2025-03-17 Nr. BB-1388-1-01-1-50555-2018-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-707/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50555-2018-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Arūno Budrio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistosios J. A. kasacinio skundo dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 20 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistoji J. A. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nuteistoji J. A. nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl jos nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 167 straipsnio 1 dalį, 168 straipsnio 1 dalį, 295 straipsnį ir apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliktas galioti, yra neteisėti, nepagrįsti ir neteisingi. Abu teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje nustatytas įrodymų rinkimo, ištyrimo ir vertinimo taisykles, taip pat lygybės ir rungtyniškumo principus. Sprendžiant J. A. kaltumo klausimą, nesilaikyta pareigos įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, įrodymai vertinti tendencingai, remtasi vien nukentėjusiųjų kaltinančiais parodymais ir nenustatyta tiesa, išvados grįstos prielaidomis ir nepašalintomis abejonėmis. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė dar ir BPK 320 straipsnio nuostatas, nes nuteistosios apeliacinį skundą išnagrinėjo formaliai. Minėti BPK pažeidimai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą bei neužtikrino nuteistosios teisės į gynybą ir teisingą teismą. Pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinį nusistatymą ir buvo suinteresuotas bylos baigtimi, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė skundą dėl šio teismo šališkumo.

Kasatorės nuomone, byloje nesurinkta pakankamai ir neginčytinų duomenų kaltinimui dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pagrįsti. Kaltinamasis aktas ir nuosprendis grįsti prielaidomis, nuteistosios ir jos sutuoktinio kaltė nenustatyta. Neteisėtai nukentėjusiųjų prašymu J. A. ir jos sutuoktinio gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu pasiklausymo įrangos nerasta, o kompiuteryje rasti garso įrašai, kurie buvo persikelti, neįrodo, kad ji kartu su sutuoktiniu būtų rinkusi informaciją ir kad informacijai rinkti būtų panaudojusi specialiąją techniką. Teismai nenustatė kasatorės ir jos sutuoktinio veiksmuose neteisėto specialios technikos panaudojimo informacijai rinkti požymio – tikslo. Netirta, kad pasiklausymo įranga galėjo būti nukentėjusiųjų. Teismas nesiėmė priemonių išsamiai patikrinti, ar J. A. ir jos sutuoktinio gynybos versija logiška, neatsižvelgė į nuteistųjų paaiškinimus, kad garso įrašai buvo daromi 2016 metais, t. y. dar iki kasatorei pradedant dirbti savivaldybėje. Tai patvirtina konsultacinė išvada. Byloje esantys prieštaravimai nepašalinti. Buvo būtina atlikti fonoskopinę ekspertizę ir nustatyti garso įrašų autentiškumą, jų įrašymo sąlygas ir aplinkybes, datą, identifikuoti garso įrašų įrašymo įrenginius ir kt., tačiau to nebuvo padaryta, nors atliktas tyrimas paneigtų J. A. ir jos sutuoktinio kaltę. Taigi teismai nesiėmė aktyvių veiksmų, nepagrįstai ir neteisėtai atmetė nuteistųjų prašymus atlikti fonoskopinę ekspertizę, kviesti ekspertus, taip pat apklausti liudytojus.

Kartu kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad bylos procesas tęsėsi nepateisinamai ilgai (ikiteisminis tyrimas truko dvejus metus, o bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme – daugiau kaip trejus metus). Be to, nors bylos procesas buvo neviešas, visuomenės informavimo priemonėse buvo paskelbta informacija apie kaltinamuosius. Tai pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą. Paskleidus išankstinę informaciją apie J. A. ir jos sutuoktinio kaltę, buvo pažeistos procesinės garantijos į nešališką kaltinimą, teisingą bylos nagrinėjimą, nepriklausomą teismą. Viešai paskleista informacija dėl kasatorės kaltumo turėjo esminę įtaką teismų sprendimams, tai paveikė proceso teisingumą.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasacinio skundo argumentai dėl abiejų instancijų teismų padarytų baudžiamojo proceso įstatymo (BPK 20 straipsnio, 320 straipsnio 3 dalies) nuostatų pažeidimų yra deklaratyvūs, grindžiami nesutikimu su atliktu įrodymu vertinimu ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pateikiant savąjį jų vertinimą. Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų prerogatyva. Tai, ar baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant veikas taikytas tinkamai, ar nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. Be to, nesutikimas su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, pateikiant tai kaip BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimą, nelaikytinas tinkamu teisiniu argumentavimu, pagrindžiančiu BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nutarties, nuteistosios J. A. (ir jos sutuoktinio nuteistojo K. A.) apeliacinio skundo esminiai argumentai (be kita ko, dėl J. A. inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodytumo, per ilgo bylos proceso) išnagrinėti ir dėl jų pateiktos motyvuotos išvados. Apeliacinės instancijos teismas, padaręs korekcijas apkaltinamojo nuosprendyje nustatomojoje dalyje, nusikalstamų veikų kvalifikavimo klaidų nenustatė. Nuteistoji nepateikia teisnių argumentų, kurie pagrįstų šios instancijos teismo išvadų nepagrįstumą.

Deklaratyviais pareiškimais apie padarytus baudžiamojo proceso įstatymo, lygybės ir rungtyniškumo principų, nuteistosios J. A. teisės į gynybą ir teisingą procesą pažeidimus bei netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ir subjektyviu įrodymų bei įvykių situacijos vertinimu grindžiami kasacinio skundo teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.).

Nuteistosios J. A. teiginiai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, jo suinteresuotumo bylos baigtimi grindžiami tik subjektyviu vertinimu grįstomis prielaidomis, o ne konkrečiomis aplinkybėmis, kurios keltų pagrįstų abejonių dėl teismo nešališkumo. Tokie teiginiai taip pat nelaikytini teisiniais argumentais BPK 369 straipsnio prasme.

Be to, kasaciniame skunde, nesutinkant su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir apeliacinės instancijos teismo nutartimi, pateikiami argumentai dėl per visuomenės informavimo priemones iš anksto paskleistos informacijos apie J. A. ir jos sutuoktinio kaltę įtakos šiems sprendimams. Tačiau teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju nuteistosios J. A. (ir nuteistojo K. A.) apeliaciniame skunde šis klausimas nebuvo keliamas ir dėl jo apeliacinės instancijos teismo nutartyje nepasisakyta, todėl nurodyti argumentai negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistosios J. A. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Arūnas Budrys