2022-02-17 Nr. AB-3654-3-63-3-02578-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-127-442/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02578-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. sausio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vyriausybės, antstoliams V. D., A. S. (tretiesiems suinteresuotiems asmenims Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai) dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas solidariai priteisti iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vyriausybės, antstolių V. D., A. S. 90 000 JAV dolerių turtinės žalos, 180 000 JAV dolerių neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde turtinę ir neturtinę žalą iš esmės grindė aplinkybėmis, kad 90 000 JAV dolerių buvo padėti į seifą, tačiau rytą antstolis A. S. užgrobė patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriose buvo seifas su pinigais, seifas buvo atidarytas, pinigai pagrobti. Dėl nurodyto fakto buvo kreiptasi į policiją, bet ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo pradėti tiki po poros mėnesių, po to tyrimas nutrauktas. Buvo patirta 90 000 JAV dolerių turtinė, 180 000 JAV dolerių neturtinė žala, iš viso 270 000 JAV dolerių.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 sausio 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo J. S. skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas skundu prašo priteisti turtinę ir neturtinę žalą, kurią iš esmės kildina iš antstolių veiksmų. Pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas) 6.271 straipsnis). Teismas pažymėjo, jog ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt neteisėtų privačių asmenų veiksmų, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose.

Antstolio įgaliojimų įgijimo, sustabdymo ir pasibaigimo tvarką, antstolio profesines teises ir pareigas, antstolių savivaldos sistemą bei kitus su antstolių veikla susijusius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos antstolių įstatymas (toliau – ir Antstolių įstatymas). Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Vadovaujantis Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Teismas vertino, jog pagal galiojantį teisinį reguliavimą antstolis yra asmeniškai atsakingas už žalą, kuri galbūt buvo padaryta atliekant jam pavestas funkcijas, ir nei valstybė, nei jos institucijos už šių asmenų veiksmais padarytą žalą neatsako ir negali būti jų atstovais tokiose bylose. Teismas pažymėjo, kad teismų praktika šiuo klausimu taip pat yra nuosekli ir išplėtota – bylose, kuriose įrodinėjami neteisėti antstolių veiksmai ir dėl to atsiradusi žala, atsakovais traukiami juos atlikę antstoliai, tokias bylas nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2011). Taigi, šiuo atveju prašoma priteisti žala nėra atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, kaip tai numatyta ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo turinį bei keliamus reikalavimus, sprendė, kad pareiškėjas kelia ne administracinės srities ginčą, t. y., byla nėra priskirtina administracinių teismų kompetencijai. Taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju vyraujantis teisinis santykis kyla iš civilinių teisinių santykių, todėl pareiškėjas tariamai pažeistas savo teises turėtų ginti bendrosios kompetencijos teisme.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą.

Atskirajame skunde nurodo, jog žala kilo dėl policijos neveikimo ir valstybės institucijų pareigų neatlikimo. Teigia, kad buvo pagrobta 90 000 JAV dolerių, o tretieji suinteresuotieji asmenys neatliko savo pareigų. Nurodo, kad policijai buvo pateiktas pareiškimas dėl vagystės, bet policija vagystės netyrė. Pareiškėjas teigia, kad Klaipėdos valdžios aukšti pareigūnai jam grasino susidorojimu. Persekiojimas vyksta iki šiol. Nurodo, kad pareiškėjui užblokuota valstybinė teisinė pagalba nuo 2002 m. ir sunaikinti visi dokumentai, susiję su jo asmeniu iki 2013 metų.

Pažymi, kad teismas nutartyje tik samprotavo apie skundo dalyką. Nenurodė, kokiu būdu gintis pažeistas teises, į kurį teismą kreiptis. Skundo dalykas susijęs su nusikalstama veika, valdžios institucijų neveikimu. Pažymi, jog vagystės aplinkybėse nėra civilinių santykių. Mano, kad teismas priėmė neteisingą nutartį. Prašo skundo priėmimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes byla sudėtinga.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

ABTĮ 151 straipsnyje įtvirtinta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis.

ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

Pareiškėjas, prašydamas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kurie būtų pagrindas spręsti, kad šios bylos apeliacinio proceso stadijoje yra būtina bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl šis pareiškėjo prašymas netenkintinas.

V. Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. sausio 3 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas vertino, kad šiuo atveju prašoma priteisti žala nėra atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, kaip tai numatyta ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje. Todėl sprendė, kad pareiškėjas kelia ne administracinės srities ginčą, t. y., byla nėra priskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad, nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į administracinį teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas teismo kompetencijai nagrinėti administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. ABTĮ nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia (be kita ko) valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių teisinių santykių. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 18 d.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – kai skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, jog žala kilo dėl policijos neveikimo ir valstybės institucijų pareigų neatlikimo. Teigia, kad buvo pagrobta 90 000 JAV dolerių, o tretieji suinteresuotieji asmenys neatliko savo pareigų. Nurodo, kad policijai buvo pateiktas pareiškimas dėl vagystės, bet policija vagystės netyrė.

Pažymėtina, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Seimo narių, Ministro Pirmininko, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (ABTĮ 18 str. 2 d.). Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra išvardytos ABTĮ 17 straipsnyje.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pareiškėjo išdėstytus argumentus bei nurodytas aplinkybes ir atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pareiškėjas nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų teigti, kad jo siekiamas inicijuoti ginčas yra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Priešingai, įvertinus pareiškėjo skundą, teisėjų kolegijai akivaizdu, kad skundžiami veiksmai (neveikimas) yra atlikti ne viešojo administravimo srityje, o sprendžiant pareiškėjo suformuluotus prašymus baudžiamojo proceso srityje, t. y. dėl ikiteisminių tyrimų nepradėjimo ir baudžiamosios atsakomybės taikymo antstoliams.

Iš pareiškėjo skundo matyti, kad jis siekia, jog dėl tariamai neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių veiksmų, jam būtų atlyginta turtinė ir neturtinė žala. Pasisakydama dėl šio pareiškėjo skundo reikalavimo, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Administraciniai teismai nagrinėja tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.). Tačiau ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2012 m. balandžio 11 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-83-2012; 2014 m. balandžio 2 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-41/2014; 2015 m. birželio 10 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-77/2015; 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-124/2015; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-287/2014; 2016 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-348-552/2016; 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-472-822/2021). Taigi baudžiamajame procese atliktais procesiniais veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinių teismų nagrinėjamų bylų kategoriją.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog antstolis yra asmeniškai atsakingas už žalą, kuri galbūt buvo padaryta atliekant jam pavestas funkcijas, ir nei valstybė, nei jos institucijos už šių asmenų veiksmais padarytą žalą neatsako ir negali būti jų atstovais tokiose bylose.

Pagal vyraujančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, žalos atlyginimo bylose, pareiškėjas, prašydamas priteisti žalos atlyginimą, paprastai turi nurodyti, dėl kokių konkrečių viešojo administravimo subjekto veiksmų jam atsirado žala, konkretų prašomo priteisti žalos atlyginimo dydį bei pateikti žalos atsiradimą pagrindžiančius įrodymus (žr., pvz., 2011 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-231/2011; 2011 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-242/2011; 2018 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-288-662/2018; 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-501-756/2021; 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-594-520/2021; 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-624-1062/2021). Pažymėtina, jog pareiškėjas nei skunde, nei atskirajame skunde nenurodo dėl kokio konkretaus viešojo administravimo subjekto veiksmų ar neveikimo jam kilo žala, taip pat nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių žalos atsiradimą.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Arūnas Sutkevičius