Legislator Case Law & Legislation
2013-09-11 Nr. AB-4762-3-61-3-02912-2012-2 AI generated

2013-09-11 Nr. AB-4762-3-61-3-02912-2012-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2013-09-11 Nr. AB-4762-3-61-3-02912-2012-2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2012 m. birželio 12 d. raštą Nr. lSS-(7.5)-2048 (toliau – ir Raštas) netaikyti žemės rinkos kainą mažinančio koeficiento 0,6 jauniesiems ūkininkams, kurie nepateikia dokumentų, kad perkamus žemės sklypus naudoja ne mažiau kaip vienus metus iki valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projekto rengimo; 2) įpareigoti Tarnybos Telšių skyrių perskaičiuoti šiuos mokėjimų pranešimus pritaikant žemės sklypų kainai 0,6 rinkos kainą mažinantį koeficientą, o permokėtas lėšas grąžinti pareiškėjai: 2011 m. lapkričio 9 d. mokėjimo pranešimą Nr. 37 FMP-235 (mokėjimo suma – 12 228 Lt) ir 2012 m. vasario 13 d. tiems patiems perkamiems žemės sklypams išrašytą papildomą mokėjimo pranešimą Nr. 37-FMP-63, (mokėjimo suma – 8 152 Lt); 2012 m. balandžio 24 d. mokėjimo pranešimą Nr. 37 FMP-151, (mokėjimo suma – 5 055 Lt); 2012 m. balandžio 24 d. mokėjimo pranešimą Nr. 37 FMP-152 (mokėjimo suma – 4 545 Lt); 2012 m. balandžio 24 d. mokėjimo pranešimą Nr. 37 FMP-152 (mokėjimo suma – 4 545 Lt); 2012 m. rugpjūčio 3 d. mokėjimo pranešimą Nr. 37 FMP-329 (mokėjimo suma – 905 Lt); 2012 m. rugsėjo 26 d. mokėjimo pranešimą Nr. 37 FMP-382 (mokėjimo suma – 1 945 Lt).

Legislator headnote

AI generated

2013-09-11 Nr. AB-4762-3-61-3-02912-2012-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėja nurodė, kad 2012 m. gegužės mėn. kreipėsi į Tarnybą, prašydama paaiškinti, kodėl nuo 2012 m. pradžios jauniesiems ūkininkams netaikoma Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies nuostata, numatanti, kad „jeigu jaunieji ūkininkai iki 40 metų, įregistravę ūkininko ūkį Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka, ne mažiau kaip vienus metus naudojantys žemės ūkio paskirties žemės sklypus, už perkamą žemės sklypą sumoka iš karto, tokiu būdu nustatytai be aukciono perkamo valstybinė žemės ūkio paskirties žemės sklypo rinkos kainai taikomas 0,6 koeficientas“.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. AS492-528/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02912-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija: 70.1.; 70.6.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-7372-365/2013 pagal pareiškėjos G. A. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja kreipėsi su skundu, kurį patikslino (t. I, b. l. 1-2, t. II, b. l. 49-50) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2012 m. birželio 12 d. raštą Nr. lSS-(7.5)-2048 (toliau – ir Raštas) netaikyti žemės rinkos kainą mažinančio koeficiento 0,6 jauniesiems ūkininkams, kurie nepateikia dokumentų, kad perkamus žemės sklypus naudoja ne mažiau kaip vienus metus iki valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projekto rengimo; 2) įpareigoti Tarnybos Telšių skyrių perskaičiuoti šiuos mokėjimų pranešimus pritaikant žemės sklypų kainai 0,6 rinkos kainą mažinantį koeficientą, o permokėtas lėšas grąžinti pareiškėjai: 2011 m. lapkričio 9 d. mokėjimo pranešimą Nr. 37 FMP-235 (mokėjimo suma – 12 228 Lt) ir 2012 m. vasario 13 d. tiems patiems perkamiems žemės sklypams išrašytą papildomą mokėjimo pranešimą Nr. 37-FMP-63, (mokėjimo suma – 8 152 Lt); 2012 m. balandžio 24 d. mokėjimo pranešimą Nr. 37 FMP-151, (mokėjimo suma – 5 055 Lt); 2012 m. balandžio 24 d. mokėjimo pranešimą Nr. 37 FMP-152 (mokėjimo suma – 4 545 Lt); 2012 m. balandžio 24 d. mokėjimo pranešimą Nr. 37 FMP-152 (mokėjimo suma – 4 545 Lt); 2012 m. rugpjūčio 3 d. mokėjimo pranešimą Nr. 37 FMP-329 (mokėjimo suma – 905 Lt); 2012 m. rugsėjo 26 d. mokėjimo pranešimą Nr. 37 FMP-382 (mokėjimo suma – 1 945 Lt).

Pareiškėja nurodė, kad 2012 m. gegužės mėn. kreipėsi į Tarnybą, prašydama paaiškinti, kodėl nuo 2012 m. pradžios jauniesiems ūkininkams netaikoma Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies nuostata, numatanti, kad „jeigu jaunieji ūkininkai iki 40 metų, įregistravę ūkininko ūkį Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka, ne mažiau kaip vienus metus naudojantys žemės ūkio paskirties žemės sklypus, už perkamą žemės sklypą sumoka iš karto, tokiu būdu nustatytai be aukciono perkamo valstybinė žemės ūkio paskirties žemės sklypo rinkos kainai taikomas 0,6 koeficientas“.

Nurodė, kad yra įsigijusi iš valstybės žemės ūkio paskirties sklypus. Paaiškino, kad yra pateikusi Tarnybos Telšių skyriui informaciją apie naudojamus žemės sklypus bei žemės ūkio naudmenų ir (ar) pasėlių deklaracijų kopijas, tačiau šis reikalauja papildomų dokumentų, kurie nenumatyti teisės aktuose. Tarnyba 2012 m. spalio 30 raštu Nr. 1SS-(7.5)-2048 ir su juo pridedamu 2012 m. birželio 12 d. raštu Nr. 1SS-(7.5)-1037 nurodė, kad jaunasis ūkininkas turi pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad perkamus žemės sklypus naudoja ne mažiau kaip vienus metus iki valstybinės žemės pirkimo –pardavimo sutarties projekto rengimo.

Pareiškėja paaiškino, kad 2013 m. vasario 7 d. kreipėsi su skundu į Tarnybos Telšių skyrių, prašydama, kad būtų perskaičiuota pareiškėjos įsigytų žemės sklypų kaina pritaikant koeficientą 0,6. Tarnybos Telšių skyrius 2013 m. kovo 6 d. raštu Nr. 37SS-(14.37.45)-4 atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą. Mano, kad atsakovai nesilaiko teisės aktų reikalavimų ir sudaro biurokratines kliūtis jauniesiems ūkininkams pasinaudoti Laikinojo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje sudarytomis galimybėmis jauniesiems ūkininkams įsigyti žemę pritaikant rinkos kainą mažinantį koeficientą.

Laikinasis įstatymas galioja nuo 2003 m. sausio 28 d. Visą šio įstatymo galiojimo laiką 3 straipsnio nuostatos buvo keistos 2 kartus, tačiau jame niekada nebuvo nuostatos, kad jaunasis ūkininkas su 0,6 nuolaidos koeficientu perkamą žemės sklypą būtinai turi būti naudojęsis metus.

Pateiktame atsiliepime atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 21-25).

Nurodė, kad pareiškėja netinkamai supranta ir vertina Laikinojo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatą. Pareiškėja mano, kad ši nuostata reglamentuoja, jog teisę gauti žemės sklypo rinkos kainą mažinantį 0,6 koeficientą turi jaunieji ūkininkai, ne mažiau kaip vienus metus naudojantys žemės ūkio paskirties žemės sklypus, t. y. pareiškėjos manymu, nebūtina perkamus žemės ūkio paskirties žemės sklypus naudoti. Tarnyba skundžiamame Rašte paaiškino pareiškėjai, kad Tarnybos Telšių skyrius negalėjo ir negali taikyti rinkos kainą mažinančio koeficiento 0,6, kadangi pareiškėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių kad ji perkamus žemės sklypus naudoja ne mažiau kaip vienus metus iki valstybinės žemės sutarties pirkimo–pardavimo projekto rengimo. Paaiškino, jog ginčijami valstybinės žemės sklypai pareiškėjai nebuvo perduoti naudotis. Pažymėjo, kad Tarnyba 2012 m. gegužės 2 d. pareiškėjos prašymą išnagrinėjo ir atsakymą 2012 m. birželio 12 d. raštu Nr. lSS-(7.5)-1037 išsiuntė pareiškėjos nurodytu adresu. Atgal kaip „nepristatytas“ minėtas atsakymas Tarnybai nebuvo grąžintas, todėl pareiškėjos prašyme nurodytas teiginys, kad į 2012 m. gegužės 22 d. paklausimą atsakymo negavo, kelia abejonių. Mano, kad terminas dėl skundo padavimo administraciniam teismui yra praleistas, o pareiškėja neprašo teismo atnaujinti praleisto termino, todėl pareiškėjos skundas turi būti atmestas.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrius su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (t. II, b. l. 61-66).

Paaiškino, jog 2012 metais šešiomis valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimis pareiškėjai buvo parduoti aštuoni žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Pareiškėja 2012 m. gegužės 22 d. kreipėsi į Tarnybą, prašydama paaiškinti kodėl jai nebuvo taikytas žemės sklypo kainą mažinantis koeficientas 0,6. Tarnybos atsakymas pareiškėjai pateiktas skundžiamame Rašte. Atsakovas sutinka su Tarnybos Rašte nurodytais motyvais. Atsakovas pakartojo Tarnybos atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodytus argumentus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 29 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė.

Teismas nurodė, jog pareiškėja 2012 m. gegužės 22 d. prašymu kreipėsi į Tarnybą, prašydama paaiškinti, kodėl nebuvo taikomas koeficientas ir įpareigoti Telšių žemėtvarkos skyrių perskaičiuoti kainą, t. y. pareiškėja nereiškė kategoriško reikalavimo pašalinti jos teisių pažeidimą, tik išdėstė savo samprotavimus dėl teisinio reguliavimo ir prašė jai paaiškinti kokios normos ir kaip buvo taikomos. Prašymo turinys ir formuluotės leidžia daryti išvadą, kad prašymas įpareigoti Tarnybos Telšių skyrių perskaičiuoti jau apmokėtą žemės kainą yra išvestinis iš pirmojo prašymo „paaiškinti“, t. y. jeigu aiškinimas būtų teigiamas ir atitiktų pareiškėjos nuomonę, tai kainą reiktų perskaičiuoti. Tarnybos aiškinimas neatitiko pareiškėjos nuomonės.

Teismas sprendė, jog Tarnybos paaiškinimas pareiškėjai kokių nors pasekmių nesukėlė ir negalėjo sukelti. Nurodė, jog pareiškėjos atstovui teisminio nagrinėjimo metu buvo išaiškinta galimybė skųsti sprendimus, kurie sukelia pareiškėjai pasekmes ir galbūt pažeidžia jos teises. Pareiškėjos atstovas (teisininkas) šia galimybe naudojosi ir pateikė patikslintą skundą, tačiau savo reikalavimų iš esmės nekeitė. Todėl teismas darė išvadą, kad skundžiamas Tarnybos atsakymas pareiškėjai neigiamų pasekmių nesukėlė, jos teisių nepažeidė ir negali būti skundžiamas teismui, todėl bylą nutraukė.

Pažymėjo, jog pareiškėja į Tarnybą kreipėsi 2012 m. gegužės 22 d., o dėl atsakymo į šį prašymą – tik 2012 m. spalio 22 d., t. y. praėjus penkiems mėnesiams ir praleidus apskundimo terminą. Atsakovas atsiliepime atkreipė teismo ir pareiškėjos (atstovo–teisininko) dėmesį į šią aplinkybę, tačiau prašymas atnaujinti apskundimo terminą nebuvo reiškiamas. Todėl net vertinant 2012 m. gegužės 22 d. kreipimosi prašymą „įpareigoti Telšių žemėtvarkos skyrių perskaičiuoti aukščiau paminėtų sklypų kainas, pritaikant rinkos kainą mažinantį koeficientą 0,6“ kaip savarankišką reikalavimą, dėl kurio netenkinimo pareiškėja galėjo kreiptis į teismą, pareiškėja tai padarė 2012 m. lapkričio 16 d., t. y. praleidusi apskundimo terminą ir neprašė šio termino atnaujinti.

II. Pareiškėja G. A. padavė atskirąjį skundą (t. II, b. l. 81-84), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutartį ir skundą nagrinėti. Prašo teismo atnaujinti skundo padavimo terminą.

Atskirajame skunde nurodo, kad iš dalies sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi. Pareiškėja sutinka, kad jos skundo reikalavimas panaikinti Tarnybos 2012 m. birželio 12 d. Raštą nesukeltų jai siekiamų teisinių pasekmių, tačiau nesutinka, kad yra praleidusi terminą skundui pateikti. Nurodė, jog skundžiamą Raštą gavo tik po pakartotinio kreipimosi į Tarnybą, t. y. 2012 m. spalio 30 d. Teigia nežinanti priežasčių, dėl kurių negavo Tarnybos birželio mėnesį jai išsiųsto laiško su Raštu. Nurodo, jog korespondencija iš Tarnybos siunčiama neregistruotu paštu, todėl negalima nustatyti kam ji buvo pristatyta. Tvirtina patikslintame skunde prašiusi panaikinti Tarnybos Telšių skyriaus 2013 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. 37SS-(14.37.45)-4.

Atsakovai pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 30 punktą asmenų prašymai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo institucijoje. Pareiškėjos 2012 m. gegužės 22 d. prašymo nagrinėjimo terminas baigėsi 2012 m. birželio 25 d., taigi pareiškėja iki 2012 m. rugpjūčio 25 d. turėjo teisę skųsti atsakovo neveikimą. Pareiškėja praleido skundo pateikimo teismui terminą ir neprašė jo atnaujinti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Pažymėtina, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė. Konstitucinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, kad asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai).

Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos įgyvendinimu įstatymo nustatyta tvarka. Asmens procesinės subjektinės teisės kreiptis į teismą prielaidos yra įtvirtintos ABTĮ 37 straipsnyje. Viena iš jų yra skundo (prašymo) padavimas per įstatymo nustatytą terminą. Teismas atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.). Paaiškėjus, jog teismas priėmė skundą, kuris paduotas praleidus skundu padavimo terminą, byla nutraukiama (ABTĮ 101 str. 7 p.). Nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 102 str. 3 d).

Atsižvelgiant į tai, kokias teisines pasekmes sukelia bylos nutraukimas, teismas turi itin atidžiai vertinti aplinkybes, susijusias su pagrindų nutraukti bylą buvimu.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, numatanti, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Įstatymų leidėjas skundo padavimo termino eigos pradžią sieja ne tik su pačiu fiziniu veiksmu – akto įteikimu asmeniui, bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamą aktą momentu.

Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Sužinojęs apie priimtą aktą, asmuo kartu sužino apie šiuo aktu pažeidžiamas jo teises (2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012).

Pažymėtina, jog kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos, įrodymais pagrįstos aplinkybės, nuo kurių turėtų būti skaičiuojama termino paduoti skundą teismui eigos pradžia (data). Teismas, esant pagrindui manyti, kad skundo padavimo terminas yra praleistas, gali įpareigoti šalis pateikti šios aplinkybės išsiaiškinimui reikšmingus įrodymus.

Tais atvejais, kai byloje nėra ir negalima gauti duomenų, kada ir kokiomis aplinkybėmis pašto siunta buvo pristatyta pareiškėjui, taip pat nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjas skundžiamos teismo nutarties nuorašą gavo kurią nors kitą nei nurodoma dieną, teisėjų kolegija paprastai laiko, kad pareiškėjas dokumentą gavo jo nurodomą dieną (2012 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA442-26/2012).

Konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju teismas nesiėmė reikiamų priemonių, siekdamas išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su skundo padavimo terminu. Kilus abejonėms, kad pareiškėja yra praleidusi kreipimosi į teismą terminą, šalims nebuvo pasiūlyta pateikti papildomus duomenis, susijusius su skundžiamo akto įteikimu pareiškėjai. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog skundžiamas aktas pareiškėjai buvo įteiktas 2012 m. lapkričio 2 d. (skundas teismui pateiktas 2012 m. lapkričio 13 d.). Teismas, konstatuodamas, jog pareiškėja praleido terminą skundui paduoti, nenurodė jokių tokio sprendimo motyvų. Teismas atsižvelgė tik į laikotarpį, praėjusį nuo skundžiamo Tarnybos sprendimo priėmimo iki kreipimosi į teismą dienos, tačiau nesiekė išsiaiškinti aplinkybių, susijusių su tuo, kada pareiškėjai tapo žinoma apie skundžiamo sprendimo priėmimą. Teismas nenurodė kokios aplinkybės verčia jį abejoti pareiškėjos sąžiningumu.

Pirmosios instancijos teismas 2013 m. balandžio 29 d. nutartyje taip pat konstatavo, jog skundžiamas Tarnybos sprendimas (atsakymas) pareiškėjai nesukėlė neigiamų pasekmių, nepažeidė jos teisių.

Šiame kontekste pažymėtina, jog viešąjį administravimą reglamentuojančios normos nustato galimybę apskųsti ne vien individualų administracinį aktą, priimtą išnagrinėjus asmens skundą arba kitaip tiesiogiai įgyvendinus viešojo administravimo subjektui pavestą kompetenciją, bet ir apskųsti administracinės procedūros sprendimą, institucijos atsakymą į asmens prašymą (Viešojo administravimo įstatymo 36 straipsnis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 44 punktas). Teismas turėjo pareigą vertinti pareiškėjos kreipimosi į Tarnybą turinį, t. y. nustatyti, ar šis kreipimasis buvo susijęs su pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų pažeidimu, ar tai buvo prašymas, nagrinėtinas Viešojo administravimo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Teismui manant, jog pareiškėjos kreipimasis nesusijęs su jos teisių ir teisėtų interesų pažeidimu, buvo pagrindas vertinti ar atsakovas išnagrinėjo pareiškėjos prašymą, laikydamasis Taisyklių nustatytų reikalavimų. Padarius priešingą išvadą, t. y. nustačius, jog pareiškėjos kreipimasis yra susijęs su jos teisių ir teisėtų interesų pažeidimu, teismas turėjo vertinti, ar pareiškėjos skundas išnagrinėtas laikantis Viešojo administravimo įstatymo trečiajame skirsnyje įtvirtintų taisyklių, reglamentuojančių administracinę procedūrą.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti Tarnybos Telšių skyrių taikyti pareiškėjos įsigytų žemės sklypų kainai 0,6 rinkos kainą mažinantį koeficientą yra išvestinis iš jos reikalavimo panaikinti Tarnybos Raštą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone minėti pareiškėjos reikalavimai yra neatsiejami. Teisėjų kolegijos manymu pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti pareiškėjos skundo reikalavimus kartu, o nustačius, jog pareiškėjos kreipimasis į atsakovą, nepaisant jo formos, yra susijęs su pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų pažeidimu, buvo pagrindas vertinti, ar skundas nagrinėtinas administracinio proceso tvarka, ar turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, ir kilus abejonėms svarstoma galimybė kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti.

ABTĮ 81 straipsnis numato, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

Remdamasi aukščiau išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, visapusiškai, objektyviai jų neištyrė, neteisingai parinko byloje taikytiną įstatymą, todėl jo 2013 m. balandžio 29 d. nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos G. A. atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Arūnas Sutkevičius

Virginija Volskienė