a11cba77-e2dd-4d77-9097-c3949b99385a · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-203-478/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00206-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.4.4.1; 2.1.15.1.2; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2; 2.4.6.4.3; 2.4.6.4.4; 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 5 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų JÅ«ratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dariaus Kantaravičiaus ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui, asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , H.

V., jo gynėjai advokatei Simonai Balčiauskaitei, nukentėjusiajam M. R., jo atstovui advokatui Mindaugui Skruibiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo M. R. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo H. V., padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , ir baudžiamoji byla nutraukta.

H. V. perduotas laiduotojo A. V. atsakomybei pagal laidavimÄ su 1 000 (vieno tÅ«kstančio) eurų užstatu, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminÄ , laidavimo terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Laiduotojas A. V. įpareigotas įmokėti 1 000 (vieno tÅ«kstančio) eurų užstatÄ Ä¯ Kauno apylinkės teismo depozitinę sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ (banko kodas 7300), per 10 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo. Nustatyta užstatÄ grÄ Å¾inti pasibaigus laidavimo terminui, jei H.

V. per teismo nustatytÄ laidavimo terminÄ nepadarys naujos nusikalstamos veikos. Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinta. Priteista iÅ¡ kaltinamojo H. V. nukentėjusiajam M. R. 2 500 (du tÅ«kstančiai penki Å¡imtai) eurų neturtinės žalos bei 1 761,15 eurų (vienas tÅ«kstantis septyni Å¡imtai Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vienas euras 15 centų) turtinės žalos atlyginimui. Priteista iÅ¡ kaltinamojo H.

V. nukentėjusiajam M. R. 1 200 (vienas tūkstantis du šimtai) eurų turėtų jo atstovavimo išlaidų. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. H. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ už tai, kad 2018 m. sausio 1 d., apie 4.00 val., (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia, ne mažiau kaip vienÄ kartÄ suduodamas kumščiu į veidÄ M. R., padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimu.

2. Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 30 d. nuosprendyje nurodė, kad H. V. kaltė byloje įrodyta ne tik jo paties prisipažinimu, bet ir nukentėjusiojo M. R., liudytojų parodymais, specialisto iÅ¡vadomis. H. V. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Nustatytos sÄ lygos, numatytos BK 40 straipsnyje, todėl H. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ 1 metų terminui, perdavus jį tėvo A. V. atsakomybėn bei paskyrus 1 000 Eur užstatÄ .

3. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis M. R. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendį; H. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir jo atžvilgiu priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, paskirti bausmę, numatytÄ nurodyto straipsnio sankcijoje; nukentėjusiojo M. R. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti pilnai ir iÅ¡ H. V. priteisti 1 761,15 Eur žalos bei 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ; nukentėjusiojo patirtas iÅ¡laidas teisinei pagalbai apmokėti pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir jas priteisti iÅ¡ H.

V.. 3.1. Skunde apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismas neįsigilino į faktines aplinkybes, neteisingai įvertino įrodymus, padarė įrodymais nepagrįstas išvadas. Nukentėjusysis bei kaltinamasis H. V. ganėtinai skirtingai nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jų parodymai nesuderinami tarpusavyje. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad H. V. užkliuvo tai, jog nukentėjusysis yra būsimas pareigūnas ir kaltinamasis galėtų jam suduoti. Nukentėjusysis stovėjo prie stalo, netoli sienos, o atsistojęs H.

V. sudavė jam kelis smÅ«gius. SmÅ«giai buvo stiprÅ«s, nukentėjusysis prarado sÄ monę. Pabudęs jis buvo visas kraujuotas (1 t., b. l. 138). H. V. teisme nurodė, kad nukentėjusysis ėmė pasakoti, jog gali parÅ«pinti narkotikų, tÄ girdėjo visi liudytojai, kad H. V. kaimietis, ir jį taip iÅ¡provokavo. Liepė atsistoti, H. V. atsistojo, dar jis kažkÄ pasakė ir kaltinamasis jam trenkė (1 t., b. l. 131). Nukentėjusysis nurodo, kad teisingas jo sužalojimo aplinkybių nustatymas reikÅ¡mingas sprendžiant tiek H.

V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , tiek padarytos nukentėjusiajam neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ . Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymus nurodė teisingai. Taip pat teismas privalėjo nurodyti, kuriuos (nukentėjusiojo ar kaltinamojo) parodymus atmeta, o kuriais remiantis priima nuosprendį. Atmesdamas parodymus, apylinkės teismas nenurodė įrodymų atmetimo motyvų. 3.2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad liudytojų ir kaltinamojo parodymais, konfliktÄ iniciavo stipriai apgirtęs nukentėjusysis, ko pasekoje ir buvo sužalotas.

Teismas nukentėjusiojo parodymus atmetė ir vadovavosi kaltinamojo, nors jis nesaistomas priesaikos, bei liudytojų parodymais, tačiau bÅ«tent kurių liudytojų, nenurodė. Pažymi, jog byloje apklaustų liudytojų parodymai irgi prieÅ¡taringi. Liudytojos G. J. (1 t., b. l. 181), S. S. (1 t., b. l. 182), S. M. (1 t., b. l. 182-183) ir A. S. (1 t., b. l. 203-204) nepatvirtino kaltinamojo H. V. parodymų ir nenurodė jokių aplinkybių, leidžiančių teigti, kad konfliktas kilo dėl apelianto kaltės. Nė viena iÅ¡ Å¡ių liudytojų negirdėjo ir nepatvirtino, kad apeliantas kažkÄ bÅ«tų kalbėjęs apie narkotikus ar panaÅ¡iai, kÄ savo parodymuose akcentavo kaltinamasis.

Atvirkščiai, Å¡ių liudytojų parodymai iÅ¡ esmės patvirtina M. R. parodymus. Tik liudytojai M. T. ir A. Z. nurodė, jog nukentėjusysis H. V. siÅ«lė prekiauti narkotikais (2 t., b. l. 66-67, 184). Å ie liudytojai yra kaltinamojo H. V. draugai. A. Z. parodymai, kad nukentėjusysis buvo vartojęs narkotikų, nes jo akys buvo stiklinės, ir neva tai apeliantas pastÅ«mė H. V. bei jam sudavė, prieÅ¡tarauja tiek visų liudytojų, tiek ir kaltinamojo parodymams. Tas pats pasakytina ir apie liudytojo A. Z. teiginį, jog visÄ vakarÄ nukentėjusysis guodėsi dėl narkotikų, pasakojo, kad yra prasidėjęs su blogais žmonėmis.

Atsižvelgus į kitų liudytojų parodymus, tai girdėjo tik liudytojas A. Z.. Skundo autoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino selektyviai ir teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas iÅ¡vadas padarė remdamasis ne įrodymų visuma, bet iÅ¡imtinai kaltinamojo H. V. parodymais. 3.3. Skunde tvirtina, kad klaidinga pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl BK 40 straipsnio taikymo. Nukentėjusiojo atstovas baigiamojoje kalboje nurodė kasacinės instancijos teismo praktikÄ dėl minėtos normos nuostatų taikymo, tačiau apylinkės teismas ja nesivadovavo ir priėmė neteisėtÄ bei nepagrįstÄ sprendimÄ .

Jei pirmosios instancijos teismas bÅ«tų nesuklydęs, spręsdamas dėl konflikto kilimo priežasties nustatymo, bÅ«tų buvę akivaizdu, kad H. V. prisipažinimas, padarius nusikalstamÄ veikÄ , nebuvo nuoÅ¡irdus. Kaltę dėl konflikto kilimo H. V. bandė perkelti nukentėjusiajam. Nenoriai ir nenuoÅ¡irdžiai iÅ¡sakytas H. V. prisipažinimas ir tariamas nuoÅ¡irdus gailėjimasis buvo tik siekis palengvinti kaltinamojo padėtį. VisiÅ¡kai akivaizdu, kad apie padarytÄ veikÄ kaltinamasis nedavė teisingų parodymų, besÄ lygiÅ¡kai nepripažino bylos nagrinėjimo metu nustatytų esminių faktų, o gailėjimÄ si iÅ¡reiÅ¡kė vien apgailestavimo pareiÅ¡kimais ar deklaratyviu atsipraÅ¡ymu.

Be to, H. V. nedėjo pastangų ir dėl žalos atlyginimo, iÅ¡ esmės nepripažino ir padarytos neturtinės žalos, teisme nurodė, kad sutiktų atlyginti bendroje sumoje 2 000 Eur turtinės ir neturtinės žalos. Å ios sumos kaltinamasis iki Å¡iol nėra atlyginęs. Teismas neturėjo pagrindo pagrįstai manyti, kad H. V. visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ . 3.4. Apeliantas skunde nurodo, jog kaltinamojo H. V. tėvas laiduotojas A. V. nėra kritiÅ¡kas savo sÅ«naus nusikalstamų veiksmų atžvilgiu, apklaustas teisiamojo posėdžio metu jis laikėsi nuomonės, kad dėl konflikto kilimo kaltas yra nukentėjusysis, o ne jo sÅ«nus.

Nors H. V. iki nusikaltimo padarymo gyveno ir dirbo kartu su tėvu, tačiau tėvo autoritetas nebuvo pakankamas, kad sulaikytų sÅ«nų nuo nusikalstamos veikos padarymo. Be to, pats A. V. penkis kartus patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi galiojančiÄ nuobaudÄ . A. V. neigiamai charakterizuoja aplinkybė apie tai, kad teismui jis nurodė, jog užklausas dėl jo charakterizuojančių dokumentų iÅ¡siuntė iki 2018 m. spalio 2 d. teismo posėdžio, tačiau iÅ¡ pateiktų dokumentų matyti, kad užklausa Kėdainių policijos komisariatui dėl administracinių nuobaudų buvo pateikta tiktai 2018 m. spalio 10 d. 3.5.

Taip pat apeliaciniame skunde M. R. tvirtina, jog esminės reikšmės dėl prašomos neturtinės žalos dydžio sumažinimo turėjo teismo klaida nustatant konflikto kilimo priežastį. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog konflikto priežastimi buvo ne nukentėjusiojo, bet H. V. nusikalstami veiksmai, nukentėjusiajam turėtų būti priteistas 6 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

4. Kaltinamasis H. V. atsikirtimuose į nukentėjusiojo M. R. apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti M. R. apeliacinį skundÄ ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ .

5. BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje nukentėjusysis ir jo advokatas pilnai palaikė apeliacinį skundÄ , prašė jį tenkinti, kaltinamasis H. V., jo gynėja ir prokuroras prašė palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistÄ .

6. Nukentėjusiojo M. R. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nukentėjusysis M. R. apeliaciniu skundu praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendį, kuriuo H. V., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ su 1 000 eurų užstatu, panaikinti ir H.

V. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį bei paskirti jam bausmę. Taip pat praÅ¡o nukentėjusiojo M. R. civilinį ieÅ¡kinį visiÅ¡kai patenkinti, priteisti iÅ¡ H. V. 1 761,15 Eur turtinės bei 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . BÅ«tent Å¡iais klausimais – dėl H. V. kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , dėl galimybės nagrinėjamu atveju taikyti laidavimo institutÄ , dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje ir pasisako.

8. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai iÅ¡nagrinėjus ir atskirai patikrinus iÅ¡ kiekvieno Å¡altinio gaunamÄ informacijÄ . Taigi, įstatymas numato iÅ¡skirtinę bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimÄ asmens, kuriam Å¡i veika inkriminuojama, veiksmuose.

Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). TeisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

9. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

10. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad byloje aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis H. V. tyčia nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo M. R. sveikatÄ , ne mažiau kaip vienÄ kartÄ suduodamas kumščiu į veidÄ . Teismas neabejojo kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino, nukentėjusiojo sužalojimÄ patvirtino pats M. R., teismo apklausti liudytojai, specialisto iÅ¡vada bei kiti byloje esantys įrodymai. Tokie H. V. veiksmai pagrįstai teismo kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis dėl H. V. veiksmų kvalifikavimo apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti. Pirmosios instancijos teismas H. V., vadovaujantis BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu, atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį pagal laidavimÄ su 1 000 eurų užstatu.

11. Pagal BK 40 straipsnį, asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi, Å¡iame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sÄ lygų visuma, kuriai esant galimas Å¡io straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sÄ lygas.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sÄ lygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sÄ lygų nustatymu, t. y. turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016).

12. Apeliacinio skundo argumentais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad H. V. bÅ«tų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnio nuostatas, kadangi jis neatitinka minėtoje normoje nustatytų sÄ lygų viseto. M. R. vertinimu, H. V. prisipažinimas, padarius nusikalstamÄ veikÄ , nebuvo nuoÅ¡irdus ir visiÅ¡kas. 12.1. BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte imperatyviai nurodyta sÄ lyga – asmuo visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ . VisiÅ¡kas prisipažinimas reiÅ¡kia, kad kaltininkas besÄ lygiÅ¡kai pripažįsta esminius faktus, teisingai parodo svarbias veikos padarymo aplinkybes.

GailėjimÄ si padarius nusikalstamÄ veikÄ nurodo ne vien deklaratyvÅ«s pareiÅ¡kimai, bet ir savikritiÅ¡kas kaltininko požiÅ«ris į tai, kÄ padaręs, poelgiai stengiantis paÅ¡alinti ar suÅ¡velninti žalingus veikos padarinius ir pan. Neturėtų bÅ«ti laikoma visiÅ¡ku prisipažinimu tie atvejai, kai kaltininkas formaliai teigia prisipažįstantis, tačiau konkrečiau aiÅ¡kindamas įvykio aplinkybes iÅ¡kraipo faktus, siekdamas pateisinti savo veiksmus, neteisingai kaltina nuo jo nusikalstamų veiksmų nukentėjusį asmenį – esÄ Å¡is elgėsi netinkamai, provokuojančiai ir pan. 12.2.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, negali sutikti su teismo padaryta išvada ir konstatuoti, jog kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir dėl to nuoširdžiai gailisi. 12.3. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu H. V. kaltu prisipažino, tačiau nukentėjusysis pagrįstai atkreipia dėmesį, jog jis ir kaltinamasis padaryto nusikaltimo aplinkybes ir priežastis nurodo nevienodai. Kaltinamasis H. V. paaiškino, kad nukentėjusysis pradėjo pasakoti, jog jis gali parūpinti narkotinių medžiagų.

Pasak jo, tai girdėjo visi liudytojai. Nukentėjusysis Å¡ias aplinkybes neigė. Tokios kalbos buvimo nepatvirtino ir byloje apklausti liudytojai G. J., S. S., S. M., A. S., iÅ¡skyrus liudytojus M. T. bei A. Z.. M. T. ir A. Z. su H. V. pažįstami ne vienerius metus (atitinkamai apie 4 metus bei apie 10 metų). Jokių kitų liudytojų ar objektyvių duomenų, patvirtinančių Å¡iÄ kaltinamojo ir jo pažįstamų asmenų nurodytÄ aplinkybę, byloje nenustatyta. 12.4. Nukentėjusysis konflikto su H. V. kilimo priežastį nurodo jo pasakymÄ , kad jis bÅ«simas pareigÅ«nas, dėl ko kaltinamasis prie jo ir kibo, vartojo necenzÅ«rinius žodžius bei jam sudavė.

Teisme apklaustos liudytojos G. J., S. S., S. M., A. S. negalėjo pasakyti, dėl ko susiginčijo H. V. su M. R., nes negirdėjo. Kitų duomenų, patvirtinančių nukentėjusiojo ir kaltinamojo konflikto priežastį, byloje nėra. Kaltinamasis pripažįsta, kad sudavė nukentėjusiajam ir jį sužalojo, tačiau, pripažindamas padarytus neteisėtus veiksmus, tvirtino, kad toks jo elgesys buvo iÅ¡provokuotas paties nukentėjusiojo. Kaltinamojo smurtinius veiksmus – smÅ«gio sudavimÄ M. R. matė liudytoja S. M. bei liudytojas A.

Z.. Nukentėjusiajam padarytÄ sužalojimÄ (apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimÄ ) kaip nesunkų sveikatos sutrikdymÄ patvirtina specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 43). Kaltinamasis pripažįsta, kad sutrikdė nukentėjusiajam sveikatÄ , padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , tačiau akcentuoja, jog toks jo elgesys buvo paties nukentėjusiojo iÅ¡provokuotas - įžeidinėjant H. V., vadinant jį kaimiečiu. VisiÅ¡kos kaltės pripažinimas bei gailėjimasis dėl savo veiksmų (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sÄ lyga) turi bÅ«ti akivaizdus ir pripažintinas pilnai, o ne ieÅ¡kant pateisinamų priežasčių dėl savo elgesio.

Pirmosios instancijos teismo konstatuotÄ laidavimo institutui bÅ«tinÄ sÄ lygÄ teisėjų kolegija vertina kaip formalų, bet ne besÄ lyginį nusikalstamos veikos esminių aplinkybių pripažinimÄ . Byloje liudytojai nepatvirtino aplinkybių dėl H. V. veiksmų iÅ¡provokavimo. Tokie teiginiai yra tik paties kaltinamojo pozicija, juos neigia ir pats nukentėjusysis. Byloje dominuoja formalus kaltės prisipažinimas, kas negali bÅ«ti pagrindu pripažinti BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esančiÄ sÄ lygÄ .

13. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta sÄ lyga – kaltininkas bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti (jeigu ji buvo padaryta). Å i sÄ lyga susijusi ir su 4 punkte nurodyta sÄ lyga – pagrindu manyti, kad kaltininkas visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ . Tais atvejais, kai žala iÅ¡reikÅ¡ta pinigais (pavyzdžiui, teismui nustačius neturtinės žalos dydį – konkrečiÄ piniginę kompensacijÄ ), žalos atlyginimo klausimas yra aiÅ¡kus – kaltininkas privalo kompensuoti nurodytÄ Å¾alÄ arba bent pakankamÄ jos dalį.

Sprendžiant apie kaltininko įsipareigojimÄ atlyginti žalÄ , taip pat ar yra pagrindas manyti, jog žala bus atlyginta, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, kiek kaltininko ketinimai yra realÅ«s, kuo paremti, ar apskritai jis pripažįsta žalÄ , jos dydį. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-377-222/2017). Pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme numatyti laidavimo instituto taikymo reikalavimai sudaro prielaidas manyti, kad jau iki nuosprendžio nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ priėmimo turi bÅ«ti iÅ¡spręstas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas arba pasiektas aiÅ¡kus kaltininko ir nukentėjusiojo susitarimas dėl tokio atlyginimo dydžio ir bÅ«do ateityje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016). 13.1.

PrieÅ¡ingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, kaltinamasis H. V. iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo neparodė reikiamos iniciatyvos ir siekio atlyginti nukentėjusiajam nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ , o aplinkybė, jog jis bandė tartis su nukentėjusiuoju ir nurodė, jo manymu, nukentėjusiojo patirtÄ tiek turtinę, tiek neturtinę žalÄ atitinkančiÄ sumÄ (2 000 Eur), kuriÄ sutiktų sumokėti nukentėjusiajam M. R. (1 t., b. l. 132), nerodo, jog jis stengėsi pasiekti su nukentėjusiuoju susitarimÄ dėl žalos atlyginimo.

IÅ¡ kaltinamojo parodymų matyti, jog kaltinamasis su nukentėjusiuoju kalbėjo apie žalos atlyginimÄ , tačiau dėl jos galutinai nesusitarė, nes nukentėjusysis žalÄ vertino didesne suma nei kaltinamasis. Byloje nukentėjusysis M. R. pareiÅ¡kęs 7 761,15 eurų civilinį ieÅ¡kinį (1 t., b. l. 22-27). Pirmosios instancijos teisme kaltinamasis nesutiko dėl turtinės žalos atlyginimo, manė, jog realios M. R. patirtos iÅ¡laidos buvo 130 eurų, nors kiek kainuoja danties įstatymas nežino (1 t., b. l. 132).

Å ie parodymai patvirtina, kad žalos atlyginimo klausimas buvo ginčytinas ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad Å¡i laidavimo sÄ lyga buvo tinkamai nustatyta, juo labiau, kai iki teismo nuosprendžio nebuvo atlyginta nė menkiausia žalos dalis. Byloje sutikimo ar įsipareigojimo (nei raÅ¡tu, nei žodžiu) atlyginti nukentėjusiajam žalÄ nėra. Pažymėtina, kad tik apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant bylÄ nukentėjusiajam M. R. buvo pervesta į banko sÄ skaitÄ 2 500 eurų (2 t., b. l. 66, 67, 68).

14. Kaltininkas gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jei yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Laiduotojais gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui. 14.1. Nagrinėjamu atveju H. V., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnio nuostatas, buvo perduotas laiduotojo A.

V. atsakomybėn. Byloje pateiktas kaltininko tėvo A. V. praÅ¡ymas (1 t., b. l. 164) ir įvertinus, jog anksčiau jis nėra teistas, administracine tvarka baustas dėl dviejų Kelių eismo taisyklių pažeidimo, paskirtas baudas sumokėję, apie padarytÄ nusikaltimÄ su sÅ«numi kalbėjęs, H. V. gailisi taip pasielgęs ir tai, kad A. V. gali daryti įtakÄ H. V., teismo iÅ¡vada buvo, jog A. V. teismo vertas pasitikėjimo bei galintis daryti įtakÄ kaltinamajam. Teismų praktikoje akcentuota, kad vertinant, ar yra BK 40 straipsnio 2–4 punktuose nurodytos sÄ lygos, neturi kilti abejonių ar neaiÅ¡kumų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai Å¡i bÅ«tina laidavimui sÄ lyga kelia abejones. Pagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl laiduotojo tinkamumo. IÅ¡ A. V. parodymų analizės matyti, jog pats A. V. nėra pakankamai kritiÅ¡kai H. V. padarytiems neteisėtiems veiksmams. Jo nuomone, dėl konflikto kaltas nukentėjusysis, jis pradėjo kalbėti apie narkotikus. Taip pat apklaustas teisme tvirtino, kad gali sÅ«nui turėti įtakos, tačiau nurodė, kad jis dirba, visuomet yra iÅ¡važiavęs darbo reikalais (2 t., b. l. 10-12).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad laiduotojo sÄ Å¾iningumas abejotinas. Laiduotojas pirmos instancijos teismui tvirtino, kad užklausas apie jį charakterizuojančių duomenų pateikimÄ policijos įstaigai iÅ¡siuntė iki 2018 m. spalio 2 d. teismo posėdžio, tačiau Å¡ie teiginiai paneigti byloje nukentėjusiojo advokato pateiktu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2018 m. gruodžio 6 d. raÅ¡tu, nurodant, kad A. V. praÅ¡ymas buvo gautas 2018 m. spalio 4 d. (2 t., b. l. 74), taip pat Informatikos ir ryÅ¡ių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. lapkričio 22 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad A.

V. dėl informacijos apie teistumus kreipėsi 2018 m. spalio 9 d. (2 t., b. l. 77). Aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad laiduotojas, bÅ«damas prisiekęs sakyti teisme tiesÄ ir nurodęs neteisingus duomenis, negali bÅ«ti laikomas teismo vertas pasitikinėjimo ir negali bÅ«ti tinkamu laiduotoju perduodant asmenį jo atsakomybėn.

15. Konstatuotina, kad nesant BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų sÄ lygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ buvo nepagrįstas, todėl pirmosios instancijos nuosprendis Å¡ioje dalyje keistinas, panaikinant sprendimÄ atleisti H. V. nuo baudžiamosios atsakomybės, perdavus jį pagal laidavimÄ . Priimtinas naujas sprendimas – H. V. pripažįstant kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir skiriant jam bausmę.

16. Aukščiau aptartais bylos duomenimis, kuriuos pirmosios instancijos teismas pripažino įrodymais, patvirtinančiais H. V. kaltę dėl nukentėjusiajam M. R. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kuris patvirtintas objektyviu įrodymu (specialisto iÅ¡vada), ir tai, kad H. V. smÅ«gio sudavimas buvo įrodytas ne tik paties kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymais, bet ir liudytojos S. M. bei liudytojo A. Z. parodymais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad H. V. padarė jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ Nusikaltimas baigtas. Kaltininkas veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas savo veiksmų pavojingumÄ , numanė, kad dėl smÅ«gių sudavimo gali sužaloti nukentėjusįjį, kurį ir sužalojo, ir norėjo taip veikti. Pasitvirtinus kaltinimui dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, H. V. baustinas.

17. Pagal BK 54 straipsnio 1, 2 dalis teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikÅ¡mę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Tai reiÅ¡kia, kad, individualizuojant bausmę, svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , kaltės formÄ ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadijÄ , kaltininko asmenybę ir kt.). 17.1. Nagrinėjamu atveju teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad H. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta (kaip jau minėta anksčiau, kaltinamasis savo kaltę visa apimtimi pripažino tik formaliai, todėl tai negali bÅ«ti laikoma atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme).

Kaltinamasis nėra teistas (t. 1, b. l. 88), duomenų, jog turėtų administracinių nuobaudų, byloje nėra. VÅ¡Ä® Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiÅ«ros grupėse neįraÅ¡ytas (1 t., b. l. 90). Kėdainių Å viesiosios gimnazijos charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 88). Kaltininkas nusikaltimÄ padarė veikdamas tyčia, nesunkiai sutrikdė M. R. sveikatÄ , panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, tačiau nusikalto pirmÄ kartÄ , nėra visiÅ¡kai abejingas savo veiksmams, nukentėjusiojo atsiprašė, po nusikaltimo padarymo daugiau naujų nusikalstamų veikų nepadarė, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 143), dėjo pastangas susitaikyti su nukentėjusiuoju ir atlyginti jam padarytÄ Å¾alÄ .

Teismas pažymi, jog skiriant bausmę turi bÅ«ti siekiama visų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės tikslų, įstatymas nė vienam iÅ¡ jų nesuteikia prioriteto. 17.2. Atsižvelgiant į tai, jog H. V. padarė vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai, į tai, kad veika padaryta tiesiogine tyčia, veika baigta, padaryta žala iÅ¡ dalies atlyginta, manytina, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti H. V. paskyrus BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ bausmę – laisvės apribojimÄ .

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį teismas nusprendžia H. V. paskirti laisvės apribojimo bausmę vienerių metų laikotarpiui ir nustatyti BK 48 straipsnio 6 dalyje numatytus įpareigojimus. Teisėjų kolegija mano, kad tokia bausmė neprieÅ¡tarauja teisingumo principui ir užtikrins BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimÄ .

18. Byloje nukentėjusysis M. R. pareiÅ¡kęs 7 761,15 eurų civilinį ieÅ¡kinį (1 t., b. l. 22-27). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iÅ¡ H. V. 1  761,15 eurų turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis prašė priteisti ir 6 000 eurų neturtinės žalos, tačiau teismas, įvertinęs aplinkybes, jog nuo suduoto smÅ«gio M. R. lūžo žandikaulis, jis gydėsi, leidosi vaistus nuo skausmo, antibiotikus, jautė didelį skausmÄ , jautėsi blogai tiek fiziÅ¡kai, tiek emociÅ¡kai, negalėjo valgyti, nulūžo 37 dantis, 38 danties atstatyti negalima dėl žandikaulio netvirtumo, neabejojant, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinį stresÄ ir ilgÄ laikÄ besitęsiančius nepatogumus, atsižvelgęs į formuojamÄ teisminę praktikÄ , sprendė, kad 2 500 eurų neturtinės žalos atlyginimas bus M.

R. teisinga kompensacija dėl H. V. nusikalstamų veiksmų. 18.1. Sutiktina, kad M. R. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ Å¡ioje byloje. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Å¡ių kriterijų nustatymo, tačiau sumenkino nukentėjusiojo iÅ¡gyvenimus, padarytÄ skriaudÄ emociniu pobÅ«džiu, nepatogumus, kurie kilo bÅ«tent dėl H.

V. veiksmų. Nukentėjusysis patyrė ne tik dvasinį, bet ir fizinį sukrėtimÄ , kurį vertino 6 000 eurų suma. 18.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimÄ , yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtÄ fizinį ir dvasinį skausmÄ ir kitus neigiamus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus.

Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose bÅ«na skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-397/2012). 18.3. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvienÄ kartÄ nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotÄ teismų praktikÄ .

Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudÅ«s bÅ«tų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumÄ ir taip nustatyti maksimaliai teisingÄ , situacijÄ atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytÄ neturtinę žalÄ , svarbu užtikrinti, kad žalÄ padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistÄ neturtinės žalos dydį ir bÅ«tų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistÄ sumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272/2011). 18.4.

M. R. dėl kairės pusės sulaužyto žandikaulio buvo gydomas ligoninės stacionare veido ir žandikaulių skyriuje, jam nustatytas gydymas, leisti įvairaus pobÅ«džio vaistai tiek gydymui, tiek skausmui malÅ¡inti, kurį laikÄ nukentėjusysis negalėjo įprastai maitintis, negalėjo iÅ¡sižioti. Pripažįstama, kad be Å¡ių nepatogumų jis patyrė ir dvasinį sukrėtimÄ , iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ . Kaltinamasis H. V. pasikėsino į svarbiausiÄ Å¾mogaus vertybę – sveikatÄ , kuri sunkiai atkuriama.

Neturtinės žalos dydžio nustatymas paliktas teismų diskrecijai. Pagal teisminę praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamas neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,8 eurų iki 7 240,50 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-21-942/2016 2K-24-895/2017, 2K-166-788/2017). Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo motyvus dėl neturtinės žalos pagrįstumo, į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, nusikaltimo padarinius, padaryto sveikatos sužalojimo intensyvų gydymÄ , vertina, kad nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydis didinamas iki 4 000 eurų.

19. BPK 106 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo atstovui, paslaugoms apmokėti. Pažymėtina, kad Å¡ios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka. 19.1. Pirmosios instancijos teismas priteisė nukentėjusiajam M. R. iÅ¡ kaltinamojo H. V. 1 200 eurų proceso iÅ¡laidų, kurios pagrįstos jo atstovo advokato Mindaugo Skruibio pateiktais dokumentais. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog nukentėjusysis prašė teismo priteisti 1 400 eurų (2 t. b. l. 20). Byloje pateikti jas pagrindžiantys dokumentai (2018 m. spalio 16 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l.

7) bei sÄ skaita už teisines paslaugas Nr. 95-2018 (2 t., b. l. 8)). Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad nukentėjusiojo atstovavimo iÅ¡laidos pagrįstos dokumentais, tačiau priteisė tik 1200 eurų. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamÄ nuosprendį Å¡ioje dalyje keičia BPK 328 straipsnio 4 dalies pagrindu ir priteisia iÅ¡ kaltinamojo H. V. nukentėjusiojo naudai pirmosios instancijos teisme patirtų, bet nepagrįstai nepriteistų 200 eurų proceso iÅ¡laidų. 19.2. Nagrinėjant bylÄ apeliacine žodinio proceso tvarka pateiktas nukentėjusiojo M. R. praÅ¡ymas (2 t., b. l.

78) dėl patirtų iÅ¡laidų pripažinimo proceso iÅ¡laidomis bei jų priteisimo iÅ¡ H. V.. Teismo posėdžiuose dalyvavo M. R. advokatas Mindaugas Skruibis, kurio gynimo pagrindÄ patvirtina advokato orderis Nr. 587945 (2 t., b. l. 43). Advokatas paruošė apeliacinį procesÄ inicijuojantį dokumentÄ (2 t., b. l. 79, 80, 82, 83). Apeliacinis skundas aukÅ¡tesniajame teisme iÅ¡nagrinėtas per du teismo posėdžius, advokatas teikė užklausas policijos įstaigai (2 t., b. l. 69-70), Informatikos ir ryÅ¡ių departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (2 t., b. l. 75), gautus dokumentus pateikė teismui į bylÄ , dokumentai buvo vertinti ir turintys reikÅ¡mės bylos iÅ¡sprendimui. Teisėjų kolegija praÅ¡omas priteisti 500 eurų M. R. patirtas iÅ¡laidas pripažįsta proceso iÅ¡laidomis, kurios yra realios ir pagrįstos, todėl jos priteisiamos iÅ¡ H. V. nukentėjusiojo M. R. naudai.

20. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, bausmės, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms bei netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 punktai). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 punktais, 331 straipsniu, 336 straipsnio 3 dalimi, n u s p r e n d ž i a: nukentėjusiojo M.

R. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio rezoliucinę dalį, kuria H. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir perduotas A. V. atsakomybei pagal laidavimÄ su 1 000 eurų užstatu vieneriems metams, ir baudžiamoji byla nutraukta.

H. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimÄ 1 (vienerių) metų laikotarpiui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktais, įpareigoti H. V. bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. bei iki 2020 m. vasario 1 d. atlyginti nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti nuteistajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalis).

Panaikinti nuosprendžio rezoliucinę dalį, kuria A. V. įpareigotas įmokėti 1 000 (vieno tÅ«kstančio) eurų užstatÄ Ä¯ Kauno apylinkės teismo depozitinę sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ (banko kodas 7300), per 10 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo. Pakeisti nuosprendžio rezoliucinę dalį, kuria priteista iÅ¡ kaltinamojo H. V. nukentėjusiajam M. R. 2 500 (dviejų tÅ«kstančių penkių Å¡imtų) eurų neturtinės žalos ir priteistÄ M. R. neturtinę žalÄ padidinti iki 4 000 (keturių tÅ«kstančių) eurų, jÄ priteisinat iÅ¡ H.

V. nukentėjusiojo M. R. naudai. Pakeisti nuosprendžio rezoliucinę dalį, kuria priteista iÅ¡ kaltinamojo H. V. nukentėjusiajam M. R. 1 200 (vienas tÅ«kstantis du Å¡imtai) eurų turėtų jo atstovavimo iÅ¡laidų ir priteisti iÅ¡ H. V. 1 400 (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus) procesinių iÅ¡laidų, patirtų teisinei pagalbai apmokėti nukentėjusiojo M. R. naudai. Priteisti iÅ¡ H. V. 500 (penkis Å¡imtus) eurų procesinių iÅ¡laidų, patirtų teisinei pagalbai apmokėti bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme M.

R. naudai. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Å is Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos. Teisėjai JÅ«ratė Jakubonienė Darius Kantaravičius Algirdas Remeika