2021-06-23 Nr. AB-13383-3-62-3-00725-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1470-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00725-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 18.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal J. M. prašymą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl termino atnaujinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti terminą pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) papildomus žemės valdymą iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) patvirtinančius dokumentus, t. y.: 1) kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą su prašymu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad pareiškėjo tėvas P. M. po savo tėvo S. (Š.) M. mirties paveldėjo ir iki nacionalizacijos valdė 4,875 ha žemės (duomenys neskelbtini); 2) pateikti Lietuvos Centrinio archyvo pažymą apie S. (Š.) M. nuosavybę Nr. R4-3228.

2. Pareiškėjas nurodė, kad būtinumas kreiptis į administracinį tesimą dėl termino atnaujinimo iškilo po to, kai Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1730-554/2016 visiškai tenkino prokurorės, ginančios viešąjį interesą, pareiškimą ir panaikino Kauno apskrities viršininko administracijos (toliau – ir KAVA) sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, be kita ko, pareiškėjui J. M.. NŽT specialistai netinkamai įformino nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, todėl minėti sprendimai buvo panaikinti.

Pareiškėjo teigimu, KAVA sprendimai turėjo būti pakeisti, bet ne panaikinti, nes nuosavybės teisių atkūrimo byloje surinkti duomenys patvirtina, kad ginčo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), po S. M. mirties paveldėjo pareiškėjo tėvas P. M. ir valdė šį žemės sklypą iki 1940 m. nacionalizacijos. 2005 m. pareiškėjas kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jo tėvai iki 1940 m. žemės nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdė 28 ha dirbamos žemės, taip pat prašė atnaujinti terminą pateikti KAVA dokumentus apie jo tėvų iki žemės nacionalizacijos turėtą žemės plotą, tačiau pareiškėjo prašymas buvo atmestas.

Pažymėjo, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūra buvo užbaigta 2007 m. pareiškėjui atkūrus nuosavybės teises į jo senelio S. M. iki nacionalizacijos turėtą žemę, tačiau vėliau šie sprendimai buvo panaikinti. Susiklostė situacija, kad pareiškėjas yra priverstas kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t. y., kad pareiškėjo tėvas P. M. po savo tėvo mirties paveldėjo ir su sutuoktine iki nacionalizacijos valdė 4,875 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

Po P. M. mirties visą turtą, įsikaitant trobesius, perėmė jo sutuoktinė D. M., kuri savo turtą testamentu paliko sūnui J. M.. Pareiškėjas nurodė, kad yra garbaus amžiaus ir silpnos sveikatos, jog buvo aktyvus, kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą dėl juridinio fakto nustatymo, kad pareiškėjo tėvai P. M. ir D. M. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdė 28 ha dirbamos žemės, taip pat, kad nuosavybės teisės pareiškėjui į senelio žemę buvo atkurtos, tačiau šie sprendimai buvo panaikinti.

Pareiškėjas prašė pripažinti jo nurodytas priežastis svarbiomis ir atnaujinti terminą pateikti NŽT papildomus dokumentus.

3. Suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. NŽT nurodė, jog pareiškėjas 2005 m. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvai P. M. ir D. M. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdė 28 ha dirbamos žemės, kurios 26 ha P. M. paveldėjo iš savo tėvo S. (Š.) M., o 2 ha pirko iš kito asmens. Prienų rajono apylinkės teismas 2006 m. vasario 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-26-214/2006 pareiškėjo pareiškimą atmetė. Kauno apygardos teismas 2006 m. birželio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-563-153/2006 pareiškėjo apeliacinio skundo netenkino, Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2007 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2007 žemesnės instancijos teismų sprendimus paliko nepakeistus. Bendrosios kompetencijos teismai konstatavo, jog negali būti nustatytas juridinis faktas, kad D. M. ir P. M. iki nacionalizacijos paveldėjo 26 ha žemės. Terminas gali būti atnaujintas tik tokiam dokumentui, kuris patvirtina nuosavybės teises į konkretų nekilnojamąjį turtą, pateikti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo teismui pateikti dokumentai nepatvirtina fakto, kad P. M. kartu su sutuoktine D. M. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 26 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini).

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. balandžio 9 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė.

6. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą terminą. Kauno apskrities Birštono ir Prienų komisija dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti dar 2003 m. gruodžio 30 d. nustatė, kad pateiktų dokumentų nepakanka nustatyti, jog buvęs savininkas P. M. valdė 28 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini). Komisijos protokolas pareiškėjui buvo įteiktas 2003 m. gruodžio 31 d., taigi pareiškėjas dar 2003 m. žinojo, kad nepakanka dokumentų, kurie patvirtintų, kad P. M. valdė 28 ha žemės (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui buvo pasiūlyta dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto nustatymo kreiptis į teismą arba ieškoti papildomų duomenų, tačiau, bylos duomenimis, pareiškėjas tik 2005 m. kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad P. M. ir D. M. iki žemės nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise turėjo 28 ha žemės. Bendrosios kompetencijos teismams pareiškėjo prašymo netenkinus ir Kauno apygardos administraciniam teismui 2016 m. birželio 13 d. sprendimu KAVA sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo panaikinus, pareiškėjas iki šiol nesikreipė į teismą, kad nustatytų faktą, kas ir kokį plotą valdė iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini). Konkrečių priežasčių, kas iki šiol pareiškėjui trukdė kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą su prašymu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad pareiškėjo tėvas P.M. po savo tėvo S. (Š.) M. mirties paveldėjo ir iki nacionalizacijos valdė 4,875 ha žemės (duomenys neskelbtini), pareiškėjas nenurodė.

7. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą pateikti NŽT Lietuvos Centrinio archyvo 2019 m. lapkričio 28 d. pažymą apie S. (Š.) M. nuosavybę Nr. R4-3228, nustatęs, kad minėtoje pažymoje nėra pateikta jokių naujų faktinių duomenų dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto nustatymo. Be to, ši pažyma dubliuojasi su byloje dėl nuosavybės teisių atkūrimo esančiu Lietuvos centrinio archyvo 2002 m. rugpjūčio 5 d. pažymėjimu Nr. T-2044-M.

8. Teismo vertinimu, negalima teigti, kad dėl amžiaus pareiškėjas neturėjo realios galimybės pats ar per atstovus pasirūpinti žemės valdymo nuosavybės teisėmis patvirtinančių dokumentų pateikimu. Atsižvelgęs į termino trukmę, per kurią pareiškėjas turėjo galimybę pasirūpinti savo subjektinės teisės įgyvendinimu, tačiau to nepadarė, teismas konstatavo, kad dokumentų pateikimo terminas praleistas dėl subjektyvių priežasčių.

III. 9. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti pareiškėjo prašymą arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas, be pareiškėjo patikslintame prašyme nurodytų aplinkybių, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Teismas iš esmės nepasisakė dėl pareiškėjo reikalavimo atnaujinti terminą kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

9.2. Iki tol, kai administracinis teismas panaikino sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į S. M. iki nacionalizacijos turėtą žemę, pareiškėjui nebuvo pareigos ir galimybės rinkti papildomus įrodymus dėl P. M. ir U. M. iki nacionalizacijos turėtos žemės. Po šių sprendimų panaikinimo pareiškėjas siekė kompleksinio dokumentų vertinimo, sprendžiant, į kokį žemės plotą jis gali pretenduoti. Be to, pareiškėjas yra garbaus amžiaus žmogus, turintis sveikatos problemų.

9.3. Teismas nepasisakė apie tai, kad pareiškėjas terminą praleido, siekdamas NŽT turimų dokumentų įvertinimo komisijoje dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti. Po komisijos protokolo (pareiškėjui buvo įteiktas 2003 m. gruodžio 31 d.), kuriame nurodyta, kad nepakanka dokumentų, kurie patvirtintų, kad P. M. valdė 28 ha žemės (duomenys neskelbtini), KAVA Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyrius 2005 m. kovo 17 d. parengė pažymas Nr. 3229, 3230 ir 3231, patvirtinančias pareiškėjo ir kitų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisės į jo senelio S. M. turėtą žemę, ir nuosavybės teisės buvo atkurtos 2009 m. Be to, pareiškėjui 2003 m. gruodžio 31 d. įteiktas komisijos protokolas buvo dėl P. M. teisių į 28 ha (ne į 26 ha arba ne į paveldėtą žemės dalį), todėl teismo motyvas, kad pareiškėjas jau tada turėjo kreiptis dėl po S. M. paveldėtų dalių įvertinimo, nepagrįstas.

9.4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. vasario 20 d. sprendime nurodė, kad po pareiškėjo senelio S. M. mirties jo turėtą žemę paveldėjo jo sutuoktinė ir jų keturi vaikai. Pareiškėjas tikėjosi, kad komisija įvertins NŽT žinioje esančius dokumentus kartu su prejudiciniais bendrosios kompetencijos teismo sprendimais, tačiau to neįvyko. Po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 20 d. sprendimo nebuvo pagrindo kreiptis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nes buvo vykdomos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros į pareiškėjo senelio S. M. turėtą žemę.

10. Suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

11. NŽT sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir mano, kad teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarką ir sąlygas, tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei pateiktus įrodymus, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika tokio pobūdžio bylose ir priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą terminą įstatymo nustatytiems patvirtinantiems dokumentams pateikti.

13. Šiuos teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, kurio 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyta, kad prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą turi būti pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d., o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. Taip pat nustatyta, kad asmenims, praleidusiems šiuos terminus atlikti minėtus veiksmus dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, šie terminai teismo sprendimu gali būti atnaujinti.

14. Nustatyti terminai prašymams (iki 2001 m. gruodžio 31 d.) ir kitiems dokumentams (iki 2003 m. gruodžio 31 d.) pateikti reiškia, kad gali būti atnaujinti tik šie terminai, o tai savo ruožtu sąlygoja, jog svarbios priežastys, dėl kurių buvo praleisti minėti terminai, turėjo egzistuoti iki šių terminų pasibaigimo. Ir priešingai, priežastys, kurios atsirado po minėtų terminų pasibaigimo, įtakos terminų praleidimui neturi.

15. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios asmeniui sudaro kliūtis laiku įgyvendinti savo valią atlikti tam tikrus veiksmus. Paprastai tokios aplinkybės yra objektyvaus pobūdžio ir nepriklauso nuo asmens valios. Pavyzdžiui, fizinio asmens sunki liga, kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę, valią, neraštingumas ir pan.

16. Teismų praktikoje sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat yra atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat, ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.

17. Pareiškėjas termino, pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, praleidimą iš esmės pateisina Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 13 d. ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 1 d. priimtais sprendimais, kuriais buvo panaikinti Kauno apskrities viršininko 2007 m. spalio 3 d. įsakymas Nr. 02-07-104736 su priedais Nr. 1 ir Nr. 2, Kauno apskrities viršininko administracijos 2007 m. spalio 3 d. sprendimai Nr. 69-19151, Nr. 69-19152 ir Nr. 69-19153 bei Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro notarės R. J. 2009 m. rugsėjo 10 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo (paveldėjimo bylos Nr. 117/2008) 2 punktas, kuriuo A. V. ir R. K. lygiomis dalimis paveldėjo M. K. 866/1733 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro adresas: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis, t. y., iš esmės pareiškėjas šio termino praleidimą sieja su įvykiais, kurie įvyko pasibaigus įstatyme nustatytam terminui (po 2003 m. gruodžio 31 d.).

18. Iš bylos matyti ir tai, kad pareiškėjas 2005 m. buvo inicijavęs civilinės bylos dėl juridinio fakto nustatymo apie jo tėvų turėtą žemę nagrinėjimą. Ši aplinkybė patvirtina, kad pareiškėjui jau 2005 m. buvo žinoma tvarka ir sąlygos, kurios reglamentuoja nuosavybės teisių atkūrimą, įskaitant ir reikalavimą pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus.

19. Visa tai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjas šį terminą praleido be svarbių priežasčių, nes jo nurodomos aplinkybės atsirado po nustatyto termino pabaigos, o svarbių priežasčių iki šio termino pabaigos nenustatyta, tokių aplinkybių iš esmės nenurodo ir pats pareiškėjas.

20. Nepagrįsti ir tie pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad teismas neišnagrinėjo reikalavimo – atnaujinti terminą kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

21. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.“ Šis teisinis reguliavimas lemia, kad administraciniai teismai negali spręsti klausimų, kurie yra priskirti bendrosios kompetencijos teismams, įskaitant ir termino atnaujinimą, kreipiantis į bendrosios kompetencijos teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Šią teisę pareiškėjas gali realizuoti tiesiogiai kreipdamasis į bendrosios kompetencijos teismą su atitinkamu pareiškimu.

22. Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais nėra pagrindo (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys