Legislator Case Law & Legislation
a120bb94-ce76-43fc-a3fb-4ce17ba29ddf AI generated

a120bb94-ce76-43fc-a3fb-4ce17ba29ddf · Vilniaus apygardos teismas

Case Number a120bb94-ce76-43fc-a3fb-4ce17ba29ddf
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Byla NrByla Nr. 1S-391-172-2010 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2010 m. birželio 7 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teisejas Pavelas Frolovas, sekretoriaujant Laurai Dmitrijevaitei,dalyvaujant pareiškejai I. P.,pareiškejos atstovui advokatui A. Bertuliui,vertejai O. Jakšto, teismo posedyje išnagrinejes pareiškejos I. P. atstovo advokato A. Bertulio skunda del Švencioniu rajono apylinkes teismo 2010-04-29 nutarties, kuria atmestas pareiškejos I.

Legislator headnote

AI generated

a120bb94-ce76-43fc-a3fb-4ce17ba29ddf · Vilniaus apygardos teismas: Butent tokio pobudžio pasekmes sukele V. J. atlikti veiksmai, jam panaudojus smurta prieÅ¡ I. P. jos nepilnamecio sunaus bei i svecius atvykusios D. T. akivaizdoje, del ko Å¡iems asmenims buvo neabejotinai sukeltas didelis iÅ¡gastis ir Å¡okas. V. J. suvoke, kad yra vieÅ¡oje vietoje (namo kieme) mate, kad jo veiksmus stebi aplinkiniai (nepilnametis I. P. sunus ir D. T.), kad tokiu budu trikdoma vieÅ¡oji tvarka bei Å¡iu padariniu sieke. Atkreiptinas demesys, kad padariniu atžvilgiu kaltininko tycia Å¡iuo atveju gali buti tiek apibrežta, tiek ir neapibrežta.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Byla NrByla Nr. 1S-391-172-2010 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2010 m. birželio 7 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teisejas Pavelas Frolovas, sekretoriaujant Laurai Dmitrijevaitei,dalyvaujant pareiškejai I. P.,pareiškejos atstovui advokatui A. Bertuliui,vertejai O. Jakšto, teismo posedyje išnagrinejes pareiškejos I. P. atstovo advokato A. Bertulio skunda del Švencioniu rajono apylinkes teismo 2010-04-29 nutarties, kuria atmestas pareiškejos I.

P. skundas del 2010-03-26 prokuroru priimto nutarimo del ikiteisminio tyrimo nutraukimo, panaikinimo, n u s t a t e :              2008-09-22 Švencioniu rajono apylinkes prokuraturoje pradetas ikiteisminis tyrimas Nr.92-2-00013-08 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 145 str. 1 d. Pagrindu pradeti tyrima buvo 2008-09-19 Švencioniu rajono apylinkes teismo nutartis, kuria buvo patenkintas I. P. skundas panaikinti nutarima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima pagal I. P. pareiškima del V. J. veiksmu, pasireiškusiu jos sumušimu bei grasinimu nužudyti.

Atlikus ikiteismini tyrima, 2009-03-09 Švencioniu rajono apylinkes prokuraturos prokuroras J. Paškevic prieme nutarima nutraukti ikiteismini tyrima, kadangi V. J. veikoje nebuvo nustatyta požymiu nusikaltimu, numatytu LR BK 145 str. 1 d., 294 str. ir 284 str. V. J. veikoje buvo ižvelgiami požymiai nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str., o kadangi šios kategorijos bylos nagrinejamos privataus kaltinimo tvarka, remiantis LR BPK 417 str. ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Šis nutarimas 2009-04-02 Švencioniu rajono apylinkes vyr. prokurores Z.

Šnurovos nutarimu buvo panaikintas, nurodant, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neišsamiai. Pakartotinai atlikus ikiteismini tyrima, 2009-09-09 Švencioniu rajono apylinkes prokuraturos prokurore I. Kurilo prieme nutarima nutraukti ikiteismini tyrima, kadangi V. J. veikoje nebuvo nustatyta požymiu nusikaltimu, numatytu LR BK 145 str. 1 d., 294 str. ir 284 str. V. J. veikoje buvo ižvelgiami požymiai nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. Remiantis LR BPK 417 str. ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Šis nutarimas 2009-10-19 Švencioniu rajono apylinkes vyr. prokurore Z.

Šnurovos nutarimu buvo panaikintas, nurodant, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neišsamiai, neapklausti visi liudytojai, nepašalinti prieštaravimai.2010-02-25 nutarimu Švencioniu rajono apylinkes prokuraturos prokurore J. Ražanskiene, vadovaudamasi BPK 3 str. 1 d. 1 p., 212 str. 1 p., 214 str. 1 d., 407 str. ir 417 str. 1 d. nuostatomis, nutrauke ikiteismini tyrima byloje Nr. 92-2-00013-08 nustacius, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimu, numatytu BK 145 str. 1 d., 294 str. ir 284 str., požymiu, o galimai buvo padaryta veika, turinti požymiu nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d., o del šios veikos ikiteisminis tyrimas neatliekamas.2010-03-18 skundu pareiškeja I.

P. kreipesi i Švencioniu rajono apylinkes prokuraturos vyriausiaja prokurore, prašydama panaikinti 2010-02-25 prokurores nutarima. 2010-03-26 Švencioniu rajono apylinkes prokuraturos vyriausiosios prokurores Z. Šnurovos nutarimu pareiškejos skundas buvo atmestas, nurodant, kad ikiteisminis tyrimas atliktas išsamiai ir visapusiškai. 2010-04-08 skundu I. P. kreipesi i Švencioniu rajono apylinkes teisma, prašydama panaikinti 2010-02-25 ir 2010-03-26 prokuroru nutarimus. Švencioniu rajono apylinkes teismas 2010-04-29 nutartimi atmete I.

P. skunda, nurodydamas, kad prokuroru nutarimai teiseti ir pagristi. Skundu Vilniaus apygardos teismui pareiškejos I. P. atstovas advokatas A. Bertulis prašo panaikinti Švencioniu rajono apylinkes teismo 2010-04-29 ir priimti nauja nutarti – atnaujinti ikiteismini tyrima V. J. atžvilgiu del padarytu nusikalstamu veiku, numatytu BK 145 str., 284 str. 1 d. ir 294 str. 2 d. Mano, kad teismas netinkamai ivertino visas 2008-07-31 ivykio aplinkybes bei I. P. skunde nurodytus argumentus, del ko neteisingai nutare, kad skundžiami prokuroru nutarimai yra teisingi ir teiseti.Del nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str., pareiškejos atstovo nuomone, apylinkes teismas nepagristai nurode, kad surinktu duomenu neužtenka siekiant irodyti V.

J. grasinimo realumo. Skunde teigiama, jog V. J. atlikti veiksmai (ištrauke I. P. pro namo duris pagriebes už kaklo ir veliau keleta kartu jos galva trinktelejo i medine namo siena) bei ju pasekmes (nustatytas L Polito sveikatos sutrikdymo faktas) akivaizdžiai patvirtina V. J. grasinimo realuma, kadangi nagrinejamu kontekstu jie akivaizdžiai galetu ibauginti bet koki žmogu. Pareiškejos atstovo teigimu, V. J. atlikti smurto veiksmai buvo nukreipti i žmogui gyvybiškai svarbias kuno vietas, t. y. kakla, galva, del ko darytina išvada, kad V.

J. suprato, kad savo veika baugina auka, numate, kad auka del šiu veiksmu patiria ne tik fizine, bet ir psichine prievarta, bei to samoningai sieke, o tai atitinka jam inkriminuotino nusikaltimo, t. y. grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikata, subjektyviaja puse (akivaizdi V. J. tiesiogine tycia).Del nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., advokatas nurodo, kad LR BK 284 str. pagrindine saugoma vertybe yra viešoji tvarka, o papildomu objektu yra sveikata, laisve, orumas, nuosavybe. Konkreciu asmeniniu ar savanaudišku motyvu dominavimas kaltininko veikoje gali rodyti, jog veika buvo nukreipta ne prieš viešaja tvarka, bet prieš kitas istatymo saugomas vertybes, taciau net ir veikdamas del asmeniniu paskatu, asmuo gali suvokti, kad pažeidžia viešaja tvarka ir to noreti.

Todel asmenines paskatos ne visada paneigia veikos priešinguma viešajai tvarkai. Remdamasis Lietuvos Aukšciausiojo teismo nutartimi kasacineje byloje Nr. 2K-670/2002, pareiškejos atstovas teigia, kad nagrinejamuoju atveju ivykio vieta neabejotinai laikytina viešaja vieta. Pažymi, kad visuomenes rimties sutrikdyma kaip pasekme gali rodyti tai, kad prieš asmeni buvo panaudotas fizinis smurtas, žmonems buvo sukeltas didelis išgastis ar kilo sumaištis, aplinkiniai pasijuto šiurkšciai pažeminti ar buvo šokiruoti ir pan.

Butent tokio pobudžio pasekmes sukele V. J. atlikti veiksmai, jam panaudojus smurta prieš I. P. jos nepilnamecio sunaus bei i svecius atvykusios D. T. akivaizdoje, del ko šiems asmenims buvo neabejotinai sukeltas didelis išgastis ir šokas. V. J. suvoke, kad yra viešoje vietoje (namo kieme) mate, kad jo veiksmus stebi aplinkiniai (nepilnametis I. P. sunus ir D. T.), kad tokiu budu trikdoma viešoji tvarka bei šiu padariniu sieke. Atkreiptinas demesys, kad padariniu atžvilgiu kaltininko tycia šiuo atveju gali buti tiek apibrežta, tiek ir neapibrežta.

Atsižvelgiant i tai, V. J. veiksmai net ir esant neapibrežtai tyciai kvalifikuotini pagal LR BK 284 str. 1 d.Del nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 294 str. 2 d., pareiškejos atstovas nurodo, kad BK 294 str. 2 d. numato kvalifikuota savavaldžiavimo sudeti, kuri taikoma, kai kaltininkas panaudoja fizine ar psichine prievarta. Kaip jau I. P. yra nurodžiusi savo pateiktame skunde del 2010-03-26 nutarimo, byloje buvo nustatyta, kad pats V. J. 2008-07-31 isiverže i jos namus ketindamas parodyti, kad neva jis turi teise vaikšcioti 5 metru atstumu nuo upelio per I.

P. šeimos žemes sklypa. I. P. uždraudus V. J. vaikšcioti per jos šeimos žemes sklypa, jis griebesi smurto jos atžvilgiu. Atsižvelgiant i tai, darytina akivaizdi išvada, jog V. J., smurtaudamas I. P. atžvilgiu, savavališkai igyvendino savo tariamas teises, t. y. padare nusikaltima, numatyta LR BK 294 str. 2 d. Tokia išvada galima daryti iš bylos faktiniu aplinkybiu, kadangi V. J. gyne savo tariama teise eiti ir važineti žemes sklypo dalimi, nesilaikydamas istatymu nustatytos tvarkos (nesikreipdamas i teisma) I.

P. atžvilgiu, isibroves i nuosava nama ir pavartodamas psichine (grasinimus) ir fizine (smaugdamas) prievarta. Vadovaujantis tuo, kas nurodyta aukšciau, V. J. akivaizdžiai savavališkai igyvendino savo tariama teise, del ko teismo motyvas del subjektyviu nusikalstamos veikos požymiu motyvo ir tikslo) nebuvimo yra nepagristi.Taip pat skunde nurodoma, jog apylinkes teismo pastebejimas, kad Rusijos Federacijos pilietes D. T. parodymai galejo buti svarbus V. J. atliktos nusikalstamos veikos kvalifikavimui bei renkant jo kaltes irodymus šiame ikiteisminiame tyrime, taciau ši liudytoja nebuvo apklausta ne tik del objektyviu, bet ir subjektyviu priežasciu – tyreju nerangumo pacioje tyrimo pradžioje, tik dar karta patvirtina, kad tyrimas buvo atliktas neišsamiai, del ko turi buti atnaujintas.

             Teismo posedyje pareiškeja I. P. ir jos atstovas praše skunda patenkinti.Pareiškejos I. P. atstovo advokato A. Bertulio skundas tenkintinas iš dalies. 2010-02-25 Švencioniu rajono apylinkes prokuraturos prokurores nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 92-2-00013-08. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu, siekiant nustatyti nusikalstamos veikos aplinkybes, minetoje byloje buvo atlikti butini ikiteisminio tyrimo veiksmai – apklausti itariamasis V.

J., nukentejusioji I. P., liudytojai E. P., T. P., R. U., J. B., M. S., S. S., V. K., D. M., J. U., gauta specialisto išvada del I. P. padarytu sužalojimu pobudžio bei masto, padaryta ivykio vietos apžiura. Teismo nuomone, ikiteisminis tyrimas buvo atliktas išsamiai, nepažeidžiant baudžiamojo proceso istatymo reikalavimu. Remiantis minetais duomenimis, atlikus butinus ikiteisminio tyrimo veiksmus, prokurore nustate, kad 2008-07-31 ivykio prie nukentejusiosios I. P. namo metu, V. J. veiksmuose nebuvo nusikalstamu veiku, numatytu LR BK 145 str. 1 d., 284 str. 1 d. ir 294 str. 2 d., požymiu.

Jo veiksmuose prokurore ižvelge požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d., o del šios veikos ikiteisminis tyrimas neatliekamas ir bylos teisme nagrinejamos privataus kaltinimo tvarka, todel 2010-02-25 prokurores nutarimu ikiteisminis tyrimas V. J. atžvilgiu buvo nutrauktas. Švencioniu rajono apylinkes prokuraturos vyriausioji prokurore bei Švencioniu rajono apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejas, nagrinedami nukentejusiosios I. P. skundus del 2010-02-25 prokurores nutarimo nutraukti ikiteismini tyrima, konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagristai ir kad V.

J. veiksmuose nera nusikalstamu veiku, numatytu LR BK 145 str. 1 d., 284 str. 1 d. ir 294 str. 2 d., požymiu.Pažymetina, jog vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. ikiteisminis tyrimas nutraukiamas tuo atveju, kai arba visai nebuvo jokio ivykio, apie kuri buvo pateikta informacija kaip apie nusikalstama veika, arba ivykis, pasireiškes priešingu teisei elgesiu, yra buves, bet to ivykio negalima laikyti nusikalstama veika, arba buvo ivykis be niekieno kaltes. Atlikus butinus ikiteisminio tyrimo veiksmus, prokurore pagristai nustate, kad V.

J. veiksmuose nera nusikalstamu veiku, numatytu LR BK 145 str. 1 d. ir 294 str. 2 d. požymiu.Apylinkes teismas 2010-04-29 nutartyje pagristai nurode, kad V. J. veiksmuose nera nusikaltimo, numatyto BK 145 str. 1 d. požymiu, kadangi nebuvo nustatyta, kad grasinimas buvo realus, konkretus ir kad jis galejo buti realizuotas. I. P. padaryti kaklo sužalojimai neirodo realaus ketinimo nužudyti. BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybe už grasinima nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikata, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali buti ivykdytas.

Pagal istatyma toks grasinimas turi buti išsakytas konkreciam asmeniui ir buti realus, t. y. nukentejusysis pagal grasinimo išraiška ir kitas aplinkybes turi pagrindo galvoti, jog grasinimas bus realiai igyvendintas. Objektyvioji nusikaltimo puse reiškiasi tam tikra psichine prievarta, kuria kaltininkas naudoja prieš nukentejusiji, kad taip ji ibaugintu, atkeršytu ar pan. Grasinimo nužudyti subjektyviosios puses požymis – kalte pasireiškia tiesiogine tycia: kaltininkas supranta, kad grasinima nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikata išsako taip, jog nukentejusysis tiki, kad tie veiksmai realiai gali buti ivykdyti, ir tokios nukentejusiojo busenos nori.

Itariamasis V. J. neigia grasines nužudyti I. P.. Kitu liudytoju, galinciu patvirtinti, kad V. J. grasino nužudyti I. P. ir grasinimas buvo realus, nera. Nukentejusiosios sunus mažametis liudytojas E. P. parode, kad „kaimynas rekavo ant mamos“, taciau rekavimo negalima tapatinti su realiu grasinimu nužudyti. Pati I. P. parode, kad po to, kai V. J. jai pagrasino, ji stovejo ant namo duru slenkscio ir V. J. dar karta ja sugriebe už gerkles. Iš šiu I. P. parodymu darytina išvada, kad jai V. J. grasinimas nepasirode realus – po V.

J. žodžiu ji nepasitrauke, nesistenge pasislepti, vadinasi I. P. nesitikejo, kad grasinimas gali buti ivykdytas. Taip pat I. P. parodymu nepakanka, norint padaryti išvada, kad V. J. veike tiesiogines tycios forma – suprato, kad grasina nužudyti I. P. ir kad grasina taip, jog I. P. tiki jo grasinimo realumu ir norejo, kad nukentejusioji taip jaustusi. Kaip mineta, V. J. neigia grasines I. P.. Taigi, šiu aplinkybiu visuma patvirtina, kad V. J. veiksmuose nera visu butinu nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. 1 d. sudeties požymiu.Taip pat apylinkes teismo nutartyje pagristai nurodyta, kad V.

J. veiksmuose nera ir BK 294 str. 2 d. požymiu. Savavaldžiavimo atveju yra savavališkai, nesilaikant istatymu nustatytos tvarkos, vykdoma gincijama arba pripažistama, bet nerealizuota savo ar kito asmens tikra ar tariama teise. Savavaldžiautojo psichiniam santykiui su daroma nusikalstama veika budingas isitikinimas, kad jis, nors ir neteisetomis priemonemis, taciau igyvendina jam ar kitam asmeniui priklausancia teise. Kad neteisetas kaltininko elgesys butu pripažintas savavaldžiavimu baudžiamosios teises prasme, yra butinos visos istatymu leidejo BK 294 straipsnyje numatytos salygos (objektyvieji požymiai – veika, padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyvieji požymiai – kalte, motyvas, tikslas).

Savavaldžiavimui svarbu del ko naudojamas smurtas – ar tam, kad igyvendinti savo tariama teise, ar keršto bei panašiais tikslais. Taigi, apylinkes teismas tinkamai pažymejo, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje nera duomenu, kad V. J. smurta prieš I. P. naudojo noredamas igyvendinti savo tikra ar tariama teise, o ne keršto ar kokiais kitais tikslais. Bylos duomenimis tarp I. P. ir V. J. jau senai susikloste konfliktiniai santykiai, todel pagristai manytina, kad V. J. ateidamas i I. P. namus, budamas jos, o ne savo namu teritorijoje, bei vartodamas jos atžvilgiu smurta veike iš pykcio, del asmeniniu nesutarimu, o ne turedamas tycia igyvendinti savo tikra ar tariama teise.Taciau apygardos teismas nesutinka su apylinkes teismo bei prokuroru išvadomis, kad V.

J. veiksmuose taip pat nera ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., sudeties požymiu visumos. Apylinkes teismo teigimu, V. J. veiksmai buvo nukreipti ne i viešaja tvarka ir visuomenes rimti, o i asmens sveikata (objekta). Pažymetina, kad BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos pagrindinis objektas yra viešoji tvarka, o asmens sveikata yra papildomas objektas. Veika šiuo atveju turi pasireikšti nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimu, o konkreciu atveju – kai papildomas kesinimosi objektas yra asmens sveikata – elgiantis ižuliai, tyciojantis, vartojant smurta asmens atžvilgiu ir tokiu budu demonstruojant nepagarba aplinkiniams ir aplinkai.

Pasekmes – realus visuomenes rimties arba tvarkos sutrikdymas. Dar vienas butinas BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymis yra veikos padarymo vieta – veika turi buti padaryta viešoje vietoje. 2010-02-05 nutarime nutraukti ikiteismini tyrima Švencioniu rajono apylinkes prokuraturos prokurore nurode, kad iš bylos medžiagos matyti, jog konfliktas tarp I. P. ir V. J. ivyko privaciame I. P. namu kieme, pašaliniai asmenys nemate konflikto, visuomenes rimtis ir tvarka nebuvo sutrikdyta. Taciau byloje surinkti duomenys leidžia daryti priešinga išvada.

Konflikta tarp I. P. ir V. J. mate nukentejusiosios mažametis sunus E. P. (patvirtino jis pats bei nukentejusioji). Kad konflikta mate tuo metu pas I. P. besisveciavusi drauge D. T., parode ir pati nukentejusioji ir jos mažametis sunus. Iš V. J. parodymu taip pat matyti, kad jam atejus i I. P. namus ten buvo kita, iš matymo jam pažistama moteris. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausta liudytoja D. T. ir jos apklausti del sveikatos bukles nera galimybes, nepaneigia aplinkybes, kad konflikto tarp nukentejusiosios ir V. J. metu ji buvo pas I.

P. namuose. Konfliktas tarp I. P. ir V. J., kaip nurodo pati nukentejusioji ir jos sunus, vyko prie I. P. namo, t.y. namo kieme. Teismu praktikoje namo kiemas pripažistamas vieša vieta (Lietuvos Aukšciausiojo teismo kasacine nutartis Nr. 2K-820/2005). Iš ivykio vietos apžiuros protokolo matyti, kad I. P. kiemas yra gerai matomas, neaptvertas tvora, šalia kelio, kaimyniniai namai yra netoli, todel akivaizdu, kad V. J. veiksmus kieme galejo pamatyti bet kuriuo momentu kieme pasirodyti galeje kiti žmones, ne tik mažametis sunus bei namuose buvusi drauge.

Iš byloje esancios specialisto išvados, nukentejusiosios, liudytoju parodymu matyti, kad V. J. galimai vartojo smurta I. P. atžvilgiu jos namo kieme, t.y. viešoje vietoje, ir tai mate, ar galejo matyti pašaliniai asmenys. Teismu praktikoje analogiškos veikos kvalifikuojamos kaip viešosios tvarkos pažeidimas (Lietuvos Aukšciausiojo teismo kasacine nutartis Nr. 2K-122/2008.) Atsižvelgiant i nurodytas aplinkybes teismas daro išvada, kad V. J. veikoje galimai yra visi požymiai nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., todel del šios nusikalstamos veikos ikiteisminis tyrimas V.

J. atžvilgiu nutrauktas nepagristai.             Atsižvelgiant i tai kas išdestyta, ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr.92-2-00013-08 V. J. atžvilgiu atnaujintinas dalyje del galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d.             Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 2 p., n u t a r e :              iš dalies panaikinti Švencioniu rajono apylinkes teismo 2010-04-29 nutarti, 2010-03-26 Švencioniu rajono apylinkes prokuraturos vyriausiosios prokurores ir 2010-02-25 Švencioniu rajono apylinkes prokuraturos prokurores nutarimus ir atnaujinti ikiteismini tyrima baudžiamojoje byloje Nr.92-2-00013-08 dalyje del nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d., padarymo.             Nutartis galutine ir neskundžiama.

Teisejas                                                                                           Pavelas Frolovas            Â