2018-10-02 Nr. AB-16965-3-61-3-04011-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4890-502/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04011-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 25.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. skundą atsakovui Elektrėnų savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija) dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja A. K. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–3), kurį vėliau patikslino (I t., b. l. 194–196), prašydama įpareigoti Elektrėnų savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) įvykdyti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrės 2015 m. lapkričio 12 d. įsakymą Nr. V-1179 „Dėl Elektrėnų savivaldybės Vievio meno mokyklos direktoriaus pavaduotojos A. K. apeliacijos“ (toliau – Įsakymas dėl apeliacijos), t. y. panaikinti Administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 2 d. įsakymą Nr. 03V-569 „Dėl Elektrėnų savivaldybės mokyklų vadovų atestacijos komisijos 2015 m. birželio 26 d. protokolo Nr. 09-2A-3 nutarimo dėl A. K., Elektrėnų savivaldybės Vievio meno mokyklos direktoriaus pavaduotojos ugdymui, kvalifikacinės kategorijos tvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) ir suteikti pareiškėjai antrąją vadybinę kvalifikacinę kategoriją.

2. Pareiškėja nurodė, kad nesutinka su Elektrėnų savivaldybės mokyklų vadovų atestacijos komisijos (toliau – ir Atestacijos komisija) 2015 m. birželio 26 d. protokolo Nr. 09-2A-3 nutarimu, taip pat nesutinka su Įsakymu, nes pareiškėja yra tinkama eiti Vievio meno mokyklos direktoriaus pavaduotojos ugdymui pareigas, turi įgijusi tam tinkamą kvalifikaciją ir kompetenciją.

3. Pasak pareiškėjos, Administracija neatsižvelgė į pareiškėjos darbo rezultatus, todėl priėmė neteisėtą Įsakymą. Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad ekspertai, kurie vertino jos darbą, formaliai atliko savo pareigas, nebendradarbiavo su pareiškėja dėl jos kvalifikacijos, neteikė jai informacijos, laiku nenurodė rekomendacijų veiklai tobulinti, todėl buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nutarimas nesuteikti pareiškėjai kvalifikacinės kategorijos.

4. Administracija atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (II t., b. l. 1–4).

5. Administracija paaiškino, kad 2015 m. lapkričio 24 d. gavo Įsakymą dėl apeliacijos, kuriuo pareiškėjos ginčijamas Įsakymas buvo pripažintas nepagrįstu ir kuriuo buvo siūloma jį keisti, suteikiant pareiškėjai antrąją vadybinę kvalifikacinę kategoriją.

6. Administracija nurodė, kad pareiškėja Atestacijos komisijai ir Apeliacinei komisijai pateikė skirtingą informaciją apie savo veiklą, todėl minėtos komisijos pareiškėjos veiklą įvertino skirtingai. Atestacijos komisija vertino pareiškėjos 2015 m. gegužės 18 d. ataskaitą, o Apeliacinė komisija vertino jau papildytą 2015 m. rugsėjo 30 d. ataskaitą. Be to, į Apeliacinei komisijai pateiktą ataskaitą buvo įtrauktos ir tos pareiškėjos veiklos, kurios buvo įvykdytos jau po ataskaitos Atestacijos komisijai pateikimo. Be to, Administracijos vertinimu, nėra pagrindo laikyti, kad 2015 m. gegužės 18 d. ataskaitoje nurodyti pareiškėjos atlikti darbai yra pagrįsti pridėtais protokolų išrašais. Pareiškėja Atestacijos komisijai pateikė neišsamią ir klastotą informaciją apie savo veiklą, todėl Atestacijos komisija visiškai pagrįstai priėmė sprendimą nesuteikti jai vadybinės kvalifikacinės kategorijos bei pripažinti, kad ji netinka eiti Elektrėnų savivaldybės Vievio meno mokyklos direktoriaus pavaduotojo ugdymui pareigų. Atitinkamai, Administracijos direktorius pagrįstai nusprendė tokį sprendimą patvirtinti.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 19 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino ir įpareigojo Administraciją vykdyti Įsakymą dėl apeliacijos, t. y. pakeisti Įsakymą, suteikiant pareiškėjai antrąją vadybinę kvalifikacinę kategoriją (II t., b. l. 12–16).

8. Administracija apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą ir pareiškėjos skundą atmesti (II t., b. l. 30–36).

9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. sausio 19 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo (II t., b. l. 46–54).

10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas neišreikalavo visos su ginču susijusios medžiagos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat nurodė, kad:

10.1. Teismas nesiaiškino pagal kurią pareiškėjos pateiktą ataskaitą, kuri yra pagrindinis dokumentas vertinant vadovo veiklą dėl kvalifikacinės kategorijos suteikimo, Apeliacinė komisija vertino jos veiklą.

10.2. Teismas nevertino Administracijos nurodyto Elektrėnų savivaldybės Vadybos ekspertų grupės vadovės B. M. 2015 m. birželio 9 d. pateikto pranešimo, kad pareiškėjos pateiktoje ekspertams vertinti ataskaitoje remiamasi protokolų išrašais, kuriuose informacija yra suklastota. Teismas neanalizavo ir kitų byloje Administracijos pateiktų protokolų ir jų išrašuose, kuriuos teikė pareiškėja kartu su savo parengta ataskaita, esančios skirtingos savo turiniu informacijos, kurie yra sudedamoji ataskaitos dalis, kurios pagrindu buvo atliktas pareiškėjos vertinimas.

10.3. Teismas nevertino Administracijos pateiktų įrodymų, kad į pareiškėjos antrą ataskaitą (2015 m. rugsėjo 30 d., ministerija nurodo, kad būtent ši ataskaita buvo vertinta) buvo įtrauktos ir tos pareiškėjos veiklos, kurios galėjo būti atliktos tik po pirminės ataskaitos savivaldybės atestacijos komisijai pateikimo. Teismas nevertino ir Administracijos pateiktų duomenų, kad visa 2015 m. rugsėjo 30 d. ataskaita iš esmės skyrėsi nuo Atestacijos komisijos vertintos 2015 m. gegužės 18 d. pareiškėjos kompetencijos pagrindimo ataskaitos.

10.4. Teismas nevertino, ar pareiškėja galėjo teikti, kaip nurodo Administracija, iš esmės naują ataskaitą, kuri skyrėsi nuo pirmosios ataskaitos ne tik laikotarpiu, bet ir kitu turiniu, apimtimi. Byloje nėra pasisakoma, ar nesant įtvirtintos teisės teikti patikslintą ataskaitą, galėjo ekspertų grupė, tirdama pareiškėjos apeliaciją dėl jos veiklos įvertinimo, t. y. dėl Įsakymo pagrįstumo, priimti vertinti pareiškėjos 2015 m. rugsėjo 30 d. parengtą jos kompetencijos ir veiklos pagrindimo ataskaitą.

10.5. Teismas nevertino Administracijos argumentų, kad ji neturi jokių įrodymų, kodėl Įsakymas buvo pripažintas nepagrįstu.

10.6. Teismas nevertino viceministrės 2016 m. sausio 11 d. rašte Nr. SR-111 nurodytų teiginių (informacijos), kad Apeliacinė komisija ir jos pasitelkta ekspertų grupė, vertindama pareiškėjos veiklą ir jos atitiktį antrajai vadybinei kvalifikacinei kategorijai, nagrinėjo papildytą ekspertams pateiktą 2015 m rugsėjo 30 d. ataskaitą; nepasisakė, ar toks veiklos vertinimas, kuris sudaro pagrindinę atestacijos, o ne apeliacijos dalį, t. y. ar Apeliacinė komisija ir jos pasitelkta ekspertų grupė neatliko veiksmų, kurie priskirtini Atestacinei komisijai.

10.7. Teismas teisiškai nevertino byloje esančių įrodymų ir nepašalinęs akivaizdžių abejonių (kurios grindžiamos įrodymais) negalėjo spręsti dėl įpareigojimo Administracijai vykdyti Įsakymą dėl apeliacijos.

III. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, į bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukė Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministeriją (toliau – ir Ministerija) (II t., b. l. 56–57).

12. Ministerija atsiliepime nurodė, kad palaiko pareiškėjos skundą ir mano, kad jis turi būti tenkintas visiškai (II t., b. l. 64–69).

13. Ministerija paaiškino, kad Apeliacinė komisija turėjo pareigą išnagrinėti kartu su apeliacija pateiktus dokumentus, o pareiškėja, teikdama duomenis ekspertų grupei, galėjo nurodyti papildomas veiklas, vykdytas iki apeliacijos nagrinėjimo pradžios. Ministerijos nuomone, Administracija privalėjo įvertinti Ministerijos siūlymą – pareiškėjai suteikti antrąją vadybinę kvalifikacinę kategoriją arba turėjo pateikti argumentus, pagrindžiančius tai, kodėl nusprendžiama į Ministerijos siūlymą neatsižvelgti, tačiau tai nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta.

14. Pareiškėja A. K. pateikė papildomus paaiškinimus (II t., b. l. 134–136), kuriuose nurodė, kad Administracijos teiginiai yra abstraktūs ir nepagrįsti, nes nėra nurodyta, kokiomis konkrečiai veiklomis buvo papildyta 2015 m. rugsėjo 30 d. ataskaita ir, ar šios veiklos turėjo esminę reikšmę vertinant pareiškėjos kvalifikaciją ir priimant sprendimą dėl kvalifikacinės kategorijos suteikimo. Be to, pasak pareiškėjos, nėra aišku, kokie konkrečiai pareiškėjos veiklos pagrindimo dokumentai neatitinka protokoluose esančio turinio. Pareiškėjos nuomone, atestacijos komisija netinkamai vertino pareiškėjos kvalifikaciją ir padarė daug su šiuo vertinimu susijusių pažeidimų.

15. Administracija papildomuose paaiškinimuose (II t., b. l. 160–163) nurodė, kad nei Ministerija, nei pareiškėja neįrodė Atestacijos komisijos ir ekspertų padarytų pažeidimų ir subjektyvumo pareiškėjos atestacijos metu.

IV. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 23 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą (III t., b. l. 5–17).

17. Teismas konstatavo, kad sprendžiant dėl Įsakymo dėl apeliacijos teisėtumo ir pagrįstumo, aktualus teisinis reguliavimas nustatytas valstybinių (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestacijos tikslus ir principus, atestacijos turinį ir vertinimo kriterijus, atestacijos komisijų ir vadybos ekspertų veiklą, vadybinių kvalifikacinių kategorijų suteikimą, vadovų veiklos ir kompetencijos atitikties turimai kvalifikacinei kategorijai nustatymą bei apeliacijų teikimo ir nagrinėjimo tvarką reglamentuojančiuose Ministerijos 2005 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. ISAK-1521 patvirtintuose Valstybinių (išskyrus aukštųjų ir aukštesniųjų) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestacijos nuostatuose (toliau – Nuostatai) (aktuali ginčui redakcija, galiojanti nuo 2014 m. rugpjūčio 5 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d.).

18. Vadovaudamasis įtvirtintu teisiniu reguliavimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu dėl taikytinų teisės aktų nagrinėjamoje byloje ir jų privalomosios galios, teismas sprendė, kad Ministerija įpareigota vykdyti ne savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestaciją (šiuo nagrinėjimo atveju – Elektrėnų savivaldybės Vievio menų mokyklos), o mokyklų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės kaip savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestaciją (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (toliau – ir Švietimo įstatymas) 56 straipsnio 10 punktas). Nurodytą savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestaciją pagal Švietimo įstatymo 58 straipsnio 6 punktą įgaliota vykdyti savivaldybės atstovaujamoji institucija. Pagal aktualų teisinį reguliavimą, Ministerijos kompetencija savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestacijos kontekste pasireiškia tuo, kad švietimo ir mokslo ministro tvarka sudaryta apeliacinė komisija nagrinėja savivaldybių mokyklų vadovų atestacijos apeliacijas, kurių metu turi teisę priimti Nuostatų 55.1–55.4 papunkčiuose nurodytus nutarimus, kuriuos pagal Nuostatų 57 punktą tvirtina švietimo ir mokslo ministras.

19. Teismas nurodė, kad Apeliacinė komisija turi įgaliojimus vertinti apeliacijas, tačiau savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestaciją vykdo atitinkamas subjektas, nurodytas Švietimo įstatymo 58 straipsnio 6 punkte – šiuo nagrinėjamu atveju Atestacijos komisija. Teismas darė išvadą, kad mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestacijos negali vykdyti Apeliacinė komisija, o Apeliacinės komisijos paskirti ekspertai, vertindami apeliacijas, neturi teisės siūlyti kaip nors koreguoti pateiktus dokumentus tam, kad galėtų įrodyti atitinkamo savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimo dėl vadovo atestacijos nepagrįstumą. Teismas sprendė, kad pareiškėjai pateikus apeliaciją Nuostatų nustatyta tvarka jos apeliacija buvo išnagrinėta Apeliacinės komisijos, tačiau ne apeliacine tvarka, o iš naujo atlikus pareiškėjos atestacijos vertinimą. Išvadą, kad Apeliacinė komisija išnagrinėjo pareiškėjos apeliaciją ne apeliacine tvarka, o iš naujo vertindama pareiškėjos veiklos ir kompetencijų atitiktį antrajai vadybinei kvalifikacinei kategorijai, patvirtina ir pati Ministerija, tą nurodydama savo 2015 m. lapkričio 24 d. rašte Nr. SR-5437 „Dėl A. K. apeliacijos nagrinėjimo“.

20. Teismas nurodė, kad vertinant Įsakymo pagrįstumą turėjo būti vertinami dokumentai, kurie buvo vertinti priimant Įsakymą. Įvertinęs byloje pateiktas ataskaitas, teismas darė išvadą, kad ataskaitos viena nuo kitos skiriasi ne tik laikotarpiu, bet ir turiniu bei apimtimi. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, kad tiek Atestacijos komisija, tiek Apeliacinė komisija vertino tuos pačius jos pateiktus dokumentus. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos 2015 m. rugsėjo 30 d. Valstybinių (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų kompetencijos pagrindimo ataskaita, joje pateikti duomenys ir ją pagrindžiantys dokumentai nėra tinkami įrodymai, pagrindžiantys Įsakymo nepagrįstumą.

21. Teismas taip pat nurodė, kad Įsakymo nepagrįstumą pagrindžiantys argumentai nurodyti pažymoje, kuria remiantis buvo priimtas Įsakymas dėl apeliacijos. Teismas vertino kritiškai minėtoje pažymoje nurodytus faktus, kuriais grindžiamas Įsakymo nepagrįstumas. Visų pirma, nors pažymoje konstatuojama, kad pareiškėja savo veiklą pagrindė dokumentais, tačiau ta pačia pažyma pasiūlyta pareiškėjai pakoreguoti kompetencijos pagrindimo ataskaitą, nes nustatyta, kad joje pateikti ne visi vadovo ir mokyklos veiklos įrodymai. Antra, nors Apeliacinės komisijos posėdžio metu buvo konstatuota, kad pareiškėjos atestacija vyko nepakankamai skaidriai ir nebuvo pakankamai argumentuotas kategorijos nesuteikimas, tačiau nei minėto posėdžio metu, nei aptartoje pažymoje nebuvo nurodyti konkretūs pažeidimai, kurie nulėmė pareiškėjos atestacijos procedūros neskaidrumą, t. y. nėra duomenų, kokios teisės normos buvo pažeistos, taip pat nėra paaiškinta, kuo pasireiškė subjektyvumas vertinant pareiškėjos veiklą ir kvalifikaciją atestacijos metu. Trečia, nei Apeliacinės komisijos posėdyje, nei pažymoje nėra nurodyti konkretūs Nuostatų punktai, kuriuos pažeidus buvo netinkamai įvertinta pareiškėjos kvalifikacija atliekant jos kompetencijos ir vadybinės veiklos vertinimą, kurių pagrindu būtų galima pripažinta, kad Įsakymu neturėjo būti patvirtintas Atestacijos komisijos nutarimas.

22. Teismas konstatavo, kad deklaruoti procedūriniai pažeidimai ir subjektyvumas vertinant pareiškėjos veiklą ir atitiktį nėra įrodyti jokiais objektyviais įrodymais. Teismas darė išvadą, kad iš Įsakymo dėl apeliacijos negalima suprasti visuomeninių santykių esmės ir jų teisinio įvertinimo, t. y. minėtas įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, gero administravimo principo, yra nemotyvuotas, priimtas pažeidžiant Švietimo įstatymo ir Nuostatų nuostatas, yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.

23. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė jokių argumentų, pagrindžiančių išvadą, kad atestacinės komisijos paskirti ekspertai netinkamai užpildė Valstybinių (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybių mokyklų vadovų pavaduotojų ugdymui ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestacijos pažymą. Teismo vertinimu, pareiškėjos argumentas, kad jai nebuvo žinomi Įsakymo priėmimo motyvai, yra nepagrįstas įvertinus visas nustatytas faktines aplinkybes, iš kurių matyti, kad pareiškėja pati dalyvavo Atestacinės komisijos posėdyje, kurio metu buvo pateikti visi argumentai dėl pareiškėjos atestacijos ir kurių pagrindu buvo nubalsuota nesuteikti pareiškėjai antrosios vadybinės klasifikacinės kategorijos. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, kad Administracija netyrė Atestacinės komisijos įvykdytos atestacijos.

24. Teismas, susipažinęs su pareiškėjos nurodytais procedūriniais pažeidimais ir įvertinęs juos nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, konstatavo, kad pareiškėjos atestacijos vertinimo metu nebuvo atlikti procedūriniai pažeidimai, kuriais būtų pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Priešingai, nustatytų faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kad pareiškėjos atestacija buvo įvertinta tinkamai, laikantis nustatytų procedūrinių taisyklių, įtvirtintų Nuostatuose ir Administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 03V-913 patvirtintame Elektrėnų savivaldybės mokyklų vadovų atestacijos komisijos darbo reglamente.

25. Pripažinęs, kad Įsakymas dėl apeliacijos yra nepagrįstas, o Administracijos Įsakymo nepagrįstumas nėra įrodytas, darytina išvada, kad Administracija pagrįstai nevykdė Įsakymo dėl apeliacijos. Teismas sutiko su Administracija, kad ji nėra įpareigota vykdyti kiekvieną švietimo ir mokslo ministro įsakymą. Teismas sprendė, kad Ministerijos argumentas, jog Administracija, atsisakiusi vykdyti Įsakymą dėl apeliacijos, turėjo priimti atitinkamą sprendimą ir pateikti jo pagrindimo argumentus yra nepagrįstas. Teismas nurodė, kad Nuostatuose expressis verbis (tiesiogiai) tai nėra nustatyta, todėl pripažinti Administracijos neveikimą šiuo pagrindu nėra teisinio pagrindo.

V. 26. Pareiškėja A. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti visiškai (III t., b. l. 22–26).

27. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas peržengė pareikšto skundo reikalavimo ribas, nes vertino Įsakymo dėl apeliacijos pagrįstumą ir teisėtumą, nors minėtas įsakymas nebuvo apskųstas įstatymo nustatyta tvarka. Be to, byloje nėra Ministerijos pozicijos dėl Įsakymo dėl apeliacijos teisėtumo.

28. Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėja atestavosi pakartotinai. Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad Nuostatų 57 punktas numato, jog Apeliacinės komisijos nutarimus tvirtina švietimo ir mokslo ministras, kas ginčo atveju ir buvo padaryta.

29. Pareiškėja pažymi, kad teismas neįvertino labai svarbaus įrodymo – pažymos dėl pareiškėjos atestacijos apeliacijos, kurioje Apeliacinės komisijos ekspertai siūlė pakoreguoti ataskaitos turinį, nes išanalizavus veiklos faktus mokykloje išaiškėjo, kad ataskaitoje pateikti ne visi vadovo ir mokyklos veiklos įrodymai. Pareiškėja nurodo, kad nėra aišku, kuo remiantis teismas konstatavo, kad minėti ekspertai neturėjo teisės siūlyti pakoreguoti ataskaitą. Be to, teismas, pasak pareiškėjos, nevertino visų kitų pareiškėjos pateiktų faktinių aplinkybių ir Atestacinės komisijos padarytų procedūrinių pažeidimų. Pareiškėjos nuomone, teismas buvo šališkas ir vertino tik Administracijai palankius įrodymus.

30. Pareiškėja nurodo, kad jos atestacijos metu buvo padaryta daug procedūrinių pažeidimų (pareiškėja neturėjo galimybės pasinaudoti teise pateikti apeliaciją dėl vadovų ekspertų komisijos išvadų), pažeistas gero administravimo principas, iš 2015 m. gegužės 29 d. atestacijos pažymos turinio nėra aišku, kokios priežastys sąlygojo neigiamą vadovų ekspertų grupės išvadą. Pareiškėja pažymi, kad Apeliacinės komisijos ekspertai padarė išvadą, kad pareiškėja atitinka visus kriterijus antrosios vadybinės kategorijos skyrimui.

31. Pareiškėja nesutinka, kad Įsakymas dėl apeliacijos neturi jokios privalomosios galios Administracijai. Laikantis šios pozicijos, pasak pareiškėjos, būtų paneigiamas apeliacijos institutas.

32. Administracija atsiliepime su pareiškėjos apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą (III t., b. l. 31–34).

33. Administracija nurodo, kad pareiškėjos teiginys dėl teismo šališkumo yra ne tik deklaratyvaus pobūdžio, tačiau ir neetiškas teismo atžvilgiu, kuris objektyviai išnagrinėjo pareiškėjos skundą, vertino visus pareiškėjos pateiktus dokumentus, tenkino jos prašymus ir kt. Teismas, siekdamas tinkamai ir objektyviai išnagrinėti skundą, privalėjo vertinti Įsakymą dėl apeliacijos, kuris tiesiogiai susijęs su skundo esme.

34. Administracija taip pat nurodo, kad sutinka su teismo išvadomis, kad Apeliacinė komisija vertino ne pareiškėjos apeliaciją, o iš naujo atliko pareiškėjos atestacijos procedūrą ir iš esmės iš naujo įvertino pareiškėjos kvalifikaciją, kai tam neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo. Administracija pastebi, kad tai, jog Apeliacinė komisija iš naujo vertino pareiškėjos veiklos ir kompetencijų atitiktį antrajai vadybinei kvalifikacinei kategorijai, patvirtino pati Ministerija 2015 m. lapkričio 24 d. rašte Administracijai. Pareiškėjos argumentai, kad tiek Atestacijos komisija, tiek Apeliacijos komisija vertino tuos pačius pareiškėjos pateiktus dokumentus, pasak Administracijos, yra neteisingi ir klaidinantys teismą.

35. Administracija laikosi pozicijos, kad esminių procedūrinių pažeidimų vertinant pareiškėjos atestaciją nebuvo padaryta. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl procedūrinių pažeidimų, Administracijos vertinimu, yra tik pareiškėjos subjektyvi nuomonė, kuri nebuvo pagrįsta byloje esančiais įrodymais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI. 36. Administracinis ginčas kilo dėl atsakovo Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 03V-569 „Dėl Elektrėnų savivaldybės mokyklų vadovų atestacijos komisijos 2015 m. birželio 26 d. protokolo Nr. 09-2A-3 nutarimo dėl A. K., Elektrėnų savivaldybės Vievio meno mokyklos direktoriaus pavaduotojos ugdymui, kvalifikacinės kategorijos tvirtinimo“, teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl atsakovo pareigos vykdyti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrės 2015 m. lapkričio 21 d. įsakymą Nr. V-1179 „Dėl Elektrėnų savivaldybės Vievio meno mokyklos direktoriaus pavaduotojos A. K. apeliacijos“.

37. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 19 d. pareiškėjos skundą tenkino ir įpareigojo Elektrėnų savivaldybės administraciją įvykdyti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrės 2015 m. lapkričio 12 d. įsakymą Nr. V-1179 „Dėl Elektrėnų savivaldybės Vievio meno mokyklos direktoriaus pavaduotojos A. K. apeliacijos“.

38. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. sausio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-49-1062/2018 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

39. Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, 2018 m. gegužės 23 d. sprendimu pareiškėjos A. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

40. Pareiškėja, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareikė apeliacinį skundą, nurodydama, kad teismas peržengė pareikšto skundo reikalavimo ribas, nes vertino Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrės 2015 m. lapkričio 12 d. įsakymą Nr. V-1179 „Dėl Elektrėnų savivaldybės Vievio meno mokyklos direktoriaus pavaduotojos A. K. apeliacijos“ teisėtumą ir pagrįstumą.

41. Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2014 m. rugpjūčio 28 d. kreipėsi į Elektrėnų savivaldybės mokyklos Vievio meno mokyklos direktorę, prašydama leisti atestuotis siekiant įgyti antrąją valstybinę kvalifikacinę kategoriją. Administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 03V-825 „Dėl Elektrėnų savivaldybės mokyklų vadovų atestacijos komisijos sudarymo“ buvo sudaryta atestacijos komisija. Vadybos ekspertų grupė pareiškėjai, pretenduojančiai įgyti antrąją kvalifikacinę kategoriją, 2015 m. gegužės 29 d. parengė pažymą Nr. 09-317-15, kuria buvo pateiktos rekomendacijos nesuteikti antrosios kvalifikacinės kategorijos, o, neįvykdžius privalomų kvalifikacinės kategorijos kriterijų, rekomenduota nesuteikti ir žemesnės trečiosios kvalifikacinės kategorijos.

Elektrėnų savivaldybės mokyklų vadovų atestacijos komisija 2015 m. birželio 26 d. protokole Nr. 09-2A-3 nutarė nesuteikti pareiškėjai valstybinės kvalifikacinės kategorijos ir pripažino, kad ji netinka eiti pareigų. Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius ginčijamu 2015 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 03V-569 patvirtino minėta protokolą. Nesutikdama su Elektrėnų savivaldybės mokyklų vadovų atestacijos komisijos 2015 m. birželio 26 d. nutarimu, pareiškėja Mokyklų vadovų atestacijos apeliacinei komisijai pateikė apeliacinį skundą.

Švietimo ir mokslo ministrės 2015 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-1023 buvo sudaryta ekspertų grupė pareiškėjos apeliacijai nagrinėti. Ši ekspertų grupė priėmė pažymą, kuria rekomendavo pareiškėjai suteikti antrąją kvalifikacinę kategoriją. Mokyklų vadovų atestacijos apeliacinė komisija 2015 m. spalio 23 d. protokolu Nr. PER5-2 pripažino Administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 2 d. įsakymą Nr. 03V-569 „Dėl Elektrėnų savivaldybės mokyklų vadovų atestacijos komisijos 2015 m. birželio 26 d. protokolo Nr. 09-2A-3 nutarimo dėl A.

K., Elektrėnų savivaldybės Vievio meno mokyklos direktoriaus pavaduotojos ugdymui, kvalifikacinės kategorijos tvirtinimo“ nepagrįstu ir pasiūlė jį keisti suteikiant A. K. antrąją valstybinę kvalifikacinę kategoriją. Švietimo ir mokslo ministrė 2015 m. lapkričio 12 d. priėmė įsakymą Nr. V-1179 „Dėl Elektrėnų savivaldybės Vievio meno mokyklos direktoriaus pavaduotojos A. K. apeliacijos“, kuriuo pripažino Administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 2 d. įsakymą Nr. 03V-569 „Dėl Elektrėnų savivaldybės mokyklų vadovų atestacijos komisijos 2015 m. birželio 26 d. protokolo Nr. 09-2A-3 nutarimo dėl A.

K., Elektrėnų savivaldybės Vievio meno mokyklos direktoriaus pavaduotojos ugdymui, kvalifikacinės kategorijos tvirtinimo“ nepagrįstu ir pasiūlė jį keisti suteikiant A. K. antrąją valstybinę kvalifikacinę kategoriją.

42. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnyje inter alia nustatyta, kad valstybė prižiūri mokymo ir auklėjimo įstaigų veiklą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma, kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai, negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos, kad savivaldybių veikimo laisvė ir savarankiškumas yra saistomi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 13 d. nutarimas). Pabrėžtina, kad ir tos funkcijos, kurios priklauso išimtinai savivaldybėms, yra reglamentuojamos įstatymais. Nė viena iš šių funkcijų nereiškia, kad savivaldybės atitinkamoje srityje yra absoliučiai savarankiškos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas). Vaikų švietimo, vaikų ir jaunimo užimtumo organizavimas pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnį yra savivaldybių savarankiškoji funkcija. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog tai nereiškia, kad savivaldybė šioje srityje yra absoliučiai savarankiška.

43. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 56 straipsnyje (redakcija nuo 2015 m. liepos 1 d.) yra nustatyti Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliojimai. Švietimo ir mokslo ministerija yra įgaliota atsakyti už švietimo kokybę (2 punktas); vykdyti mokyklų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės kaip savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestaciją (10 punktas); tvirtinti valstybinių (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos bei veiklos vertinimo kas penkeri metai nuostatus, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos nuostatus, pedagogų rengimo reglamentą (14 punktas). Atsižvelgiant į konstitucines nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną ir Švietimo įstatymo normas, darytina išvada, kad savivaldybės švietimo srityje priimdamos sprendimus, negali nepaisyti konstitucinių nuostatų, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinos, įstatymų ir jų pagrindu priimtų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, ministro įsakymų. Teisėtus ir Lietuvos Respublikos Konstitucija bei įstatymais pagrįstus švietimo ir mokslo ministro įsakymus savivaldybės turi vykdyti.

44. Taip pat paminėtina, jog Švietimo įstatymo 58 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad savivaldybės vykdomoji institucija vykdo savivaldybės mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestaciją švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.

45. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. ISAK-1521 „Dėl Valstybinių (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestacijos nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti nuostatai (toliau – ir Nuostatai) reglamentuoja valstybinių (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestacijos tikslus ir principus, atestacijos turinį ir vertinimo kriterijus, atestacijos komisijų ir vadybos ekspertų veiklą, vadybinių kvalifikacinių kategorijų (toliau vadinama kvalifikacinė kategorija) suteikimą, vadovų veiklos ir kompetencijos atitikties turimai kvalifikacinei kategorijai nustatymą bei apeliacijų teikimo ir nagrinėjimo tvarką.

46. Apeliacinės komisijos kompetencija reglamentuota Nuostatų 55 punkte, kuriame nurodyta, jog apeliacinė komisija, gavusi apeliaciją, nutarimu paskiria komisijos narius ar / ir kitus ekspertus apeliacijai nagrinėti. Paskirti komisijos nariai ar / ir kiti ekspertai išnagrinėja pateiktus dokumentus, išklauso paaiškinimus ir prireikus vyksta į mokyklą ekspertuoti vadovo vadybinę veiklą. Apeliacijos nagrinėjimo išvados pateikiamos apeliacinei komisijai, kuri priima atitinkamą nutarimą: 1) pritarti atestacijos komisijos nutarimui ir / ar mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, savivaldybės vykdomosios institucijos ar viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimui (Nuostatų 55.1 p.); 2) siūlyti panaikinti atestacijos komisijos nutarimą ir pakartotinai svarstyti vadovo atestacijos klausimą, prireikus siūlyti pakartotinai ekspertuoti, įtraukiant vieną apeliacinės komisijos pasiūlytą ekspertą į vadybos ekspertų grupę (Nuostatų 55.2 p.); 3) pripažinti mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, savivaldybės vykdomosios institucijos ar viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimą dėl vadovo atestacijos nepagrįstu ir siūlyti jį keisti (Nuostatų 55.3 p.); 4) pripažinti vadybos ekspertų (-o) kompetencijos stoką ir siūlyti švietimo ir mokslo ministrui sustabdyti jų (jo) įgaliojimus (Nuostatų 55.4 p.). Nuostatų 57 punkte įtvirtinta, kad apeliacinės komisijos nutarimus tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Apeliacinės komisijos, mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, savivaldybės vykdomosios institucijos ar viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimą suinteresuotas asmuo ar institucija įstatymų nustatyta tvarka gali apskųsti teismui (Nuostatų 59 p.).

47. Vadovaudamasi minėtomis teisės aktų nuostatomis, teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinei komisijai pripažinus atsakovo Įsakymą dėl atestacijos nepagrįstu bei minėto apeliacinės komisijos sprendimo neapskundus Nuostatų 59 punkte nustatyta tvarka, atsakovui Elektrėnų savivaldybės administracijai kilo pareiga keisti ginčijamą Įsakymą Švietimo ir mokslo ministrės Įsakyme dėl apeliacijos pasiūlytu būdu. Atsakovui šios pareigos nevykdant yra pagrindas tenkinti pareiškėjos reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti reikalaujamus veiksmus.

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 23 d. sprendime, nagrinėdamas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrės 2015 m. lapkričio 12 d. įsakymo Nr. V-1179 „Dėl Elektrėnų savivaldybės Vievio meno mokyklos direktoriaus pavaduotojos A. K. apeliacijos“ teisėtumą ir pagrįstumą, kaip teisingai apeliaciniame skunde pastebėjo pareiškėja, peržengė pareikšto skundo reikalavimo ribas, kadangi pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismui neginčijo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrės 2015 m. lapkričio 12 d. Įsakymo dėl apeliacijos. Toks ribų peržengimas nebuvo pagrįstas ir motyvuotas ABTĮ 80 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais, todėl ši procesinė norma buvo pažeista.

49. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrės 2015 m. lapkričio 12 d. įsakymas Nr. V-1179 „Dėl Elektrėnų savivaldybės Vievio meno mokyklos direktoriaus pavaduotojos A. K. apeliacijos“ yra neginčytas, sukelia teisines pasekmes, todėl yra vykdytinas. Atsižvelgus į tai, kad Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 2 d. įsakymas Nr. 03V-569 „Dėl Elektrėnų savivaldybės mokyklų vadovų atestacijos komisijos 2015 m. birželio 26 d. protokolo Nr. 09-2A-3 nutarimo dėl A. K., Elektrėnų savivaldybės Vievio meno mokyklos direktoriaus pavaduotojos ugdymui, kvalifikacinės kategorijos tvirtinimo“ jau yra pripažintas nepagrįstu minėtu 2015 m. lapkričio 12 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrės įsakymu, kas, kaip konstatuota LVAT 2018 m. sausio 19 d. nutartimi šioje byloje, reiškia, kad ginčijamas atsakovo įsakymas „yra nulifikuotas, t.y. jo galia yra panaikinta“, teisėjų kolegijos nuomone, reikalavimas dėl šio akto panaikinimo negali būti tenkinamas. Sprendžiant reikalavimą dėl negaliojančio administracinio akto negali atsirasti realios teisinės pasekmės, negali būti modifikuojami teisiniai santykiai, t.y. negali būti apginamos teisės ar įstatymų saugomi interesai (ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis, 23 straipsnio 1 dalis). Konstatavus, kad pareiškėja neturi materialinio teisinio intereso dėl nebegaliojančio atsakovo administracinio sprendimo, pripažįstama, kad toks reikalavimas turi būti atmestas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas (kitais motyvais) šioje dalyje paliekamas nepakeistas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A143-443/2005, A502-906/2008, A502-304/2009; Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124-131).

50. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas – pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies, įpareigojant atsakovą Elektrėnų savivaldybės administraciją įvykdyti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrės 2015 m. lapkričio 21 d. įsakymą Nr. V-1179 „Dėl Elektrėnų savivaldybės Vievio meno mokyklos direktoriaus pavaduotojos A. K. apeliacijos“.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjos A. K. skundą tenkinti iš dalies. Įpareigoti atsakovą Elektrėnų savivaldybės administraciją įvykdyti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrės 2015 m. lapkričio 21 d. įsakymą Nr. V-1179 „Dėl Elektrėnų savivaldybės Vievio meno mokyklos direktoriaus pavaduotojos A. K. apeliacijos“.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė