a11ccb30-dbde-4c5c-89d2-35e17d64efb3 · Lietuvos apeliacinis teismas

       Baudžiamoji byla Nr. 1A-299-307/2016       Teisminio proceso Nr. 1-83-1-00268-2012-4       Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2;        1.2.3.2.5; 1.2.3.2.7; 1.2.3.2.11; 1.2.14.3.2.1;        1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 1.1.10.1; 2.1.7.3; 2.1.7.4.1;        2.4.6.3.1; 2.4.6.3.3; 2.4.6.3.4 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 4 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Albino Bielskio,teisėjų Laimos Garnelienės, SvajÅ«no Knizlerio,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,gynėjams advokatams ArtÅ«rui BalčiÅ«nui, Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk), DrÄ sučiui Zagreckui,nuteistajam R.

P.,iÅ¡teisintajam A. Z.,nukentėjusiesiems M. P., G. S., A. P.,nukentėjusiųjų M. P. ir G. S. atstovui advokatui Mindaugui Beinaravičiui,ekspertams Daivai Gužauskienei, Gintautui Serbentai,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo skyriaus prokurorės (toliau – ir prokurorė, ir apeliantė), nuteistojo R. P. (toliau – ir apeliantas, ir nuteistasis) ir nukentėjusiojo M. P. (toliau – ir nukentėjusysis, ir apeliantas) apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo:– R.

P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį ir nuteistas trejų metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausme, jÄ atliekant pataisos namuose.– A. Z. iÅ¡teisintas dėl nusikaltimų, numatytų BK 180 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 11 punktuose bei 187 straipsnio 2 dalyje, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant Å¡ias nusikalstamas veikas.IÅ¡ R. P. M. P. priteista 890,00 Lt (aÅ¡tuoni Å¡imtai devyniasdeÅ¡imt litų) turtinei ir 8 000,00 Lt (aÅ¡tuoni tÅ«kstančiai litų) neturtinei žalai atlyginti, G.

S. – 5 000,00 Lt (penki tÅ«kstančiai litų) neturtinei žalai atlyginti. Kita M. P. ir G. S. pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių dalis atmesta. Valstybinei ligonių kasai priteista 1 827,13 Lt (vienas tÅ«kstantis aÅ¡tuoni Å¡imtai dvideÅ¡imt septyni litai 13 ct) už suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, valstybei – proceso iÅ¡laidos – 3 083,82 Lt (trys tÅ«kstančiai aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt trys litai 82 ct) už antrinės teisinės pagalbos suteikimÄ nukentėjusiesiems bei 474,03 Lt (keturi Å¡imtai septyniasdeÅ¡imt keturi litai 3 ct) iÅ¡mokėti nukentėjusiesiems ir liudytojams atlyginant kelionės į teismÄ iÅ¡laidas.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: R. P. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2012 m. birželio 25 d. nakties metu apie 01.00 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytu asmeniu (asmenimis), pro duris įsibrovė į A. P. priklausantį butÄ , esantį RokiÅ¡kio mieste, (duomenys neskelbtini), kuriame nenustatytam asmeniui (asmenims) panaudojant fizinį smurtÄ , t. y. suduodant rankomis ir nenustatytu daiktu M. P. ne mažiau kaip aÅ¡tuonis smÅ«gius į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas ir ne mažiau kaip du smÅ«gius į galvÄ , tuo padarant VIII-ojo Å¡onkaulio lūžį su poodiniu oro susikaupimu ir taip nesunkiai sutrikdant M.

P. sveikatÄ , suduodant rankomis ir nenustatytu daiktu G. S. ne mažiau kaip penkis smÅ«gius į galvÄ , tuo padarant poodines kraujosruvas kairiame skruoste ir kairės ausies kauÅ¡elyje, muÅ¡tines žaizdas pakauÅ¡yje, kairiajame momenyje ir deÅ¡iniajame antakyje ir taip nežymiai sutrikdant G. S. sveikatÄ , pagrobė svetimÄ , M. P. priklausantį turtÄ : DVD grotuvÄ â€žPhilips“, kurio vertė 180,00 Lt, televizorių „TV STAR“, kurio vertė 500,00 Lt, muzikinį centrÄ su penkiomis kolonėlėmis „Medion“, kurių bendra vertė 500,00 Lt, mobilųjį telefonÄ â€žNokia“ su SIM kortele, kurių bendra vertė 150,00 Lt, fotoaparatÄ â€žFujifilm“, kurio vertė 300,00 Lt, lauko žiÅ«ronus, kurių vertė 200,00 Lt, televizijos antenÄ , kurios vertė 69,00 Lt, radijo antenos stiprintuvÄ , kurio vertė 40,00 Lt, iÅ¡ viso pagrobė turto, kurio bendra vertė sudaro 1 939,00 Lt.A.

Z. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis 2012 m. birželio 25 d. nakties metu apie 01.00 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe su R. P., pro duris įsibrovė į A. P. priklausantį butÄ , esantį RokiÅ¡kio mieste, (duomenys neskelbtini), kuriame panaudodamas fizinį smurtÄ â€“ suduodamas rankomis ir nenustatytu daiktu M. P. ne mažiau kaip aÅ¡tuonis smÅ«gius į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas ir ne mažiau kaip du smÅ«gius į galvÄ , tuo padarydamas VIII-ojo Å¡onkaulio lūžį su poodiniu oro susikaupimu ir taip nesunkiai sutrikdydamas M.

P. sveikatÄ , suduodamas rankomis ir nenustatytu daiktu G. S. ne mažiau kaip penkis smÅ«gius į galvÄ , tuo padarydamas poodines kraujosruvas kairiame skruoste ir kairės ausies kauÅ¡elyje, muÅ¡tines žaizdas pakauÅ¡yje, kairiajame momenyje ir deÅ¡iniajame antakyje ir taip nežymiai sutrikdydamas G. S. sveikatÄ , pagrobė svetimÄ , M. P. priklausantį turtÄ : DVD grotuvÄ â€žPhilips“, kurio vertė 180,00 Lt, televizorių „TV STAR“, kurio vertė 500,00 Lt, muzikinį centrÄ su penkiomis kolonėlėmis „Medion“, kurių bendra vertė 500,00 Lt, mobilųjį telefonÄ â€žNokia“ su SIM kortele, kurių bendra vertė 150,00 Lt, fotoaparatÄ â€žFujifilm“, kurio bendra vertė 300,00 Lt, lauko žiÅ«ronus, kurių vertė 200,00 Lt, televizijos antenÄ , kurios vertė 69,00 Lt, radijo antenos stiprintuvÄ , kurio vertė 40,00 Lt, iÅ¡ viso pagrobė turto, kurio bendra vertė – 1 939,00 Lt.A.

Z. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 11 punktÄ , 187 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad 2012 m. birželio 25 d. apie 01.00 val., siekdamas nuslėpti kitÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 2 dalyje, t. y. 2012 m. birželio 25 d. apie 01.00 val. padarytÄ plėšimÄ Ä¯sibraunant į gyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ butÄ , esantį RokiÅ¡kio mieste, (duomenys neskelbtini), M. P. atžvilgiu, visuotinai pavojingu bÅ«du, o bÅ«tent padegdamas buto, esančio RokiÅ¡kio mieste, (duomenys neskelbtini), kambarį, tuo sukeldamas gaisrÄ , dėl to liepsnai iÅ¡plitus visame bute apdegė elektros instaliacijos įranga, sudegė kambario langai, elektros laidai, tualeto-vonios durys, apdegė kambaryje buvę daiktai, baldai, drabužiai, buitinė technika ir kiti namų apyvokos daiktai, taip visuotinai pavojingu bÅ«du sugadino ir sunaikino A.

P. priklausantį turtÄ , padarydamas nukentėjusiajam M. P. 32 230,00 Lt turtinę žalÄ bei, tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , užrakindamas Å¡io buto, esančio ketvirtame aukÅ¡te, duris ir degančiame bute likusiems sužalotiems M. P. ir G. S. užkirsdamas keliÄ iÅ¡sigelbėti, tokiu bÅ«du pasikėsino nužudyti du žmones – M. P. ir G. S., tačiau veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusieji M. P. ir G. S., iÅ¡laužę duris, pabėgo iÅ¡ degančio buto.

Prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka su Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu, nurodydama, kad nuosprendis yra keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir jame išdėstytų teismo išvadų neatitikties faktinėms bylos aplinkybėms.Prokurorė nurodo, jog nuosprendžio dalis dėl A. Z. išteisinimo turi būti panaikinta ir dėl šios dalies priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis. Pasak prokurorės, apygardos teismas neteisingai įvertino R. P. ikiteisminio tyrimo metu 2012 m. birželio 26 d. duotus parodymus apie tai, jog A.

Z. jam sakė, kad pas M. P. rado benzininį balionėlį, kuriuo ir padegė butÄ , kaip akivaizdžiai neteisingus, nes M. P. tokio daikto bute neturėjo, o kad A. Z. bÅ«tų neÅ¡iojęsis balionėlį su savimi, mažai tikėtina. Prokurorės nuomone, Å¡ių R. P. parodymų teisingumo vertinimas yra nelogiÅ¡kas dėl to, kad jis tik persakė A. Z. žodžius, o ne pateikė savo tiesiogiai sužinotus duomenis apie tai, kuo ir kaip buvo padegtas butas, nes padegimo metu jo paties Å¡iame bute nebuvo. Be to, R.

P. kitoje apklausoje (t. 2, b. 1.

59) patikslino savo parodymus, pasakydamas, jog „A. sakė, kad M. butÄ padegė su benzininiu balionėliu, skirtu žiebtuvėliams pildyti... A. nesakė, kur jį rado. Pirminėje apklausoje tik spėjau, kad jį galėjo rasti pas M.“. Taigi, apeliantės vertinimu, apygardos teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad R. P. parodymai Å¡ioje dalyje yra akivaizdžiai neteisingi.Prokurorės nuomone, teismas nepagrįstai R. P. parodymus dėl M. P. durų užrakinimo įvertino kaip nenuoseklius vien dėl to, jog ikiteisminio tyrimo metu R.

P. parodė (t. 2, b. 1. 62), kad A. Z., užrakinęs buto duris, rankas susikišo į kišenes, ankstesnėse apklausose to nesakė, o teisme A. Z. pasakius, kad jo kelnės buvo be kišenių, R. P. pasakė, kad jis turėjo rankinę. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, tai, kad A. Z. turėjo rankinę, R. P. paminėjo ne tada, kai aiškino durų užrakinimo aplinkybes, o tada, kai aiškino, kaip ir kur išteisintasis galėjo turėti (laikyti) balionėlį (t. 4, b. 1. 120). Be to, ikiteisminio tyrimo apklausos metu R.

P. nenurodė, kad tai buvo būtent kelnių kišenės. Todėl šioje dalyje nėra pagrindo R. P. parodymus vertinti kaip nenuoseklius.Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas A. Z., R. P. parodymus įvertino kritiškai dar ir dėl to, kad iš jo parodymų seka, jog laiko tarpas, praėjęs nuo daiktų iš apiplėšto buto išnešimo iki gaisro kilimo jame momento, buvo gana ilgas. Šiems jo teiginiams prieštarauja nukentėjusiųjų parodymai, kad gaisras bute kilo iš karto po daiktų išnešimo ar dar benešant daiktus.

Prokurorės vertinimu, Å¡is prieÅ¡taravimas yra neesminis, nes nukentėjusieji buvo apsvaigę nuo alkoholio, sumuÅ¡ti, todėl galėjo ir suklysti dėl gaisro kilimo laiko. Juo labiau kad tiek nukentėjusysis M. P., tiek ir G. S. parodė, kad dėl įvykio metu patirto smurto buvo praradę sÄ monę, todėl negali tiksliai nurodyti įvykių sekos ir laiko.Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog A. Z., apklausiamas teisme, parodė iÅ¡ savo draugės sužinojęs, kad balionėlį, rastÄ M. P. bute, pirko R.

P.. Tačiau iÅ¡teisintasis, iÅ¡skyrus vardÄ , nenurodė tikslių minėtos draugės duomenų, kada tiksliai iÅ¡ jos sužinojo minėtas aplinkybes ir kodėl Å¡ių aplinkybių nenurodė ikiteisminio tyrimo metu. Teismas, privalėdamas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirti visas aplinkybes, to nepadarė, o Å¡iais A. Z. parodymais pasirėmė besÄ lygiÅ¡kai. Vien dėl to, kad niekas nematė, jog A. Z. turėjo balionėlį, buvo padaryta iÅ¡vada, kad jis jo neturėjo, nes, jei bÅ«tų turėjęs, kas nors bÅ«tų matęs. A.

Z. parodymai buvo paneigti kaltinamojo R. P. parodymais, kad brolis nėra pirkęs tokio balionėlio. Liudytoja V. V. taip pat parodė, kad jos anūkai (R. ir R. P.) naudojasi tik nepildomais žiebtuvėliais, kurių ir pati jiems nuperkanti, todėl žinanti, kokius žiebtuvėlius jie naudoja ir kad jų bute nėra buvę jokių balionėlių. Apeliantės vertinimu, paneigus pirmiau nurodytus teismo motyvus dėl R. P. parodymų nelogiškumo, nenuoseklumo ir prieštaringumo, darytina išvada, kad R. P. parodymai viso proceso metu buvo visiškai nuoseklūs, jie skyrėsi tik detalumu, tačiau tai nedaro jų nepatikimų.

Kai kurie neesminiai netikslumai R. P. parodymuose galėjo atsirasti ir dėl apklausiančio asmens gebėjimo užfiksuoti parodymus. Be to, reikėtų įvertinti, kad R. P. nusikaltimų darymo metu buvo neblaivus, todėl kai kurių aplinkybių galėjo neprisiminti ar nurodyti jas netiksliai, tačiau dėl esminių aplinkybių R. P. buvo nuoseklus, savo parodymus patvirtino apklausiamas net keturis kartus ikiteisminio tyrimo metu tyrėjo, ikiteisminio tyrimo teisėjo ir taip pat teisiamojo posėdžio metu.Prokurorė atkreipia dėmesį ir į tai, kad R.

P. ne tik atskleidė, koks asmuo padegė butÄ su sumuÅ¡tais nukentėjusiaisiais, bet ir tai, kad jis pats prisipažino kartu su A. Z. pagrobęs nukentėjusiojo turtÄ . Akivaizdu, kad be R. P. parodymų nebÅ«tų iÅ¡aiÅ¡kintas ir plėšimo padarymas prieÅ¡ nukentėjusiuosius, nes, be jo parodymų, kitų tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, koks asmuo padarė plėšimÄ , nėra (net nukentėjusieji jo savo bute nematė). Kaip matyti, R. P. nebijojo ne tik duoti parodymų apie savo padarytÄ nusikaltimÄ ir bÅ«ti nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, bet ir duoti parodymų apie A.

Z., nors motyvo nepagrįstai apkaltinti tokiu sunkiu nusikaltimu neturėjo (jis turėjo pagalvoti apie tai, kokios grėsmės jo lauktų visiÅ¡kai melagingai apkaltinus kitÄ asmenį (pavyzdžiui, kiltų reali kerÅ¡to grėsmė)). Nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių R. P. bÅ«tų suinteresuotas apkalbėti A. Z.. Anot prokurorės, teismas, tendencingai vertindamas R. P. parodymus, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nebuvo nustatytas A. Z. motyvas padaryti jam inkriminuojamus nusikaltimus, nes byloje nustatyta, kad R.

P. ir jo brolis R. P. prašė M. P. parduoti DVD grotuvÄ , kurį pagrobiant ir dalyvavo R. P.. Todėl sukelti gaisrÄ turint tikslÄ paslėpti kitÄ nusikaltimÄ svaresnį motyvÄ galėtų turėti plėšime dalyvavęs R. P.. Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusysis M. P. nuosekliai tvirtino, kad DVD grotuvÄ parduoti prašė tik R. P., kuris tÄ kart buvo atėjęs vienas (t. 1, b. 1. 59, 105), o ne abu broliai, kaip konstatavo teismas. Paneigus teismo iÅ¡vadas dėl R. P. parodymų nenuoseklumo ir prieÅ¡taringumo tampa aiÅ¡ku, kad bÅ«tent A.

Z. po kartu įvykdyto plėšimo turėjo motyvÄ padegti butÄ : pirma – pagal nukentėjusiojo M. P. ir įtariamojo R. P. parodymus, į butÄ pirmas įsiveržė bÅ«tent A. Z., todėl jis supratęs, kad nukentėjusieji galėjo jį pamatyti, ir bijodamas bÅ«ti atpažintas, turėjo motyvÄ slepiant nusikaltimÄ ir jo vykdytojÄ nužudyti juos padegant; antra – jis, skirtingai nei R. P., negyveno tame name, todėl padegus šį butÄ nekiltų grėsmė jo paties butui ir jame esančiam turtui.Prokurorė pažymi, kad teismas nukentėjusiojo M.

P. parodymus apie A. Z. dalyvavimÄ padarant nusikaltimus įvertino kaip suvoktus ne paties nukentėjusiojo, o sužinotus iÅ¡ kitų asmenų svarstymų, todėl kad apie tai nukentėjusysis parodė tik praėjus gana ilgam laiko tarpui, t. y. tik 2012 m. lapkričio 7 d. apklausos metu, ir tik tada, kai byloje Å¡ios aplinkybės tapo žinomos dėl R. P. duotų parodymų. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad įtariamasis R. P. jau 2012 m. birželio 26 d. davė parodymus apie A. Z. dalyvavimÄ padarant nusikalstamas veikas ir kitÄ dienÄ buvo paleistas iÅ¡ sulaikymo, todėl akivaizdu, kad R.

P. parodymai nepadarė įtakos M. P. parodymams. Teismas neatsižvelgė į nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimus, kad po traumos jis negalėjo visko tiksliai ir nuosekliai paaiÅ¡kinti, nes nebuvo atsigavęs, ir tik vėliau atsiminė daugiau (t. 4, b. 1. 105).Prokurorė nurodo, jog liudytojų A. L., R. K., A. K. parodymus apie tai, kad nusikaltimus galėjo padaryti broliai R. ir R. P., įvertino kaip svarų įrodymÄ , kad A. Z. juose nedalyvavo. Liudytojas A. L. parodė, kad apie bylÄ Å¾ino tiek, kiek R. ir R. P. pasakojo (R. jam pasakojo, kad įmetė balionėlį į tÄ butÄ , sudaužė kažkokius žmones, su kuriais gėrė;

R. pasakojo, kad buvo nusipirkęs balionėlį ir su R., bÅ«dami girti, sugalvojo padegti), apie tai, kÄ pasakojo R., jis pasakė savo draugės motinai R. K.. Kaip matyti iÅ¡ R. K. parodymų, ji to nepatvirtino. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja parodė, kad jai sakė, kad „kažkoks R. padegė“ (t. 4, b. 1. 115), nors vėliau patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jai buvo pasakyta, jos „jie gėrė trise, susimaišė jiems protas, pasiėmė dujų balionėlį, nuėjo į tÄ butÄ , uždegė balionėlį, įmetė į tÄ butÄ ir užtrenkė duris“, ir buvo minimas vardas „R.“, tačiau jo veiksmai nebuvo nurodyti.

Tačiau iÅ¡ liudytojo A. L. parodymų matyti, kad R. K. turėjo pasakoti apie R. veiksmus. KritiÅ¡kai vertintini A. L. parodymai, kad apie bylÄ Å¾ino tik tiek, kiek jam pasakojo broliai P. Å iuos parodymus paneigė A. Z. parodydamas, kad jis apie bylos aplinkybes susiraÅ¡inėjo su A. L. (t. 4, b. 1. 101, 103). Tačiau lieka neaiÅ¡ku, kada ir kaip jie susisiekė, kas buvo Å¡io bendravimo iniciatorius ir koks jo tikslas. Netrukus po Å¡io nusikaltimo A. L. emigravo į užsienį ir taip bandė pasislėpti nuo kito ikiteisminio tyrimo, kuriame jam pačiam buvo pareikÅ¡ti įtarimai, vėliau pagal Europos areÅ¡to orderį jis buvo suimtas ir grÄ Å¾intas į LietuvÄ .R.

P., paneigdamas A. L. parodymus, parodė, kad pastarajam sakė, jog butÄ padegė bÅ«tent A. Z., o A. L., norėdamas padėti A. Z., teisme viskÄ melavo. Be to, R. K. parodė, jog duktė sakė, kad daiktus į automobilį (kai važiavo žvejoti) galėjo įdėti A. L. (vežė iÅ¡mesti). Darytina iÅ¡vada, kad A. L. jau tada turėjo žinoti, kokie daiktai yra maiÅ¡uose. R. P. parodė, kad maiÅ¡Ä , kuriame vėliau buvo rasti pagrobti daiktai, iÅ¡ balkono atsinešė A. L.. R. P. taip pat parodė, kad su A.

L. yra tik kaimynai, o A. Z. su minėtu asmeniu yra draugai. Å iÄ aplinkybę patvirtina tarp jų vykusio susiraÅ¡inėjimo faktas.Apibendrindama prokurorė nurodo, jog įvertinus visas baudžiamojoje byloje esančias ir nuosprendyje iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes, apeliaciniame skunde nurodytus motyvus, kuriais paneigiamos nepagrįstos teismo iÅ¡vados, vertinant visas, ne tik teisinančias A. Z. aplinkybes, bet ir jį kaltinančias, ir remiantis ne prielaidomis, o faktiniais duomenimis, akivaizdu, kad bÅ«tent A.

Z. kartu su R. P. apiplėšė nukentėjusiuosius, o paskui, siekdamas nuslėpti padarytÄ plėšimÄ , padegė butÄ , todėl jis turi bÅ«ti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Nustačius, kad plėšimÄ padarė R. P. su A. Z., veikdami bendrininkų grupe, civiliniai ieÅ¡kiniai dėl pagrobtų daiktų ir neturtinės žalos dėl smurto panaudojimo priteistini solidariai iÅ¡ jų abiejų, o civilinis ieÅ¡kinys dėl žalos, padarytos dėl gaisro sukėlimo, – iÅ¡ A. Z..Apeliaciniame skunde prokurorė praÅ¡o:

1) panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio dalį, kuria A. Z. iÅ¡teisintas dėl kaltinimų pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 11 punktus bei 187 straipsnio 2 dalį, ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ nuosprendį – pripažinti A. Z. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7, 11 punktuose, 187 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7, 11 punktus laisvės atėmimu trylikai metų, pagal BK 187 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – trylikos metų laisvės atėmimÄ , bausmę atliekant pataisos namuose;

2) pakeisti nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio priteisimo – priteisti civilinius ieškinius dėl pagrobtų daiktų ir neturtinės žalos dėl smurto panaudojimo solidariai iš R. P. ir A. Z., o civilinį ieškinį dėl žalos, padarytos dėl gaisro sukėlimo, – iš A. Z..Nuteistasis R. P. savo apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas ir priimtas neatsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, be to, buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

Nuteistojo nuomone, priimdamas nuosprendį apygardos teismas neobjektyviai, vienašališkai vertino faktines bylos aplinkybes bei vadovavosi prielaidomis. Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta tiesioginių, objektyvių ir neginčijamų įrodymų, taip pat nebuvo pašalinti byloje esantys prieštaravimai, teismas priėmė nuosprendį remdamasis ne įrodymais, o prielaidomis. Apeliantas teigia, kad įvykio metu buto durys nebuvo užrakintos. Vos įėjus pro duris, su juo buvęs A.

Z. liepė jam iÅ¡neÅ¡ti ten buvusį DVD grotuvÄ . Apeliantas tai padarė, o grįžęs į butÄ pamatė, kaip A. Z., užlipęs ant nukentėjusiojo M. P. lovos, muÅ¡a jį kumščiais ir spardo kojomis. Nukentėjusiųjų, miegojusių Å¡iame bute, apeliantas nurodo nemušęs, o likusius nukentėjusiajam M. P. priklausančius daiktus iÅ¡ buto nešė palieptas iÅ¡teisintojo, kurio jis bijojo. Nei imti bute buvusių daiktų, nei smurtauti prieÅ¡ nukentėjusiuosius jie iÅ¡ anksto nesitarė.

Nuteistasis teigia, jog dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino kaltas iÅ¡ dalies, patvirtina savo parodymus, duotus teisiamajame posėdyje, ir mano, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes jo veika turėtų bÅ«ti kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.Apeliaciniame skunde nuteistasis praÅ¡o pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendį ir perkvalifikuoti jo veikÄ iÅ¡ BK 180 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį.Nukentėjusysis M. P. savo apeliaciniame skunde nesutinka su Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio dalimi dėl A.

Z. iÅ¡teisinimo motyvuodamas tuo, kad byloje yra pakankamai įrodymų, jog A. Z. yra kaltas dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo.Apeliantas nurodo, jog, visų pirma, A. Z. kaltė yra įrodyta paties nukentėjusiojo M. P. parodymais, kad matė A. Z., darantį nusikalstamas veikas, matė jį įbėgantį į butÄ su lenktuvu rankoje ir jam pribėgus pajuto smÅ«gius į galvÄ bei kitas kÅ«no vietas. Nukentėjusiojo tvirtinimu, jokie paÅ¡aliniai asmenys nedarė įtakos jo parodymams, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu gydymo įstaigoje dar buvo iÅ¡tiktas Å¡oko, todėl apie įvykį papasakojo tik fragmentines detales, vėliau apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no nežinojo A.

Z. vardo ir pavardės, taigi, negalėjo jo konkrečiai įvardyti. Todėl pasakė, kad įtaria, jog tai padarė broliai R. P. ir R. P. su savo draugais. Pamačius A. Z., nukentėjusiajam nekilo abejonių, jog bÅ«tent pastarasis jį užpuolė ir sumušė su lenktuvu. Nukentėjusysis tvirtina neturintis tikslo duoti melagingus parodymus, kad bÅ«tų nubaustas nekaltas žmogus, o kalti asmenys liktų nenubausti, ir kategoriÅ¡kai teigia, kad A. Z. yra tas asmuo, kuris įsiveržė į butÄ turėdamas lenktuvÄ rankose ir mušė jį.

Antra, A. Z. kaltė yra įrodyta kito nukentėjusiojo G. S. parodymais, jog jis matė į butÄ Ä¯siveržiant asmenį, labai panašų į A. Z.. Trečia, A. Z. kaltė yra įrodyta nuteistojo R. P. duotais parodymais, jog jis su A. Z. įvykdė plėšimÄ , o paskui A. Z. padegė nukentėjusiojo butÄ . Å ie kaltinamojo parodymai esminiuose momentuose yra logiÅ¡ki ir nuoseklÅ«s, o tam tikri prieÅ¡taravimai paaiÅ¡kinami tuo, kad R. P. įvykio metu buvo neblaivus. Apelianto nuomone, R. P. neturi jokio tikslo ar motyvo duoti melagingus parodymus dėl A.

Z., nes jo parodymai, kad plėšimÄ Ä¯vykdė bendrininkaudamas su A. Z., ne lengvina, o sunkina R. P. baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Jei R. P. bÅ«tų norėjęs iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, jis, kaip ir A. Z., bÅ«tų viskÄ neigęs. Ketvirta, tai, kad A. Z. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neigė padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nerodo jo parodymų teisingumo. A. Z. yra suinteresuotas neigti savo kaltę ir duoti melagingus parodymus, kad iÅ¡vengtų baudžiamosios atsakomybės. A.

Z. turėjo tikslÄ ir motyvÄ paslėpti su R. P. padaryto nusikaltimo įkalčius, nes abu nukentėjusieji matė jį įsiveržiant į butÄ . Nužudžius pagrindinius liudytojus ir sunaikinus (sudeginus) kÄ tik įvykdyto nusikaltimo vietÄ , bÅ«tų itin apsunkintas nusikalstamos veikos tyrimas, siekiant nustatyti, kÄ tuo metu žinojo ir ko tuo metu siekė A. Z..Apibendrindamas apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai patikėjo A. Z. parodymais ir atmetė nukentėjusiųjų bei nuteistojo R.

P. parodymus, todėl priėmė neteisingÄ nuosprendį. A. Z. atžvilgiu priėmus naujÄ nuosprendį, keistina skundžiamojo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimo priteisiant iÅ¡ kaltininko nukentėjusiojo praÅ¡omas sumas.Apeliaciniame skunde nukentėjusysis M. P. praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio dalį dėl A. Z. iÅ¡teisinimo, priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį ir jį nuteisti, taip pat priteisti iÅ¡ A. Z. civiliniu ieÅ¡kiniu reikalaujamas sumas.Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundÄ , iÅ¡teisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti, nukentėjusieji ir jų atstovas prašė atmesti nuteistojo apeliacinį skundÄ , o prokurorės ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė tenkinti prokuratÅ«ros ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus, o nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros prokurorės, nukentėjusiojo M.

P. ir nuteistojo R. P. apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl nuteistojo R. P. apeliacinio skundo Nuteistasis R. P. apeliaciniame skunde nurodytÄ praÅ¡ymÄ jo veikÄ iÅ¡ BK 180 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį grindžia iÅ¡ esmės keturiais argumentais, t. y.

1) į butÄ nebuvo įsiveržta, nes durys nebuvo užrakintos;

2) asmeniškai jis nemušė nukentėjusiųjų;

3) daiktus iš buto nešė ne savo noru, o liepiamas kito nusikalstamos veikos dalyvio, kurio bijojo;

4) nebuvo jokio išankstinio susitarimo dėl bute buvusių daiktų grobimo ir smurto prieš nukentėjusiuosius naudojimo. Apeliantas taip pat nurodo, kad apygardos teismas neobjektyviai, vienašališkai vertino faktines bylos aplinkybes, vadovavosi prielaidomis, nes nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta tiesioginių, objektyvių ir neginčijamų įrodymų, taip pat nebuvo pašalinti byloje esantys prieštaravimai.Skundžiamu nuosprendžiu R. P. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad nakties metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytu asmeniu (asmenimis), pro duris įsibrovė į A.

P. priklausantį butÄ , kuriame nenustatytam asmeniui (asmenims) prieÅ¡ nukentėjusiuosius M. P. ir G. S. panaudojant fizinį smurtÄ , pagrobė svetimÄ , M. P. priklausantį 1 939,00 Lt vertės turtÄ .Pagal BK 180 straipsnio 2 dalį atsako tas asmuo, kuris apiplėšė įsibrovęs į patalpÄ arba panaudojęs neÅ¡aunamÄ jį ginklÄ , peilį ar kitÄ specialiai žmogui sužaloti pritaikytÄ daiktÄ . Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 178 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) buvo numatyta atsakomybė tam asmeniui, kuris atvirai pagrobė svetimÄ turtÄ arba pagrobė svetimÄ turtÄ Ä¯sibrovęs į patalpÄ , saugyklÄ ar saugomÄ teritorijÄ , arba vieÅ¡oje vietoje pagrobė svetimÄ turtÄ iÅ¡ asmens drabužių, rankinės ar kitokio neÅ¡ulio (kiÅ¡envagystė) arba automobilį.

Taigi, abi nurodytas veikas kvalifikuojantis požymis yra įsibrovimas į patalpÄ . Tačiau turto pagrobimas vagystės bÅ«du nuo plėšimo skiriasi tuo, kad kaltininkas, įgyvendindamas savo nusikalstamÄ sumanymÄ , nenaudoja prieÅ¡ nukentėjusįjį nei fizinio, nei psichinio smurto, nei galimybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui prieÅ¡intis. Tais atvejais, kai kaltininkas turtui pagrobti naudoja fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, jo veiksmai kvalifikuojami kaip plėšimas. Plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtÄ ar grasinimÄ tuoj pat jo imtis naudoja tam, kad įveiktų, paÅ¡alintų ar neutralizuotų asmenį kaip kliÅ«tį, trukdančiÄ pagrobti turtÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-73/2007).

Kvalifikuojant veikÄ kaip plėšimÄ Ä¯sibraunant į patalpÄ taip pat svarbu nustatyti, kokį tikslÄ turėjo kaltininkas, prieÅ¡ patekdamas į patalpÄ , ir kada jam kilo sumanymas pagrobti svetimÄ turtÄ .Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, kad jis į nukentėjusiojo butÄ neįsibrovė, nes Å¡io buto durys nebuvo užrakintos. Tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įsibrovimas yra ne tik tada, kai įveikiamos kliÅ«tys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių, tačiau prieÅ¡ patalpų savininko ar teisėto naudotojo valiÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116/2007, Nr. 2K-153/2007).

Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad nakties metu nuteistasis į M. P. butÄ kartu su kitu asmeniu (asmenimis) pateko be leidimo, t. y. prieÅ¡ nukentėjusiųjų valiÄ . Nukentėjusieji M. P. ir G. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad tuo metu, kai nusikaltimÄ padarę asmenys pateko į butÄ , jie abu miegojo (ar snÅ«duriavo), savo noru į butÄ nieko neįleido. Taigi, BK 180 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas į patalpÄ nagrinėjamu atveju nustatytas pagrįstai.Apeliantas viso proceso metu pripažino, kad darant nusikalstamÄ veikÄ dalyvavo dar vienas asmuo.

Tačiau iš jo apeliacinio skundo teiginių matyti, kad jis asmeniškai jokio smurto prieš nukentėjusiuosius nenaudojo ir neturėjo tyčios apiplėšti, o M. P. daiktus iš buto išnešė tik bijodamas kito nusikaltimo dalyvio. Tokiu būdu nuteistojo apeliaciniame skunde keliama abejonė ne tik dėl bendrininkavimo, bet ir dėl BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių jo veiksmuose buvimo. Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis.

Objektyvieji bendrininkavimo požymiai – tai kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamÄ veikÄ ir jų veikos bendrumas. BÅ«tini bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia padaryti nusikalstamÄ veikÄ bendrininkaujant yra susitarimo, kurį sudaro bendrininkai iki nusikalstamos veikos padarymo ar jos metu, padarinys. Tyčia bendrininkavimo atveju reiÅ¡kiasi tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog bendrai su kitais asmenimis dalyvauja darant jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Ä®statyme nenurodyta, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad bÅ«tų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, Nr. 2K-275/2007, Nr. 2K-229/2008).

Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Apie bendrininkų susitarimo padaryti nusikalstamÄ veikÄ buvimÄ , kaip ir apie kitus subjektyviuosius nusikaltimo sudėties ar bendrininkavimo požymius, sprendžiama ne vien tik iÅ¡ Å¡ių asmenų parodymų, bet ir atsižvelgiama į objektyviai nustatytas aplinkybes, pavyzdžiui, veiksmų bendrumÄ , jų suderintÄ atlikimÄ . Be to, bendrininkavimo atveju plėšimas įsibraunant į patalpÄ gali pasireikÅ¡ti ir tuo, kad vieni bendrininkai prieÅ¡ nukentėjusįjį naudoja tik smurtÄ , o kiti naudoja fizinį smurtÄ bei grobia arba tik grobia nukentėjusiųjų turtÄ pirmiesiems tai matant ir neprieÅ¡taraujant.Nagrinėjamu atveju į nukentėjusiojo M.

P. butÄ Ä¯sibrovę asmenys ne tik pateko į patalpÄ prieÅ¡ nukentėjusiųjų valiÄ , bet ir iÅ¡ karto prieÅ¡ juos pradėjo naudoti fizinį smurtÄ â€“ smÅ«giavo į įvairias kÅ«no vietas, tuo pat metu buvo grobiamas turtas. Apeliantas, duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, teigė, kad įėjus į butÄ jis, palieptas kito nusikaltime dalyvavusio asmens, pirmiausia iÅ¡nešė DVD grotuvÄ , o tik sugrįžęs pamatė, kad pastarasis smurtauja prieÅ¡ nukentėjusiuosius. Bijodamas Å¡io asmens, jis vykdė jo nurodymus imti ir iÅ¡ buto neÅ¡ti kitus bute buvusius M.

P. daiktus. Tačiau duodamas parodymus apeliacinės instancijos teisme nuteistasis R. P. nurodė Å¡iek tiek kitokias aplinkybes. Jis patvirtino, kad kartu su juo buvęs asmuo, vos tik įėjęs į butÄ , ėmė smurtauti prieÅ¡ nukentėjusiuosius, o jis tik vykdė Å¡io asmens smurtavimo metu duotÄ paliepimÄ neÅ¡ti bute buvusius daiktus. Ä®vertinusi nukentėjusiųjų ir apelianto parodymų turinį, teisėjų kolegija teisingais ir patikimais pripažįsta bÅ«tent apeliacinės instancijos teisme duotus nuteistojo parodymus, kad smurtas nusikaltimo metu prieÅ¡ nukentėjusiuosius buvo pradėtas naudoti iÅ¡ karto, kai į butÄ pateko nusikaltimÄ padarę asmenys.

Be to, nė vienas iÅ¡ nukentėjusiųjų nenurodė girdėjęs, jog į butÄ Ä¯sibrovę asmenys įvykio metu bÅ«tų kalbėję tarpusavyje, vienas kitam davę nurodymus ar kitaip derinę savo veiksmus. Nukentėjusysis M. P. teigė girdėjęs tik tai, kad į butÄ Ä¯sibrovę asmenys vaikščiojo bute, atjungė bute buvusios muzikos ir vaizdo aparatÅ«ros laidus. Kita vertus, įsiveržimas į nukentėjusiojo butÄ nakties metu, staigus smurto naudojimas prieÅ¡ abu nukentėjusiuosius bei M.

P. daiktų iÅ¡neÅ¡imas rodo, kad, prieÅ¡ patekdami į nukentėjusiųjų gyvenamÄ jÄ patalpÄ , nusikaltime dalyvavę asmenys, tarp jų ir nuteistasis R. P., turėjo iÅ¡ankstinį sumanymÄ ir tikslÄ plėšimo bÅ«du užvaldyti svetimÄ turtÄ , veikdami įvykio vietoje vienas kito veiksmus matė, suprato ir jiems pritarė. Pagal bylos aplinkybes, vienam iÅ¡ nusikaltime dalyvavusių asmenų pradėjus smurtauti prieÅ¡ nukentėjusiuosius, kitas nusikalstamos veikos dalyvis – R. P. – iÅ¡ buto pradėjo neÅ¡ti M.

P. priklausančius daiktus. Vėliau bute buvusius daiktus jau nešė abu plėšime dalyvavę asmenys. Tai leidžia padaryti patikimÄ iÅ¡vadÄ , jog apeliantas suvokė, kad bendromis pastangomis, įskaitant ir jo paties atliktus veiksmus, buvo palaužiamas nukentėjusiųjų prieÅ¡inimasis, siekiant užvaldyti M. P. turtÄ , taigi, suvokė, kad jis buvo bendrininkas vykdant plėšimÄ . Å ie nuteistojo veiksmai rodo, jog nusikalstama veika padaryta bendrai veikiant tiesiogine tyčia.Pagal teismų praktikÄ visi dėl bendrininkų veikos kilę padariniai inkriminuojami kiekvienam bendrininkui, neatsižvelgiant į kiekvieno vaidmenį, veiksmų pobÅ«dį bei intensyvumÄ ir indėlį į nusikaltimo padarymÄ , o padaryta veika bendrininkams paprastai kvalifikuojama pagal tÄ patį BK specialiosios dalies straipsnį.

Atskirų bendrininkų veiksmų kvalifikavimas gali skirtis esant vykdytojo ekscesui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2012, Nr. 2K-275/2007, Nr. 2K-235/2001 ir kt.). Aplinkybių, kurios rodytų vykdytojo ekscesÄ , nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta. Å iÄ aplinkybę pagrindžiančių svarių argumentų nėra nurodyta ir apeliaciniame skunde. Apeliantas teigia, jog, matydamas prieÅ¡ nukentėjusiuosius smurtaujantį bendrininkÄ , M. P. priklausančius daiktus iÅ¡ buto nešė bijodamas Å¡io asmens.

Tačiau iÅ¡ paties apelianto parodymų matyti, kad daiktus iÅ¡ nukentėjusiojo buto nakties metu jis iÅ¡nešė užėjęs į jį kelis kartus, be to, kartu su bendrininku iÅ¡ ketvirto daugiabučio namo aukÅ¡to nešė į kiemÄ , o iÅ¡ nusikaltimo vietos taip pat pasiÅ¡alino drauge ir toliau kartu leido laikÄ . Apelianto teiginys, kad jis bijojo veikos bendrininko, paneigiamas ir ta aplinkybe, kad R. P., net ir turėdamas galimybę, savo nusikalstamų veiksmų nenutraukė, o toliau juos tęsė, kol buvo pasiektas nusikalstamos veikos tikslas, pagalbos į aplinkinius nesikreipė.

Ä®vertinusi nurodytų aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad bendrininkavimo požymiai ir kartu R. P., kaip bendrininko, kaltė dėl plėšimo įsibraunant į patalpÄ skundžiamame nuosprendyje konstatuoti tinkamai, motyvuotai pagrindžiant byloje nustatytomis aplinkybėmis ir įrodymais. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir jÄ kvalifikuoti pagal kitÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ nėra pagrindo. Kiti apeliacinio skundo teiginiai, kad apygardos teismas neobjektyviai, vienaÅ¡aliÅ¡kai vertino faktines bylos aplinkybes, vadovavosi prielaidomis, buvo Å¡aliÅ¡kas yra deklaratyvÅ«s ir neatitinka bylos duomenų.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl R. P. nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį yra teisėta ir pagrįsta, jos keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., t. y. dar nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, buvo pakeista BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, nurodant, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienų iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Palyginus ankstesnę BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijÄ su 2015 m. kovo 19 d. įstatymu padarytu pakeitimu, matyti, kad pagal naujÄ jį teisinį reguliavimÄ bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali bÅ«ti taikomas ir asmenims, nuteistiems už tyčinius sunkius nusikaltimus laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams. BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Å¡velninantis bausmę ar kitokiu bÅ«du nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamÄ jÄ galiÄ .

Todėl BK 75 straipsnio pakeitimai galioja ir iki jų įsigaliojimo nuteistiesiems asmenims.Nagrinėjamu atveju R. P. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu yra nuteistas už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ . Jam skirta galutinė trejų metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taigi, formaliai R. P. atitinka Å¡iuo metu galiojančiose BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatose numatytas sÄ lygas, kuriomis suteikiama galimybė svarstyti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ .

IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad R. P. jau pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, jog dalyvavo apiplėšime, atskleidė Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos bendrininkÄ . Jis anksčiau neteistas, dirba, turi du mažamečius vaikus. Nors nuteistasis padarė vienÄ sunkų nusikaltimÄ , byloje nėra duomenų, kad po Å¡ios nusikalstamos veikos, už kuriÄ jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, apeliantas bÅ«tų padaręs naujų nusikalstamų veikų, o tai rodo kritiÅ¡kÄ savo veiksmų vertinimÄ bei leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas jau padarė apeliantui teigiamÄ poveikį.

Juo labiau kad nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo beveik ketveri metai. Kolegija sprendžia, jog aptartų aplinkybių visuma, apibÅ«dinanti padarytas nusikalstamas veikas ir nuteistojo R. P. asmenybę, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti pritaikius jam BK 75 straipsnyje nustatytÄ bausmės vykdymo atidėjimÄ . Dėl to Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendis keičiamas, o R. P. paskirtos trejų metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas trejiems metams, paskiriant Å¡iam nuteistajam kelias baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas.

Dėl prokurorės ir nukentėjusiojo apeliacinių skundų Iš prokurorės ir nukentėjusiojo M. P. apeliacinių skundų turinio matyti, kad juose nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigiant, jog nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, dėl to netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, o A. Z. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 11 punktus bei 187 straipsnio 2 dalį išteisintas nepagrįstai.

IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaip ir R. P., A. Z. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad nakties metu, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe su R. P., pro duris įsibrovė į A. P. priklausantį butÄ , kuriame panaudodamas fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiuosius ir nesunkiai sutrikdydamas M. P. bei nežymiai sutrikdydamas G. S. sveikatÄ , pagrobė svetimÄ , M. P. priklausantį 1 939,00 Lt vertės turtÄ . Be to, A. Z. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 11 punktus, 187 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad siekdamas nuslėpti kitÄ nusikaltimÄ , t. y. padarytÄ plėšimÄ Ä¯sibraunant į gyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ visuotinai pavojingu bÅ«du, o bÅ«tent padegdamas buto kambarį, tuo sukeldamas gaisrÄ , sugadino ir sunaikino A.

P. priklausantį turtÄ , padarydamas nukentėjusiajam M. P. 32 230,00 Lt turtinę žalÄ bei, tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , užrakindamas Å¡io buto duris ir degančiame bute likusiems sužalotiems M. P. ir G. S. užkirsdamas keliÄ iÅ¡sigelbėti, tokiu bÅ«du pasikėsino nužudyti du žmones – M. P. ir G. S., tačiau veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusieji, iÅ¡laužę duris, pabėgo iÅ¡ degančio buto. Panevėžio apygardos teismas iÅ¡vadÄ , jog A.

Z. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 11 punktuose ir 187 straipsnio 2 dalyje, neįrodyta, grindė tuo, kad nuo pat pirmųjų apklausų ikiteisminio tyrimo metu jis neigė padaręs Å¡ias nusikalstamas veikas. Pagrindiniai jo galimÄ dalyvavimÄ darant nusikaltimus patvirtinantys duomenys buvo nuteistojo R. P. parodymai, kuriuos apygardos teismas įvertino kritiÅ¡kai kaip visiÅ¡kai nelogiÅ¡kus, nenuoseklius, prieÅ¡taringus, nepatvirtintus jokiais kitais įrodymais.

Teismas atsižvelgė ir į tai, kad tarp A. Z. bei brolių R. P. ir R. P. buvo kilęs konfliktas dėl galimos R. P. skolos, todėl R. P. turėjo priežastį pykti ant A. Z. ir duoti neteisingus parodymus. Apygardos teismas taip pat nenustatė jokio A. Z. motyvo padaryti jam inkriminuojamus nusikaltimus. Nors nukentėjusysis M. P. apklausiamas teisme tvirtino, jog į butÄ buvo įsiveržęs ir smurtÄ prieÅ¡ jį naudojo A. Z., o nukentėjusysis G. S. teigė, jog vienas iÅ¡ į butÄ Ä¯siveržusių asmenų buvo panaÅ¡us į A.

Z., tačiau tokie nukentėjusiųjų parodymai pirmosios instancijos teismo nebuvo pripažinti iÅ¡teisintojo kaltę pagrindžiančiais įrodymais. Tai lėmė aplinkybės, jog pirmųjų apklausų metu nė vienas iÅ¡ nukentėjusiųjų net neužsiminė apie tai, kad A. Z. buvo įsibrovęs į butÄ , jie nurodė nieko iÅ¡ įsibrovusiųjų nematę, negalėjo nurodyti ir įsibrovusių asmenų skaičiaus – buvo minimas įsibrovusiųjų skaičius nuo dviejų iki keturių, o nukentėjusysis M.

P. nuo pat pradžių teigė įtariantis, jog nusikaltimÄ galėjo padaryti kaimynystėje gyvenantys broliai R. P. ir R. P.. Be to, byloje apklausti liudytojai A. L. ir R. K. taip pat parodė, jog darant nusikaltimus galėjo dalyvauti R. P. ir R. P., o A. Z. nebuvo minimas. Tiek prokurorė, tiek nukentėjusysis nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad R. P. parodymai buvo prieÅ¡taringi, nelogiÅ¡ki, nenuoseklÅ«s ir jų nepatvirtina kita baudžiamosios bylos medžiaga. Anot apeliantų, nuteistojo R.

P. parodymai, kad jis su A. Z. įvykdė plėšimÄ , o paskui Å¡is padegė nukentėjusiojo M. P. butÄ , esminiuose momentuose yra logiÅ¡ki ir nuoseklÅ«s, o tam tikri prieÅ¡taravimai paaiÅ¡kinami nusikalstamų veikų metu buvusiu nuteistojo neblaivumu. Anot apeliantų, R. P. parodymus patvirtina nukentėjusiųjų M. P. ir G. S. parodymai ir ta aplinkybė, kad iÅ¡teisintasis turėjo motyvÄ padegti butÄ .BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, apibÅ«dinančių pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visumÄ .

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Å is principas įpareigoja, iÅ¡naudojus visas galimybes abejonėms paÅ¡alinti ir nepavykus to padaryti, jas vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-510/2012, Nr. 2K-315/2012, Nr. 2K-205/2012, Nr. 2K-177/2009).

Kita vertus, kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltininko parodymus ir aiÅ¡kinimus, bet ir kartu tiriant, įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant ir panaÅ¡iai. Svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga yra ta, kad turi bÅ«ti vertinamas ne kiekvienas įrodymas atskirai, bet jų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-411/2004, Nr. 2K-43/2006).

Be to, bylÄ nagrinėjantis teismas turi iÅ¡skirtinę kompetencijÄ Ä¯vertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių.IÅ¡teisintasis A. Z. viso proceso metu neigė kaltę. Jis nuosekliai tvirtino, kad pas R. P. į RokiÅ¡kį atvyko atsiimti skolos. Dienos metu vienÄ kartÄ kartu su R. P. buvo užėjęs į M. P. butÄ . Vėliau jis iÅ¡ R.

P. buto buvo pasiÅ¡alinęs, tačiau ir vėl grįžo. Jis ir broliai R. bei R. P. jų bute vartojo alkoholį bei stebėjo futbolo rungtynių transliacijÄ . BežiÅ«rėdamas televizorių, jis užmigo ir miegojo apie tris valandas. Atsibudęs matė po butÄ bėgiojantį R. P.. PažiÅ«rėjęs pro langÄ , pastebėjo ugniagesių maÅ¡inos Å¡vyturėlius, o R. P. atidarius buto duris, į butÄ pradėjo veržtis dÅ«mai. Jis kartu su R. ir R. P. išėjo į daugiabučio namo kiemÄ . Vienas iÅ¡ brolių pasakė, kad dega to kaimyno, pas kurį buvo užėję dienos metu, butas.

Baigus gesinti gaisrÄ jie grįžo atgal į brolių butÄ . Bute tarp jo ir R. P. kilo konfliktas dėl pastarojo jam negrÄ Å¾intos skolos. Konflikto metu jis buvo sumuÅ¡tas, todėl iÅ¡ brolių buto pasiÅ¡alino. Balionėlis, rastas pas M. P. bute, priklausė R. P.. IÅ¡ draugės žino, jog birželio mėnesį pastarasis Utenos turguje pirko žiebtuvėlį, laikrodį ir žiebtuvėlio papildymÄ . Be to, minėtÄ balionėlį jis įvykio vakarÄ matė pas R. P. ir R. P. bute, padėtÄ ant lentynėlės. Jis jokio nusikaltimo nepadarė ir yra nepagrįstai Å¡meižiamas.

Å ios pozicijos iÅ¡teisintasis laikėsi ir apklausiamas apeliacinės instancijos teisme. Bylos duomenimis, neginčijamai nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo dienÄ A. Z. svečiavosi R. ir R. P. bute. Jis kartu su R. P. dienos metu buvo užėjęs ir į nukentėjusiojo M. P. butÄ . Pas nukentėjusįjį M. P. R. P. kelis kartus lankėsi ir vienas. Ä® šį butÄ buvo užėjęs ir R. P., kuris teiravosi, ar M. P. neparduotų jam DVD grotuvo, tačiau nukentėjusysis nesutiko. Vakare nuteistasis R.

P., iÅ¡teisintasis ir R. P. laikÄ leido brolių bute, kartu vartojo alkoholį ir žiÅ«rėjo futbolo rungtynių transliacijÄ . Nakties metu, t. y. 2012 m. birželio 25 d. apie 01.00 val., buvo įsibrauta į nukentėjusiojo M. P. butÄ ir prieÅ¡ jame buvusius nukentėjusiuosius M. P. bei G. S. panaudojus fizinį smurtÄ pagrobtas svetimas, M. P. priklausantis turtas, o po apiplėšimo padegtas nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusiajam A. P. priklausęs butas. Butas padegtas jame esant nukentėjusiesiems M.

P. ir G. S.. Padegto buto durys buvo užrakintos. Nukentėjusieji M. P. ir G. S., pajutę gaisro keliamÄ pavojų, iÅ¡stÅ«mė buto duris ir taip iÅ¡sigelbėjo. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu taip pat nustatyta, kad gesinant gaisrÄ R. P., R. P. ir iÅ¡teisintasis buvo išėję į daugiabučio namo kiemÄ . Kai gaisras buvo užgesintas, jie grįžo į brolių butÄ , kur tarp iÅ¡teisintojo, R. P. ir R. P. kilo konfliktas dėl R. P. skolos iÅ¡teisintajam A. Z.. Po Å¡io konflikto pastarasis pasiÅ¡alino iÅ¡ brolių buto.

Po įvykio 2012 m. birželio 26 d. apklausiamas nukentėjusysis M. P. nurodė įtariantis, kad jį apiplėšti galėjo R. ir R. P. su savo draugais, brolių R. P. ir R. P. gyvenamojoje vietoje padaryta krata, rastas nukentėjusiajam M. P. priklausantis telefonas. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu R. P. nurodė nedalyvavęs darant nusikaltimÄ , o R. P. patvirtino, kad įvykio metu brolis miegojo. Tačiau R. P. pripažino, kad tai jis kartu su A. Z. apiplėšė nukentėjusiojo M. P. butÄ , parodė kai kurių pagrobtų daiktų buvimo vietÄ .

Nuteistasis R. P. taip pat nurodė, kad po plėšimo A. Z. grįžo į nukentėjusiojo M. P. butÄ ir benzininiu balionėliu, skirtu žiebtuvėliams pildyti, šį butÄ padegė.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atlikusi įrodymų tyrimÄ : apklaususi nuteistÄ jį R. P., iÅ¡teisintÄ jį A. Z., nukentėjusiuosius M. P., A. P., G. S., liudytojus R. P., M. K., N. K., ekspertus DaivÄ Gužauskienę, GintautÄ SerbentÄ , įvertinusi Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2015 m. birželio 16 d. ekspertizės aktus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. EKG (duomenys neskelbtini) (toliau – ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 5, b. l. 141–143, 144–146), taip pat ir kitÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ , sprendžia, jog skundžiamu nuosprendžiu A.

Z. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisintas nepagrįstai. Nuteistasis R. P. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad nukentėjusiuosius apiplėšė kartu su A. Z.. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme jis nurodė, kad 2012 m. birželio 24 d. naktį, pritrÅ«kus cigarečių ir A. Z. pasiÅ«lius, abu nuėjo pas kaimynÄ M. P.. Pasibeldus į buto duris, jų niekas neatidarė, todėl A. Z. paėmė už rankenos ir jas atidarė, nes durys buvo neužrakintos. Bute esančioje lovoje gulėjo M.

P., o kitas asmuo sėdėjo fotelyje. Abu jie miegojo, kambaryje degė Å¡viesa. Įėjus į vidų A. Z. liepė jam imti ir neÅ¡ti DVD grotuvÄ . Jis (nuteistasis) bandė prieÅ¡tarauti, tačiau, bijodamas A. Z., įvykdė jo paliepimÄ ir, paėmęs nuo spintelės DVD grotuvÄ , jį iÅ¡nešė į daugiabučio namo kiemÄ . Paskui grįžo į M. P. butÄ , kur matė, kaip A. Z. muÅ¡a nukentėjusįjį: M. P. gulėjo ant nugaros, o A. Z. užlipęs ant nukentėjusiojo M. P. lovos jį daužė kumščiais ir spardė kojomis, tuo metu kitas nukentėjusysis miegojo.

A. Z. jam liepė neÅ¡ti kitus daiktus. Bijodamas ir pats bÅ«ti sumuÅ¡tas, jis į koridorių nešė televizorių, tuomet vėl grįžo į nukentėjusiojo M. P. butÄ . A. Z. padavė jam muzikinį centrÄ , pats paėmė kolonėles ir jie abu Å¡iuos daiktus iÅ¡nešė į daugiabučio namo kiemÄ prie garažų, esančių netoli namo. A. Z. paliepimu pagrobtus daiktus užmetė ant garažo stogelio. Nepaisant to, kad tam tikromis detalėmis, t. y. kada prieÅ¡ nukentėjusiuosius buvo pradėtas naudoti smurtas, kokia tvarka ir kur pirmiausia buvo neÅ¡ami grobiami daiktai, nuteistojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose skyrėsi, R.

P. viso proceso metu nuosekliai ir vienodai teigė, kad kartu su juo apiplėšime dalyvavo ir A. Z., kad tai jis smurtavo prieÅ¡ nukentėjusiuosius, o pagrobtus daiktus jie abu nešė į daugiabučio namo kiemÄ , kai kuriuos iÅ¡ jų užmetė ant garažo stogelio. Netikėti Å¡iais nuteistojo parodymais kolegija neturi pagrindo, nes juos iÅ¡ dalies patvirtina ir kita baudžiamosios bylos medžiaga, t. y. nukentėjusiųjų M. P. ir G. S. parodymai.Nukentėjusysis M. P., duodamas parodymus pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, patvirtino, kad A.

Z. ir R. P. įvykio dienos metu lankėsi pas jį bute. Kažkuriuo momentu į butÄ buvo atėjęs ir R. P., kuris prašė parduoti jo (nukentėjusiojo) turimÄ DVD grotuvÄ . Ä®vykio dienÄ jis kartu su G. S. vartojo alkoholinius gėrimus, o pradėjus temti jie nuėjo miegoti, palikę degančiÄ Å¡viesÄ . Å iek tiek vėliau jis iÅ¡girdo daužymÄ Ä¯ buto duris, matė, kaip pro duris į butÄ Ä¯siveržė A. Z., rankoje laikydamas kažkokį daiktÄ , panašų į lenktuvÄ ar metalinį strypÄ (mantiruotę).

Jis buvo apsirengęs Å¡viesiais sportiniais drabužiais. Už A. Z. buvusių asmenų nematė, tačiau galėjo bÅ«ti, kad jų buvo ne vienas. Jam (nukentėjusiajam) buvo suduotas smÅ«gis į galvÄ , dėl to jis atsigulė ant pilvo, galvÄ dengėsi rankomis. Jis buvo muÅ¡amas ir daiktais, ir rankomis bei kojomis, o tai darė A. Z.. Gulėdamas sumuÅ¡tas suprato, kad buvo neÅ¡ami jo daiktai. Tai truko apie penkiolika minučių. IÅ¡neÅ¡us ar dar neÅ¡ant daiktus jis girdėjo kažkokį pilstymÄ , po kurio įvyko staigus užsidegimas.

Kilus gaisrui, jie su G. S. bandė pabėgti iÅ¡ buto, tačiau jo durys buvo užrakintos, todėl teko jas iÅ¡stumti.Nukentėjusysis G. S., apklausiamas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, taip pat parodė, kad įvykio vakarÄ liko nakvoti M. P. bute, užmigo fotelyje. Jį pažadino beldimas į duris, paskui į butÄ buvo įsibrauta. Nors ir negali tvirtinti kategoriÅ¡kai, tačiau A. Z. labai panaÅ¡us į tÄ asmenį, kuris įvykio metu pirmasis įsiveržė pro M. P. buto duris. Jam už nugaros buvo dar keli jaunuoliai, tačiau tikslaus jų skaičiaus pasakyti negali.

Ä®siveržę jaunuoliai jam iÅ¡kart pradėjo daužyti galvÄ . PrieÅ¡ jį smurtavęs asmuo buvo panaÅ¡us į A. Z.. Jis buvo muÅ¡amas kažkokiu kietu daiktu į įvairias kÅ«no vietas, trumpam prarado sÄ monę ir negali pasakyti tikslios įvykių sekos. Vėliau, kai smurtas liovėsi, kilo didelis gaisras. Jie su M. P. bandė bėgti iÅ¡ buto, tačiau durys buvo užrakintos, dėl to abu jas iÅ¡stÅ«mė. Anksčiau jis A. Z. nepažinojo. Po įvykio su R. ir R. P. nebendravo.Kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Å¡iuos nukentėjusiųjų M.

P. ir G. S. parodymus įvertino ne kaip suvoktus jų pačių, o kaip sužinotus iÅ¡ kitų asmenų. Nepaisant to, jog byloje esantys ikiteisminio tyrimo trÅ«kumai (nebuvo atliktas A. Z. parodymas atpažinti, nors M. P. dar ikiteisminio tyrimo metu jį įvardijo kaip apiplėšime dalyvavusį asmenį), apsunkina teisminį bylos nagrinėjimÄ , tačiau vien tai nesuteikia pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais ir laikyti juos nepatikimais. Abu nukentėjusieji parodymus teisme davė prisiekę, bÅ«dami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ .

Apklausiamas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismuose nukentėjusysis M. P. nurodė atpažįstantis A. Z. kaip apiplėšime dalyvavusį asmenį, kuris jį ir G. S. mušė kažkokiu kietu pailgu daiktu, panaÅ¡iu į lenktuvÄ . Nukentėjusysis G. S. taip pat tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismuose nurodė, jog A. Z. yra labai panaÅ¡us į apiplėšimo metu bute buvusį ir prieÅ¡ jį kažkokiu kietu daiktu smurtavusį asmenį. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu buvo paskirta teismo medicinos ekspertizė, gauti ekspertizės aktai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurie iÅ¡ dalies patvirtino nukentėjusiųjų duotus parodymus.

Å iuose dokumentuose patikslinti nukentėjusiesiems padaryti sužalojimai ir jų pobÅ«dis, trauminių poveikių skaičius. M. P. nustatyti Å¡ie kÅ«no sužalojimai, padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais: pjautinė žaizda deÅ¡iniame dilbyje, odos įbrėžimai bei poodinės kraujosruvos krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės apatinėje dalyje bei juosmens kairėje pusėje, krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės VIII Å¡onkaulio lūžis, lydimas pasieninės krÅ«tinplėvės pažeidimo ir oro susikaupimo kairės krÅ«tinės lÄ stos pusės poodyje.

G. S. nustatyti Å¡ie kÅ«no sužalojimai: muÅ¡tinė žaizda kairėje momeninėje srityje, muÅ¡tinė žaizda pakauÅ¡yje, poodinė kraujosruva kairės ausies kauÅ¡elyje, muÅ¡tinė žaizda deÅ¡iniojo antakio srityje, poodinė kraujosruva kairėje veido pusėje. IÅ¡ viso padaryti penki kÅ«no sužalojimai. Be to, ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog M. P. nustatyti mechaninės kilmės sužalojimai, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), traumuojant krÅ«tinės lÄ stos bei juosmens kairės pusės sritį bei aÅ¡triabriauniu, pjautinių savybių turinčiu daiktu traumuojant deÅ¡inį dilbį.

Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog G. S. padaryta muÅ¡tinė žaizda pakauÅ¡yje, remiantis jos ilgiu (5 cm) galima teigti, kad Å¡is sužalojimas buvo padarytas paveikus minėtÄ galvos sritį kietu buku pailgu daiktu. Mažesnių ilgių muÅ¡tinės žaizdos kairėje momeninėje srityje (1 cm) ir deÅ¡iniojo antakio srityje (2 cm) leidžia neatmesti jų padarymo galimybės, panaudojant kietÄ bukÄ pailgÄ daiktÄ . Taigi, naujai paskirtų ekspertizių aktuose konstatuotos aplinkybės, nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų pobÅ«dis, taip pat iÅ¡ karto po įvykio užfiksuoti G.

S. padaryti sužalojimai (t. 1, b. l. 98–106) patvirtina nukentėjusiųjų M. P. ir G. S. duotus parodymus, kad smurtavęs asmuo juos žalojo naudodamas įrankį – kietÄ pailgÄ daiktÄ . Be to, G. S. padarytų sužalojimų pobÅ«dis, t. y. muÅ¡tinė žaizda deÅ¡iniojo antakio srityje, poodinė kraujosruva kairėje veido pusėje, jo parodymai, kad pirmiausia buvo smÅ«giuota į galvÄ , rodo, kad į užpuolikÄ jis buvo atsisukęs ir veidu. Nukentėjusiajam M. P. padarytų sužalojimų pobÅ«dis, t. y. pjautinė žaizda deÅ¡iniajame dilbyje, rodo, kad nuo užpuoliko jis bandė gintis dengdamasis ranka.

Aptartos aplinkybės, taip pat faktas, jog plėšimo metu kambaryje degė Å¡viesa, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad abu nukentėjusieji matė prieÅ¡ juos smurtavusį asmenį. Juo labiau kad bylos nagrinėjimo teisme metu jie abu patvirtino, jog A. Z. kÅ«no sudėjimu yra panaÅ¡us į apiplėšime dalyvavusį asmenį, o nukentėjusysis M. P. taip pat parodė, kaip plėšimo metu buvo apsirengęs iÅ¡teisintasis, t. y. kad vilkėjo Å¡viesiais sportiniais drabužiais (t. 4, b. l. 104–105).

Tai, jog įvykio naktį vilkėjo Å¡viesų sportinį megztinį su gobtuvu, patvirtino tiek pats A. Z., tiek liudytoja N. K., iÅ¡ karto po gaisro mačiusi iÅ¡teisintÄ jį, R. P. bei R. P. ir su jais kalbėjusi. Abu nukentėjusieji parodė, jog po smurto naudojimo ar dar jį naudojant buvo neÅ¡ami kambaryje buvę daiktai. Pagrobtų daiktų skaičius ir pobÅ«dis, taip pat nukentėjusiųjų teiginiai, kad smurtaujant prieÅ¡ juos tuo pat metu buvo atjungiami vaizdo ir garso aparatÅ«ros laidai, patvirtina iÅ¡vadÄ , kad apiplėšimÄ Ä¯vykdė ne vienas asmuo.

Taigi, nukentėjusiųjų M. P. ir G. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai yra pakankamai nuoseklūs ir patikimi, jie iš dalies sutampa su nuteistojo R. P. parodymais bei kita baudžiamosios bylos medžiaga, todėl netikėti jais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas nukentėjusiųjų M. P. ir G. S. parodymus kaip nepatikimus, daug dėmesio skyrė jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, analizei. Bylos medžiaga patvirtina, jog nukentėjusiųjų parodymai ikiteisminio tyrimo metu kito.

IÅ¡ 2012 m. birželio 25 d., t. y. iÅ¡ karto po įvykio, raÅ¡yto M. P. paaiÅ¡kinimo matyti, kad jam ir jo draugui gulint kambaryje, jo manymu, užėjo kaimynai R. ir R. P.. Jie klausė, ar jis parduotų muzikinį centrÄ ir DVD grotuvÄ . Jie išėjo, bet po kiek laiko vėl sugrįžo ir pradėjo naudoti smurtÄ , sudavė į nugarÄ , jis nukrito ant pilvo ir nematė, kas vyko, bet, jo nuomone, jie kraustė daiktus. Atsikėlę su draugu, jie pamatė gaisrÄ ir bandė gelbėtis. Visi asmenys jau buvo pasiÅ¡alinę (t. 1, b. l. 35). 2012 m. birželio 25 d. protokole – pareiÅ¡kime nukentėjusysis M.

P. ir vėl nurodė manantis, kad jį apiplėšti galėjo kaimynai R. P. ir R. P.. Be to, jis teigė, kad įvykio dienÄ pas jį buvo atėję abu broliai ir prašė parduoti DVD grotuvÄ , tačiau jis nesutiko. Jis buvo išėjęs į laiptinę parÅ«kyti ir matė Å¡iuos kaimynus, stovinčius su kitais jaunuoliais, tačiau jų atpažinti negalėtų (t. 1, b. l. 8). IÅ¡ Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato RokiÅ¡kio rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Prevencinio poskyrio tyrėjos 2016 m. birželio 25 d. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, jog įvykio metu G.

S. buvo sužalotas, tačiau nurodė jog susižalojo krisdamas nuo laiptų, o M. P. įvykio aplinkybes pasakoti atsisakė, jo kalbėsena buvo nerišli, jis painiojosi laike, buvo apsvaigęs nuo alkoholio (t. 1, b. l. 9). Pagal bylos duomenis taip pat nustatyta, kad įvykio metu bei tuoj pat po jo duodami paaiškinimus šie nukentėjusieji buvo ne tik sumušti, apsvaigę nuo alkoholio, bet ir apsinuodiję smalkėmis (t. 1, b. l. 26). Taigi, natūralu, jog būdami tokios būklės iš karto po įvykio jie negalėjo duoti išsamių parodymų, prisiminti visų įvykyje dalyvavusių asmenų ir kitų svarbių aplinkybių.

Be to, anksčiau abu nukentėjusieji A. Z. nebuvo matę. Todėl vien tai, kad iÅ¡ karto po įvykio A. Z. nebuvo įvardytas kaip nusikalstamos veikos dalyvis, nepatvirtina nukentėjusiųjų parodymų nepatikimumo. IÅ¡ tiesų, tik apklausiamas 2012 m. lapkričio 7 d., M. P. parodė iÅ¡ kalbų sužinojęs, kad pas R. ir R. P. buvo atėjęs vaikinas, vardu A. Z., kuris kartu su pastaraisiais lankėsi ir jo bute. Nukentėjusiojo teigimu, bÅ«tent jį jis spėjo pamatyti įeinantį į jo butÄ naktį ir rankoje laikantį metalinį strypÄ (mantiruotę) (t. 1, b. l. 62–63). 2012 m. gruodžio 18 d. vykusioje apklausoje nukentėjusysis M.

P. taip pat teigė, jog į butÄ apiplėšimo metu įėjęs A. Z. tikrai turėjo rankoje daiktÄ , panašų į laužtuvÄ ar metalinį strypÄ (mantiruotę) (t. 1, b. l. 64–65). Tiek 2012 m. liepos 18 d., tiek 2013 m. sausio 9 d. apklausos metu nukentėjusysis G. S. patvirtino įvykio metu matęs įsiveržiančius vaikinus, jautęs, kad po kambarį vaikščioja keli vyrai, kurių veidų neįžiÅ«rėjo (t. 1, b. l. 88–89, 90–91). Kita vertus, aplinkybę, jog buvo muÅ¡amas kažkokiu pailgu kietu daiktu, nukentėjusysis M.

P. taip pat nurodė tik 2012 m. lapkričio 7 d. vykusios apklausos metu, o nukentėjusysis G. S. – 2012 m. liepos 18 d., t. y. praėjus gan nemažam laiko tarpui po įvykio. Kaip jau minėta, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu surinktais įrodymais nustatyta, jog nukentėjusiųjų parodymai dėl šios aplinkybės buvo teisingi. Taigi, vien tai, kad tam tikras aplinkybes nukentėjusieji parodė praėjus ilgesniam laiko tarpui nuo pirmosios jų apklausos, nepadaro tokių parodymų nepatikimų.

Juo labiau kad aplinkybę, jog apiplėšime dalyvavo ir A. Z., nukentėjusysis M. P. nurodė tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu. Abu nukentėjusieji savo parodymus, kad atpažįsta A. Z. kaip nusikaltime dalyvavusį asmenį, patvirtino ir apklausiami apeliacinės instancijos teisme. Be to, nukentėjusysis M. P. paaiÅ¡kino, jog iÅ¡ žmonių kalbų sužinojo tik nusikaltime dalyvavusio A. Z. vardÄ ir pavardę, o ne patį jo dalyvavimo nusikaltime faktÄ . Jis taip pat nurodė, kad su nuteistuoju R.

P. nebendrauja, nes po nusikaltimo Å¡is nukentėjusiųjų neatsiprašė, dėl to, kas atsitiko, nesigailėjo. Taigi, nėra jokio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusiojo M. P. parodymus kokiu nors bÅ«du paveikė minėtas nuteistasis. Ä®vertinusi aptartų aplinkybių visumÄ , taip pat nuteistojo R. P. parodymų turinį, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas nukentėjusiųjų M. P. ir G. S. parodymus, kad jie matė A. Z. apiplėšimo metu ir kad bÅ«tent jis naudojo prieÅ¡ nukentėjusiuosius smurtÄ , laikyti iÅ¡vestiniais iÅ¡ kitų asmenų parodymų ir dėl to nepatikimais nėra jokio pagrindo.

Nukentėjusiųjų M. P. ir G. S. parodymai yra informatyvÅ«s, juos patvirtina kita baudžiamosios bylos medžiaga, todėl jie pripažįstami A. Z. kaltės įrodymu.IÅ¡teisindamas A. Z. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį pirmosios instancijos teismas rėmėsi ir tuo, kad svaresnį apiplėšimo motyvÄ turėjo R. P., nes dienos metu jis ir R. P., atėję pas nukentėjusįjį M. P., prašė parduoti DVD grotuvÄ , o naktį Å¡is grotuvas kartu su kitais daiktais buvo pagrobtas iÅ¡ nukentėjusiojo buto.

Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog parduoti minėtÄ grotuvÄ prašė abu broliai, apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis M. P. patikslino, jog tai daryti prašė tik R. P. (t. 5, b. l. 91). Tačiau vien tai, kad R. P. turėjo tikslÄ užvaldyti minėtÄ DVD grotuvÄ , savaime nereiÅ¡kia, kad tokio tikslo negalėjo turėti ir iÅ¡teisintasis A. Z.. Taigi, Å¡i aplinkybė neįrodo A. Z. nekaltumo ir nepaneigia galimo motyvo veikiant bendrininkų grupe dalyvauti apiplėšime. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad jis kartu su R.

P. lankėsi nukentėjusiojo M. P. bute, matė jame esančius daiktus ir suprato, kad į butÄ laisvai gali patekti paÅ¡aliniai asmenys, o buto savininkas svaiginasi alkoholiu, taigi, nusikaltimÄ bÅ«tų lengva įvykdyti. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog A. Z. turėjo motyvÄ dalyvauti apiplėšime. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pas A. Z. ikiteisminio tyrimo metu nerasti jokie nukentėjusiajam priklausę daiktai. Be to, tarp jo ir brolių R. P. bei R.

P. buvo kilęs konfliktas dėl skolos, dėl to nuteistasis turėjo motyvÄ A. Z. apkalbėti. Tačiau, kaip jau minėta, nuteistojo R. P. parodymai, kad apiplėšiant nukentėjusįjį M. P. įsibraunant į jo butÄ dalyvavo ir A. Z., yra nuoseklÅ«s ir abejoti jų patikimumu nėra pagrindo, nes juos iÅ¡ dalies patvirtina kita baudžiamosios bylos medžiaga, t. y. nukentėjusiųjų M. P. ir G. S. parodymai. Pažymėtina ir tai, kad kai kurie iÅ¡ nukentėjusiojo M. P. buto dingę daiktai iÅ¡ viso nebuvo rasti (pavyzdžiui, žiÅ«ronai), o tai, kad likę daiktai buvo rasti pas nusikaltimo bendrininkÄ arba pastarajam parodžius jų buvimo vietÄ , nepatvirtina, jog A.

Z. nedalyvavo apiplėšime. Juo labiau kad BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl Å¡is nusikaltimas laikomas baigtu, kai atsiranda įstatyme nurodyti padariniai, nagrinėjamu atveju – turto užvaldymas. Å iai veikai kvalifikuoti jokios reikÅ¡mės neturi tai, kam buvo panaudotas pagrobtas turtas, t. y. ar buvo padovanotas, iÅ¡mestas, sunaikintas, atiduotas realizuoti vienam bendrininkui ir panaÅ¡iai. Ä®vertinus aptartų aplinkybių visumÄ , skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria A.

Z. iÅ¡teisintas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, keičiama dėl nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų neatitikties bylos aplinkybėms ir netinkamai pritaikyto įstatymo. Jis pripažįstamas kaltu padaręs BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .Kolegija pripažįsta nustatytomis Å¡ias nusikalstamos veikos aplinkybes:R. P. ir A. Z., 2012 m. birželio 25 d. nakties metu apie 01.00 val., bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, pro duris įsibrovė į A. P. priklausantį butÄ , esantį RokiÅ¡kio mieste, (duomenys neskelbtini), kuriame A.

Z. panaudojant fizinį smurtÄ , t. y. suduodant rankomis ir nenustatytu daiktu M. P. ne mažiau kaip tris smÅ«gius į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas, tuo padarant VIII-ojo Å¡onkaulio lūžį su poodiniu oro susikaupimu ir taip nesunkiai sutrikdant M. P. sveikatÄ , suduodant rankomis ir nenustatytu daiktu G. S. ne mažiau kaip penkis smÅ«gius į galvÄ , tuo padarant muÅ¡tinę žaizdÄ kairėje momeninėje srityje, muÅ¡tinę žaizdÄ pakauÅ¡yje, poodinę kraujosruvÄ kairės ausies kauÅ¡elyje, muÅ¡tinę žaizdÄ deÅ¡inio antakio srityje, poodinę kraujosruva kairėje veido pusėje ir taip nežymiai sutrikdant G.

S. sveikatÄ , jie pagrobė svetimÄ , M. P. priklausantį turtÄ : DVD grotuvÄ â€žPhilips“, kurio vertė 180,00 Lt, televizorių „TV STAR“, kurio vertė 500,00 Lt, muzikinį centrÄ su penkiomis kolonėlėmis „Medion“, kurių bendra vertė 500,00 Lt, mobilųjį telefonÄ â€žNokia“ su SIM kortele, kurių bendra vertė 150,00 Lt, fotoaparatÄ â€žFujifilm“, kurio vertė 300,00 Lt, lauko žiÅ«ronus, kurių vertė 200,00 Lt, televizijos antenÄ , kurios vertė 69,00 Lt, radijo antenos stiprintuvÄ , kurio vertė 40,00 Lt, iÅ¡ viso pagrobė turto, kurio bendra vertė sudaro 1 939,00 Lt.Prokurorės ir nukentėjusiojo apeliaciniuose skunduose taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad bÅ«tent A.

Z. po apiplėšimo padegė nukentėjusiojo M. P. butÄ . IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad esminis A. Z. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 11 punktuose bei 187 straipsnio 2 dalyje, įrodymas – vien tik kito kaltinamojo R. P., pripažinusio dalyvavimÄ apiplėšiant M. P. butÄ , parodymai. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje įtvirtinta toje pačioje baudžiamojoje byloje kaltinamų asmenų duodamų parodymų vertinimo taisyklė, kuria užtikrinamos asmens teisės į teisingÄ teismÄ minimalios garantijos ir pagal kuriÄ Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio garantijos yra įgyvendinamos tik tada, kai kaltinamojo prisipažinimas yra priimamas konstatuojant paties prisipažįstančiojo kaltę, bet ne kito asmens kaltę, kuri turi bÅ«ti nustatoma remiantis visais įrodymais, tarp jų ir kito kaltinamojo parodymais, tačiau jie turi bÅ«ti vertinami ypač atsargiai.

Tokia įrodymų vertinimo taisyklė grindžiama tuo, kad kito kaltinamojo toje pačioje byloje pozicija skiriasi nuo įprastinio liudytojo pozicijos, nes kaltinamieji parodymus duoda neprisiekę, jų negalima bausti už tyčia duodamus melagingus parodymus (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2009 m. sausio 26 d. sprendimas byloje Romanov v. Rusia, 2012 m. spalio 23 d. sprendimas Pichulin v. Rusia ir kt.). PrieÅ¡ingai, nei teigia apeliantai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atlikusi įrodymų tyrimÄ , t. y. apklaususi nuteistÄ jį R.

P., iÅ¡teisintÄ jį A. Z., nukentėjusiuosius M. P., A. P., G. S., liudytojus R. P., M. K., N. K., ekspertus DaivÄ Gužauskienę, GintautÄ SerbentÄ , įvertinusi ekspertizės aktus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat kitÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ , neturi pagrindo daryti prieÅ¡ingos iÅ¡vados, nei padarė pirmosios instancijos teismas, ir nuteistojo R. P. parodymus apie tai, kad bÅ«tent A. Z., siekdamas nuslėpti kitÄ nusikaltimÄ visuotinai pavojingu bÅ«du, tuo sukeldamas gaisrÄ , sugadino ir sunaikino A.

P. priklausantį turtÄ bei, tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , užrakindamas Å¡io buto duris ir degančiame bute likusiems sužalotiems M. P. ir G. S. užkirsdamas keliÄ iÅ¡sigelbėti, tokiu bÅ«du pasikėsino nužudyti du žmones – M. P. ir G. S., pripažinti nuosekliais, patikimais, logiÅ¡kais ir neprieÅ¡taringais A. Z. kaltės įrodymais.Kaip jau minėta, įtariamasis ar kaltinamasis nėra atsakingas už melagingų parodymų davimÄ pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , jis turi teisę duoti tokius parodymus, kuriuos laiko reikalingais savo gynybos interesams užtikrinti, tarp jų ir neatitinkančius tikrovės parodymus.

Taigi, vien kaltinamojo R. P. parodymais, kuriais jis prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir atskleidžia kito asmens padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , jeigu jų nepatvirtina kiti įrodymai, negali bÅ«ti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis kito kaltinamojo atžvilgiu. Aptarta situacija reikalauja skirti didesnį dėmesį vertinant tokio asmens parodymų savarankiÅ¡kumÄ bei objektyvumÄ , t. y. Å¡iuo atveju įrodymais galima pripažinti tik tokius parodymus, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai yra patvirtinami ir kita bylos medžiaga.

Tačiau nagrinėjamu atveju, be prieštaringų nuteistojo R. P. parodymų, jokių kitų patikimų A. Z. kaltės įrodymų nesurinkta.Iš nuteistojo R. P. apklausų ikiteisminio tyrimo metu pirmosios instancijos teisme, taip pat apeliacinės instancijos teisme matyti, kad jo parodymai dėl to, kaip buvo padegtas nukentėjusiojo M. P. butas, nuolatos kito. Paaiškėjus naujoms įvykio detalėms, jie buvo papildomi ir pritaikomi prie esamos situacijos. Jau pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu, t. y. 2012 m. birželio 26 d., nuteistasis R.

P. iÅ¡ dalies pripažino savo kaltę, nurodė, kad po apiplėšimo praėjus apie dvideÅ¡imčiai minučių, A. Z. nuėjo į M. P. butÄ , iÅ¡ ten grįžo po 5–10 minučių ir jie nuėjo namo. Po kiek laiko jis (nuteistasis) iÅ¡girdo ir pamatė, kad atvažiuoja ugniagesių maÅ¡ina. Tada A. Z. jam pasakė, kad jis, nuėjęs pas M. P., rado benzininį balionėlį, skirtÄ Å¾iebtuvėliams užpildyti, ir padegė butÄ (t. 2, b. l. 57). TÄ pačiÄ dienÄ apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, nuteistasis R.

P. parodė jau Å¡iek tiek kitokias aplinkybes, t. y. kad apie įvykdytÄ buto padegimÄ siekiant paslėpti įkalčius A. Z. jam papasakojo jau po to, kai buvo užgesintas gaisras. Pirmoje apklausoje jis tik spėjo, kad šį balionėlį A. Z. rado pas M. P. bute (t. 2, b. l. 59–60). Taigi, iÅ¡ aptartų parodymų matyti, jog spėjimÄ , kad A. Z. benzininį balionėlį rado pas M. P. bute, prieÅ¡ tai duotuose parodymuose nuteistasis pateikė kaip pastarojo iÅ¡sakytÄ teiginį, nors tai tebuvo jo paties samprotavimai.

Be to, tÄ pačiÄ dienÄ ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti nuteistojo parodymai buvo papildyti A. Z. nuteistajam iÅ¡sakytu padegimo motyvu – siekiu paslėpti įkalčius, nors prieÅ¡ tai buvusioje apklausoje nuteistasis teigė, kad padegimo priežasties pastarasis jam nesakė. Ikiteisminio tyrimo metu tiriant nukentėjusiųjų M. P. ir G. S. parodymus, kad M. P. buto durys po padegimo buvo užrakintos, t. y. 2012 m. spalio 22 d. R. P. nurodė nežinÄ s, kas galėjo užrakinti nukentėjusiojo M. P. butÄ po padegimo, tačiau apklausos pabaigoje teigė girdėjęs, kaip iÅ¡ M.

P. buto išėjęs A. Z. pasakė: „Užrakinsiu juos, kad neiÅ¡bėgtų“, matė, kaip jis į spynelę įkiÅ¡o raktÄ ir užrakino duris. Rankas susikiÅ¡o į kiÅ¡enes, taigi, galėjo įsidėti buto raktÄ Ä¯ kiÅ¡enę (t. 2, b. l. 62). Apklausos pirmosios instancijos teisme metu nuteistasis nenurodė, jog A. Z., rakindamas nukentėjusiojo buto duris, bÅ«tų kÄ nors kalbėjęs. Be to, jo parodymuose atsirado ir naujų, ikiteisminio tyrimo metu neminėtų aplinkybių, kad A. Z. su savimi turėjo „taÅ¡ytę“, kurioje galėjo laikyti žiebtuvėlių pildymo balionėlį, kad jis po įvykio, girdint liudytojai N. K., prisipažino padegęs M.

P. butÄ . Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme nuteistasis R. P. jau teigė, kad po apiplėšimo A. Z. nuėjo į nukentėjusiojo M. P. butÄ , po deÅ¡imties minučių iÅ¡ ten išėjo, raktu užrakino duris ir raktÄ Ä¯sidėjo į džinsų kiÅ¡enę, nors apklausiamas pirmosios instancijos teisme ir ikiteisminio tyrimo metu Å¡ių aplinkybių nedetalizavo. Å ie nuteistojo teiginiai prieÅ¡tarauja A. Z., nukentėjusiojo M. P. ir liudytojos N. K. parodymams, kad įvykio metu pastarasis dėvėjo sportinius drabužius, o ne džinsus.

Pirmosios instancijos teisme R. P. nurodyta aplinkybė, kad iÅ¡teisintasis su savimi turėjo „taÅ¡ytę“, taip pat pasikeitė, nes apeliacinės instancijos teisme nuteistasis teigė, jog A. Z. su savimi turėjo didelę dokumentams laikytis skirtÄ rankinę, į kuriÄ galėjo tilpti kompiuterio pelės padėklo dydžio daiktai. Nuteistasis taip pat papildomai paaiÅ¡kino, jog aplinkybę, kad butas buvo padegtas benzininiu balionėliu, jis sužinojo iÅ¡ policijos pareigÅ«nų, o ne iÅ¡ A. Z., nors ikiteisminio tyrimo metu teigė prieÅ¡ingai.

Kolegija sprendžia, jog aptartos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , dėl nuteistojo R. P. parodymų apie buto padegimo aplinkybes prieÅ¡taringumo ir nenuoseklumo. Aptarta nuteistojo parodymų kaita, prieÅ¡ingai, nei apeliaciniuose skunduose nurodo prokurorė ir nukentėjusysis, negali bÅ«ti pateisinama tuo, kad nusikalstamos veikos padarymo metu R. P. buvo neblaivus. Be to, nuteistojo R. P. parodymai nepripažįstami patikimais A. Z. kaltės padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 11 punktuose bei 187 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas įrodymais dar ir todėl, kad jie prieÅ¡tarauja kitiems bylos duomenims.Kolegija pažymi, jog R.

P. parodymai prieÅ¡tarauja nuosekliems ir ne kartÄ proceso metu patvirtintiems nukentėjusiųjų M. P. ir G. S. teiginiams, kad tuoj pat, kai iÅ¡ buto buvo iÅ¡neÅ¡ti grobiami daiktai ar netgi dar juos beneÅ¡ant, girdėjo kažkokį pilstymÄ ir bute tuoj pat kilo gaisras. Å ias aplinkybes nukentėjusieji patvirtino ir apklausiami apeliacinės instancijos teisme. Tačiau iÅ¡ R. P. parodymų seka, kad nukentėjusieji neužrakintame bute iki gaisro kilimo iÅ¡buvo gana ilgÄ laiko tarpÄ . Anot nuteistojo, pasiÅ¡alinę iÅ¡ įvykio vietos jie su A.

Z. ne tik nešė pagrobtus daiktus į laukÄ , sumetė juos ant garažo stogo, bet ir sugrįžo į R. P. namus, ten vartojo alkoholį ir tik tada, apytiksliai po dvideÅ¡imties minučių po apiplėšimo, išėjo parÅ«kyti, o A. Z. nuėjo į nukentėjusiojo M. P. butÄ , kur iÅ¡buvo dar penkias ar deÅ¡imt minučių. Tačiau nukentėjusieji M. P. ir G. S. patvirtino, kad laiko tarpas nuo daiktų neÅ¡imo bei smurto prieÅ¡ juos naudojimo pabaigos, iki gaisro pradžios buvo nedidelis. Kolegija sprendžia, jog Å¡is nuteistojo ir nukentėjusiųjų parodymuose esantis prieÅ¡taravimas yra esminis, leidžiantis pagrįstai abejoti Å¡ių R.

P. parodymų patikimumu. Atmesdama prokurorės skundo argumentus, jog patys nukentėjusieji galėjo klysti dėl gaisro kilimo laiko dėl apsvaigimo nuo alkoholio ir patirto smurto, kolegija pažymi, kad šie nukentėjusiųjų parodymai proceso metu buvo nuoseklūs, todėl jais abejoti nėra pagrindo.Prokurorės teigimu, nuosprendyje netinkamai įvertinti R. P. parodymai dėl to, kuo ir kaip buvo padegtas butas, nes šias aplinkybes nuteistajam perpasakojo A. Z.. Tačiau iš pirmiau nurodytų nuteistojo R.

P. parodymų turinio matyti, kad jo parodymai dėl Å¡ios aplinkybės nuolatos kito. IÅ¡ pradžių jis teigė aplinkybę, jog butas buvo padegtas benzininiu balionėliu, skirtu žiebtuvėliams pildyti, rastu pas M. P., sužinojęs iÅ¡ paties A. Z.. Vėliau nurodė, kad tik spėjo, kad minėtas balionėlis buvo rastas pas M. P.. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose nuteistasis iÅ¡ viso nenurodė, kad A. Z. jam bÅ«tų sakęs, kuo padegė butÄ . PrieÅ¡ingai, nuteistasis teigė apie padegimo įrankį sužinojęs iÅ¡ policijos pareigÅ«nų, o ne iÅ¡ iÅ¡teisintojo.

Tačiau iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad net nukentėjusieji savo pirminiuose paaiÅ¡kinimuose negalėjo nurodyti, kuo buvo padegtas butas (t. 1, b. l. 8, 35, 58–59, 88–89, 128). Po įvykio vietos apžiÅ«ros 2012 m. birželio 25 d. padegimo įrankis nebuvo rastas (t. 1, b. l. 11–15, 16–22). Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokoluose, tarnybiniuose praneÅ¡imuose ar nuotraukose jis nebuvo užfiksuotas. Nukentėjusysis M. P. metalinį buteliukÄ tyrimui pateikė tik 2012 m. liepos 17 d., nurodė, kad tokio daikto niekada neturėjo (t. 1, b. l. 37–41).

Tačiau nuteistasis R. P. šį buteliukÄ , kaip padegimo įrankį, įvardijo ir apibÅ«dino jau 2012 m. birželio 26 d., t. y. iÅ¡ karto po įvykio vykusios apklausos metu. Å ie bylos duomenys ne tik kategoriÅ¡kai paneigia nuteistojo R. P. teiginius, kad apie padegimo įrankį jis sužinojo iÅ¡ policijos pareigÅ«nų, nes jo pirminės apklausos metu Å¡i aplinkybė dar nebuvo paaiÅ¡kėjusi, bet ir leidžia spręsti, jog aplinkybę, kuo buvo padegtas butas, jis žinojo jau anksčiau. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, jog A.

Z. po įvykio jam pasakė, kuo buvo padegtas butas, byloje nėra. Be to, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismuose apklausta liudytoja N. K. paneigė nuteistojo R. P. ir liudytojo R. P., apklausto apeliacinės instancijos teisme, teiginius, kad A. Z. visiems girdint jai prisipažino padegęs butÄ . Liudytojas R. P., apeliacinės instancijos teisme tvirtinęs, jog tiek jis, tiek liudytoja N. K. girdėjo A. Z. prisipažinimÄ padegus butÄ , pats kurį laikÄ buvo laikomas įtariamuoju Å¡ioje byloje, nuteistasis R.

P. yra jo brolis. Taigi, Å¡is liudytojas yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl besÄ lygiÅ¡kai tikėti jo parodymais, kad A. Z. ir jam vienam sakė padegęs M. P. butÄ , nėra teisinio pagrindo. Juo labiau kad tokius parodymus Å¡is liudytojas davė tik apeliacinės instancijos teisme, o ikiteisminio tyrimo metu apklaustas net du kartus apie tai neužsiminė (t. 2, b. l. 35, 37). Taigi, jokių kitų duomenų, patvirtinančių, jog A. Z. R. P. prisipažino padegęs butÄ ir nurodė, kuo jį padegė, byloje nėra, o A.

Z. Å¡iÄ aplinkybę kategoriÅ¡kai neigė. PrieÅ¡ingai, nei teigia prokurorė, tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis R. P. nekonkretizavo, jog iÅ¡teisintasis galėjo įsidėti raktÄ nuo M. P. buto į kelnių kiÅ¡enę, nedaro jo parodymų nuoseklių, nes jo paaiÅ¡kinimai apie nukentėjusiojo M. P. durų užrakinimo aplinkybes ne tik buvo duoti praėjus beveik keturiems mėnesiams nuo pirminės nuteistojo apklausos, t. y. 2012 m. spalio 22 d., bet ir buvo prieÅ¡taringi. Tos pačios apklausos metu teigęs, kad nematė, kas užrakino M.

P. duris, jos pabaigoje R. P. nurodė, kad tai padarė A. Z., garsiai paaiÅ¡kinęs, jog duris užrakina tam, kad nukentėjusieji „neiÅ¡bėgtų“ (t. 2, b. l. 62). Kita vertus, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose nuteistasis R. P. nenurodė jokių aplinkybių, kad rakindamas duris iÅ¡teisintasis iÅ¡ viso kÄ nors kalbėjo. Prokurorė savo apeliacinį skundÄ grindžia ir ta aplinkybe, kad A. Z. nenurodė draugės, kuri jam sakė, jog balionėlį žiebtuvėliams pildyti įsigijo R.

P., anketinių duomenų, o aplinkybę, kad tokio daikto savo namuose neturėjo, patvirtino nuteistasis R. P. bei liudytoja V. V.. Be to, apeliacinės instancijos teisme tai patvirtino ir liudytojas R. P.. Tačiau iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad liudytoja V. V. yra nuteistojo ir liudytojo R. P. močiutė, taigi, ji suinteresuota duoti anÅ«kams palankius parodymus. Juo labiau kad ikiteisminio tyrimo metu įtarimas dalyvavus apiplėšime ir padegus nukentėjusiojo M. P. butÄ buvo pareikÅ¡tas tiek R., tiek R. P.. Kaip jau minėta, liudytojas R.

P. yra nuteistojo brolis, taigi, yra suinteresuotas bylos baigtimi. Vien Å¡ių liudytojų parodymai yra nepakankami atmesti A. Z. teisme nurodytÄ gynybinę versijÄ , kad galimÄ padegimo įrankį jis matė nuteistojo R. P. namuose, žino, kad jį įsigijo liudytojas R. P.. Kita vertus, nė vienas iÅ¡ byloje apklaustų asmenų nepatvirtino, jog A. Z. su savimi įvykio metu turėjo kokį nors balionėlį. Taigi, jokių patikimų įrodymų, susiejančių A. Z. su įvykio vietoje po gaisro rastu benzininiu balionėliu, skirtu žiebtuvėliams pildyti, byloje nėra.Atmesdama apeliacinių skundų argumentus dėl to, kad R.

P. neturėjo motyvo duoti neteisingus parodymus, nes prisipažindamas, jog dalyvavo apiplėšime, pasunkino savo teisinę padėtį, kolegija pažymi tai, jog nurodydamas, kad butÄ padegė bÅ«tent A. Z., R. P. pats iÅ¡vengė galimo įtarimo dėl M. P. buto padegimo. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog sukelti gaisrÄ , turint tikslÄ paslėpti kitÄ nusikaltimÄ â€“ plėšimÄ , svarų motyvÄ galėjo turėti ir plėšime dalyvavęs R. P., nes jis yra gerai pažįstamas M.

P. kaimynas ir galėjo bÅ«ti atpažintas, tačiau A. Z. nė vienas iÅ¡ nukentėjusiųjų nepažinojo, anksčiau nebuvo jo matę. Vien ta aplinkybė, kad nuteistasis ir nukentėjusysis M. P. gyvena tame pačiame daugiabučio namo aukÅ¡te, netoli vienas nuo kito, taigi, gaisro metu galėjo sudegti ir R. P. turtas, savaime nepaÅ¡alina aplinkybės, kad nukentėjusiojo M. P. butÄ , siekdamas paslėpti nusikaltimo pėdsakus, galėjo padegti ir kitas asmuo.Kolegija, atmesdama prokurorės apeliacinio skundo argumentus, dėl pirmosios instancijos teismo atlikto liudytojų A.

L., R. K., A. K. parodymų vertinimo akcentuoja, kad nė vienas iÅ¡ Å¡ių liudytojų pačios nusikalstamos veikos ir joje dalyvavusių asmenų nematė, iÅ¡sakė tik savo girdėtus kitų asmenų pasakojimus apie tai, koks asmuo galėjo įvykdyti padegimÄ . Kita vertus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nė vienas iÅ¡ nurodytų asmenų nepaminėjo, jog bÅ«tų girdėjęs, kad butÄ galėjo padegti A. Z.. Liudytoja A. K. teigė girdėjusi kalbas, jog M. P. butÄ padegė R. ir R.

P.. Liudytoja R. K. apklausiama pirmosios instancijos teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, iÅ¡ kurių matyti, jog liudytojas A. L. nenurodė žinÄ s, koks asmuo konkrečiai įvykdė padegimÄ . Jo pasakojimas Å¡iai liudytojai buvo abstraktus, t. y. kad trys asmenys gėrė ir susimaiÅ¡ius protui į butÄ Ä¯metė uždegtÄ dujų balionėlį. Vienas iÅ¡ tų asmenų buvo vardu R. Liudytojas A. L. teigė, kad R. P. jam nurodė, jog M. P. butÄ padegė kartu su broliu. Tačiau R.

P., apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, Å¡iÄ aplinkybę kategoriÅ¡kai neigė. Taigi, aptarti liudytojų parodymai neleidžia spręsti, jog kuris nors iÅ¡ jų matė patį įvykį ar be nuogirdų žino konkrečias jo aplinkybes, galinčias patvirtinti, jog nukentėjusiojo M. P. butÄ po apiplėšimo padegė bÅ«tent A. Z.. Teismo iÅ¡vados vertinant įrodymus turi bÅ«ti pagrįstos, apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o turi bÅ«ti pagrįstas įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta jų paÅ¡alinti. Sprendžiant A. Z. kaltės dėl veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 11 punktuose bei 187 straipsnio 2 dalyje, padarymo klausimÄ , tarp jo, nuteistojo R. P. ir nukentėjusiųjų M. P. bei G. S. parodymų buvusių prieÅ¡taravimų nepavyko paÅ¡alinti nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismams. Kadangi įrodinėjimo procesas negali tęstis nepamatuotÄ laikÄ , o iÅ¡naudojus visas įrodinėjimo galimybes byloje nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog A.

Z. dalyvavo padarant BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 11 punktuose bei 187 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ioje dalyje pagrįstai priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Nesutikti su tokia apygardos teismo iÅ¡vada nėra teisinio pagrindo, todėl prokurorės ir nukentėjusiojo apeliaciniai skundai dėl dalių, kuriose praÅ¡oma A. Z. nuteisti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7, 11 punktus, 187 straipsnio 2 dalį ir priteisti iÅ¡ jo likusiÄ civilinių ieÅ¡kinių dalį, atmetami.

Skiriant bausmę A. Z. už BK 180 straipsnio 2 dalyje nustatytos veikos padarymÄ , kolegija atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, taip pat į bausmių skyrimo taisykles, nustatytas BK 61 straipsnyje. A. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Nors iÅ¡ karto po nusikalstamos veikos padarymo jo girtumas nebuvo tikrinamas, tačiau bylos duomenys patvirtina, jog iki nusikaltimo padarymo jis vartojo alkoholį ir nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas neblaivus.

Ä®vertinusi visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikaltimo padarymui ir tai sunkina A. Z. atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat jo atsakomybę sunkina ir tai, kad nusikaltimÄ padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). A. Z. anksčiau teistas (t. 3, b. l. 13–20), baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 23–35), psichikos sveikatos centre neregistruotas ir psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 3, b. l. 37, 39).

Jis padarė vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), savo kaltės nepripažino. Skiriant bausmę taip pat atsižvelgiama į tai, jog nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, jis yra baigtas, Å¡iuo nusikaltimu padaryta žala neatlyginta. Ä®vertintina ir tai, kad nuteistasis nusikalstamos veikos padarymo metu atliko gana aktyvų vaidmenį, smurtavo prieÅ¡ nukentėjusiuosius. A. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, tačiau yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Ä®vertinusi aptartų aplinkybių visumÄ , kolegija nusprendžia, kad už BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ A.

Z. skirtina artima Å¡io straipsnio sankcijos vidurkiui bausmė, t. y. trejų metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nepaisant to, kad formaliai A. Z. atitinka Å¡iuo metu galiojančiose BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatose numatytas sÄ lygas, suteikiančias galimybę svarstyti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių aplinkybių, kurių buvimas leistų teigti, kad bausmės tikslai nuteistajam A. Z. galės bÅ«ti pasiekti be realaus jos atlikimo.

Jis anksčiau teistas, registruotas darbo biržoje, nevedęs, ne kartÄ baustas administracine tvarka. A. Z. nukentėjusiesiems žalos neatlygino, jų neatsiprašė. Nustatytos net dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Nusikaltimas padarytas turint neiÅ¡nykusį teistumÄ , o tai rodo susiformavusias antivisuomenines nuostatas. Aptartos aplinkybės neleidžia daryti iÅ¡vados, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals bei kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .

Pirmiau iÅ¡dėstytai bausmei individualizuoti reikÅ¡mingos aplinkybės leidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog A. Z. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ nėra pagrindo.Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teisėjų kolegija A. Z. pripažysta kaltu padarius tik BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria jis iÅ¡teisintas dėl likusių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, liko nepakitusi.

Dėl to pirmosios instancijos teismo nustatyti nukentėjusiesiems M. P. ir G. S. padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydžiai paliekami nepakeisti, tačiau šios žalos atlyginimas solidariai priteisiamas ir iš A. Z.. Taip pat iš jo solidariai priteisiamas proceso išlaidų pirmosios instancijos teisme ir nukentėjusiųjų gydymo išlaidų atlyginimas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 328 straipsnio 1, 3 ir 4 punktais, n u s p r e n d ž i a :

Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendį pakeisti:Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio dalį, kuria A. Z. iÅ¡teisintas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ nuosprendį:A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir skirti jam trejų metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose. Bausmės laikÄ skaičiuoti nuo A.

Z. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2012 m. birželio 25 d. iki 2013 m. gruodžio 6 d., vienÄ sulaikymo dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.Priteisti solidariai iÅ¡ R. P. ir A. Z.:– M. P. – 257,76 Eur (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt septynis eurus 76 ct (arba 890,00 Lt)) padarytai turtinei ir 2 316,96 Eur (du tÅ«kstančius tris Å¡imtus Å¡eÅ¡iolika eurų 96 ct (arba 8 000,00 Lt)) neturtinei žalai atlyginti.– G.

S. – 1 448,10 Eur (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 10 ct (arba 5 000,00 Lt)) padarytai neturtinei žalai atlyginti.– Valstybinei ligonių kasai – 529,17 Eur (penkis Å¡imtus dvideÅ¡imt devynis eurus 17 ct (arba 1 827,13 Lt) už M. P. ir G. S. suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas.IÅ¡ieÅ¡koti solidariai iÅ¡ R. P. ir A. Z. proceso iÅ¡laidas valstybei – 893,14 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt tris eurus 14 ct (arba 3 083,82 Lt)) už antrinės teisinės pagalbos suteikimÄ nukentėjusiesiems bei 137,29 Eur (vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt septynis eurus 29 ct (arba 474,03 Lt)), iÅ¡mokėtus nukentėjusiesiems ir liudytojams kelionės į teismÄ iÅ¡laidoms atlyginti.Nuteistajam R.

P. taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) ir Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės – laisvės atėmimo trejiems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams – vykdymÄ atidėti trejiems metams. Vadovaujantis BK 70 straipsniu, 71 straipsniu, 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktais, R. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas:Per vienus metus nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos atlikti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Sumokėti 5 MGL (1 MGL prilyginus 38 eurams), t. y. 190,00 Eur (vieno Å¡imto devyniasdeÅ¡imties eurų), įmokÄ Ä¯ Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ ne vėliau kaip per vienus metus nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos. Tęsti darbÄ ar mokymÄ si. BÅ«ti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini) RokiÅ¡kis, nuo 22.00 val. vakaro iki 06.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu.NeiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

Nuteistajam R. P. iÅ¡aiÅ¡kinti, kad pagal BK 75 straipsnio 5 dalį bausmės atidėjimo tvarka ir sÄ lygos nustatytos Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme.Nuteistajam R. P. iÅ¡aiÅ¡kinti, kad:vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, jeigu jis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įvykdys baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, nepadarys Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų pažeidimų, kai sueis bausmės vykdymo atidėjimo terminas, bus laikomas atlikusiu bausmę;vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytÄ laikÄ neįvykdys baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu šį laikÄ gali pratęsti;vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdys baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, tačiau padarys kitus teisės pažeidimus, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus bus taikytos administracinės nuobaudos, ir (ar) vartos psichikÄ veikiančias medžiagas arba nevykdys kitų įstatymuose nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali jam papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) BK 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje nustatytų pareigų;vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų arba ir po papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdys ar padarys teisės pažeidimÄ , už kurį jam bus taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdys kitų įstatymuose nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali priimti sprendimÄ panaikinti bausmės vykdymo atidėjimÄ ir jis turės įvykdyti pagal nuosprendį paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę.LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkas                                                                                          Albinas Bielskis Teisėjai                                                                                                                 Laima Garnelienė                                                                                                                              Svajūnas Knizleris