a1197991-e4ce-4427-88eb-40558d7d1dcc · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-369-926/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20190-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19. (S) Kauno apygardos teismas NuT A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 15 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės ir AuÅ¡ros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo R. B. skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2021 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos Marijampolės pataisos namuose Kybartų sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. balandžio 16 d. nutarimo Nr. LK-505 netaikyti nuteistajam R. B. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, panaikinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. R. B. nuteistas: 1.1. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2020 m. birželio 17 d. nuosprendžiu už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ , skiriant jam 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, Å¡i bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. B. paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams. 1.2. Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžiu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ , skiriant jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. B. paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. birželio 17 d. nuosprendžiu R. B. paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir jam paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2020 m. vasario 4 d., bausmės pabaiga – 2022 m. rugpjūčio 2 d. 2. 2021 m. balandžio 16 d. Komisijos nutarimu Nr. LK-50 nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam R. B..

3. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, nuteistasis R. B. pateikė skundÄ Marijampolės apylinkės teismui. Tačiau Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi nuteistojo skundas buvo atmestas, motyvuojant tuo, jog nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Skunde apygardos teismui nuteistasis R. B. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartį, 2021 m. balandžio 16 d. Komisijos nutarimÄ Nr. LK-50 ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. 4.1. Skunde nuteistasis teigia, kad turi teigiamas nuostatas į darbÄ , yra pateikęs pažymÄ , kad bÅ«damas laisvėje turės darbÄ . Turi sugyventinę, tėvus, su kuriais palaiko artimus ryÅ¡ius ir nuolat bendrauja, be kita ko, ir lygtinio paleidimo atveju grįžtų gyventi pas juos.

R. B. nurodo, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę dalyvavo eilėje pataisos programų, neneigia, kad prieÅ¡ patekdamas į pataisos įstaigÄ vartojo alkoholį ir narkotines bei psichotropines medžiagas, tačiau teigia padaręs akivaizdžiÄ pažangÄ â€“ bÅ«damas pataisos įstaigoje nei alkoholio, nei narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartojo, tokių duomenų įstaigoje nėra. Nuteistasis teigia esÄ s įsitikinęs, jog bÅ«damas laisvėje jis sugebės laikytis įstatymų ir nepažeisti nustatytų sÄ lygų, kadangi nori įgyti specialybę ir dirbti. 4.2.

Skunde pabrėžiama, kad nuteistasis pataisos įstaigoje yra charakterizuojamas teigiamai, drausminių nuobaudų neturi, vykdo visus administracijos nurodymus. Ir nors Komisija iÅ¡ esmės teigiamai įvertino nuteistÄ jį, tačiau dėl jam nesuprantamų priežasčių vis tik nusprendė lygtinio paleidimo netaikyti. Tokiai pozicijai pritarė ir skundžiamÄ nutartį priėmęs apylinkės teismas. Anot nuteistojo, toks sprendimas yra visiÅ¡kai nemotyvuotas, kadangi yra visos sÄ lygos Å¡velninti jo teisinę padėtį ir paleisti jį lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigos.

Pasak nuteistojo, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti likusiÄ bausmės dalį jam atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimam. Be to, apeliantas nurodo, kad likusi neatlikta bausmės dalis yra vos kiek daugiau nei vieneri metai.

5. Atsiliepime į nuteistojo skundÄ Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė G. M. praÅ¡o nuteistojo skundÄ atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nuteistojo R. B. skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skundo bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus, susipažinusi su pateiktais bylos duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. Jo nesudaro ir nuteistojo skundo motyvai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis įvertino kitaip nei juos vertina nuteistasis R. B., savaime nereiškia, kad nutartis yra neteisėta ir kad nepagrįstai buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo jo atžvilgiu.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytÄ bausmės dalį. IÅ¡ aptarto straipsnio lingvistinio aiÅ¡kinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutÄ .

Tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu bÅ«tų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos sÄ lygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės turi suteikti pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų bÅ«tų galima siekti taikius lygtinį paleidimÄ .

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. B. yra faktiÅ¡kai atlikęs privalomÄ Ä¯statymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet gali bÅ«ti svarstomas klausimas dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo. Tačiau vien tik maža likusi neatliktos bausmės dali nėra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos. IÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, jog atlikus vertinimÄ pagal „OASys“ metodikÄ , nuteistajam R. B. nustatyta 53 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri yra prilyginama vidutinei rizikos grupei.

Nors vidutinė rizikos grupė savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimÄ nuteistojo atžvilgiu, tačiau, vertinant Å¡iÄ aplinkybę BVK 157 straipsnio nuostatų kontekste, akivaizdu, kad tokiu atveju bÅ«tina nustatyti akivaizdžiÄ nuteistojo pažangÄ mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ . Ji turi bÅ«ti įtikinanti, kad bausmės tikslai Å¡iuo metu jau yra pasiekti ir kad bÅ«damas nestruktÅ«rizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis.

Å i iÅ¡vada daroma ne tik formaliai atsižvelgiant nustatytÄ rizikos vertinimo balais pokytį, bet ir visapusiÅ¡kai įvertinant nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtakÄ nustatytiems kriminogeniniams rizikos veiksniams.

9. Kaip matyti iÅ¡ skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, R. B. jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sÄ lygomis, bausmės atlikimo metu drausminėmis nuobaudomis nebaustas, tačiau taip pat nebuvo ir skatintas. Teigiamai R. B. elgesį apibÅ«dina tai, kad laisvėje jis turės nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , palaiko artimus socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais. Teisėjų kolegija sutinka, kad paminėtos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį ir patvirtina, kad savo elgesį R. B. stengiasi koreguoti teigiama linkme. Tačiau Å¡ie duomenys, įvertinus juos nuteistÄ jį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymui vis dar nėra pakankami.

10. Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pakankamai didelis dinaminių balų skaičius – 33 balai, kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti. BÅ«tina pažymėti tai, kad nuteistajam nustatyto pakartotinio nusikalstamo rizikos vertinimo balų suma įvertinta jam nustatytų kriminogeninių veiksnių kontekste. Kriminogeniniai nusikalstamo elgesio rizikÄ didinantys veiksniai, tai veiksniai, kurie parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problematiÅ¡kiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumÄ .

Analizuojamu atveju nuteistajam R. B., kuris Komisijos nutarimo priėmimo dienÄ buvo atlikęs beveik pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nustatyti net penki dinaminiai jo nusikalstamo elgesio rizikÄ didinantys kriminogeniniai veiksniai, t. y. neįgyta profesija; nuostata į darbÄ ; finansinio stabilumo trÅ«kumas; dabartinis narkotinių ir psichotropinių medžiagų nevartojimas; dabartinis problemų dėl alkoholio vartojimo nebuvimas. Tačiau itin reikÅ¡mingÄ nuteistajam nustatytų dinaminių balų skaičių sudaro trys jo nusikalstamo elgesio rizikÄ didinantys veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai (10 balų), iÅ¡silavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (6 balai) bei mÄ stymas ir elgesys (8 balai).

11. Vertinant nuteistajam nustatytus kriminogeninius rizikos veiksnius atkreiptinas dėmesys į tai, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistasis R. B. atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymÄ . Nusikaltimai priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai, įvykdyti veikiant bendrininkų grupėje. Paties nuteistojo teigimu, jis lengvai pasiduodavo kitų įtakai ir nors Å¡iuo metu jis esÄ atsiribojo nuo draugų, ryÅ¡ius nutraukė savo iniciatyva, turi savo nuomonę ir pats priima sprendimus, tačiau bÅ«tina pažymėti, kad galimo lygtinio paleidimo atveju nuteistasis grįžtų į tÄ pačiÄ aplinkÄ , kurioje gyveno iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Nors Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodoma, kad pastovus gyvenimo stilius ir gyvenamosios vietos turėjimas gali veikti kaip apsauginis veiksnys, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios aplinkybės, kurios egzistavo ir nusikaltimų padarymo metu, nuteistojo nuo teisei prieÅ¡ingo elgesio nesulaikė, o grįžus į tÄ pačiÄ aplinkÄ gali paskatinti ir vėl nusikalsti. Juo labiau, kad Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, nuteistasis R. B. nepastebi, jog anksčiau turėtos problemos, susijusios su alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimu, gali pasikartoti susiklosčius nepalankioms aplinkybėms.

12. Vertinant R. B. nustatytų kriminogeninių veiksnių įtakÄ tolimesnei jo elgesio korekcijai, atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo elgesio bei mÄ stymo ypatumus. Kaip matyti iÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados, nuteistasis iki Å¡iol nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobÅ«džio. Tuo tarpu kaltės pripažinimas bei gailestis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis jÄ tik iÅ¡ dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobÅ«džio, paskirtÄ bausmę jis laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o savotiÅ¡ka stigmatizacija, neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu.

Å ioje vietoje atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad R. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka už neteisėtÄ disponavimÄ narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslÄ jas platinti, tačiau iÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad jis savo kaltę pripažįsta tik iÅ¡ dalies. Anot nuteistojo, narkotinių ar psichotropinių medžiagų jis neplatino, tik vartojo. Tai, kolegijos vertinimu, rodo, kad nuteistasis net ir Å¡ioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nesuvokia savo kaltės, pasekmių, o juo labiau žalos visuomenei.

13. Itin atsainų požiÅ«rį į visuomenėje galiojančias teisės normas rodo ir tai, kad nuteistasis, žinodamas apie jo atžvilgiu vykdomÄ baudžiamÄ jį procesÄ , apie tai, kad baudžiamoji byla kartu su kaltinamuoju aktu jau yra perduota teismui, nuo neteisėtų veiksmų nesusilaikė ir darė analogiÅ¡ko pobÅ«džio nusikalstamas veikas. Be to, praeityje R. B. taip pat buvo teistas, jo atžvilgiu buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, jam, be kita ko, buvo paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Tačiau, tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo. Net ir atlikęs jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę iÅ¡ savo klaidų jis nepasimokė, ilgesnį laikÄ tinkamo elgesio iÅ¡laikyti nesugebėjo ir praėjus neilgam laiko tarpui nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo jis ir vėl nusikalto. Visų Å¡ių aplinkybių visuma leidžia teigti, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o yra sÄ lygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas didina tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų veikų pavojingumÄ visuomenei.

14. Abejonių probacijos sėkme teisėjų kolegijai kelia ir menka nuteistojo darbinė patirtis bei iÅ¡silavinimas. Kaip matyti iÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenų, jis tėra įgijęs 12 klasių iÅ¡silavinimÄ , iki įkalinimo dirbo pagal individualios veiklos pažymÄ . Anksčiau yra dirbęs ir kitose darbovietėse, tačiau darbus keisdavo dėl mažo atlyginimo. Vertinant Å¡ias aplinkybes padarytų nusikaltimų ir nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių kontekste, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos yra susijusios su finansinės naudos siekimu.

IÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad pataisos įstaigoje yra gauti vykdomieji dokumentai, pagal kuriuos nuteistasis turi 2731,87 eurų įsipareigojimų. Tačiau paties nuteistojo teigimu, jo finansiniai įsipareigojimai galimai siekia net 28 000 eurų. Vis tik, net ir turėdamas tokius didelius finansinius įsipareigojimus nuteistasis R. B. nededa pastangų jų sumažinti. PrieÅ¡ingai, pataisos įstaigoje jis nedirba, į pataisos įstaigos administracijÄ dėl darbo suteikimo niekada nesikreipė, pataisos įstaigoje yra remiamas savo artimųjų.

Å ie duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, rodo, kad nuteistasis nesugeba prisiimti atsakomybės už jo padarytais nusikaltimais sukeltas pasekmes ir dalį naÅ¡tos perkelia savo artimiesiems. Taigi, menka nuteistojo darbinė patirtis, iÅ¡silavinimas bei finansinis nestabilumas, vertinant tai nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų, turinčių finansinės naudos siekimo motyvÄ , kontekste, leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad tai gali bÅ«ti kliÅ«tis sėkmingai probacijai ir nuteistojo tikslų siekimui tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis.

PrieÅ¡ingos iÅ¡vados aukÅ¡tesniajam teismui neleidžia daryti ir tai, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis R. B. bus įdarbintas UAB „Skriaudžių medis“ pagalbiniu darbininku (Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodoma, kad yra pateikta pažyma), kadangi tokio pobÅ«džio pažymos pateikimas savaime neužtikrina, kad nuteistasis paleistas lygtinai tikrai įsidarbins ir gaus stabilų atlyginimÄ .

15. Ä®vertinus Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymÄ , teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualiÄ R. B. asmenybę charakterizuojančiÄ medžiagÄ , kurios įvertinimas nuteistojo skundÄ nagrinėjančiam teismui leidžia konstatuoti, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog lygtinio paleidimo taikymas nors ir yra skatintinas, tačiau Å¡is institutas negali bÅ«ti taikomas beatodairiÅ¡kai. Lygtinis paleidimas negali bÅ«ti taikomas tik tikintis, kad bÅ«damas laisvėje nuteistasis pateisins jam parodytÄ pasitikėjimÄ . Galimybę bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistasis turi užsitarnauti savo elgesiu bausmės atlikimo metu, tai yra įrodymas, kad jis deda nuoÅ¡irdžias pastangas, siekia ilgalaikių ir nuolatinių pozityvių pokyčių.

Å iuo atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, jog nuteistasis R. B. savo elgesiu jau yra įrodęs, kad gali gyventi neizoliuotas nuo visuomenės. Atsižvelgiant į tai, Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo R. B. skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo R. B. skundÄ atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2021 m. gegužės 13 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos. Teisėjai Algirdas Giedraitis Jurga Vasiliauskienė Aušra Vingilė