2022-04-13 Nr. AB-8706-3-63-3-01873-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-154-502/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01873-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo P. Z. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Gargždų švara“ prašymą atsakovui P. Z. G. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Gargždų švara“ (toliau – ir pareiškėjas) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo P. Z. G. (toliau – ir atsakovas) 2 114,01 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

2. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T11-415 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. T11-672 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo“ dalinio pakeitimo“ nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje nustatyta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Šių Nuostatų atitinkamos redakcijos (patvirtintos 2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T11-415; 2014 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T11-92; 2014 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. T11-494; 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T11-295 ir kt.) numatė konkrečius vietinės rinkliavos dydžius, apskaičiuotinus priklausomai nuo nekilnojamojo daikto paskirties. Tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-673 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės viešosios įstaigos įsteigimo“ buvo įsteigta VŠĮ „Gargždų švara“, kuriai pavesta administruoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovui vietinė rinkliava skaičiuojama už jam nuosavybės teise priklausančius kitos (ūkio) paskirties pastatus – pašarų virtuvę (plotas 46,76 kv. m.), kitos (ūkio) paskirties daržinę (plotas 213,00 kv. m.), gamybos pramonės paskirties gamybinį pastatą (plotas 500,60 kv. m.), esančius Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini). Šiems objektams buvo pritaikytas Nuostatų I priede nustatytas vietinės rinkliavos administravimo parametras – nekilnojamojo turto objekto kvadratinis metras. Iš viso atsakovui už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. apskaičiuota mokėtina vietinė rinkliava – 2 114,01 Eur.

4. Atsakovas atsiliepime į prašymą su prašymu nesutiko, teigdamas, kad vietinė rinkliava skaičiuojama už nekilnojamojo turto objektą, kurio nėra, o būtent daržinė yra sunykusi ir už ją vietinė rinkliava skaičiuojama nepagrįstai. Taip pat yra sugriuvusi ir lauko virtuvė. Dėl gamybinio pastato nurodė, kad jis yra statytas 1950 metais ir buvo be stogo, kurį uždėjo, kad nesugriūtų. Šiame pastate jokie gamybiniai procesai nevyksta, atliekos nėra sukuriamos ir kaupiamos ar šalinamos per atliekų tvarkymo sistemą. To patvirtinimui teikia įrodymus apie elektros energijos galios mažinimą iki 5 kw, kuriai esant nėra galima vykdyti jokių gamybos procesų, o tai yra buitiniam vartojimui tiekėjo tiekiama elektros galia.

Apie tai, jog statiniai sunykę, buvo informuotas pareiškėjas, todėl jis nepagrįstai skaičiavo vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. vasario 8 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino ir priteisė iš atsakovo 2 114,01 Eur vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

6. Teismas, vadovaudamasis ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais tokio pobūdžio bylose, nustatė, kad pareiškėjas atsakovui apskaičiavo 2 114,01 Eur vietinę rinkliavą, mokėtiną laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. už nekilnojamojo turto objektus, esančius Klaipėdos r. sav. (duomenys neskelbtini): pastatą – pašarų virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis kita (ūkio); pastatą – daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis kita (ūkio); pastatą – gamybinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – gamybos, pramonės. Pagal nekilnojamojo turto registro išrašus apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą turtą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), įvardijami nekilnojamieji daiktai yra 100 procentų baigtumo, duomenų apie jų sunykimą ar avarinę būklę nėra fiksuota, jie asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui. Kadangi atsakovas yra nekilnojamųjų daiktų savininkas, pagal Nuostatų teisinį reguliavimą jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas, kuriam kilo prievolė mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą. Iš 2020 m. lapkričio 3 d. pažymos apie skolą ir mokėjimo pranešimų teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu atsakovui yra apskaičiuota ir jis nėra sumokėjęs 2 114,01 Eur vietinės rinkliavos.

7. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas, nesutikdamas su skaičiuojama vietine rinkliava, nurodė pareiškėjui, kad pastatai sunykę, vietinė rinkliava yra skaičiuojama nepagrįstai. Į atsakovo 2018 m. gegužės 29 d. pareiškimą 2018 m. gegužės 30 d. buvo atsakyta, nurodant, kad jei pareiškėjas nesinaudoja įvardijamais objektais ar jie sunykę, turi pristatyti prašymą – sąžiningumo deklaraciją, AB ESO pažymą, kad per kalendorinius metus elektros suvartojimas neviršija 140 kw. Nurodyta, kad šie duomenis teikiami už kiekvienus metus, kai prašoma taikyti lengvatą. Atsakovui kreipusis dėl vietinės rinkliavos nepagrįsto skaičiavimo į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją, 2018 m. liepos 12 d. raštu Nr. GŠ-(1.5)-338 VšĮ „Gargždų švara“ informavo Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją, kad P. Z. G. neteikė duomenų, kurių pagrindu butų taikytina lengvata ir vietinė rinkliava neskaičiuojama. 2018 m. liepos 23 d. apžiūros aktu konstatuota, kad statiniai nėra fiziškai sunaikinti ar nugriuvę, todėl vadovaujantis Nuostatų 33 punktu nebuvo išregistruoti iš Atliekų turėtojų registro.

8. Teismas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2019 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T11-216 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų (toliau – Nuostatų) 22 punkto kontekste nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas kreipėsi dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgiant į tai, kad nėra galiojančio kompetentingo viešojo administravimo subjekto sprendimo dėl atsakovo atleidimo nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą, nėra pagrindo nepriteisti iš atsakovo paskaičiuotą vietinės rinkliavos sumą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

9. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, pabrėžė, kad šiuo atveju Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad statiniai nėra sunykę, jie yra baigti statyti, jų baigtumas 100 procentų, fizinis nusidėvėjimas atitinkamai 70 procentų ir 57 procentai, todėl yra vietinės rinkliavos apmokestinimo objektai.

10. Teismas konstatavo, kad atsakovas privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už visą pareiškėjo nurodytą laikotarpį, t. y. nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

III. 11. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. vasario 8 d. sprendimą.

12. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad 2018 m. liepos 23 d. apžiūros akte, kuriuo vadovavosi teismas, užfiksuotą informaciją paneigia su apeliaciniu skundu teikiamos fotonuotraukos ir žemės sklypo planas. Pagal teikiamus įrodymus pastato Nr. l, statyto 1937 metais, visiškai nėra, pastatas Nr. 2, statytas 1910 metais, sugriuvęs. Atitinkamai, 2018 m. liepos 23 d. apžiūros aktas neatitinka tikrovės, kas yra pagrindas patraukti pareiškėją administracinėn atsakomybėn. Kadangi pareiškėjo ir atsakovo teiginiai prieštarauja vieni kitiems, teismas turėjo organizuoti proceso šalių akistatą. Pareiškėjo reikalavimas pateikti pažymą apie elektros energijos suvartojimą per metus yra nepagrįstas. Pareiškėjo teigimu, jis atliekų nesukuria, todėl negali būti pripažintas vietinės rinkliavos mokėtoju.

13. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

14. Pareiškėjas Klaipėdos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo nuostatų ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų kontekste akcentuoja, kad atliekų turėtojų pareiga mokėti vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu. Vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.

15. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovui vietinė rinkliava skaičiuojama už jam nuosavybės teise priklausančius 2 (du) kitos (ūkio) ir gamybos, pramonės paskirties nekilnojamojo turto objektus, esančius adresu Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), vadovaujantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Atsakovas 2018 m. gegužės 29 d. parašė pareiškėjui elektroninį laišką dėl vietinės rinkliavos. Jam buvo išaiškinta, kad jei objektai, už kuriuos skaičiuojama vietinė rinkliava, yra nenaudojami, vietinės rinkliavos administratoriui teikiami Klaipėdos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo nuostatuose nurodyti dokumentai. Ne vieną kartą pareiškėjo darbuotojai susisiekė su atsakovu telefonu dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo, dar kartą paaiškino atleidimo nuo vietinės rinkliavos tvarką, taip pat jis buvo informuotas apie planuojamą skolos išieškojimą teismine tvarka, tačiau atsakovas iki šiol nei už vienus kalendorinius metus nepateikė pareiškėjui Nuostatų 25 ar 34 punktuose nurodytų dokumentų.

16. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad atsakovas 2018 m. birželio 29 d. dėl vietinės rinkliavos taikymo kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją. 2018 m. liepos 23 d. Savivaldybės administracijos įgalioti atstovai pagal gautą atsakovo raštą atliko apžiūrą vietoje ir nustatė: (duomenys neskelbtini) šalia pagrindinio kelio yra žemės sklypas, kuriame stovi negyvenamas, apleistas namas, kuris fiziškai nėra sunaikintas. Teritorija neaptverta, apaugusi žolėmis. Atokiau nuo pagrindinio kelio stovi didelė cisterna, sudėti statybiniai blokai. Toliau aptvertoje tvora teritorijoje stovi trys mūriniai sandėliavimo pastatai, kieme stovi keletas sunkvežimių. Po kiemą laksto sargybinis šuo, teritorija apaugusi žolėmis, pagal keliuką matosi, kad iš teritorijos nėra dažnai išvažiuojama.

17. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovui priklausantys pastatai Nekilnojamojo turto registre nėra susieti su žemės sklypais. Registrų centre atsakovui (duomenys neskelbtini) priklausančiuose žemės sklypuose pastatai neregistruoti, nors Klaipėdos rajono savivaldybės GIS žemėlapyje matosi, kad jam priklausančiuose žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) yra pastatai. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsakovui pateikė atsakymą dėl neatitikimų pagal Registrų centro ir faktinius duomenis, tačiau atsakovas susidariusios situacijos su pareiškėju nesiaiškino, jokių dokumentų dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos nepateikė.

18. Pareiškėjas akcentuoja, kad atsakovas, teikdamas atsiliepimą pirmosios instancijos teismui bei apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė informaciją tik apie du jam priklausančius nekilnojamojo turto objektus, plane pažymėdamas Nr. 1 ir Nr. 2. Atsakovas teismui nepateikė duomenų apie jam priklausančius tris pastatus, esančius atsakovui priklausančiame žemės sklype, kurie pagal 2018 m. liepos 23 d. apžiūros aktą galimai yra naudojami (teritorijoje stovi sunkvežimiai, laksto palaidas šuo).

19. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodytais duomenimis, bei 2018 m. liepos 23 d. apžiūros aktu, atsakovui priklausantys objektai nėra fiziškai sunaikinti ar griaunami, todėl pagal Nuostatų 33 punktą nėra pagrindo minėtus objektus išregistruoti iš Atliekų turėtojų registro.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovui P. Z. G. apskaičiuotos nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą už jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), kuri susidarė nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

21. Pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo 2 114,01 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Atsakovas su tokiu teismo sprendimu nesutinka, nurodydamas, kad atliekų nesukuria, o su apeliaciniu skundu teikiami įrodymai patvirtina, kad vienas iš apmokestintu vietine rinkliava objektu yra sugriuvęs, o kito – nėra.

22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Faktinė aplinkybė, jog atitinkamas asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1390-438/2020). Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020 kt.).

23. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T11-295 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kurie įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 d. Taryba 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T11-430 patvirtino nuostatus, kurie įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 d. Taryba 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. T11-402 patvirtino nuostatus, kurie įsigaliojo nuo 2017 m. gruodžio 28 d. Taryba 2019 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T-11-216 patvirtino nuostatus, kurie įsigaliojo nuo 2019 m. liepos 1 d. ir galiojo iki 2021 m. sausio 31 d.

24. Pagal ginčui aktualiu Nuostatų reglamentavimą vietinę rinkliavą privalo mokėti visi Savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų savininkai arba Įgalioti asmenys (2017 m. ir 2019 m. Nuostatų 39, 38 p.). Nekilnojamojo turto (išskyrus sodo ir garažo paskirties) objektų savininkai arba jų Įgalioti asmenys deklaruojantys, kad nekilnojamuoju turto objektu nesinaudojo per praėjusius kalendorinius metus, pateikia Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui tai įrodančius dokumentus (ar jų kopijas) iki einamųjų metų balandžio 1 d.: prašymą – sąžiningumo deklaraciją (2 priedas); licencijuoto elektros energijos tiekėjo pažymą apie suvartotos elektros energijos kiekį už praėjusius kalendorinius metus.

Sunaudotas elektros energijos kiekis per kalendorinius metus neturi viršyti 140 kWh; vandens tiekėjo pažymą apie suvartotą geriamo vandens kiekį už praėjusius metus, kai vanduo teikiamas centralizuotai. Sunaudotas vandens kiekis per metus neturi viršyti 1 m3. Nekilnojamojo turto objekto savininkas, norintis, kad už praėjusius kalendorinius metus nebūtų skaičiuojama Vietinė rinkliava už nekilnojamojo turto objektą, kuriame buvo vykdomi statybos/remonto darbai pagal išduotą galiojantį Statybos leidimą, iki einamųjų metų balandžio 1 d.

Administratoriui turi pateikti: prašymą – sąžiningumo deklaraciją (2 priedas); statybos leidimą; dokumentus įrodančius statybinių atliekų pridavimo ir apmokėjimo faktą (mokėjimo pavedimai, čekiai, kvitai). Pristačius nurodytus dokumentus, taikoma vietinės rinkliavos pastovioji dalis. Sprendimas neskaičiuoti Vietinės rinkliavos dėl nurodytų aplinkybių, gali būti priimamas už ne ilgesnį kaip praėjusių kalendorinių metų mokestinį laikotarpį. Vietinės rinkliavos Administratorius turi teisę priimti sprendimą atleisti vietinės rinkliavos mokėtoją dėl nurodytų aplinkybių už ilgesnį nei vienų metų mokestinį laikotarpį atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes.

Nustačius, kad iš nekilnojamojo turto objekto, per kalendorinius metus buvo surenkamos komunalinės atliekos (nustatytas vienas ir daugiau komunalinių atliekų konteinerių pakėlimas) bei atliekos priduodamos į Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje esančias didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, atleidimas už praėjusius kalendorinius metus nuo vietinės rinkliavos pastovios ir kintamosios dėl nurodytų aplinkybių netaikomas (2017 m. ir 2019 m. Nuostatų 23–26, 22–25 p.).

25. Atliekų turėtojų registrą (toliau – Registras) tvarko Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius (2017 m. ir 2019 m. Nuostatų 27 ir 26 p.). Registro duomenys nebenaudojami, kai: nekilnojamojo turto objektas yra fiziškai sunaikintas ir sklype nevykdoma ūkinė, komercinė, poilsio ar kt. veikla; nekilnojamojo turto objektas yra griaunamas ir sklype nevykdoma ūkinė, komercinė, poilsio ar kt. veikla. Asmenys, norintys, kad jiems nuosavybės teise priklausantys ar kitu pagrindu teisėtai valdomi nekilnojamojo turto objektai pirmuoju atveju būtų išregistruoti iš vietinės rinkliavos atliekų turėtojų registro, Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui turi pateikti: prašymą;

Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pažymą ar kopiją, patvirtintą teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu nekilnojamojo turto objektas yra sudegęs, Klaipėdos apskrities teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus statybos valstybinio priežiūros poskyrio vyriausiojo specialisto išduotą pažymą, ar kopiją, patvirtintą teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu objektas yra fiziškai sunaikintas (nugriautas), statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą arba seniūnijos pagal nekilnojamojo turto buvimo vietą išduotą pažymą, jeigu objektas yra netinkamas naudoti pagal paskirtį.

Asmenys, norintys, kad jiems nuosavybės teise priklausantys ar kitu pagrindu teisėtai valdomi nekilnojamojo turto objektai antruoju atveju būtų išregistruoti iš vietinės rinkliavos atliekų turėtojų registro, Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui turi pateikti: prašymą; dokumentus įrodančius statybinių atliekų pridavimo ir apmokėjimo faktą (mokėjimo pavedimai, čekiai, kvitai). Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius gali priimti sprendimą dėl atliekų turėtojų duomenų tikslinimo šiais atvejais:

Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui atlikus patikrą vietoje arba vadovaujantis gauta informacija iš Savivaldybės administracijos, seniūnijų, sodininkų ir garažų bendrijų pirmininkų, fizinių ir juridinių asmenų bei kitų šaltinių nustačius duomenis, kurie skiriasi pagal faktinę nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį, jame vykdomos veikos pobūdį bei nustačius turto naudojimo intensyvumo faktą; Atliekų turėtojui pateikus prašymą dėl duomenų tikslinimo ir prašyme pateiktą informaciją pagrindžiančius dokumentus.

Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui priėmus sprendimą dėl atliekų turėtojų duomenų tikslinimo Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius, vadovaudamasis gautais dokumentais, gali perskaičiuoti Vietinės rinkliavos dydžius ir parengti bei Nuostatuose nustatyta tvarka pateikti Nekilnojamojo turto objekto savininkams ar Įgaliotiems asmenims patikslintus mokėjimo pranešimus (2017 m. ir 2019 m. Nuostatų 34–38 ir 33–37 p.).

26. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas kreipėsi su prašymu ir reikalingais prašymą pagrindžiančiais nustatytos formos ir turinio dokumentais į Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Nuostatų nustatyta tvarka. Taip pat byloje nėra duomenų, jog atsakovas nurodytu ginčo laikotarpiu kreipėsi į Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių su prašymu ir reikalingais prašymą pagrindžiančiais nustatytos formos ir turinio dokumentais, kad jo valdomi nekilnojamojo turto objektai būtų išregistruoti iš vietinės rinkliavos atliekų turėtojų registro, nes nekilnojamojo turto objektai yra fiziškai sunaikinti ar nekilnojamojo turto objektai yra griaunami ir sklype nevykdoma ūkinė, komercinė, poilsio ar kt. Bylos duomenimis pagal atsakovo paklausimus, pretenzijas pareiškėjui buvo išaiškinta prašymo dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos ir išregistravimo iš Registro pateikimo tvarka ir reikalingi pateikti dokumentai (2018 m. gegužės 30 d. elektroninis laiškas, 2018 m. liepos 12 d. raštas).

27. Taip pat nustatyta, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2018 m. liepos 23 d. akte užfiksuoti žemės sklypo, kuriame yra pareiškėjui priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), apžiūros duomenis. Šiuo aktu nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini) šalia pagrindinio kelio yra žemės sklypas, kuriame stovi negyvenamas, apleistas namas, kuris fiziškai nėra sunaikintas. Teritorija neaptverta, apaugusi žolėmis. Atokiau nuo pagrindinio kelio stovi didelė cisterna, sudėti statybiniai blokai. Toliau aptvertoje tvora teritorijoje stovi trys mūriniai sandėliavimo pastatai, kieme stovi keletas sunkvežimių. Po kiemą laksto sargybinis šuo, teritorija apaugusi žolėmis, pagal keliuką matosi, kad iš teritorijos nėra dažnai išvažiuojama“. Prie šio akto buvo pridėtos nustatytas aplinkybes patvirtinančios fotofiksacijos.

28. Vadovaujantis į bylą pateiktais Nekilnojamojo turto registro duomenimis, kurios patvirtina, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančių statinių (gamybinis pastatas, pašarų virtuvė, daržinė) baigtumas yra 100 procentų, fizinis nusidėvėjimas – 70 procentų ir 57 procentai, bei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2018 m. liepos 23 d. aktu, pagal kurį atsakovui priklausantys nekilnojamojo turto objektai nėra fiziškai sunaikinti ar griaunami, nebuvo pagrindo Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui ginčo objektus išregistruoti iš Registro.

29. Nesant pareiškėjo sprendimo dėl atsakovo atleidimo nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą ar sprendimo išregistruoti iš vietinės rinkliavos atliekų turėtojų registro pareiškėjui priklausančius nekilnojamojo turto objektus, priimtu Nuostatų nustatyta tvarka, sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra pagrindas priteisti pareiškėjui iš atsakovo paskaičiuotą vietinės rinkliavos sumą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

30. Nors atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė fotonuotraukas ir žemės sklypo planą, atkreiptinas dėmesys, jog nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 str. 3 d.). Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Kadangi minėtų įrodymų atsakovas nebuvo pateikęs pirmosios instancijos teismui, todėl jie nėra vertinami apeliacinės instancijos teisme.

31. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra faktinio ir teisinio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo P. Z. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Arūnas Sutkevičius

Virginija Volskienė