2022-06-08 Nr. AB-15182-3-62-3-03142-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2744-881/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03142-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 9.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vilijos Mikuckienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Q. T. M. apeliacinis skundas dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Q. T. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Q. T. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Migracijos departamento sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini)(toliau – ir (duomenys neskelbtini)) pilietis. Teigė, kad jo išvykimą iš kilmės valstybės lėmė persekiojimo dėl religinių įsitikinimų grėsmė. Pareiškėjas yra krikščionis ir dėl šios priežasties jis bei jo artimieji kilmės šalyje yra persekiojami, prieš juos smurtaujama. Pareiškėjo tėvas dingo be žinios, motiną nužudė musulmonai. Pareiškėjas baiminasi dėl savo saugumo.

3. Migracijos departamentas 2021 m. spalio 23 d. sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti į kilmės valstybę, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo sprendimu, skundė jį nustatyta ikiteismine tvarka, tačiau Komisija skundą atmetė.

4. Nesutikdamas su Migracijos departamento sprendimais, pareiškėjas pateikė skundą teismui, kuriame teigė, kad nurodė konkrečias individualias aplinkybes ir priežastį – persekiojimas dėl religijos ir dėl to patiriamas pavojus gyvybei. Pareiškėjo pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, iš kurios matyti, kad (duomenys neskelbtini) yra paplitę nužudymai dėl religinių motyvų, dėl ko kyla reali grėsmė pareiškėjo sveikatai ir gyvybei. Aplinkybė, kad pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės rizikos.

5. Pareiškėjas nurodė, kad turi būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jo išklausymas, prašė prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinta teisė būti išklausytam. Asmens teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą yra esminė ir fundamentali. Nepaisant to, kad skundo nagrinėjimo procedūra yra ikiteisminė, asmens teisė būti išklausytam negali būti paneigta. Atsakovas nenurodė nė vieno argumento, kodėl nusprendė nesuteikti pareiškėjui teisės dalyvauti nagrinėjant skundą.

6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti.

7. Atsakovas nurodė, Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, ginčijamu sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso, nes jis neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Pareiškėjo pasakojimas dėl jam kilmės valstybėje kylančios grėsmės nebuvo patvirtintas objektyviais įrodymais ar kilmės valstybės informacija. Tyrimo metu nustatytos aplinkybės nepagrindė prielaidos, jog dėl individualių savybių pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktas pabėgėlio statusas.

8. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo pasakojimas buvo bendro pobūdžio. Pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, jog jam kilmės valstybėje yra iškilusi reali bei individualaus pobūdžio grėsmė. Tokios grėsmės atsiradimo tikimybės nepatvirtino ir tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija, kadangi pagrindinės asmenų grupės, kurios susiduria su persekiojimu (duomenys neskelbtini) vykstančio konflikto metu, yra politikai, politiniai aktyvistai, mokytojai, teisėjai, asmenys, turintys ryšių su vyriausybe, tuo tarpu pareiškėjas nepriklauso nei vienai iš šių grupių. Be to, pats pareiškėjas nurodė, kad niekada nedalyvavo jokiuose mitinguose ar sukilimuose ir nepateikė objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog jam dėl kokių nors priežasčių kilmės valstybėje būtų grasinama. Migracijos departamento atlikto tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia kankinimai arba mirties bausmė. Pareiškėjas skunde nepateikė įrodymų, kurie paneigtų šias Migracijos departamento išvadas.

9. Migracijos departamento vertinimu, sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą (pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio paprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą).

10. Dėl draudimo atvykti atsakovas pažymėjo, kad pagal Įstatymo 133 straipsnio 2 dalį, užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Taigi, priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikrą terminą.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Teismas pakeitė Migracijos departamento 2021 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) 3 punktą ir uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; pakeitė Migracijos departamento 2021 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) 4 punktą ir nusprendė įvesti duomenis į C.SIS II apie perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje 2 metus nuo išsiuntimo į kilmės šalį dienos; atitinkamai pakeitė Komisijos 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pareiškėjo skundas dėl Migracijos departamento 2021 m spalio 23 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) 3 ir 4 punktų panaikinimo atmestas; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis kirtęs valstybės sieną neleistinoje vietoje, ir paprašęs prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad gimė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sostinėje, vėliau gyveno (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko su tikslu gauti prieglobstį dėl tragiškos situacijos jo šalyje, dėl vykstančio religinio (pilietinio) karo. Paaiškino, jog jis yra krikščionis katalikas ir jam kilmės šalyje grasina musulmonai. Pareiškėjo tėvas dingo be žinios prieš keletą metų, prieš 2,5 mėn. jo patėvį ir motiną nužudė, o jį sumušė. Pareiškėjas buvo slaugomas krikščionių religinėje bendruomenėje, kuri padėjo jam atvykti į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jį pasitiko moteris (policijos darbuotoja) vardu (duomenys neskelbtini), kuri laikinai, vienai savaitei, apgyvendino jį bute, Minske. Moteris žadėjo sutvarkyti jam dokumentus dėl prieglobsčio (duomenys neskelbtini), tačiau pažado neįvykdė. Pareiškėjas buvo pateikęs prašymą suteikti prieglobstį (duomenys neskelbtini), tačiau sprendimo nesulaukė, nes buvo išgabentas prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir tokiu būdu atsidūrė Lietuvos Respublikoje. Nurodė, jog negali grįžti į kilmės valstybę, kadangi (duomenys neskelbtini) vykta karas tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), todėl jis baiminasi dėl savo gyvybės.

13. Teismas sprendė, kad Migracijos departamento pateikti duomenys įrodo, jog atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai išanalizuoti ir įvertinti visi jo nurodyti argumentai. Atsakovas apklausose siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojo pateikto prašymo suteikti jam prieglobstį. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad pareiškėjo prašymas yra bendro pobūdžio ir jis nepateikė objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, kad jam kilmės valstybėje yra iškilusi reali bei individualaus pobūdžio grėsmė.

14. Teismas įvertino atsakovo surinktą informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę, iš kurios nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vyksta konfliktas tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) regionų. Po Pirmojo pasaulinio karo ir Tautų Sąjungos įkūrimo (duomenys neskelbtini) buvo padalintas tarp dviejų įtakos sferų – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Iki 2016 m. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyveno daugmaž taikiai, bet per pastaruosius metus kalbų atskirtis (duomenys neskelbtini) privedė prie pilietinio karo slenksčio. (duomenys neskelbtini) protestavo prieš jų vertimą įsisavinti (duomenys neskelbtini) teisinę ir švietimo sistemas. (duomenys neskelbtini) vyriausybės vykdomos represijos prieš protestuotojus leido iškilti labiau ekstremistiniams protesto balsams, kurie pasisakė už visišką (duomenys neskelbtini) regiono atskyrimą nuo (duomenys neskelbtini) ir naujos vyriausybės sukūrimą. 2017 m. rugsėjo mėn. protestai ir (duomenys neskelbtini) vyriausybės reakcija į protestus peraugo į ginkluotą konfliktą. 2021 m. ši krizė tebesitęsė ir tam tikruose (duomenys neskelbtini) regionuose vis dar vyko smurtiniai veiksmai. Tačiau tyrimo metu Migracijos departamentas nustatė, kad smurtiniai veiksmai dažniausiai naudojami prieš asmenis, kurie dalyvauja ar siekia dalyvauti įstatymų leidžiamojoje valdžioje, vietos institucijų rinkimuose, yra kandidatai rinkimuose, rinkimų procesų organizatoriai, aktyvistai.

15. pagal surinktą kilmės valstybės informaciją, pagrindinės asmenų grupės, kurios susiduria su persekiojimu dėl (duomenys neskelbtini) vykstančio konflikto, yra politikai, politiniai aktyvistai, mokytojai, teisėjai, asmenys, turintys ryšių su vyriausybe. Pareiškėjas nepriklauso nei vienai iš šių grupių, taip pat jis nepateikė informacijos dėl savo tėvo ar patėvio priklausymo minimoms grupėms. Pareiškėjas nurodė pats niekada nedalyvavęs jokiuose mitinguose ar sukilimuose ir nepateikė objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad jam dėl kokių nors priežasčių kilmės valstybėje būtų grasinama. Pareiškėjas pateikė itin mažai informacijos apie (duomenys neskelbtini) vykstantį (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) konfliktą. Pareiškėjas nurodė bendro pobūdžio teiginius dėl išvykimo iš kilmės valstybės, t. y. saugumas, tačiau ši aplinkybė savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jam suteikimo.

16. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Pareiškėjo kilmės valstybėje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

17. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, jog Komisijoje turėjo būti užtikrintas žodinis skundo nagrinėjimas. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 28 d.) (toliau – ir Tvarkos aprašas) 222 punkte įtvirtinta bendra taisyklė, jog sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas ikiteismine vyksta rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Taigi, pareiškėjo pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka atsakovui nebuvo privalomas. Pareiškėjas skunde nenurodė ir atsakovas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas buvo būtinas.

18. Teismas, įvertinęs Migracijos departamento sprendimo motyvus dėl pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę, pritarė Migracijos departamentui, kad yra tikimybė, jog pareiškėjas slėpsis, todėl pagrįstai nuspręsta vykdyti jo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos, tačiau teismas nurodė, kad nesutinka su išvada, jog pareiškėjo atžvilgiu taikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė jo padarytam pažeidimui, todėl nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Nusprendus pakeisti sprendimo dalį dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir sumažinus jį iki 2 metų, teismas nusprendė, kad yra pagrindas pakeisti ir sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi terminą.

III. 19. Pareiškėjas Q. T. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

20. Pareiškėjas nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos suteikimo pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

21. Pareiškėjo įsitikinimu, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes.

22. Teigia, kad kilmės šalies informacija patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) vyksta religiniai konfliktai ir egzistuoja įtampa tarp musulmonų ir krikščionių. Atsakovas nurodė tik informaciją apie pastangas sureguliuoti konfliktą, tačiau nebuvo pateikta teismui duomenų, kad paminėtos pastangos davė teigiamų rezultatų ir konfliktas nebekelia pavojaus žmonių saugumui. Tokie duomenys nebuvo pateikti teismui, nebuvo nagrinėjami, todėl negalima teigti, kad pareiškėjo baimė dėl persekiojimo religiniu pagrindu yra nepagrįsta.

23. Be to, (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas prieglobsčio teisės kontekste. (duomenys neskelbtini) dalis (duomenys neskelbtini) jaučiasi politiškai, ekonomiškai ir kultūrine identiteto prasme marginalizuojami. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2016 m. pradėjo protestuoti, atsirado ekstremistai, kurie pasisakė už (duomenys neskelbtini) regiono atskyrimą nuo (duomenys neskelbtini) ir naujos vyriausybės „(duomenys neskelbtini)“ sukūrimą. 2017 m. konfliktas tarp (duomenys neskelbtini) palaikančių frakcijų ir Vyriausybės peraugo į ginkluotą konfliktą. v separatistai taikosi į valstybės tarnautojus, grobia žmones, reikalauja išpirkos, degina namus. Civiliai gyventojai dažnai tampa atsitiktinėmis atakų (tiek organizuotų vyriausybės, tiek separatistų) aukomis, griaunami ir deginami vietinių gyventojų kaimai, grobiami ir žudomi žmonės. Vyriausybė į protestus reaguoja griežtai, jų organizatorius persekioja ir vykdo represijas. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) s, todėl gali būti persekiojamas (duomenys neskelbtini) separatistų, jam kyla realus pavojus prarasti laisvę, gyvybę ir sveikatą.

24. Nurodo, kad atsakovo sprendimas išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

25. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

26. Atsakovas nurodo, kad tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindė prielaidos, jog dėl individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

27. Pagal surinktą kilmės valstybės informaciją, pagrindinės asmenų grupės, kurios susiduria su persekiojimu dėl (duomenys neskelbtini) vykstančio konflikto, yra politikai, politiniai aktyvistai, mokytojai, teisėjai, asmenys, turintys ryšių su vyriausybe. Pareiškėjas nepriklauso nei vienai iš šių grupių, taip pat jis nepateikė informacijos dėl savo tėvo ar patėvio priklausymo minimoms grupėms. Pareiškėjas nurodė pats niekada nedalyvavęs jokiuose mitinguose ar sukilimuose ir nepateikė objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad jam dėl kokių nors priežasčių kilmės valstybėje būtų grasinama. Pareiškėjas pateikė itin mažai informacijos apie (duomenys neskelbtini) vykstantį (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) konfliktą. Pareiškėjas nurodė bendro pobūdžio teiginius dėl išvykimo iš kilmės valstybės, t. y. saugumas, tačiau ši aplinkybė savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jam suteikimo.

28. Pažymi, kad išvadas galinčių paneigti argumentų arba įrodymų pareiškėjas skunde nepateikė, o deklaratyvūs skundo teiginiai, jog teismas tariamai netinkamai išnagrinėjo skundą, vertintini išimtinai kaip pasirinkta gynybinė pozicija ir nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 29. Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes nori būti tiesiogiai išklausytas.

30. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

31. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje ABTĮ nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teismų praktikoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; 2016 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016 ir kt.).

32. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nemotyvuoja. Atsižvelgus į aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, bylos duomenis, taip pat aplinkybę, kad administracinė byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje dalyvavo pareiškėjas ir jo atstovas advokatas, proceso šalys savo poziciją dėl ginčo esmės yra išsamiai išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, pareiškėjo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra motyvuojamas, konstatuojama, jog pareiškėjas nenurodė, o teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių bylą būtų būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės ir nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teisme, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniame skunde. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės.

33. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina ir bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

V. 34. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo įpareigojimo iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

35. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

36. Ginčui yra aktualios Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatos, kurios yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga suteikiama, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

37. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

38. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

39. Atsižvelgiant į EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT taip pat yra pažymėjęs, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas (EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendimas byloje H. L. R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94).

40. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių, nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/95/ES „Dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų“ nustatyta, kad kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos: a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą; b) pateikta visa prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija; c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prašytojo atveju; d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė; ir e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai yra patikimas (4 straipsnio 5 dalies a–e punktai).

41. Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių ir bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais. Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

42. Pagal Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V 131 „Dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) 99 punktą atlikdamas tyrimą įgaliotas migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (liet. be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų įrodymais, patikimumas vertinamas, be kita ko, atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus, ar pateikti duomenys yra nuoseklūs, ar pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę. Nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą bei koks yra šios žalos pobūdis. Šiam tikslui būtina identifikuoti persekiojimo vykdytojus, kaip jie apibrėžti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, kurie turi tikėtiną motyvą ir tikslą persekioti prieglobsčio prašytoją, taip pat įvertinti jiems prieinamas priemones, kurias jie gali pasitelkti vykdydami persekiojimą, bei šių priemonių tikėtiną poveikį prieglobsčio prašytojui. Persekiojimu laikomi persekiojimo vykdytojų veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą. Persekiojimo veiksmai arba apsaugos nuo tokių veiksmų nebuvimas turi būti susiję su prieglobsčio prašytojo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba su jo politiniais įsitikinimais.

43. Tvarkos aprašo 97.1 papunktis nustato, kad tyrimas, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę.

44. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas.

45. Byloje nustatyta, kad prieglobsčio prašymą pareiškėjas grindė kylančia grėsme kilmės valstybėje, teigdamas, kad jis yra krikščionis katalikas ir jam kilmės šalyje grasina musulmonai. Be to, apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad į Lietuvą atvyko su tikslu gauti prieglobstį dėl tragiškos situacijos jo šalyje dėl vykstančio religinio (pilietinio) karo. Pareiškėjo tėvas dingo be žinios prieš keletą metų, prieš 2,5 mėn. jo patėvį ir motiną nužudė, o jį patį sumušė. Pareiškėjas buvo slaugomas krikščionių religinėje bendruomenėje, kuri padėjo jam atvykti į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jį pasitiko moteris (policijos darbuotoja) vardu (duomenys neskelbtini), kuri laikinai, vienai savaitei, apgyvendino jį bute Minske. Moteris žadėjo sutvarkyti jam dokumentus dėl prieglobsčio (duomenys neskelbtini), tačiau pažado neįvykdė. Pareiškėjas buvo pateikęs prašymą suteikti prieglobstį (duomenys neskelbtini), tačiau sprendimo nesulaukė, nes buvo išgabentas prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir tokiu būdu atsidūrė Lietuvoje. Nurodė, jog negali grįžti į kilmės valstybę, kadangi (duomenys neskelbtini) vykta karas tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir jis baiminasi dėl savo gyvybės.

46. Nustatytų aplinkybių pagrindu pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Migracijos departamentas atliko pakankamai detalią pareiškėjo apklausą, sudarė sąlygas pateikti papildomus argumentus ir įrodymus apie, jo manymu, reikšmingas aplinkybes, apklausos metu uždavė patikslinančius klausimus, siūlė detalizuoti jo nurodytus teiginius. Atsakovas, vadovaudamasis Tvarkos aprašo nuostatomis, tinkamai atliko prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje vertinimą ir vadovaudamasis pagrįstos tikimybės principu bei atsižvelgdamas į apklausų metu pateiktą informaciją, pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo pasakojimas nepatvirtina pareiškėjo pagrįstos baimės buvimo sąlygos.

47. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA‑1454‑756/2022). Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas buvo persekiotas individualiai ar toks persekiojimas jam gresia dėl jo nurodytų aplinkybių (buvimo krikščioniu).

48. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, nustatė, kad iki 2016 m. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyveno daugmaž taikiai, bet per pastaruosius metus kalbų atskirtis (duomenys neskelbtini) privedė prie pilietinio karo slenksčio. 2016 m. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) teisininkai ir mokytojai pradėjo organizuoti taikius protestus prieš (duomenys neskelbtini) vyriausybės (duomenys neskelbtini) teisėjų ir mokytojų skyrimus į (duomenys neskelbtini) gyvenamąsias vietas. Į vykstančius protestus vyriausybė reagavo griežtai – įkalino keletą nuosaikių protesto lyderių, malšinant protestus neišvengta aukų. (duomenys neskelbtini) vyriausybės vykdomos represijos prieš protestuotojus leido iškilti labiau ekstremistiniams protesto balsams, kurie pasisakė už visišką (duomenys neskelbtini) regiono atskyrimą nuo (duomenys neskelbtini) ir naujos vyriausybės „(duomenys neskelbtini)“ sukūrimą. 2017 m. rugsėjo mėn. protestai ir (duomenys neskelbtini) vyriausybės reakcija į protestus peraugo į ginkluotą tebevykstantį konfliktą tarp (duomenys neskelbtini) palaikančių frakcijų ir (duomenys neskelbtini) vyriausybės. Tačiau konflikto metu (duomenys neskelbtini) yra persekiojamos šios asmenų grupės: politikai ar politiniai aktyvistai, mokytojai, asmenys, turintys ryšių su vyriausybe. Pareiškėjas nepriklauso nė vienai iš minimų grupių, nurodė pats nedalyvavęs sukilimuose, mitinguose ar kitokioje politinėje veikloje. Pareiškėjas taip pat neminėjo, kad būtų asmeniškai patyręs iš separatistų ar vyriausybės pusės smurtą, žeminantį elgesį. Pareiškėjas tik teigė, kad jo tėvas dingo be žinios, motiną nužudė, o jį sumušė musulmonai. Atlikus teisinį surinktos informacijos vertinimą, pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo teiginiai, susiję su individualiu persekiojimu, iš esmės nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl pareiškėjas neatitinka reikalavimų pabėgėlio statusui gauti. Pareiškėjo pasakojimas yra pagrįstas bendrai žinoma informacija apie (duomenys neskelbtini) susiklosčiusią situaciją, tačiau ne asmeniniais patyrimais, jam individualiai kilusia grėsme.

49. Migracijos departamento atlikto tyrimo metu nustatyta, kad religija ir politika (duomenys neskelbtini) dažnai yra glaudžiai susijusios, todėl daugelį incidentų sunku priskirti vien tik su religine tapatybe susijusiems incidentams. Migracijos departamentas nustatė, kad 2019 m. musulmonų ir krikščionių lyderiai inicijavo tarpreligines veiklas, kuriomis buvo siekiama stiprinti tarpreliginį dialogą. (duomenys neskelbtini) Nacionalinė tarpreliginio dialogo asociacija (ACADIR), kurią daugiausia sudaro katalikų, ortodoksų, protestantų ir musulmonų dvasininkai, šešiuose šalies regionuose įsteigė padalinius komitetus. Šie komitetai skatina dialogą tarp įvairių tikėjimo organizacijų vietos lygiu. ACADIR sukūrė Nacionalinę religinę tarybą – nevyriausybinę įstaigą, kuri vykdo tarpininko vaidmenį tarp valstybės ir religinių grupių. 2019 m. birželio 22 d. (duomenys neskelbtini) nacionalinė taikos taryba, sudaryta iš (katalikų) nacionalinės vyskupų konferencijos, protestantų bažnyčių tarybos, Islamo Aukščiausiosios tarybos ir (duomenys neskelbtini) ortodoksų bažnyčios, surengė tarpreligines maldos pamaldas (duomenys neskelbtini) mieste, pietvakarių regione. Grupės pastangos buvo skatinti taiką ir socialinę sanglaudą ir užbaigti smurtinę socialinę politinę krizę (duomenys neskelbtini) regionuose. 2019 m. liepos 18 d. katalikai, krikščionys ir musulmonai dalyvavo konferencijoje (duomenys neskelbtini) protestantų bažnyčių taryboje (duomenys neskelbtini). Dalyviai įsipareigojo skatinti teisingumą, atleidimą ir taiką tikėjimu pagrįstose bendruomenėse.

50. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, jog jam kilmės valstybėje yra iškilusi reali bei individualaus pobūdžio grėsmė dėl išpažįstamos religijos ar įsitikimų. Tokios grėsmės pareiškėjui kilmės valstybėje atsiradimo tikimybės nepatvirtino ir tyrimo metu surasta kilmės valstybės informacija. Nors (duomenys neskelbtini) vyksta ginkluotas konfliktas, prieglobsčio prašytojo individualios aplinkybės nesuponuoja prielaidos, jog jam gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ginčijamuose sprendimuose daromas išvadas.

51. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovo atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Pareiškėjo pateiktos aplinkybės nagrinėjamo atvejo kontekste negali būti vertinamos kaip susijusios su persekiojimu, kaip jis suprantamas pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį.

52. Pareiškėjas prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindė tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, todėl pagrįstai vadovaujantis Įstatymo 87 straipsnio nuostatomis, jam nesuteikta ir papildoma apsauga. Tyrimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, kankinimo ar mirties bausmės grėsmės nenurodė ir pareiškėja, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Migracijos departamentas nustatė, jog (duomenys neskelbtini) jis gyveno (duomenys neskelbtini), o vėliau persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) yra šiaurės - vakariniame regione, kuriame 2021 m. I ketv. įvyko nuo 50 iki 99 incidentų, kurių metu žuvo civiliai gyventojai. Nors (duomenys neskelbtini), kaip vieta, kurioje vyko aukų pareikalavę incidentai minima visose 2018–2021 m. ACCORD ketvirčių ataskaitose, aukų skaičius (duomenys neskelbtini) nesuteikia pagrindo teigti, jog minimame regione vyksta beatodairiškas smurtas. Remiantis kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini) centriniame – pietrytiniame (duomenys neskelbtini) regione, kuriame kurį laiką gyveno prieglobsčio prašytojas, 2021 m. I ketv. neįvyko nei vieno incidento, kurio metu būtų žuvęs bent vienas asmuo. Įvertinus šiuos skaičius, pritartina atsakovo teiginiams, kad beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) regione yra toks žemas, jog rizika civiliui gyventojui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra iš esmės minimali, o (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) regione tokia rizika neegzistuoja.

53. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

54. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo paaiškinimus, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad Migracijos departamento sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

55. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad skundžiamo Migracijos departamento sprendimo dalis, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus, yra pagrįsta ir teisėta. Pareiškėjas nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl minėta sprendimo dalis yra nepagrįsta, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas.

56. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines aplinkybes ir bylos išsprendimui reikšmingą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, rėmėsi aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo Q. T. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vilija Mikuckienė

Skirgailė Žalimienė