie Užsieniečių keliamą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, jie sulaikyti nuo 2021 m. liepos 15 d., laikėsi apgyvendinimo tvarkos. Teismas taip pat pažymėjo, jog Užsieniečiai priklauso pažeidžiamų asmenų grupei. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Užsieniečiams taikomų alternatyvių sulaikymui priemonių diferenciacija yra pakankama ir tokiu būdu būtų užtikrintas tinkamas balansas tarp vaiko ir šeimos interesų būti kartu bei tarp valstybės intereso garantuoti Šengeno erdvės integralumą, valstybės sienos apsaugą. Todėl teismas sprendė, kad (duomenys neskelbtini) pilietės S. S. K. H. ir jos nepilnamečio vaiko W. M. K. R. judėjimo laisvės apribojimai nebuvo proporcingi ir tinkami siekiamiems tikslams – įvykdyti Užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūrą, nes nepilnamečių vaikų interesų bei poreikių užtikrinimas buvo svarbesnis tikslas. Teismas atitinkamai panaikino Sprendimo dalį dėl (duomenys neskelbtini) pilietės S. S. K. H. ir jos nepilnamečio vaiko W. M. K. R. judėjimo laisvės apribojimų.

III. 9. (duomenys neskelbtini) pilietis M. K. R. J. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo dalį – palikti apeliantui apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, tačiau netaikyti judėjimo laisvės apribojimų.

10. Apeliantas nurodo, kad teismas nenustatė jo grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, įstatymų pažeidinėjimo fakto, tačiau nesutiko apeliantui neriboti judėjimo laisvės. Apelianto vertinimu, pagrindų riboti jo judėjimo laisvės nėra, o Tarnyba netikrino, kaip apeliantas elgiasi Pabėgėlių priėmimo centre, neapklausė centre dirbančių darbuotojų.

11. Apeliantas pažymi, jog nors jis atvyko į Lietuvos Respubliką galimai neteisėtu būdu, tačiau nėra įstatymų pažeidėjas, todėl jam netikslinga taikyti pačią griežčiausią priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Apeliantas taip pat nurodo, kad nelegalus prieglobsčio prašytojų atvykimas ar buvimas nesuteikia valstybei galios automatiškai sulaikyti ar kitais būdais apriboti judėjimo laisvę.

12. Skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą neprieštarauja, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 23 d. sprendimas būtų pakeistas, paliekant apeliantui apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, tačiau netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

13. Skyrius nurodo, kad jis buvo įpareigotas priimti Sprendimą apgyvendinti Užsieniečius laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir kitų galimybių ar alternatyvų Įstatyme nėra numatyta, todėl, Skyriaus vertinimu, Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Apeliacijos dalykas ‒ Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo dalies, kuria palikta Sprendimo dalis dėl apelianto apgyvendinimo, ribojant jo judėjimo laisvę, pagrįstumas ir teisėtumas.

15. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuri apskųsta apeliaciniu skundu, iš esmės grindžiama siekiu sumažinti Užsieniečių išvykimo iš Lietuvos Respublikos riziką.

16. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad apeliantui, taip pat kaip ir žmonai bei jų nepilnamečiam vaikui, turi būti paliktas apgyvendinimas Pabėgėlių priėmimo centre, tačiau netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

17. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ 1 punktu paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Atsižvelgus į tai, taikytinos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos (Įstatymo 1407 str. 1 d.).

18. Nustatyta, kad Skyriaus Sprendimas iš esmės grindžiamas Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1–4 punktais. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos, be kita ko, šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje.

19. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte, kuriuo Sprendime, be kita ko, vadovaujasi Kybartų Centras, yra įtvirtintos kumuliatyvios sąlygos, pagal kurias būtina nustatyti abi sąlygas – 1) asmens tapatybės dokumento neturėjimą bei 2) nebendradarbiavimą siekiant nustatyti asmens tapatybę. Be to, Įstatymas detalizuoja „nebendradarbiavimo“ sampratą ir pateikia nebaigtinį vertintinų aplinkybių sąrašą: užsienietis atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan. (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2683-662/2022, 32 p.).

20. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į faktines bylos aplinkybes (byloje nėra duomenų apie Užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, jis nėra bandęs pasišalinti, taip pat nėra duomenų, jog Užsienietis aktyviais veiksmais būtų nebendradarbiavęs su kompetentingų institucijų pareigūnais prašymo suteikti prieglobstį metu, ar siekęs trukdyti nustatyti jo asmens tapatybę, ar pažeidęs apgyvendinimo tvarką, Užsieniečio judėjimo laisvė yra apribota nuo 2021 m. liepos mėnesio) bei į aptartą teisinį reguliavimą, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Vien Sprendime nurodytos aplinkybės (Užsienietis neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, Užsienietis neturi lėšų pragyventi ir jo su Lietuvos Respublika nesieja jokie ryšiai) negali būti laikomos savaime pakankamomis riboti Užsieniečio judėjimo laisvę. Teisėjų kolegija taip pat pažymi ir tai, kad Užsieniečiai į Lietuvos Respubliką atvyko kartu su nepilnamečiu vaiku, todėl būtina atsižvelgti į geriausius vaiko interesus, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog Įstatymo tikslas – išsiuntimo procedūros įvykdymas – gali būti pasiektas ir taikant mažiau apelianto teises ribojančias priemones, taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo diferencijuoti Užsieniečiams bei jų nepilnamečiam vaikui taikomų priemonių. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės nesąlygoja pagrįstos rizikos vertinti, kad asmuo gali bandyti pasišalinti ir išvykti. Be to, akcentuotina ir tai, jog Skyrius neprieštarauja apelianto taikomo apgyvendinimo režimo švelninimui.

21. Apelianto prašymas skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjamu atveju yra nepagrįstas, nes Įstatymo 1408 straipsnio 7 dalyje numatytos dvi Užsieniečio apgyvendinimo režimo klausimo išsprendimo alternatyvos – apgyvendinimas Tarnyboje administraciniu aktu bei Tarnybos kreipimasis su teikimu į teismą, nustačius egzistuojant Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje numatytiems apelianto sulaikymo pagrindams. Kadangi nagrinėjamu atveju apelianto sulaikymo pagrindai nebuvo nustatyti (jo apgyvendinimo klausimas buvo išspręstas administraciniu aktu), pagrįstai jam netaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė.

22. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje byloje nustatytas teisiškai reikšmingas bylos faktines ir teisines aplinkybes, prieina prie išvados, kad Sprendimo dalis, kuria apeliantui skirtas apgyvendinimas Pabėgėlių priėmimo centre su judėjimo Lietuvos Respublikoje apribojimais, yra nepagrįsta ir neproporcinga. Todėl teisėjų kolegija apeliacinį skundą tenkina iš dalies – pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia, t. y. panaikina Skyriaus Sprendimo dalį, kuria apribota apelianto judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio M. K. R. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 23 d. d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„(duomenys neskelbtini) piliečių M. K. R. J. ir S. S. K. H. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. MD-477 dalį dėl (duomenys neskelbtini) pilietės S. S. K. H. ir jos nepilnamečio vaiko W. M. K. R. teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje nesuteikimo.

Panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. MD-477 dalį dėl (duomenys neskelbtini) piliečio M. K. R. J. teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje nesuteikimo.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ričardas Piličiauskas

Dalia Višinskienė