a11ece9b-e21b-492c-9663-79bef71e7cc5 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2A-625-241/2015Proceso Nr. 2-55-3-01303-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.5.2.; 2.5.1.6.1. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 4 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Dalios Kačinskienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Veiza“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Veiza“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Čili Holdings“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana) ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovo bankroto administratorius UAB „Finresta“ kreipėsi į teismÄ actio Pauliana pagrindu praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančia 2010 m. gegužės 25 d. tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarytÄ prievolių įskaitymo sutartį, taikyti restitucijÄ ir priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 4 304 294,41 Lt. Administratorius nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-4376-345/2011, iÅ¡kėlė ieÅ¡kovui bankroto bylÄ .

Teismas 2012 m. lapkričio 29 d. nutartimi ieÅ¡kovo bankroto administratorių UAB „Verslo administravimo ir paslaugų biuras“ pakeitė naujuoju administratoriumi UAB „Finresta“. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 11 d. priėmė nutartį, kuria patvirtino patikslintÄ bankrutavusios įmonės kreditorių sÄ raÅ¡Ä bei jų finansinius reikalavimus bendrai 362 283,67 Lt sumai. Å ių finansinių reikalavimų patenkinimui ieÅ¡kovas turto neturi. Administratorius nustatė, kad 2010 m. gegužės 25 d. ieÅ¡kovas ir su ja susijusi UAB „Čili Holdings“ sudarė prievolių įskaitymo sutartį, pagal kuriÄ sutarties Å¡alys įskaitė viena kitos vienarÅ«Å¡es prieÅ¡prieÅ¡ines prievoles, po ko pasibaigė 4 304 294,41 Lt atsakovo prievolė ieÅ¡kovui.

Sudaryta sutartis buvo neteisėta ir turi bÅ«ti panaikinta Pauliano ieÅ¡kinio, kurio taikymui yra visos sÄ lygos, pagrindu. Nuo 2009 m. UAB „Veiza“ buvo nemoki ir turėjo kreditorių dar iki ginčijamos sutarties sudarymo, tokia iÅ¡liko ir visÄ laikÄ iki pat bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Kadangi ieÅ¡kovo bankroto administratoriui visi įmonės dokumentai nėra perduoti, jis objektyviai neturi galimybės teismui pateikti ieÅ¡kovo kreditorių sÄ rašų ar kitų reikÅ¡mingų dokumentų, kurie atskleistų ieÅ¡kovo įsiskolinimus konkretiems kreditoriams prievolių įskaitymo sutarties sudarymo dienÄ .

Visgi neįmanoma situacija, kad prie bankroto ribos esanti įmonė neturėtų įsipareigojimų kreditoriams. UAB „Veiza“ kreditorių teisių pažeidimas pasireiÅ¡kė tuo, kad įmonė, žinodama apie savo nemokumÄ , prieÅ¡ pat bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , prievolių įskaitymo sutartimi privilegijuotai (prieÅ¡ kitus kreditorius) atsiskaitė bÅ«tent su susijusiu kreditoriumi UAB „Čili Holdings“, tokiu bÅ«du nesÄ Å¾iningai sumažindama savo turtÄ ir padarydama atsiskaitymÄ su kitais kreditoriais neįmanomu.

Nei vienas teisės aktas, teismo sprendimas ar sutartis nenustato pareigos sudaryti tokio pobÅ«džio sutarties, kokia buvo sudaryta ginčo Å¡alių, todėl ginčijamos sutarties Å¡alys neprivalėjo sudaryti. Tiek ieÅ¡kovas, tiek ir atsakovas, pasiraÅ¡ydami ginčijamÄ prievolių įskaitymo sutartį, žinojo, kad Å¡ios sutarties sudarymo metu UAB „Veiza“ yra nemoki, dėl ko akivaizdžiai žinojo, jog sudarydami Å¡iÄ sutartį pažeidžia visų likusių ieÅ¡kovo kreditorių interesus.

Å alių nesÄ Å¾iningumÄ papildomai įrodo tai, kad sutartis buvo sudaryta dar nesuėjus įskaitytų tarpusavio prievolių mokėjimo terminams (CK 6.67 str. 5 p.); bendrovės buvo susijusios ir kontroliuojamos tų pačių akcininkų (CK 6.57 str. 1 d. 7 p.). Kadangi apie ginčijamÄ prievolių įskaitymo sutartį administratorius sužinojo tik 2014 m. gegužės 5 d., gavęs Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-162-781/2014 UAB „Skaidyta“ atstovo lydraÅ¡tį, todėl ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas.

Atsakovui manant, kad bankroto administratorius ginčijamÄ sutartį faktiÅ¡kai gavo anksčiau nei nurodė ieÅ¡kovas, jam kyla pareiga tokiÄ pozicijÄ pagrįsti įrodymais (CPK 12 str.), tačiau to nepadarė. Vien sandorio fakto sužinojimas arba turėjimas galimybės sužinoti yra nepakankamas, kad bÅ«tų pradėtas ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimas. Å iuo atveju tik 2014 m. gegužės 5 d. gavus papildomus dokumentus bei atsiradus galimybei įvertinti ginčijamÄ sutartį iÅ¡ kitos perspektyvos, ieÅ¡kovui galėjo susiformuoti žinojimas apie ginčijamos sutarties neteisėtumÄ ir tai, jog Å¡i sudaryta sutartis pažeidžia kreditorių teises.

Net jei teismas ir nuspręstų, jog ieÅ¡kinio senaties terminas buvo praleistas, praÅ¡o jį atnaujinti, atsižvelgiant į Å¡ioje byloje egzistuojantį vieÅ¡Ä jį interesÄ . Pripažinus sandorį negaliojančiu, administratorius prašė taikyti restitucijÄ , grÄ Å¾inant ieÅ¡kovui 4 304 294,41 Lt, nepaisant to, kad ieÅ¡kovo bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma sudaro 362 283,67 Lt. Pagal kasacinio teismo praktikÄ bankroto bylos specifika neleidžia visiÅ¡kai tiksliai identifikuoti visų kreditorių reikalavimų sumos iki nebus priimtas sprendimas dėl bendrovės bankroto pabaigos, o ieÅ¡kovui pareikÅ¡tų kreditorinių reikalavimų suma dar gali kisti (padidėti), todėl ji objektyviai negali lemti restitucijos apimties nustatymo.

Be to, bankroto procese yra ginami ne tik bankrutuojančios įmonės kreditorių, tačiau ir įmonės akcininkų interesai, o pagal Ä®BÄ® 31 straipsnio 1 dalies 6 punktÄ , atsiskaičius su bankrutavusios įmonės kreditoriais, likęs bendrovės turtas bÅ«tų grÄ Å¾inamas įmonės savininkams (akcininkams). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 13 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo 1 977 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurios apmokamos iÅ¡ ieÅ¡kovo administravimo iÅ¡laidų.

Spręsdamas dėl vienos iÅ¡ actio Pauliana taikymui bÅ«tinų sÄ lygų – neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, teismas pabrėžė, jog kreditorių bei jų reikalavimų egzistavimo ginčijamo sandorio sudarymo metu fakto savaime nepatvirtina byloje pateikti duomenys apie ieÅ¡kovo bankroto byloje patvirtintus kreditorius bei jų finansinius reikalavimus, nes byloje neįrodyta, kad Å¡ių kreditorių prievolės (reikalavimo teisės) ieÅ¡kovui atsirado ir egzistavo 2010 m. gegužės 25 d., t. y. ginčijamos sutarties sudarymo metu.

Nors ieÅ¡kovo balanse, kuris sudarytas už 2009 m., užfiksuoti duomenys apie 9 529 000 Lt bendrovės įsipareigojimus, bet ginčijamas sandoris buvo sudarytas vėliau (beveik po pusmečio), todėl nėra pagrindo spręsti, kad balanse esantys duomenys buvo aktualÅ«s ginčijamo sandorio sudarymo metu. IÅ¡ prievolių įskaitymo sutartyje nurodytų duomenų apie atsakovo reikalavimo teisių į ieÅ¡kovÄ atsiradimo pagrindus ir bendrÄ ieÅ¡kovo atsakovui įsiskolinimo sumÄ , kuri sudaro 8 359 001,69 Lt, teismas pripažino, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu atsakovas buvo jei ne vienintelis, tai tikrai didžiausiais ieÅ¡kovo kreditorius, todėl ginčijamo sandorio sudarymas buvo abiem sutarties Å¡alims naudingas.

Teismas pažymėjo, kad kol skolininkui nėra iÅ¡kelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, taikytino bankroto atveju, ir nedraudžia vykdyti finansinių prievolių savo kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2012), kÄ Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas padarė. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pirmoji actio Pauliana sÄ lyga neįrodyta. Kadangi nenustatyta, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu be atsakovo ieÅ¡kovas turėjo kitų kreditorių, kurių reikalavimo teisės buvo neabejotinos ir galiojančios, teismas sprendė, jog tokiu atveju negalėjo bÅ«ti ir kreditorių teisių pažeidimo.

Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas praleido vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ actio Pauliana ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti. Teismas pažymėjo, jog administratorius neteikė duomenų bei juos patvirtinančių raÅ¡ytinių įrodymų, kada jis ar ankstesnis administratorius perėmė iÅ¡ ieÅ¡kovo valdymo organų bendrovės dokumentus, įskaitant ginčijamÄ sutartį, tačiau dabartinio administratoriaus sužinojimas apie ginčijamÄ sutartį negalėjo bÅ«ti jo nurodytÄ dienÄ (2014 m. gegužės 5 d.), nes iÅ¡ byloje pateiktų ankstesnio administratoriaus 2012 m. lapkričio 20 d. raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų matyti, kad apie ginčijamÄ sandorį Å¡is administratorius žinojo 2012 m. lapkričio 20 d. ir jÄ (sutartį) turėjo.

Teismas atkreipė dėmesį, kad atstatydinęs ankstesnį administratorių, teismas įpareigojo jį per 15 dienų nuo Å¡ios nutarties priėmimo dienos perduoti naujajam administratoriui UAB „Finresta“ BUAB „Veiza“ turtÄ ir visus dokumentus, todėl ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 14 d. dabartinis administratorius turėjo disponuoti tais pačiais dokumentais, kuriuos turėjo ir pradinis administratorius. Ä®rodymų, kad administratorius UAB „Verslo administravimo ir teisės paslaugų biuras“ neįvykdė teismo įpareigojimo jam (UAB „Finresta“) perduoti visus dokumentus, byloje nepateikta, todėl Å¡i aplinkybė nenuginčyta.

IÅ¡ administratoriaus UAB „Verslo administravimo ir paslaugų biuras“ 2012 m. lapkričio 20 d. raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų turinio teismas nustatė, kad jau tuomet (2012 m. lapkričio 20 d.) Å¡is administratorius manė, kad 2010 m. gegužės 25 d. prievolių įskaitymo sutartis yra neteisėta ir pažeidžia bendrovės kreditorių interesus ir, nors kaip nurodė, kreipėsi į teismÄ dėl Å¡ios sutarties nuginčijimo, tačiau, patikrinus teismų informacinę sistemÄ LITEKO, nenustatyta, kad ieÅ¡kinys dėl tokio sandorio nuginčijimo buvo pareikÅ¡tas teisme.

Dabartinis administratorius UAB „Finresta“ apie ginčijamÄ sandorį turėjo sužinoti ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 14 d., tačiau ieÅ¡kinį teismui dėl prievolių įskaitymo sutarties nuginčijimo pateikė 2014 m. birželio 17 d., t. y. praėjus beveik vieneriems metams ir septyniems mėnesiams nuo sužinojimo apie tokį sandorį. Teismas pripažino, kad tik tinkamai susipažinęs su gauta medžiaga, jÄ Ä¯vertinęs ir iÅ¡analizavęs, administratorius galėjo konstatuoti tikėtinÄ sandorio neteisėtumÄ , tačiau pabrėžė, kad beveik dviejų metų terminas tam (suvokimui) yra neprotingai ilgas.

Teismo vertinimu, administratoriaus deklaruojamas sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentas neatitinka apdairaus ir rÅ«pestingo asmens, kuris analogiÅ¡koje situacijoje galėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti apie tikėtinÄ teisių pažeidimÄ , standarto.Spręsdamas termino atnaujinimo klausimÄ , teismas pažymėjo, kad administratorius nenurodė svarbių ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežasčių, tokių svarbių priežasčių nenustatyta, o ieÅ¡kinio senatį prašė atnaujinti dėl vieÅ¡ojo intereso.

Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nes prieÅ¡ingu atveju ieÅ¡kinio senaties institutas netektų prasmės, kadangi visose bankroto ir su juo susijusiose bylose egzistuoja vieÅ¡as interesas. Ä®vertinęs bylos aplinkybes, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Dėl neprivalomumo sudaryti sandorį teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas neturėjo teisinės prievolės sudaryti ginčijamojo sandorio, tačiau jo sudarymas atitiko atitinkamomis sÄ lygomis veikiančio įprasto Å«kio subjekto elgesio standartÄ .

Spręsdamas dėl sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumo, teismas nustatė, kad sandoris buvo sudarytas tarp susijusių juridinių asmenų ir sandoris sudarytas dėl skolos, kurios mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs, mokėjimo, todėl sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumas bÅ«tų preziumuojamas (CK 6.67 str. 5 p. ir 7 p.) ir dėl to papildomas sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumo nustatymas nėra reikalingas. Tačiau atsižvelgęs į tai, kad nėra visų actio Pauliana taikymui bÅ«tinų sÄ lygų, teismas konstatavo, kad prievolių įskaitymo sutarties nuginčijamas Å¡iuo pagrindu negalimas, todėl ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 13 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, jeigu bÅ«tų nuspręsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas, praÅ¡o terminÄ atnaujinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Teismas netinkamai vertino sÄ lygÄ dėl neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, pažeidė CPK 185 straipsnį bei kasacinio teismo formuojamas įrodymų vertinimo taisykles.

IeÅ¡kovo finansinės atskaitomybės balansas už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 12 d. patvirtina, kad ieÅ¡kovo turto vertė sudarė 5 094 000 Lt, o įsipareigojimai – net 9 529 000 Lt. IeÅ¡kovas buvo nemokus ir turėjo kreditorių dar iki ginčijamos sutarties sudarymo. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartimi buvo patvirtintas patikslintas ieÅ¡kovo kreditorių sÄ raÅ¡as ir jų 362 283,67 Lt kreditoriniai reikalavimai. Taigi ieÅ¡kovas turėjo kreditorių tiek iki sandorio sudarymo, tiek po sandorio sudarymo, akivaizdu, kad įmonės kreditorių buvo ir sandorio dienÄ .

Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , kai reikalavimÄ taikyti actio Pauliana pareiÅ¡kia bankrutuojančios įmonės administratorius, gindamas visų Å¡ios įmonės kreditorių interesus, teismas, spręsdamas dėl reikalavimo patenkinimo, neprivalo konkrečiai identifikuoti ginčijamo sandorio metu buvusių įmonės kreditorių, nes jų identifikavimas nevertintinas kaip aplinkybė, turinti reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2014).

Atsižvelgiant į nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ , bankroto administratorius neturi pareigos įrodyti, jog ieÅ¡kovas prievolių įskaitymo sutarties sudarymo momentu turėjo kreditorių, kurių reikalavimai bendrovei buvo neabejotini ir galiojantys.2. Teismas su vieÅ¡uoju interesu susijusioje civilinėje byloje nepagrįstai konstatuodamas, jog ieÅ¡kovas neįrodė pirmosios actio Pauliana sÄ lygos, ne tik nebuvo aktyvus rinkdamas įrodymus, bet netgi prieÅ¡ingai – trukdė ieÅ¡kovui teismo pagalba tokius įrodymus rinkti – 2014 m. rugpjūčio 19 d. dublike ieÅ¡kovas pateikė teismui praÅ¡ymÄ apklausti liudytojais buvusį ieÅ¡kovo vadovÄ A.

L. ir buvusiÄ vyriausiÄ jÄ buhalterę L. S. dėl įsiskolinimo sandorio dienai, bet teismas tokį ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ atmetė.3. Administratoriui vis dar nėra perduoti visi įmonės dokumentai dėl atsakovui naudingų ir neteisėtų, nesÄ Å¾iningų ieÅ¡kovo buvusių vadovų veiksmų, todėl bankroto administratorius objektyviai neturi galimybės teismui pateikti ieÅ¡kovo kreditorių sÄ rašų ar kitų reikÅ¡mingų dokumentų, kurie atskleistų ieÅ¡kovo įsiskolinimus konkretiems kreditoriams įskaitymo sutarties sudarymo dienÄ .

Nepaisant to, ieÅ¡kovas pagrindė aplinkybę, kad ginčijamos sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovas buvo nemokus ir turėjo kreditorių, turinčių neabejotinas ir galiojančias reikalavimo teises ieÅ¡kovui. Teismo pozicija, jog veiklos nevykdanti 2009 m. pabaigoje nemoki įmonė po pusės metų, t. y. ginčijamo sandorio dienÄ neturėtų nei vieno kreditoriaus, t. y. pataptų moki, o dar po    9 mėn. vėl taptų nemoki ir jai bÅ«tų iÅ¡kelta bankroto byla, neatitinka logikos dėsnių bei įrodymų vertinimo taisyklių.4.

Darbuotojos, buvusios vaiko priežiÅ«ros atostogose, faktiÅ¡kai buvo ieÅ¡kovo kreditorės. Nors Å¡ių darbuotojų reikalavimai ginčijamo sandorio sudarymo dienÄ dar nebuvo suėję, tačiau sudarydamas tokį sandorį ieÅ¡kovas žinojo, kad darbuotojos neiÅ¡vengiamai taps jo kreditorėmis.

5. Teismas nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2012 m. lapkričio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2012), nurodančia, jog kol skolininkui nėra iÅ¡kelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, taikytino bankroto atveju, ir nedraudžia vykdyti finansinių prievolių savo kreditoriams, be to, nurodo, jog ginčijamo sandorio sudarymas abejoms Å¡alims buvo naudingas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartÄ konstatuota, kad, nepaneigiant Å¡io iÅ¡aiÅ¡kinimo, bÅ«tina turėti omenyje tai, jog jis taikytinas tik tiems atvejams, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko, kaip verslo subjekto, protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sÄ Å¾iningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; 2013 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2013).

Ginčijamo sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovas buvo nemokus, veiklos nevykdė, todėl tokioje situacijoje jo valdymo organai turėjo laikytis kreditorių lygiateisiÅ¡kumo ir atsiskaityti su visais kreditoriais proporcingai, o ne iÅ¡imtinai su susijusiu kreditoriumi.6.Teismas nepagrįstai konstatavo nesant kreditorių teisių pažeidimo. Kreditorių teisės buvo pažeistos, nes ieÅ¡kovas žinojo savo finansinę padėtį, veiklos nevykdė ir pajamų negavo, žinojo apie gresiantį bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , tačiau įskaitymo sutartimi privilegijuotai atsiskaitė bÅ«tent su susijusiu kreditoriumi UAB „Čili Holdings“ ir panaikino itin didelį 4 304 294,41 Lt Å¡io kreditoriaus įsiskolinimÄ ieÅ¡kovui, tokiu bÅ«du nesÄ Å¾iningai sumažindama savo turtÄ ir susijusiam asmeniui suteikdamas nepagrįstÄ prioritetÄ kitų kreditorių atžvilgiu, kurie neteko galimybės į proporcingÄ savo reikalavimų patenkinimÄ .7.

Teismas nepagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas. IeÅ¡kinio senaties terminas iÅ¡lieka priklausomas nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o Å¡i – atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ administratorius sužinojo apie įmonės sandorius. Bankroto administratorius iki Å¡iol neturi visų reikiamų dokumentų, jam perduotų sutarčių ir kitų dokumentų sÄ raÅ¡e ginčijamos sutarties nėra, o dokumentai buvo perimti 2013 m. sausio 7 d. Prievolių įskaitymo sutartį bankroto administratorius gavo tik 2014 m. gegužės 5 d. su UAB „Skaideta“ atstovo lydraščiu Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-162-781/2014 dėl UAB „Skaideta“ kreditorinio reikalavimo ieÅ¡kovo bankroto byloje tvirtinimo.

Tik minėtu momentu, gavus papildomus dokumentus bei atsiradus galimybei įvertinti ginčijamÄ Ä¯skaitymo sutartį, ieÅ¡kovui galėjo susiformuoti žinojimas (tačiau tik sÄ lyginis) apie ginčijamos įskaitymo sutarties neteisėtumÄ . Dėl Å¡ių priežasčių vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas.

8. Konstatavęs, jog ieÅ¡kinio senaties terminas yra praleistas, teismas nepagrįstai netenkino praÅ¡ymo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . IeÅ¡kovas elgėsi sÄ Å¾iningai, buvo pakankamai apdairus ir rÅ«pestingas, dėjo visas įmanomas pastangas norėdamas gauti reikiamus dokumentus bei tinkamai ir objektyviai įvertinti situacijÄ , ko jis negalėjo ir iki Å¡iol negali tinkamai padaryti dėl atsakovui palankių neteisėtų buvusių vadovų veiksmų. Be to, byloje egzistuoja vieÅ¡asis interesas, kuriuo siekiama apginti socialiai jautrios grupės darbuotojų, valstybės, kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, o taip pat ir bankrutuojančios įmonės interesus.

Jei teismas laikytų terminÄ praleistu, jis atnaujintinas.?9. Panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 13 d. sprendimÄ ir priėmus naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarytÄ prievolių įskaitymo sutartį pripažinus negaliojančia ab initio – turi bÅ«ti sprendžiamas restitucijos klausimas. Restitucija turėtų bÅ«ti taikoma visa sandorio apimtimi, nepaisant to, kad ieÅ¡kovo bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma sudaro 362 283,67 Lt. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1489/2014, buvo patvirtintas kreditoriaus UAB „Skaideta“ 427 642 Lt finansinis reikalavimas.

Bankroto bylos specifika neleidžia visiÅ¡kai tiksliai identifikuoti visų kreditorių reikalavimų sumos iki nebus priimtas sprendimas dėl ieÅ¡kovo bankroto pabaigos. IeÅ¡kovui pareikÅ¡tų kreditorinių reikalavimų suma, kaip ir administravimo iÅ¡laidų dydis, dar gali kisti (padidėti), todėl patvirtintų reikalavimų suma objektyviai negali lemti restitucijos apimties nustatymo. Atsakovas praÅ¡o teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodomi Å¡ie argumentai:1.

Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad jis neturi pareigos įrodyti, jog ieÅ¡kovo prievolių įskaitymo sutarties sudarymo momentu turėjo kreditorių, kurių reikalavimai bendrovei buvo neabejotini ir galiojantys. TokiÄ iÅ¡vadÄ apeliantas daro netinkamai interpretuodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2014. Minėtoje byloje ginčijamas sandoris buvo sudarytas po teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo, vadinasi, ginčo sandoriu galėjo bÅ«ti pažeistos tik kreditorių, dalyvaujančių bankroto byloje, teisės. Nagrinėjamoje byloje kalbama apie ginčo sandorį, kuris buvo sudarytas prieÅ¡ devynis mėnesius iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, todėl akivaizdu, kad per devynis mėnesius UAB „Veiza“ kreditorių sudėtis ir reikalavimo teisės neabejotinai pasikeitė.

2. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad bankrutuojančios įmonės kreditoriais turėjo būti laikomi ir tie kreditoriai, kurių reikalavimo teisės atsirado vėliau (darbuotojai, buvę vaiko priežiūros atostogose). Bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimo teisės ginčo sandorio sudarymo metu neegzistavo. Šio fakto ieškovas nepaneigė viso bylos nagrinėjimo metu. Nesant reikalavimo teisių, atsakovas negalėjo kitam kreditoriui suteikti nepagrįsto pirmumo prieš neegzistuojančius kreditorius.3.

IeÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentai apie kreditorius ginčijamos sutarties sudarymo dienai grindžiami tik prielaidomis, jokių objektyvių įrodymų ar faktų į bylÄ nepateikta. ieÅ¡kovo argumentai, kad darbuotojai, kurių turtiniai reikalavimai yra patvirtinti bankroto byloje, turėtų bÅ«ti laikomi kreditoriais ginčo sandorio sudarymo metu vien remiantis prielaida, kad kažkada tokias reikalavimo teises jie gali įgyti, yra visiÅ¡kai nelogiÅ¡ka ir prieÅ¡tarauja actio Pauliana instituto esmei ir paskirčiai.4.

Teismas pagrįstai ir motyvuotai atsisakė tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl liudytojų apklausos, kadangi apklausta negali patvirtinti bylai reikÅ¡mingų aplinkybių. IeÅ¡kovo teigimu, nurodyti asmenys turėtų pasakyti ir objektyviai patvirtinti pirmos eilės kreditorių (darbuotojų) reikalavimų atsiradimo laikÄ . Joks asmuo tokių objektyvių duomenų, praėjus daugiau nei ketveriems metams, negalėtų nurodyti. Nesuprantama, kaip ieÅ¡kovo administratorius, neturėdamas duomenų apie byloje jau patvirtintų kreditorių reikalavimų kilmę, Å¡iuos reikalavimus galėjo teismui pateikti tvirtinti.5.

Neįrodęs, kad ginčijamas sandoris pažeidė konkrečių kreditorių teises, t. y. kad UAB „Veiza“ kreditoriai, nurodyti bankroto byloje, turėjo reikalavimo teises į UAB „Veiza“ ginčijamos sutarties sudarymo dienÄ , neįmanoma nustatyti, ar UAB „Veiza“, įskaičiusi savo reikalavimus UAB „Čili Holdings“, pažeidė konkrečių kreditorių teises bÅ«tent sandorio sudarymo metu. IeÅ¡kovas neįrodė, kad ginčijama sutartimi buvo pažeistos konkrečių kreditorių, kurių interesus gina bankroto administratorius, teisės, nes Å¡ie asmenys neturėjo reikalavimų bendrovei ginčijamos sutarties sudarymo metu.

6. Sudarydama ginčijamÄ sutartį UAB „Veiza“ nesuteikė pirmenybės kreditoriui UAB „Čili Holdings“ prieÅ¡ kitus kreditorius. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kokie kiti ieÅ¡kovo kreditoriai ginčijamų sandorių sudarymo metu turėjo prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų, kuriuos bÅ«tų galėję įskaityti, ir kurių kreditorių teisės yra pažeistos ginčijamais įskaitymais.7. Ginčijamos sutarties sudarymo metu UAB “Veiza” tarpusavio reikalavimų įskaitymas su didžiausiu kreditoriumi atitiko įprastÄ verslo logikÄ , kadangi tokiu bÅ«du buvo sumažinti skolininko įsipareigojimai, o įstatymas nedraudė tokio įskaitymo atlikti.

Actio Pauliana negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastÄ verslo praktikÄ 8. UAB „Veiza“ nemokumas sudarant 2010 m. gegužės 25 d. prievolių įskaitymo sutartį nėra priežastis pripažinti sandorį negaliojančiu, nes įstatymas (CK 6.140 str.) leidžia kreditoriui įskaityti prieÅ¡prieÅ¡inius vienarÅ«Å¡ius reikalavimus skolininkui esant nemokiam, netgi tuo atveju, kai reikalavimų terminas nėra suėjęs.9.

Nepagrįsti apelianto argumentai, kad jis nepraleido vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino actio Pauliana ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti. Prie apeliacinio skundo ieÅ¡kovas prideda 2013-01-07 BUAB „Veiza“ segtuvų apraÅ¡us, kuriais bando įrodyti, kad jam ginčo sutartis nebuvo perduota. Tačiau pateikiami nauji dokumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes.10. Teismas teisingai ir pagrįstai įvertino, kad Å¡iuo atveju administratoriaus deklaruojamas sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentas neatitinka apdairaus ir rÅ«pestingo asmens, kuris analogiÅ¡koje situacijoje galėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti apie tikėtinÄ teisių pažeidimÄ , standarto.

Todėl teismo padaryta iÅ¡vada, kad administratorius praleido vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , atitinka teisingumo, protingumo principus ir galiojančios teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimus.11. Nėra pagrindo narinėjamoje byloje atnaujinti ieÅ¡kovo praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Administratoriaus teiginiai, kad jis neprivalėjo susipažinti su bankroto byla teisme, kad apie ginčijamÄ sutartį sužinojo tik 2014 m. gegužės 5 d., kai bankroto byla iÅ¡kelta dar 2011 m. vasario 28 d., kelia abejonių administratoriaus tinkamu veikimu siekiant vykdyti jam Ä®BÄ® nustatytas pareigas, tame tarpe ir pareigÄ ginčyti įmonės kreditorių interesus pažeidžiančius sandorius (Ä®BÄ® 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas), rodo bankroto administratoriaus nerÅ«pestingumÄ ir aplaidumÄ .

Bankroto administratoriaus aplaidumas ir nerÅ«pestingumas nelaikomas pakankama priežastimi atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .12. IeÅ¡kovas neįrodė savo reikalavimo teisės į visÄ praÅ¡omÄ ieÅ¡kinio sumÄ . IeÅ¡kovas nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, suformuluotais civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2014, kadangi jie yra neaktualÅ«s ir jais negali bÅ«ti vadovaujamasi Å¡ioje byloje. Nurodytoje byloje bankrutuojančios įmonės kreditorių patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma buvo gerokai didesnė nei ginčijamo sandorio vertė, o Å¡iuo atveju ginčijamo sandorio suma vienuolika kartų virÅ¡ija bankroto byloje patvirtintÄ kreditorių reikalavimų sumÄ .

Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovo cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nagrinėjamu atveju vadovautis nėra pagrindo. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.Byloje nustatyta, kad UAB „Veiza“ buvo skolinga UAB „Čili Holdings“ 8 359 001,69 Lt, o UAB „Čili Holdings“ skolinga UAB „Veiza“ – 4 304 294,41 Lt. 2010 m. gegužės 25 d. Å¡alys sudarė prievolių įskaitymo sutartį, kuria susitarė, kad Å¡alių vienarūšės prieÅ¡prieÅ¡inės prievolės 4 304 294,41 Lt sumoje, remiantis CK 6.130 straipsniu, pasibaigia įskaitymu.Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 28 d. nutartimi iÅ¡kėlė ieÅ¡kovui bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Verslo administravimo ir paslaugų biuras“; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartimi ieÅ¡kovo bankroto administratorius buvo pakeistas naujuoju administratoriumi UAB „Finresta“.

IeÅ¡kovas BUAB „Veiza“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Finresta“, kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui UAB „Čili Holdings“, praÅ¡ydamas pripažinti 2010 m. gegužės 25 d. prievolių įskaitymo sutartį, pasiraÅ¡ytÄ tarp UAB „Veiza“ ir UAB „Čili Holdings“, negaliojančia ab initio ir taikyti restitucijÄ â€“ priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 1 246 609,83 Eur (4 304 294,41 Lt) sumÄ . Dėl naujų įrodymų priėmimo Kartu su apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas pateikė buvusio bankroto administratoriaus perduotus sutarčių ir kitų dokumentų sÄ raÅ¡us, kuriais įrodinėja, kad dokumentų perdavimo dienÄ ginčijamos sutarties nuoraÅ¡as jam nebuvo įteiktas.

Nors CPK 314 straipsnis riboja naujų įrodymų pateikimÄ apeliacinės instancijos teisme, tačiau pagrindinis teismo tikslas – reikÅ¡mingų bylai aplinkybių nustatymas, lemia bÅ«tinybę kiekvienu konkrečiu atveju spręsti dėl naujų įrodymų priėmimo. Atsižvelgdama į tai, kad pateiktais naujais įrodymais apeliantas ginčija teismo iÅ¡vadų dėl ieÅ¡kinio senaties termino pradžios nustatymo teisingumÄ , teisėjų kolegija sprendžia, jog pateikti įrodymai turi reikÅ¡mės vertinant ieÅ¡kinio termino pradžios nustatymo teisingumÄ , pateiktų įrodymų priėmimas bylos nagrinėjimo neužvilkins, todėl yra pagrindas priimti kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus raÅ¡ytinius įrodymus.

Dėl ieÅ¡kinio senaties termino Byloje keliamas ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo klausimas. Pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu kreditorius turi teisę pareikÅ¡ti per vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Å is terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kuriÄ kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Å io termino pradžios momentas atitinka bendrÄ jį senaties termino pradžios momentÄ (CK 1.127 str.), todėl senaties terminui skaičiuoti actio Pauliana atveju taikytinos visos bendrosios Å¡io termino skaičiavimo taisyklės. Nagrinėjamoje byloje actio Pauliana ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė bankroto administratorius, todėl ieÅ¡kinio senaties terminas aiÅ¡kinamas atsižvelgiant ir į bankroto santykių specifinį teisinį reguliavimÄ .

Ä®BÄ® 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte įtvirtinta administratoriaus pareiga ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymÄ gavimo dienos patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos, ir pareikÅ¡ti ieÅ¡kinius teisme pagal įmonės buveinės vietÄ dėl sandorių, prieÅ¡ingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat padarius prielaidÄ , kad yra tyčinio bankroto požymių, kreiptis į bankroto bylÄ nagrinėjantį teismÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

Å ioje teisės normoje pažymėta, kad laikytina, jog administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie Å¡ių sandorių sudarymÄ gavimo dienos. Atsižvelgiant į aptartÄ teisinį reglamentavimÄ nagrinėjamu atveju bÅ«tina nustatyti, kada administratorius gavo arba kada turėjo gauti prievolių įskaitymo sutartį, t. y. kada sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamÄ sandorį.Apeliantas ieÅ¡kinyje nurodė, kad apie ginčijamÄ sandorį sužinojo 2014 m. gegužės 5 d. iÅ¡ UAB „Skaideta“ Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-162-781/2014 dėl UAB „Skaideta“ kreditorinio reikalavimo UAB „Veiza“ bankroto byloje tvirtinimo gavęs prievolių įskaitymo sutartį, o ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė 2014 m. birželio 17 d., t. y nepraleidęs vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas praleido ieškinio senatį, jos termino neatnaujino, konstatavęs, kad administratorius nenurodė svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių. Bylos duomenys liudija, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartimi BUAB „Veiza“ administratorius UAB „Verslo administravimo ir paslaugų biuras“ buvo atstatydintas ir bankroto administratoriumi paskirta UAB „Finresta“, o pradinis administratorius įpareigotas per 15 dienų perduoti naujajam administratoriui visus BUAB „Veiza“ dokumentus.

Vadovaudamasis Å¡iomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad dabartinis administratorius apie ginčijamÄ sandorį turėjo sužinoti ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 14 d. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad dabartinio administratoriaus sužinojimas apie ginčijamÄ sandorį negalėjo bÅ«ti administratoriaus nurodoma diena – 2014 m. gegužės 5 d., kadangi ankstesnis administratorius apie ginčijamÄ sandorį žinojo 2012 m. lapkričio 20 d. ir sutartį turėjo. Teismas nustatė, kad naujasis administratorius ieÅ¡kinį dėl sandorio nuginčijimo pareiÅ¡kė 2014 m. birželio 17 d., t. y. praėjus beveik 1 metams ir 7 mėnesiams nuo sužinojimo apie tokį sandorį.

Beveik dviejų metų terminÄ susipažinti su gauta medžiaga, jÄ Ä¯vertinti ir konstatuoti tikėtinÄ sandorio neteisėtumÄ teismas pripažino neprotingai ilgu, nenustatęs svarbių ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežasčių, termino neatnaujino.IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad apie ginčijamÄ sandorį sužinojo tik 2014 m. gegužės 5 d., todėl vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino actio Pauliana ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti nepraleido. Minėta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartimi BUAB „Veiza“ pradinis administratorius UAB „Verslo administravimo ir paslaugų biuras“ buvo atstatydintas iÅ¡ pareigų ir naujuoju administratoriumi paskirta UAB „Finresta“, o pradinis administratorius įpareigotas per 15 dienų perduoti naujajam administratoriui visus BUAB „Veiza“ dokumentus.

Visi dokumentai naujajam administratoriui turėjo bÅ«ti perduoti 2012 m. gruodžio 14 d. BÅ«tent nuo Å¡ios datos teismas skaičiavo administratoriaus sužinojimÄ apie ginčijamÄ sandorį. Apelianto teigimu, jam bendrovės dokumentai buvo perduoti ne 2012 m. gruodžio 14 d., o 2013 m. sausio 7 d., be to, su bendrovės dokumentais ginčijama įskaitymo sutartis nebuvo perduota. Pagrįsdamas Å¡iÄ aplinkybę administratorius apeliacinės instancijos teismui pateikė dokumentų, kuriuos perėmė iÅ¡ pradinio bankroto administratoriaus, sÄ raÅ¡us.

Å iuose sÄ raÅ¡uose nėra nurodyta ginčijama sutartis, taip pat matyti dalies dokumentų perdavimo data – 2013 m. sausio 7 d., todėl yra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad kartu su įmonės dokumentais ginčijama sutartis jam nebuvo perduota, o dokumentai perduoti ne 2012 m. gruodžio 14 d., bet 2013 m. sausio 7 d. Aplinkybę, kad visi aktualÅ«s bendrovės dokumentai administratoriui nebuvo perduoti patvirtina bankroto byloje (Nr. B2-1688-345/2015) 2013 m. sausio 25 d. nutartimi buvusiam ieÅ¡kovo vadovui D.

V. ir akcininkui D. D. už teismo įpareigojimo nevykdymÄ skirta 3 000 Lt bauda. Nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad nei teismo nurodytÄ dienÄ , nei 2013 m. sausio 7 d. administratoriui nebuvo perduota ginčijama įskaitymo sutartis. Tačiau Å¡iuo atveju svarbu atsižvelgti į ieÅ¡kinio pradžios termino reglamentavimÄ . CK 1.127 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Kasacinis teismas, konkretindamas senaties termino skaičiavimo taisykles bylose pagal actio Pauliana, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino pradžia turi bÅ«ti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiÅ¡kai sužinojo apie sudarytÄ sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimÄ â€“ skolininko sudarytÄ sandorį – laikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Taigi vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, svarbu ne tik administratoriaus nurodomas sužinojimo apie ginčijamÄ sandorį laikas, tačiau ir tai, kada jis turėjo ir galėjo sužinoti apie ginčijamÄ sandorį. Byloje nustatyta, kad UAB „Finresta“ naujuoju BUAB „Veiza“ administratoriumi paskirta Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartimi. Taigi nuo Å¡ios dienos administratorius tapo dalyvaujančiu asmeniu bankroto byloje – bankrutuojančios bendrovės atstovu.

UAB „Veiza“ bankroto byloje ginčijamÄ Ä¯skaitymo sutartį pradinis administratorius kartu su raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais pateikė 2012 m. lapkričio 22 d. Lietuvos apeliaciniam teismui, sprendusiam BUAB „Veiza“ administratoriaus atstatydinimo pagrįstumo klausimÄ . Pradinio administratoriaus paaiÅ¡kinimuose dėstomos aplinkybės dėl prievolių įskaitymo sutarčių neteisėtumo, o ginčijama sutartis pridėta prie minėtų paaiÅ¡kinimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, naujasis bankroto administratorius po jo paskyrimo privalėjo susipažinti su bankroto bylos medžiaga ir sužinoti apie ginčijamÄ sutartį, todėl teismas pagrįstai apelianto nurodytos datos (2014 m. gegužės 5 d.) nepripažino ieÅ¡kinio senaties termino pradžios momentu.

Administratoriui tapus ieškovo atstovu bankroto byloje, jam tenka pareiga domėtis bylos eiga, susipažinti su byloje esančiais dokumentais, atliktais procesiniais veiksmais. Atsižvelgiant į tai, kad naujasis administratorius buvo pakeistas atstatydinus ankstesnį administratorių, akivaizdu, kad kiekvienas apdairus ir rūpestingas administratorius pasidomėtų ankstesniojo administratoriaus atstatydinimo aplinkybėmis, kurios buvo dėstomos apeliaciniam teismui pateiktuose administratoriaus paaiškinimuose bei prie jų buvo pridėta ginčijama sutartis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, po UAB „Finresta“ paskyrimo bankroto administratoriumi 2012 m. lapkričio 29 d., pastarasis per protingÄ terminÄ , kaip apdairus, rÅ«pestingas ir protingas asmuo, turėjo ir galėjo susipažinti su UAB „Veiza“ bankroto bylos medžiaga. Teismo nustatytas 15 dienų nuo nutarties, kuria paskirtas naujas administratorius, priėmimo dienos terminas dokumentams perduoti, kolegijos vertinimu, laikytinas pakankamu naujajam administratoriui susipažinti su bankroto bylos medžiaga.

Iki teismo nustatyto termino pabaigos naujasis administratorius galėjo ir turėjo susipažinti su bankroto byloje esančiais dokumentais, kadangi tapo bankroto byloje dalyvaujančiu asmeniu – bankrutuojančios įmonės atstovu. Taigi, nors ir dėl kitų aplinkybių, kolegija sutinka su teismo nustatyta ieškinio senaties termino pradžia – 2012 m. gruodžio 14 d. Nuo šios datos turėtų būti skaičiuojamas vienerių metų ieškinio senaties terminas actio Pauliana ieškiniui pareikšti.

IeÅ¡kinys turėjo bÅ«ti pareikÅ¡tas iki 2013 m. gruodžio14 d., tačiau teismui pateiktas tik 2014 m. birželio 17 d., todėl teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinio senaties terminÄ administratorius praleido, pripažintina teisinga.Teismui konstatavus ieÅ¡kinio senaties termino praleidimÄ , apeliantas prašė jį atnaujinti. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad jei teismas konstatuoja, kad pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu siekiama apginti visuomenei svarbius interesus, ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti sudėtinga per įstatyme nustatytÄ terminÄ surinkti reikiamus duomenis, ar egzistavo kitos aplinkybės, sukliudžiusios jam laiku kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo, ieÅ¡kovas ėmėsi aktyvių veiksmų ginti pažeistas teises, o praleistas terminas nėra neprotingai ilgas, pareikÅ¡to ieÅ¡kinio atmetimas dėl ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimo neatitiktų ieÅ¡kinio senaties instituto paskirties.

Tokiu atveju vieÅ¡asis interesas užtikrinti realiÄ pažeistų subjektinių teisių apsaugÄ nusveria interesÄ garantuoti teisinių santykių stabilumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013).Nustatytos faktinės aplinkybės, kad administratoriui visi dokumentai nebuvo perduoti, kad jis siekė gauti jam reikalingÄ informacijÄ bendrovės sandoriams įvertinti, kad buvo iniciatyvus, gina bankrutavusio ieÅ¡kovo ir jo kreditorių interesus, kad byloje egzistuoja vieÅ¡asis interesas, kad terminas praleistas Å¡eÅ¡is mėnesius, leidžia kolegijai spręsti, jog yra pagrindas atnaujinti praleistÄ senaties terminÄ actio Pauliana ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti.

Tokiu atveju darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai byloje susiklosčiusių aplinkybių nepripažino svarbiomis, lemiančiomis ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimÄ , todėl yra pagrindas Å¡ioje dalyje teismo sprendimÄ pakeisti ir atnaujinti apeliantui praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ actio Pauliana ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti.Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo ieÅ¡kinio senaties praleidimÄ ir pagrindo jÄ atnaujinti nebuvimÄ , vis dėlto nagrinėjo actio Pauliano ieÅ¡kiniui tenkinti bÅ«tinų sÄ lygų egzistavimÄ ir konstatavo, kad ginčo atveju visų bÅ«tinų sÄ lygų buvimas nenustatytas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje teismų praktikoje yra iÅ¡skyręs tokias bÅ«tinas actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygas:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Teismas konstatavo, kad kreditorius neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, todėl prievolių įskaitymo sutartis nepažeidė bankrutuojančio skolininko kreditorių teisių. Apeliantas su Å¡iomis teismo iÅ¡vadomis nesutinka.

Jo įsitikinimu, ginčijamos sutarties sudarymo metu UAB „Veiza“ turėjo kreditorių, turinčių neabejotinas ir galiojančias reikalavimo teises, todėl nesÄ Å¾iningai sumažinus ieÅ¡kovo turtÄ neabejotinai buvo pažeistos kitų kreditorių teisės. Dėl neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės Minėta, kad viena actio Pauliana pagrindu pareikÅ¡to ieÅ¡kinio tenkinimo sÄ lygų – neabejotina ir galiojanti kreditoriaus reikalavimo teisė. Å i actio Pauliana patenkinimo sÄ lyga reiÅ¡kia, kad kreditorius privalo įrodyti turintis neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamÄ sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2013).

Kreditorius įgyja reikalavimo teisę prievolės pagrindu. Prievolė – teisinis santykis, kurio viena Å¡alis (skolininkas) privalo atlikti kitos Å¡alies (kreditoriaus) naudai tam tikrÄ veiksmÄ arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iÅ¡ skolininko, kad Å¡is įvykdytų savo pareigÄ (CK 6.1 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje nurodo, jog teismui aiÅ¡kinantis, ar kreditorius turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininkÄ siejančios prievolės atsiradimo momentÄ .

Tai reikÅ¡minga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti bÅ«simos prievolės, prieÅ¡ingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sÄ lyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Å¡i sÄ lyga neįrodyta, kadangi apeliantas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovas turėjo kreditorių, kurių reikalavimo teisės buvo neabejotinos ir galiojančios.

Apelianto teigimu, teismas netinkamai vertino Å¡iÄ sÄ lygÄ , pažeidė CPK 185 straipsnį bei kasacinio teismo formuojamas įrodymų vertinimo taisykles. Apelianto įsitikinimu, jis neturi pareigos įrodyti, kad prievolių įskaitymo sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovas turėjo kreditorių, kurių reikalavimai buvo neabejotini ir galiojantys. Šį teiginį apeliantas grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2014, pateiktu iÅ¡aiÅ¡kinimu, kad tokioje byloje, kaip nagrinėjamoji, kai reikalavimÄ taikyti actio Pauliana pareiÅ¡kia bankrutuojančios įmonės administratorius, gindamas visų Å¡ios įmonės kreditorių interesus, teismas, spręsdamas dėl reikalavimo patenkinimo, sprendime neprivalo konkrečiai identifikuoti ginčijamo sandorio metu buvusių įmonės kreditorių, nes jų identifikavimas nevertintinas kaip aplinkybė, turinti reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Atkreiptinas dėmesys, kad kasacine tvarka nagrinėtoje civilinėje byloje buvo ginčijamas sandoris, kuris sudarytas po bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tačiau iki nutarties įsiteisėjimo, todėl pateiktas iÅ¡aiÅ¡kinimas aktualus bÅ«tent konkrečios nagrinėtos bylos faktinių aplinkybių kontekste, kurios nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių skiriasi, todėl apeliantas nepagrįstai vadovaujasi nurodytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais.Å ioje byloje actio Pauliana ieÅ¡kinį reiÅ¡kia bankroto administratorius, ginantis tiek pačios bendrovės, tiek kreditorių interesus, tačiau jis nėra atleistas nuo pareigos įrodyti pirmÄ jÄ actio Pauliana ieÅ¡kiniui tenkinti bÅ«tinÄ sÄ lygÄ â€“ galiojančiÄ ir neabejotinÄ kreditorių reikalavimo teisę.

Ä®rodinėdamas Å¡iÄ sÄ lygÄ , apeliantas nurodo, jog pagal ieÅ¡kovo balanso duomenimis už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., ieÅ¡kovo turto vertė sudarė 5 094 000 Lt, o įsipareigojimai – 9 529 000 Lt, todėl sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovas neabejotinai turėjo kreditorių, be to, bankroto byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai, kurių suma siekia 362 283,67 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad bankroto administratorius gina ne galimų ieÅ¡kovo kreditorių interesus, o tų, kurie siekia savo pažeistų teisių gynimo, t. y. kurių reikalavimai yra patvirtinti bankroto byloje, apeliantas privalo įrodyti, kad bankroto byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai egzistavo ginčijamo sandorio sudarymo metu.

Aplinkybė, kad ieÅ¡kovas iki sandorio sudarymo turėjo 9 529 000 Lt įsipareigojimų kreditoriams, tačiau Å¡iems kreditoriams nepareiÅ¡kus reikalavimų bankroto byloje, t. y. nesiekiant savo pažeistų teisių ir interesų gynimo, neįpareigoja teismo nustatinėti visų Å¡ių reikalavimų atsiradimo laikÄ ir pagrindus.Pažymėtina, kad actio Pauliana institutui taikyti svarbu, kad skolininko ir kreditoriaus prievolės pagrindas bÅ«tų atsiradęs anksčiau, negu buvo sudarytas kreditoriaus ginčijamas sandoris.

Skolininko sudarytas sandoris nepažeidžia teisių tų kreditorių, kurie jais tapo sudarius ginčijamÄ sandorį. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantas neįrodinėjo ir neteigė, kad bankroto byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. PrieÅ¡ingai, apeliantas laikėsi pozicijos, kad po ginčijamo sandorio sudarymo atsiradę darbuotojų reikalavimai, turėtų bÅ«ti vertinami kaip atitinkantys pirmÄ jÄ actio Pauliana sÄ lygÄ . Teisėjų kolegija su Å¡iais argumentais nesutinka.

Tokia apelianto pozicija prieÅ¡tarauja tiek actio Pauliana instituto prasmei, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Å¡iuo klausimu formuojamai praktikai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog bankroto administratorius, įrodinėdamas neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės sÄ lygos buvimÄ , privalo pateikti duomenis apie bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų atsiradimo momentÄ . Actio Pauliana taikyti bÅ«tina įrodyti, kad nors vienas iÅ¡ bankroto byloje patvirtintų kreditorių turėjo neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę ginčijamų sandorių sudarymo metu.

Jeigu bankroto byloje patvirtinti kreditoriai savo reikalavimus įgijo vėliau, nei buvo sudaryti ginčijami sandoriai, tai nesat vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų actio Pauliana negalės bÅ«ti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2014).IeÅ¡kovui iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , 2011 m. birželio 16 d. nutartimi buvo patvirtinti kreditorių reikalavimai, kurių suma sudarė 326 600,56 Lt.

Darbuotojų reikalavimai sudarė 191 173,46 Lt, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius reikalavimas – 110 535,35 Lt, Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos – 24 837,58 Lt, Lietuvos gretutinių teisių asociacijos – 54,17 Lt. 2013 m. vasario 25 d. nutartimi kreditorių reikalavimai buvo patikslinti, kadangi darbuotojų reikalavimų dalis buvo patenkinta iÅ¡ Garantinio fondo, todėl pirmos eilės kreditorių reikalavimai sumažėjo iki 57 117,77 Lt, o į kreditorių sÄ raÅ¡us įtrauktas VÄ® Turto bankas su 157 798,16 Lt reikalavimu.

Å iuos kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui teikė bankroto administratorius, taigi administratorius disponuoja visais Å¡ių reikalavimų susidarymo pagrindÄ patvirtinančiais dokumentais. Administratoriui yra žinomas kreditorių reikalavimų susidarymo momentas, tačiau tokių duomenų jis teismui nepateikė. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad apeliantas nepateikė įrodymų apie kreditorių galiojančias reikalavimo teises sandorio sudarymo metu, apeliantas tokių įrodymų apeliacinės instancijos teismas taip pat neteikia.

CPK 12 straipsnyje įtvirtintas Å¡alių rungimosi principas įpareigoja Å¡alis įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Taigi apeliantui kyla pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius nagrinėjamos actio Pauliana sÄ lygos egzistavimÄ . Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokių įrodymų nagrinėjamoje byloje bankroto administratorius nepateikė (CPK 178 str.).Apelianto teigimu, teismas vieÅ¡Ä jį interesÄ turinčioje byloje nebuvo aktyvus, netenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymo liudytojais apklausti ieÅ¡kovo vadovÄ A.

L. bei vyriausiÄ jÄ buhalterę L. S. dėl ieÅ¡kovo įsiskolinimo sandorio dienÄ . Minėta, kad vertinant pirmosios actio Pauliana sÄ lygos tenkinimÄ svarbu nustatyti, kad kreditorių reikalavimo teisės egzistavo ginčo sandorio sudarymo metu. Tokios aplinkybės paprastai nustatomos raÅ¡ytiniais įrodymais, kuriuose konstatuotas prievolės atsiradimo pagrindas. Bankroto administratorius, teikdamas bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui praÅ¡ymus dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo, Å¡iuos duomenis turi ir jais disponuoja, todėl nepagrįsti apelianto argumentai, kad Å¡i aplinkybė turėtų bÅ«ti įrodinėjama liudytojų parodymais.

Pažymėtina, kad apeliantas, teigdamas, jog teismas vieÅ¡Ä jį interesÄ turinčioje byloje nebuvo aktyvus, nerinko įrodymų, apeliacinės instancijos teismui nenurodo, kokie įrodymai turėtų bÅ«ti surinkti pirmajai actio Pauliana sÄ lygai pagrįsti, nepraÅ¡o leidimo Å¡iems įrodymams gauti. Teismo aktyvus vaidmuo negali bÅ«ti suprantamas kaip įrodinėjimo pareigos perkėlimas teismui, todėl apeliantas nėra atleidžiamas nuo ieÅ¡kinio tenkinimui bÅ«tinų aplinkybių įrodinėjimo.

Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, ieÅ¡kovas civilinėje byloje Nr. e2-2396-567/2015 yra pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį atsakovams UAB „Čili pica“, UAB „Čili Holdings“, UAB „Azijos skoniai“, UAB „Gamtos virtuvė“ ir UAB „GCW“ dėl 342 644,77 Lt žalos atlyginimo, kuriame žalos dydį grindžia bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų dydžiu ir įrodinėjo, kad atsakovai perėmė ieÅ¡kovo veiklÄ , todėl turėjo užtikrinti ieÅ¡kovo darbuotojų darbo teisinių santykių tęstinumÄ .

Administratorius Å¡iame ieÅ¡kinyje nurodė, kad kreditoriniai reikalavimai darbuotojams susidarė tuomet, kai administratorius, vadovaudamasis Ä®BÄ® 19 straipsnio 2 dalimi, nutraukęs su darbuotojais darbo sutartis apskaičiavo jiems dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitines iÅ¡mokas. Taigi kitoje byloje administratoriaus nurodomos faktinės aplinkybės sudaro pagrindÄ spręsti, jog darbuotojų reikalavimai ieÅ¡kovui atsirado nuo darbo sutarčių nutraukimo dėl įmonės bankroto.

Taigi nebuvo galiojantys ginčijamo sandorio sudarymo metu. Dėl šių priežasčių negalima sutikti su apelianto argumentais, kad darbuotojos, buvusios vaiko priežiūros atostogose, faktiškai buvo ieškovo kreditorės ginčo sandorio sudarymo metu. Darbuotojų buvimo įmonėje faktas, nesant įsiskolinimo šiems darbuotojams, negali būti pripažįstamas neabejotinomis ir galiojančiomis reikalavimo teisėmis.Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantas neįrodė, kad kreditorių reikalavimo teisė egzistavo tuo metu, kai buvo sudarytas ginčijamas sandoris, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškinys actio Pauliana pagrindu negali būti tenkinamas.

Dėl kreditorių teisių pažeidimo kaip actio Pauliana sÄ lygos Nors actio Pauliana ieÅ¡kinio tenkinimui bÅ«tinas visų ankščiau aptartų sÄ lygų nustatymas, o konstatavus, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu nebuvo galiojančių ir neabejotinų kreditorių reikalavimų, nurodytu pagrindu pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas, tačiau teisėjų kolegija pasisako dėl kreditorių teisių pažeidimo kaip actio Pauliana sÄ lygos nagrinėjamos bylos kontekste.Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad ginčijamas sandoris nepažeidžia kreditorių interesų.

Teismas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta, jog ieÅ¡kovas turėjo kreditorių, kurių reikalavimo teisės sandorio sudarymo metu buvo neabejotinos ir galiojančios, negalėjo bÅ«ti ir kreditorių teisių pažeidimo. Teismas taip pat pabrėžė, kad net ir pripažinus, kad ginčijamos sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovas buvo faktiÅ¡kai nemokus ar po sandorio sudarymo tapo nemokus, įstatymai nedraudžia nemokiai įmonei atlikti prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymÄ , tokia galimybė iÅ¡lieka ir įmonei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ (Ä®BÄ® 26 str. 4 d., 35 str. 8 d.).Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba bÅ«damas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. IeÅ¡kovas ir atsakovas atliko tarpusavio reikalavimų įskaitymo sandorį.

Ieškovas buvo skolingas atsakovui 8 359 001,69 Lt, o po įskaitymo sutarties jo įsiskolinimas sumažėjo iki 4 304 294,41 Lt. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai. Esant nemokumui, bet dar nesant iškeltos bankroto bylos, įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno kreditoriaus reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytų įsipareigojimų kitiems kreditoriams.

Svarbu, kad turto perleidimas nepažeistų kitų analogiÅ¡koje situacijoje esančių kreditorių teisių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kreditoriui nedraudžiama iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo daryti įskaitymus, bet skolininkas turi pareigÄ nepažeisti kitų kreditorių interesų. Jeigu, be kreditoriaus, kuriam perleistas reikalavimas į lėšas, nemokumo padėtyje esantis skolininkas turėjo daugiau kreditorių, kurių reikalavimai buvo piniginiai, o su jais liko neatsiskaityta, tai yra pagrindas iÅ¡vadai, kad kitų kreditorių interesai buvo pažeisti, nepriklausomai nuo to, kad įmonės nemokumas nedidėjo arba nepakito (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).Atsižvelgiant į aptartus kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus bei į tai, kad administratorius nepateikė duomenų, jog įskaitymo sudarymo metu buvo kitų ieÅ¡kovo kreditorių, kurie turėjo prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų ieÅ¡kovui ir jie galėjo bÅ«ti įskaityti, nepagrįstais pripažintini apelianto argumentai dėl ginčijamu sandoriu pažeistų kreditorių teisių.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoja, jog nenustačius, kad ginčijamas sandoris pažeidžia ieÅ¡kovo kreditorių teises, taip pat nenustačius, kad kreditoriai, kurių reikalavimai patvirtinti bankroto byloje, turėjo neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę ginčijamo sandorio sudarymo metu, teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti ginčo sutartį negaliojančia pagal CK 6.66 straipsnį.Kadangi actio Pauliana taikymui reikalingas visų sÄ lygų buvimas, teismas nepasisako dėl apelianto argumentų, susijusių su restitucijos taikymo apimtimi.Ä®vertinusi iÅ¡dėstytas aplinkybės teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino actio Pauliana tenkinimui bÅ«tinas sÄ lygas, pagrįstai konstatavo, kad sandorio sudarymo metu nebuvo neabejotinos ir galiojančios kreditorių reikalavimo teisės ir nenustatytas kreditorių teisių pažeidimas, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo IeÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmetus, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 93 str.). Atsakovas pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ patyrė 1 382,25 Eur atstovavimo iÅ¡laidų ir praÅ¡o priteisti jas iÅ¡ ieÅ¡kovo. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų (redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punkte nurodyti rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai. Nurodytų Rekomendacijų 8.11 punkte nustatytas rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ skaičiuotinas taikant nustatytÄ koeficientÄ (nagrinėjamu atveju – 1,3) dauginant iÅ¡ Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių)(696,7Eur).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos virÅ¡ija rekomenduojamÄ maksimalų užmokestį už procesinio dokumento suraÅ¡ymÄ , todėl sprendžia, kad atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistino užmokesčio dydis mažintinas iki rekomenduojamos maksimalios sumos – 905,71 Eur. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Čili Holdings“, j. a. k. 301806823, iÅ¡ ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Veiza“, j. a. k. 121948358, 905,71 Eur (devynis Å¡imtus penkis eurus ir 71 ct) atstovavimo iÅ¡laidų, kurios apmokomos iÅ¡ bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Veiza“ bankroto administravimui skirtų iÅ¡laidų.

Teisėjos                                                                  Danutė GasiÅ«nienė             Romualda Janovičienė Dalia Kačinskienė            Â