a11628fa-db38-4fcc-92ca-d8151b67d26d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr             Administracinė byla Nr. I-23-121/2012Bylos proceso Nr.3-61-3-02002-2009-8                                                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija 16.6,61 (S)                                        VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS                                                                                                                   SPRENDIMAS                                                   LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU     Vilnius                                                                                              2012 m. spalio 26 d.

   Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė ŽalnieriÅ«nienė, dalyvaujant atsakovo atstovei Jovitai Gedgaudaitei-Fiodorovienei, trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos atstovui Vygandui Joskaudui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. P. skundÄ atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, tretieji suinteresuoti asmenys - Vidaus reikalų ministerijos Centrinė specialioji ekspertų komisija, Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos komisija, dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.    Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,     n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas praÅ¡o:

1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Vilniaus AVPK) virÅ¡ininko 2009 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 10-TE-532 „Dėl tarnybos eigos" 5 punktÄ ;

2) įpareigoti atsakovÄ grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato (PK) Nusikaltimų tyrimo skyriaus (NTS) tyrėjo pareigas (B lygis 7 kategorija);

3) priteisti iÅ¡ atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ už kiekvienÄ dienÄ nuo atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos dienos (2009-10-30) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priverstinės pravaikÅ¡tos dienas padauginant iÅ¡ vidutinio darbo užmokesčio;

4) panaikinti Vilniaus AVPK virÅ¡ininko 2009-10-30 įsakymÄ Nr. 10-V-736 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija panaikinimo“;

5) priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.   PaaiÅ¡kina, kad jis iki 2009-10-30 ėjo Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 1-ojo PK NTS tyrėjo pareigas, o Vilniaus AVPK virÅ¡ininko 2009-10-30 įsakymu Nr. 10-TE-532 buvo atleistas iÅ¡ tarnybos, atleidimo pagrindas - Statuto 53 str. 1 d. 17 punktas ir 56 str. 1 dalis bei VRM 2009-10-28 įsakymas Nr. 1V-572 ,,Dėl leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“. Su pastaruoju įsakymu jis buvo supažindintas 2009-10-30, tačiau iki Å¡iol jam nėra aiÅ¡kus sprendimo panaikinti jam leidimÄ dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija (toliau - Leidimas) faktinis pagrindas.

Su skundžiamu įsakymu jis buvo supažindintas tik 2009-11-02, be to, jis nebuvo perkeltas į kitas galimas eiti pareigas. Su skundu 2009-11-24 kreipėsi į Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijÄ (PAKK) dėl VRM 2009-10-28 įsakymo Nr.1V-572 dalies, kuria panaikintas Leidimas, ir Centrinės specialiosios ekspertų komisijos (CSEK) 2009-10-13 sprendimo panaikinimo.      Skundžiamas įsakymas naikintinas remiantis Å¡iais argumentais:1. Dėl teisės į informacijÄ pažeidimo paaiÅ¡kina, kad skundžiamas įsakymas yra individualus teisės aktas, tačiau jis neatitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo (VAÄ®) 8 str. 1 dalies reikalavimų, kadangi jame nurodytas tik abstraktus teisinis pagrindas, nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis.

Tokia skundžiamo įsakymo formuluotė nepagrįstai suvaržo pareiÅ¡kėjo teisę žinoti konkrečias priežastis, dėl kurių jis buvo atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos, apriboja jo galimybę teisingai suprasti ir tinkamai gintis dėl kaltinimo ir aplinkybių, sukėlusių jam sunkias neigiamas pasekmes, todėl pažeidžia jo teisę į informacijÄ bei į tinkamÄ teisminę gynybÄ .2. Dėl Leidimo panaikinimo ir atleidimo neteisėtumo paaiÅ¡kina, kad pagal VTPÄ® 18 str. 1 d. 4 punktÄ , 16 str. 2 d. 13 punktÄ , Konstitucijos 31 str. 1 dalį, Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 21 str. 2 dalį, 14 straipsnį bei atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nuo 1999 m. formuojamÄ teismų praktikÄ baudžiamosiose bylose (LAT plenarinės sesijos 1999-11-12 nutartis byloje Nr. 2K-280/1999), asmuo laikomas patrauktu baudžiamojon atsakomybėn tik nuo tada, kai jo atžvilgiu įsiteisėja apkaltinamasis nuosprendis.

Be to, remiantis teisingumo, protingumo ir nekaltumo prezumpcijos principais, tik paaiÅ¡kėjus Å¡ioms aplinkybėms yra galimos kilti įstatymuose numatytos pasekmės, kurios taip pat turi bÅ«ti proporcingos. PareiÅ¡kėjo teigimu, jis jokios nusikalstamos veikos nėra padaręs, nėra traukiamas ir niekada nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nebuvo pagrindo panaikinti jam LeidimÄ kitais pagrindais. Gi faktas, jog yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, neįrodo pareikÅ¡tų įtarimų pagrįstumo ar kaltės (tyčios) ir tuo labiau nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog asmuo, kuriam pareikÅ¡ti įtarimai, yra praradęs valstybės pasitikėjimÄ , kadangi toks tyrimas gali bÅ«ti nutrauktas pagal BPK 3 ir 212 straipsnius.

Be to, vien nurodytų aplinkybių nepakanka konstatuoti, jog ikiteisminis tyrimas yra atliekamas dėl tyčinės nusikalstamos veikos. Taigi CSEK sprendimas ir VRM įsakymas, priimti remiantis nepagrįstomis prielaidomis, yra neteisėti, kadangi reiÅ¡kia a priori asmens pripažinimÄ kaltu padarius tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , Å¡iurkščiai pažeidžiant Konstitucijos 31 str. 1 ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 dalyse įtvirtintÄ nekaltumo prezumpcijos principÄ .

VTPÄ® 16 str. 2 d. 13 punkto pagrindu Leidimas galėtų bÅ«ti panaikintas, kai nebelieka jokių pagrįstų abejonių dėl asmens padarytos nusikalstamos veikos ir jo tyčios. PareiÅ¡kėjo atveju Å¡ios aplinkybės nėra nustatytos, todėl neteisėtai ir nepagrįstai panaikinus jam LeidimÄ , buvo pažeisti teisinio tikrumo, teisinio saugumo, teisėtų lÅ«kesčių apsaugos ir nekaltumo prezumpcijos principai. Kadangi VRM įsakymo dalies pagrįstumas ir teisėtumas yra abejotinas, todėl jo pagrindu priimtas skundžiamas įsakymas (jo 5 punktas), taip pat negali bÅ«ti laikomas pagrįstu ir teisėtu.

Tai, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas ir priimtas VRM įsakymas, nėra pakankamas pagrindas atleisti jį iÅ¡ pareigų, kadangi toks atleidimas neatitinka ir proporcingumo, ir teisingumo principų. Å iuo atveju konstitucinės teisės į darbÄ ribojimas (atleidimas iÅ¡ darbo) yra neproporcingas galimam demokratinės visuomenės tikslui, tarp tikslų ir priemonės akivaizdžiai nėra pusiausvyros. Jei ir egzistuoja atitinkamas demokratinės visuomenės tikslas, kad asmuo, atliekant jo atžvilgiu ikiteisminį ar operatyvinį tyrimÄ , faktiÅ¡kai nedirbtų atitinkamo darbo, tai toks tikslas neabejotinai gali bÅ«ti pasiekiamas kita Å¡velnesne ir proporcinga priemone - nuÅ¡alinimu nuo darbo (pareigų) (Darbo kodekso (DK) 123 str., BPK 157 str., Statuto 28 str.).

Atleidimas iÅ¡ darbo tų asmenų, kurių atžvilgiu yra tik atliekamas ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas, reikÅ¡tų neproporcingus laisvės pasirinkti darbÄ ir verslÄ suvaržymus (Konstitucijos 48 str. 1 d.). Nepagrįstai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nebuvo taikoma BPK 157 straipsnyje numatyta priemonė - įtariamojo nuÅ¡alinimas nuo pareigų. LVAT administracinėje byloje Nr. A14-642/07 nustatė, kad dėl pareigÅ«no atleidimo iÅ¡ tarnybos teisėtumo, kai jis atleidžiamas kaip netekęs leidimo dirbti su slapta informacija dėl jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio ar operatyvinio tyrimo, LVAT yra pasisakęs 2005 m. spalio 5 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartyje, priimtoje iÅ¡nagrinėjus administracinę bylÄ Nr. A7-481-05 pagal pareiÅ¡kėjo A.S. skundÄ atsakovei Specialiųjų tyrimų tarnybai dėl įsakymo panaikinimo.

Minimoje nutartyje iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad „atleidimas iÅ¡ tarnybos Specialiųjų tyrimų tarnybos Statuto 12 str. 2 d. 6 punkte numatytu pagrindu - dėl leidimo dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija panaikinimo dėl pradėto ikiteisminio tyrimo - pažeidžia proporcingumo principÄ ir Å¡iuo atveju netaikytinas, nes, siekdamas proporcingumo, įstatymų leidėjas numatė specialias teisines priemones (teisinius apribojimus) - tarnybos pareigÅ«no nuÅ¡alinamÄ nuo pareigų dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn - visÄ baudžiamosios bylos tyrimo ir nagrinėjimo laikotarpį (Statuto 24 str. 1 d. 2 p.).

Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 17 punkto normos konstrukcija lingvistiniu požiÅ«riu nėra tapati Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 12 str. 2 d. 6 punkto normai - pirmojoje įstatymų leidėjas tiesiogiai nenaudoja žodžių „gali bÅ«ti". LVAT konstatavo, kad Å¡is skirtumas nedaro esminės įtakos nurodytų teisės normų turinio aiÅ¡kinimui bendrųjų teisės principų (teisingumo, protingumo, proporcingumo) kontekste. Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnis numato pareigÅ«no nuÅ¡alinimo nuo pareigų institutÄ , kuris laikytinas proporcingu ir teisingu pareigÅ«no tarnybinių teisių suvaržymui analogiÅ¡koje nagrinėjamai situacijoje - kai įstatymo nustatyta tvarka nėra patvirtinta jo kaltė įvykdžius nusikalstamÄ veikÄ .

Be to, pareiÅ¡kėjo manymu, neaiÅ¡ku, dėl kokių priežasčių nebuvo realizuota ir įstaigos (atsakovo) vadovo galimybė problemÄ iÅ¡spręsti ir kitu bÅ«du - pvz., dalies funkcijų, susijusių su įslaptinta informacija, vykdymo apribojimu, kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas. Atsakovas pareiÅ¡kėjui 2009 m. vasario 28 d. iÅ¡davė leidimÄ dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo", ir Å¡is leidimas nebuvo panaikintas, todėl, pareiÅ¡kėjo manymu, atsakovas, vadovaudamasis Statuto 16 straipsniu bei teisingumo ir proporcingumo principais, taip pat turėjo galimybę perkelti jį dirbti į kitas pareigas, o pareiÅ¡kėjo žiniomis, tokia galimybė buvo.

3. Dėl teisės aktų prieÅ¡taravimo Konstitucijai. Vadovaudamasis Statuto 53 str. 1 d. 17 punktu, 56 str. 1 dalimi, 53 str. 1 d. 4 punktu, 16 str. 4 dalimi, 6 str. 1 dalimi pareiÅ¡kėjas daro iÅ¡vadÄ , kad įstatymų leidėjas privalėjo Statute numatyti galimybę perkelti pareigÅ«nÄ Ä¯ kitas pareigas ir kai jam atimama specialioji teisė, bÅ«tina jo užimamos pareigybės funkcijoms vykdyti. Nesant tokio teisinio reguliavimo, yra pažeidžiamas konstitucinis proporcingumo principas. Tokia teisinė situacija turėtų bÅ«ti vertinama kaip teisės spraga, kuriÄ draudžia Konstitucija.

KT yra konstatavęs, jog teisės spraga, inter alia legislatyvinė omisija, visuomet reiškia, kad atitinkamų visuomeninių santykių teisinis reguliavimas apskritai nei eksplicitiškai, nei implicitiškai nėra nustatytas tam tikrame teisės akte (jo dalyje), nei kuriuose nors kituose teisės aktuose, tačiau poreikis tuos visuomeninius santykius teisiškai sureguliuoti yra, o legislatyvinės omisijos atveju tas teisinis reguliavimas, paisant iš Konstitucijos kylančių teisės sistemos nuoseklumo, vidinio neprieštaringumo imperatyvų ir atsižvelgiant į tų visuomeninių santykių turinį, turi būti nustatytas būtent tame teisės akte (būtent toje dalyje), nes to reikalauja aukštesnės galios teisės aktas, inter alia pati Konstitucija (KT 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas).

Dėl Statuto 16 straipsnio legislatyvinės omisijos yra pažeidžiamas ne tik proporcingumo principas, bet ir Konstitucijos 33 str. 1 dalyje įtvirtinta teisė lygiomis sÄ lygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybÄ . Be to, nei Statute, nei VTPÄ® nenumatyta pažeistų teisių atstatymo procedÅ«ra, jei pareikÅ¡ti įtarimai nepasitvirtina ir pradėtas ikiteisminis tyrimas nutraukiamas. Kadangi VTPÄ® nenumato laikino teisės dirbti su slapta informacija apribojimo, kartu Å¡iame įstatyme įtvirtintos leidimų dirbti su valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančia informacija iÅ¡davimo taisyklės nedraudžia iÅ¡duoti tokį leidimÄ asmeniui, kuriam anksčiau leidimas dirbti su slapta informacija buvo panaikintas dėl įtarimų nusikalstamos veikos padarymu.

Taigi, pagal dabartinį teisinį reguliavimÄ atitinkamos pasekmės asmeniui gali atsirasti vien formaliu pagrindu, t.y. tik esant įtarimui, kas teisinėje valstybėje negali bÅ«ti laikoma teisėta. Leidimo dirbti su slapta informacija atėmimas nėra savitikslis: jis gali sukelti asmeniui atitinkamas pasekmes - atleidimÄ iÅ¡ tarnybos, todėl VRM įsakymo dalies, kuria pareiÅ¡kėjui atimtas Leidimas, teisinis pagrindas - VTPÄ® 18 str. 1 d. 4 punktas - galimai yra prieÅ¡taraujantis aukÅ¡tesnės galios teisės aktui - t.y.

Konstitucijai. Taip pat svarstytinas klausimas, ar skundžiamo įsakymo 5 punkto priėmimo teisinis pagrindas - Statuto 53 str. 1 d. 17 punktas - nesudaro prielaidų pažeisti dvigubo baudimo negalimumo principÄ Ä¯tvirtintÄ Konstitucijos 31 str. 5 dalyje, kadangi dėl tų pačių aplinkybių asmeniui yra taikomos 2 sankcijos: specialiosios teisės atėmimas ir atleidimas.

4. Dėl Vilniaus AVPK 2009-10-30 įsakymo Nr. 10-V-736 panaikinimo paaiÅ¡kina, kad 2009-10-30 įsakymas Nr. 10-V-736 neatitinka VAÄ® 8 str. 1 dalies reikalavimų, kadangi jame yra nurodytas tik abstraktus teisinis pagrindas, nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, iÅ¡ jo turinio neaiÅ¡ku, kokiu faktiniu pagrindu jis priimtas, tokia įsakymo formuluotė suvaržo jo teisę žinoti konkrečias priežastis, dėl kurių jis buvo atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos, jam buvo atimtos specialiosios teisės, tokiu bÅ«du apribojamos jo galimybės tinkamai suprasti ir gintis nuo kaltinimo, pažeidžia jo teisę į informacijÄ bei tinkamÄ teisminę gynybÄ .

Kaip 2009-10-30 įsakymo Nr. 10-V-736 priėmimo pagrindas yra nurodytas įsakymas Nr. 1V-572, kuriuo buvo panaikintas pareiÅ¡kėjui 2009-03-13 iÅ¡duotas leidimas (duomenys neskelbtini), jame nėra jokių nuostatų dėl leidimo panaikinimo. Ä®sakymas Nr. 1V-572 yra apskųstas. Taigi 2009-10-30 įsakymas Nr. 10-V-736 yra naikintinas kaip priimtas netinkamu ir nepgrįstu pagrindu (b.l.2-11, 80-82).Atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , praÅ¡o jį atmesti. PaaiÅ¡kina, kad pagal Vilniaus AVPK virÅ¡ininko 2008-11-19 įsakymÄ Nr. 10-V-166 „Dėl pareigybių, susijusių su įslaptintos informacijos naudojimu ir jos apsauga, sÄ raÅ¡o patvirtinimo" pareiÅ¡kėjo pareigybei reikalingas leidimas dirbti su įslaptinta informacija, o jo netekęs, M.

P. nebegalėjo atlikti savo tiesioginių pareigų ir tęsti tarnybos, todėl laikinasis Vilniaus AVPK virÅ¡ininkas A. M., vadovaudamasis Statuto 53 str. 1 d. 17 punktu, 56 str. 1 dalimi bei VRM 2009-10-28 įsakymu Nr. 1V-572, 2009 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 10-TE-532, atleido M. P. iÅ¡ vidaus tarnybos. Statuto 56 str. 1 dalies nuostata dėl atleidimo iÅ¡ pareigų yra orientuota į operatyvumÄ . PareiÅ¡kėjo teisės nebuvo pažeistos, už visÄ laikotarpį pareiÅ¡kėjui buvo mokamas darbo užmokestis, o nesant teisių pažeidimo - negalimas ir Å¡io tariamo teisių pažeidimo gynimas (ABTÄ® 5 str. 1 d.).

Todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas panaikinti skundžiamÄ Ä¯sakymÄ atmestinas. Sprendimus dėl leidimo dirbti su valstybės paslaptį sudarančia informacija iÅ¡davimo arba panaikinimo priima CSEK, todėl skundas dalyje dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimų dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo Vilniaus AVPK atžvilgiu, atmestini, nes Vilniaus AVPK negali atsakyti už pareiÅ¡kėjo reikalavimus ir teiginius, adresuotus CSEK.PareiÅ¡kėjo santykiai su Vilniaus AVPK nutrÅ«ko 2009-10-30, todėl 2009-10-30 Vilniaus AVPK virÅ¡ininko įsakymu Nr. 10-V-736 buvo panaikintas 2009-02-18 pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini).

PareiÅ¡kėjo pareigybei reikalingas leidimas dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „VisiÅ¡kai slaptai“ (b.l.14-15).Trečiasis suinteresuotas asmuo CSEK atsiliepimu praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Dėl vidaus reikalų ministro 2009-10-28 įsakymo Nr.1V-572 paaiÅ¡kina, kad jis yra teisėtas ir atitinka individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus, t.y.

1) pagrįstas teisės normomis -VTĮ 18 str. 2 dalies, 18 str. 1 d. 4 punkto, 16 str. 2 d. 13 punkto nuostatomis, priimtas vadovaujantis CSEK 2009-10-13 posėdžio sprendimu, bei 2) minėtame akte nurodytos faktinės aplinkybės - M. P. Vilniaus AVPK ONTV pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 228 str. 2 dalį (ši informacija pateikta Vilniaus AVPK 2009-10-12 rašte Nr.10-S-19319). Remiantis LVAT praktika, VAĮ 8 str. 1 dalies nuostata, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, nereiškia, kad sprendimas, t.y. institucijos valia, turi būti išdėstytas viename teisės taikymo rašytiniame akte.

PareiÅ¡kėjo motyvai, kad asmuo laikomas patrauktu baudžiamojon atsakomybėn tik nuo tada, kai jo atžvilgiu įsiteisėja apkaltinamasis nuosprendis, nėra aktualÅ«s Å¡ioje byloje, nes leidimas pareiÅ¡kėjui buvo panaikintas ne dėl to, kad jis buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikaltamÄ veikÄ , bet dėl to, kad jam dėl tokios veikos atliekamas ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas (VTPÄ® 16 str. 2 d. 13 p.). Dėl Vidaus tarnybos statuto nuostatų atitikties Konstitucijai nurodo, kad atleidžiant tuo pagrindu, kad asmens atžvilgiu atliekamas ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas, taikomas Statuto 3 straispnyje įtvirtintas vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principas, pagal kurį pareigÅ«nų tarnybos ypatumai (padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai, sugriežtinta atsakomybė, ilgesnis darbo laikas ir kt.) yra kompensuojami Statute bei kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis (iÅ¡mokama Statuto 57 straipsnyje numatyta iÅ¡eitinė kompensacija, paskiriama pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija).

Statuto 16 str. 4 dalyje nustatytas atleidimo pagrindas yra susijęs su priežastimis, nepriklausomomis nuo pareigÅ«no valios, todėl įstatymo leidėjas numatė galimybę tokį pareigÅ«nÄ , kuris negali eiti savo pareigų dėl sveikatos bÅ«klės, perkelti į kitas pareigas. PareiÅ¡kėjo atveju Statuto 53 str. 1 d. 17 punkte nustatytas atleidimo pagrindas yra susijęs su priežastimis, priklausančiomis nuo pareigÅ«no valios. PareigÅ«nas, stodamas į vidaus tarnybÄ prisiekia (Statuto 12 str.) gerbti ir vykdyti KonstitucijÄ ir įstatymus, sÄ Å¾iningai atlikti patikėtas pareigas.

PareiÅ¡kėjas, bÅ«damas vidaus tarnybos pareigÅ«nu, galėjo ir privalėjo numatyti savo neteisėtų veiksmų pasekmes. Taigi nėra pagrindo kreiptis į KT. Dėl Statuto 28 straipsnio ir VTPÄ® 18 str. 1 d. 4 punkto atitikties Konstitucijai nepasisako, nes Å¡iuo klausimu jau yra kreiptasi į KT. Trečiasis suinteresuotas asmuo nepasisako ir dėl pareiÅ¡kėjo atleidimo teisėtumo, nes dėl to yra priimtas atsakovo sprendimas (b.l.49-50).Trečiasis suinteresuotas asmuo PAKK, atsikirsdama į skundÄ , paaiÅ¡kina, kad 2009-11-24 gavo M.

P. skundÄ dėl vidaus reikalų ministro 2009-10-28 įsakymo Nr.1V-572 ,,Dėl leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ dalies, kuria panaikintas 2009-03-13 iÅ¡duotas leidimas (duomenys neskelbtini), panaikinimo. Vidaus reikalų ministerijai pateikus medžiagÄ , kurios pagrindu buvo priimtas skundžiamas sprendimas, M. P. skundas bus nagrinėjamas artimiausiame PAAK posėdyje (b.l.66).   Atsakovo atstovė, bylÄ nagrinėjant teisme, skundÄ prašė atmesti atsiliepime nurodytais argumentais.

Papildomai paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas 2011-07-05 nuosprendžiu yra nuteistas už tarnybinio nusikaltimo padarymÄ , jam 3 metus atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje.   Trečiojo suinteresuoto asmens PAKK atstovas skundÄ prašė atmesti atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai paaiÅ¡kino, kad Komisijos sprendimas paliktas galioti. Skundas atmestinas. Faktinės bylos aplinkybės.         1. Bylos raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas M. P. nuo (duomenys neskelbtini) (su pertraukomis) tarnavo vidaus reikalų sistemoje, nuo 2003-08-22 (su pertraukomis) dirbo Vilniaus AVPK 1-jo PK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus jaunesniuoju inspektoriumi (nuo 2003-12-24 tyrėju) (tarnybos byla Nr.26, toliau - ,,ten pat“, I dalis, b.l.2-3).

        Vilniaus AVPK M. P. 2009-02-18 iÅ¡davė leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma ,,Riboto naudojimo“, o Vilniaus AVPK virÅ¡ininko 2009-03-10 įsakymu Nr. 10-TE-134 nuo 2009-03-16 jis buvo paskirtas į Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 1-ojo PK NTS tyrėjo pareigas. VRM 2009-03-13 M. P. iÅ¡davė leidimÄ (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma ,,VisiÅ¡kai slaptai“.

Leidimas galioja iki 2014-02-20 (ten pat, III dalis).                     2. Vilniaus AVPK Personalo skyrius 2009-08-07 raÅ¡tu Nr. 10-S-15507 pranešė VRM Bendrojo departamento direktoriui, kad Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 1-ojo PK NTS tyrėjo M. P. atžvilgiu Vilniaus AVPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyboje (ONTV) pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 228 str. 2 dalį (b.l.61).        Vilniaus AVPK ONTV vyresnysis tyrėjas J. D. 2009-10-12 tarnybiniu praneÅ¡imu informavo Vilniaus AVPK virÅ¡ininko pavaduotojÄ , kad Vilniaus AVPK ONTV 2009-05-18 pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-01018-09 pagal nusikaltimo, numatyto BK 228 str. 2 dalyje, požymius Vilniaus AVPK 1-ojo PK NTS vyresniojo tyrėjo K.

S. ir tyrėjo M. P. atžvilgiu. Atliekant telekomunikaciniais tinklais perduodamos informacijos kontrolę, gauta duomenų, kad K. S. vadovavo dviejų asmenų grupei - A. P. ir A. S., kurie 2009 metais nuo gegužės mėnesio iki liepos mėnesio pabaigos vykdė vagystes iš parduotuvių, esančių prekybos centruose ,,Akropolis“, ,,Panorama“, ,,Europa“. Gauta informacija pasitvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojai patvirtino, kad atpažįsta M. P., kaip aktyviai dalyvavusį kartu su K. S. piktnaudžiaujant tarnyba.

Atsižvelgus į tai, tikslinga K. S. ir M. P. panaikinti leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija (b.l.63).3. CSEK, 2009-10-13 posėdyje nutarė siÅ«lyti vidaus reikalų ministrui, vadovaujantis VTPÄ® 18 str. 1 d. 4 punktu, 16 str. 2 d. 13 punktu, 18 str. 2 dalimi, panaikinti Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 1-ojo PK NTS tyrėjui M. P. 2009-03-13 iÅ¡duotÄ leidimÄ (duomenys neskelbtini) dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija žymima slaptumo žyma ,,VisiÅ¡kai slaptai“ (posėdžio protokolo Nr. 1-8RN-3(RN), b.l.57-58).

   Atsižvelgęs į šį sprendimÄ , vadovaudamasis VTPÄ® 18 str. 2 dalimi, VRM ministro 2006-04-14 įsakymu Nr. 1V-145 patvirtintų CSEK nuostatų 6.4 punktu, vidaus reikalų ministras 2009-10-28 priėmė įsakymÄ Nr. 1V-572, kurio priedo lentelės eilės Nr. 2 panaikino M. P. 2009-03-13 iÅ¡duotÄ leidimÄ (duomenys neskelbtini) dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija žymima slaptumo žyma ,,VisiÅ¡kai slaptai“ VTPÄ® 18 str. 1 d. 4 punkto, 16 str. 2 d. 13 punkto pagrindu (b.l.52-56).

  Vilniaus AVPK virÅ¡ininkas, vadovaudamasis VRM ministro 2009-10-28 įsakymu Nr. 1V-572, 2009-10-30 priėmė įsakymÄ Nr. 10-V-736 panaikinti M. P. 2009-02-18 iÅ¡duotÄ leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija (b.l.19).  VRM 2009-10-30 raÅ¡tu Nr. 1D-8127 pranešė M. P., kad jam iÅ¡duotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikintas vidaus reikalų ministro 2009-10-28 įsakymu Nr.1V-572 (b.l.59-60).                     4.

Vadovaudamasis Statuto 53 str.1 d. 17 punktu, 56 str. 1 dalimi, VRM 2009-10-28 įsakymu Nr. 1V-572, Vilniaus AVPK virÅ¡ininkas 2009-10-30 priėmė įsakymÄ Nr.10-TE-532 ,,Dėl tarnybos eigos“, kuriuo 2009-10-30 atleido iÅ¡ vidaus tarnybos vyresnįjį inspektorių M. P., Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 1-ojo PK NTS tyrėjÄ (b.l.12).      PAKK 2009-11-24 gautas M. P. skundas dėl vidaus reikalų ministro 2009-10-28 įsakymo Nr. 1V-572 ,,Dėl leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ dalies, kuria panaikintas 2009-03-13 iÅ¡duotas leidimas (duomenys neskelbtini), panaikinimo (b.l.66, 67-70).      PAKK 2010-02-26 posėdyje (protokolo Nr. 56-1) nutarė pripažinti VRM ministro 2009-10-28 įsakymo Nr. 1V-572 dalį, kuria panaikintas leidimas M.

P., ir CSEK 2009-10-13 protokolo Nr. 1-8RN-3(RN) dalį pagrįstomis (b.l.109-110).      5. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ (VAAT), praÅ¡ydamas panaikinti PAKK 2010-02-26 protokolinį sprendimÄ Nr. 56-1; panaikinti VRM 2009-10-28 įsakymo Nr. 1V-572 dalį dėl leidimo (duomenys neskelbtini) panaikinimo; panaikinti CSEK 2009-10-13 posėdžio sprendimÄ (protokolo Nr. 1-I-8RN-3(RN)); įpareigoti VRM grÄ Å¾inti jam leidimÄ (b.l.102, 103-105).       VAAT 2012 m. kovo 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. III-62-624/10 nutraukė administracinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti CSEK 2009 m. spalio 13 d. protokolinį sprendimÄ Nr. I- 8RN-3(RN), kurioje siÅ«loma panaikinti M.

P. leidimÄ dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „VisiÅ¡kai slaptai“. KitÄ pareiÅ¡kėjo M. P. skundo dalį atmetė kaip nepagrįstÄ . VAAT konstatavo, kad sprendimas, kuriuo panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimas, gali bÅ«ti priimamas ne tik atsiradus ar paaiÅ¡kėjus VTPÄ® 16 str. 2 d. 13 punkte nurodytoms aplinkybėms, bet ir papildomo tikrinimo metu įsitikinus, kad tolesnis asmens darbas su įslaptinta informacija keltų grėsmę tokios informacijos saugumui.

Ä®vertinęs aplinkybę, kad ikiteisminis tyrimas, kuriame pareiÅ¡kėjui M. P. 2009 m. rugpjūčio 3 d. buvo pareikÅ¡tas įtarimas padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 228 str. 2 dalyje, yra baigtas, pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo M. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 228 str. 2 dalyje, kuri pagal BK 11 str. 4 dalies nuostatas priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, yra įsiteisėjęs, gi pagal VTPÄ® (2003 m. gruodžio 16 d. redakcija) 16 str. 2 d. 6 punktÄ teistumo turėjimas už apysunkį nusikaltimÄ yra kliÅ«tis iÅ¡duoti leidimÄ dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimÄ , teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad VRM 2009 m. spalio 28 d.

įsakymo dalis, kuria panaikintas Leidimas, ir PAKK 2010 m. vasario 26 d. protokolinis sprendimas Nr. 56 -1 yra pagrįsti, juos naikinti teismas nenustatė pagrindo. Atsižvelgus į VTPÄ® (2003 m. gruodžio 16 d. redakcija) 16 str. 2 d. 6 punkto nuostatas ir minėtÄ Ä¯siteisėjusį apkaltinamÄ jį nuosprendį, nėra pagrindo įpareigoti VRM pareiÅ¡kėjui M. P. grÄ Å¾inti leidimÄ . Bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti CSEK 2009 m. spalio 13 d. protokolinį sprendimÄ Nr. I-8RN-3(RN) nutraukė, kadangi tokio pobÅ«džio sprendimuose, kaip iÅ¡aiÅ¡kinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) 2007 m. liepos 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A16-696/2007 yra įforminamas tik siÅ«lymas paslapčių subjektui.

Kadangi siÅ«lymas pats savaime pareiÅ¡kėjo M. P. teisių ir pareigų neįtakoja, jis nelaikytinas administraciniu aktu, skundžiamu administracine tvarka, o ginti savo teises, susijusias su leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „VisiÅ¡kai slaptai“, turėjimu, pareiÅ¡kėjas gali ginčydamas Å¡iuo klausimu priimtÄ paslapčių subjekto sprendimÄ , kas Å¡iuo atveju ir yra padaryta.LVAT, iÅ¡nagriėnęs bylÄ apeliacine tvarka, 2012-08-16 priėmė nutartį Nr. A-444-2409/2012 VAAT 2012 m. kovo 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Teisės aktų, taikytinų sprendžiant ginÄÄ , analizė ir iÅ¡vados.

Å ios bylos dalykas yra patikrinti, ar teisėtai (t.y. pagal teisės aktų reikalavimus) pareiÅ¡kėjui skundžiamu atsakovo įsakymu yra panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija bei ar teisėtai jis dėl Å¡ios priežasties atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos.   Leidimų dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija iÅ¡davimo, anuliavimo tvarkÄ ir kitus su tuo susijusius teisinius santykius reglamentuoja 2003-12-16 Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas Nr. IX-1908 (VTPÄ®).

Minėta, jog skundžiamu Vilniaus AVPK virÅ¡ininko 2009-10-30 įsakymu Nr. 10-V-736 M. P. 2009-02-18 iÅ¡duotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija panaikintas VRM ministro 2009-10-28 įsakymo Nr. 1V-572 pagrindu, o pastarasis įsakymas priimtas VTPÄ® 18 str. 1 d. 4 punkto, 16 str. 2 d. 13 punkto pagrindu. VTPÄ® 16 str. 2 d. 13 punkte numatyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas asmeniui neiÅ¡duodamas, jeigu asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamÄ veikÄ arba jam dėl tokios veikos atliekamas ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas, o VTPÄ® 18 str. 1 d. 4 punktas nustato, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimas panaikinamas, jeigu atsiranda ar paaiÅ¡kėja kuri nors iÅ¡ aplinkybių, nurodytų Å¡io įstatymo 16 str. 2 dalyje; pagal Å¡io įstatymo 18 str. 2 dalį paslapčių subjektas savo iniciatyva arba Valstybės saugumo departamento motyvuotu teikimu panaikina leidimÄ dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.        PareigÅ«no atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos pagrindai nustatyti 2003 m. balandžio 29 d.

įstatymu Nr. IX-1538 patvirtintame Vidaus tarnybos statute. Minėta, jog skundžiamas Vilniaus AVPK viršininko 2009-10-30 įsakymas Nr. 10-TE-532 ,,Dėl tarnybos eigos“, kuriuo M. P. atleistas iš tarnybos, priimtas pasirėmus Statuto 53 str.1 d. 17 punktu, 56 str. 1 dalimi bei VRM 2009-10-28 įsakymu Nr. 1V-572. Statuto 53 str. 1 d. 17 punkte numatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu.

Vadovaujantis Statuto 56 str. 1 dalimi, esant Å¡io Statuto 53 str. 1 d. 2–10, 13, 14 ir 17 punktuose iÅ¡vardintiems atleidimo pagrindams, pareigÅ«nas atleidžiamas iÅ¡ vidaus tarnybos kitÄ dienÄ po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigÅ«nas nebegali tęsti tarnybos. Esant Å¡iems pagrindams, pareigÅ«nÄ galima atleisti iÅ¡ vidaus tarnybos ir jo laikinojo nedarbingumo bei atostogų metu. Minėta, kad VRM ministro 2009-10-28 įsakymo Nr. 1V-572 teisėtumas yra patikrintas įsiteisėjusiu VAAT 2012 m. kovo 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. III-62-624/2010, todėl jokio pagrindo naikinti skundžiamus Vilniaus AVPK virÅ¡ininko 2009-10-30 įsakymÄ Nr. 10-V-736 bei Vilniaus AVPK virÅ¡ininko 2009-10-30 įsakymÄ Nr. 10-TE-532 ,,Dėl tarnybos eigos“, nėra.

Kiti skundo reikalavimai yra iÅ¡vestiniai iÅ¡ paminėtų dviejų, todėl negali bÅ«ti tenkinamai.                                   Nepatenkinus nei vieno iÅ¡ skundo reikalavimų, negali bÅ«ti tenkinamas ir praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo (ABTÄ® 44, 45 str.), be to, pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių iÅ¡laidų turėjimÄ pagrindžiančių įrodymų.   Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 punktu, 147 str., teisėja n u s p r e n d ė : pareiÅ¡kėjo M.

P. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .  Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui. Teisėja                          Nijolė ŽalnieriÅ«nienė