2022-05-02 Nr. AB-10607-3-61-3-00333-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2084-381/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00333-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), Artūro Driuko (pranešėjas) ir Ernesto Spruogio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų M. H. A. A., V. O. S. S., taip pat K. M. H. H., atstovaujamos įstatyminių atstovų tėvų M. H. A. A. ir V. O. S. S., apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. H. A. A., V. O. S. S. ir K. M. H. H., atstovaujamos įstatyminių atstovų tėvų M. H. A. A. ir V. O. S. S., skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai (duomenys neskelbtini) piliečiai M. H. A. A., V. O. S. S. ir K. M. H. H., atstovaujama įstatyminių atstovų M. H. A. A. ir V. O. S. S., (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą prašydami, panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. 21M50486 (toliau – ir Sprendimas); Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. sausio 12 d. sprendimą Nr. 6K-116 bei įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį iš naujo.

2. Pareiškėjai nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini). Pagrindinė išvykimo priežastis yra grėsmė iš vyro giminių pusės. (duomenys neskelbtini). Pabūgę grasinimų susidoroti su jais, atsižvelgę į tai, kad šalyje vyksta ginkluotas konfliktas, agresyvią veiklą vykdo (duomenys neskelbtini), pareiškėjai nusprendė išvykti iš kilmės šalies.

3. Atsakovas, įvertinęs surinktą medžiagą, Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjams pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje bei papildomos apsaugos, išsiųsti juos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjams M. H. A. A. ir V. O. S. S. atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos dienos bei įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo šiems pareiškėjams atvykti ir apsigyventi trejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, pareiškėjai K. M. H. H. neuždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką.

4. Pareiškėjai mano, kad Sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, nemotyvuotas, o tyrimas neišsamus ir nevisapusiškas, grįstas hipotetinėmis prielaidomis. Nors pareiškėjai nurodė konkrečias individualias aplinkybes ir pagrindė savo prašymą, atsakovas, vertindamas situaciją (duomenys neskelbtini) bei pareiškėjų baimę, neatsižvelgė į svarbias aplinkybes, siaurai interpretavo jų prasmę, nesilaikė tyrimui keliamų visapusiškumo ir išsamumo reikalavimų.

5. Pareiškėjai pažymėjo, kad pagal slankiojančią skalę pareiškėjai turėjo būti priskirti padidintos grėsmės rizikos asmenų grupei, nes pareiškėjų (tėvų) elgesys (duomenys neskelbtini) religijos nuostatų kontekste suvokiamas kaip moralės nuostatų (istoriškai susiklosčiusių religinių kanonų) pažeidimas ir ši aplinkybė lemia potencialios grėsmės realumą. Pareiškėjai prašė jų atvejį įvertinti vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) sprendimu Elgafaji byloje. Atsakovas neįvertino istoriškai susiklosčiusių (duomenys neskelbtini) socialinio pobūdžio tradicijų galimos įtakos konkrečioje situacijoje. Tai, kad pareiškėjai negali pateikti įrodymų ar kad išvyko iš šalies, nespėję patirti tiesioginių sužalojimų ar panašaus smurto dėl karo veiksmų, nepaneigia jiems kylančios grėsmės realumo.

6. Atsakovas nevertino, kokią įtaką pareiškėjų sprendimui palikti šalį turėjo bendra situacija šalyje, itin komplikuota kriminogeninė situacija, lėmusi (duomenys neskelbtini) veiklą ir kt. Atsakovas ne kartą savo sprendimuose nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Be to, atsakovas nurodė ir tai, kad (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas, o ši aplinkybė nebuvo visapusiškai ir individualiai įvertinta. Pareiškėjai mano, kad jie atitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijus. Atsakovas be teisėto pagrindo priėmė sprendimą juos išsiųsti iš Lietuvos, nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką.

7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Migracijos departamentas nurodė, kad pareiškėjai neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies ir 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Tyrimo metu nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėjus, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju jiems kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Tyrimo metu nenustatyta individualių aplinkybių, kurios lemtų prielaidą, jog pareiškėjams gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

9. Tos pačios aplinkybės buvo atsakovo vertinamos ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tačiau tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjams grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai.

10. Be to, tiek ESTT sprendime byloje Elgafaji, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendime byloje Sufi ir Elmi v. Jungtinė Karalystė nurodoma, kad beatodairiškas smurtas konstatuojamas, kai smurtas pasiekia tokį didelį mastą, kad galima pagrįstai manyti, jog, jei civilis būtų grąžintas į kilmės valstybę arba į atitinkamą regioną, vien dėl buvimo šioje teritorijoje jam iškiltų realus pavojus patirti didelę žalą. Vertindamas beatodairišką smurto lygį įvairiuose (duomenys neskelbtini) regionuose, atsakovas rėmėsi Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (toliau – ESPA) (duomenys neskelbtini) gairėmis, ir nurodė, jog šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Dėl to pagrįstai nebuvo konstatuota, jog pareiškėjai atitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Pagal surinktą informaciją pareiškėjai nepriklauso nė vienai iš grupių, kurios, anot ESPA, gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, jie taip pat nėra pažeidžiami asmenys. Be to, Migracijos departamentas neturi duomenų, kad situacija pareiškėjų kilmės valstybėje būtų esmingai pasikeitusi, šiuo atveju patys pareiškėjai taip pat nepateikė jokių konkrečių duomenų apie pasikeitusią situaciją, kuri turėtų būti papildomai įvertinta

11. Pareiškėjai įvardijo savo išvykimo iš kilmės valstybės priežastį – pareiškėjo brolių grasinimus nužudyti, spaudimą skirtis. Pareiškėja taip pat nurodė, kad norėtų būti arčiau savo vaikų iš pirmos santuokos, jie gyvena (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų istorija savaime nelemia pabėgėlių statuso jiems suteikimo; tariami persekiotojai (giminaičiai) nėra valstybinis subjektas. Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas) 99.1.1 punkte nustatyta, jog „persekiojimu“ laikomi persekiojimo vykdytojų, kaip jie apibrėžti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, veiksmai. Tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindžia prielaidos, kad tariamas persekiotojas galėtų veikti valstybės vardu arba pasitelkti valstybę vykdant persekiojimą. Nevalstybiniai subjektai gali būti „persekiojimo vykdytojais“ tik tuo atveju, jeigu valstybiniai subjektai negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Šiuo atveju pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybė jos nevykdo. Pareiškėjai nepateikė duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjams apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jų rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais). Turima informacija apie kilmės valstybę nesudaro pagrindo tokiai prielaidai.

12. Pažymėta, kad apklausos metu pareiškėjai teikė skirtingą informaciją, pavyzdžiui, pareiškėjas nurodė, kad tris kartus buvo suimtas ir kalėjime laikytas vieną mėnesį, dvidešimt dienų, o paskutinį kartą net šešis mėnesius. Pareiškėjo teigimu, vieno jo sulaikymo metu broliai suorganizavo užpuolimą, kurio metu buvo sužeista jo žmona. Pareiškėja nurodė, kad užpuolimo metu buvo sužeistas ir jos vyras (buvo sužeista ranka ir kaklas), o į patikslinantį klausimą, dėl kokių priežasčių vyras ilgesnį laiką būtų palikęs ją vieną namuose, atsakė, kad vyras visada buvo su ja ir nieko neminėjo apie policijos sulaikymus ilgesniam laikui. Pareiškėjas apklausos metu nurodė ir tai, kad jo broliai grasino seneliui, nes šeima gyveno pas jį, tačiau moteris nurodė, kad seneliui nebuvo grasinama. Vieną iš motyvų palikti kilmės šalį pareiškėja paminėjo ir norą būti arčiau savo vaikų iš pirmos santuokos, kurie su buvusiu vyru gyvena (duomenys neskelbtini), ir nurodė, jog prieš susituokiant pareiškėjas pažadėjo nuvežti ją arčiau vaikų, kad jie galėtų susitikinėti. Dėl to tyrimo metu buvo konstatuota, kad Lietuva nėra galutinis pareiškėjų tikslas ir jų prašymas suteikti prieglobstį Lietuvoje nėra nuoširdus.

13. Kol buvo nagrinėjamas pareiškėjų prašymas suteikti prieglobstį, pareiškėjų šeima pabėgo iš ligoninės ir 2021 m. lapkričio 15 d. Lietuvos pareigūnų jie buvo sulaikyti degalinėje kelyje Kaunas–Marijampolė. Sulaikymo metu paaiškėjo, kad pareiškėjai ketino išvykti iš Lietuvos.

14. Pareiškėjai neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jų prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Pareiškėjai taip pat neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, todėl pagrįstai pareiškėjams nustatytas maksimalus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei 3 metų draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes laikotarpis, kurie vertintini kaip proporcingi.

15. Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti ir papildomai paaiškino, kad turi dvi dukras, antroji gimė 2021 m. gruodžio 7 d., todėl jis pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo ir antrosios dukros vardu.

II. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 16 d. sprendimu pareiškėjų M. H. A. A., V. O. S. S., taip pat K. M. H. H., atstovaujamos įstatyminių atstovų M. H. A. A. ir V. O. S. S., skundą tenkino iš dalies, pakeitė atsakovo 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. 21M50486 rezoliucinės dalies 3 punktą (uždraudė M. H. A. A. ir V. O. S. S. atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos), ir 4 punktą (nusprendė įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo M. H. A. A. ir V. O. S. S. atvykti ir apsigyventi dvejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos), atitinkamai pakeitė Komisijos 2022 m. sausio 12 d. sprendimo Nr. 6K-116 dalį, likusią pareiškėjų skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

17. Teismas nustatė, kad 2021 m. liepos 16 d. pareiškėjai buvo sulaikyti kartu su 12 asmenų grupe, kuri kirto Lietuvos Respublikos sieną iš Baltarusijos Respublikos. 2021 m. liepos 27 d. užregistruoti pareiškėjų prašymai suteikti prieglobstį; 2021 m. liepos 27 d. pareiškėjas M. H. A. A. pateikė rašytinį prašymą suteikti jam prieglobstį. Pirminės apklausos metu 2021 m. liepos 27 d. pareiškėjas M. H. A. A. nurodė, kad turi 10 brolių; pareiškėjas dirbo kosmetikos parduotuvėje ir turėjo pakankamai pinigų; 2017 m. mirė jo tėvai; kaimynystėje gyveno turtingi kaimynai ir pareiškėjas įsimylėjo jų dukterį; jos tėvai nepritarė jų meilei; pareiškėjo broliai taip pat nepritarė, įvyko konfliktas, kurio metu broliai sužalojo pareiškėją peiliu (sužalota ranka ir galva, ant kūno yra likusios žymės); konfliktas kilo dėl to, kad V. buvo susituokusi ir turėjo du vaikus su kitu vyru; broliai kankino ne tik pareiškėją, bet ir jo žmoną; pareiškėjas bijojo dėl savo gyvybės, todėl pabėgo iš (duomenys neskelbtini); atvykimą į Lietuvos Respubliką padėjo suorganizuoti dėdė (suorganizavo jam pasą ir Turkijos vizą); jis skrido į Turkiją, Baltarusiją, Minske gyveno viešbutyje, ieškojo vedlių; kadangi tai labai brangiai kainavo, jis nusprendė važiuoti su taksi, paskui ėjo pėsčias apie 5 val.; miške jis sutiko kitus (duomenys neskelbtini), kartu ėjo iki tvoros, ją perlipo, pasiekė Lietuvą, kur juos sulaikė pareigūnai.

18. Pirminės apklausos metu 2021 m. liepos 27 d. pareiškėja V. O. S. S. nurodė, kad labai myli vienas kitą, tačiau jų šeimos prieštarauja jų santykiams; jie paprašė valdžios pagalbos ir 2017 m. susituokė; kartu su pareiškėju turi vaiką, ji laukiasi antro; vyro šeima, sužinojusi apie jų santuoką, kankino pareiškėją, jam grasino; vyro broliai mušė pareiškėją į pilvą; kadangi (duomenys neskelbtini) gyvenimo jiems nebus, tai jie nusprendė pabėgti iš šalies.

19. 2021 m. lapkričio 15 d. pareiškėjo apklausos lape užfiksuoti jo paaiškinimai apie pasišalinimo iš ligoninės tikslus (ketino vykti į (duomenys neskelbtini) ir kitas aplinkybes. Apklausos, vykusios 2021 m. lapkričio 24 d., metu pareiškėjai papasakojo išvykimo iš kilmės šalies priežastis ir aplinkybes.

20. Teismas, įvertinęs pareiškėjų pasakojimą, apklausų metu duotus paaiškinimus, pateiktus dokumentus, atsakovo surinktą informaciją, pritarė atsakovo išvadai, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir 87 straipsnio nuostatų dėl papildomos apsaugos suteikimo. Pareiškėjų nurodytos priežastys, lėmusios išvykimą iš kilmės valstybės, jų pateikti įrodymai nepatvirtina pareiškėjų atitikties Įstatymo ir Konvencijos nuostatų kriterijams dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo.

21. Pirma, pareiškėjų nurodytas persekiotojas (pareiškėjo broliai, pareiškėjos šeima) neatitinka Įstatymo ir Konvencijos nuostatų, nes pareiškėjo nurodytas persekiotojas yra jo brolis arba broliai (įvairiose apklausose ir teismo posėdyje pareiškėjas tikslino savo poziciją, ją keitė, kartais pasakojo apie vieną brolį, kuris mirė, po to vartodavo daugiskaitą ir kalbėjo apie brolius, kurie dar blogesni nei mirusysis) nėra valstybinis subjektas. Byloje nepateikta duomenų, kad pareiškėjo broliai galėtų veikti valstybės vardu arba pasitelkti valstybę vykdant pareiškėjo persekiojimą; kad pareiškėjas būtų kreipęsis į teisėsaugos institucijas pagalbos. Pareiškėjas turi kitų šeimos narių palaikymą (dėdės, kuris padėjo išvykti iš kilmės valstybės), dirbo, buvo turtingas, sugebėjo persikelti kilmės valstybėje ir išvykti iš kilmės valstybės su viza, legaliai. Taigi valstybės institucijos netrukdė pareiškėjams palikti kilmės valstybę. Pareiškėjo pasakojimą apie sulaikymus policijoje teismas pripažino nepatikimu, painiu, nelogišku ir kintančiu. Pažymėta, kad nesutapo pareiškėjos ir pareiškėjo pasakojimai per apklausas (pareiškėja minėjo, kad vyras visą laiką buvo su ja, o pareiškėjas nurodė, kad jis tris kartus buvo sulaikytas). Nelogiškas pareiškėjo pasakojimas apklausoje 2021 m. lapkričio 24 d., kai valstybė jam padėjo susituokti su žmona, paskui per policiją persekiojo, o vėliau vėl leido netrukdomai išvykti. Pareiškėjas patvirtino, kad jis turėjo daug šalių vizų (Jungtinių Arabų Emyratų, Kinijos, Turkijos, Baltarusijos, Indijos), todėl valstybės institucijos netrukdė pareiškėjui keliauti, išvykti ir grįžti iš (į) kilmės šalį. Pareiškėjai nenurodė jokių epizodų, kai pareiškėjos šeima juos persekiojo. Taigi atsakovas neturėjo priežasčių šiuo pagrindu suteikti prieglobstį.

22. Antra, prieglobsčio prašytojų pasakojimas (apklausose, teismo posėdyje) buvo neišsamus, bendro pobūdžio, prieštaringas, kintantis, nenuoseklus. Keitėsi ir priežastys, dėl kurių jie išvyko iš kilmės valstybės (pareiškėjai nurodė ir grėsmę iš pareiškėjo brolių, pareiškėjos šeimos, kartu ir bendra nesaugią situaciją kilmės valstybėje dėl kovų tarp (duomenys neskelbtini) kariuomenės, (duomenys neskelbtini) veikimą, norą susitikti su iš pareiškėjos jėga atimtais vaikais iš ankstesnės santuokos), keitėsi ir pasakojimas apie persikėlimą (2021 m. lapkričio 24 d. apklausoje pareiškėjas nurodė, kad senelį spaudė giminės, įskundė policijai, tačiau senelis atsisakė juos išmesti, todėl pareiškėjai patys nusprendė išvykti ir nekelti daugiau problemų; teismo posėdyje pareiškėjas pasakojo, kad senelis jį išmetė, todėl toks pasakojimas laikytas pramanytu).

23. Trečia, pareiškėjai teismo posėdyje patvirtino, kad nesikreipė į kilmės valstybės teisėsaugos institucijas dėl apsaugos, bandė persikelti šalies viduje ir gyveno pas senelį. Pareiškėjo dėdė ar dėdės (skirtingose apklausos 2021 m. lapkričio 24 d. vietose įvardijama įvairiai) rėmė pareiškėją, prisidėjo finansiškai, padėjo išvykti iš šalies. Taigi pareiškėjas turi dalies savo šeimos palaikymą, o kilmės valstybė netrukdė pareiškėjui išvykti iš šalies.

24. Ketvirta, teismo posėdyje pareiškėjas patvirtino, kad Turkijoje ir Baltarusijoje jam niekas negrėsė, tačiau prieglobsčio ten jie neprašė.

25. Penkta, pareiškėjai tiek apklausose, tiek teismo posėdyje, tiek savo elgesiu (pabėgdami iš ligoninės) patvirtina, kad jų tikslas pareiškėjai susitikti su savo vaikais, kurie gyvena (duomenys neskelbtini). Šią priežastį teismas laikė suprantama ir nesmerktina, tačiau ji nėra pagrindas suteikti prieglobstį, nes neatitinka Įstatymo ir Konvencijos reikalavimų.

26. Šešta, pareiškėjų pasakojimas apie bendras grėsmes kilmės šalyje (duomenys neskelbtini) nėra individualizuotas, nenurodyta konkrečių ir individualių grasinimų ir grasintojų pareiškėjams. Dėl to nepatvirtinama nė viena Įstatymo 86 straipsnyje nurodyta sąlyga. Teismas pritarė atsakovo išvadai, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjai neįrodė priežastinio ryšio tarp pareiškėjų pasakojimo apie bendrą grėsmę dėl (duomenys neskelbtini) kariuomenės kovų ir dėl (duomenys neskelbtini) veikimo ir Įstatymo 86 straipsnyje išvardytų priežasčių, taigi pareiškėjams pabėgėlio statusas pagrįstai dėl šių priežasčių nesuteiktas.

27. Teismas pažymėjo, kad nesugebėjimas įtikinamai paaiškinti asmeninės grėsmės, pasakojimo kitimas, pareiškėjų paaiškinimų skirtumai kelia pagrįstų abejonių dėl pareiškėjų pateiktų faktų patikimumo, o atsakovas neturi pareigos paneigti šį pasakojimą objektyviais įrodymais bei įrodyti priešingai. Nagrinėjamu atveju atsakovas nenustatė persekiotojo ir jo tikslų bei motyvų, tokių aplinkybių neįrodė ir pareiškėjas, todėl pagrįstai pripažinta, kad pareiškėjų pasakojimas ir pateikti įrodymai nepatvirtina objektyvaus baimės faktoriaus.

28. Atsakovas surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjų kilmės valstybę, vertino jų padėtį kilmės valstybėje, pareiškėjų pasakojime nurodytas aplinkybes ir nustatė, kad pareiškėjų gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) beatodairiško smurto lygis yra toks žemas, kad nelemia realios rimtos žalos rizikos.

29. Pareiškėjų situacija buvo įvertinta pagal „slankiojančią skalę“ ir padidinta rizika nenustatyta. Teismas su šiuo vertinimu nesutiko, nes laikė, kad pareiškėjai gali būti vertinami kaip asmenys, pažeidžiantys moralės kodeksus, pareiškėja kaip moteris. Tačiau atsižvelgęs į pareiškėjų patvirtinimą, kad valstybė padėjo jiems susituokti, jie turi dalies savo šeimos palaikymą, persikėlė šalies viduje, taip pat į tai, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) beatodariškas smurtas nesiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo tose teritorijose asmeniui dėl jo socialinio statuso (išsiskyrusi moteris, pažeidžianti moralės normas, sudariusi antrą santuoką), ar karinių veiksmų, kiltų grėsmė asmenų sveikatai ir gyvybei. Pareiškėjai nepateikė jokios kilmės valstybės informacijos, kuri paneigtų atsakovo surinktą ir įvertintą kilmės valstybės informaciją. Taigi atsakovas pareiškėjų nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlių statuso pareiškėjams nesuteikimo.

30. Atsižvelgęs į atsakovo surinktą informaciją apie pareiškėjų kilmės valstybę, pareiškėjai be kliūčių išvyko iš savo kilmės valstybės, jų išvykimo iš kilmės valstybės priežastys nesusijusios su Įstatymo 86 straipsnyje nurodytomis priežastimis, taip pat jiems neįrodžius, kad prieš juos vienerius metus iki išvykimo (po persikėlimo iš (duomenys neskelbtini) miesto į kaimą) buvo panaudoti smurto veiksmai ar kad jiems grėsmė kyla dėl individualių aplinkybių, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai neįrodė ir Įstatymo 87 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kurių pagrindu jiems galėtų būti suteikta papildoma apsauga.

31. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad prieglobsčio prašytojo dalyvavimas sprendžiant jo prašymą nėra privalomas. Pareiškėjai nenurodė argumentų, sudarančių pagrindą vertinti, kad šiuo atveju turėtų būti daroma išimtis ir pareiškėjų skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, nustatyta, jog sprendžiant pareiškėjų klausimą nebuvo tiriamos tokios faktinės aplinkybės bei nagrinėjami tokie teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis surinkta rašytine medžiaga. Teismas padarė išvadą, kad atsakovui atsisakius nagrinėti pareiškėjų prašymą žodinio proceso tvarka, nebuvo pažeista pareiškėjų teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą. Pažymėta, kad pareiškėjai buvo išklausyti 2021 m. liepos 27 d. atliktos pareiškėjų pirminės apklausos metu, pareiškėjas apklaustas 2021 m. lapkričio 24 d., pareiškėja 2021 m. lapkričio 3 d. ir 2021 m. lapkričio 24 d; jie dalyvavo teismo posėdyje 2022 m. kovo 10 d.; advokatai jų vardu teikė rašytinius skundus Migracijos departamentu ir teismui. Be to, byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, todėl pareiškėjams buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, parodyti turimus įrodymus.

32. Teismas nurodė ir tai, kad pareiškėja K. M. H. H. yra nepilnametė (mažametė), todėl negali pateikti savarankiškų pagrindų suteikti prieglobstį, jai atstovavo tėvai, kurie nenurodė kitokių priežasčių suteikti prieglobstį. Atmetus pareiškėjų (tėvų) prašymą suteikti prieglobstį, analogiškais motyvais atmestas ir jų nepilnametės dukters K. M. H. H. prašymas, nes jis neatitinka Įstatymo ir Konvencijos nustatytų reikalavimų pabėgėlio statusui ir papildomai apsaugai suteikti. Kitos dukters E. prašymo suteikti prieglobstį teismas nesprendė, nes jis dar neišnagrinėtas.

33. Teismas nurodė, kad Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. gruodžio 16 d. direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 7 straipsnio 4 dalies taikymo būtinybė nustatyta įvertinus tai, jog pareiškėjų prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka ir atmestas kaip nepagrįstas; į Lietuvos Respubliką pareiškėjai atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje; Turkijoje ir Baltarusijos Respublikoje nepatyrė jokios grėsmės; žinojo, kad neteisėtai kirs Europos Sąjungos sieną; neturi socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika ir (arba) šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis; nenustatyta realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį; prieglobsčio paprašė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą (dėl to byloje nėra ginčo). Be to, pareiškėjai neteisėtai pasišalino iš ligoninės, 2021 m. lapkričio 15 d. buvo sulaikyti Lietuvos pareigūnų degalinėje kelyje Kaunas–Marijampolė; sulaikymo metu paaiškėjo, kad jie ketino išvykti iš Lietuvos. Teismas pritarė atsakovo išvadai, kad tikėtina, jog atsisakius suteikti pareiškėjams prieglobstį, jie gali pasislėpti. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai buvo pateikę prašymą savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

34. Teismas nesutiko su atsakovo išvada nustatyti pareiškėjams M. H. A. A. ir V. O. S. S. maksimalų draudimo atvykti terminą, nes laikė tai neproporcinga ir neadekvačia priemone jų padarytam pažeidimui. Šių pareiškėjų atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jiems taikyti maksimalų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą. Atsižvelgęs į tai, kad Sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl siekiant užkirsti kelią nelegaliai migracijai būtina uždrausti pareiškėjams atvykti maksimalų terminą, byloje nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjai būtų išsiunčiami jau ne pirmą kartą, taip pat įvertinęs, kad pareiškėjai pažeidė tvarką ir ketino pabėgti, kad pareiškėja turi (duomenys neskelbtini) gyvenančių vaikų, teismas sumažino draudimo atvykti terminą iki dvejų metų. Atitinkamai teismas pakeitė ir Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi, ir šį terminą sutrumpino iki dvejų metų. Atsižvelgęs į pakeistas Sprendimo dalis, teismas atitinkamai pakeitė ir Komisijos sprendimo dalis.

III. 35. Pareiškėjai padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjų skundą visa apimtimi. Pareiškėjai bylą apeliacinės instancijos teisme prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi jie turėtų būti tiesiogiai išklausyti, todėl prašo užtikrinti vertėjo iš (į) arabų kalbos (ą) dalyvavimą teismo posėdyje.

36. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas netinkamai vertino jų pasakojimą ir jį patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl pareiškėjų neatitikties Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies 1- 3 punktų reikalavimams. Kilmės valstybės informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis konfliktas, įvairios pajėgos konfrontuoja tarpusavyje (duomenys neskelbtini), jos įsitvirtinusios pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje (duomenys neskelbtini), todėl nukenčia civiliai, naikinamas jų turtas, apšaudomos teritorijos. Pareiškėjų gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) ribojasi su (duomenys neskelbtini), dalijasi tarptautine siena su (duomenys neskelbtini). Pagrindinė (duomenys neskelbtini) gyventojų etninė grupė yra (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Nors asmeniškai pareiškėjai iki šiol nesusidūrė su konfliktu, tai nereiškia, jog jiems nekyla grėsmė. Atsakovas nepagrįstai atsisakė pareiškėjams suteikti papildomą apsaugą. Pareiškėjai gali būti persekiojami (duomenys neskelbtini).

37. Be to, pareiškėjų šeima susidūrė su garbės nusikaltimo grėsme, kuri kilo dėl pareiškėjo genties noro atkeršyti pareiškėjui už jo sudarytą santuoką su pareiškėja, kuri jau buvo santuokoje ir iš ankstesnės santuokos turi vaikų. (duomenys neskelbtini) ataskaitoje „(duomenys neskelbtini)“, pateikiama informacija, kad pagal pranešimus smurtas prieš šeimos narius, kurie padarė šeimai gėdą, išlieka plačiai paplitęs, nes norima apsaugoti šeimos ar genties garbę. Smurtas vykdomas nepriklausomai nuo religinių ir etniniai skirtumų, nes šis smurtas yra ilgalaikis genčių kultūros elementas, susijęs su stipriais patriarchaliniais pamatais. (duomenys neskelbtini) nusikaltimus dėl garbės vykdę asmenys dažnai lieka nenubausti, nes visuomenėje yra palaikomi, taip pat ir teisėsaugos pareigūnų, nes manoma, kad šie nusikaltimai yra tinkamas atsakas į tariamus garbės pažeidimus. Nepaisant (duomenys neskelbtini) valdžios pastangų ir taikomų priemonių, nusikaltimai dėl garbės tebėra plačiai paplitę ir dažnai lieka nenubausti. Be to, nužudymai dėl garbės dažnai nuslepiami ir pateikiami kaip savižudybė ar nelaimingi atsitikimai. Tokia informacija patvirtina pareiškėjams gresiantį susidorojimą. Pareiškėjų išsakyta grėsmė yra reali. Pareiškėjų šeimai kyla didesnė rizika realiai patirti laisvei, gyvybei ir sveikatai kylančias grėsmes kilmės šalyje, todėl ji priskirtina padidintos rizikos grupei dėl šeimoje esančios moters ir nepilnamečio vaiko.

38. Atsakovas, spręsdamas dėl pareiškėjams kylančios grėsmės patirti beatodairišką smurtą, turėjo ne formaliai atkartoti EPPB duomenis ir bendrą informaciją, bet kruopščiai įvertinti pareiškėjams asmeniškai galinčius kilti pavojus, vadovautis logika ir žmogišku supratimu, kad vos už kelių kilometrų vykstantys ginkluoti susirėmimai, šalia esančių kaimų bombardavimas išties yra grėsmingi pareiškėjų saugumui, sveikatai. Be to, atsakovo surinkti duomenys yra pakankamai seni, t. y. EPPB apibendrinti duomenys siekia laikotarpį iki 2020 m. Įvertinus tai, laikytina, kad todėl jis turėjo surinkti naujausius, aktualiausius duomenis. Tai jį įpareigoja atlikti Tvarkos aprašo 7, 92.8., 97.1, punktų nuostatos.

39. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

40. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjų istorija apie giminaičių grasinimus ir spaudimą skirtis savaime nelemia pabėgėlių statuso jiems suteikimo. Tariami persekiotojai (giminaičiai) nėra valstybinis subjektas. Tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindžia prielaidos, kad tariamas persekiotojas galėtų veikti valstybės vardu arba pasitelkti valstybę vykdant persekiojimą. Šiuo atveju pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybė jos nevykdo. Pareiškėjai nepateikė duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjams apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jų rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais). Turima informacija apie kilmės valstybę taip pat nesudaro pagrindo tokiai prielaidai.

41. Apklausų metu pareiškėjai teikė skirtingą informaciją. Tyrimo metu buvo konstatuota, jog Lietuva nėra galutinis pareiškėjų tikslas ir jų prašymas suteikti prieglobstį Lietuvoje nėra nuoširdus, nes kol buvo nagrinėjamas jų prašymas suteikti prieglobstį, pareiškėjų šeima pabėgo iš ligoninės ir vėliau buvo sulaikyti pareigūnų jiems ketinant išvykti iš Lietuvos.

42. Pareiškėjų pateiktos informacijos visuma nepagrindžia prielaidos, kad tarp tariamai gresiančio persekiojimo ir Konvencijos saugomų asmens individualių savybių gali būti priežastinis ryšys ar bent jau koreliacija, o tai savaime lemia atsisakymą suteikti pabėgėlio statusą. Įvertinus nustatytas aplinkybes, pareiškėjų pasakojimas apie priežastis, privertusias juos išvykti iš (duomenys neskelbtini), vertintinas kritiškai ir nelaikytinas patikimu įrodymu. Tyrimo metu nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios lemtų prielaidą, jog pareiškėjams gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, taigi jie neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

43. Papildoma apsauga – tai individualios apsaugos priemonė, kuri suteikiama individualiai nustačius apsaugos poreikius ir turi būti pagrįsta priežastimis, kurios yra laikomos patikimu ir pakankamu grėsmės, kylančios konkrečiam apsaugos prašytojui, įrodymu. Prieglobsčio prašytojo baimė – subjektyvus faktorius – turi būti grindžiama ne tik bendro pobūdžio pavojumi prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje, bet objektyviais faktoriais – konkrečiomis su prieglobsčio prašytoju tiesiogiai susijusiomis aplinkybėmis. Prieglobsčio prašytojas neprivalo pateikti įrodymų, kad tokia grėsmė kyla dėl jo asmeninių savybių ar kitų su jo asmeniu susijusių aplinkybių, tik vienu atveju, kai prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje vyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas. Tyrimo metu nebuvo nustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjams tikimybės. Dėl to laikytina, kad pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Atsakovas rėmėsi ESPA pateikiama informacija, pagal kurią (duomenys neskelbtini) nėra ginkluoto konflikto, o (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nelemia realios rimtos žalos rizikos. Atsakovas neturi duomenų, kad situacija pareiškėjų kilmės valstybėje būtų esmingai pasikeitusi, tokios neteikė ir pareiškėjai. Todėl pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

44. Atsakovas surinko aktualią ir išsamią kilmės valstybės informaciją, ji yra iš skirtingų patikimų šaltinių, tarp jų ir ESPA informaciją apie (duomenys neskelbtini). Ši informacija buvo įvertinta individualioje pareiškėjų situacijoje. (duomenys neskelbtini) gairės yra patikimas ir aktualus šaltinis, kuriuo atsakovas turėjo pagrindą remtis vertindamas beatodairiško smurto lygį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai jokiais įrodymais nepaneigė atsakovo nustatytų aplinkybių.

45. Kadangi pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik juos sulaikius pareigūnams ir pristačius į užkardą, taip pat buvo pagrindas manyti, kad pareiškėjai gali slėptis, tai atsakovas nusprendė juos išsiųsti iš Lietuvos Respublikos. Jei pareiškėjai pateiks prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, tokiu būdu bus inicijuota procedūra, kurios metu šis klausimas ir bus išspręstas. Pareiškėjams draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jie į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjų atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Atkreiptas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas sutrumpino draudimo atvykti laikotarpį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 46. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kad būtų užtikrintas jų išklausymas, o teismas galėtų įsitikinti pasakojimo nuoseklumu. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalis nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

47. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

48. Atsižvelgus į aptartą teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, bylos duomenis, taip pat aplinkybę, kad administracinė byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje dalyvavo pareiškėjai ir jų atstovas advokatas, proceso šalys savo poziciją dėl ginčo esmės yra išsamiai išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, pareiškėjų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka grindžiamas abstrakčiais argumentais, konstatuotina, kad pareiškėjai nenurodė, o teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių bylą būtų būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

V. 49. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo ir Komisijos sprendimo teisėtumo.

50. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjų nurodyti argumentai, kuriais jie grindžia prašymus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nepatvirtina Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų pabėgėlio statusui gauti. Pareiškėjų duoti paaiškinimai, pateikti dokumentai bei atsakovo surinkta informacija nesudaro pagrindo suteikti pareiškėjams papildomą apsaugą, nustatytą Įstatymo 87 straipsnyje.

51. Pareiškėjai, apeliaciniame skunde nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad atsakovas netinkamai atliko tyrimą, nesurinko naujausios ir aktualiausios informacijos apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, todėl nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog jų prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas; netinkamai vertino situaciją jų kilmės šalyje, todėl nepagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjams papildomą apsaugą; teismas netinkamai vertino jų pasakojimą ir pasakojimą patvirtinančią kilmės valstybės informaciją, neįvertino realios padėties ir pareiškėjams kylančios grėsmės, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

52. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis).

53. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina.

54. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 straipsnio 2 dalis).

55. Pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

56. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir panašiai. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA- 3615- 789/2021, 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA- 3776- 415/2021).

57. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr. 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). Europos Žmogaus Teisių Teismas 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

58. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018).

59. Pagal Tvarkos aprašo 97 punktą surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į: tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą; prieglobsčio prašytojo pateiktus pareiškimus ir visus jo turimus dokumentus, įskaitant informaciją apie tai, ar jis patyrė ar gali patirti persekiojimą arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, taip pat informaciją apie prieglobsčio prašytojo ankstesnius prašymus suteikti prieglobstį, kelionės maršrutus, kelionės dokumentus ir prašymo suteikti prieglobstį pateikimo priežastis; prieglobsčio prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, įskaitant tokius veiksnius kaip jo bei jo giminaičių biografijos faktai, lytis ir amžius, taip pat prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje panašioje situacijoje esančių asmenų padėtį, kad pagal prieglobsčio prašytojo asmenines aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš jį vykdyti ar galimai vykdyti veiksmai galėtų būti laikomi persekiojimu arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytais veiksmais.

60. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą atlikdamas šio aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. Prieglobsčio prašytojo daromų prielaidų apie numanomas tam tikrų įvykių ar epizodų priežastis, aplinkybes ar pasekmes, taip pat apie priežastinius ar įrodomuosius ryšius tarp tam tikrų įvykių ar epizodų pagrįstumas vertinamas visų kitų tyrimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų faktų kontekste. Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir suderinamas su kitais surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo nurodytų faktinių aplinkybių tikrumo netrukdo laikyti jo pasakojimą patikimu įrodymu.

61. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai prašymą suteikti prieglobstį motyvavo grėsme iš vyro giminės pusės, nurodydami, jog juos persekioja pareiškėjo broliai, kurie prieštarauja pareiškėjų santuokai. Pareiškėja jau buvo susituokusi ir turi vaikų iš pirmos santuokos, todėl dabartinė pareiškėjų santuoka užtraukė šeimai gėdą. Kartu pareiškėja nurodė ir siekį būti arčiau savo vaikų iš pirmosios santuokos, kurie šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini).

62. Iš Migracijos departamento Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjų kilmės valstybėje ir gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), vertino iš įvairių šaltinių gautą informaciją ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjų išsakytos baimės būti persekiojamais pagrįstumą. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjų pasakojimas buvo neišsamus, bendro pobūdžio, nenuoseklus, keitėsi išvykimo iš kilmės šalies priežastys ir kitos pasakojimo detalės, kai kurios jų buvo prieštaringos. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, pritarė atsakovui nurodydamas, jog pareiškėjai apklausų metu teikė skirtingą informaciją: pareiškėjas nurodė, kad iš kilmės šalies išvyko dėl grėsmės iš brolių pusės, pareiškėjo šeimos nepritarimo jų santuokai, kita vertus, kaip išvykimo priežastis buvo nurodoma ir bendra nesaugi situacija kilmės valstybėje dėl kovų tarp (duomenys neskelbtini) kariuomenės, ir pareiškėjos noras susitikti su (duomenys neskelbtini) gyvenančiais jos vaikais iš pirmos santuokos (pažymėtina, kad apklausos metu pareiškėja nurodė, kad prieš susituokiant pareiškėjas jai buvo žadėjęs nuvežti ją arčiau vaikų, kad jie galėtų susitikinėti). Be to, keitėsi ir pareiškėjo pasakojimas apie pareiškėjo sulaikymo laikotarpius (pareiškėjas nurodė buvęs suimtas ir laikytas kalėjime tris kartus vieną mėnesį, dvidešimt dienų, ir šešis mėnesius, o pareiškėja apie policijos sulaikymus ilgesniam laikotarpiui neminėjo, nurodė, kad vyras visada buvo su ja); pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad broliai grasino ir seneliui, pas kurį apsigyveno pareiškėjo šeima, tačiau jo žmona nurodė, kad seneliui nebuvo grasinama; pareiškėjas nurodė, kad giminės spaudė senelį, kad šis pareiškėjo šeimą išmestų, bet jis atsisakė, todėl pareiškėjai nusprendė išvykti iš šalies, kad nekiltų daugiau problemų, tačiau teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad senelis jį išmetė. Toks pasakojimo ir jo konkrečių detalių kitimas leido teismui pripažinti, kad pareiškėjų pasakojimas yra pramanytas, nepatikimas, nelogiškas.

63. Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjų nurodomi persekiotojai (pareiškėjo broliai, pareiškėjo šeima) neatitinka Įstatyme nurodomos persekiotojo apibrėžties, t. y. nėra valstybinis subjektas, galintis veikti valstybės vardu. Pagal Įstatymo 86 straipsnio 2 dalį nevalstybiniai subjektai gali būti „persekiojimo vykdytojais“ tik tuo atveju, jeigu valstybiniai subjektai negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas nesikreipė į teisėsaugos institucijas pagalbos, jis turėjo kitų šeimos narių palaikymą (dėdės, kuris padėjo išvykti iš kilmės valstybės), dirbo, buvo turtingas, sugebėjo persikelti kilmės valstybėje ir išvykti iš kilmės valstybės su viza, legaliai, jis turėjo kelių šalių (Jungtinių Arabų Emyratų, Kinijos, Turkijos, Baltarusijos, Indijos) vizas, be to, valstybė padėjo jiems susituokti, pagrįstai pripažino, jog valstybės institucijos netrukdė pareiškėjams keliauti, išvykti ir grįžti iš (į) kilmės valstybę.

64. Pareiškėjai išvykimo iš kilmės šalies priežastimi įvardijo ir šalyje vykstančius karinius konfliktus, tačiau tyrimo metu Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjai būtų patyrę kokių konkrečių ir individualių grasinimų ar persekiojimų. Kadangi pareiškėjai nenurodė individualaus pobūdžio jų persekiojimo aplinkybių, tai teismas pagrįstai pripažino, kad jos nėra susijusios nė su viena Įstatymo 86 straipsnyje nurodyta sąlyga. Tokių išvadų neleidžia daryti ir bendro pobūdžio informacija apie saugumo padėtį kilmės valstybėje. Migracijos departamentas padarė išvadą, kad nebuvo identifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjams kiltų reali individualaus persekiojimo rizika, todėl pareiškėjai neatitiko Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

65. Įvertinusi Migracijos departamento Sprendimo turinį, byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį pareiškėjų kilmės valstybėje ir individualios aplinkybės, nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios persekiojimo rizikos tikimybės. Pareiškėjai prašymą suteikti prieglobstį iš esmės siejo su tariamu persekiojimu dėl pareiškėjų santuokos, kuriai nepritarė pareiškėjo broliai, šeima, su bendra padėtimi pareiškėjų kilmės valstybėje, pareiškėjos noru gyventi arčiau savo vaikų iš pirmos santuokos, o ne su tuo, kad jiems gresia individualaus pobūdžio persekiojimai dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

66. Pareiškėjai prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindė tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, todėl pagrįstai, vadovaujantis Įstatymo 87 straipsnio nuostatomis, jiems nesuteikta ir papildoma apsauga. Tyrimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojams grėstų kankinimai arba mirties bausmė, pagrįstos kankinimo ar mirties bausmės grėsmės nenurodė ir pareiškėjai, t. y. jie neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Pagal Migracijos departamento surinktą informaciją nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nelemia realios rimtos žalos rizikos, ir nors (duomenys neskelbtini) rajonuose (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurto lygis yra aukštesnis, tačiau „vien buvimo“ šiose teritorijoje nepakanka, kad kiltų grėsmė asmens sveikatai, gyvybei, saugumui ir laisvei. Pareiškėjai nepateikė kitokios kilmės valstybės informacijos, kuri paneigtų atsakovo surinktą ir įvertiną informaciją. Atsakovas nustatė ir tai, kad pareiškėjai nėra pažeidžiami asmenys, jie nepriklauso nė vienai iš grupių, kuri gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme. Prieglobsčio prašytojai yra darbingo amžiaus, kilmės valstybėje yra likę pareiškėjų giminaičiai, kurie palaiko pareiškėjus, taip pat pareiškėjai visą gyvenimą praleido kilmės šalyje, yra pažįstami su vietiniais papročiais ir kultūra, pareiškėjai turi pasus, todėl grįžimas į (duomenys neskelbtini) jiems nesukeltų papildomų rūpesčių. Kadangi pareiškėjai neįrodė aplinkybių, kurių pagrindu jiems galėtų būti suteikta papildoma apsauga, tai atsakovas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 87 straipsnyje 1 dalyje nustatytų kriterijų.

67. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja K. M. H. H. yra mažametė, savarankiški pagrindai suteikti jai prieglobstį nebuvo suformuluoti, jos atstovai tėvai (pareiškėjai M. H. A. A. ir V. O. S. S.) nenurodė kitokių priežasčių, pagrįstai jos prašymas išnagrinėtas pagal tėvų nurodytas priežastis ir atmestas analogiškais kaip ir tėvų motyvais. Kitos pareiškėjų M. H. A. A. ir V. O. S. S. dukters E. prašymas suteikti prieglobstį teismo nebuvo sprendžiamas, nes jis dar neišnagrinėtas.

68. Nors pareiškėjai skunde nurodo, kad atsakovas turėjo surinkti naujausią ir aktualiausią kilmės valstybės informaciją, individualiai vertinti pareiškėjų nurodytas aplinkybes, tačiau teisėjų kolegija tokius jų teiginius pripažįsta deklaratyviais. Migracijos departamento surinkta kilmės valstybės informacija atitinka naujumo ir aktualumo kriterijus, ji gauta iš keleto įvairių šaltinių, priešingos informacijos pareiškėjai nepateikė, todėl nėra jokio pagrindo jos vertinti kritiškai aktualumo, išsamumo ar patikimumo aspektais. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjų paaiškinimus, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad Migracijos departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

69. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų M. H. A. A., V. O. S. S. ir K. M. H. H., atstovaujamos įstatyminių atstovų tėvų M. H. A. A. ir V. O. S. S., apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Veslava Ruskan

Artūras Driukas

Ernestas Spruogis