a10ee935-c64a-41b3-af0a-92fcead2dcd5 · Kauno apygardos teismas

                                                                                                             Byla Nr. 1S-68-238/2017             Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19.             (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 26 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M.

Å . skundÄ dėl VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namuose (toliau – Komisija) 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimÄ Nr. LK-307 taikyti nuteistajam M. Å . lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teismas n u s t a t ė : M. Å . laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Å iaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams.

Bausmės pradžia – 2013 m. balandžio 15 d., bausmės pabaiga – 2017 m. balandžio 13 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 4 mėnesiai 6 dienos (Komisijos nutarimo priėmimo dienÄ , t. y. 2016 m. gruodžio 7 d.).Komisijos 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. LK-307 nutarta nuteistajam M. Å . taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos neatlikus 4 mėnesių 6 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Komisija atsižvelgė į tai, kad nuteistasis vykdo individualų socialinės reabilitacijos planÄ â€“ pabaigė socialinių įgÅ«džių lavinimo programÄ (lankomumas buvo labai geras, už gerÄ lankomumÄ buvo paskatintas); lankėsi paskaitose apie sveika mitybÄ ir savižudybių prevencijÄ ; prisidėjo tvarkant 3-jo bÅ«rio koridorių ir kitas bendro naudojimo patalpas.

Nuteistasis pastaruoju metu parodė akivaizdžiÄ pažangÄ â€“ aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, lankė kursus, buvo skatintas. PažangÄ parodo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas pagal OASys metodikÄ , nuteistojo rizika po pastarojo svarstymo Komisijoje yra sumažėjusi 2 balais ir yra žema (37 balai). Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika linkusi mažėti, todėl Å¡iuo metu tikėtina, kad nuteistasis yra teigiamai nusiteikęs laikytis įstatymų bei nenusikalsti lygtinio paleidimo metu.VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimÄ dėl nuteistojo M.

Å . lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos konstatavęs, jog nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, tačiau nuteistojo elgesys nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis daro pakankamÄ pažangÄ Å¡iÄ rizikÄ mažinant, be to, socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyti egzistuojantys kriminogeniniai veiksniai nesudaro pagrindo manyti, kad jau yra pasiekti bausmės vykdymo tikslai ir nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų bei nenusikals.Skunde nuteistasis M. Å . praÅ¡o panaikinti VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį ir priimti dėl skundo naujÄ sprendimÄ â€“ patvirtinti Komisijos nutarimÄ , kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, kadangi teismo nutartis yra diskriminacinė, prieÅ¡inga oficialiai Konstitucinei doktrinai, įstatymų leidėjo valiai ir Europos SÄ jungos teisės aktams, teismų praktikai.Skunde nurodoma, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal OASys metodikÄ yra 37 balai, kas yra žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, Å¡io balo pokytis yra 25 balai, o tai yra didelė pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , todėl neabejotinai sudaro pagrindÄ taikyti jam lygtinį paleidimÄ .

Nuteistasis teigia, kad VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas yra patvirtinęs daug Komisijos nutarimų taikyti lygtinį paleidimÄ asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal OASys metodikÄ buvo daugiau nei dvigubai didesnis, taigi akivaizdu, kad teismas jį atvirai diskriminuoja atžvilgiu tų asmenų, kurių nutarimus taikyti lygtinį paleidimÄ yra patvirtinęs.Nuteistojo nuomone teismo nutartyje nėra aiÅ¡kių ir racionaliai argumentuotų įrodymų, kad jis galimai neatitinka aiÅ¡kių ir tikslių lygtinio paleidimo kriterijų.

Nutartyje nurodomi jo biografijos duomenys ne tik kad nėra vertinamieji kriterijai sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ , bet nėra ir negali bÅ«ti laikomi nei aiÅ¡kiais, nei racionaliais motyvais (argumentais), pagrindžiančiais baigiamÄ jį teismo aktÄ . Padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas nekinta visos kaltininko bausmės atlikimo laikotarpiu ir netgi neiÅ¡nyksta kaltininkui pilnai atlikus bausmę, todėl tai nėra ir negali bÅ«ti vertinamasis kriterijus sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ .

Jo biografijos faktai apskritai nėra vertinamieji kriterijai, o Å¡ių faktų kartojimas pažeidžia Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintÄ non bis in idem principÄ . Taip pat vertinamieji kriterijai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ , nėra ir jo atžvilgiu nagrinėjamos baudžiamosios bylos, nes Konstitucijos 31 straipsnyje yra įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas. PrieÅ¡ingas pasisakymas skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje daro Å¡iÄ nutartį aktu prieÅ¡ingu Konstitucijai.

Teismo nutartis nėra vientisas ir logiÅ¡kai nuoseklus teisės aktas, kurio apraÅ¡omosios dalies faktai ir cituojami teisės aktai pagrįstų motyvuojamÄ jÄ dalį, o rezoliucinė dalis logiÅ¡kai iÅ¡plauktų iÅ¡ motyvuojamosios dalies. Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į oficialiÄ konstitucinę doktrinÄ , kuri reikalauja baigiamuosius teismo aktus argumentuoti racionaliai, draudžia nutylėti motyvus, reikalauja aiÅ¡kumo, neleidžia teigiamo ar neigiamo verdikto priėmimÄ traktuoti esant subjektine teise – skundžiamas teismo sprendimas nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija.Skunde teigiama, kad lygtinis paleidimas yra viena iÅ¡ nuteistojo teisinę padėtį Å¡velninančių procedÅ«rų, tačiau lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės – lygtinai paleistas asmuo ir toliau atlieka visa teismo paskirtÄ bausmę, su nuteistiems asmenims taikomais atitinkamais elgesio apribojimais ir draudimais, t. y. atitinkamu bausmės atlikimo režimu.

Jis bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, yra ne kartÄ skatintas, iÅ¡leidžiamas į trumpalaikes iÅ¡vykas į namus, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir nuosekliai mažėjanti, todėl nėra jokių aplinkybių, galinčių objektyviai pateisinti atsisakymÄ taikyti jam lygtinį paleidimÄ .Nuteistojo M. Å . skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Taigi sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant. IÅ¡ BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiÅ¡kinimo matyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ vertinama ne tik esant vidutinei arba aukÅ¡tai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo praÅ¡ymÄ ir socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytÄ nukentėjusiojo atsiliepimÄ , jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotÄ nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos arba jo netaikyti.

Tuomet klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. Å . laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomÄ Ä¯statymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali bÅ«ti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat bÅ«tina sÄ lyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant.

Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ , naudojant OASys metodikÄ , nustatyta, kad M. Å . priklauso žemos rizikos grupei – 37 balai. Tačiau sprendžiat klausimÄ dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimÄ , ir Å¡iuo atveju turi bÅ«ti įvertina pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ ir nustatymas aplinkybės, ar ji sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis M. Å . teistas keturis kartus, tačiau anksčiau paskirtos bausmės reikiamo poveikio nepadarė, jis gyvenimo bÅ«do nepakeitė ir toliau darė nusikalstamas veikas, o Å¡iuo metu jis yra nuteistas už sunkų nusikaltimÄ , padarytÄ bendrininkų grupėje, dėl padaryto nusikaltimo savo kaltę pripažino tik iÅ¡ dalies.

Nors Å¡ios aplinkybės neabejotinai jau buvo įvertintos nuosprendžiu M. Å . skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumÄ , jos taip pat neturėtų bÅ«ti sumenkinamos. Be to, kaip matyti iÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados, nuteistasis žino ryšį tarp savo veiklos ir nusikalstamo elgesio, tačiau jį sumenkina, o tai taip pat nuteistÄ jį charakterizuoja neigiamai.

Nustatyta nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (37 balai pagal OASys metodikÄ ) tačiau nuo paskutinio vertinimo sumažėjo nežymiai (ankstesnio vertinimo metu – 39 balai), vis dar iÅ¡lieka artima vidutinei, o tai rodo, jog nuteistasis akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ nedaro.Pažymoje apie nuteistojo nuobaudas ir paskatinimus nurodoma, kad nuteistasis vidaus tvarkos taisykles yra pažeidęs septynis kartus, visais atvejais buvo baustas drausmine tvarka, tris iÅ¡ jų už labai grubius pažeidimus (narkotinių medžiagų vartojimas, administracijos nurodymų nevykdymas, fizinio ar psichinio smurto vartojimas pareigÅ«nų ar dirbančiųjų atžvilgiu), už vienÄ iÅ¡ jų jam buvo paskirtas uždarymas į baudos izoliatorių.

Tai leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiÅ«rį į taikomÄ priežiÅ«rÄ bei nustatytus draudimus. Nors Å¡iuo metu nuteistajam paskirtos nuobaudos nebegalioja, o nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo skatintas keturis kartus, tačiau nuteistojo elgesio pokyčiai nebuvo nuoseklÅ«s, nes tuo pat metu, kai buvo skatinamas, jis buvo ir baudžiamas drausmine tvarka. Å ios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nepakankamai stengėsi koreguoti savo elgesį ir gyvenimo bÅ«dÄ . Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pažymėta, kad nuteistasis laikosi nuteistųjų subkultÅ«ros, Å¡is jo požiÅ«ris yra veikiamas neformalių nuteistųjų tarpusavio santykių taisyklių, ir nors jis neigia, kad tai yra jo vidinės nuostatos, tačiau tai taip pat charakterizuoja nuteistÄ jį neigiamai.

Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje taip pat nurodyti ir reikÅ¡mingi kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai ir gyvenimo bÅ«das, kuris yra siejamas su nuteistojo nuostatomis. Akcentuotina ir tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu 2013 m. spalio 25 d. buvo perkeltas bausmę atlikti drausmės grupės sÄ lygomis, į kuriÄ nuteistieji yra perkeliami tik sistemingai pažeidinėjantys arba itin piktybiÅ¡kai pažeidę režimo reikalavimus. Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad nėra pagrindo teigti, jog M.

Å . neabejotinai viso bausmės atlikimo metu darė pakankamÄ pažangÄ mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ , todėl nėra ir pakankamo pagrindo iÅ¡vadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nutartyje nepateikė aiÅ¡kaus ir racionalaus argumentavimo. Tačiau pabrėžtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytÄ laisvės atėmimo bausmės terminÄ ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti.

Tai iÅ¡imtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimÄ . Nagrinėjamuoju atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas byloje nustatytas aplinkybes, nepadarė neabejotinos iÅ¡vados, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, pateikė tokio savo sprendimo argumentus, todėl Å¡is skundo motyvas laikytinas nepagrįstu.

Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas jį atvirai diskriminuoja atžvilgiu visų tų asmenų, kurių nutarimus taikyti lygtinį paleidimÄ yra patvirtinęs ir kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal OASys metodikÄ buvo daug didesnis. AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad sprendžiant klausimÄ dėl asmens lygtinio paleidimo, kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikÅ¡mingos aplinkybes, turinčios įtakos iÅ¡vadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , todėl Å¡is skundo argumentas taip pat nepagrįstas.

Akcentuotina, kad Å¡i pažanga nėra vertinama vien tik tyrimo pagal OASys metodikÄ rezultatais, kadangi BVK 157 straipsnio 1 dalis remtis vien Å¡ia metodika imperatyviai nereikalauja, todėl, net ir nustačius žemÄ pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ pagal OASys metodikÄ , teismas gali padaryti iÅ¡vadÄ , jog visų duomenų apie nuteistÄ jį kontekste nėra pagrindo manyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ yra pakankama.AukÅ¡tesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , jog Komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besÄ lyginio pagrindo iÅ¡vadai, kad nuteistasis M.

Å . padarė pakankamÄ pažangÄ mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ , netinkamai įvertino Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, nėra pagrindo. Todėl nuteistojo M. Å . skundas atmetamas, o VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis paliekama galioti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, n u t a r i a : atmesti nuteistojo M. Å . skundÄ ir palikti galioti VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį.Å i nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai             Kęstutis Dargužis              Jurgis KiÅ¡kis              Danguolė Å iugždinytė